Svarbiausi įvykiai:
21:06 | Suomija leido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms suomiškais ginklais atakuoti Rusiją
Suomija neriboja Ukrainos galimybių smogti Rusijai ginklais, kuriuos ši Šiaurės Europos šalis perdavė Ukrainos kariams.
Tai leidiniui „Uusi Suomi“ pareiškė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen, praneša portalas „eurointegration“.
Pasak ministrės, gynybinį karą kariaujanti šalis gali smogti kariniams objektams agresoriaus teritorijoje, jei to reikia savigynai.
„Suomija nenustatė jokių konkrečių apribojimų savo materialinės pagalbos Ukrainai atžvilgiu, tačiau tikisi, kad medžiagos bus naudojamos pagal tarptautinę teisę. Rusija kariauja Ukrainoje neteisėtą grobikišką karą, ir Ukraina turi teisę gintis pagal JT Chartijos 51-ąjį straipsnį. Tai apima ir smūgius kariniams objektams agresoriaus teritorijoje, būtinus savigynai“, – pažymėjo E. Valtonen.
19:49 | Trumpas bombarduotų Maskvą ir Pekiną, jeigu jam valdant būtų užpulta Ukraina ar Taivanas – „The Washington Post“ pacitavo jo pažadus rėmėjams
„The Washington Post“ skelbiama, kad renginyje, skirtame rinkti lėšas D. Trumpo rinkiminei kampanijai, kandidatas į prezidentus dažnai kalba ir užsienio politikos klausimais.
Viename iš tokių renginių D. Trumpas tariamai svarstė, kad būtų įsakęs bombarduoti Maskvą ir Pekiną, jeigu Rusija įsiveržtų į Ukrainą arba Kiniją okupuotų Taivaną jam einant prezidento pareigas.
WP pažymima, kad šiuo savo pasisakymu buvęs JAV prezidentas gerokai nustebino kai kuriuos savo rėmėjus.
„Ukrainska Pravda“ pažymima, jog D. Trumpas ėjo prezidento pareigas, kai Rusija aneksavo Krymą ir užėmė dalį Donbaso teritorijos.
18:33 | Analitikai: „vengiantys rizikuoti“ Vakarai susipriešino dėl Ukrainos siekio smogti Rusijai
Daugėjant raginimų leisti Ukrainai smogti Rusijoje esantiems taikiniams naudojant Vakarų tiekiamus ilgesnio nuotolio ginklus, analitikai sako, kad Kyjivo sąjungininkai vis dar „vengia rizikuoti“ ir yra atgrasomi galimybės Maskvai panaudoti branduolinius ginklus.
„Ukraina nuo pat plataus masto karo pradžios smogė už priešo linijos“, – sakė Estijoje įsikūrusio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro analitikas Ivanas Klyszczas.
Anot jo, tokie smūgiai būtini siekiant nualinti priešo pajėgas, sutrikdyti jų aprūpinimo ir logistikos grandines ir vykdyti atsakomuosius oro smūgius.
Dabar kyla klausimas, „ar šie smūgiai turėtų būti vykdomi ir Rusijos viduje“, sakė I. Klyszczas.
„Tikrovė yra tokia, kad Rusijos branduolinė grėsmė ir konvencinės ginkluotosios pajėgos atgrasė daugelį Vakarų sprendimų priėmėjų nuo ryžtingos pagalbos Ukrainai jos savigynos kare“, – teigė jis.
17:52 | Rusijos kariškiai tris kartus apšaudė Donecko srities Lymano miestą, yra sužeistųjų ir sugriovimų
Rusijos kariškiai trečiadienį tris kartus apšaudė Donecko srities Lymano miestą, sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės.
„Sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės – tokie preliminarūs Lymano apšaudymų padariniai. Šią popietę rusai miestą apšaudė tris kartus“, – informavo Donecko srities karinės administracijos vadovas V. Filaškinas.
16:07 | Ukrainoje išvardintos leidimą smogti Rusijos teritorijai davusios šalys: tarp jų – ir Lietuva
„Bloomberg“ kalbintas Ukrainos gynybos ministras Jurijus Sakas pareiškė, kad Ukraina jau buvo panaudojusi, britų tiekiamas „Storm Shadow“ raketas Rusijos teritorijoje ir gavusi tam Didžiosios Britanijos leidimą.
Ukrainiečių portalas sudarė šalių, kurios „leidžia“ naudoti jų tiekiamą ginkluotę Rusijos teritorijoje. Prie įvardintos Lietuvos cituojamas Gabrielius Landsbergis. „Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad Vakarų sąjungininkės turėtų atšaukti ribojimus dėl Ukrainai tiekiamos ginkluotės panaudojimo, o taip pat suteikti Kyjivui daugiau laisvės taikiniams Rusijoje pasirinkti“, – rašoma „Liga“.
Kitos ukrainiečių žiniasklaidoje įvardintos „davusios leidimą šalys“: Prancūzija, Čekija, Lenkija, Švedija, Suomija, Didžioji Britanija, Estija, Latvija ir Nyderlandai.
15:43 | Rusų artilerija apšaudė Nikopolį, Chersono srityje atakavo civilius
Rusijos kariškiai iš sunkiosios artilerijos apšaudė Dnipropetrovsko srities Nikopolio miestą, sužeisti du žmonės.
Tai feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dėl rusų vėl turime sužeistųjų Nikopolyje. Tai du vyrai, 64 ir 52 metų amžiaus. Abu patyrė skeveldrinių žaizdų. Jie nugabenti į ligoninę. Antrasis – sunkios būklės. Gydytojai daro viską, kas įmanoma“, – parašė S. Lysakas.
Pasak jo, okupantai rusai smogė miestui iš sunkiosios artilerijos, nukentėjo biblioteka, parduotuvė, elektros perdavimo linija.
Rusai taip pat iš drono atakavo civilius Chersono srities Nova Dmytrivkos gyvenvietėje, nukentėjo du žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Rusijos kariškiai Nova Dmytrivkoje iš drono atakavo civilius. Iš bepiločio orlaivio numesti sprogmenys sužeidė du vyrus, 28 ir 50 metų amžiaus“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad nukentėjusieji buvo kontūzyti, patyrė galvos smegenų traumų, skeveldros jiems sužeidė galūnes.
14:48 | Ukraina skuba ruoštis: Rusijos gretas papildys dar 200–300 tūkst. karių
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas skaičiuoja, kad artimiausiu metu Rusijos karių gretas papildys dar 200–300 tūkst. karių. Apie tai jis kalbėjo interviu naujienų agentūrai „Reuters“. Ministras pridūrė, kad šiuo metu Ukrainoje ir prie jos sienų dislokuotų Rusijos pajėgų skaičius siekia 500 tūkst. karių.
R. Umerovas pabrėžė, kad Ukrainoje būtina skubiai mobilizuoti naujokus, kad būtų lengviau vykdyti karinio personalo rotaciją, reaguojant į numatomą Rusijos karių skaičiaus padidėjimą.
„Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame savo personalo... pilotų mokymui, skiriame dėmesį infrastruktūrai, sutelkiame dėmesį į operatyvinių ir techninės priežiūros komandų pritraukimą ir dirbame prie modernizavimo arba daugiau platformų pritraukimo“, – sakė R. Umerovas.
Jo teigimu, jau 1,2 mln. šaukiamojo amžiaus Ukrainos vyrų jau atnaujino savo duomenis internete, taip parodydami aktyvų požiūrį į Ukrainos gynybinių pajėgumų stiprinimą.
14:20 | Gudrus rusų manevras – keturiais smūgiais bandė patikrinti Ukrainos reakciją
Rusijos pajėgos, pasitelkdamos kuopas ir mažesnius dalinius, surengė keturias mechanizuotas atakas keliose Donecko srities operatyvinėse zonose. Jie nepasiekė didelės sėkmės, tačiau tikriausiai tikrino Ukrainos reakciją po kovų Charkivo srityje, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas (ISW).
13:53 | Lenkija Ukrainai leido atakuoti Rusijos teritoriją jos suteiktais ginklais
Lenkijos gynybos viceministras Cezarijus Tomczykas radijo stoties „Radio Zet“ eteryje pareiškė, kad Lenkija leidžia Ukrainai naudoti jos tiekiamus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos Federacijoje.
13:16 | Norvegija nuo šiandien nebeįsileidžia rusų turistų
Norvegija nuo gegužės 29-osios nebeįsileidžia į šalį rusų, norinčių atvykti turistiniais ar kitais „nebūtinais“ tikslais, praėjusią savaitę pranešė šalies vyriausybė.
12:30 | Bideną siutina Rusijos proveržis kare: JAV svarsto dvi griežtas priemones
„The Washington Post“ apžvalgininkas Davidas Ignatius rašo, kad Baltieji Rūmai ima persvarstyti kai kurias „raudonąsias linijas“, Rusijai vykdant naują puolimo prieš Ukrainą bangą.
Svarstoma apie dvi priemones:
- Sankcijas Kinijai už pagrindinių technologijų tiekimą Maskvai;
- Apribojimų Ukrainai naudoti amerikietiškus trumpojo nuotolio ginklus atakoms prieš Rusijos teritoriją panaikinimą.
„Šie žingsniai reikštų reikšmingą J. Bideno paramos Ukrainai politikos, kuria siekiama išvengti tiesioginės konfrontacijos su Vladimiru Putinu ar jo pagrindiniu sąjungininku Xi Jinpingu, eskalavimą. Tai, kad dabar svarstomi tokie žingsniai, rodo didėjantį administracijos susirūpinimą dėl Ukrainos pažeidžiamumo mūšio lauke“, – rašo D. Ignatius.
Teigiama, kad naujų sankcijų Kinijai grėsmė yra ypač jautri, nes ji kyla tuo metu, kai abi šalys stengiasi stabilizuoti savo santykius.
„Tačiau JAV pareigūnams nerimą kelia tai, kad Pekinas, nors formaliai laikosi pažado netiekti ginklų Maskvai, tapo didžiausiu Rusijos gynybos sektoriaus ir jos visapusiškos invazijos į Ukrainą pagalbininku“, – pridūrė apžvalgininkas.
11:51 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų gegužės 29 dienos Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje pasiekė 505 100 karių, iš jų 1 300 – per pastarąją parą.
Taip teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino 7 700 Rusijos tankų (+8 per pastarąją parą), 14 891 (+33) šarvuotąją kovos mašiną, 13 066 (+37) artilerijos sistemas, 1 087 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 815 oro gynybos sistemų, 357 karo lėktuvus, 326 sraigtasparnius, 10 510 (+28) operatyvinio ir taktinio lygmens bepiločių orlaivių, 2 222 sparnuotąsias raketas, 27 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 17 796 (+56) transporto priemones ir degalų cisternas, 2 142 (+20) specializuotos įrangos vienetus.
11:23 | Baltarusija sustabdė dalyvavimą sutartyje dėl įprastinių pajėgų Europoje
Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pasirašė įsaką, kuriuo sustabdomas šalies dalyvavimas sutartyje dėl įprastinių pajėgų Europoje.
Šiuo sprendimu Minskas paseka jau anksčiau tai padariusios Rusijos pavyzdžiu.
Gegužės 24-ąją pasirašytas įsakas trečiadienį buvo paskelbtas oficialioje vyriausybės interneto svetainėje.
10:46 | Rusija praneša virš pietinio Armaviro miesto numušusi droną
Rusija, vietos institucijų duomenimis, virš pietinio Armaviro miesto numušė droną. Rusijos oro gynyba užkirto kelią atakai, tinkle „Telegram“ rašė Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Armaviras Krasnodaro krašte yra už kelių šimtų kilometrų nuo sienos. Čia įkurdinta radiolokacinė stotis, kuri yra svarbi Rusijos išankstinio perspėjimo apie raketų atakas sistemos dalis.
10:24 | Švedija žada Ukrainai skirti 1,16 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą
Švedija trečiadienį pažadėjo 13,3 mlrd. kronų (1,16 mlrd. eurų) karinę pagalbą Ukrainai, Kyjivui susiduriant su daugkartiniais itin svarbios Vakarų karinės paramos vėlavimais.
„Švedija parems Ukrainą 16-uoju pagalbos paketu, didžiausiu iki šiol, 13,3 mlrd. kronų vertės“, – žurnalistams sakė švedų ministro pirmininko pavaduotoja Ebba Busch.
10:00 | Vokietija ir Prancūzija nori stiprinti Europos gynybinius pajėgumus
Dėl pasikeitusios saugumo padėties Vokietija ir Prancūzija nori plėsti Europos gynybinius pajėgumus.
„Europos Sąjunga turi tapti tikru geopolitiniu veikėju ir saugumo garantu, galinčiu reaguoti į šiandieninius saugumo iššūkius ir stiprinti tarptautinę tvarką“, – sakoma antradienį Mesebergo pilyje į šiaurę nuo Berlyno posėdžiavusios Vokietijos ir Prancūzijos saugumo tarybos išvadose.
09:17 | Zelenskis paprašytas šiemet daugiau nesikreipti į NATO dėl stojimo ir neprašyti „neįmanomų dalykų“
„The Telegraph“ rašo, kad Vokietija ir JAV atvirai perspėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dėl konkrečių sąlygų Ukrainai per pasirengimą dviejų dienų susitikimui Vašingtone, skirtam Aljanso 75-mečiui. Pasak leidinio, Ukrainos lyderis paprašytas nesikreipti į NATO dėl jo stojimo į Aljansą šiemet.
„Jie labai skeptiškai vertina tolesnę Ukrainos pažangą siekiant visateisės narystės NATO šiais metais“, – teigė neįvardintas leidinio šaltinis.
Leidinys rašo, kad Jungtinės Valstijos gali būti ne taip susirūpinusios kaip Vokietija. Tačiau politikai nerimauja dėl Rusijos keliamos grėsmės kitoms NATO narėms. Kartu V. Zelenskis buvo paprašytas nereikalauti iš Aljanso „neįmanomų dalykų“ ir nedaryti spaudimo partneriams.
Straipsnyje teigiama, kad pernai V. Zelenskis pavadino „absurdiška“ tai, kad NATO vadovai per susitikimą Vilniuje atsisakė nusiųsti Kyjivui kvietimą tapti visateisiu Aljanso nariu.
08:49 | Estija siūlo didinti apmokomų Ukrainos karių skaičių
Europos Sąjunga (ES), pasak Estijos, turi užsibrėžti ambicingą Ukrainos karių apmokymų tikslą. Kadangi Rusija šiuo metu daro didesnį spaudimą, reikia pasiųsti šaliai labai aiškią žinią, antradienį ES susitikime Briuselyje pareiškė gynybos ministras Hanno Pevkuras. Konkrečiai jis pasiūlė, kad ES mokymų tikslas būtų padidintas nuo dabar 60 000 iki 100 000 ukrainiečių kareivių.
08:12 | Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 13 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį sunaikino 13 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo 14 dronų „Shahed-131/136“, paleistų iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono.
Ukrainiečiai numušė 13 dronų virš Mykolajivo, Kirovohrado ir Rivnės sričių.
07:37 | Čekijos premjeras: Ukraina artimiausiomis dienomis gaus dalį žadėtų 155 mm sviedinių
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala antradienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis Ukraina gaus pirmuosius 155 milimetrų kalibro sviedinius, įsigytus už Europos ribų pagal Čekijos iniciatyvą
Čekija inicijuoja tarptautinę lėšų rinkimo akciją šaudmenims Ukrainos kariuomenei, kuri nuo 2022 metų vasario kovoja su Rusijos invazija, pirkti.
„Penkiolika ES [Europos Sąjungos] ir NATO šalių jau skyrė daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų“, – teigė jis Prahoje.
„Pirmieji dešimtys tūkstančių 155 milimetrų šovinių bus pristatyti birželio mėnesį. Ukraina pirmosios siuntos gali tikėtis artimiausiomis dienomis“, – pridūrė jis.
07:00 | Baltieji Rūmai vis dar nesutinka, kad Ukraina naudotų JAV ginkluotę prieš Rusiją
Baltieji Rūmai antradienį atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą panaikinti draudimą Kyjivui naudoti JAV tiekiamus ginklus Rusijos teritorijai pulti.
„Mūsų politika šiuo metu nesikeičia. Mes neskatiname ir nesuteikiame galimybės naudoti JAV tiekiamus ginklus vykdyti smūgius Rusijos viduje“, – per spaudos konferenciją pasakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.