Šį mėnesį sukako metai, kai „The Wall Street Journal“ žurnalistas E. Gershkovichius buvo sulaikytas Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis, jo laikraštis ir JAV vyriausybė neigia, skelbia BBC.
Kremlius užsakė žiaurią egzekuciją
2013 m. vasarą Rusijos sostinėje buvo nušautas Maskvos restorano savininkas. Nuo dviračio nušokęs kaukėtas vyras du kartus šovė į savo auką ir pabėgo.
Po šešerių metų ištremtas čečėnų vadas Zelimchanas Changošvilis buvo nužudytas judriame Berlyno parke labai panašiomis aplinkybėmis – vidury baltos dienos jį nušovė dviračiu važiavęs vyras iš pistoleto „Glock 26“ su duslintuvu.
Užpuolikas buvo sulaikytas, kai išmetė pistoletą ir peruką į Šprė upę netoli Reichstago – pastato, kuriame įsikūręs Vokietijos parlamentas.
According to the German newspaper Bild, Moscow was in negotiations with Washington and Berlin on the exchange of Alexei Navalny.
The German tabloid claims that Russian President Vladimir Putin wanted to get the intelligence officer Vadim Krasikov, 👇 pic.twitter.com/ICStYb0oKMREKLAMAREKLAMA— Djole 🇷🇸 (@onlydjole) February 19, 2024
Pas Berlyno žudiką buvo rastas pasas su „Vadimo Sokolovo“ tapatybe, tačiau valdžios institucijos greitai padarė išvadą, kad tai vis dėlto ne jo pavardė.
Sulaikytas plikas, tvirto sudėjimo vyras iš tikrųjų buvo Vadimas Krasikovas, Rusijos pilietis, turintis ryšių su Rusijos saugumo tarnyba FSB ir pagrindinis įtariamasis dėl 2013 m. Maskvoje įvykdytos žmogžudystės.
Įkalinti dėl „politiškai motyvuotų“ kaltinimų
E. Gershkovichius nėra vienintelis amerikietis Rusijos kalėjime, kurio likimas gali būti susietas su V. Krasikovo likimu. Buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas ir JAV ir Rusijos pilietė Alsu Kurmaševa taip pat sulaikyti Rusijoje dėl kaltinimų, kurie laikomi politiškai motyvuotais.
Netgi nukankintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kuris Rusijoje atliko 19 metų laisvės atėmimo bausmę, prieš mirtį, pasak jo sąjungininkų, turėjo būti iškeistas į V. Krasikovą. Po Rusijos rinkimų Prezidentas V. Putinas sakė, kad sutiko paleisti A. Navalną mainais į „kai kuriuos žmones“, laikomus Vakaruose, tačiau Baltieji rūmai teigė, kad apie tokį susitarimą girdi pirmą kartą.
Jei prezidento V. Putino kaina nesikeis, tai reiškia, kad realiausias būdas užtikrinti sulaikytų amerikiečių paleidimą būtų sudėtingas apsikeitimas kaliniais už V. Krasikovą, kuriam reikėtų Vokietijos, JAV ir Rusijos bendradarbiavimo.
#Breaking
German authorities moved suspected Kremlin killer Vadim Krasikov from investigative custody to a high-security tract elsewhere in Berlin.
Berlin State Office of Criminal Investigations concluded that Krasikov "WAS IN DANGER" of "EXTERNAL INFLUENCE" in the normal prison. pic.twitter.com/1xbHsfralhREKLAMA— Julian Röpcke🇺🇦 (@JulianRoepcke) December 6, 2019
Vokietijos politikas Roderichas Kiesewetteris, kalbėdamas BBC, sakė, kad šis susitarimas priverstų Berlyną imtis „įkaitų diplomatijos“. Taigi kodėl Putinas taip desperatiškai siekia susigrąžinti V. Krasikovą?
Valstybės sankcionuotas žudymas
Pirmosios užuominos apie galimą Kremliaus įtaką Berlyno žmogžudystei kyla iš V. Krasikovo praeities, tiksliau, jos nebuvimo.
Tyrėjų „Bellingcat“ gauti dokumentai rodo, kad jis buvo ieškomas dėl 2013 m. Maskvoje įvykdytos žmogžudystės. Tačiau po dvejų metų arešto orderis buvo atšauktas, o „Vadimo Krasikovo“ tapatybė tarsi išnyko.
Tuomet atsirado 45 metų Vadimas Sokolovas. 2015 m. jis gavo pasą, o 2019 m. – mokesčių mokėtojo kodą.
Vokietijos teismas padarė išvadą, kad šiuos dokumentus galėjo sankcionuoti tik Kremlius, taigi Vadimas Krasikovas turėjo valstybės paramą Berlyno žmogžudystei.
„Rusijos valstybinės institucijos nurodė kaltinamajam likviduoti auką“, – sakė Vokietijos teismo pirmininkas, nuteisęs V. Krasikovą kalėti iki gyvos galvos.
Jo auka, Zelimchanas Changošvilis, buvo čečėnų sukilėlių vadas 2000–2004 m., kai Čečėnija kariavo nepriklausomybės karą su Rusija.
In August 2019 a 40-year-old Georgian of Chechen origin, Zelimkhan Khangoshvili, was killed by three shots from a silenced pistol in Berlin’s Kleine Tiergarten. Today, in a Berlin court, the judge in the trial of the alleged killer will pass down his verdict. pic.twitter.com/cC2jnhLypx
REKLAMA— Bellingcat (@bellingcat) December 15, 2021
Vakarų stebėtojams atrodė, kad Z. Changošvilis galėjo būti Maskvos užsakytų čečėnų tremtinių Europoje ir Artimuosiuose Rytuose nužudymų virtinės dalis.
Kremlius neigė organizavęs Berlyno žmogžudystę, o nuosprendį V. Krasikovui atmetė kaip „politiškai motyvuotą“.
Tačiau interviu Tuckeriui Carlsonui prezidentas V. Putinas tarsi prisipažino, kai pasakė, kad vyksta derybos dėl mainų, susijusių su Rusijos „patriotu“, kuris „likvidavo banditą“ Europos sostinėje.
Vokietijos vyriausybės užsienio reikalų komiteto narys Ulrichas Lechte BBC sakė, kad prezidento V. Putino noras susigrąžinti V. Krasikovą yra „aiškus kaltės pripažinimas ir parodo, kaip be skrupulų ir be užuolankų Rusija galėjo veikti mūsų šalyje“.
FSB sutartis su žudikais
Vadimas Krasikovas priklausė itin slaptam Rusijos slaptosios tarnybos FSB padaliniui „Vympel“, kaip teigė prokurorai jo teisme.
„Oficiali šio padalinio kompetencija – kovos su terorizmu operacijos šalies viduje, tačiau daugeliu atžvilgių jis sugrįžo prie savo pirminių šaknų – jis buvo padalinys, kuriam buvo pavesta vykdyti slaptą „šlapiąjį darbą“ – sabotažą ir žudynes – užsienyje“, – BBC sakė V. Putino istorikas ir Rusijos saugumo ekspertas Markas Galeotti.
Pasak jo svainio duoto interviu „The Insider“, V. Krasikovas, tarnaudamas „Vympel“, asmeniškai susipažino su Putinu šaudykloje, turėjo BMW ir „Porsche“ automobilius ir reguliariai keliavo darbo reikalais.
V. Krasikovo ryšys su FSB būtų vienas iš paaiškinimų, kodėl Vladimiras Putinas, pats buvęs užsienio žvalgybos pareigūnas, norėtų perduoti tokios vertės kalinį kaip Evanas Gershkovichius.
Tačiau Markas Galeotti sakė, kad galimas sandoris daugiau pasako apie Rusijos socialinę sutartį su užsienio agentais nei apie individualią Krasikovo vertę.
„Ji (Rusija) sako: „Žiūrėkite, jei jus pagaus, mes jus sugrąžinsime, vienaip ar kitaip. Tai gali užtrukti ilgai, bet mes jus sugrąžinsime, – sakė M. Galeotti. – Tai labai svarbu, kad žmonės atsidurtų potencialiai labai pavojingose situacijose“.
Tačiau tai, ar V. Krasikovui kada nors bus leista grįžti į Rusiją, galiausiai priklauso nuo Vokietijos vyriausybės.
BBC kreipėsi į tris vyriausybės užsienio reikalų komiteto narius, kurie visi nepritaria V. Krasikovo paleidimui.
Ulrichas Lechte, kurio vadovaujama Laisvųjų demokratų partija priklauso kanclerio Olafo Scholzo vyriausybei, primygtinai tvirtino, kad Vokietija „neturi daryti Rusijai šios paslaugos“.
„Tai yra savotiška amnestija ir siunčia politinį signalą, kad Rusija mūsų teritorijoje gali vykdyti tolesnes žmogžudystes, kurios bus paleistos ir taip liks nenubaustos, – sakė U. Lechte BBC. – Negalima leisti, kad vyrautų tai, jog užsienio piliečiai yra savavališkai suimami siekiant juos išnaudoti apsikeitimui kaliniais“.
Bet koks žingsnis – prieštaringas ir politinis
Krikščionių demokratų atstovas Jurgenas Hardtas sakė, kad „nemato jokios politinės paramos“ gandams apie apsikeitimą kaliniais, kuriuose dalyvauja V. Krasikovas.
Net jei Berlyne būtų politinė valia paleisti V. Krasikovą, teisiniai mechanizmai, kuriais tai būtų galima padaryti, yra migloti.
Prezidentas gali suteikti jam malonę arba deportuoti jį atlikti likusią bausmės dalį į Rusiją, tačiau to beveik neabejotinai nepadarys, atsižvelgiant į V. Putino komentarus.
Vienas iš pavyzdžių – Rusijos „mirties pirklys“ Viktoras Butas, liūdnai pagarsėjęs ginklų prekeivis, kuris buvo paleistas iš JAV kalėjimo, apsikeitus kaliniais su JAV krepšinio žvaigžde Brittney Griner. Dabar V. Butas persiorientavo į politiką ir laimėjo vietos rinkimus Rusijoje.
Vokietijos teisininkė Nicola Bier, daugiausia dėmesio skirianti ekstradicijos teisei, BBC sakė, kad „nėra jokio teisinio mechanizmo, kuris iš tikrųjų būtų pritaikytas šiai konkrečiai situacijai“, todėl bet koks žingsnis būtų labai prieštaringas ir politinis.
Prieš Kremlių nusiteikęs politinis aktyvistas Billas Browderis šiuo metu sudaro daugiau kaip 50 Vakarų šalyse kalinčių rusų, kurie galėtų būti panaudoti kaip mainų žetonai siekiant išlaisvinti Rusijoje sulaikytus aktyvistus ir žurnalistus, sąrašą.
B. Browderis tikisi, kad šios pastangos galėtų padėti išlaisvinti britų ir rusų žurnalistą Vladimirą Karą-Murzą, nuteistą 25 metams kalėjimo už išdavystę, nes pasisakė prieš karą Ukrainoje, taip pat Evaną Gershkovichių.
BBC paklaustas, ar jo kampanija neprimena „įkaitų diplomatijos“, B. Browderis pripažino, kad ji „toli gražu nėra ideali“, tačiau būtina siekiant išgelbėti gyvybes.
Po Aleksejaus Navalno mirties B. Browderis sakė, kad „akivaizdu, jog ir kitiems įkaitams gresia mirtis“.
