Svarbiausi įvykiai:
23:55 | Žiniasklaida: Iranas perduos Rusijai šimtus ilgojo nuotolio balistinių raketų
Iranas ruošiasi Rusijai perduoti šimtus balistinių raketų, kurios esą gali pasiekti taikinius iki 120 kilometrų, rašo naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais Europos žvalgyboje. Publikacijoje pažymima, kad šiuo metu dešimtys rusų karių Irane yra apmokomi, kaip reikia naudotis balstinių raketų sistema „Fath-360“. „Rusijos gynybos Teherane gruodžio 13 d. pasirašė sutartį su Irano pareigūnais dėl „Fath-360“ ir kitos balistinės raketų sistemos, pavadinimu „Ababil“, – sakoma publikacijoje.
Visgi JAV atstovai informacijos apie galimą Rusijos ir Irano susitarimą nepatvirtina. Taltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby tikino, kad NATO ir G7 sąjungininkės valstybės yra pasiruošusios „greitam ir griežtam atsakui, jei Iranas įvykdys tokį perdavimą“.
23:35 | Ukrainos atstovas: šalies gynėjai „profesionaliai žengia į priekį“ Kursko srityje ir įveikia Rusijos pajėgas
Ukrainos Aukščiausiosios Rados liaudies deputatas, pulkininkas Romanas Kostenka teigia, kad Ukrainos kariuomenė „profesionaliai žengia į priekį“ Kursko srityje ir įveikia Rusijos pajėgas.
„Galbūt tai yra viena iš nedaugelio karinių operacijų, galbūt vienintelė, kai, nepaisant modernios optinės žvalgybos, nepaisant šiuolaikinių informacijos perdavimo priemonių, buvo pasiektas netikėtumo efektas, kurį ganėtinai sudėtinga pasiekti šiuolaikinio karo sąlygomis“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, Ukrainos kariuomenė rado vieną silpniausių Rusijos pajėgų vietų ir „išnaudoja sėkmę“, suduodama smūgius visomis turimomis priemonėmis.
23:10 | Putinas rusams, likusiems be namų, pasiūlė vos 105 eurų išmoką
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad Kursko srities gyventojams, priverstiems palikti savo namus, bus išmokėta 10 tūkst. rublių (maždaug 105 eurų) išmoka.
Kaip rašo „Business Insider“, rusai, „kuriems to reikia“, gaus 10 tūkst. rublių vienkarinę išmoką. Tai V. Putinas vaizdo pokalbio metu su Kursko srities gubernatoriumi Aleksejumi Smirnovu.
„Reikės įvertinti ir kitą žalą“, – sakė V. Putinas.
Skaičiuojama, kad maždaug 3 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš Kursko srities gyvenviečių po to, kai ukrainiečių kariai įsiveržė į Rusijos teritoriją.
A. Smirnovas, kalbėdamas su V. Putinu, sakė, kad dėl vykdomos evakuacijos kursuos papildomi traukiniai, kurie veš žmones į laikinus būstus.
Tačiau, kaip rašo „Business Insider“, su 10 tūkst. rublių (maždaug 105 eurais) Rusijoje toli nenueisite net ir tuo atveju, jei kainos ten mažesnės.
Rusijos statistikos institucija tvirtina, kad 2022 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (prieš mokesčius) buvo kiek daugiau kaip 71 tūkst. rublių (kiek daugiau kaip 748 eurai).
Dar praėjusį rudenį beveik pusė rusų teigė, kad jų gaunamas mėnesinis atlygis nepadengia būtiniausių poreikių, o karštligiško karo ekonomikos sąlygomis metinė infliacija Rusijoje perkopė 9 proc. ribą.
22:44 | Kyjive sustabdyta buhalterė su milijonais eurų automobilio bagažinėje
Ukrainos ekonominių nusikaltimų tyrėjai įmonės buhalterės automobilio bagažinėje aptiko daugiau nei 4,7 mln. eurų neapskaitytų grynųjų.
„Moteris negalėjo paaiškinti pinigų kilmės“, – penktadienį sakė Kyjivo regiono pareigūnai, taip pat paviešinę atidarytos automobilio bagažinės su sukrautomis 100 eurų banknotų krūvomis vaizdus.
Įmonė vien 2022 ir 2023 m. tiekė Ukrainos kariuomenei maistą už 320 mln. eurų. Pasak valdžios, mokesčių našta lėšoms buvo sumažinta per suklastotą paskolą. Pradėta byla dėl pinigų plovimo ir didelio masto mokesčių vengimo. Dalyviams gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Ukraina jau beveik pustrečių metų atremia plataus masto Rusijos invaziją ir gauna didžiulę Vakarų šalių finansinę paramą.
22:19 |„Tikiuosi, kad jis mirs“: kelios dešimtys baltarusių protestuoja prieš A. Lukašenkos režimą
Kelios dešimtys baltarusių penktadienio vakarą Vilniuje protestuoja prieš Vakarų neteisėtu laikomo prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą.
Tokia akcija rengiama sutinkant ketvirtąsias 2020 metais vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų metines, kurių laimėtoju pasiskelbė nuo 1994-ųjų šalį valdantis autoritarinis lyderis A. Lukašenka.
„Laisvųjų baltarusių akcija“ prasidėjo Katedros aikštėje, čia susirinkusieji laiko istorines Baltarusijos vėliavas, matyti ir Lietuvos bei Ukrainos vėliavų. Aikštėje – ir plakatas su politinių kalinių nuotraukomis, skamba baltarusiška muzika.
Dalis baltarusių vis dar tikisi, kad situacija jų gimtojoje šalyje gali pasikeisti, kiti tokią galimybę vertina pesimistiškai.
„Mano šalis yra okupuota Lukašenkos, o ši vyriausybė yra baisi, žmonės dabar miršta kalėjimuose“, – BNS sakė pusantrų metų Lietuvoje gyvenanti Dalija Karetka.
28-erių mokytojos išsilavinimą turinti baltarusė teigė mananti, jog Ukrainai laimėjus karą prieš Rusiją, kitos šalys padės Baltarusijos žmonėms.
„Suprantu, kad Ukraina yra labai svarbi pasaulio politikos dalis, o mes dabar nesame tokie svarbūs. Galbūt po jos pergalės kitos šalys galės mums padėti“, – kalbėjo D. Karetka.
„Tikiuosi, kad jis (A. Lukašenka – BNS) mirs. Suprantu, kad tai nenormalu, bet niekas negali gyventi visada. Niekas negali visada būti prezidentu“, – teigė ji.
37-erių Antonas Vasenka teigė esantis už laisvą Baltarusiją ir laisvus rinkimus be A. Lukašenkos, tačiau pabrėžė, jog nuotaikos dėl galimų pokyčių artimiausiu metu – pesimistinės.
„Dalis manęs dar tiki, – BNS sakė daugiau nei vienerius metus Lietuvoje gyvenantis vyras. – Mes, Baltarusijos žmonės, vis dar prisimename, kas įvyko, ir su tuo nesutinkame.“
Vėliau mitingo dalyviai žygiuos Gedimino prospektu, Tauro ir Mindaugo gatvėmis iki baltarusių memorialo prie Baltarusijos ambasados, kur vyks akcija, skirta pagerbti žuvusius baltarusius, kovojusius prieš A. Lukašenkos režimą ir Ukrainoje.
Mitinge negalėjusi dalyvauti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja anksčiau penktadienį lrt radijui teigė, jog baltarusiai nuolat ieško naujų formų kovai su A. Lukašenkos režimu.
„Šiuo metu iš partnerių jaučiame galbūt mažiau dėmesio, tačiau solidarumas niekur nedingsta“, – kalbėjo ji.
Kitąmet vyksiančius Baltarusijos prezidento rinkimus šalies opozicijos lyderė vadino farsu.
„Žinome, kad žmonės jo nepripažins ir toliau kovos su jo diktatūra. Žinoma, jei situacija išliks tokia, kokia yra dabar, status quo, tai nebus galimybės jiems išeiti į gatves, parodyti savo valios tokiu būdu. Tačiau verta suprasti, kad sukilimas – tik dalis revoliucijos ir daug darbo vyksta užkulisiuose“, – teigė S. Cichanouskaja.
„Žinoma, stengsimės išnaudoti šį įvykį savo palankumui: turėsime didelę medijos kampaniją, stengsimės mobilizuosime žmones kovai. Esame įsitikinę, kad mūsų darbas yra vertas dėmesio net ir nematomas“, – sakė ji.
Po 2020-ųjų rugpjūčio 9-osios rinkimų A. Lukašenkai paskelbus, kad jis buvo išrinktas šeštai kadencijai iš eilės, Baltarusijoje kilo beprecedenčiai protestai, o valdžia pradėjo didelio masto represijas prieš kitaminčius, žurnalistus ir aktyvistus.
Su A. Lukašenka rinkimuose konkuravusi S. Cichanouskaja buvo priversta palikti šalį, savo politinę veiklą ji tęsia iš Vilniaus. Rugpjūčio pradžioje čia posėdžiavę Baltarusijos pilietinės bendruomenės, opozicijos atstovai patvirtino S. Cichanouskają savo lydere, kol jų šalyje bus surengti demokratiniai rinkimai.
Baltarusijos opozicija ir Vakarų valstybės nelaiko A. Lukašenkos teisėtai išrinktu šalies vadovu, Minsko režimui yra paskelbtos sankcijos.
21:37 | Rusijos smūgis Kostiantynivkai: tarp žuvusiųjų gali būti ir vaikų
Tarp Rusijos raketos smūgio Donecko srities Kostiantynivkos miestui aukų gali būti trys vaikai.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Donecko srities karinės administracijos vadovu Vadymu Filaškinu.
„Tikriausiai tarp žuvusiųjų yra trys vaikai, tačiau kūnai smarkiai nukentėjo, ir tai tiksliai nustatys tik ekspertizė. Tarp sužeistųjų vienas žmogus yra sunkios būklės, jis išvežtas gydyti į Dniprą, kitiems medicininė pagalba teikiama srities teritorijoje“, – pareiškė pareigūnas.
Anot jo, gelbėjimo ir paieškos operacija buvo laikinai sustabdyta dėl saugumo.
Portalas primena, kad rugpjūčio 9-osios rytą Rusijos kariškiai raketa Ch-38 atakavo Donecko srities Kostiantynivkos miestą. Rusai smogė prekybos centrui ir „Naujojo pašto“ skyriui.
Per priešo smūgį žuvo 14 žmonių, dar 43 buvo sužeisti.
Po kurio laiko teroristai rusai vėl apšaudė Kostiantynivką – iš sistemų „Smerč“. Per ataką buvo sužeisti du žmonės.
21:20 | Kursko srityje dalis gyventojų liko be elektros
Kursko srityje užsiliepsnojo elektros pastotė, dalis gyvenviečių liko be elektros, rašo UNIAN.
Tuo metu Kursko srities gubernatorius Aleksejus Smirnovas teigia, kad gaisras transformatorinėje pastotėje kilo po to, kai esą „nukrito Ukrainos bepiločio orlaivio nuolaužos“.
Socialiniame tinkle „Telegram“ taip pat paviešintos kilusio gaisro vaizdo įrašas.
21:10 | Ne visi Ukrainos kariškiai yra patenkinti pradėta karine operacija Rusijos teritorijoje – BILD
Ne visi Ukrainos kariškiai yra patenkinti pradėta karine operacija Rusijos teritorijoje, jie kelia klausimus, o kas bus toliau.
Šį teiginį išsakė Vokietijos leidinio BILD vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Paulas Ronzheimeris, kuris reguliariai lankosi fronto linijoje Ukrainoje ir bendrauja su šalies politine bei karine vadovybe, rašo UNIAN.
„Girdžiu daug skeptiškų vertinimų, kritikos iš tų, su kuriais kalbėjau.
Daugelis su kariuomene susijusių asmenų sako: „Kaip mes galime ten [Rusijoje] vykdyti didelio masto puolimą, tačiau Donecko srityje turime didelių problemų. Mums reikia ginklų, amunicijos ir, visų pirma, žmonių“, – pasakojo žurnalistas. Jis taip pat pabrėžė, kad karių trūkumas – viena didžiausių problemų, mat kai kuriose fronto linijose jų nepakanka. Dėl šios priežasties, pasak P. Ronzheimerio, kariuomenės pareigūnai stebisi, kad vykdomas puolimas [Kursko srityje].
„Kitas klausimas, kurio daugelis teiraujasi, yra, kaip ilgai šis puolimas truks.
Daugelis su Ukrainos kariuomene susijusių asmenų svarsto, ar tikrai [Kursko] sritis yra ta vieta, kur galima ilgai išsilaikyti. Be to, kyla klausimų, kaip veiks logistika, ar bus įmanoma toje teritorijoje aprūpinti ukrainiečių karius, perduoti jiems amuniciją“, – kalbėjo jis.
Be to, pasak BILD žurnalisto, taip pat kyla ir kitas klausimas: ar užimtos teritorijos Kursko srityje galės tapti kaip kompensacija dėl to, kad jau dabar rusų kariuomenės okupuotų teritorijų Ukrainoje.
20:46 | V. Zelenskis padėkojo Ukrainos kariams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Ukrainos kariams už efektyvius veiksmus ir mainų fondo papildymą.
Valstybės vadovas tai pareiškė feisbuke, praneša portalas „rbc.ua“.
„Noriu padėkoti tiems mūsų kariams ir mūsų daliniams, kurie užtikrina mainų fondo papildymą – ima okupantus į nelaisvę ir taip padeda išlaisvinti mūsų žmones iš Rusijos nelaisvės“, – sakė V. Zelenskis.
Anot jo, dabar tai labai svarbu. Per tris pastarąsias paras dienas Ukrainos kariškių veiksmai buvo ypač rezultatyvūs.
„Turime grąžinti laisvę visiems mūsų žmonėms, kurie dabar yra Rusijos nelaisvėje“, – pabrėžė prezidentas.
Portalas primena, kad pastarasis apsikeitimas belaisviais tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko liepos 17 d. Tada 95 ukrainiečiai – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos kariškiai ir pasieniečiai – grįžo į tėvynę.
20:30 | Ukrainos kariai paskelbė vaizdo įrašą iš Rusijos
Ukrainos kariai įrašė kreipimąsi iš Rusijos Kursko srities Sudžos miesto. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas internete, pranešė UNIAN.
„Miestą kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Mieste ramu, namai nenukentėję.
„Gazprom“ strateginį objektą Sudžoje kontroliuoja 61-osios atskirosios stepių brigados 99-ojo mechanizuotojo bataliono kariai“, - pareiškė vienas iš Ukrainos kariškių
20:00 | Rusai apšaudė kaimą Charkivo srityje
Rusijos kariškiai apšaudė Charkivo srities Borovos bendruomenės Iziumskės kaimą, žuvo pagyvenęs žmogus.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūros spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Tyrimo duomenimis, rugpjūčio 9 d., apie 15 val. 20 min., Rusijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Borovos bendruomenės Iziumskės kaimą. Žuvo 76 metų amžiaus vyras. Apgadintos privačios namų valdos ir ūkiniai pastatai“, – rašoma pranešime.
Prokuratūros atstovai taip pat patikslino duomenis apie asmenį, sužeistą per aviacijos smūgį Charkivo Kyjivo rajonui – tai 67 metų apsaugos darbuotojas, jis paguldytas į ligoninę. Preliminariais duomenimis, priešas panaudojo fugasinę aviacinę bombą FAB-500.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnis).
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Charkive nuo rusų smūgio nukentėjo aukštosios mokyklos pastatas, sužeistas mažiausiai vienas žmogus.
19:57 | D. Trumpas žarsto politinius pažadus: užbaigčiau karą Ukrainoje
Buvęs JAV prezidentas ir dabartinis kandidatas vėl užimti aukščiausią postą šalies valdžioje Donaldas Trumpas prižadėjo esą užbaigti karą Ukrainoje dar prieš duodamas priesaiką pergalės rinkimuose atveju.
Interviu „Breitbart News“, kaip rašo UNIAN, politikas tikino esą pažįstantis abu prezidentus (Volodymyrą Zelenskį ir Vladimirą Putiną) ir tiki galimybe surengti taikos derybas. Jie griauna visą tam tikros pasaulio dalies teritoriją. Aš noriu pradėti derybas ir viską užbaigti“, – kalbėjo D. Trumpas.
Savo ruožtu D. Trumpas taip pat pažėrė kritiką savo pagrindinei oponentei rinkimuose Kamalai Harris. Politikas mano, kad būtent demokratų kandidatė esą tęstų karą Ukrainoje, tam skirdama JAV mokesčių mokėtojų pinigus. O tai, D. Trumpo manymu, dėl to neva karas pradėtų vykti globaliu mastu, o milijonai žmonių žūtų.
„Manau, kad viskas bus tęsiama ir milijonai žmonių dėl to mirs. Gali prasidėti ir pasaulinis karas“, – teigė jis.
19:24 | Žiniasklaida: Suomija atsisakė būti aikštele galimoms Trumpo ir Putino deryboms
Suomija neketina rengti naujo Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir vėl į JAV prezidento postą pretenduojančio Donaldo Trumpo susitikimo.
Tai pranešė britų laikraštis „Times“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.
Trumpas tebėra įsitikinęs derybų akis į akį nauda ir žada atkurti santykius su Putinu, jei lapkričio mėnesį bus perrinktas. Jis savo šalininkams pareiškė, kad per vieną dieną po įžengimo į Baltuosius rūmus sudarys susitarimą užbaigti karą Ukrainoje.
Bet atrodo, kad Trumpui teks ieškoti alternatyvios vietos diskusijoms. Helsinkis, kuris Šaltojo karo metais buvo mėgstamas JAV prezidentų ir jų sovietinių kolegų susitikimų miestas, atmetė galimybę rengti taikos derybas, kurios galėtų baigtis Ukrainos padalijimu.
„Aš visiškai atmesčiau tokių diskusijų rengimo Helsinkyje galimybę, jeigu Rusija nežengs reikšmingų žingsnių, rodančių, kad ji nori grįžti prie pagarbos tarptautinei teisei“, – pareiškė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.
„Dabar mes nevedame jokio politinio dialogo su Rusija ir neplanuojame jo pradėti, kol Rusija tęsia invaziją į kaimyninę suverenią valstybę“, – pridūrė ji.
Helsinkio atsisakymas priimti JAV ir Rusijos derybas rodo Suomijos politikos pokyčius po rusų invazijos į Ukrainą – šalis atsisakė pokario neutralumo ir įstojo į NATO.
Geraldas Fordas ir Leonidas Brežnevas Suomijos sostinėje 1975 metais pasirašė Helsinkio susitarimus; Michailas Gorbačiovas ir George'as Bushas po 15 metų grįžo į Helsinkį; Billas Clintonas ir Borisas Jelcinas savo susitikimui 1997 metais pasirinko Suomijos sostinę.
2021 metais Suomija pasiūlė surengti šalyje galimą V. Putino ir Joe Bideno susitikimą.
Tačiau panašu, kad Trumpo susitikimas su Putinu 2018 metais buvo paskutinis kartas, kai Suomija tarpininkavo tarp branduolinių galybių.
18:48 | „The Financial Times“: Ukraina įsiveržti į Rusija planavo jau anksčiau, siekia bent 3 tikslų
UNIAN, cituodama leidinį „The Financial Times“, rašo, kad karinėje Ukrainos operacijoje, kuri vykdoma Rusijos teritorijoje, dalyvuja mažiausiai keturi mechanizuotųjų brigadų ir oro desanto daliniai.
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zagorodniukas „The Financial Times“ teigė, kad ši operacija buvo planuojama jau gerokai anksčiau. O vieni pagrindinių tikslų – atitraukti rusų karius iš fronto ir galiausiai perimti iniciatyvą mūšio lauke.
Be to, tokiu būdu siekiama perkelti karą Rusijos teritorijoje ir parodyti, kad Rusijos Federacijos pajėgos negeba apginti savo šalies.
Pasak jo, Ukrainos kariai įrodo, kad gali panaudoti naujas taktikas, su kuriomis juos supažindino Vakarų sąjungininkų instruktoriai.
Tačiau A. Zagorodniukas atkreipia dėmesį, kad Ukraina nesiekia užimti Rusijos teritorijos ilgesniam laikui.
„Mums nereikia Rusijos teritorijos. Mes norime, kad jie būtų įveikti mūsų pačių teritorijoje“, – sakė jis.
Lenkijos grupės „Rochan Consulting“ karinis analitikas Konradas Muzyka mano, kad Ukraina gali pagerinti savo padėtį, jei privers Rusiją atitraukti pajėgas iš Donbaso. O kariuomenės buvimas Kursko regione galėtų suteikti jai geresnę derybinę poziciją ateityje.
Lenkijos analitinio centro „Rochan Consulting“ vadovas Konradas Muzyka mano, kad Ukraina iš tiesų turi galimybę padidinti savo pranašumą mūšio lauke, jeigu rusų kariai bus priversti atitraukti pajėgas iš Donbaso.
Be to, Ukrainos kariuomenės buvimas Kursko srityje taip pat galėtų suteikti geresnę derybinę poziciją ateityje, kai bus siekiama susitarti dėl paliaubų.
„Jei Ukrainos kariai bus išstumti iš Rusijos teritorijos be jokių apčiuopiamų rezultatų ir patirs didelių nuostolių, o rusai ir toliau žengs Pokrovsko link, tokiu atveju Ukrainos aukščiausioji karinė vadovybė bus pralaimėjusi. Vidurio šiame kelyje nėra. Operacija yra drąsi“,– kalbėjo analitikas.
18:26 | KAM: rugpjūtį Lietuva perduos naują karinės paramos paketą Ukrainai
Rugpjūčio mėnesį Lietuva Ukrainai perduos kovos technikos, priešdronines sistemas, transporto ir logistines priemones bei dalį senesnės ginkluotės, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Lietuva Ukrainai netrukus perduos kritiškai reikalingas trumpo nuotolio oro gynybos sistemas, tokiu būdu prisidėdami ir prie Vokietijos, JAV bei Prancūzijos vadovaujamos oro gynybos pajėgumų koalicijos, kurioje dalyvauja ir Lietuva. Taip pat perduosime ir kitą, kasdien mūšio lauke reikalingą karinę techniką, ginklus ir sistemas“, – sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
KAM duomenimis, iš viso Ukrainai bus perduota 14 vienetų M113 šarvuočių, trumpo nuotolio oro gynybos sistemų su raketomis, priešdroninių sistemų, priešdroninių individualių slopintuvų, visureigių su atsarginėmis detalėmis, krovinių priekabų, 20 tonų teleskopinių krautuvų, ratinių krautuvų, šautuvų, šaudmenų, dūminių užtaisų, ginklų priedų ir jų dalių.
Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, šiemet Ukrainai jau perdavė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, šarvuočių M113, priešdronines sistemas, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, elektros generatorius, dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“ ir kitą paramą.
Iš viso, nuo karo pradžios, Lietuva Ukrainai suteikė karinės paramos už daugiau nei 641 mln. eurų.
17:47 | Rusai ant Sumų srities numetė 154 aviacines bombas
Per keturias dienas Rusijos kariškiai ant Sumų srities numetė 154 aviacines bombas.
Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Nuo 2024 metų rugpjūčio 5 d. iki rugpjūčio 8 d. Rusijos ginkluotosios pajėgos smogė mažiausiai 87 aviacijos smūgius Sumų srities teritorijai, panaudodamos 154 valdomąsias aviacines bombas ir fugasines aviacines bombas“, – informavo prokuratūros atstovai.
Pranešama, kad per šias okupantų atakas žuvo du civiliai, vienas iš jų – vaikas.
Dar septyni žmonės buvo sužeisti ir patyrė įvairias traumas, apgadinti ir sugriauti 45 civiliniai objektai, tarp kurių – 24 namų ūkiai, penkios švietimo įstaigos, viena medicinos įstaiga.
Dėl šių faktų iškelta 14 baudžiamųjų bylų dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnis).
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rusai padidino smūgių Sumų sričiai valdomosiomis aviacinėmis bombomis skaičių, o apšaudymų iš artilerijos, minosvaidžių ir reaktyvinių salvinės ugnies sistemų skaičius sumažėjo.
17:19 | Aukų per Rusijos smūgį Kostiantynivkai skaičius išaugo iki 12, dar 44 žmonės sužeisti
Aukų per Rusijos smūgį Kostiantynivkai skaičius išaugo iki 12, dar 44 žmonės sužeisti, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Rusai smogė prekybos centrui, taip pat nukentėjo paštas.
Iš nukentėjusio prekybos centro veržėsi juodi dūmai, o policija atitvėrė aplinkines gatves. Apylinkėse taip pat buvo girdimi dronų ir artilerijos smūgiai.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė dešimtis bėgančių žmonių, o policijos pareigūnai įspėjo apie galimą antrąjį smūgį.
Vėliau paskelbta, kad rusai Kostiantynivkoje apšaudė nuosavus namus.
Kostiantynivka yra maždaug už 13 km nuo artimiausių Rusijos pozicijų ir beveik kasdien yra apšaudoma.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakė, kad „Rusija atsakys už šį terorą, o mes padarysime viską, kad pasaulis ir toliau palaikytų Ukrainą, remtų mūsų gynybą ir mūsų žmonių gyvybių gelbėjimą“.
„Išpuolis prieš prekybos centrą Kostantynivkoje – dar vienas Rusijos teroro atvejis. Karas prieš civilius gyventojus – tai viskas, ką jie sugeba“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidentūros administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
16:49 | Rusai smogė švietimo įstaigai Charkive
Penktadienį Charkive per rusų apšaudymą nukentėjo švietimo įstaiga.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Patikslintais duomenimis, priešas smogė vienai iš miesto vidurinių mokyklų“, – rašoma pranešime.
Pareigūnas pažymėjo, kad šiuo metu renkama informacija apie nukentėjusiuosius ir padarytą žalą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 9-osios naktį Rusijos kariuomenė keturis kartus apšaudė Charkivo srities gyvenvietes, yra sužeistųjų.
16:20 | Rusija teigia siunčianti pastiprinimą į vakarinę Kursko sritį
Rusija penktadienį paskelbė, kad perkelia daugiau karių ir ginklų į vakarinę Kursko sritį, kur jau ketvirtą dieną tęsiasi ukrainiečių įsiveržimas.
Rusijos gynybos ministerija, kurią citavo vietinė žiniasklaida, nurodė, kad į Kursko Sudžos rajoną perkelia papildomus kariuomenės dalinius su „daugkartiniais raketų paleidimo įrenginiais „BM-21 Grad“, velkamosiomis artilerijos patrankomis, ant tralų vežamais tankais, sunkiąja vikšrine technika, sunkvežimiais „Ural“ ir „Kamaz“.
Pastarosiomis dienomis vyksta puolimas Rusijos Kursko srityje. Tai vienas iš rimčiausių Kyjivo įsiveržimų į Rusijos teritoriją nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžioje 2022 metais. Rusijos kariuomenės teigimu, jame dalyvauja apie 1 tūkst. karių ir daugiau kaip 20 šarvuočių bei tankų.
Kyjivas neprisiėmė tiesioginės atsakomybės už rimčiausią per pastaruosius mėnesius išpuolį Rusijos teritorijoje, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija turi pajusti savo invazijos pasekmes.
Atrodo, kad netikėtas Ukrainos puolimas Kursko srityje pribloškė Rusiją, o kai kurie analitikai teigia, kad tai gali būti bandymas priversti Maskvą nukreipti išteklius ir sumažinti spaudimą kitose plačios fronto linijos dalyse.
Įtakingi Rusijos kariniai tinklaraštininkai peikė kariuomenės vadovybę už tai, kad ji nesugebėjo pastebėti ar numalšinti įsiveržimo.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnai iš esmės tyli ir nesutinka kalbėti net su anonimiškumo sąlyga.
Maskva taip pat nepateikia išsamios informacijos apie puolimo mastą.
Gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad jos kariai „toliau atremia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymą įsiveržti“ ir kad smogė ukrainiečių pozicijoms vakariniame Sudžos pakraštyje, esančiame maždaug už 8 km nuo sienos.
Nepriklausomas JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) pranešė, kad nuo antradienio, kai prasidėjo puolimas, Ukraina pasiekė reikšmingų teritorinių laimėjimų.
„Geolokalizuota filmuota medžiaga ir Rusijos teiginiai patvirtina, kad rugpjūčio 8 dieną (ketvirtadienį) ukrainiečių kariai toliau sparčiai žengia gilyn į Kursko sritį, o Ukrainos pajėgos, kaip pranešama, yra už 35 km nuo sienos su Sumų sritimi“, – teigiama kasdieniniame ISW vertinime.
Tačiau jame įspėjama, kad Ukrainos pajėgos tikrai nekontroliuoja visos tos teritorijos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį įsiveržimą pavadino „didelio masto Kyjivo provokacija“, o vyriausiasis Rusijos generolas trečiadienį pažadėjo sutriuškinti įsiveržusias pajėgas ir nustumti karius atgal.
JAV valstybės departamentas išreiškė paramą Kyjivui, tačiau tiesiogiai nekomentavo operacijos.
13:49 | Rusijos veiksmuose įžvelgiama panika: Putinas vėl sušaukė Saugumo tarybą
Rusijos gynybos ministerija rugpjūčio 9-osios ataskaitoje paskelbė, kad per visą Ukrainos puolimo Kursko srityje laikotarpį Ukrainos pajėgos neteko iki 945 karių. Vos prieš kelias dienas Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas, savo viešai rodytos ataskaitos V. Putinui metu, aiškino, jog į Rusijos teritoriją įsiveržė apie 1 tūkst. ukrainiečių karių.
Savo kasdien pateikiamose ataskaitose Rusijos gynybos ministerija neminėjo apie Kursko srityje sutelktus Ukrainos kariuomenės rezervus, apie kuriuos kalbėjo kiti šaltiniai (manoma, kad Ukraina Kursko srityje dislokavo apie 6 tūkst. karių). Tokiu būdu gaunasi, kad iš pirminės Ukrainos karių grupuotės turėjo likti ne daugiau 55 žmonių, pažymima „Agenstvo“.
Rusijos gynybos ministerija taip pat paviešino informaciją, kad į Kursko sritį siunčiami rezervai: artilerijos sistemos, tankai ir gyvoji jėga.
Tiesa, naktį bent vieną tokią koloną su šimtais rusų karių sunaikino Ukrainos pajėgos.
„The Economist“ žurnalistas Oliveris Carollas, remiantis šaltiniais Ukrainos žvalgyboje, paskelbė, kad Rusijos karinė vadovybė supanikavo dėl Ukrainos kariuomenės veiksmų Kursko srityje.
Minimas būtent tas smūgis rusų karių kolonai, kuri atviroje vietoje važiavo keliu vos už 20 kilometrų nuo aktyvių karo veiksmų ir teritorijoje, kuri galėjo būti apšaudyta iš HIMARS raketų paleidimo sistemų.
13:15 | Gubernatorius: per smūgį prekybos centrui Rytų Ukrainoje žuvo 2 žmonės, 17 sužeista
Rusija sudavė smūgius prekybos centrui Kostiantynivkos mieste Donecko srityje ir pražudė mažiausiai du žmones, o dar 17 sužeidė, penktadienį pranešė srities administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Jis nurodė, kad vienas iš sužeistųjų patyrė itin sunkius sužalojimus. Išpuolio padariniai vis dar nustatinėjami.
„Išpuolis prieš prekybos centrą Kostantynivkoje – dar vienas Rusijos teroro atvejis. Karas prieš civilius gyventojus – tai viskas, ką jie sugeba“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidentūros administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Vietos žiniasklaida pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti degantis prekybos centras ir nuniokotos apylinkės.
12:15 | Rusija smogė raketomis į populiarų prekybos centrą: kilo smarkus gaisras
Telegramo kanalas „Donbass“, remiantis šaltiniais tvirtina, kad po smūgio prekybos centrui „Ekomarket“ kilo gaisras. Pažymima, kad parduotuvėje „nuolat buvo daug žmonių“.
„Donbass operativnyj“ skelbiama, kad apie 11 val. raketos pataikė į parduotuvę, dėl ko kilo didelis gaisras.
„Karas prieš civilius yra viskas, ką jie moka daryti. Rusija turi pajusti visišką atpildą už viską, ką daro“, – pabrėžė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
11:33 | Ukraina per puolimą Kurske naudoja ir iš Vokietijos gautus šarvuočius
Ukraina per savo puolimą Rusijos Kursko srityje naudoja ir šarvuočius, kuriuos gavo iš Vokietijos kaip karinę pagalbą. Tai rodo Rusijos gynybos ministerijos iš oro darytos nuotraukos, kurias tinkle X paskelbė keli vartotojai. Vokiečių laikraščio „Bild“ informacija, puolime dalyvauja mažiausiai trys pėstininkų kovos mašinos „Marder“.
Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas Marcusas Faberis teigia nematąs problemos, jei Ukraina Vokietijos perduotą ginkluotę naudoja veržimuisi į Rusijos teritoriją. „Perdavus Ukrainai, tai jau Ukrainos ginklai“, – sakė jis ketvirtadienį „Funke“ žiniasklaidos grupės laikraščiams. Tai esą taikytina „bet kokiai ginkluotei“, įskaitant kovinius tankus „Leopard 2“. „Rusijai užpuolus Ukrainą, abiejų valstybių teritorija yra karo zona, – kalbėjo M. Faberis. – Ginklų naudojimui taikomos tarptautinės teisės nuostatos“.
10:46 | Važiavo atremti ukrainiečių puolimo: Kurske galėjo būti sunaikintas rusų batalionas
Paviešintas smūgio rusų kariuomenės kolonai Kursko srityje pasekmių vaizdo įrašas. Jame matyti dešimtys sudegusių sunkvežimių, o juose – žuvę rusų kariai. Manoma, kad tai vienas masyviausių smūgių Rusijai per visą nuo 2022-ųjų vykstančio karo laikotarpį.
10:38 | Ukraina patvirtino smogusi Rusijos aerodromui
Ukrainos kariuomenė penktadienį pranešė, kad naktį smogė Rusijos aerodromui Lipecko regione, maždaug už 280 km nuo sienos, ir sunaikino amunicijos sandėlius.
„Praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Lipecko aerodromą“, – sakoma Ukrainos generalinio štabo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Jame priduriama, kad buvo smogta „sandėliams su valdomomis aviacinėmis bombomis ir daugeliui kitų objektų“.
09:59 | „Padėtis ir toliau blogėja“: rusai apstulbo išvydę, kad ukrainiečiai įsikasa jų teritorijoje ir ruošiasi ilgai kovai
Iki ketvirtadienio vakaro Ukrainos ginkluotosios pajėgos visiškai arba iš dalies kontroliavo mažiausiai 20 Kursko srities gyvenviečių, o jų užimtos teritorijos plotas viršijo 400 kv. km.
Netoli Sudžos, kurios kontrolė buvo perimta praėjusią dieną, ukrainiečiai pradėjo statyti įtvirtinimus: pradėjo kasti tranšėjas, žemines ir kaponyrus, „The Moscow Times“ cituojamas karo korespondentas Jurijus Kotenokas.
Jis pažymi, kad įrengiami mažų grupių pulkų ir kuopų įtvirtinimai, o iš Ukrainos per sieną toliau atvyksta šarvuočiai. „Padėtis toliau blogėja“, – teigia prokariškas tinklaraštininkas Jurijus Podoliaka. Pasak jo, Ukrainos pajėgoms pavyko įsitvirtinti Ivnicoje, o mūšiai persikėlė į Kromskių Bykių gyvenvietę, kuri yra apie 30 km tiesia linija nuo Kursko atominės elektrinės.
09:25 | V. Zelenskis: Rusija atnešė karą į mūsų šalį ir turi pajusti, ką padarė
Po Ukrainos dalinių prasiveržimo į Rusijos pasienio regioną Kursko srityje iš Kyjivo nuskambėjo pirmieji galimi paaiškinimai dėl netikėto puolimo. „Rusija atnešė karą į mūsų šalį ir turi pajusti, ką padarė“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio vakarą tradiciniame savo vaizdo kreipimesi, tačiau nuo antradienio vykstančių ukrainiečių karių mūšių Rusijos teritorijoje Kursko srityje nepaminėjo.
V. Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas atkreipė dėmesį į tarptautinę reakciją dėl Ukrainos puolimo Kursko srityje. Reakcija yra „visiškai rami, subalansuota ir objektyvi“ bei paremta "tarptautinės teisės dvasia" ir "gynybinio karo principais", rašė jis tinkle „Telegram“. Prieš tai, pavyzdžiui, ES pareiškė, kad Ukraina savo gynybinėje kovoje prieš Rusijos invaziją turi teisę pulti ir agresorės teritoriją.
„Ukrainiečiai gali pasiekti savo tikslus“, – vaizdo įraše kalbėjo V. Zelenkis. Ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis esą informuoja jį apie padėtį fronte. Prezidentas detalių neįvardijo, tačiau pabrėžė, kad rezultatai yra tokie, kokių šaliai šiuo metu reikia.
08:18 | Puolimas Kurske: kokį atsaką turi paruošusi Rusija?
Rusijos karinė vadovybė turi keletą tikėtinų veiksmų, kurių galėtų imtis reaguodama į Ukrainos operaciją Kursko srityje, variantų. Anot JAV karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, kol kas negalima pasakyti, kuris iš šių galimų veiksmų variantų yra labiausiai tikėtinas, ir tikėtina, kad Rusijos karinė vadovybė nesirems tik vienu veiksmų variantu.
07:44 | Dronų ataka ir Kryme
Naktį bepiločiais buvo atakuojamas ir Krymo pusiasalis: Sevastopolis, Simferopolis, Belbeko aerodromas ir kitos gyvenvietės.
Trys bepiločiai ir trys žmogaus nepilotuojami kateriai buvo sunaikinti Sevastopolyje, paskelbė vietos valdžia. Taip pat pažymėta, kad nenukentėjo civiliai objektai. Dažniausiai tokia formuluotė Rusijoje taikoma, kai ukrainiečiai pataiko į karinį objektą.
07:25 | Sprogimai Kursko srityje: manoma, sunaikinta Rusijos karinės technikos kolona
Rylsko rajono (Kursko sritis) Oktiabrsko gyvenvietėje naktį taip pat nugriaudėjo keli galingi sprogimai, pasakoja vietos liudininkai.
Neoficialiais duomenimis, buvo sunaikinta Rusijos karinės technikos kolona.
07:07 | Dronų lietus Rusijoje: sprogimai Lipecko aerodrome, Belgorode
Lipecko srityje esančiame kariniame aerodrome kilo gaisras, ankstų penktadienį patvirtino Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir TASS.
Vaizdo įrašuose matyti, kad po atakos prieš Lipecko aerodromą kilo masyvus gaisras ir detonavo amunicijos atsargos.
Karinis aerodromas yra maždaug už 300 km nuo sienos su Ukraina.
Pranešimuose gaisro priežastis nenurodoma.
Rusijos naujienų agentūros apie tai informavo netrukus po to, kai srities gubernatorius paskelbė apie evakuaciją po masinės dronų atakos netoli Lipecko miesto.
Belgorodo sritis taip pat patyrė masinę Ukrainos bepiločių lėktuvų ataką, pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Jo duomenimis, aukų nebuvo.
Ukrainos naujienų portalas „Kyiv Independent“, remdamasis prorusiškuose platformos „Telegram“ kanaluose rasta informacija, pranešė apie naktį nugriaudėjusius galingus sprogimus ir kilusius gaisrus Rusijos Kursko regiono Rylsko mieste.
Sprogimų priežastis kol kas neaiški, o nepriklausomą rusų valdžios informacijos patikrinimą atlikti nėra galimybių.
Primename, kad rugpjūčio 6-ąją prasidėjo Ukrainos pajėgų kontrpuolimas, kuris nukreiptas jau į veiksmus pačios Rusijos teritorijoje.
