Leidinys „The Spectator“
Jeilio universiteto mokslininkai išanalizavo sankcijų poveikį Rusijai ir nustatė, kad bet kuri bendrovė Rusijoje, kuri gauna pelną užsienio valiuta, buvo priversta iškeisti 80 proc. lėšų į rublius, kas iškreipė rinką rublio naudai. Susiformavo paralelinė juodojo rinka, kur „realūs“ grynieji doleriai yra parduodami su 100 proc. antkainiu, lyginant su oficialiu kursu.
Specialistai taip pat neigia teiginius, kad sumažėjusį Rusijos eksportą kompensuoja kainų augimas. Jie pažymėjo, kad Rusijos valdžios statistiniai duomenys buvo „kruopščiai apsvarstytas melas, kad būtų nuslėptas tikrasis prasidėjusios katastrofos mastas“.
„Jeigu pažiūrėtume realius rinkos duomenis pagal naftos ir dujų, kuriomis yra faktiškai prekiaujama, apimtis, gegužę Rusijos pajamos už energijos resursų eksportą nukrito iki 14,9 mlrd. dolerių, tai yra mažiau nei pusės to, ką ji uždirbdavo per pirmąjį mėnesį po įsiveržimo į Ukrainą“, – cituojamas tyrimas „The Spectator“.
Jeilio ekonomistai paaiškino ir to priežastį: Kinija, vadinama paskutine didele tarptautine Rusijos sąjungininke, be jokio gailesčio pareikalavo milžiniškos nuolaidos už rusų naftą. Maža to, rusiškos naftos iš Novorosijsko kaina ženkliai išaugo dėl sankcijų, kurios apsunkina mokėjimus, o taip pat brangina pervežimus jūra ir krovinių draudimą.
Kita priežastimi tapo tai, kad V. Putinas nusprendė faktiškai pats sau įsivesti sankcijas, sumažinęs dujų tiekimą Europai.
Putinas pats sau įsivedė sankcijas
Jeilio ekonomistų tyrime pažymima, kad V. Putino planai „sukti į Rytus“ neturi nei ekonominio, nei praktinio pagrindo. 2021-aisiais Rusija į Kiniją eksportavo vos 16,5 mlrd. kubinių metrų dujų, lyginant su 170 mlrd. kubinių metrų į Europą.
Koją kiša ir nepritaikyta tam infrastruktūra – dabartinis dujotiekis į Kiniją „Sila Sibiri 1“ leidžia per metus pasiekti 25 mlrd. kubinių metrų dujų tiekimą per metus. Ir tai, ši maksimali riba bus galima pasiekti tik 2025-aisias, realiai pralaidumas šiuo metu yra dar mažesnis. Planuojama prie šio dujotiekio prijungti dar kelis gamtinių dujų gavybos telkinius, tačiau net ir užbaigus visus darbus nebus pasiekta vieno iš Rusijos dujotiekių į Europą – „Nord Stream 1“ (55 mlrd. kubinių metrų) pralaidumas.Anksčiau skelbtas dujotiekio „Sila Sibiri 2“, kurio galia turėtų siekti 50 mlrd. kubinių metrų per metus, planas taip ir lieka „ant popieriaus“ – „Gazprom“ taikomos sankcijos ir nebeturi ne tik galimybės įsigyti įrangos, bet ir pritraukti investuotojų, todėl pats projektas yra faktiškai įšaldytas.
V. Putino siūlomas „pasisukimas į Rytus“ yra visiškai priklausomas nuo Kinijos malonės ir šios šalies galimybių nepatekti į Vakarų sankcijų sąrašus. Nepaisant rodomo diplomatinio palaikymo daugelis Kinijos didžiųjų bankų jau atšaukė savo finansavimą ir kreditus Rusijoje. Kinų energetikos gigantai, tokie kaip „Sinochem“, taip pat pristabdė visas investicijas Rusijoje ir bendrus projektus, skelbiama tyrime. Priežastis paprasta – baiminamasi Vakarų sankcijų.
Kai kurios kinų bendrovės, nors ir tęsia darbą Rusijoje, tačiau tik tos, kurios neveikia už Rusijos ir Kinijos ribų, todėl joms nėra ką prarasti tarptautinių sankcijų atveju. Ir nors Kinija išlieka „paskutinės vilties kreditore“ naujai dujotiekio atšakai „Sila Sibiri 2“, šis palaikymas Kremliui atsieis labai brangiai politine prasme.
Taip pat specialistai pažymi, kad Maskva nors ir laiko save pagrindine Pekino ekonomine partnere, iš tiesų tėra 11-oje vietoje pagal Kinijos rinkų svarbą. Prekių apyvarta pernai tarp šalių sudarė 72,69 mlrd. dolerių, kai su JAV buvo suprekiauta už 506 mlrd.
JAV mokslininkų tyrime pažymima, kad daugiau nei 1 tūkst. tarptautinių bendrovių pasitraukimas iš Rusijos, po šios šalies įsiveržimo į Ukrainą, paveiks net 40 proc. Rusijos BVP.
Importo susitraukimas taip pat sumažino Rusijos priklausomą nuo užsienio technologijų automobilių, aviacijos ir karinę pramonę. Bendroji vidinė pridėtinė vertė Rusijoje statybų sektoriuje sumažėjo 62%, žemės ūkyje – 55%, pramonėje – 25%.
Ateityje – ekonominė krizė, kuri virs politine
„Nepaisant Putino manijos savęs pačių aprūpinimo ir importo pakeitimo klausimais, Rusijos vidaus gamyba visiškai sustojo, neturėdama kuo pakeisti išėjusių gamyklų, produkcijos ir talentų. Finansinė Kremliaus situacija yra gerokai blogesnė, negu yra priimta galvoti“, – teigiama Jeilio universiteto tyrime.
Nuo 2022-ųjų karo Ukrainoje pradžios Rusijos valiutų rezervai susitraukė 75 mlrd. dolerių. Ir nors tiesioginės Rusijos karo išlaidos nėra viešinamos, SOFREP karybos ekspertai paskaičiavo, kad Kremlius kiekvieną karo mėnesį išleidžia apie 900 mln. dolerių.
„Putinas tikisi, kad ekonominiai nuostoliai dėl atjungtų dujų sugriaus Vakarų pagalbos Ukrainai tinklą dar iki to laiko, kai vakarietiška ginkluotė palauš jo kariuomenę. Tačiau sankcijos atvėrė ir kitą – ekonominį – frontą, kur Rusija kenčia daug labiau, negu buvo manoma anksčiau. Putinas gali ir neigia šį ekonominį skausmą. Tačiau ši iliuzija turi kainą. Ekonominė krizė netrukus taps politine“, – UNIAN cituojamos amerikiečių ekspertų išvados.
