Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:49 | Ukrainiečiai numušė „Wagner“ lėktuvą
Ukrainiečiai virš Bachmuto, esančio Ukrainos Donecko srityje, numušė „Wagner“ priklausantį šturmo lėktuvą Su-24, rašo UNIAN. Tai buvo tas pats lėktuvas, iš kurio „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dvikovai.
Tai patvirtino grupės spaudos tarnyba.
Dar prieš daugiau nei savaitę J. Prigožinas pakvietė V. Zelenskį dvikovai ore.
23:20 | Zelenskis: „Ukrainos europiniai tikslai tampa realybe“
Ukrainos europiniai tikslai tampa realybe, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
22:45 | Rusai apšaudė Nikopolį
Rusijos pajėgos pirmadienį apšaudė Ukrainos pietuose esantį Nikopolį, rašo „Ukrinform“.
Anot Dniepro srities tarybos vadovo Mykola Lukašuko, vienas žmogus buvo sužeistas.
„Po pietų priešas vėl puolė Nikopolį sunkiąja artilerija. Dėl apšaudymo buvo sužeistas 1954 m. gimęs vyras, jam buvo suteikta visa būtina pagalba“, – cituojamas jis.
Okupantai apgadino dviejų privačių įmonių pastatus, tris gyvenamuosius namus ir ūkinį pastatą. Taip pat buvo apgadinta beveik pusšimtis automobilių, elektros laidai.
22:13 | Ukraina: rusų mobilizuotieji vis dažniau atsisako pulti
Rusų mobilizuotieji vis dažiau atsisako pulti, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinį štabą cituoja „BBC Russian“. Anot ukrainiečių, tai vis dažniau pastebima Ukrainos pietuose.
„Todėl mobilizuoti vyrai iš Rusijos laikinai okupuotų Donecko srities teritorijų yra išvedami iš antrosios ir trečiosios linijų ir siunčiami į poligonus. Ten jie dvi savaites mokomi ir formuojami į puolamuosius būrius, kurie vykdys puolamuosius veiksmus Avdijivkos kryptimi“, – teigiama generalinio štabo pranešime.
21:54 | Chersono srityje rusų apšaudymas pareikalavo moters gyvybės
Rusijos pajėgos pirmadienį apšaudė Chersono srityje esantį kaimą, praneša UNIAN. Rusai smogė gyvenamiesiems namams, per išpuolį žuvo moteris, buvo sužeistas dar vienas gyventojas.
„Šaudmenys krito į kiemą, kuriame vakare taikiai tvarkėsi civiliai kaimo gyventojai. Priešo šaudmens fragmentas pataikė į moterį, kuri buvo netoli savo namų. Žaizdos buvo mirtinos ir nukentėjusioji mirė vietoje“, – cituojama Chersono srities karinė administracija.
Į ligoninę paguldytas dar vienas kaimo gyventojas.
21:07 | Ukrainos kariuomenės vadas: pergalė užtikrins, kad Rusija Ukrainos daugiau niekada nebepuls
Ukrainos pergalė prieš Rusijos agresiją reikš ne tik visų rusų užgrobtų teritorijų susigrąžinimą, bet ir užtikrinimą, kad Rusija daugiau Ukrainos nebepuls, pareiškė šalies ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas, rašo UNIAN.
Apie tai V. Zalužnas kalbėjo savo „Telegram“ paskyroje po pokalbio vyriausiuoju JAV pajėgų Europoje vadu Christopheriu Kavoliu.
„Esu dėkingas generolui Kavoliui už jo gilų situacijos supratimą ir dideles pastangas suartinti mūsų pergalę, kurios vizija šiandien pasidalinau su savo pašnekovu. Pergalė Ukrainai reiškia ne tik jos teritorijų išlaisvinimą, bet ir tokių sąlygų ir tokių ginkluotųjų pajėgų sukūrimą, kurios neleis rusams bet kada ateityje užpulti mūsų valstybės“, – pareiškė jis.
20:50 | Miuncheno saugumo konferencijos epicentre – karas Ukrainoje, JAV ir Kinijos santykiai
Artėjant Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pirmosioms metinėms bei didėjant įtampai tarp Kinijos ir JAV dėl abipusių kaltinimų šnipinėjimu pasaulio lyderiai šią savaitę susitiks Miuncheno saugumo konferencijoje.
Tris dienas truksiančiame kasmetiniame susitikime be daugelio kitų svarbių figūrų dalyvaus JAV viceprezidentė Kamala Harris, Kinijos aukšto rango diplomatas Wang Yi, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
Penktadienį prasidėsiantis renginys vyks likus kelioms dienoms iki vasario 24-osios – dienos, kai prieš metus Maskva pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą ir pirmą kartą per kelis dešimtmečius sugrąžino į Europą karą.
Ukrainiečiams ruošiantis naujam Maskvos puolimui, vadovai tikriausiai atnaujins savo įsipareigojimą remti Kyjivą tol, kol reikės atrėminėti Rusijos agresiją.
Praėjus metams po Rusijos prezidento Vladimiro Putino mesto iššūkio nusistovėjusiai civilizacijos tėkmei, konferencijoje bus sprendžiamas klausimas, kaip būtų galima laikytis „taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos“, sakė renginio pirmininkas Christophas Heusgenas.
„Ar ateityje bus tvarka, kurioje dominuoja įstatymo galia, ar tvarka, kurioje dominuoja stipresniojo teisė?“ – spaudos konferencijoje retoriškai klausė jis.
Pasak C. Heusgeno, į darbotvarkę įtrauktas ir klausimas, „kaip elgtis su žmonėmis, politiniais lyderiais, kurie negerbia teisinės valstybės principų“.
Bavarijos sostinėje vyksiančiame susitikime daug dėmesio tikriausiai bus skiriama ir tarp JAV bei Kinijos paaštrėjusiems santykiams. Po to, kai vasario pradžioje Vašingtonas numušė įtariamą Kinijos šnipinėjimo balioną, santykiai tarp jų pasiekė naują įtampos tašką.
Pekinas tvirtina, kad balionas buvo naudojamas meteorologiniais tikslais, o pirmadienį savo ruožtu pareiškė kaltinimus Jungtinėms Valstijoms dėl balionų skraidinimo virš Kinijos. Vašingtonas tokius teiginius greitai paneigė.
C. Heusgenas sakė nemanąs, kad Wang Yi per renginį pasakys kažką panašaus į „atsiprašau, tai buvo mūsų šnipinėjimo balionas“.
Tačiau jis pridūrė besitikintis, kad „bus surengtos derybos... kuluaruose“.
„Jau atkreipiau dėmesį į tai, kad [dalyvaus] aukšto rango amerikiečių delegacija“, – sakė renginio pirmininkas.
Dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykiai pastaraisiais metais pablogėjo dėl įvairių klausimų – nuo žmogaus teisių Honkonge iki ekonominės politikos ir kinų valdžios elgesio su musulmonų uigūrų mažuma šalies Sindziango regione.
19:36 | Ukraina paneigė rusų teiginius dėl Krasna Horos kaimą
Ukraina atmetė rusų teiginius, kad okupantai neva užėmė Krasna Hora kaimą netoli Bachmuto, rašo UNIAN.
„Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas sekmadienį pareiškė, kad jo kariai užėmė Krasna Horos gyvenvietę netoli Bachmuto.
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį irgi pranešė, kad užėmė Krasna Horą.
„Tai netiesa“, – CNN sakė Rytų Ukrainos pajėgų atstovas.
Anot jo, šioje vietovėje vis dar vyksta kovos.
19:19 | Prancūzijos generolas: Rusijos „Wagner“ – „grėsmingas priešininkas“
Prieštaringai vertinama Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“, aktyviai dalyvaujanti ne tik invazijoje į Ukrainą, bet ir konfliktuose Afrikoje, yra „grėsmingas priešininkas“ dėl kainos, kurią ji pasirengusi sumokėti, kad pasiektų savo tikslus, pirmadienį pareiškė Prancūzijos generolas.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo verslininko Jevgenijaus Prigožino valdoma bendrovė „Wagner“ vaidina vis svarbesnį vaidmenį Maskvos kare Ukrainoje, Rusijai siekiant atsigriebti už neseniai mūšio lauke patirtas nesėkmes.
Ji pasitelkia netradicinę taktiką, įskaitant kampaniją, per kurią užsiėmė naujų narių verbavimu Rusijos kalėjimuose, tačiau taip pat yra kaltinama serijiniais piktnaudžiavimais mūšio lauke.
„Jie („Wagner“) siunčia mums žinią, kad kai mums teks susidurti su šiomis kovotojų grupuotėmis kitur, jos gali sumokėti labai didelę kainą krauju, kad pasiektų savo tikslus, ir bus grėsmingas priešininkas“, – sakė Prancūzijos kariuomenės štabo viršininkas generolas Pierre'as Schillas.
Jis teigė, kad tokios samdinių grupės kaip „Wagner“ ateityje taps vis svarbesnės.
Tačiau, pasak generolo, ne visos jos yra tokios veiksmingos kaip pastaroji, kuri dėl J. Prigožino ryšių su V. Putinu turi „tam tikrą valstybės paramą“.
Analitikai taip pat mano, kad J. Prigožinas ir „Wagner“ vaidina svarbų vaidmenį Kremliaus politikoje, palaikydami aršiai nusiteikusią grupę, reikalaujančią tęsti karą.
„Kadangi „Wagner“ vienaip ar kitaip kovoja dėl savo vietos Kremliuje ir už tai moka didžiulę kainą, ji užduoda mums klausimus ir sako, kad yra grėsminga priešininkė“, – žurnalistams Paryžiuje sakė P. Schillas.
„Wagner“ vis dažniau veikia ir prancūzų kalbą plačiai vartojančioje Afrikoje – Vakarų šalys teigia, kad jos kovotojai dislokuoti Burkina Fase, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Malyje.
Grupuotės buvimas yra vienas iš veiksnių, lėmusių Prancūzijos kariuomenės pasitraukimą iš visų trijų šalių ir dėl to susilpnėjusią Paryžiaus strateginę įtaką regione.
J. Prigožinas sekmadienį sakė, kad jo kariai Ukrainos rytuose užėmė Krasna Horos gyvenvietę, esančią už kelių kilometrų nuo svarbiausio Bachmuto miesto, kurį Maskva bando užimti jau kelis mėnesius.
Ukrainos prezidento kanceliarija teigė, kad padėtis regione yra sudėtinga.
Žvelgdamas į visą pasaulį, kuriame Kinija ir Iranas vis dažniau malšina opoziciją, P. Schillas sakė, kad „tikriausiai išgyvename tokio pat masto epochos pokyčius, kaip ir griuvus Berlyno sienai“.
18:50 | Haidajus: laukiama masinės rusų atakos Luhansko srityje
Artimiausiomis dienomis tikimasi masinės rusų atakos Luhansko srityje, rašo UNIAN. Anot Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus, rusai ruošiasi puolimui ir jau vykdo nedidelius išpuolius, turi daug įrangos ir didelį karių rezervą.
Jo teigimu, iš trijų krypčių – Bilohorivkos, Kreminos ir Svatovės – padėtis stabili yra tik Svatovėje. Kitomis kryptimis, kaip sako S. Haidajus, karšta.
„Šiandien ketvirtą valandą ryto rusai puolė Bilohorivką iš visų pusių. Mūsų gynybos pajėgos šį puolimą atrėmė.
Tokia pati situacija susiklostė ir Kreminos kryptimi, priešas puolė su dideliu skaičiumi karių. Po susirėmimo su mūsų gynėjais rusai pasitraukė atgal“, – cituojamas S. Haidajaus komentaras.
18:26 | Lenkijoje ukrainiečių kariai apmokomi naudotis naujais tankais
Lenkijos prezidentas ir gynybos ministras pirmadienį susitiko su lenkų instruktoriais, intensyviai mokančiais ukrainiečių karius valdyti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“, kuriuos dalis Europos šalių pažadėjo Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.
Prezidentas Andrzejus Duda ir gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas taip pat stebėjo mokymus naudotis „Leopard 2“ karinėje bazėje ir poligone Šventošuve, pietvakarių Lenkijoje. Šie mokymai yra Europos Sąjungos karinės pagalbos Ukrainai dalis.
Juose dalyvauja Ukrainos kariai iš dalinių, kovojančių šalies rytuose. Intensyvūs mokymai trunka iki 10 valandų per dieną, įskaitant savaitgalius, pranešė Lenkijos kariuomenė. Mokymai taip pat vyksta Vokietijoje.
Šventošuve dislokuota Lenkijos 10-oji šarvuotosios kavalerijos brigada ir JAV šarvuotosios kavalerijos kovinė grupė.
Varšuva yra viena aktyviausių kaimyninės Ukrainos rėmėjų ir spaudė Europos valstybes aprūpinti Kyjivą tankais „Leopard 1“ ir „Leopard 2“. Vokietija pažadėjo suteikti mažiausiai 178 tankus „Leopard 1“ ir 14 „Leopard 2“.
Lenkija pažadėjo 14 „Leopard 2“. Taip pat prisidėti yra pažadėjusios Danija ir Nyderlandai.
Lenkija taip pat nusiuntė arba pažadėjo suteikti Kyjivui daugiau kaip 300 savo sovietinių laikų tankų T-72 ir modernizuotų tankų PT.
Ukrainiečių pareigūnai sako, kad tikisi, jog Rusijos pajėgos surengs naują puolimą Rytų ir Pietų Ukrainoje, Kremliui siekiant apsaugoti teritorijas, kurias neteisėtai aneksavo rugsėjo pabaigoje ir kuriose, jo teigimu, jo valdžia yra laukiama.
Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas ir jų nepripažįsta.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) praėjusią savaitę sakė, kad pirmasis 31 tanko „Leopard 1“ batalionas Ukrainoje turėtų būti parengtas balandį. Pirmieji ukrainiečių kariai, kurie bus apmokomi dirbti su šiais tankais, praėjusią savaitę išvyko į Vokietiją.
17:55 | Stoltenbergo pavaduotojas: Rusija nenori ir neturi jėgų įsitraukti į tiesioginį karą su Aljansu
Rusija nenori ir neturi jėgų įsitraukti į tiesioginį karą su NATO, pareiškė Aljanso vadovo pavaduotojas Mircea Geoană.
Apie tai jis kalbėjo pirmadienį Berlyne vykusiame Miuncheno saugumo konferencijos renginyje, rašo „Ukrinform“.
„Jie turi pakankamai problemų Ukrainoje. Ir mes turime padėti Ukrainai, kad ji turėtų dar daugiau problemų“, – kalbėjo jis.
Anot pareigūno, NATO yra kur kas stipresnė už Rusiją ir daro viską, kad būtų užkirstas kelias eskalacijos ir tiesioginės konfrontacijos rizikai. M. Geoană įsitikinimu, Aljansas turi užkirsti kelią įsitraukimui į karą su Rusija, tačiau privalo užtikrinti, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje būtų nugalėta.
„Kuo daugiau padėsime dabar, tuo greičiau baigsis karas, tuo greičiau baigsis nusikaltimai ir kančios“, – pabrėžė jis.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas taip pat pažymėjo, kad ateitis priklausys nuo pagalbos Ukrainai.
„Ukrainos kova – tai ir mūsų kova, nes ant kortos pastatytas klausimas, kaip toliau gyvens pasaulio šalys, ar jos galės pačios pasirinkti savo ateitį“, – tikino jis.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad „realybė yra tokia, jog mes jau matome naujos Rusijos puolimo Ukrainoje pradžią“.
17:28 | Rusija yra pagrindinė grėsmė visos Europos saugumui – Norvegijos žvalgybos pareigūnai
Norvegijos žvalgybos pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad Rusija yra pagrindinė grėsmė visos Europos saugumui ir tokia išliks dar ilgai, bei perspėjo, kad neseniai Skandinavijoje įvykę protestai, kurių metu sudegintas Koranas, gali tapti teroro išpuolių šalyje priežastimi.
„Rusija šiandien kelia didžiausią grėsmę Norvegijos ir Europos saugumui, o konfrontacija su Vakarais bus ilgalaikė“, – teigė Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.
Jis šią pastabą išsakė po to, kai vyriausybė gavo trijų Norvegijos saugumo tarybų – vidaus ir užsienio žvalgybos agentūrų bei šalies Nacionalinio saugumo tarybos (NSM) – metinių grėsmių vertinimus.
„Korano deginimas gali būti laikomas įžeidžiančiu ir provokuojančiu, ir mes manome, kad tokių įvykių 2023-aisiais Norvegijoje taip pat bus“, – teigė Norvegijos žvalgybos tarnybos PST vadovė Beate Gangas.
„Kai tokie įvykiai vyksta Norvegijoje, didėja tikimybė, kad įvyks radikalėjimas ir galiausiai bus planuojami teroristiniai veiksmai prieš Norvegiją“, – pridūrė ji.
Nepaisant šio perspėjimo, šalies vidaus terorizmo grėsmės lygis lieka nepakitęs – vidutinis.
Norvegijos užsienio žvalgybos tarybos vadovo pavaduotojas Larsas Nordrumas pareiškė, kad valstybės naftos ir dujų įrenginiai gali tapti Maskvos sabotažo objektais. NSM vadovė Sofie Nystrom perspėjo, kad „nukentės visa Europa“, jei bus smogta Norvegijos dujų ir naftų įrenginiams.
„Po to, kai Rusija nutraukė dujų eksportą į Vakarus, Norvegija šiuo metu yra svarbiausia energijos tiekėja Europai“, – teigė L. Nordrumas. Tačiau, PST manymu, vargu, ar Rusija šiais metais surengs kokią nors sabotažo operaciją šalies teritorijoje.
Švedų ir danų politikas Rasmusas Paludanas sausio pabaigoje prie Turkijos ambasados Švedijos sostinėje sudegino islamo šventosios knygos egzempliorių, taip sukeldamas Ankaros, kuri pareiškė, kad nepalaikys Skandinavijos šalies siekio tapti NATO nare, pasipiktinimą.
Švedijos lyderiai griežtai pasmerkė R. Paludano veiksmus, tačiau gynė platų žodžio laisvės apibrėžimą savo šalyje.
Keliomis dienomis vėliau R. Paludanas sudegino Korano egzempliorių Kopenhagoje.
Vasario 2 dieną Norvegijos sostinės policija neleido vienai grupei surengti protesto akcijos prie Turkijos ambasados, per kurią buvo planuojama padegti Korano egzempliorių, argumentuodami tuo, kad šio renginio metu nebuvo įmanoma „tinkamai užtikrinti saugumo“.
Turkija pyksta, kad Stokholme ir Kopenhagoje buvo leista surengti antiturkiškus protestus, o ypač dėl to, kad nebuvo užkirstas kelias Korano, kuris yra šventoji musulmonų knyga, sudeginimui.
Praėjusią savaitę Švedijos vidaus saugumo agentūra SAPO perspėjo, kad išpuolių grėsmė šalyje išaugo po to, kai kraštutinių dešiniųjų aktyvistas sudegino Koraną prie Turkijos ambasados Stokholme.
Švedų policija praėjusią savaitę nepatenkino prašymo surengti dar vieną protesto akciją, kurios metu buvo planuojama sudeginti musulmonų šventąją knygą, ir nurodė, kad „toks susibūrimas gali sukelti rimtų nacionalinio saugumo trikdžių“.
17:06 | Vokietija pradėjo ukrainiečių apmokymus su „Leopard 2“
Vokietija pradėjo mokyti ukrainiečius naudotis tankais „Leopard 2“, rašo CNN. Anot pranešimo, tai pirmadienį patvirtino vokiečių vyriausybės atstovas.
Mokymai vyksta Miunsterio mieste Vakarų Vokietijoje ir turėtų pasibaigti iki kovo pabaigos, kai Vokietija pristatys tankus Ukrainai.
Vokietija ir JAV sausį paskelbė, kad siųs į Ukrainą tankų.
16:43 | Putinas, kaip ir Kim Jong Unas, mėgsta važinėti šarvuotu traukiniu
16:36 | Prancūzija rekomenduoja savo piliečiams nevykti į Baltarusiją
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį primygtinai rekomendavo savo piliečiams nevykti į Baltarusiją, praneša „Reuters“.
Primename, kad anksčiau pirmadienį JAV nurodė savo piliečiams nedelsiant išvykti iš Rusijos.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad „realybė yra tokia, jog mes jau matome naujo Rusijos puolimo Ukrainoje pradžią“.
16:24 | Nuotraukos atskleidžia, kaip atrodo Vuhledaras
Naujausios nuotraukos atskleidžia, kaip atrodo Ukrainos Donecko srityje esantis Vuhledaras. Iš palydovo darytose nuotraukose matyti, kad miestelis buvo stipriai suniokotas, namai ir gatvės sugriauti.
Pastaruoju metu Vuhledare vyko mūšiai.
Kaip anksčiau pranešė „Politico“, rusai, puldami Vuhledarą, galėjo prarasti visą elitinę 155-ąją karinio jūrų laivyno pėstininkų brigadą.
15:22 | Ukraina teigia, kad padėtis kaime netoli Bachmuto yra sudėtinga
Ukraina pirmadienį pranešė, kad situacija viename kaime, esančiame į šiaurę nuo Bachmuto, yra sudėtinga, praėjus dienai po to, kai Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ pareiškė kontroliuojanti kitą gyvenvietę netoli šio kovų apimto Rytų Ukrainos miesto.
Bachmute tebesitęsia ilgiausias mūšis per visą Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Padėtis netoli Soledaro sudėtinga: Paraskovijivkos kaimas intensyviai apšaudomas ir puolamas“, – teigiama kasdieniniame Ukrainos prezidentūros pranešime.
Soledaras, kurį sausį užėmė Rusijos kariai, yra į šiaurę nuo Bachmuto, kurį Maskva bando užimti jau daugiau nei šešis mėnesius.
Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad praėjusią dieną Rusijos kariai iš tankų, minosvaidžių ir artilerijos apšaudė 16 gyvenviečių netoli Bachmuto.
Pasak ekspertų, strateginė Bachmuto reikšmė yra itin svarbi, tačiau vykstant mūšiui šis miestas tapo svarbiu politiniu ir simboliniu prizu.
Tačiau pastaruoju metu atrodo, kad Maskvos pajėgos vis dėlto gerokai pasistūmėjo į priekį.
„Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas sekmadienį pareiškė, kad jo kariai užėmė Krasna Horos gyvenvietę netoli Bachmuto.
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį irgi pranešė, kad užėmė Krasna Horą.
Ukraina šių pranešimų nekomentuoja.
Maskvos paskirtas Donecko regiono lyderis Denisas Pušilinas penktadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos užblokavo tris iš keturių Ukrainos kariuomenės atsargų tiekimo kelių Bachmute.
Kyjivas taip pat pranešė apie įtemptą padėtį netoli Vuhledaro – kito Donecko miesto, kuriame šiuo metu taip pat vyksta Rusijos puolimas.
„Rusai ir toliau apšaudo netoliese esančias gyvenvietes“, – pirmadienį pranešė Ukrainos prezidentūra.
Prezidentūra taip pat pranešė, kad pietiniame Chersone per pastarąją parą dėl Maskvos atakų žuvo trys asmenys ir dar vienas buvo sužeistas.
14:36 | Naujas išpuolis įmanomas per karo metines
Ukrainos karinės operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk atkreipia dėmesį, kad Rusijos karinės pajėgos neišsižadėjo masinių raketų atakų Ukrainoje. Paskutinė jų įvykdyta vasario 10 d., penktadienį. Tądien į Ukrainą paleista 71 raketą, iš kurių ukrainiečiams pavyko numušti 61.
Ukrainiečiai jau anksčiau yra paskelbę apie pastebėtą tendenciją, kad didelius apšaudymus rusai rengia kas maždaug 10–14 dienų.
Atsižvelgiant į tai, nauja raketų ataka gali įvykti per pačias Rusijos invazijos į Ukrainą metines.
„Jeigu kalbėtume apie laikotarpį nuo vienos masinės raketų atakos iki kitos, tai dažniausiai tai yra iki dviejų savaičių. Ir galima pastebėti, kad, skaičiuojant nuo praėjusios atakos, kita išpuola lygiai vasario 24 d. Prisimenant priešo pomėgį ypatingoms datoms, turime būti budrūs“, – Ukrainos televizijai sakė N. Humeniuk, rašo „Obozrevatel“.
14:23 | Stoltenbergas: jau matome Rusijos puolimo pradžią
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad „realybė yra tokia, kad mes jau matome naujos Rusijos puolimo Ukrainoje pradžią“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siunčia „tūkstančiais daugiau karių“, priima „labai didelį aukų skaičių“ ir patiria „didelių nuostolių“, tačiau daro spaudimą ukrainiečiams, sako jis.
„Tai, ko Rusijai trūksta kokybėje, jie bando kompensuoti kiekybe“, – sako J. Stoltenbergas, o tai pabrėžia, kaip skubiai Vakarams reikia tiekti Ukrainai daugiau ginklų.
Pasak jo, kuo greičiau Kyjivas bus aprūpintas ginklais, amunicija ir atsarginėmis dalimis, kuru, tuo daugiau gyvybių galima išgelbėti.
13:41 | Naujas sankcijų paketas Rusijai
Europos Sąjunga ketina siūlyti naujas sankcijas Rusijos bankų sistemai. Apribojimai gali turėti įtakos keturiems bankams. Europos Komisija galėtų pasiūlyti sankcijas daugiau bankų, tačiau kai kurios šalys tam nepritaria, skelbia „Bloomberg“.
Kartu vargu ar ES šiuo paketu taikysis į Rusijos branduolinės energetikos bendrovę „Rosatom“, nes kelios valstybės narės tam prieštarauja.
Tuo metu „Politico“ duomenimis, į dešimtąjį ES rengiamą sankcijų Rusijai paketą gali būti įtraukta apie 130 fizinių ir juridinių asmenų. Apribojimai gali turėti įtakos keturiems bankams, įskaitant „Alfa-Bank“. Be to, tikimasi, kad ES uždraus sunkvežimių, statybinės įrangos ir elektronikos komponentų eksportą į Rusiją.
13:03 | Paviešintame vaizdo įraše – rusų egzekucija savo kariui
12:48 | DB: rusai rengiasi gynybai Zaporižioje
Pasak Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos, 2023 m. vasario 7 d. atvirųjų šaltinių vaizdai parodė, kad Rusija greičiausiai dar labiau sustiprino gynybą centrinėje Zaporižios srities dalyje, ypač netoli Tarasivkos miesto.
Be to, nuo sausio 8 dienos Rusija įrengė gynybinius įtvirtinimus tarp Vasylivkos ir Orichivo miestų. Nepaisant to, kad šiuo metu mūšiuose daugiausia dėmesio skiriama Donbaso regionui, Rusija tebėra susirūpinusi dėl saugumo savo išplėstos fronto linijos pakraščiuose, konstatuoja britų žvalgai.
Taigi, tai liudija Zaporižios ir Luhansko srityse vykstančios gynybinių įtvirtinimų statybos ir personalo dislokavimas. Rusijos fronto linija Ukrainoje yra maždaug 1288 km. Ilgio. Okupuotoje Zaporižios srities dalyje fronto linija driekiasi 192 km.
„Didelis Ukrainos proveržis Zaporižios srityje sukeltų rimtą grėsmę Rusijos „sausumos tilto“, jungiančio Rostovo sritį ir Krymą, gyvybingumui. Ukrainos sėkmė Luhansko srityje dar labiau pakenktų Rusijos paskelbtam kariniam tikslui „išvaduoti“ Donbasą“, – teigia britai.
Kaip pažymi žvalgyba, „spręsti, kuriai iš šių grėsmių teikti pirmenybę, tikriausiai yra viena iš pagrindinių Rusijos operacijų planuotojų dilemų“.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 13 February 2023
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) February 13, 2023
Find out more about the UK government's response: https://t.co/ixYOQYQdXc
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/mmbgKuxUpo
12:14 | Moldova: atskleistas Rusijos planas surengti diversijas šalyje
11:33 | Kadyrovcų vadas Ukrainoje atsidūrė ligoninėje
10:42 | Duda: Putinas laimės ir nežinia, kur sustos, jei Ukraina skubiai negaus ginklų
10:00 | Ukraina: Putinui vasario 24-ąją bus pasiųsta aiški žinutė
09:32 | Didžiulės rusų netektys Rytų Ukrainoje
Rusai, puldami Donecko srities miestelį Vuhledarą, galėjo prarasti visą elitinę 155-ąją karinio jūrų laivyno pėstininkų brigadą, praneša „Politico“.
„Daugelis priešo pajėgų, įskaitant vadovybės štabą, buvo sunaikintos netoli Vuhledaro ir Marijinkos Donecko srityje“, – leidiniui sakė Ukrainos gynybos pajėgų Tavriškio rajono Jungtinio spaudos centro vadovas Oleksijus Dmytraškivskis.
Be to, per praėjusią savaitę Rusijos karinės pajėgos prarado apie 130 vienetų įrangos, įskaitant 36 vienetus tankų. Rusijos pajėgos prie Vuhledaro taip pat per dieną prarasdavo po 150–300 jūrų pėstininkų, sakė O. Dmytraškivskis.
„155-oji brigada jau turėjo būti papildyta tris kartus. Pirmą kartą po Irpinės ir Bučos; antrą kartą pralaimėjo prie Donecko — vėl atsigavo. Ir dabar prie Vuhledaro jau sunaikinta beveik visa brigada“, – sakė O. Dmytraškivskis.
Rusijos karinė ir nacionalistų bendruomenė skaudžiai sutiko pralaimėjimą netoli Vuhledaro. Pralaimėjimas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė apie „sėkmingą puolimą prie Vuhledaro“.
08:55 | Du „Wagner“ kariai prabilo apie savo vadų žiaurumą: draudžiama padėti sužeistiesiems, nepaklususius nušauna
08:26 | Okupuotame Mariupolyje nugriaudėjo keli galingi sprogimai – skelbiama apie smūgį okupantams
Sekmadienį laikinai okupuotose Ukrainose žemėse – Mariupolyje, Manhuše bei Nikolskėje – nugriaudėjo keli galingi sprogimai.
Apie tai pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. Anot jo, vėlų vasario 12-osios vakarą pasigirdo mažiausiai trys stiprūs sprogimai.
„Yra žinoma apie smūgį okupantų buvimo vietai Nikolskės gyvenvietės 3-ojoje mokykloje“, – „Telegram“ rašė P. Andriuščenka.
Jis taip pat pridūrė, kad po sprogimų dar kurį laiką buvo girdėti detonacijos garsai.
„Okupantams prireikė valandos, kol sugalvojo realybės neatitinkančią versiją kad jie numušė raketą „Točka-U“, – pažymėjo mero patarėjas.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 13 February 2023
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) February 13, 2023
Find out more about the UK government's response: https://t.co/ixYOQYQdXc
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/mmbgKuxUpo
07:48 | Amerikos ambasada Rusijoje ragina savo piliečius nedelsiant palikti Rusijos Federaciją
Piliečiai įspėjami nevažiuoti į šalį dėl nenuspėjamų invazijos į Ukrainą pasekmių, Rusijos žvalgybos agentūrų galimo JAV piliečių persekiojimo ir sulaikymo, savavališko vietinių įstatymų taikymo, ribotų skrydžių į Rusiją ir iš jos, ribotų ambasados pajėgumų suteikti pagalbą JAV piliečiams ir terorizmo galimybės. Apie tai rašoma ambasados svetainėje.
07:00 | Po Berlusconi išsišokimo Italija pabrėžia „tvirtai“ remianti Kyjivą
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį pabrėžė, kad jos vyriausybė tvirtai remia Kyjivą po to, kai buvęs premjeras ir koalicijos partneris Silvio Berlusconi išpeikė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Paklaustas apie ketvirtadienį Briuselyje įvykusį G. Meloni ir V. Zelenskio susitikimą, S. Berlusconi atsakė: „Man kalbėtis su Zelenskiu? Jei būčiau buvęs Tarybos pirmininkas, niekada nebūčiau ten ėjęs.“
„Būtų užtekę, kad jis (V. Zelenskis) nustotų pulti dvi Donbaso autonomines respublikas, ir viso to nebūtų buvę, todėl šio pono elgesį vertinu labai, labai neigiamai“, – teigė S. Berlusconi žurnalistams po balsavimo regioniniuose rinkimuose Lombardijoje.
86 metų verslo magnatas, kuris, jam būnant valdžioje, gyrėsi esąs artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas, vadovauja partijai „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia), kuri yra kraštutinių dešiniųjų G. Meloni vadovaujamos koalicinės vyriausybės partnerė.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Rusijos pajėgos savaitgalį vėl apšaudė kelis Ukrainos miestus, o ukrainiečių pareigūnai teigė, kad Maskvai sunkiai sekasi pradėti numanomą plataus masto puolimą šalies rytuose.
► Kovose Ukrainoje aktyviai dalyvaujančios Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ įkūrėjas prognozuoja, kad karas gali tęstis ne vienus metus.
► Suomijos prezidentas šeštadienį paskelbtame interviu sakė tikįs, kad Suomija ir Švedija bus priimtos į NATO iki liepos mėnesio, ir užsiminė, kad nori, jog Jungtinės Valstijos darytų spaudimą Turkijai, kol ši patvirtins jų narystės paraiškas.
► Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas šį mėnesį minės Rusijos invazijos į Ukrainą metines ir apsilankys NATO sąjungininkėje Lenkijoje, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.
