„Apriboti šių Rusijos žvalgybos karininkų judėjimą – tai, kas jau buvo taikoma anksčiau. Mes palaikome tolimesnius sąjungininkų veiksmus, kurie toliau ribos rusų žvalgybos karininkų judėjimą“, – „The Moscow Times“ cituojamas organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Aštuonios ES narės, tarp jų Lietuva, siekia apriboti Rusijos diplomatų judėjimą
Aštuonių Europos Sąjungos šalių, tarp jų Lietuvos, užsienio reikalų ministrai nusiuntė laišką bloko užsienio politikos vadovui, kuriame prašo jo apriboti Rusijos diplomatų judėjimą Šengeno erdvėje.
Laiško tekstą ketvirtadienį matė naujienų agentūra AFP.
Ministrai teigia, kad dėl laisvo asmenų su Rusijos diplomatiniais pasais judėjimo Šengeno zonoje galima lengviau vykdyti žalingą veiklą.
Augant susirūpinimui, kad Maskva intensyvina savo bandymus sėti nesantaiką Europos Sąjungoje, aštuoni ministrai rašė: „Manome, kad ES turėtų [...] apriboti Rusijos diplomatinių misijų narių ir jų šeimų narių judėjimą, [kad jie galėtų judėti] tik tos šalies, kurioje yra akredituoti, teritorijoje.“
Laišką, kuriame nurodyta birželio 11-osios data, pasirašė Lietuvos, Čekijos, Danijos, Nyderlandų, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos ministrai.
Siūloma priemonė „reikšmingai susiaurins veikimo lauką rusų agentams“, rašė ministrai.
ES šalys jau yra smarkiai sumažinusios jų teritorijose dirbančių Rusijos diplomatų skaičių. Tai buvo padaryta Maskvai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą.
Aštuonių ES narių diplomatijos vadovai laiške atkreipė dėmesį, kad „žvalgyba, propaganda ar net sabotažo aktų rengimas yra pagrindinis daugelio Rusijos „diplomatų“ darbas“ bloke.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė: „Niekam ne paslaptis, kad kai kuriose Rusijos ambasadose užsienio valstybėse ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų po diplomatine priedanga toliau dirba Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai. Jų laisvas judėjimas po Šengeno erdvę kelia rimtų grėsmių Šengeno erdvei priklausančių šalių saugumui.“
Čekija ir Lenkija neseniai sulaikė padegimais įtariamų žmonių, nurodydamos, kad jų nusikaltimus užsakė Rusija.
„Rusija daug metų vykdo didžiules operacijas Europoje su virtine aukų ir reikšminga materialine žala“, – rašoma laiške ES užsienio politikos vadovui Josepui Borrelliui (Žozepui Boreliui).
Ministrai ragina jį skubiai pateikti konkretų pasiūlymą dėl varžomųjų priemonių ir teigia, kad jos, turint omenyje Rusijos atsaką, „kainuotų daug mažiau nei žala, kurią visoje Europoje gali padaryti Rusijos diplomatai-agentai“.
G. Landsbergio teigimu, tai ypač aktualu šiandien, kai Europos šalyse vykdomi ar bandomi įvykdyti panašaus braižo sabotažo ar diversijų aktai.
„Lietuva nuo pat pradžių palaikė iniciatyvą apriboti Rusijos diplomatų keliones jų rezidavimo šalimi. Prieš kelias dienas nusiuntėme bendrą aštuonių ES šalių UR ministrų laišką ES vyriausiajam įgaliotiniui, prašydami pateikti tokį teisės akto siūlymą ES Tarybai, kad atitinkamas draudimas galėtų būti įvestas“, – sakė jis.
