Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
21:20 | Podoliakas derybas su Rusija pavadino „mirties nuosprendžiu“ Ukrainai
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas išreiškė nuomonę, kad Rusija pasinaudos bet kokia pauze, siekdama atsigauti ir pradėti dar didesnį puolimą. „Prezidentas Zelenskis vienareikšmiškai nusiteikęs prieš derybas, o Ukrainos visuomenė yra atkakli, nes mes puikiai suvokiame riziką“, – sakė M. Podoliakas.
20:41 | Gyventojai aprūpinti jodo tabletėmis
„Associated Press“ teigimu, netoli Ukrainos pietuose esančios Zaporižios atominės elektrinės gyvenantiems asmenims, baiminantis radiacijos nutekėjimo, išdalintos jodo tabletės.
Tai įvyko po to, kai didžiausia Europoje atominė elektrinė ketvirtadienį buvo laikinai atjungta nuo Ukrainos nacionalinio tinklo, kai buvo nutrauktos visos jos linijos.
Penktadienio rytą Ukrainos valstybinė branduolinė agentūra „Enerhoatom“ pranešė, kad vis dar dedamos pastangos ją vėl prijungti prie Ukrainos tinklo, o anksti popiet paskelbė sėkmingą vieno iš šešių jos reaktorių prijungimą.
Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos pradžios.
Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.
20:11 | Okupuotoje Melitopolio srityje rusų pajėgų sandėliuose griaudėjo sprogimai
Apie tai „Telegram“ pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.
„Dar vienas smūgis priešo sandėliams Melitopolio srities Novobohdanovsko teritorijoje. Bendruomenės gyventojai išgirdo kelis sprogimus, dabar matyti kylantys dūmai. Laukiame patvirtinimo dėl dar vienos rašistų bazės likvidavimo“, – skelbia Melitopolio meras.
19:41 | Lietuva iš Lenkijos Ukrainai pirks dvi dronų kamikadzių sistemas
Su Lenkijos bendrove pasiektas susitarimas dėl skraidančio šaudmens sistemos „Warmate“ įsigijimo, šie dronai kamikadzės bus perkami Ukrainai, penktadienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM).
Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška dėl to Varšuvoje sutarė su Lenkijos įmonės „WB Group“ atstovais.
KAM tarpininkaus perkant šiuos dronus Ukrainai už Lietuvos piliečių surinktus pinigus.
„Su gamintojais sutarėme, kad už mūsų visuomenės suaukotą sumą, skirtą įsigyti skraidančio šaudmens sistemą iš Lenkijos, bus nupirkti du pilni komplektai, sudarantys paleidimo sistemą ir 37 vienetus skraidančių šaudmenų, vadinamųjų dronų kamikadzių“, – ministerijos pranešime sakė viceministras.
Anot jo, perkami dronai gali nešti sprogmenis ir naikinti tankus, vadavietes.
19:07 | Rusai baigia pasiruošimą pseudoreferendumams Ukrainoje
Rusijos pasirengimas pseudoreferendumams laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose jau beveik baigtas, interviu naujienų agentūrai RBC-Ukraine sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadimas Skibickis.
„Dabar pirmiausia kalbame apie laikinai okupuotas Zaporižios ir Chersono regionų teritorijas. Ukrainos karinė žvalgyba aiškiai stebi visus ten vykstančius procesus. Šiandien galime drąsiai teigti, kad yra įrengti atitinkami rinkimų štabai ir operatyviniai štabai“, – sakė jis.
„Sudaryti rinkėjų sąrašai, sukurtos rinkimų komisijos, tai yra, visi procesai, susiję su pasirengimu „referendumui“, yra beveik baigti“, – pridūrė V. Skibickis.
Kartu jis pažymėjo, kad pseudoreferendumų datos gali būti skirtingos. Visų pirma jis paminėjo rugsėjo 11-ąją.
18:36 | Rusų „blogeris“ netyčia išdavė elitinio bataliono buvimo vietą
Ukrainos žurnalistai rusų tinklaraštininko Pavelo Kukuškino dėka išsiaiškino Rusijos karių bazės Donecke koordinates ir tuomet Ukrainos ginkluotosios pajėgos ten sudavė mirtiną smūgį.
Prieš keletą mėnesių žurnalistai aptiko rusų bataliono „Piatnaška“ bazę ir duomenis apie ją perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, Ukrainos naujienų agentūra UNIAN cituoja „Bihus“.
Ukrainos žurnalistus ypač sudomino liepos 12 dieną apsišaukėliškoje Donecko „liaudies respublikoje“ (DLR) įvykusios trijų žmonių laidotuvės, nes ceremonijoje pasisakė pats DLR lyderis, Kremliaus patikėtinis Denisas Pušilinas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka.
Okupacinė valdžia tvirtino, kad žuvusieji buvo „paprasti savanoriai, kurie niekada nelaikė rankose ginklo“. Tačiau žurnalistai išsiaiškino, kad išties laidojami buvo „Piatnaškos“ bataliono, kurį globoja pats D. Pušilinas, kovotojai.
Žurnalistai išanalizavo likviduotų „Piatnaškos“ karių socialinių tinklų paskyras ir aptiko vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas minėtas rusų tinklaraštininkas P. Kukuškinas – dažnas teroristų svečias. Kruopščiai išanalizavę vaizdo įrašą tyrėjai sužinojo tikslias rusų karių bazės koordinates.
Visus duomenis apie „Piatnaškos“ bazę tyrėjai perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kurios rugpjūčio 22 d. jai sudavė galingą smūgį.
Tądien Luhansko srities karinės administracijos vadas Serhijus Haidajus paskelbė, kad liepsnoja rusų karinė bazė Donecko apylinkėse. Jo teigimu, išpuolio metu rusai neteko daug karių ir karinės technikos.
„Gera naujiena iš ryto. Šiuo metu Donecko apylinkėse arba kažkas neatsargiai rūkė, arba pasipylė „akmenys iš dangaus“ – dega garsiojo bataliono, kovojusio Luhansko srityje, „Piatnaška“ bazė. Krūva žuvusiųjų ir sužeistų. Sunaikinta technika. Tęsinys – netrukus“, – „Telegram“ rašė S. Haidajus.
Pirmadienio rytą laikinai okupuotame Donecke pasigirdo stiprūs sprogimai. Ten į orą pakilo rusų sandėlis su amunicija, kilo gaisras, prasidėjo galingas šovinių detonavimas. Liudininkų teigimu, pirmieji sprogimai nugriaudėjo apie 4 val. ryto.
18:07 | AP: Iranas Maskvai perdavė karinių dronų
Naujienų agentūra AP, remdamasi Vakarų žvalgybos duomenimis, skelbia, kad Iranas, nepaisydamas JAV įspėjimų, Rusijai perdavė „šimtus“ bepiločių orlaivių.
Kol kas nežinoma, ar Rusija pradėjo naudoti Irano perduotus dronus prieš Ukrainos taikinius, tačiau žvalgybos pareigūnai teigia, kad bepiločiai orlaiviai veikia ir yra paruošti naudoti.
Informacija apie tai, kad Rusija gavo Irano bepiločių orlaivių, gauta JAV ir ES bandant atgaivinti 2015 metų Irano branduolinį susitarimą, kuris apribojo Teherano branduolinę programą mainais į sankcijų Iranui panaikinimą.
Sandorio priešininkai teigia, kad sankcijų Teheranui panaikinimas gali leisti Rusijai eskaluoti savo invaziją į Ukrainą ir apeiti sankcijas, įvestas nuo karo pradžios, ypač per Iraną gabenant naftą ir kitus produktus.
Susidūrusi su ekonominėmis sankcijomis ir tiekimo grandinės apribojimais dėl invazijos į Ukrainą, Rusija vis dažniau kreipiasi į Iraną kaip į pagrindinį partnerį ir ginklų tiekėją.
Praėjusį mėnesį Baltieji rūmai pirmą kartą viešai perspėjo, kad Iranas planuoja Maskvai tiekti šimtus karinių bepiločių orlaivių. O rugpjūtį Rusijos pareigūnai du kartus lankėsi Irane, kad susitartų dėl jų perdavimo.
17:28 | Žiniasklaida: Rusija šnipinėjo Vokietijoje apmokomus Ukrainos karius
Vokiečių saugumo pajėgos aptiko „požymių“, kad Rusijos slaptosios tarnybos šnipinėjo Ukrainos karius, kurie Vokietijoje mokėsi naudotis vakarietiškais ginklais, penktadienį pranešė žurnalas „Der Spiegel“.
Vokiečių pajėgos pastebėjo įtartinų automobilių prie dviejų objektų, kur buvo rengiami ukrainiečių naujokai.
Be to, virš mokymų poligonų buvo skraidinami maži dronai, kurie paskui greitai dingdavo, pranešė savo šaltinių nenurodęs „Der Spiegel“.
Incidentai užfiksuoti dviejose vietose – Idare-Oberšteine vakarinėje Reino krašto-Pfalco žemėje, kur ukrainiečių kariai apmokomi naudotis savaeigėmis haubicomis „PzH 2000“, taip pat Bavarijos Grafenvėre, kur JAV kariuomenė moko ukrainiečius šaudyti iš vakarietiškų artilerijos sistemų.
17:02 | Praėjus šešiems karo mėnesiams, rusiškos prekės vis dar pasiekia JAV uostus
Karštą, drėgną vasaros dieną į Baltimorės uostą JAV rytinėje pakrantėje įplaukė didžiulis konteinerių laivas, prikrautas faneros lakštų, aliuminio strypų ir radioaktyviųjų medžiagų – visa tai atkeliavo iš Rusijos laukų, miškų ir gamyklų.
JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo „sukelti skausmo“ ir suduoti „triuškinantį smūgį“ Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, apribodamas prekybą tokiomis prekėmis kaip degtinė, deimantai ir nafta po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš šešis mėnesius.
Visgi į JAV uostus ir toliau plūsta šimtai rūšių kitų nesankcionuotų prekių, kurių vertė siekia milijardus dolerių, įskaitant tas, kurias atgabeno laivas, atplaukęs į Baltimorę iš Sankt Peterburgo.
Naujienų agentūra „Associated Press“ nustatė, kad į JAV uostus iš Rusijos atkeliavo daugiau nei 3,6 tūkst. medienos, metalų, kaučiuko ir kitų prekių siuntų nuo tada, kai vasarį ji pradėjo paleisti raketas ir atakuoti savo kaimynę.
16:31 | Medvedevas: Rusija rengia įstatymą užsieniečiams
Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas praneša, kad Rusija rengia naują įstatymo projektą, kuris reglamentuos užsieniečių atvykimo, išvykimo ir buvimo Rusijos Federacijoje sąlygas. Daugiau detalių kol kas nėra žinoma.
16:09 | Ukraina pareiškė įtarimus Kadyrovui
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) tyrėjai Kremliaus statytiniui Čečėnijos lyderiui Ramzanui Kadyrovui pareiškė įtarimus pagal tris Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius.
SBU įtaria R. Kadyrovą agresyvių karo veiksmų rengimu ir įgyvendinimu, imantis veiksmų, siekiant pakeisti Ukrainos sienas, taip pat pateisinant Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą.
R. Kadyrovo pakalikai kaltinami karo įstatymų ir teisės pažeidimu, žiauriu elgesiu su karo belaisviais ar civiliais gyventojais.
Pats R. Kadyrovas, reaguodamas į jam pateiktus įtarimus, paprašė nustatyti vietą, kur jis turėtų pasirodyti: „Mes mielai ateisime ir išsiaiškinsime, kas yra nusikaltėlis, kas žudikas, o kas teroristas“, skelbia UNIAN.
15:38 | NATO: Rusija po virtinės sprogimų iš Krymo išgabena savo naikintuvus – žiniasklaida
NATO mano, kad Rusija iš laikinai okupuoto Krymo, kur pastaruoju metu dažnėja sprogimai, nutaikyti į rusų karines pajėgas, patraukė dešimt savo naikintuvų, skelbia „Business Insider“.
Remiantis NATO rugpjūčio 22 d. pranešimu, „Tikėtina, kad Rusija išves savo oro pajėgas iš Krymo, kad užkirstų kelią tolimesnėms atakoms iš Ukrainos“.
Teigiama, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos iš Krymo į Rusijos teritoriją jau perkėlė dešimt savo naikintuvų, kad išvengtų tolesnių orlaivių nuostolių. Kalbama apie šešis naikintuvus Su-35S ir keturis MiG-31BM.
Belbeke, Kryme, Aljanso duomenimis, vis dar dislokuoti maždaug 32 Rusijos naikintuvai. Tai daugiausia naikintuvai Su-27, tačiau yra ir nedidelis skaičius šiuolaikinių Su-35S ir MiG-31BM.
Be to, Rusija padidino savo taktinių raketų „žemė-oras“ skaičių Kryme, kad atremtų tolesnes Ukrainos atakas, pavyzdžiui, iš bepiločių orlaivių.
„Rusijos oro gynybos sistemoms sunku atpažinti Ukrainos bepiločius orlaivius kaip taikinius. Ši problema būdinga visoms pajėgoms, kurias Rusija dislokuoja Ukrainoje“, – teigiama NATO ataskaitoje.
Anksčiau britų žvalgyba teigė, kad dėl sprogimų kariniame aerodrome Kryme Rusija prarado mažiausiai aštuonis kovinius lėktuvus, nors pats aerodromas liko tinkamas naudoti.
15:05 | Rusijos užimta Zaporižios AE vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo
Rusijos pajėgų užimta Zaporižios atominė elektrinė buvo vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo, penktadienį pranešė valstybinė branduolinės energetikos operatorė.
„Šiandien, 2022 metų rugpjūčio 26 dieną, 14 val. 04 min. (ir Lietuvos laiku), vienas iš vakar sustabdytų Zaporižios AE energijos blokų buvo prijungtas prie elektros tinklo“, – platformoje „Telegram“ paskelbė agentūra „Enerhoatom“.
14:53 | Rusams gyvybiškai svarbus Antonivkos tiltas paskendo dūmuose
Ukrainos žiniasklaida skelbia vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip penktadienį rusams gyvybiškai svarbaus Antonivkos tilto apylinkėse, Chersono srityje, rūksta dūmai po galimo išpuolio.
Ukrainos naujienų agentūros UNIAN teigimu, vaizdo įraše matomas vienas iš sprogimų ir stiprūs dūmai tilto teritorijoje. Iš viso UNIAN skaičiuoja mažiausiai 9 smūgius tiltui.
Taip pat, naujienų agentūros teigimu, vaizdo įraše matomi trumpo nuotolio priešlėktuvinių sviedinių pėdsakai.
Atakuoti Antonivkos tiltą Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo dar liepos 27 dieną. Po pirmųjų smūgių tiltas nebuvo sugriautas, tačiau stipriai apgadintas, sunaikinti logistikos ir transporto maršrutai.
Liepos 31 d. rusai paskelbė pradėję remontuoti tiltą. 1,4 km ilgio tiltas yra pagrindinė pervaža per Dniepro upę Chersono srityje. Jei jis taptų netinkamas naudoti, Rusijos kariuomenei būtų sunku toliau aprūpinti savo pajėgas šiame regione, tęsiantis ukrainiečių atakoms.
Su Krymo pusiasaliu, kurį Maskva aneksavo 2014 metais, besiribojančią Chersono sritį Rusijos pajėgos užėmė ankstyvuoju invazijos etapu.
Kyjivas pažadėjo surengti didelį kontrpuolimą, kad susigrąžintų strategiškai svarbų regioną.
Местные каналы сообщают об ударах по Антоновскому мосту в оккупированном Россией Херсоне.
— Антон Геращенко (@Gerashchenko7) August 26, 2022
Ранее ВСУ неоднократно атаковали мост ракетами, в том числе HIMARS. pic.twitter.com/hBVq0KIAei
14:35 | Macronas: Branduolinė energija negali būti karo Ukrainoje priemonė
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad civiliniai branduoliniai objektai negali būti naudojami kaip karo priemonė Ukrainoje, kur ankstesnę dieną Rusijos pajėgų okupuota jėgainė buvo atjungta nuo nacionalinio elektros tinklo.
„Karas jokiu būdu neturi pakenkti šalies, regiono ir mūsų visų branduoliniam saugumui. Civilinė branduolinė energetika turi būti visiškai apsaugota“, – sakė E. Macronas per vizitą Alžyre.
13:52 | Macronas: gautos Rusijos ir Ukrainos saugumo garantijos JT misijai Zaporižios AE
Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra ir Prancūzija sulaukė Rusijos ir Ukrainos saugumo garantijų misijai Zaporižės AE, „Nexta“ cituojamas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„The Washington Times“ skelbiama, kad Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra jau kitą savaitę planuoja apsilankyti Zaporižioje.
Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios elektrinė buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Maskvos karinės invazijos pradžios.
Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.
„Enerhoatom“ nurodė, kad elektrinė buvo atjungta nuo Ukrainos nacionalinės elektros energijos tiekimo sistemos po to, kai dėl gaisrų šalimais esančios šiluminės elektrinės pelenų sąvartų aikštelėje dukart atsijungė elektros perdavimo linija.
Kitos trys elektros perdavimo linijos „anksčiau buvo apgadintos per Rusijos pajėgų teroristines atakas“, nurodė energetikos operatorė.
Pasak „Enerhoatom“, dėl to du iš šešių tebeveikusių elektrinės reaktorių „buvo atjungti nuo sistemos“.
Operatorė nurodė, kad „pradedami vieno iš reaktorių prijungimo prie sistemos darbai“.
12:20 | Šimtai desantininkų: Ukrainos pajėgos skelbiasi per parą nukovusios apie 400 rusų karių
Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus teigimu, tikslus smūgis įvykdytas naktį į rugpjūčio 26-ąją. „Obozrevatel“ rašoma, kad „tokiu būdu valdininkas patvirtino Ukrainos kariuomenės smūgį viešbučiui „Donbas“ Kadyjevkoje (Stachanove). Pažymima, kad ten nuolatos (nuo pat 2014-ųjų) būdavo įkurdinami Rusijos kariai.
Rusijos propaganda neigia, kad ataka įvykdyta ten, kur buvo Rusijos kariai, tik patvirtina, kad ukrainiečiai „smogė HIMARS raketomis“, tariamai į gyvenamuosius rajonus, pažymima „Obozrevatel“.
Tuo metu vietos gyventojai socialiniuose tinkluose patvirtino, kad viešbutyje jau seniai iš tiesų gyvena Rusijos kariai. Jie taip pat patvirtino ir dideles netektis po naktinio ukrainiečių smūgio. Daugelis komentaruose stebisi, kodėl vietos kolaborantų administracija neigia akivaizdų viešbučio sunaikinimą.
Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas paskelbė, kad vien per paskutinę parą „likviduota“ 400 rusų karių. Bendras Rusijos karo Ukrainoje netekčių skaičius, ukrainiečių skaičiavimu, pasiekė 46,25 tūkst. karių.
11:54 | Ekonominis karas: Rusija kasdien piktybiškai sudegina dujų už 10 mln. eurų, bet atsisako jas tiekti Europai
Rusija pasienyje su Suomija kasdien sudegina 10 mln. eurų vertės dujų kiekį (300 mln. per mėnesį). Tuo pačiu šalis atsisako tiekti dujas Vokietijai per Ukrainos teritoriją arba didinti savo pačios sumažintą kiekį per „Nord Stream“ dujotiekį. Vietoje to susiformavęs dujų perteklius yra tiesiog naikinamas.
BBC rašoma, kad mokslininkai yra sunerimę dėl gamtinių dujų deginimo metu į aplinką patenkančių kenksmingų medžiagų. „Rystad Energy“ tyrimas parodė, kad Rusija kasdien tiesiogine prasme sudegina 4,34 mln. kubinių metrų dujų.
Dujas rusai degina suskystintųjų dujų terminale Portovoj gyvenvietėje, netoli Sankt Peterburgo. „Portovaja“ terminalas yra įrengtas netoli kompresorinės stoties, pačioje „Nord Stream 1“ dujotiekio pradžioje. Būtent šiuo dujotiekiu, Baltijos jūros dugnu nutiestais vamzdžiais dujos yra tiekiamos Vokietijai.
Tiekimas buvo sustabdytas liepos viduryje, o rusai kaltina dėl to „technines problemas“. Vokietija aiškina, kad tai buvo Rusijos politinis žingsnis.
09:32 | Britų žvalgyba įvardijo realią priežastį, kodėl Rusijos puolimas išdviso
Rusijos oficialių asmenų pareiškimai apie tariamus bandymus „išvengti civilių aukų“ neatitinka tikrovės, skelbiama Didžiosios Britanijos karo žvalgybos ataskaitoje.
Joje primenama, kad rugpjūčio 24-ąją Rusijos gynybos ministro S. Šoigu pareiškė, kad „Rusijos pajėgos daro viską, kad išvengtų taikių gyventojų aukų Ukrainoje, todėl ir buvo sulėtintas „spec. operacijos“ tempas“.
Britų žvalgybos duomenimis, tai yra tikslinga dezinformacija. S. Šoigu įsakymu Rusijos pajėgos ne sykį neįgyvendino užsibrėžtų tikslų. Pažymima, kad Rusijos karinė vadovybė dėl prastų rezultatų atleido jau mažiausiai 6 generolus – jie tiesiog nesugebėdavo užtikrinti pakankamai spartaus Rusijos kariuomenės judėjimo Ukrainos teritorijoje.
Tą pačią dieną, kuomet S. Šoigu pareiškė, kad „siekiama išvengti civilių aukų“, Rusijos trumpojo nuotolio raketa SS-26 „Iskander“ pataikė į Čaplynės miesto stotyje stovėjusį traukinį. Žuvo mažiausiai 25 civiliai, iš jų du vaikai. Analitikų teigimų, tai rodo, kad Rusija ir toliau nekreipia dėmesio į civilių žūtis Ukrainoje vykdydama savo karines užduotis.
Ukrainos prezidento administracijos patarėjas O. Arestovyčius, komentuodamas šį įvykį pabrėžė, kad Rusijos kariuomenė yra „kreivarankiai idiotai“, kurie „tikriausiai bandydami pataikyti į pravažiuojantį karinės technikos sąstatą pataikė į civilius“.
08:57 | Nuo karo pradžios ES sienas kirto beveik 1 mln. rusų
Nuo vasario 24-osios, kuomet Rusija pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, sienas su ES kirto 998 tūkst. asmenų, turinčių Rusijos pasą, „Meduza“ cituojama „Frontex“ atstovas.
ES šalys šiuo metu svarsto galimybę apriboti Kremliaus agresiją palaikančių Rusijos piliečių judėjimą Europos šalių teritorijose.
Nuo karo pradžios 7,7 mln. Ukrainos piliečių pabėgo į ES teritoriją. Iš jų apie 4,7 mln. jau grįžo atgal į tėvynę.
07:45 | Kuleba: Rusija puola Ukrainą raketomis, o Europą – propaganda
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas puola Ukrainą savo kariuomene ir apšaudo raketomis, o Europos šalis – dirbtinai pučiamomis energijos šaltinių kainomis, infliacija ir propaganda, įsitikinęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Tie, kas po pusmečio karo vis dar galvoja, kad Kremliui reikia tik Ukrainos valstybės, – didžiai klysta“, – „Ukrinform“ cituojamas ukrainiečių diplomatas.
„Putinas Ukrainą atakuoja raketomis ir tankais, tačiau jis taip pat atakuoja Italiją aukštomis, dirbtinai sukurtomis energijos šaltinių kainomis, infliacija ir propaganda. Mes su jumis esame vienoje valtyje“, – susitikimo su kolega iš Italijos metu kalbėjo jis.
07:30 | Putino elgesys rodo: bando visais įmanomais būdais išvengti visuotinos mobilizacijos
Vladimiras Putinas pasirašė įsaką nuo 2023-ųjų didinti karių skaičių iki 2,04 mln. žmonių (1,15 mln. nuolatinių karių). Ekspertai pažymi, kad tokiu būdu jis bando išvengti visuotinos mobilizacijos paskelbimo, tačiau ir tokių veiksmų vargu ar užteks, tikinama Karo tyrimų instituto ekspertų ataskaitoje.
Rusijos kariuomenė, tikėtina, tokiu būdu bando sušvelninti įsiveržimo į Ukrainą metu patirtus nuostolius ir surinkti papildomų pajėgų savo „karinei operacijai“ Ukrainoje.
Analitikų manymu, Rusijos vadovybei vargu ar pavyks surinkti pakankamai pajėgų, kad pasiektų galutinį norimą pasiekti skaičių – daugiau nei 1,5 mln. karių – nepaisant V. Putino nurodymų.
„Istoriškai Rusijos Federacijos kariuomenė nepasiekdavo nustatytų tikslų pagal skaitlingumą. Pavyzdžiui, 2022-aisiais, dar iki plataus masto puolimo Ukrainoje, Rusijos kariuomenėje buvo apie 850 tūkst. karių, kas yra gerokai mažiau negu suplanuotas skaičius – daugiau nei 1 mln. žmonių“, – aiškinama ataskaitoje.
07:09 | JAV perspėjo Maskvą nenukreipti Ukrainos atominės elektrinės energijos
Vašingtonas ketvirtadienį perspėjo Rusiją nenukreipti Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje energijos, Kyjivui paskelbus, kad jėgainė buvo atjungta nuo tinklo.
Zaporižios AE, kuri yra didžiausia Europoje atominė jėgainė, nuo kovo yra užimti Maskva pajėgų. Ketvirtadienį ji buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, pranešė valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“.
Jungtinės Valstijos perspėjo Rusiją nenukreipti šios elektrinės gaminamos energijos.
„Jos gaminama elektra teisėtai priklauso Ukrainai, ir bet koks mėginimas atjungti jėgainę nuo Ukrainos elektros tinklų bei nukreipti ją į okupuotas teritorijas yra nepriimtinas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
„Jokia šalis neturėtų paversti atominės elektrinės aktyvia karo zona. Nepritariame jokioms Rusijos pastangoms paversti šią jėgainę ginklu arba nukreipti jos energiją“, – pridūrė jis.
06:14 | Ekspertai: Dėl Zaporižios AE atakų atsakomybė tenka Rusijai
Karo tyrimų instituto ekspertų teigimu, Rusijos kariuomenė militarizavo branduolinį objektą, nors Zaporios AE ir yra gerokai nutolusi nuo fronto linijos bei nepatenka į tiesioginį Ukrainos pajėgų apšaudymo lauką.
Branduolinės jėgainės apšaudymu Rusija nuolat kaltina Ukrainos pajėgas, nors iki šiol nepateikė patikimų įrodymų: „Nepaisant to, kad Rusijos Federacija kontroliuoja teritoriją ir gali pateikti gerokai įtikinamesnius įrodymus ir gerokai lengviau už Ukrainą“.
Ukraina: Rusijos užimta Zaporižios AE atjungta nuo elektros tinklo
Rusijos pajėgų okupuota Zaporižios atominė elektrinė ketvirtadienį buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, pranešė valstybinė branduolinės energetikos operatorė.
„Dėl okupantų veiksmų [Zaporižios AE] buvo visiškai atjungta nuo elektros energijos tinklo – pirmą kartą jėgainės istorijoje“, – platformoje „Telegram“ paskelbė agentūra „Enerhoatom“.
Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Per rusų išpuolį Čaplynės geležinkelio stotyje žuvo mažiausiai 25 žmonės
► Rusija apginklavo pasienį – atgabeno daugiau nei 400 orlaivių ir apie 360 sraigtasparnių
► Rusijos užimta Zaporižios AE atjungta nuo elektros tinklo
► Vladimiras Putinas pasirašė įsaką kuriuo nurodoma nuo 2023-ųjų padidinti kariuomenės karių skaičių iki 1,15 mln. (karių skaičius didinamas dešimtadaliu – 137 tūkst.)
