Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:56 | V. Zelenskis: karas turi baigtis ten, kur ir prasidėjo – Kryme
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pradėta karinė invazija turėtų baigtis ten, kur ir prasidėjo – Kryme. Pasak V. Zelenskio, pagrindinis siekis taip pat yra išlaisvinti pusiasalį nuo okupantų, rašo CNN.
„Šis Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą ir visą laisvąją Europą prasidėjo Kryme, todėl ir turėtų būti užbaigtas Kryme jį išvaduojant.
<...> Šiandien nėra įmanoma pasakyti, kada visa tai galiausiai įvyks. Tačiau mes nuolat dedame reikalingus komponentus į mūsų formulę, siekiant išlaisvinti Krymą. <...> Krymas yra Ukrainos ir jo niekada neatiduosime“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Rusijos okupantų buvimas Kryme kelia grėsmę visam Europos žemynui, taip pat pasauliniam stabilumui
V. Zelenskis taip pat sakė, kad Rusijos okupacija Kryme kelia „grėsmę“ „visam žemynui ir pasauliniam stabilumui“, mat tol, kol Rusija galės naudoti šį pusiasalį kaip savo karinę bazę, Viduržemio jūros pakrančių valstybės nejus stabilumo, o taip pat ir saugumo.
Ukrainos prezidentas pastebėjo, kad Krymas yra istoriškai svarbus ukrainiečiams.
„Kai kovojame dėl pusiasalio išlaisvinimo, mes siekiama atgauti mūsų teritorinį šalies vientisumą“, – sakė jis.
23:38 |Skelbia apie Baltarusijoje užfiksuotą Rusijos lėktuvą
Antradienio vakarą Rusijos lėktuvas, gabenantis S-300/400 raketas, skirtas oro gynybos sistemai, vėl atskirdo į Gomelio oro uostą Baltarusijoje, rašo UNIAN.
Teigiama, kad Rusijos aviacijos pajėgų II-76 lėktuvas, kurio registracijos numeris RF-78813, į Baltarusiją atskrido apie 17 val., o Gomelio oro uostą paliko apie 18:30 val.
„Kiek anksčiau tas pats lėktuvas atgabeno dar vieną partiją raketų [iš Rusijos] į Baltarusiją, tikėtina, kad raketos buvo transportuotos į Zjabrovkos aerodromą, kuris yra už 200 kilometrų nuo šalies sostinės“, – teigiama pranešime.
22:53 | JAV skirs 89 mln. JAV dolerių vertės paramą Ukrainai
JAV skirs 89 mln. JAV dolerių paramą Ukrainai. Lėšos bus naudojamos išminavimo darbų atlikimui, rašo „Ukrinform“.
The United States will allocate $ 89 million to #Ukraine for the training of sappers who will be engaged in mine clearance, Reuters reports. pic.twitter.com/UU14sNR5wI
— NEXTA (@nexta_tv) August 9, 2022
22:40 | Joe Bidenas: Putinas gaus lygiai tai, ko jis norėjo
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo dokumentus, dar vienu žingsniu priartindamas Vakarų karinio aljanso plėtrą, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje.
J. Bidenas sakė, kad abi Šiaurės šalys būtų „stiprios, patikimos, itin pajėgios naujos sąjungininkės“, prisiimdamos „šventą įsipareigojimą“ prisidėti užtikrinant JAV vadovaujamo transatlantinio aljanso kolektyvinę gynybą.
Anksčiau šį mėnesį Senatas 95 balsais prieš vieną pritarė Šiaurės šalių stojimui, tad Jungtinės Valstijos tapo 23-ia tai padariusia šalimi bloke, šiuo metu turinčiame 30 narių. Kad Suomija ir Švedija būtų priimtos, reikalingos visų NATO narių sutikimas.
J. Bidenas, laikantis ryšių su tradicinėmis JAV sąjungininkėmis, pašlijusių per jo pirmtako Donaldo Trumpo kadenciją, atkūrimą savo administracijos prioritetu, gyrė NATO kaip „Amerikos saugumo pagrindą“.
„Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios transatlantiniam aljansui“, – pabrėžė jis.
J. Bidenas taip pat gyrė Suomiją ir Švediją – anot jo, abi šalys turi „stiprias demokratijos institucijas, stiprias kariuomenes ir stiprias bei skaidrias ekonomikas“, dabar sustiprinsiančias NATO.
Tuo metu prezidento Vladimiro Putino vadovaujama Rusija „sudaužė taiką ir saugumą Europoje“, vasario pabaigoje įsiverždama į Ukrainą, kalbėjo J. Bidenas.
„Putinas galvojo galintis mus suskaldyti... Tačiau jis gaus lygiai tai, ko jis nenorėjo“, – pabrėžė JAV lyderis.
22:19 | Rusų kario išpažintis: čia situacija blogėja kiekvieną dieną
Ukrainos karinė žvalgyba perėmė rusų kario pokalbį telefonu. Skambučio metu jis teigė, kad rusų kariai šaudo į savus, jeigu šie apsigręžia ir bando bėgti iš mūšio lauko, rašo UNIAN.
Telefoninio skambučio metu taip pat buvo minima, kad nušauti rūsų kariai vėliau ataskaitoje žymimi kaip „dingę be žinios“.
Be to, priduriama, kad rusų kariai, kurie mūšio lauke patiria sužalojimus, atgal į savo pozicijas turi sugrįžti patys, be kitų pagalbos.
Rusų karys taip pat paminėjo, kad Kremliaus pajėgos neretai iš „Grad“ raketų sistemų apšaudo savo kariuomenės karines pozicijas, kadangi stebėtojai pateikia klaidingą informaciją.
„Čia situacija blogėja kiekvieną dieną, karių skaičius, amunicija mažėja. Jei anksčiau buvo paleidžiama 10-20 raketų, dabar tik 3-4 ir viskas“, – kalbėjo rusų karys.
Rusijos karinių pajėgų karys teigė, kad Ukrainos kariuomenė nesusiduria su amunicijos stygiumi, taip pat reguliariai apšaudo jų užimtas pozicijas mūšio lauke.
21:47 | JK ir Prancūzija: pagelbėsime Ukrainai tiek, kiek reikės
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį teigė, kad Vakarų valstybių pagalba Ukrainos kariuomenei lemia stulbinančius skirtumus kovoje prieš Rusijos karines pajėgas, rašo CNN.
Teigiama, kad tiek JK, tiek Prancūzijos lyderiai sakė, kad negalima leisti, jog karo nuovargis Vakaruose taptų vis labiau pastebimas.
Be to, priduriama, kad abi šalys stengstis padėti Ukrainai tiek laiko, kiek prireiks.
20:56 | Rusijos naftos tranzitas per Ukrainą sustabdytas dėl sankcijų
Rusijos naftos tiekimas trims Europos šalims per Ukrainą buvo sustabdytas, nes dėl sankcijų nebeįmanoma vykdyti mokėjimų už tranzitą, antradienį pranešė rusų įmonė „Transneft“.
„Rugpjūčio 4 dieną rusiškos naftos tiekimas per Ukrainos teritoriją buvo sustabdytas“, – sakoma naftotiekių operatorės pranešime. Bendrovė pridūrė, kad tai paveiks tiekimą Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai naftotiekio „Družba“ pietine šaka.
Anot kompanijos, ukrainiečiai sustabdė naftos transportavimą, „nes negauna lėšų už šias paslaugas“.
Tačiau tiekimas Lenkijai ir Vokietijai per Baltarusiją tęsiamas „įprastai“, nurodė „Transneft“.
Slovakijos naftos perdirbimo bendrovės „Slovnaft“ atstovas Antonas Molnaras patvirtino, kad naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“ buvo sustabdytas kelioms dienoms.
Tačiau jis patikino, kad bendrovei priklausanti naftos perdirbimo įmonė Bratislavoje veikia ir aprūpina rinką.
„Mūsų duomenimis, banko lygiu kilo techninių problemų, susijusių su tranzito mokesčių mokėjimu iš Rusijos pusės“, – pareiškime nurodė A. Molnaras.
Slovakijos naftos vežėjo „Transpetrol“ generalinio direktoriaus biuro vadovė Linda Vaškovičova vietos naujienų agentūrai TASR sakė: „Galime patvirtinti, kad naftos transportavimas naftotiekiu „Družba“ per Slovakijos Respublikos teritoriją šiuo metu yra sustabdytas.“
Pasak jos, valdžios institucijos „sprendžia situaciją“.
A. Molnar taip pat nurodė, kad „Slovnaft“ inicijavo derybas su Ukraina ir Rusija dėl galimybės Vengrijos naftos perdirbimo įmonei MOL ir „Slovnaft“ sumokėti tranzito mokesčius, kad būtų galima atnaujinti naftos tiekimą.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, Vašingtonas ir Briuselis įvedė beprecedenčių sankcijų Maskvai, atkirto Rusiją nuo tarptautinių finansinių institucijų.
Europos Sąjunga siekia mažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių ir sutiko uždrausti daugiau kaip du trečdalius rusiškos naftos importo.
JAV rusiškas dujas ir naftą uždraudė iškart po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną.
20:29 | Ukraina: tai – „tik apšilimas“
Po suduotų galingų smūgiui vienai iš Rusijos karinių oro pajėgų bazių aneksuotame Krymo pusiasalyje Ukrainos pareigūnai neatskleidė, kokio tipo raketos buvo panaudotos nusitaikant į šią teritoriją, tačiau pripažino, kad tai – „tik apšilimas“, rašo UNIAN.
Pasak amerikiečių žurnalisto Michaelo Weisso, aukštas Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnas, komentuodamas situaciją apie suduotus smūgius Rusijos okupantų bazei, teigė, kad jis yra beveik tikras, jog Ukrainos kariuomenė paleido ATACMS tipo raketas, kurios gali pasiekti taikinį iki 300 kilometrų.
Tuo metu Ukrainos kariuomenės pareigūnas neatskleidė, kokio tipo raketos buvo panaudotos nusitaikant į okupantų karinę bazę, tačiau paminėjo, kad tai „Ukrainoje pagaminta“ amunicija.
19:44 | Prancūzija atšaukė draudimą Rusijos piliečiams, piliai neįsileidus turisčių
Prancūzija antradienį pareiškė, kad draudimas Rusijos piliečiams lankytis kariniuose objektuose buvo taikomas per griežtai, kai dvi rusės lankytojos nebuvo įleistos į Venseno pilį – daug turistų pritraukiančią viduramžių tvirtovę Paryžiaus pakraštyje.
Ši buvusi Prancūzijos karalių rezidencija ir vienas geriausiai išsaugotų tokio pobūdžio paminklų Europoje dažniausiai būna atvira visuomenei – pilyje rengiamos ekskursijos, organizuojami koncertai, spektakliai ir kiti renginiai.
Pilyje taip pat saugoma dalis Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų istorinių archyvų, prie kurių prieiga ribojama.
Dėl šios priežasties tvirtovė formaliai yra karinis objektas, todėl joje galioja Paryžiaus įvestas draudimas Rusijos piliečiams lankytis kariuomenės teritorijose. Tokios priemonės imtasi vasarį prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą.
Vadovaudamiesi šia taisykle, Venseno pilies apsaugos darbuotojai liepos 28 dieną neleido dviem rusėms moterims patekti į monumento teritoriją.
„Apsaugininkas prie metalo detektoriaus paprašė manęs parodyti pasą“, – pasakojo viena iš moterų, 31 metų žurnaliste, jau penkis mėnesius esanti Prancūzijoje ir išvykusi iš Rusijos „būtent dėl to, kad nepritariu karui“.
Apžiūrėjęs dokumentą, apsaugininkas pranešė, kad ji negali praeiti, naujienų agentūrai AFP sakė moteris, pageidavusi likti anonimė.
Kitas apsaugos darbuotojas irgi neleido jai įeiti ir kaip priežastį nurodė „nes esate rusė“, teigė moteris. Ji pridūrė, kad negalėjo patikėti tuo, ką girdi.
Pirmadienį AFP susisiekus su gynybos ministerija, institucija patvirtino, kad iš tiesų „apribojo Rusijos piliečių patekimą į karinius objektus“ dėl invazijos.
Tačiau po žiniasklaidos pranešimų ir komentarų socialiniuose tinkluose ministerija antradienį susisiekė su AFP ir pareiškė, kad apsaugininkai iš tiesų „beatodairiškai taikė vasarį nustatytą taisyklę dėl visų karinių objektų“.
„Ši taisyklė negali būti vienodai taikoma strateginiams objektams ir visuomenei prieinamiems objektams, tokiems kaip muziejai“, – sakė vienas ministerijos atstovas.
Pasak ministerijos, dabar apsaugos darbuotojai bus informuoti apie šį skirtumą, „kad būtų išvengta tolesnių tokio pobūdžio incidentų“.
Kasmet pilį aplanko apie 150 tūkst. žmonių. Suaugusieji už įėjimą moka 9,5 euro.
Kiti kariuomenės valdomi turistiniai objektai, įskaitant Oro ir kosmoso muziejų Le Buržė ir Invalidų rūmus Paryžiuje, taip pat įsileis rusus, patvirtino minėtas ministerijos pareigūnas.
Nuo vasario pabaigos, kai Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą, Prancūzija priėmė apie 100 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, rodo vyriausybės duomenys.
Nacionalinio statistikos instituto INSEE duomenimis, 2021 metais Prancūzijoje gyveno apie 73,5 tūkst. rusų imigrantų.
Europos Sąjungoje tęsiasi diskusijos, ar reikėtų nustatyti tolesnius apribojimus Rusijos piliečiams, atvykstantiems į bloką turizmo ar asmeniniais tikslais.
Rusijos kaimynė Suomija praėjusią savaitę pristatė planus apriboti turistines vizas rusams, bet pabrėžė, kad šiuo klausimu būtinas ES lygio sprendimas.
Be to, antradienį Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas paragino ES vyriausybę „nebeišduoti turistinių vizų rusams“.
19:23 | Kryme Rusijos oro pajėgų bazėje nugriaudėjo keli sprogimai, žuvo mažiausiai vienas žmogus
Mažiausiai vienas žmogus žuvo ir dar keli buvo sužeisti per galingus sprogimus, antradienį driokstelėjusius vienoje Rusijos karinių oro pajėgų bazėje aneksuotame Krymo pusiasalyje, pranešė pareigūnai.
Incidentas Sakų kariniame aerodrome įvyko Maskvos karo Ukrainoje 167-ąją dieną.
„Galiu patvirtinti kelių sprogimų faktą Novofedorivkos apylinkėse. Aplinkybės tiriamos“, – per platformą „Telegram“ parašė Maskvos paskirtos Krymo administracijos vadovo padėjėjas Olegas Kriučkovas.
Rusijos gynybos ministerija vėliau pranešė, kad per incidentą „detonavo keletas aviacijos sprogmenų“, bet teigė, kad žmonės nenukentėjo ir kad tai nebuvo ataka.
Krymo administracijos vadovas Sergejus Aksionovas vėliau pranešė, kad per sprogimus žuvo vienas žmogus. Regiono vyriausiasis medicinos pareigūnas Konstantinas skorupskis anksčiau sakė, kad penki žmonės, įskaitant vieną vaiką, buvo sužeisti. Vieną nukentėjusįjį teko hospitalizuoti.
Be to, iš Novofedorivkos buvo evakuoti 30 žmonių, pranešė pareigūnai.
Tuo metu socialiniuose tinkluose ukrainiečiai vartotojai plačiai spėliojo, kad bazei ilgo nuotolio raketomis smogė Kyjivo pajėgos.
Ukrainos valdžia pranešimų apie numanomą smūgį kol kas nepatvirtino.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti poilsiautojai, bėgantys iš netoliese esančio paplūdimio, ties horizontu iškilus didžiuliams grybo pavidalo dūmų debesims.
Jeigu būtų patvirtintas faktas, kad bazei smogė ukrainiečiai, tai būtų pirmoji žinoma didelė ataka prieš Rusijos kariuomenę Krymo pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.
Krymo uostamiestyje Sevastopolyje veikiantis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabas praeitą mėnesį buvo atakuotas nedidelį sprogstamąjį užtaisą skraidinusio drono. Dėl to incidento buvo kaltinami ukrainiečių diversantai.
Maskvos pareigūnai jau ne kartą grasino Ukrainai, kad bet kokia ataka Kryme sulauktų didžiulio masto atsako, įskaitant smūgius „sprendimų priėmimo centrams“ Kyjive.
Sakų bazė buvo naudojama rengiant Rusijos aviacijos smūgius Ukrainos pietinėje dalyje.
18:55 | Arestovyčius apie sprogimus Kryme: rusų įprotis rūkyti ilgainiui juos sunaikins
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius sureagavo į sprogimus Rusijos oro pajėgų bazės teritorijoje, kuri yra įkurta aneksuotame Krymo pusiasalyje.
O. Arestovyčius „Telegram“ tinkle parašė: „Rusų įprotis rūkyti [sprogimai netoli Rusijos] ilgainiui juos sunaikins“, – rašė jis.
Prezidento patarėjas užsiminė, kad kiti sprogimai gali nugriaudėti Kremliuje.
„Įprastai viskas išsidėsto abėcėlės tvarka: B – Belgorodas, V – Voronežas, K – Kurskas, K – Krymas. Ar Kremlius turėtų pasiruošti?“ – retoriškai klausė O. Arestovyčius.
18:03 | Ukrainoje iš Donecko srities privalomai evakuojami tūkstančiai gyventojų
Ukraina išvežė mažiausiai 3 000 žmonių iš kautynių krečiamos rytinės Donecko srities, pradėdama privalomą evakuaciją prieš artėjančius sunkius žiemos mėnesius, antradienį pranešė Kyjivas.
„Per pastarąsias šešias dienas evakuota daugiau kaip 3 000 piliečių, įskaitant beveik 600 vaikų ir 1 400 moterų. Privalomos evakuacijos tęsiamos“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.
Kyjivas praeitą savaitę pranešė pradedantis privalomą evakuaciją iš Donecko srities, kur šiuo metu vyksta pagrindinis Rusijos pajėgų puolimas, nes vyriausybė nemano sugebėsianti šiame regione užtikrinti namų šildymą žiemą.
Pasak K. Tymošenkos, nuo vasario, kai į šalį įsiveržė Rusijos pajėgos, iš Donecko srities buvo evakuota apie 1,3 mln. žmonių. Dalį šios srities nuo 2014 metų kontroliuoja prorusiški separatistai.
„Dabar [Kyjivo tebekontroliuojamoje] srities teritorijoje yra 350 tūkst. gyventojų, įskaitant 50 tūkst. vaikų“, – pridūrė pareigūnas.
Rytiniame Donbaso regione, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys, daugelis gyventojų buvo nelinkę išvykti. Jie aiškina neturintys išteklių pradėti gyvenimą iš naujo arba neturintys kur prisiglausti.
Donecko ir Luhansko srityse pastaraisiais mėnesiais vyko įnirtingiausios kautynės. Maskvos pajėgos jau yra užėmusios daugumą jų miestų.
Ukrainos prezidentūra antradienį ryte pranešė, kad per pastarąją parą Donbase dėl Rusijos apšaudymų žuvo trys žmonės ir dar 19 buvo sužeisti.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis praeito mėnesio pabaigoje paragino gyventojus vykdyti nurodymus ir teigė, kad daugiau žmonių išgyventų karą, jeigu pasitrauktų nuo atakuojančių Rusijos pajėgų.
17:37 | Rusijos dezinformacija skleidžiama naujais būdais, apeinant draudimus, rodo tyrimas
Vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Europos Sąjunga užblokavo RT ir „Sputnik“ – du pagrindinius Kremliaus kanalus, skleidžiančius propagandą ir dezinformaciją apie karą.
Praėjus beveik pusmečiui smarkiai padaugėjo tą patį turinį platinančių svetainių, Maskvai Rusijai radus būdų apeiti draudimą. Siekdami užmaskuoti savo darbą, tokie leidiniai pakeitė savo įvaizdį. Kai kurie propagandos uždaviniai buvo deleguoti diplomatams. Be to, daug turinio buvo perkelta į naujas svetaines, kurios iki šiol nebuvo akivaizdžiai susijusios su Rusija.
Niujorke įsikūrusi įmonė „NewsGuard“, tirianti ir sekanti dezinformaciją internete, iki šiol aptiko 250 interneto svetainių, kuriose aktyviai skleidžiama Rusijos dezinformacija apie karą. Dešimtys naujų tokių svetainių atsirado pastaraisiais mėnesiais.
Tarp šių svetainių platinamų teiginių yra pareiškimų, neva Ukrainos kariuomenė inscenizavo kai kuriuos kruvinus Rusijos išpuolius, siekdama užsitikrinti pasaulio paramą; kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tik imituoja savo viešus pasirodymus arba kad ukrainiečių pabėgėliai daro nusikaltimus Vokietijoje ir Lenkijoje.
Kai kurios iš šių svetainių prisistato esantys nepriklausomi analitiniai centrai ar naujienų portalai. Maždaug pusė jų skelbia medžiagą anglų kalba, o kitos – prancūzų, vokiečių ar italų kalbomis. Daugelis jų buvo įkurtos dar gerokai prieš karą ir nebuvo akivaizdžiai susijusios su Rusijos vyriausybe, kol staiga pradėjo kartoti Kremliaus retoriką.
„Gali būti, kad jie steigia „miegančias“ svetaines“, – sakė vienas iš „NewsGuard“ vadovų Gordonas Crovitzas.
„Miegantys“ tinklalapiai yra dezinformacijos kampanijai sukurtos interneto svetainės, kurios daugiausia būna neaktyvios, pamažu pritraukia auditoriją, skelbdamos nekenksmingus ar nesusijusius įrašus, o paskui nustatytu laiku pereina prie propagandos ar dezinformacijos.
Nors „NewsGuard“ analizė parodė, kad didžioji dalis dezinformacijos apie karą Ukrainoje skleidžiama iš Rusijos, įmonė rado ir melagingų proukrainietiškų teiginių. Tarp jų – pareiškimai apie lakūną asą „Kyjivo vaiduoklį“, kuris, kaip vėliau pripažino pareigūnai, tebuvo mitas.
Platformos „YouTube“, „TikTok“ ir bendrovė „Meta“, kuriai priklauso „Facebook“ ir „Instagram“, pažadėjo pašalinti RT ir „Sputnik“ iš savo platformų Europos Sąjungoje. Tačiau tyrėjai nustatė, kad tam tikrais atvejais Rusijai pakako skelbti medžiagą iš kitos paskyros, kad apeitų draudimą.
Europoje įsikūrusi dezinformacijos tyrėjų koalicija „Disinformation Situation Center“ nustatė, kad kai kurie RT vaizdo įrašai socialinėje žiniasklaidoje buvo rodomi su nauju prekės ženklu ir logotipu. Kai kurie įrašai tiesiog buvo iš naujo skelbiami kitame „YouTube“ kanale, kuriam netaikomas ES draudimas, pašalinus iš kadrų RT logotipą.
Griežčiau moderuojant socialinės žiniasklaidos turinį, Rusijai galėtų būti sunkiau apeiti draudimą, sakė Felixas Kartte iš Jungtinės Karalystės pelno nesiekiančios organizacijos „Reset“. Ši organizacija finansuoja „Disinformation Situation Center“ veiklą ir kritiškai vertina socialinių tinklų vaidmenį demokratiniame diskurse.
„Užuot įdiegę veiksmingas turinio moderavimo sistemas, jie tik paviršutiniškai kovoja su Kremliaus dezinformacijos aparatu“, – teigė F. Kartte.
„YouTube“ patronuojančioji bendrovė kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti draudimą.
Tuo metu Europos Sąjungoje pareigūnai bando sustiprinti savo gynybą. Šį pavasarį Briuselis patvirtino teisės aktą, pagal kurį technologijų bendrovės turėtų griežčiau kovoti su dezinformacija, antraip jos gali sulaukti didelių baudų.
Europos Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova praėjusį mėnesį dezinformaciją pavadino „didėjančia ES problema“ ir perspėjo, kad tikrai turime imtis griežtesnių priemonių“.
Dezinformaciją apie karą Ukrainoje skleidžiančių svetainių daugėjimas rodo, kad Rusija turėjo planą scenarijui, kai vyriausybės ar technologijų bendrovės bandytų apriboti RT ir „Sputnik“ veiklą. Tai reiškia, kad Vakarų šalių vadovai ir technologijų bendrovės turės padaryti daugiau nei uždaryti vieną ar dvi svetaines, jei tikisi sustabdyti Kremliaus dezinformacijos srautą.
„Rusai daug sumanesni“, – pabrėžė kitas „NewsGuard“ generalinis direktorius Stevenas Brillas (Stivenas Brilas).
17:06 | Iš Ukrainos išplaukė dar du eksportuojamus grūdus gabenantys laivai
Kyjivas antradienį pranešė, kad iš Ukrainos antradienį išplaukė dar du krovininiai laivai, gabenantys grūdų krovinius pagal susitarimą su Rusija, skirtą palengvinti žemės ūkio produkcijos eksportą iš Ukrainos uostų, užblokuotų dėl Maskvos karo prieš kaimyninę šalį.
„Iš Čornomorsko uosto išplaukė du laivai, gabenantys iš viso 70 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos“, – sakoma Infrastruktūros ministerijos pranešime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.
Ministerijos duomenimis, vienas iš laivų, „Rahmi Yaggi“, plaukė į Turkiją su 5,3 tūkst. tonų produkcijos, o „Ocean Lion“ gabeno apie 65 tūkst. tonų kukurūzų į Pietų Korėją.
Atsižvelgiant į šį pranešimą, iš viso 12 laivų išplaukė iš trijų skirtingų Ukrainos Juodosios jūros uostų pagal susitarimą, sudarytą liepos pabaigoje tarpininkaujant JT ir Turkijai.
Eksportas iš Ukrainos – vienos didžiausių pasaulyje grūdų augintojų – buvo sustabdytas dėl Rusijos karinio jūrų laivyno vykdomos blokados ir Kyjivo atlikto uostų užminavimo.
Sustabdžius eksportą šoktelėjo grūdų kainos ir kilo nerimas, kad pasaulyje gali pritrūkti maisto – ypač neturtingose šalyse, kur jo stigo ir anksčiau.
Pirmasis iš Ukrainos išplaukęs laivas, „Razoni“, sekmadienį turėjo prisišvartuoti Libane. Tačiau Ukrainos ambasada pranešė, kad pirkėjas atsisakė priimti krovinį dėl pristatymo vėlavimo penkis mėnesius.
Antradienį 11 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku „Razoni“ buvo prie Turkijos krantų.
Kyjivas anksčiau šią savaitę išreiškė viltį, kad artimiausiu metu iš karo draskomos šalies uostų kasdien galės išplaukti nuo trijų iki penkių laivų.
16:17 | Kryme nugriaudėjo galingi sprogimai
Netoli Rusijos karinės aviacijos bazės, įsikūrusios Kryme, antradienį nugriaudėjo sprogimai, rašo „Skynews“.
„Reuters“ naujienų agentūrai trys įvykį matę liudininkai teigė, kad Novofedorivkos, kur yra rusų karinė aviacijos bazė, nugriaudėjo garsūs sprogimai.
Du liudininkai pridūrė, kad minėtoje teritorijoje buvo girdimi mažiausiai 12 įvairaus intensyvumo sprogimai, iš kurių trys buvo itin stiprūs.
„Galiu patvirtinti kelių sprogimų faktą Novofedorivkos apylinkėse. Aplinkybės tiriamos“, – per platformą „Telegram“ parašė Maskvos paskirtos Krymo administracijos vadovo padėjėjas Olegas Kriučkovas.
The administration of the #Crimea annexed by the Russian Federation reported explosions on the peninsula
— NEXTA (@nexta_tv) August 9, 2022
The local media report that a strike was carried out on a Russian military airfield.
According to preliminary data, there were no wounded or dead. pic.twitter.com/vAor584Goo
15:48 | Kaliningradas dėl išeikvotų limitų teigia negalintis per Lietuvą įsivežti dalies prekių
Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pareiškė, kad šis Rusijos regionas dėl Europos Sąjungos apribojimų nebegali per Lietuvos teritoriją įsivežti naftos, medienos, trąšų ir kai kurių kitų sankcionuotų prekių, pranešė rusų naujienų agentūros.
„Šiandien mes jau esame išsėmę vežimo geležinkeliais limitus, nustatytus europiečių daliai prekių nomenklatūros, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių geležiai, plienui, naftai ir naftos produktams, trąšoms, antifrizui, miško produktams“, – per vadinamojo Valdajaus diskusijų klubo renginį sakė A. Alichanovas.
Jo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.
Pasak pareigūno, Kaliningrado sritis jau išnaudojo kai kurių krovinių apimties kvotas, „kurios buvo apskaičiuotos Lietuvos remiantis pastarųjų trejų metų vežimais“.
Gubernatorius nurodė, kad dėl šių kvotų „gana didelis spektras“ krovinių nebegali patekti į Kaliningrado sritį.
A. Alichanovas per diskusiją užsiminė apie cemento tranzitą iš Baltarusijos. Jo skaičiavimu, anksčiau į eksklavą buvo tiekiama apie 180–200 tūkst. tonų cemento per metus. Jei jį teks gabenti Baltijos jūra, jo kaina pastebimai išaugs, pridūrė gubernatorius.
Liepos 13-ąją Europos Komisija paskelbė naujas gaires ir leido Rusijai gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą tik šio eksklavo poreikiams ir tik geležinkeliais.
„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ liepos 22 dieną atnaujino nuo birželio vidurio sustabdytą tokių prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado.
Tačiau krovinių pervežimo apimtys turi atitikti trejų metų – nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų gruodžio pabaigos – geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį. Vidurkiai skaičiuojami kiekvienam prekės kodui atskirai, o jų kiekiui pasiekus metinius vidurkius paraiškos atmetamos.
14:42 | Kremlius: Kyjivo raginimas uždrausti rusams atvykti į Vakarų šalis „peržengia visas ribas“
Kremlius antradienį pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymas uždrausti visiems rusams atvykti į Vakarų šalis „peržengia visas ribas“ ir Maskvoje yra vertinamas „labai neigiamai“.
Ukrainos lyderis laikraščiui „The Washington Post“ sakė, kad dabartinės Vakarų sankcijos Maskvai yra pernelyg silpnos, ir pridūrė, kad Vakarai turėtų uždaryti savo sienas rusams.
„Mąstymo iracionalumas šiuo atveju peržengia visas ribas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Tai galima vertinti tik labai neigiamai, – sakė jis. – Bet kokie bandymai izoliuoti rusus ar Rusiją neturi perspektyvų.“
Nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, rusai turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol nepakeis savo filosofijos“, V. Zelenskis sakė „The Washington Post“.
14:20 | Rusija užsipuolė Estiją: džiaukitės, kad SSRS suteikė privilegiją gyventi savo šalyje
Rusijos politikai pratrūko po Estijos premjerės pareiškimo, kad rusams turėtų būti uždrausta privilegija laisvai keliauti po ES dėl karo Ukrainoje. Įtakingi Rusijos veikėjai pratrūko kaltinti Estijos politikus „fašizmu“ ir paaiškino, kad išsikovota nepriklausomybė tėra „privilegija, kurią suteikė SSRS“.
Rusijos Federacijos tarybos Konstitucinės teisės komiteto pirmininkas Andrejus Klišas savo „Telegram“ kanale pavadino estų politikės žodžius „aršiu nacizmu“.
„Privilegija yra tai, kad estams leido gyventi savoje valstybėje, sovietų valdžia kadaise leido“, – pareiškė jis.
Jam antrino ir buvęs ilgametis Rusijos premjeras, dešiniąja V. Putino ranka laikytas Dmitrijus Medvedevas. Savo žinutėje VK jis parašė, kad „tai dar viena nacistinė nesąmonė, kurią po ukrainiečių dabar išsakė tetulė iš Estijos“.
13:55 | Ukrainiečiai nukovė „geriausią Rusijos sraigtasparnių pilotą“ pulkininką Kleščenką
Ukrainos kariai likvidavo Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų pulkininką, sraigtasparnio pilotą Vasilijų Kleščenką, praneša Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
„Geriausio Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų sraigtasparnio piloto pulkininko Kleščenkos kūnas yra Ka-52 nuolaužose“, – pranešime rašė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Kaip pažymėta Rusijos Federacijos gynybos ministerijos svetainėje, V. Kleščenka buvo 344-ojo Rusijos armijos aviacijos skrydžių personalo kovinio naudojimo ir perkvalifikavimo centro vadovo pavaduotojas, skelbia UNIAN.
Likviduotas Rusijos pulkininkas praėjusių metų gegužės 9 dieną taip pat vadovavo sraigtasparnių paradui virš Raudonosios aikštės, tai liudija publikacijos Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje.
Pasak žurnalisto Jurijaus Butusovo, V. Kleščenka buvo geriausias moderniausių Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų sraigtasparnių Ka-52 specialistas.
13:31 | Kremlius grasina turkų bendrovei
Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas išreiškė Kremliaus susierzinimą, kad Ukrainoje būti pradėta turkiškų bepiločių orlaivių „Bayraktar“ gamyba, grasindamas jį sunaikinti.
„Jei „Bayraktar“ gamykla atsiras Ukrainoje, ji iškart pateks į „demilitarizaciją“, – „RIA Novosti“ cituoja D. Peskovą.
Rugpjūčio 8 d. paaiškėjo, kad bepiločių orlaivių gamintojas „Bayraktar“ jau užsiregistravo Ukrainoje ir įsigijo žemės sklypą orlaivių gamyklos statybai. Be to, vos prieš savaitę Ukrainos Vyriausybė patvirtino dvišalį susitarimą dėl gamyklos statybos ir išsiuntė ją ratifikuoti parlamentui.
13:23 | JAV įspėja dėl Rusijos: jei jai leisime nuodyti mažą šalį, prasidės medžioklės sezonas
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas tikisi, kad karas Ukrainoje bus baigtas derybomis. Antraip, jo teigimu, jei pasaulis leis Rusijai karaliauti Ukrainoje, analogiškas scenarijus laukia ir kitų pasaulio šalių.
„Jei mes leisime didelei šaliai nuodyti mažesnę, tiesiog įsiveržti į ją ir užimti jos teritoriją, tada „medžioklės sezonas“ prasidės ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje“, – spaudos konferencijoje Pietų Afrikoje kalbėjo A. Blinkenas.
Jis pridūrė, kad JAV mano, jog svarbu pasipriešinti Rusijai, nes jos agresija prieš Ukrainą kelia grėsmę esminiams tarptautinės sistemos principams.
Vis dėlto A. Blinkenas tikisi, kad karą Ukrainoje pavyks pabaigti derybomis.
„Tikimės, kad laikui bėgant, kaip sakė Ukrainos prezidentas, tai bus išspręsta diplomatijos keliu. Tuo metu turime apginti tezę, kad Ukrainos suverenitetas ir nepriklausomybė yra svarbūs. Jie svarbūs ne tik ukrainiečiams, bet ir visam pasauliui“, – pabrėžė jis.
12:49 | Podoliakas: Ukrainos pusės pozicija derybose su Rusija tapo griežtesnė
Okupantams nepalikus Krymo ir Donbaso, Ukraina neves taikos derybų, interviu „El Pais“ sakė prezidentūros atstovas Michailo Podoliakas.
„Pirma, taktinis Rusijos pralaimėjimas, tada išėjimas už tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos sienų. Jei su Rusija liks nors vienas konflikto taškas, tai bus nebaigtas karas“, – sakė jis.
12:35 | JAV paskelbė apie naują 1 mlrd. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai
Pentagonas pirmadienį paskelbė apie naują 1 mlrd. dolerių (0,98 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant papildommas tikslaus nutaikymo raketas sistemai HIMARS, padedančiai Kyjivo pajėgoms atakuoti Rusijos pajėgas toli už fronto linijų.
Paketas taip pat apima daugiau raketų „žemė–oras“ gynimuisi nuo Rusijos lėktuvų ir raketų, daugiau prieštankinių raketų „Javelin“ ir kitų šaudmenų, sakoma JAV Gynybos departamento pareiškime.
„Visa tai – svarbūs pajėgumai siekiant padėti ukrainiečiams atremti Rusijos puolimą rytuose ir... pietuose bei kitur“, – sakė gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas.
12:30 | Rusija paleido raketą su Irano palydovu
Rusijos paleista raketa su Irano palydovu antradienį startavo iš Kazachstano, pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kad raketa „Sojuz-2.1b“ su palydovu „Khayyam“ iš Rusijos kontroliuojamo Baikonuro kosmodromo pakilo numatytu laiku 5 val. 52 min. Grinvičo (8 val. 58 min. Lietuvos) laiku.
Paleidimas surengtas praėjus trims savaitėms po Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo su Irano vadovu Ebrahimu Raisi ir aukščiausiuoju lyderiu ajatola Ali Khamenei Teherane.
Iranas stengėsi išsklaidyti įtarimus, kad Maskva gali pasinaudoti „Khayyam“, kad pagerintų karinių objektų Ukrainoje stebėjimą.
Praėjusią savaitę JAV dienraštis „The Washington Post“ citavo su anonimiškumo sąlyga kalbėjusius Vakarų žvalgybos pareigūnus, kurie teigė, kad Rusija „planuoja naudoti palydovą kelis mėnesius ar ilgiau“, kad padėtų savo karo veiksmams, ir tik tada leis Iranui perimti palydovo kontrolę.
Tačiau Irano kosmoso agentūra sekmadienį pareiškė, kad šiitiška respublika kontroliuos „Khayyam“ „nuo pat pirmos dienos“.
„Jokia trečioji šalis negali prieiti prie palydovo siunčiamos informacijos“ dėl jo „užšifruoto algoritmo“, sakoma pranešime.
Kosmoso agentūros teigimu, „Khayyam“ paskirtis – „stebėti šalies sienas“, didinti žemės ūkio produktyvumą, stebėti vandens išteklius ir stichines nelaimes.
11:49 | Estijos premjerė: rusams turi būti draudžiamos turistinės kelionės į ES – tai yra privilegija, kurios jie nenusipelnė
Estijos premjerė Kaja Kallas griežtai pasisakė už draudimą rusams turistiniams tikslais vykti į ES. Jos teigimu, tai yra privilegija, kurios šalies-agresorės gyventojai nėra verti, o ne žmogaus teisės.
Politikės teigimu, jau seniai buvo laikas uždaryti turizmo kelius iš Rusijos Federacijos, kuri jau beveik pusmetį kariauja prieš suverenią Ukrainos valstybę. „Stabdykite vizų išdavimą rusams. Lankymasis Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė. Skrydžiai iš Rusijos yra sustabdytu. Tai reiškia, kad kol Šengeno šalys išduoda vizas, našta tenka Rusijos kaimynėms. Dabar (atėjo) laikas užbaigti turizmą iš Rusijos“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė ji.
11:27 | Zelenskis pasaulio prašo uždaryti savo šalis rusams: „Visi rusai tegul važiuoja į Rusiją“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų šalis uždrausti visiems Rusijos piliečiams patekimą į šalis, kad būtų sustabdyta Ukrainos teritorijų aneksija.
Pasak Ukrainos lyderio, „svarbiausios sankcijos [Rusijai] yra sienų uždarymas, nes rusai atima svetimą žemę“. Šalies vadovas pabrėžė, kad rusai turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol nepakeis savo filosofijos“. Tai V. Zelenskis sakė interviu „The Washington Post“.
Tokių priemonių kritikai tvirtina, kad draudimas atvykti visiems rusams nesąžiningai paveiks tuos rusus, kurie nesutinka su Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmais ir dėl to paliko šalį. Tačiau V. Zelenskis tvirtina, kad šie skirtumai neturi reikšmės: „Visi rusai tegul važiuoja į Rusiją“.
„Tada jie supras. Jie sako: „Tai [karas] neturi nieko bendra su mumis. Visi gyventojai negali būti laikomi atsakingais, ar ne?“ Gal. Gyventojai pasirinko šią vyriausybę ir su ja nekovoja, nesiginčija, ant jos nerėkia. Ar nenorite šios izoliacijos? Jūs sakote visam pasauliui, kad jis turi gyventi pagal jūsų taisykles. Tada eikite ir gyvenkite. Tai vienintelis būdas paveikti Putiną“, – reziumavo prezidentas.
10:57 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 42 640 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 223 lėktuvus, 193 sraigtasparnius, 1817 tankų, 4076 šarvuočius, 964 artilerijos pabūklus, 261 raketų sistemą, 15 laivų, 2998 mašinas, 757 bepiločius orlaivius, 133 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 87 specialiosios įrangos vienetus bei 185 sparnuotąsias raketas.
10:23 | Pentagonas patvirtino, kad Ukraina gavo naujo tipo raketų
JAV gynybos viceministras politikos klausimais Colinas Kahlas pareiškė, kad JAV išsiuntė Ukrainai „tam tikrą kiekį“ antiradiolokacinių raketų. Nuo šiol ukrainiečių lėktuvai galės taikytis ir į itin slepiamas rusų radiolokacines sistemas.
Jis nepatikslino, kiek ir kada jos buvo išsiųstos, ar net konkretaus raketų modelio, tačiau pirmą sykį patvirtino patį faktą.
C. Kahlo teigimu, tai buvo dalis neseniai išsiųstos pagalbos. „Mes daug darome, kad trumpalaikėje perspektyvoje dabartinės Ukrainos karinės oro pajėgos išliktų ore ir būtų veiksmingai naudojamos“, – CNN cituojamas jis.
CNN vėliau patikslino informaciją, kad tai gali būti raketos AGM-88 (HARM).
„Raytheon“ gamykloje sukurtos raketos gali sunaikinti taikinį už 48 kilometrų. Tokiu atveju, šios raketos yra vienos iš toliausiai taikinius galinčios pasiekti, kurias JAV suteikė Ukrainai.
Šios raketos gali būti naudojamos naikinti rusų radiolokacines sistemas, tokias kaip S-400. Būtent dėl šių rusų sistemų kenčia ukrainiečių miestai – Kremliaus generolai S-400 naudoja ne tik tiesioginei jos paskirčiai (kaip oro gynybos sistemą), tačiau apšaudo ir gyvenamuosius miestų rajonus. Dėl S-400 sistemų veiklos itin apsunkinamas Ukrainos karinių oro pajėgų darbas.
Raketos taip pat gali būti naudojamos ir prieš kitą Rusijos radiolokacinę įrangą. Pavyzdžiui tą, kuri yra naudojama nustatyti artilerijos dalinio dislokacijos vietą.
09:29 | Moldova perspėja: yra Rusijos pasiruošimo puolimui ženklų
Moldovos premjero pavaduotojas pareiškė, kad tam tikri požymiai rodo galimą Rusijos ruošimąsi puolimui. Pasikeitusi separatistinio Rusijos darinio „Padniestrės respublikoje“ retorika kelia politikams nerimą.
Olegas Serebianas interviu „The Times“ pasakojo, kad pranešimų apie užminavimą Moldovoje banga ir nepripažintos Padniestrės Moldovos Respublikos atstovų pareiškimai apie ketinimus inicijuoti „prisijungimą“ prieš Rusijos gali būti preliudija įsiveržimui.
Liepos 22-ąją taip vadinamas „Padniestrės užsienio reikalų ministras“ Vitalijus Ignatjevas pareiškė apie pseudorespublikos ketinimus stoti į Rusijos sudėtį. Tai sutapo su užminavimo gąsdinimais, o kiek anksčiau buvo skelbiama karinė mobilizacija, įvykdyta kažkokia keista provokacija prieš pačių „padniestriečių“ saugumo tarnybą.
„Tai aiški provokacija – idėja, kad jie turėtų būti nepriklausomi yra sena, tačiau tai, kad jie turi prisijungti prie Rusijos, buvo netikėta. Pirmą sykį jie tai įvardijo. Karas Ukrainoje reiškia, kad mes nerimaujame, kad čia ne šiaip pareiškimas, o tam tikro pobūdžio preliudija „operacijai“ Moldovoje“, – pareiškė O. Serebianas.
Jo teigimu, Moldova darys viską, kad išvengtų karinės konfrontacijos, tačiau ne viskas 100 proc. priklauso nuo Kišiniovo
„Mes buvome nustebę – kai kurie vietos politikai pastarosiomis savaitėmis buvo įsitempę, mes sunerimę, kad yra tam tikra sinergija tarp „užminavimų“, naujos Gagaūzijos retorikos, naujos, agresyvesnės Tiraspolio retorikos. Mes manome, kad tarp to yra ryšys“, – tęsė Moldovos politikas.
08:57 | Pentagonas: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista iki 80 000 rusų
Vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas pirmadienį pranešė, kad nuo karo pradžios vasario pabaigoje Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista iki 80 000 rusų.
„Per mažiau nei šešis mėnesius rusų patirti nuostoliai tikriausiai siekia 70–80 tūkst.“ žmonių, sakė gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas (Kolinas Kalas).
C. Kahlas taip pat nurodė, kad nuo vasario 24 dienos, kai pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusijos pajėgos neteko „trijų ar keturių tūkstančių“ šarvuotųjų transporto priemonių. Be to, joms gali imti trūkti turimų tiksliai nutaikomų raketų, įskaitant iš oro ir jūros paleidžiamas sparnuotąsias raketas, nes nuo invazijos pradžios rusai daug jų paleido.
Šie nuostoliai yra „gana įspūdingi, turint omenyje, kad rusai nepasiekė nė vieno iš [Rusijos prezidento] Vladimiro Putino karo pradžioje iškeltų tikslų“, sakė jis žurnalistams.
C. Kahlo teigimu, tai, kad Rusijos pajėgos nebenaudoja tiek daug ilgesnio nuotolio ir tiksliai nutaikomų raketų, rodo, jog jų atsargos sumažėjo beveik iki tokio lygio, kiek Maskvai reikia turėti rezerve „kitiems nenumatytiems atvejams“.
Pareigūnas pripažino, kad Ukrainos pusė mūšio lauke taip pat patyrė didelių nuostolių, tačiau nepateikė jokių skaičių.
„Abi pusės patiria nuostolių. Šis karas yra intensyviausias konvencinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė jis.
„Tačiau ukrainiečiai turi daug privalumų, iš kurių ne mažiau svarbus yra jų noras kovoti“, – pridūrė C. Kahlas.
08:22 | Naktį į Nikopolį paleista 120 raketų
Rusijos pajėgos naktį į Nikopolį paleido 120 raketų, praneša UNIAN.
„Intensyvaus apšaudymo naktis... Rusijos kariuomenė ugnį paleido į du rajonus – Nikopolį ir Synelnykivskį. <...> Į Nikopolį įskrido 120 raketų! <...> Sužalotas vienos įmonės darbuotojas. 46 metų vyras dėl lūžio paguldytas į ligoninę“, – sakė Dnipro srities karinės administracijos viršininkas Valentinas Rezničenka.
08:14 | Ukraina sako sužlugdžiusi sąmokslą nužudyti gynybos ministrą
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pirmadienį pranešė, kad suėmė Rusijos agentus, kurie planavo nužudyti gynybos ministrą ir karinės žvalgybos vadovą.
SBU „suėmė žudikus iš Rusijos specialiųjų tarnybų, kurie rengė gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo ir karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo nužudymo planus“, pranešė tarnyba per platformą „Telegram“.
Ji paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ginkluota grupė sutramdo ir surakina antrankiais du civiliais drabužiais vilkinčius vyrus, kurie artėjo prie automobilio.
Tie asmenys buvo suimti Kovelio mieste Ukrainos šiaurės vakaruose, pranešė SBU. Vienas iš įtariamų sąmokslininkų į šalį atvyko iš Rusijos per Baltarusiją, nurodė tarnyba.
Jos pranešime teigiama, kad vyrai ruošėsi „fiziškai likviduoti“ du aukšto rango pareigūnus ir neįvardytą „ukrainiečių aktyvistą“.
Už kiekvieną nužudymą turėjo būti atlyginta pinigų suma nuo 100 000 iki 150 000 JAV dolerių (98–147 tūkst. eurų), pridūrė SBU.
07:44 | Volkeris: rusų kariuomenė išseks iki pavasario
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pajėgios sėkmingai surengti kontrpuolimą iki metų pabaigos, o ateinanti žiema Ukrainos okupantams bus sunki, prognozuoja buvęs JAV valstybės departamento specialusis įgaliotinis Kurtas Volkeris.
„Tuo pačiu metu žiema paveiks ir Ukrainos kariuomenę, bet ji paveiks ir Rusijos kariuomenę. Rusijos kariuomenė išdarkyta, jie dabar yra toliau nei jų žemė, o jų kariškiams bus sunkiau gauti maisto, kuro, ir ginklų atsargų. Žodžiu, rusams bus sunki žiema“, – perspėjo jis ir pridūrė, kad iki pavasario priešo kariuomenė bus išsekusi.
07:00 | ISW: Rusijos okupuotas teritorijas Ukrainoje prižiūri ir kaliniai
Naujausioje savo ataskaitoje JAV Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad okupuotose Ukrainos teritorijose veikia iš kalinių sudaryti rusų daliniai. Naujai mobilizuoti rusų batalionai okupuotų teritorijų gyventojams yra griežtesni nei profesionalūs Rusijos kariai ar net formalų karinį mokymą baigę šauktiniai.
Šie daliniai yra mažiau apmokyti ir mažiau profesionalūs, tačiau būtent tokius dalinius Rusija pasitelkia siekdama kontroliuoti okupuotų teritorijų gyventojus, rašoma ataskaitoje.
„Rusijos pajėgos gali vis dažniau naudoti nekokybiškus, prastai apmokytus dalinius, kuriuos sudaro, pavyzdžiui, kaliniai, kad galėtų kontroliuoti gyventojus okupuotose Ukrainos dalyse. Toks dislokavimas gali sumažinti okupacinės valdžios kompetenciją ir kontrpartizanines operacijas bei padidinti ukrainiečių įsitraukimą į pasipriešinimo Rusijos okupacijai judėjimus“, – teigia analitikai.
06:32 | V. Zelenskis perspėja dėl branduolinės katastrofos grėsmės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį kalbėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę po praėjusią savaitę įvykdytų smūgių didžiausioje Europos atominėje elektrinėje ir paragino Rusijai taikyti griežtesnes sankcijas.
Pietryčių Ukrainoje esančią Zaporižios elektrinę Rusija užėmė invazijos pradžioje. Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą dėl praėjusią savaitę įvykdytų išpuolių prieš elektrinę.
„Pasaulis neturėtų pamiršti Černobylio ir prisiminti, kad Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia Europoje. Černobylio katastrofa įvyko sprogus vienam reaktoriui. Zaporižios AE turi šešis reaktorius“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainoje 1986 metais įvykusi avarija Černobylio atominėje elektrinėje buvo didžiausia istorijoje branduolinė katastrofa.
„Reikia naujų sankcijų teroristinei valstybei ir visai Rusijos branduolinei pramonei už branduolinės katastrofos grėsmės sukėlimą“, – sakė jis savo kreipimesi.
06:10 | JAV Ukrainai siunčia dar daugiau HIMARS
Pentagonas paskelbė apie papildomą 1 mlrd. JAV dolerių (0,98 mlrd. eurų) karinės pagalbos paketą Ukrainai.
Konkrečiai, į naują pagalbos paketą įtraukta papildomų raketų sistemų HIMARS, 1000 prieštankinių ginklų „Javelin“ bei šimtai AT4 prieštankinių sistemų.
Taip JAV ketina atsiųsti sviedinių, šaudmenų, sprogmenų, pėstininkų kovos mašinų, priešpėstinės amunicijos, medicinos reikmenų – pirmosios pagalbos vaistinėlių, tvarsčių ir kitos įrangos
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Ukrainos pajėgos praėjusią naktį subombardavo strateginę reikšmę turintį tiltą per Dnipro upę Rusijos užimtame Chersono mieste, pirmadienį paskelbė kariškiai.
► Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Suomijoje užregistruota rekordiškai daug prieglobsčio prašytojų, jų skaičius viršija ankstesnį rekordą, užfiksuotą per 2015 metų migracijos krizę, pirmadienį paskelbė suomių pareigūnai. Iš Ukrainos dėl Rusijos karinio puolimo bėgantys žmonės pateikė 35 074 paraiškas dėl laikinos apsaugos.
► Rusų pajėgoms pirmadienio rytą apšaudžius Ukrainos šiaurės rytinio Charkivo miesto tankiai apgyvendintą rajoną žuvo vienas žmogus, pranešė pareigūnai.
► Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį perspėjo, kad bet kokia ataka prieš branduolinę jėgainę yra „savižudiška“; tai jis pareiškė po naujų smūgių didžiuliam atominės elektrinės kompleksui Pietų Ukrainoje.
