Tokia įvykių eiga pažymi neįprastą karo Ukrainoje eigą: dalis ukrainiečių tariamai atakuotų radiolokacinių stočių neturi tiesioginio ryšio su karo veiksmais Ukrainoje – jos yra skirtos aptikti tolimojo nuotolio balistines raketas už tūkstančių kilometrų.
Ukrainiečių žiniasklaidoje pasirodė patvirtinimas
Gegužės 27-ąją Ukrainos leidinys „Pravda“ citavo neįvardintą Ukrainos karinės žvalgybos karininką, kurio teigimu, ukrainiečiai sugebėjo sėkmingai atakuoti net už 1 800 km įrengtą rusų branduolinio smūgio ankstyvojo perspėjimo stotį „Voronež M“ Orsko miesto apylinkėse.
Jo teigimu, bepilotis įveikė tokį milžinišką atstumą pirmą sykį ir „pasiekė rekordą“. Ataka tariamai buvo įvykdyta gegužės 26-ąją. Orenburgo srities administracija oficialiai patvirtino, kad „regiono teritorijoje nukrito bepilotis, civilių objektai nenukentėjo, o gyventojams grėsmė nekilo“. Tokia rusų valdininkų formuluotė dažniausiai reiškia, kad buvo sunaikintas arba pažeistas karinis objektas.
Orske dislokuota radiolokacinė stotis „Voronež M“ yra Rusijos balistinių raketų paleidimo perspėjimo sistemos dalis. Stotis gali aptikti objektus net už 6 tūkst. kilometrų.
Gegužės 23-ąją Ukrainos dronai tariamai atakavo dar vieną radiolokacinę stotį („Voronež DM“) Krasnodaro krašte. Rusijos neoficialūs informaciniai šaltiniai netgi išplatino tariamai dronų apgadintų pastatų konstrukcijų nuotraukas.
Portalas „The War Zone“ taip pat paviešino palydovų nuotraukas, kuriose matyti padaryti pažeidimai. „Voronež DM“ yra „trapios konstrukcijos“ ir bet koks pažeidimas gali ilgam išvesti sistemą iš rikiuotės.
Balandžio 17-ąją, anot kelių skirtingų šaltinių, dronas atakavo radiolokacinę sistemą „Konteiner“ Mordovijoje.
Visais atvejais nėra oficialių patvirtinimų, kad minėtos radiolokacinės stotys buvo pažeistos. Tačiau, vykstant karui Ukrainoje, Rusijos karinė vadovybė dažniausiai neskelbia apie patiriamus nuostolius.
Rusijos reakcija – tai gali sukelti branduolinį karą
Rusijos karinėje doktrinoje yra įrašyta, kad branduolinio ginklo panaudojimas yra galimas, kai priešas atakuoja kritinės svarbos valstybinius ar karinius objektus, kurių išvedimas iš rikiuotės paveiktų branduolinių pajėgų atsakomąjį smūgį.
Išankstinio perspėjimo sistemos Rusijos teritorijoje yra „branduolinio skydo“ dalis, skirto sureaguoti į galimą balistinių raketų paleidimą kitame pasaulio krašte.
Rusijos valdžios sprendimų priėmėjų komentarų šiuo klausimu kol kas nėra, kaip ir Ukrainos valdžios atstovų oficialių pareiškimų. Rusijos senatorius, buvęs „Roskosmos“ direktorius Dmitrijus Rogozinas, komentuodamas situaciją, grasino „branduoline eskalacija“ ir „atsakomuoju branduoliniu smūgiu“.
BBC: keista karo Ukrainoje eskalacija
BBC karo temų apžvalgininkas Pavelas Aksenovas taip pat atkreipė dėmesį į „keistą Rusijos karo Ukrainoje eskalaciją“.
„Smūgiai rusų išankstinio raketų paleidimo perspėjimo sistemos komponentams – gana netikėtas karo Ukrainoje eigos vystymosi kryptis. Tokie smūgiai tiesiogiai karo veiksmų neveikia – tačiau jie didina konflikto eskalacijos lygį ir apsunkiną tarptautinę situaciją“, – rašoma P. Aksenovo komentare.
Eksperto teigimu, jeigu smūgį Mordovijoje stovėjusiai radiolokacinei sistemai „Konteiner“ galima pateisinti iš taktinės pusės, – ji buvo nukreipta į Vakarus ir „stebėjo“ Ukrainos teritoriją, įskaitant sparnuotųjų raketų paleidimą ar lėktuvus, – tai „Voronež M“ Orenburgo regione ir „Voronež DM“ Krasnodaro regione, nors jų veikimo nuotolis ir siekia iki šešių tūkstančių kilometrų, nekontroliuoja oro erdvės, kurioje gali kilti grėsmė su Ukraina susijusiems Rusijos objektams.
Tačiau, jei šie objektai būtų sugadinti arba išjungti, jie susilpnintų Rusijos branduolinį skydą.
Maža to, anot P. Aksenovo, tai gali pakenkti ir taip įtemptai tarptautinei situacijai bei strateginiam stabilumui. Branduolinio atgrasymo sistemos pagrindas – visi jos dalyviai yra pasirengę atakuoti priešininkus ir žino, kad gali sulaukti atsako. Jeigu vienas iš dalyvių pradės nerimauti dėl savo techninių galimybių aptikti paleidžiamas raketas, gali kilti papildomų įtampų.
Ukrainiečių veiksmus, jeigu jie iš tiesų atakavo Rusijos „branduolinį skydą“, galima paaiškinti ir tuo, kad rusų karinei vadovybei dabar teks sukti galvas, iš kur atitraukti oro gynybos sistemas, kad apsaugotų savo svarbią strateginės gynybos sistemos dalį.
