Įvykiai Ukrainoje:
18:23 | V. Zelenskis: Ukraina neatleis Rusijai ir jos vykdomai agresijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo šalis neatleis Rusija ir jos vykdomai agresijai po to, kai likus kelioms valandoms iki Naujųjų metų Maskva sudavė smūgius.
„Naujųjų metų išvakarėse buvo surengtos kelios raketų atakos. Raketos prieš žmones....Niekas pasaulyje jums to neatleis. Ukraina neatleis“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos lyderis.
17:06 | V. Zelenskis: Ukrainos oro gynyba gali tapti galingiausia Europoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šalies oro gynyba gali tapti pačia galingiausia Europoje.
„Šiais metais ne tik išsaugojome mūsų oro gynybą, bet ir padarėme ją stipresnę nei bet kada. Tačiau Naujaisiais metais Ukrainos oro gynyba taps dar stipresnė, dar efektyvesnė.
Ukrainos oro gynyba gali tapti galingiausia Europoje ir tai bus saugumo garantas ne tik mūsų šaliai, bet ir visam žemynui“, – sakė prezidentas.
O Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, pramintas geležiniu generolu, metus apibendrina jautria, tačiau įkvepiančia žinute.
„Mes nepasirinkome karo. Bet mes priėmėme kovą. Ir pats Dievas yra mūsų pusėje. Ant mūsų ir mūsų artimųjų pečių – sunkūs išbandymai, skausmas ir kančia.
Šios Kalėdos turi ašarų skonį ir kraujo spalvą. Tačiau turime pakankamai jėgų nugalėti priešą. Tauta gimsta kovoje“, – sakė Valerijus Zalužnas.
16:48 | Ukrainos kariuomenė teigia, kad numušė 12 iš 20 Rusijos paleistų raketų
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad šeštadienį, likus keliomis valandoms iki Naujųjų metų sutikimo, Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 12 iš 20 Rusijos paleistų raketų.
Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad Rusija „paleido daugiau kaip 20 sparnuotųjų raketų...Mūsų priešlėktuvinė gynyba sunaikino 12 sparnuotųjų raketų“ ir pridūrė, kad šešios iš jų buvo numuštos virš Kyjivo.
16:23 | Sprogimai Ukrainoje – apie išpuolius pranešta ir Mykolajivo bei Chmenlyckio srityje
Apie atakas taip pat informavo vietos pareigūnai pietinėje Mykolajivo srityje ir Chmelnyckio srityje vakaruose.
„Kyjive per du sprogimus...Solomianskio rajone žuvo pagyvenęs vyras ir dar septyni buvo sužeisti“, – kiek vėliau socialiniame tinkle pranešė V. Kličko.
Jis pridūrė, kad vieno asmens būklė „yra sunki“.
Apie išpuolius taip pat pranešta pietinėje Mykolajivo srityje, kur administracijos vadovas Vitalijus Kimas teigė, kad buvo sužeisti mažiausiai du žmonės, „vienas iš jų – sunkiai“.
Mykolajivo meras Oleksandras Sienkievičius pridūrė, kad viename iš rajonų kilo gaisras, o keli gyvenamieji pastatai nukentėjo nuo smūgių.
Pasak jo, taip pat buvo sužeisti keli žmonės.
Vakaruose mažiausiai keturi žmonės buvo sužaloti Chmelnyckio regione, teigė gubernatorius Serhijus Gamalijus, ragindamas gyventojus likti slėptuvėse.
15:16 | Kyjivą šeštadienio popietę sudrebino sprogimai
Naujienų agentūros AFP žurnalistų teigimu, mieste pasigirdo mažiausiai dešimt sprogimų, o vietos valdžia paskelbė oro pavojaus perspėjimą ir paragino gyventojus slėptis slėptuvėse.
Pasak Ukrainos pareigūnų, šeštadienį Rusijos smūgiai buvo nukreipti į kelis Ukrainos regionus, įskaitant sostinę Kyjivą, kur per išpuolius žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar keli buvo sužeisti.
„Pirminiais duomenimis, vienas žmogus žuvo Solomianskio rajone. Keli žmonės buvo sužeisti“, – socialiniame tinkle pranešė sostinės meras Vitalijus Kličko.
14:50 | Putinas teigia, kad „moralinis ir istorinis teisingumas“ yra Rusijos pusėje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo naujametiniame kreipimesi šeštadienį teigė, kad „moralinis ir istorinis teisingumas“ yra Rusijos pusėje, nes jo šalis sulaukia tarptautinio pasmerkimo dėl precendento neturinčios invazijos į Ukrainą.
„Šiandien mes už tai kovojame, gindami savo žmones savo istorinėse teritorijose, naujuose Rusijos Federacijos dariniuose“, – teigė jis, turėdamas omenyje Ukrainos regionus, kuriuos Kremlius teigia esą aneksavusi.
Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.
Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.
Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.
14:33 | Kyjivą sudrebino keli sprogimai, pasigirdo oro pavojaus sirenos
Kyjivą šeštadienio popietę sudrebino keli sprogimai, mieste suskambo oro pavojaus sirenos.
Naujienų agentūros AFP žurnalistų teigimu, mieste pasigirdo mažiausiai dešimt sprogimų, o vietos valdžia paskelbė oro pavojaus perspėjimą ir paragino gyventojus slėptis slėptuvėse.
The air-raid alert expands to other regions of #Ukraine. pic.twitter.com/U8DRieRCNm
— NEXTA (@nexta_tv) December 31, 2022
11:02 | Vokietijos kanclerio naujametiniame pranešime – dėmesys energetikai ir Ukrainai
Kancleris Olafas Scholzas džiaugiasi Vokietijos pažanga, atsikratant priklausomybės nuo rusiškų dujų, ragina žmones naujaisiais metais toliau taupyti energiją ir žada toliau padėti Ukrainai.
Per televiziją rodysimame naujametiniame O. Scholzo pranešime, kurio tekstą prieš transliaciją šeštadienį paskelbė jo biuras, daugiausia dėmesio skirta Rusijos invazijos į Ukrainą padariniams ir jo vyriausybės pastangoms sušvelninti karo poveikį Vokietijos gyventojams.
Tačiau, pridūrė jis, „2022 metų istorija nėra vien tik karų, kančių ir nerimo istorija“. Ukrainiečiai gina savo tėvynę „iš dalies dėl mūsų pagalbos – ir mes toliau remsime Ukrainą“, teigė jis. Vokietija yra suteikusi karinės įrangos ir finansinės pagalbos.
Kancleris pabrėžė, kad Europos Sąjunga ir NATO yra vieningesnės nei bet kada anksčiau, „ir mes Vokietijoje nenusileidome, kai Rusija šią vasarą išjungė dujas, nes atsisakome būti šantažuojami“.
Rusija, kuriai anksčiau tekdavo daugiau nei pusė šalies gamtinių dujų tiekimo, nuo rugpjūčio pabaigos Vokietijai netiekia dujų.
Po invazijos į Ukrainą Vokietija ėmėsi kaupti dujas ir diversifikuoti jų tiekimą ir pradėjo statyti suskystintų gamtinių dujų terminalus, kurių pirmasis buvo atidarytas prieš dvi savaites. Per artimiausius mėnesius turėtų būti pastatyti ir kiti.
„Šiomis pastangomis siekiame, kad mūsų šalis ir Europa ilgainiui taptų nepriklausomos nuo rusiškų dujų, – sakė O. Scholzas. – Be to, šią žiemą išgyvensime patys – beje, taip pat dėl gerai aprūpintų dujų saugyklų ir bendrų pastangų taupyti energiją pastaraisiais mėnesiais.“
„Tai bus svarbu ir ateinančiais mėnesiais“, – teigė jis.
O. Scholzas taip pat atkreipė dėmesį į įvairius paketus, kuriuos vyriausybė parengė, siekdama sušvelninti didėjančių energijos ir kitų produktų kainų poveikį. Šiuo metu metinė infliacija Vokietijoje siekia 10 proc.
Kancleris sakė, kad šių metų istorija yra „susitelkimo ir stiprybės, ir, taip, taip pat pasitikėjimo“ istorija, ir paragino vokiečius ir 2023 metais laikytis tos pačios krypties.
10:37 | Rusija suteiks mokesčių amnestiją kariams Ukrainoje
Naujoji priemonė taikoma visiems, kovojantiesiems keturiose Ukrainos teritorijose, kurias Rusija yra paskelbusi savo teritorija, nors jų visiškai nekontroliuoja: Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas citavo antikorupciniame įstatyme numatytą išimtį, kurios detales Rusijos valdžia paskelbė ketvirtadienio vakarą.
Keturiuose regionuose tarnaujantys kariai, policininkai, saugumo tarnybų darbuotojai ir kiti valstybės tarnautojai nebeturi teikti informacijos apie „savo pajamas, išlaidas, turtą“, sakoma dekrete.
Dekretu jiems taip pat suteikiama teisė gauti „apdovanojimus ir dovanas“, jei jos yra „humanitarinio pobūdžio“ ir gautos vykdant „karinę operaciją“ Ukrainoje.
Ji taikoma tarnaujančių asmenų partneriams bei vaikams ir galioja nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karinius veiksmus Ukrainoje.
Kremlius parengė nemažai paskatų rusams kovoti Ukrainoje, siūlydamas pinigines paskatas, bankininkystės ir nekilnojamojo turto lengvatas ir žadėdamas finansinę pagalbą šeimoms artimųjų mirties ar sužeidimo atveju.
Rusijoje kariai ir aukšto rango pareigūnai, artimi šalies kariniam-pramoniniam kompleksui, nuolat nuteisiami korupcijos bylose, kuriose pasisavinamos didelės pinigų sumos.
09:58 | TOK vadovas: sankcijos Rusijai turi galioti ir 2023-aisiais
Dėl invazijos į Ukrainą Rusijai ir Baltarusijai paskelbtos sankcijos turi galioti ir 2023 metais, penktadienį pareiškė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovas.
TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) teigė, kad olimpinis judėjimas visiškai solidarizuojasi su Ukrainos sportininkais ir TOK norėtų, kad 2024 metais Paryžiaus žaidynėse dalyvautų stipri Ukrainos komanda.
Vasario 24 dieną, praėjus trims dienoms po 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijos, Rusija iš savo ir Baltarusijos teritorijos įsiveržė į Ukrainą, pažeidusi olimpines paliaubas ir chartiją.
TOK Maskvai ir Minskui paskelbė sankcijų, pagal kurias Rusijoje ir Baltarusijoje neorganizuojama ir neremiama jokių tarptautinių sporto renginių, nė viename renginyje nedemonstruojami iš šių šalių nacionaliniai simboliai.
„Šios sankcijos Rusijos ir Baltarusijos valstybėms ir vyriausybėms turi būti ir bus griežtai taikomos“, – naujametiniame pranešime teigė Th. Bachas.
„Visur solidariai palaikome Ukrainos olimpinės bendruomenės sportininkus ir narius“, – sakė jis.
„Naujaisiais metais Ukrainos sportininkai gali būti tikri, kad TOK ir visas olimpinis judėjimas visapusiškai laikysis šio solidarumo įsipareigojimo. Norime matyti stiprią komandą iš... Ukrainos 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ir Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse 2026 metais“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šį mėnesį primygtinai pareikalavo, kad Rusijos sportininkai būtų „visiškai izoliuoti“ ir negalėtų grįžti į 2024-ųjų olimpiadą.
Ukrainos prezidentas Th. Bachui pareiškė, kad jis griežtai nepritaria Jungtinių Valstijų olimpinio ir parolimpinio komiteto (USOPC) siūlymui leisti sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos varžytis Paryžiaus žaidynėse su sąlyga, kad jie nedalyvautų su savo šalių spalvomis ir vėliavomis.
JAV pareigūnai teigė, kad TOK viršūnių susitikimo delegatai parodė „vieningą susidomėjimą“ siekiu rasti būdą, kuris Rusijos ir Baltarusijos sportininkams leistų grįžti į varžybas.
V. Zelenskis Th. Bachui taip pat sakė, jog yra nusivylęs, kad TOK viršūnių susitikime lapkričio 9 dieną dalyvavo Rusijos olimpinio komiteto prezidentas.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
-
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sako, kad prieš prasidedant karui jis įspėjo apie pavojų, tačiau centrinė valdžia patikino, kad „viskas bus gerai“, karo veiksmų nebus ir apkaltino jį kurstant paniką;
-
Rusijos Federacija gali paruošti savo karinį potencialą puolimui ne anksčiau kaip vasario mėnesį, tačiau šiandien kalbėti apie galimo puolimo kryptis nereikėtų, sako Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas;
-
Gruodžio 28 d. duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 450 vaikų, 868 buvo sužeisti. Tai oficialiais duomenimis. „Ukrinform“ pažymi, kad į šį skaičių neįtraukti Mariupolyje žuvę vaikai;
-
Penktadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė dar vieną vyriausiojo kariuomenės vado štabo posėdį dėl operatyvinės situacijos fronte, oro gynybos tobulinimo ir Ukrainos energetikos sistemos atkūrimo. Vėliau V. Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo, kas buvo aptarta posėdžio metu;
REKLAMA -
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupės atstovas Serhijus Čerevatijus sako, kad netoli Bachmuto tęsiasi įnirtingos kovos. Pasak jo, okupantai patiria daug nuostolių;
-
Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas sako, kad Rusijai trūksta žmonių, todėl sausio 5 dieną numatyta nauja mobilizacijos banga;
-
Ukrainos valdžios atstovė, prezidento administracijos patarėja gynėjų teisių užtikrinimo klausimais Alena Verbickaja atskleidė, kad dingusiais be žinios yra laikomi net 15 tūkst. rusų karių;
-
BBC paklaustas, kaip 2023 m. klostysis karas Ukrainoje, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas sako neabejojantis, kad Ukraina tikriausiai dar 2023 m. laimės šį karą;
-
Rusijos Volgogrado srities Rudniansko rajone nukrito į Rusijos sparnuotąją raketą panašios nuolaužos – tai jau antras toks kritimas per pastarąjį mėnesį. Apie incidentą skelbia Volgogrado leidinys V1.ru;
-
Rusijos policija saugumo sumetimais tikrina kiekvieną Krymo tiltu važiuojantį automobilį, todėl ant tilto susidarė didžiulės spūstys. Kai kurie vairuotojai eilėse stovi 11 valandų, skelbia Rusijos žiniasklaida;
-
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pareiškė, kad norėtų stiprinti karinį bendradarbiavimą, ir pasveikino abiejų šalių pastangas kovoti su Vakarų įtaka;
REKLAMA -
Bulgarija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorę „pasiaiškinti“ po to, kai Maskva į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė bulgarą Christo Grozevą, žurnalistinių tyrimų tinklalapio „Bellingcat“ vykdomąjį direktorių;
-
Rusijos karinės pajėgos penktadienio naktį atakavo Ukrainos sostinę iranietiškais dronais-kamikadzėmis „Shahed“. Pasak Kyjivo gubernatoriaus Oleksijaus Kulebos, preliminariai dronai žalos nepadarė.
