Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:57 | JT pareigūnė: karas Ukrainoje „sukelia prekybos žmonėmis krizę“
Pasak Jungtinių Tautų specialiosios atstovės seksualinio smurto klausimais Pramilos Patten, „beprecedentis“ milijonų ukrainiečių perkėlimas po Rusijos invazijos „virsta prekybos žmonėmis krize“, rašo „the Guardian“.
Pirmadienį Niujorke vykusiame JT Saugumo Tarybos posėdyje P. Patten sakė, kad Vakarų sąjungininkės, kurios jau remia Ukrainos pasipriešinimą karinėmis priemonėmis, taip pat turi imtis „nuoseklių ir koordinuotų veiksmų“, kad išspręstų nepaprastąją padėtį dėl prekybos žmonėmis.
„Nuo konflikto bėgančios moterys ir vaikai tampa prekybos žmonėmis ir išnaudojimo taikiniais – kai kuriais atvejais ieškodami prieglobsčio jie susiduria su prievartavimu ir kitais pavojais.
Didelį susirūpinimą kelia tai, kad nėra nuosekliai tikrinami apgyvendinimo pasiūlymai ir transporto priemonės, taip pat ribotos apsaugos tarnybų galimybės reaguoti į perkeltųjų asmenų greitį ir mastą.
Taip pat susirūpinimą kelia savanorių gausa, kurių patikrinimas yra ribotas, o mokymai ir patirtis menki arba jų visai nėra“, – kalbėjo ji.
Tarp užfiksuotų incidentų, pasak jos, buvo tokie: savanoris vyras 2 val. nakties pažadino 19-metę pabėgėlę Lenkijoje miegamajame ir pasiūlė jai važiuoti į Prancūziją; taip pat kitas savanorio liemenę vilkintis vyras, apie kurį buvo pranešta, kreipėsi tik į vienišas moteris tarp pabėgėlių, atvykusių į geležinkelio stotį Lenkijoje.
„Seksualinio smurto paplitimas istoriniuose konfliktuose mus moko, kad nuo pat ginkluoto konflikto pradžios būtina stiprinti prevenciją, apsaugą ir paslaugų teikimą“, – sakė P. Patten.
23:33 | Arestovičius: ateinanti savaitė Ukrainai bus sunki dėl kelių priežasčių
Ateinanti savaitė Ukrainai bus labai sunki dėl kelių priežasčių, pareiškė Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius, rašo UNIAN.
Pasak jo, Rusijos kariai juda link Bachmuto-Lysičansko greitkelio, kurį užėmę okupantai galės blokuoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas Luhansko srityje.
„Jie žengia į priekį. Mums nepavyksta jų sustabdyti. Jie žengia į priekį lėtai, bet jie žengia į priekį. Ir yra didelė tikimybė, kad jie jį atjungs (...) Jei jie dabar uždarys „puodą“, gausime antrąjį Mariupolį“, – sakė O. Arestovičius.
Jis taip pat pridūrė, kad nuo Izyumo iki Popsanos Ukrainoje sutelkta pusė, t. y. apie 35–40 tūkst. Rusijos karių.
Pasak jo, Slavianskas gali būti apgultas jau po savaitės, o priešo Limano grupuotei greičiausiai pavyks užimti Sviatogorską.
„Slaviansko apgultis jau labai priartėjo. O mūsų kariai į šiaurę nuo Severskij Donecko bus nugalėti arba pasitrauks į pietinį krantą“, – sakė jis.
23:07 | Severodonecke tęsiasi mūšiai, situacija „keičiasi kas valandą“
Severodonecko mieste tebesitęsia smarkūs mūšiai, o situacija, pasak Ukrainos pareigūnų, „keičiasi kas valandą“, rašo CNN.
Miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas teigia, kad mieste yra pakankamai Ukrainos pajėgų, kad miestą būtų galima atgauti. Mieste, pasak jo, vyksta įnirtingi mūšiai ir kovos gatvėse.
O. Striukas teigia, kad Rusijos pajėgos turi didelę kiekybinę persvarą.
„Jie bandė pulti miestą, ir tai vyksta dabar. Jie meta vis daugiau žmogiškųjų išteklių, o tai, žinoma, apsunkina padėtį“, – sakė pareigūnas.
„Dabar Severodoneckas lyginamas su žeme, nes jie negali jo užimti per vieną ar dvi dienas. Miestas yra naikinamas. Apie infrastruktūros išsaugojimą neįmanoma kalbėti, nes dar prieš aštrią miesto puolimo fazę ir jo šturmą infrastruktūra buvo beveik sunaikinta. Tiek dujų, tiek vandens tiekimą reikės beveik visiškai atstatyti“, – pridūrė jis.
O. Striukas taip pat sako, kad kelią iš vakarų, kuriuo keliauja Ukrainos fronto linijoms skirtos atsargos, vis dažniau atakuoja rusų artilerija, o rusų daliniai vis labiau prie jo artėja. Pasak jo, kelias „tebėra kontroliuojamas ginkluotųjų pajėgų, tačiau judėti juo vis dar pavojinga, nes [jį] pasiekia priešo artilerija“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos daliniai sužlugdė priešo bandymus perimti greitkelio kontrolę.
22:42 | Arestovičius: Ukrainai reikia kur kas daugiau daugkartinių raketų paleidimo sistemų
Ukrainai reikia 60 daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, tai yra, daug daugiau nei iki šiol pažadėjo JK ir JAV, kad ji galėtų įveikti Rusiją, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius.
„The Guardian“ jis sakė, kad nors, jo nuomone, raketų paleidimo įrenginiai yra „žaidimą keičiantis ginklas“, jų dar neskirta pakankamai, kad būtų galima pakeisti karo eigą.
„Kuo mažiau jų gausime, tuo blogesnė bus mūsų padėtis. Mūsų kariai ir toliau žus, o mes ir toliau prarasime pozicijas“, – kalbėjo O. Arestovičius.
Ypač jei šalys, turinčios dešimtis sistemų, „nuspręs padovanoti tik keturias ar penkias“, sakė jis.
Pirmadienį Didžioji Britanija pranešė, kad padovanos Ukrainai keletą M270 vikšrinių raketų paleidimo įrenginių, nešančių maždaug 50 mylių nuotolio raketas. Dar anksčiau JAV pranešė, kad padovanos keturias panašias sunkvežimiais varomas didelio judrumo artilerijos raketų sistemas (Himars).
O. Arestovičius sako, kad Ukrainai reikia daug daugiau daugkartinio paleidimo raketų sistemų.
„Jei gausime 60 šių sistemų, rusai praras bet kokią galimybę kur nors žengti, jie bus sustabdyti. Jei gausime 40, jie žengs į priekį, nors ir labai lėtai, patirdami didelių nuostolių; turint 20 – jie ir toliau žengs į priekį, patirdami didesnių nuostolių nei dabar“, – kalbėjo O. Arestovičius.
Tarptautinio strateginių studijų instituto duomenimis, JAV kariuomenė turi 363 „Himars“ ir 225 M270 raketų paleidimo įrenginius, JAV jūrų pėstininkai – dar 47, o Jungtinė Karalystė turi 35 savo M270 versijos raketų paleidimo įrenginius. Tai įrodo, kad galimybė teikti Ukrainai daugiau pajėgumų yra.
Rusija ne kartą yra sakiusi, kad suintensyvins puolimą Ukrainoje, jei šaliai bus pristatytos ilgesnio nuotolio raketos.
„Kuo ilgesnio nuotolio ginklus tieksite, tuo toliau bus pastumta riba, nuo kurios neonaciai [ukrainiečiai] galėtų kelti grėsmę Rusijos Federacijai“, – pirmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
22:14 | Rusai pataikė į gyvenamąjį namą Marjanske
Rusijos pajėgos apšaudė Zelenodolsko bendruomenę Kryvorožės rajone, Dniepropetrovsko srityje. Rusai pataikė į gyvenamąjį namą Marjanske, rašo „Kanal 24“.
Pasak Dniepropetrovsko srities tarybos vadovo Nikolajaus Lukašuko, dėl to kilo gaisras. Laimei, žmonės nenukentėjo. Gelbėtojų dėka gaisras buvo greitai užgesintas.
„Kituose regiono rajonuose viskas ramu. Mūsų regione nėra Rusijos okupacinės kariuomenės. Pergalė bus mūsų. Mes atstatysime viską, kas buvo sugriauta“, – sakė jis.
21:43 | TATENA vadovas: planuojama misija į Zaporižės AE
TATENA vadovas Rafaelis Grossi pranešė, kad yra siekiama surengti misiją į didžiausią Europos branduolinę jėgainę – Zaporižės atominę elektrinę. Planuojama, kad misijos metu bus atlikti esminiai branduolinės saugos darbai.
Nepaisant to, kad elektrinė yra užimta Rusijos pajėgų, ją vis dar valdo Ukrainos darbuotojai.
R. Grossi sakė, kad jis „atkreipė dėmesį“ į Ukrainos vyriausybės kreipimąsi „padvigubinti pastangas, kad būtų rasti būdai, kaip kuo greičiau išlaisvinti Zaporižės atominę elektrinę iš Rusijos okupantų“.
Kyjivas paprašė padėti grąžinti stotį Ukrainai ir atkurti jos saugumą, teigė jis.
R. Grossi pridūrė, kad ne kartą išreiškė „didelį susirūpinimą dėl itin įtemptų ir sudėtingų darbo sąlygų, kuriomis Ukrainos vadovybė ir darbuotojai eksploatuoja elektrinę“.
Pasak jo, padėtis „ne tik kelia rimtą ir neatidėliotiną humanitarinį susirūpinimą, bet ir kelia aiškų ir realų pavojų branduolinės elektrinės saugai, saugumui ir apsaugos priemonėms“.
21:29 | JAV žurnalistai gali nebegauti vizų ir akreditacijų Rusijoje dėl JAV taikomų apribojimų
Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį surengė susitikimą su JAV žiniasklaidos atstovais, kad perspėtų, jog jie gali netekti savo vizų ir akreditacijų, jeigu Jungtinės Valstijos neatšauks priemonių, varžančių Rusijos žurnalistus.
Ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos įspėjimas nuskambėjo tvyrant didelei įtampai Maskvos santykiuose su Vakarais dėl karo Ukrainoje, kurį Rusija vadina specialia karine operacija.
JAV kabelinės ir palydovinės televizijos operatoriai atsisakė Kremliaus finansuojamo kanalo RT, valstybinėms televizijos stotims taikomos JAV sankcijos. Interneto platforma „YouTube“ taip pat blokuoja daug oficialių Rusijos kanalų, įskaitant M. Zacharovos spaudos konferencijas.
Pasak jos, Rusijos žurnalistams nebuvo išduotos arba pratęstos JAV vizos. Kai kurie jų buvo sulaikyti ilgai apklausai oro uostuose.
„Kurių galų mes turime visa tai kentėti? Jeigu jie nori sunaikinti mūsų žiniasklaidos erdvę, tai mes sunaikinsime ją kartu, – sakė ministerijos atstovė. – Tai tas pats kaip kapoti šuniui uodegą po gabalėlį. Nukirskime viską iš karto ir nekankinkime.“
„Jei mūsų žurnalistams nebus sugrąžintos jų teisės, ir Rusijos žiniasklaidai nebus grąžintos jos teisės, tos pačios priemonės paveiks jus“, – perspėjo M. Zacharova.
Kai negausite vizų, kai neturėsite akreditacijos... tik prašau, prašau, nesakykite, kad apie tai nekalbėjome“, – sakė ji naujienų agentūros AP ir kitų JAV žiniasklaidos priemonių atstovams.
Dauguma užsienio naujienų organizacijų nutraukė arba sustabdė savo darbą Rusijoje, kai kovą šalyje buvo priimtas įstatymas, numatantis iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už pranešimus, neva diskredituojančius Rusijos kariuomenę.
Tačiau M. Zacharova nenurodė termino, kada Rusija ketina imtis atsakomųjų veiksmų. Vizos žurnalistams išduodamos ir akreditacijos pratęsiamos tik trims mėnesiams.
Praėjusį mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė uždaryti valstybės finansuojamo Kanados transliuotojo CBC biurą Maskvoje, atsakydama į Otavos sprendimą uždrausti RT.
Vasarį, Rusijai telkiant kariuomenę Ukrainos pasienyje, vokiečių visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ buvo priverstas uždaryti savo biurą Maskvoje, Vokietijai uždraudus RT transliacijas vokiečių kalba.
Pernai Rusija atsisakė atnaujinti vizą ilgametei britų transliuotojo BBC reporterei Maskvoje Sarah Rainsford (Sarai Reinsford).
20:59 | Į Kyjivą grąžinti žuvusių Mariupolio gynėjų kūnai
Dešimtys Ukrainos karių, žuvusių ginant „Azovstal“, buvo grąžinti į Kyjivą, praneša „Associated Press“.
Šiuo metu palaikai identifikuojami atliekant DNR tyrimus, agentūros pranešime cituojamas Ukrainos kariuomenės vadas Maksimas Žorinas.
Keletą mėnesių apgultos plieno gamyklos teritorijoje besiglaudę ukrainiečių kariai neleido Rusijos pajėgoms galutinai perimti Mariuopolio kontrolės. Vis dėlto gegužės mėnesį Mariupolio gynėjams buvo nurodyta saugoti gyvybes ir evakuotis iš gamyklos.
Kiek anksčiau pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija į nelaisvę paėmė daugiau kaip 2,5 tūkst Mariupolio gynėjų.
20:43 | Abramovičiui pateikti kaltinimai dėl lėktuvų skraidinimo į Rusiją
JAV valdžios institucijos apkaltino Rusijos verslininką Romaną Abramovičių be licencijos į Rusiją skraidinus du JAV kilmės lėktuvus, rašo BBC.
Federaliniai prokurorai dabar siekia konfiskuoti abu orlaivius, sakoma teismo dokumentuose.
Licencija reikalinga dėl sankcijų, kurias JAV įvedė Maskvai atsakydamos į jos invaziją į Ukrainą.
R. Abramovičiui buvo taikomos Jungtinės Karalystės sankcijos. Sankcijos taip pat smogė „Chelsea“ futbolo klubui, kurio savininku jis buvo.
20:29 | Žuvo dar vienas Gruzijos savanoris
Ukrainoje žuvo dar vienas Gruzijos savanoris, praneša UNIAN. Žuvusio savanorio vardas buvo Georgijus Grigolija, jis žuvo per mūšius netoli Bachmuto miesto.
Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo trylika Gruzijos savanorių.
20:07 | Gynybos ministerija: Rusijos laivynas atsitraukė apie 100 km
Ukrainos kariuomenė teigia nustūmusi Rusijos laivus daugiau nei 100 km nuo Ukrainos Juodosios jūros pakrantės, kur Maskvos laivai jau kelias savaites vykdo jūrų blokadą, rašo BBC.
„Dėl mūsų aktyvių veiksmų, kuriais siekėme įveikti priešo karines jūrų pajėgas, Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų grupė buvo nustumta atgal nuo Ukrainos krantų“, – pranešė Ukrainos gynybos ministerija.
„Mes atėmėme iš Rusijos laivyno visišką Juodosios jūros šiaurės vakarinės dalies, kuri tapo „pilkąja zona“, kontrolę“, – teigia ministerija.
Priduriama, kad Maskva šiuo metu bando susigrąžinti kontrolę šioje vietoje.
Pasak Kyjivo, nepaisant to, kad laivai kiek atsitraukė, „Rusijos raketų smūgių iš jūros grėsmė išlieka“.
Ukrainos karinis jūrų laivynas kare jau pasiekė keletą plačiai nuskambėjusių laimėjimų, pavyzdžiui, nuskandino Maskvos Juodosios jūros laivyno flagmaną – kreiserį „Moskva“.
19:45 | Zelenskis: Ukraina nepasiruošusi eksportuoti grūdų per Baltarusiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina dar nepasirengusi eksportuoti grūdus per Baltarusiją, rašo UNIAN.
Pasak jo, geriausios garantijos dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto, yra į šalį tiekiamos priešlaivinės sistemos.
„Dirbame prie to ir gausime priešlaivines sistemas. Tai nėra grėsmė. Tai bus geriausios garantijos“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę autoritarinis Baltarusijos prezidentas, artimas Vladimiro Putino bendražygis Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad ukrainietiški grūdai galėtų būti eksportuojami per Baltarusiją, tačiau su tam tikrais „kompromisais“.
Kiek vėliau tą pačią dieną V. Putinas pareiškė, kad norint eksportuoti grūdus per Baltarusiją, reikėtų atšaukti sankcijas Minskui.
18:54 | Zelenskis: pasaulyje auga nuovargis nuo karo
Ukraina neveda derybų su Vakarų partneriais dėl būsimo „taikos plano“ su Rusija rengimo, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
Pasak jo, pasaulyje auga nuovargis nuo karo ir „žmonės nori kažkokio rezultato sau“ todėl Ukraina yra įtikinėjama siekti sau nepalankaus derybų su Rusija rezultato.
„Tokios derybos šiandien yra nulinio lygio. Žinoma, visi nori mus pastūmėti į kokį nors rezultatą, kuris mums nėra labai pageidautinas, nes mūsų neklausia. Ir jie tikriausiai turi savų finansinių ir politinių interesų, kurie yra pageidaujami vienai ar kitai pusei. Nuovargis didėja, žmonės nori rezultato sau. Mums reikia rezultato sau“, – sakė V. Zelenskis.
Kiek anksčiau CNN pranešė, kad JAV, ES ir Jungtinės Karalystės atstovai pradėjo rengti reguliarius susitikimus, kurių metu yra aptariamas planas, kaip derybomis užbaigti karą Ukrainoje. Ukraina šiose derybose tiesiogiai nedalyvauja.
18:36 | Pakartotinės invazijos iš Baltarusijos teritorijos rizika yra minimali, sako Zelenskis
Pakartotinės invazijos iš Baltarusijos teritorijos rizika yra minimali, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tačiau, pasak jo, Ukraina ruošiasi įvairiems scenarijams, rašo „Kanal 24“.
Analitikai ir ekspertai sako, kad kol kas nėra akivaizdžios rizikos, jog Baltarusija vėl galėtų veržtis į Ukrainą. Nepaisant to, V. Zelenskis patikino, kad yra atsižvelgiama į visą galimą riziką.
Pirmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Ukrainoje dislokuoti kai kurie Rusijos kariuomenės daliniai, ginkluoti operatyvinėmis-taktinėmis raketų sistemomis „Iskander-M“, žemė-oras raketų sistemomis „Pantsir-S1“, žemė-oras raketų sistemomis S-400 ir operatyviniais-taktiniais orlaiviais.
Gegužės 16 d., Baltarusija prie Ukrainos sienos dislokavo savo specialiųjų operacijų pajėgas, taip pat artileriją ir raketas poligonuose. Nuo birželio 22 d. iki liepos 1 d. šalyje planuojamos karinės pratybos su kariuomene. Jos vyks Gomelio srityje.
18:17 | Zelenskis: ukrainiečiai „laikosi“ prieš gausesnes rusų pajėgas Sjevjerodonecke
Ukrainiečių pajėgos „laikosi“ kovodamos su Maskvos pajėgomis rytiniame Sjevjerodonecko mieste, tačiau rusų pajėgos skaičiumi yra „stipresnės“, pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mes laikomės“, bet „jų yra daugiau ir jie yra stipresni“, V. Zelenskis sakė žurnalistams Kyjive.
Jis pridūrė, kad Sjevjerodoneckas ir kaimyninis Lysyčanskas yra „dabar mirę miestai“.
Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas anksčiau pirmadienį sakė, kad padėtis svarbiame Sjevjerodonecko mieste pablogėjo.
Pasak Serhijaus Haidajaus, Rusijos puolimo epicentre atsidūrusiame Sjevjerodonecke tęsiasi įnirtingos kovos. Padėtį mūšio lauke jis pavadino „gan dinamiška“.
„Mūsų gynėjams pavyko įvykdyti kontrpuolimą ir išvaduoti beveik pusę miesto, bet padėtis dabar vėl pablogėjo, – naujienų agentūrai AP sakė S. Haidajus. – Mūsų vaikinai gina pozicijas pramoninėje zonoje miesto pakraštyje.“
„Sjevjerodonecko apšaudymas suintensyvėjo, [rusai] pagal savo išdegintos žemės taktiką naikina viską iš eilės“, – teigė jis.
S. Haidajus pranešė, kad rusai taip pat toliau intensyviai bombarduoja netoliese esantį Lysyčanską.
Rusai „turi daugybę įrangos ir žmonių, sutelkė daug rezervų“, sakė jis ir pridūrė, kad rusų pajėgos apšaudė humanitarinį centrą Lysyčanske, sunaikino kepyklą ir kad iš miesto per pastarąsias 24 valandas pasitraukė 98 žmonės.
Svarbus kelias, jungiantis Bachmutą ir Lysyčanską, nuolat apšaudomas, nors jį tebekontroliuoja ukrainiečiai, nurodė S. Haidajus.
18:03 | Į Ukrainą grįžta daugiau žmonių nei iš jos išvyksta
27 dienas iš eilės į Ukrainą grįžta daugiau žmonių nei iš šalies išvyksta, remdamasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis praneša „The Kyiv Independent“. Per 27 dienas į Ukrainą grįžo iš viso apie 184 tūkst. žmonių.
Birželio 5 d. iš Ukrainos išvyko beveik 31 tūkst. žmonių, o į šalį grįžo beveik 40 tūkst. žmonių.
JT birželio 1 d. duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos pasitraukė beveik 7 mln. žmonių.
17:37 | Ukrainiečiai sustabdė rusų puolimą Slovjansko kryptimi
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustabdė Rusijos pajėgų puolimą ir atmušė juos Slovjansko kryptimi, rašo UNIAN.
Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai Oleksandras Motuzianikas teigė, kad buvo atremtos septynios priešo atakos ir sunaikintos aštuonios šarvuotos kovos mašinos bei trys automobiliai.
„Rusijos kariuomenė puolė Bolšaja Kamyševacha, Vernopolio, Dubravnoje, Dolynos ir Bogorodičnės kryptimis. Iš viso AFU (Ukrainos ginkluotosios pajėgos – aut. past.) sėkmingai atrėmė septynias rusų atakas, sunaikino keturis tankus, tris artilerijos sistemas…“, – pažymi O. Motuzianikas.
Ukrainiečių birželio 6 d. duomenimis, Ukrainos teritorijoje buvo sunaikinta apie 31 250 okupantų, taip pat 1386 jų tankai.
17:18 | Zelenskis: iki rudens Ukrainoje gali būti įstrigę 75 mln. tonų grūdų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad iki rudens Ukrainoje gali būti įstrigę 75 mln. tonų grūdų, rašo „The Guardian“. Jis taip pat teigia, kad Kyjivas nori turėti priešlaivinių ginklų, kurie užtikrintų saugų eksportuojamų grūdų gabenimą.
Pasak V. Zelenskio, Kyjive Ukraina, Didžioji Britanija ir Turkija aptarė idėją, kad trečiosios šalies karinis jūrų lauvynas galėtų užtikrinti Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą gabenimą.
V. Zelenskis teigė, kad stipriausia saugiaus eksportavimo garantija būtų Ukrainos ginkluotė.
Rusija blokuoja Ukrainos uostus, todėl milijonai tonų ukrainietiškų grūdų įstrigo šalyje. Dėl to baiminamasi pasaulinės maisto krizės.
17:03 | Zelenskis: Rusija į nelaisvę paėmė daugiau kaip 2,5 tūkst. Mariupolio gynėjų
Rusijos kariuomenė Mariupolyje esančioje gamykloje „Azovstal“ paėmė į nelaisvę daugiau kaip 2,5 tūkst. ukrainiečių karių, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba dirba, kad juos išlaisvintų.
Kartu jis mano, kad rusams neapsimoka kankinti šių karių, nes jie tapo „viešais kaliniais“, rašo UNIAN.
Dar gegužės pabaigoje „Azovstal“ gynėjams buvo nurodyta saugoti savo gyvybes ir evakuotis iš gamyklos. Skaičiuojama, kad beveik du tūkstančiai Mariupolio gynėjų gegužę galėjo palikti gamyklą.
16:44 | Maskvos teismas nubaudė „Radio Free Europe“ 20 mln. rublių bauda
Maskvos teismas nubaudė JAV remiamą transliuotoją „Radio Liberty/Radio Free Europe“ 20 mln. rublių (325 214 JAV dolerių) bauda už, jo vertinimu, „melagingą“ informaciją apie Rusijos invaziją į Ukrainą, praneša Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Agentūra „Reuters“ pažymi, kad Rusijos ryšių priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ kovo pradžioje užblokavo radijo „Radio Free Europe“ ir kai kurių kitų užsienio žiniasklaidos priemonių interneto svetaines.
Be to, kad teismas skyrė baudą minėtam radijui, pirmadienį JAV žiniasklaidos priemonės turėjo būti iškviestos į Rusijos užsienio reikalų ministeriją.
Teigiama, kad žurnalistai susidūrė su tam tikrais sunkumais, įskaitant vizų pratęsimo, užblokuotų banko sąskaitų ir tariamo JAV žvalgybos agentūrų persekiojimo problemas.
M. Zacharova įspėjo žiniasklaidos priemones, kad jei Rusijos žurnalistai negalės laisvai dirbti JAV, jų žurnalistai Rusijoje gali susidurti su panašiais trikdžiais dėl vizų, žiniasklaidos akreditacijos ir banko sąskaitų.
Pasak „Reuters“, M. Zacharova JAV žiniasklaidos atstovams pareiškė, kad jei padėtis nepasikeis, JAV žurnalistai turės išvykti iš šalies. Ji pridūrė, kad Rusija nenori to daryti, bet yra priversta taip elgtis dėl sunkios Rusijos žurnalistų padėties.
Į „Reuters“ prašymą pakomentuoti raštu M. Zacharova neatsakė.
Valstybinė naujienų agentūra RIA pranešė, kad susitikime dalyvavo „Wall Street Journal“, CNN, „Associated Press“ ir NPR atstovai.
Kovo mėnesį Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį už sąmoningai „melagingų“"naujienų apie kariuomenę skleidimą gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Tai paskatino kai kurias Vakarų žiniasklaidos priemones atšaukti savo žurnalistus iš Rusijos.
16:30 | Apšaudžius Mykolajivą žuvo bent vienas žmogus
Rusijai apšaudžius gyvenamąjį Mykolajivo rajoną, mažiausiai vienas žmogus žuvo ir dar keli buvo sužeisti, praneša CNN.
„Šį rytą Mykolajivas vėl buvo chaotiškai apšaudomas“, – „Telegram“ pranešė Mykolajivo srities tarybos vadovė Hanna Zamazieva.
„Buvo apšaudomi civiliniai gyvenamieji namai įvairiuose miesto rajonuose, kuriuose nėra karinių objektų“, – teigė ji.
Pastarąją savaitę Ukrainos pajėgos vykdė puolimą Rusijos okupuotame Chersone, į pietryčius nuo Mykolajivo, ir, kaip pranešama, susigrąžino kai kuriuos anksčiau užimtus kaimus.
Sekmadienį Rusijos raketa sunaikino didelį grūdų sandėlį Mykolajive.
16:15 | Mariupolyje galėjo kilti choleros protrūkis, sako mero patarėjas
Mariupolyje galimai kilo choleros protrūkis, mieste rusai paskelbė karantiną, sako miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka.
„Matome, kad miestas uždaromas“, – televizijai „United News TV“ sakė jis.
„Žodis „cholera“ minimas miesto viduje, tarp okupacinės valdžios institucijų ir jų vadovų“, – teigė P. Andriuščenka.
Kelis mėnesius rusų bombarduotas Mariupolis gegužę atiteko į rusų rankas. Pasak miesto mero patarėjo, padėtis ten toliau blogėja, trūksta maisto ir vandens.
15:58 | Sjevjerodonecko gynėjas apie rusų puolimą: „Labai sunkios sąlygos, labai baisu“
„Priešas turi persvarą ir artilerijos pabūklų ir tankų skaičiumi, tikriausiai, ir žmonių daugiau. Aktyviai tuo naudojasi, nuolat atakuoja, apšaudo, naikina namus ir įtvirtinimus. Mums tenka nuolatos manevruoti“, – UNIAN cituojamas bataliono „Svoboba“ vadas, Ukrainos nacionalinės gvardijos kapitonas Petro Kuzykas.
Jo teigimu, Ukrainos gynėjams reikia pastiprinimo, ypač artilerija. Rusijos pajėgos negaili „patrankų mėsos“ ir nuolatos aršiai puola.
„Buvo bandymai kontratakuoti – kai kur pavyko, kitur nelabai. Iš jų pusės taip pat juntamas nuolatinis spaudimas. Kai kurie padaliniai priversti visą kvartalą atsitraukti, kai kurie išlaikė pozicijas, įskaitant ir mūsiškius. Tačiau viskas vyksta labai sunkiomis sąlygomis, labai baisu, primena „Counter-strike“ (kompiuterinis žaidimas, šaudyklė – red. past.)… Strategijos prasme mes laukiame iš savo pusės pastiprinimo, ypač išsprendžiant problemą su artilerija. Iš jų pusės tai vykta kažkokie neaiškūs šturmai, kaip mes juos vadiname, „pėstininkų mėsa“. Nuolatos mes juos naikiname, o jie naujus ir naujus rezervus traukia. Mūsų duomenimis, jie sutraukė dar rezervų“, – pažymėjo karščiausiame taške Ukrainoje šiuo metu kariaujantis vyras.
P. Kuzykas pažymėjo, kad Ukrainos gynėjai kaunasi faktiškai dėl kiekvieno namo ir gatvės: „Kartais vieną dieną mes pasistūmėjame per kvartalą, kitą dieną mus atmeta atgal. Taip visuomet buvo ir bus. Jeigu mūsų pusė yra suinteresuota jį (Sjevjerodonecką) išlaikyti, tai be tikėjimo karių ryžtu reikia dar pakankamai pajėgų ir priemonių – tankų, artilerijos“.
Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo teigimu, Sjevjerodonecke Rusija turi dešimt kartų daugiau artilerijos už ukrainiečius.
15:38 | Žuvusiųjų kiekį tampa vis sunkiau nuslėpti: Rusijoje valdžia masiškai supirkinėja kapavietes
Rusijos valdžia daugelyje regionų gegužę pradėjo supirkinėti šimtus kapaviečių piliečiams, kurių laidotuvių negali apmokėti šeimos. Valstybės pirkimai siekia tokį mastą, kokio nebuvo ir ankstesniais, pandeminiais metais. Tai gali rodyti masines rusų karių žūtis karo Ukrainoje metu, apie kurias nutyli Rusijos valdžia.
14:46 | Pranešama apie stiprų Kremliaus statytinių kontroliuojamo Donbaso apšaudymą
14:13 | Lavrovas: kuo galingesnius ginklus turės Ukraina, tuo stipriau atakuosime
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagrasino, kad šalis imsis dar aktyvesnių veiksmų Ukrainoje: „Kuo toliau sieks sistemos, kurias Kyjivui tiekia Vakarai, tuo toliau stumsime nacius nuo teritorijų, iš kurių Rusijai kyla grėsmė“.
Tuo metu Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komitete buvo pareikšta, kad Rusija gali smogti Ukrainos valstybės įstaigoms ir infrastruktūrai, jeigu Kyjivas sulauks tolimojo nuotolio raketų paleidimo sistemų.
13:52 | Europos Komisijos narys: ES parengė planą, kaip pakeisti rusiškas dujas
Europos Sąjunga parengė planą, kaip pakeisti iš Rusijos tiekiamas gamtines dujas, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama už vidaus rinką atsakingą Europos Komisijos (EK) narį Thierry Bretoną.
EK komisaro teigimu, pagal naująją strategiją ES planuoja pradiniame etape per metus gauti 50 mlrd. kubinių metrų dujų suskystintų pavidalu iš JAV ir Kataro, 10 mlrd. kubinių metrų – alternatyviais dujotiekiais, o dujų poreikį mažinti įrengiant naujus vėjo jėgainių parkus jūroje ir sausumoje.
Iki karo Ukrainoje ES iš Rusijos per metus importuodavo vidutiniškai 155 mlrd. kubinių metrų dujų.
Th. Bretonas pridūrė, kad vienas iš galimų variantų – atnaujinti anglis deginančių elektrinių darbą.
EK narys pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudoja „dujas, kad mus suskaldytų“ ir „daugelį metų darė viską, kad suskaldytų Europą“.
„Jis bandė mus skaldyti su savo „Sputnik“ vakcina, bet tai nesuveikė. Jis darė viską, kad įsibrautų į mūsų demokratiją, padedamas „Russia Today“, o dabar naudoja dujas, kad mus suskaldytų“, – radijo stočiai „Europe 1“ birželio 5-ąją sakė buvęs Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras.
13:29 | Situacija Rytų Ukrainoje darosi vis labiau įtempta
Ukrainos Luhansko srities gubernatorius pirmadienį pranešė apie įtemptą situaciją regione. Jo teigimu, „padėtis kiek pablogėjo Severodonecke“, tačiau Ukrainos pajėgos tebekontroliuoja miesto pramoninę zoną.
Kalbėdamas Ukrainos nacionalinei televizijai jis sakė: „Mūsų gynėjams tam tikrą laiką pavyko kontratakuoti – jie išlaisvino beveik pusę miesto. Tačiau dabar padėtis mums vėl šiek tiek pablogėjo“.
Kaip pasakojo S. Haidajus, intensyvūs mūšiai persikėlė į miesto gatves. S. Haidajus taip pat sakė, kad paleidžiamų „sviedinių skaičius Severodonecke ir Lysyčanske išaugo dešimt kartų“. Luhansko srityje yra daug miestų, kurių padėtis panaši į Mariupolį – dabar Rusijos pajėgos bando su žeme sulyginti minėtuosius Rytų Ukrainos miestus.
13:12 | Latvija uždraudė likusius Rusijoje registruotus televizijos kanalus
Latvija pirmadienį nusprendė uždrausti transliuoti 80 Rusijoje registruotų televizijos kanalų, kurie tebebuvo retransliuojami šalyje, tęsiantis Maskvos invazijai į Ukrainą.
Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) pirmininkas Ivaras Abolinis paaiškino, kad sprendimas grindžiamas neseniai įvestų draudimu transliuoti televizijos medžiagą iš valstybių, keliančių grėsmę kitos šalies vientisumui ir nepriklausomybei.
Draudimas transliuoti rusiškus kanalus galios, kol Rusija nutrauks karą prieš Ukrainą ir grąžins aneksuotą Krymą Ukrainai. NEPLP sprendimas įsigalioja ketvirtadienį.
NEPLP žingsnis paveiks tokias televizijas kaip ETV, „Illiuzion+", „Kino24“, „Mir TV“, „Ochota i rybalka“, „Perec!“, „Russkij Illiuzion“.
12:45 | Charkivo srityje per apšaudymą žuvo trys žmonės, dešimt buvo sužeista
Tai kanale „Telegram“ paskelbė Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Synehubovas.
„Iš viso regione per dieną: 3 žuvo ir 10 sužeistų“, – pasklebė O. Synehubovas.
Taip pat apgadinti gyvenamieji pastatai, viešieji pastatai, automobiliai ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektai.
Sinegubovas pridūrė, kad Rusijos pajėgos nesėkmingai bandė atakuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas Iziumo regione, bet po to atsitraukė.
12:28 | Ukraina įvardijo pagrindinį Rusijos tikslą – karas įžengė į karštą fazę
Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar teigia, kad Ukrainos sostinė Kyjivas vis dar yra pagrindinis Rusijos besiveržiančių karinių pajėgų taikinys.
„Visada atvirai sakydavome, kad Kyjivui nuolat gresia pavojus. Iš tiesų, žmonės grįžta dėl įvairių priežasčių. Kai kurie tiesiog neturi pinigų, kiti labai ilgisi [namų]. Žinote, gimtosios sienos įkvepia ir palaiko“, – Ukrainos televizijai sakė jį.t
Anot H. Maliar, visi turėtų suprasti, kad karas dabar yra karštoje fazėje.
„Ir Kyjivas, kaip pagrindinis Rusijos Federacijos tikslas, toks ir išlieka. Tai, kas dabar vyksta... Deja, taip, ši grėsmė nuolat išlieka“, – gynybos viceministrė.
11:51 | Ukraina nukovė Rusijos generolą majorą Kutuzovą
Ukrainos ginkluotosios pajėgos patvirtino Rusijos generolo majoro Romano Kutuzovo likvidavimą. Pranešama, kad aukšto rango karininkas buvo nukautas, kol asmeniškai vadovavo puolimui Severodonecke.
Apie tai skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas.
„Išskirtinė naujiena. Susipažinkite – 1-ojo armijos korpuso (orkų) vadas generolas majoras Romanas Kutuzovas buvo oficialiai denacifikuotas ir demilitarizuotas“, – rašoma ginkluotųjų pajėgų pranešime.
Pasak žurnalisto Romano Cimbaliuko, generolas majoras R. Kutuzovas, prieš paskiriant jį į apsišaukėlišką Donecko liaudies respubliką („DPR“), ėjo Rusijos Federacijos Rytų karinės apygardos 29-osios kombinuotųjų ginklų armijos štabo viršininku.
11:28 | Okupuotame Mariupolyje žmonės nesulaukia pagalbos, alpsta tiesiog gatvėse
Rusijos okupuotame Mariupolyje pasireiškė maisto produktų ir vandens deficitas. Žmonės į ligonines patenka tiesiai iš gatvės, kur valandų valandomis laukia eilėse prie humanitarinės pagalbos.
Humanitarinė okupacinės Rusijos valdžios pagalba – vienintelis būdas gauti maisto užgrobtame mieste, aiškino situacija miesto mero patarėjas Piotras Andriuščenka.
Eilėse prie rinkinių, kuriuos sudaro keli pakeliai greitai paruošiamų makaronų, sultys, konservai ir kruopos, Mariupolio gyventojai praleidžia daugelį valandų.
„Kasdienėse eilėse prie humanitarinės pagalbos (iš esmės tai maisto produktų) prie buvusio prekybos centro „Metro“ stovi 1,5 – 2 tūkst. žmonių. Per dieną išdalijama iki 400 rinkinių. Karštyje ant saulės žmonės eilėse stovi po 6 valandas ir nieko negauna. Geriamo vandens nėra, „humanitarinio štabo“ teritorijoje jo nėra. Pasislėpti nuo saulės nėra kur“, – UNIAN cituojamas P. Andriuščenka.
11:07 | Lavrovas taip ir nesugebėjo patekti į Serbiją
Rusijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Balkanų šalys – Bulgarija, Šiaurės Makedonija ir Juodkalnija – nesuteikė leidimo praskristi Rusijos diplomatijos vado Sergejaus Lavrovo lėktuvui.
Birželio 6-7 dienomis Rusijos užsienio reikalų ministras turėjo viešėti Serbijoje, vienoje iš tų retų Europos valstybių, kurios išlaiko draugiškus santykius su agresore.
„Šie pranešimai atitinka teisybę“, – atskleidė „Interfax“ Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Paklaustas, ar dėl šios priežasties buvo atšauktas S. Lavrovo vizitas į Serbiją, diplomatas atrėžė: „Gebėjimo teleportuotis mūsų diplomatija dar neįvaldė“.
10:45 | Parodė Kyjivo patirtą žalą
Vietos valdžia parodė, kaip atrodo vieta, į kurią sekmadienį pataikė Rusijos raketos.
The authorities of #Kyiv showed photos of the consequences of yesterday's missile attack on a car repair plant. pic.twitter.com/YWvfKGRtBg
— NEXTA (@nexta_tv) June 6, 2022
Kyjive ankstų sekmadienio rytą driokstelėjo keli sprogimai, pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko. Rusija pareiškė, jog per smūgius Kyjivui sunaikino tankus, kuriuos Ukrainai atsiuntė Rytų Europos šalys.
10:26 | Vokietijos žiniasklaida: valdžia nenori padėti Ukrainai dėl galimo įsitraukimo į karą
Vokietijos valdžia nerimauja, kad „euforijos“ apimta Ukraina imsis pulti Rusiją jos pačios teritorijoje ir todėl delsia perduoti sunkiąją ginkluotę, rašoma „Der Spiegel“.
Leidinio šaltiniai, artimi Vokietijos vyriausybei, pasakojo, kad Berlynas nerimauja, jog ginkluotės sulaukusi Ukraina gali „laimėti porą mūšių“ ir „pradėti savimi pasitikėti“, o apimta euforijos ir užpulti Rusiją jos teritorijoje.
Dar viena nurodoma priežastis – „tam tikras Berlyno nepasitikėjimas Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu“.
Maža to, šiuo metu Vokietija „net ir hipotetiškai“ nesvarsto galimybės tiekti tankų Ukrainai. Teigiama, kad neoficialiam lygmenyje yra visiškai sutarta tarp JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos dėl „tankų embargo“.
„Bild“ turimais duomenimis, Vokietija baiminasi išprovokuoti Trečiąjį pasaulinį karą, todėl nedaro visko, kad padėtų Ukrainai. Vietos politikų manymu, maksimali pagalba Ukrainai reikštų ilgainiui Vokietijos įsitraukimą į karą prieš Rusiją ir grėstų milžiniška eskalacija – galimai ir iki Trečiojo pasaulinio karo.
UNIAN taip pat skelbia, kad per paskutines 9 savaites Vokietijos valdžia teikė minimalią karinę pagalbą Ukrainai. Nuo kovo 30-osios iki gegužės 26-osios su Rusija kariaujanti šalis iš Vokietijos sulaukė dviejų negausių ginkluotės siuntinių.
09:48 | Rusijos nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 31 250 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 211 lėktuvų, 176 sraigtasparnius, 1386 tankus, 3340 šarvuočių, 690 artilerijos pabūklų, 207 raketų sistemas, 13 laivų, 2395 mašinas, 76 kuro cisternas, 551 bepilotį orlaivį, 96 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 53 specialiosios įrangos vienetus.
09:17 | Rusijos pajėgos šturmuoja rytinį Severodonecko miestą ir leidžia raketas į netoliese esančius Slovjansko, Lysyčansko ir Orichovės miestus
Rusijos kariai apšaudė Severodonecko ginančius Ukrainos dalinius minosvaidžiais ir artilerija, apgadindami infrastruktūrą aplinkiniuose miestuose, teigiama naujausioje operatyvinėje ataskaitoje, kurią paskelbė Ukrainos generalinis ginkluotųjų pajėgų štabas.
Rusijos pajėgos taip pat apšaudo civilinę Černihivo ir Sumų gyvenviečių infrastruktūrą, tvirtina kariškiai.
08:47 | Daugiau nei 700 nukentėjusių vaikų
Remiantis naujai paskelbtais Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą iš viso žuvo 262 vaikai, o 467 buvo sužeisti.
08:21 | Sprogimai Chersone ir Mykolajive
Pirmadienio rytą laikinai okupuoto Chersono gyventojai buvo pažadinti sprogimų įvairiose miesto vietose. Apie tai „Telegram“ pranešė „Suspilna Cherson“.
„Chersone girdimi sprogimai“, – rašoma pranešime, nedetalizuojant situacijos.
Tuo pat metu vietiniai „Telegram“ kanalai praneša, kad iš Chersono ir Mykolajivo regionų buvo girdėti sprogimai. Pranešama, kad vyksta artilerijos mūšiai, kuriuose naudojamos raketų paleidimo sistemos (MLRS).
„Iš Mykolajivo pusės vamzdinės artilerijos šūviai, o iš Chersono pusės daugiausia dirba MLRS“, – sakoma pranešime.
07:53 | Baltijos jūroje prasidėjo NATO pratybos BALTOPS, dalyvaujant Suomijai ir Švedijai
NATO sekmadienį pradėjo JAV vadovaujamas jūrų pajėgų pratybas Baltijos jūroje, kuriose dalyvauja daugiau kaip 7 000 jūreivių, lakūnų ir jūrų pėstininkų iš 16 šalių, įskaitant į Aljansą siekiančias įstoti Suomiją ir Švediją.
Nuo 1972-ųjų kasmet rengiamomis pratybomis BALTOPS nesiekiama atsakyti į kokią nors konkrečią grėsmę, bet karinis blokas nurodė, kad „dalyvaujant Švedijai ir Suomijai NATO naudojasi proga nenuspėjamame pasaulyje sustiprinti savo jungtinių pajėgų atsparumą ir jėgą“ kartu su šiomis dviem Šiaurės šalimis.
Suomija ir Švedija dešimtmečius laikėsi politikos nesijungti prie karinių blokų, bet Rusijai vasario 24-ąją pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą Stokholmas ir Helsinkis gegužę pateikė paraiškas stoti į NATO. Pastaraisiais metais Maskva ne kartą buvo perspėjusi abi šalis nestoti į Vakarų karinį aljansą ir grasino imtis atsakomųjų priemonių, jeigu jos nuspręstų tai padaryti.
Prieš prasidedant karinių laivynų pratyboms, kuriose dalyvauja 45 laivai ir 75 orlaiviai, Švedijoje, tapusioje pratybų „BALTOPS 22“ priimančiąja šalimi, apsilankęs JAV kariuomenės aukščiausio rango pareigūnas sakė, kad NATO ypač svarbu pademonstruoti palaikymą vyriausybėms Helsinkyje ir Stokholme.
07:24 | JK perduos Ukrainai toliau smogti galinčių raketų sistemų
Jungtinės Karalystė pirmadienį pranešė seksianti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir perduosianti Ukrainai ilgo nuotolio salvinių raketų ugnies sistemų, nepaisydama Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimų nesiųsti Kyjivui pažangios ginkluotės.
JK Gynybos ministerija nurodė, kad Londonas glaudžiai koordinavo veiksmus su Vašingtonu ir priėmė sprendimą perduoti sistemų M270 MLRS, turinčių padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos.
M270, galinčios smogti tiksliai nutaikomomis raketomis iki 80 km atstumu esantiems taikiniams, „reikšmingai sustiprins Ukrainos pajėgų pajėgumus“, pridūrė ministerija.
06:57 | Silpnoji Rusijos pajėgų vieta
Sėkmingos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakos Severodonecke rodo Rusijos karių kovinės galios sumažėjimą Ukrainoje, teigia JAV Karo studijų instituto ekspertai.
Anot jų, ši kovinė zona dabar yra Kremliaus prioritetas, o okupantai ten atsiųs papildomus dalinius ir techniką jai laikyti. Tai atvers pažeidžiamumą kitomis kryptimis, kuo galės pasinaudoti Ukrainos karinės pajėgos.
06:35 | Ispanija Ukrainai tieks sunkiąją ginkluotę
Pasak vyriausybės šaltinių, kuriuos cituoja laikraštis „El Pais“, Ispanija ketina tiekti Ukrainai priešlėktuvines raketas ir kovinius tankus „Leopard“, didindama savo karinę paramą šaliai.
Ispanija taip pat apmokys Ukrainos kariuomenę, kaip naudoti tankus, teigiama „Reuters“ cituojamuose pranešimuose. Mokymai, planuojama, vyktų Latvijoje, kur Ispanijos kariuomenė yra dislokavusi 500 karių.
Pasak „El Pais“ cituojamų šaltinių, antrasis mokymo etapas galėtų vykti Ispanijoje.
Ispanija Ukrainai iki šiol tiekė amuniciją, individualias apsaugos priemones ir lengvuosius ginklus.
06:11 | Zelenskis apsilankė fronto linijoje
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį aplankė savo karius Ukrainos rytinėse fronto linijose, kad susipažintų su Ukrainos gynėjų pozicijomis tęsiantis Rusijos puolimui Donbasui.
V. Zelenskis lankėsi Ukrainos karių vadavietėse ir priešakinėse pozicijose Bachmute Donecko srityje ir Lysyčanske Luhansko srityje.
Savo naktiniame kreipimesi Zelenskis sakė: „Didžiuojuosi visais, kuriuos sutikau, spaudžiau ranką, bendravau ir palaikiau. Kariuomenei kai kas buvo perduota, bet to nedetalizuosiu, – sakė jis. – Ir aš kai ką iš jų atnešiau jums – pasitikėjimą ir stiprybę“.
Anksčiau sekmadienį Zelenskis buvo pietiniame Zaporižios mieste, kur sakė susitikęs su kai kurių okupuotų miestų merais.
„Susitikau su mariupoliečiais, kurie sugebėjo palikti miestą gyvi ir su vaikais. Sutikau juos Chorticijoje. Sąlygos laikinos, bet neblogos, – sakė jis – Kiekviena šeima turi savo istoriją, dauguma be vyrų. Kažkieno vyras išėjo į karą, kažkas į nelaisvę, o kažkieno, deja, mirė“.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, kad Maskva smogs naujiems taikiniams, jeigu Vakarai Ukrainai siųs ilgo nuotolio raketų.
► Rusijos pajėgos prarado dalį pozicijų Sjevjerodonecke – svarbiame Rytų Ukrainos mieste, kuris, Maskvai siekiant perimti Donbaso kontrolę, pastaruoju metu tapo įnirtingų mūšių centru, sekmadienį pareiškė Luhansko srities administracijos vadovas.
► Kyjive ankstų sekmadienio rytą driokstelėjo keli sprogimai, pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko. Rusija sekmadienį pareiškė, jog per smūgius Kyjivui sunaikino tankus, kuriuos Ukrainai atsiuntė Rytų Europos šalys.
► Rusijos artilerija bombardavo teritorijas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, tęsiantis įnirtingoms kautynėms dėl Sjevejerodonecko miesto, bet vietos administracijos vadovas tvirtino, kad ukrainiečiai kariai pasiekė tam tikrų laimėjimų, stengdamiesi atstumti įsiveržusias pajėgas.
► Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padarė „istorinę ir fundamentalią klaidą“ įsiverždamas į Ukrainą ir dabar yra „izoliuotas“.
