Svarbiausi įvykiai:
20:51 | Sieks sutarimo 2 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimo gynybai „grindų“ šalims narėms
Liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime tikimasi atnaujinti regioninius planus ir reikšmingai sustiprinti Baltijos šalių gynybą, sekmadienį transliuotame interviu LRT televizijos laidai „Savaitė“ tvirtino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Jis taip pat tvirtino, jog bus siekiama sutarimo 2 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimo gynybai „grindų“ šalims narėms.
„Greta didesnių pajėgumų, svarbiausi dalykai, kuriuos dabar rengiame ir sutarsime Vilniuje – nauji gynybos planai, pajėgų modelis. Taip pat didinsime išlaidas gynybai, siekdami užtikrinti mūsų pajėgų pasirengimą, kad prireikus jau esantys pajėgumai greitai būtų dar sustiprinti“, – sakė NATO vadovas.
„Kol kas jokių sprendimų nepriimta, bet, manau, 2 proc. nuo BVP riba turėtų būti ne lubos, o grindys – minimalios išlaidos gynybai“, – pridūrė jis.
Jis pažymi, kad NATO jau reikšmingai sustiprino buvimą rytiniame aljanso sparne, tačiau sako, kad „nuolat svarstome, ką dar galėtumėme padaryti“.
„Svarbiausia turėti reikšmingo dydžio labai aukšto parengtumo pajėgas, kurias prireikus būtų galima greitai perdislokuoti“, – tvirtino J. Stoltenbergas.
20:30 | Tarsis dėl Ukrainos vaidmens NATO, pakvietė Zelenskį į viršūnių susitikimą
NATO generalinis sekretorius tai pat tikisi, kad Vilniaus viršūnių susitikime bus susitarta „dėl naujų žingsnių ir priemonių“ remiant Ukrainą.
„Jau pradėjome pasirengimą ir, manau, susitikimas Vilniuje parodys mūsų vienybę teikiant paramą Ukrainai ir, tikiuosi, susitarsime dėl naujų žingsnių ir priemonių, ilgalaikės paramos Ukrainai, plečiant partnerystę su aljansu. Turime stiprinti savo atgrasymą ir gynybą“, – kalbėjo jis.
NATO vadovas kartoja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš metus pradėjęs invaziją į Ukrainą padarė „dvi dideles strategines klaidas“.
„Jis visiškai neįvertino ukrainiečių drąsos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir vadovybės ryžto, tačiau jis taip visiškai neįvertino NATO sąjungininkų ir partnerių pasiryžimo remti Ukrainą“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Jis taip pat gyrė Lietuvą, kaip vieną nuosekliausių ir didžiausių Ukrainos rėmėjų.
„Jūs daugelį metų tai darėte, bet po invazijos – ypač daug. Atsižvelgiant į BVP, Lietuva yra tarp daugiausiai paramos Ukrainai skiriančių šalių sąjungininkių. Tai darome, kad pasiųstume žinią Putinui: mūšio lauke nelaimės, turi tai suprasti, sėsti prie derybų stalo ir pripažinti kaip suverenią, nepriklausoma valstybę ir ją palikti. Prezidentas Putinas pradėjo karą, prezidentas Putinas turi ir baigti karą išvesdamas karius“, – kalbėjo aljanso generalinis sekretorius.
Jis taip pat sako pakvietęs Volodymyrą Zelenskį dalyvauti viršūnių susitikime ir tikisi, kad Ukrainos prezidentas galės jame dalyvauti.
„Aš pakviečiau prezidentą Zelenskį dalyvauti NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Esu tvirtai įsitikinęs – tai bus stiprus mūsų solidarumo, sąjungininkų teikiamos paramos Ukrainai ženklas. Viliuosi, Zelenskis galės ten atvykti“, – sekmadienį parodytame interviu LRT televizijos laidai „Savaitė“ kalbėjo NATO vadovas.
„Žinoma, tai priklausys nuo padėties Ukrainoje – šalis vis dar pačiame karo įkarštyje“, – sakė jis.
20:09 | Putinas aiškina, kad Maskva negali ignoruoti NATO branduolinių pajėgumų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį transliuotame interviu teigė, jog Maskva neturi kito pasirinkimo, kaip tik atsižvelgti į NATO branduolinius pajėgumus, ir tokiu būdu pateisino neseniai sustabdytą Rusijos dalyvavimą įgyvendinant Naująją START sutartį.
Kaip ir anksčiau ne kartą karo Ukrainoje akivaizdoje, V. Putinas teigė, jog Rusijai iškilo egzistencinė grėsmė, nes, jo manymu, Aljanso narės stengiasi, kad Maskva patirtų „strateginį pralaimėjimą“.
Per valstybinę Rusijos televiziją jis pareiškė, kad Naujosios START sutarties sustabdymą lėmė būtinybė „užtikrinti Rusijos saugumą, strateginį stabilumą“.
„Kai visos pagrindinės NATO šalys yra paskelbusios, kad jų svarbiausias tikslas – sukelti mums strateginį pralaimėjimą (...), kaip tokiomis sąlygomis galime nepaisyti jų branduolinių pajėgumų?“, – teigė V. Putinas.
Prieš metus išsiųsdamas karius į Ukrainą, V. Putinas pirmiausia siekė sumažinti, jo manymu, Rusijos saugumui kylančias grėsmes, ir kartais grasino šiame konflikte panaudoti branduolinį ginklą.
V. Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva stabdo savo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje, nurodydamas, kad Rusija negalinti sutikti su Jungtinių Valstijų atliekamais savo branduolinių objektų patikrinimais pagal minėtą paktą, kol Vašingtonas ir jo NATO sąjungininkai siekia, jog Maskva pralaimėtų Ukrainoje.
Rusijos prezidentas pabrėžė, jog Maskva visiškai nesitraukia iš pakto, o šalies užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Maskva laikysis sutartyje nurodytų branduolinių ginklų apribojimų ir toliau informuos JAV apie bandomuosius balistinių raketų paleidimus.
Sekmadienį transliuotame interviu televizijai „Rossija 1“ – praėjus dviem dienoms po to, kai buvo minimos pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą metinės – V. Putinas teigė, jog Aljanso narės nėra prisijungusios prie šios sutarties, tačiau jos vis tiek dalyvauja „diskusijose šiuo klausimu“, o Maskva dėl to neprieštarauja, juolab kad negali ignoruoti NATO branduolinių pajėgumų.
V. Putinas tvirtino, kad Vakarai nori sunaikinti Rusiją, ir šią mintį ne kartą išsakė siekdamas pateisinti Rusijos agresiją Ukrainoje.
„Jie turi vieną tikslą: išardyti buvusią Sovietų Sąjungą ir esminę jos dalį – Rusiją“, – sakė jis.
Jo teigimu, jei Vakarams pavyks sunaikinti Rusiją ir įtvirtinti joje savo kontrolę, tuomet rusų tauta neišliks kaip vieninga jėga.
„Bus maskviečiai, uraliečiai ir kiti“, – teigė V. Putinas apie galimą Rusijos susiskaldymą. Jis pridūrė, jog Vakarai galėtų tik dalinai priimti Rusiją į vadinamąją „civilizuotų tautų šeimą“, padaliję šalį į atskiras dalis.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį Lenkijoje sakydamas kalbą atmetė V. Putino teiginius.
„JAV ir Europos tautos nesiekia kontroliuoti ar sunaikinti Rusijos. Vakarai neplanuoja pulti Rusijos, kaip šiandien sakė V. Putinas. Ir milijonai Rusijos piliečių, kurie nori tik taikiai gyventi su savo kaimynais, nėra priešai“, – kalbėdamas Lenkijos sostinėje Varšuvoje teigė jis.
19:01 | Alžyras atnaujins ambasados Kyjive darbą
Maskvos sąjungininkas Alžyras ketina vėl atidaryti savo ambasadą Kyjive, kuri buvo uždaryta nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios daugiau nei prieš metus, sekmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
„Šis sprendimas priimtas siekiant apsaugoti Alžyro valstybės interesus“, – sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, kad ambasada netrukus vėl bus atidaryta, tačiau nepateikiama išsami informacija.
Taip pat priduriama, kad misijai vėl pradėjus veikti vadovaus reikalų patikėtinis.
Alžyro prezidentas Abdelmadjidas Tebboune'as (Abdelmadžidas Tebunas) penktadienį per televizijos laidą buvo paskelbęs apie planuojamą oro uosto atidarymą, pripažindamas ilgalaikius Alžyro santykius su Rusija.
Alžyrą ir Rusiją sieja tvirti prekybos ryšiai, dėl kurių 2021 metais abiejų šalių mainai pasiekė 3 mlrd. dolerių (2,83 mlrd. eurų).
Jos taip pat palaiko karinius ryšius ir yra naftos gamintojų grupės OPEC+, kuriai vadovauja Rusija, bei Dujas eksportuojančių šalių forumo narės.
18:01 | Stoltenbergas: Vilniaus viršūnių susitikime tikimasi sustiprinti Baltijos šalių gynybą
Liepą Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikime tikimasi atnaujinti regioninius planus ir reikšmingai sustiprinti Baltijos šalių gynybą, interviu LRT televizijos laidai „Savaitė“ teigia NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
LRT radijo sekmadienį transliuotame interviu fragmente J. Stoltenbergas taip pat tvirtino, jog bus siekiama sutarimo dėl NATO šalių išlaidų gynybai didinimo.
„Greta didesnių pajėgumų, svarbiausi dalykai, kuriuos dabar rengiame ir sutarsime Vilniuje – nauji gynybos planai, pajėgų modelis. Taip pat didinsime išlaidas gynybai, siekdami užtikrinti mūsų pajėgų pasirengimą, kad prireikus jau esantys pajėgumai greitai būtų dar sustiprinti“, – sakė NATO vadovas.
Jis pažymi, kad NATO jau reikšmingai sustiprino buvimą Rytiniame aljanso sparne, tačiau „nuolat svarstome, ką dar galėtumėme padaryti“.
„Svarbiausia turėti reikšmingo dydžio labai aukšto parengtumo pajėgas, kurias prireikus būtų galima greitai perdislokuoti“, – tvirtino J. Stoltenbergas.
Šią savaitę Varšuvoje dalyvavęs bendrame Bukarešto devyneto susitikime su J. Stoltenbergu ir JAV prezidentu ir Joe Bidenu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasiūlęs, kad aljansas regione dislokuotų kovinius sraigtasparnius, HIMARS raketų sistemas.
NATO šalys 2014-aisiais yra sutarusios dėl 2 proc. BVP gynybai siekiamybės. J. Stoltenbergas praėjusią savaitę NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje išreiškė lūkestį, kad ši riba taps „apatine riba arba minimumu“. Šio tikslo įtvirtinimo Vilniaus viršūnių susitikime liepą siekia Lietuva bei kai kurios kitos NATO partnerės.
Lietuva taip pat tikisi, kad būsimajame Aljanso šalių lyderių susitikime kaip pilnateisės narės dalyvaus Suomija ir Švedija, nors pastarosios narystę kol kas blokuoja Turkija, taip pat pasiūlyti nuo Rusijos karinės invazijos besiginančiai Ukrainai konkrečių žingsnių siekiant NATO narystės.
Liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.
Susitikime turėtų dalyvauti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Toks susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.
16:20 | Baltarusijos aerodrome nugriaudėjo sprogimai
UNIAN, remdamasi „Telegram“ kanale nurodyta informacija, skelbia, kad sekmadienio rytą Mačiuliščių aerodrome, esančiame už 12 kilometrų nuo Minsko, nugriaudėjo du sprogimai.
Rašoma, kad aerodrome galėjo būti apgadintas vienas Rusijai priklausantis lėktuvas, taip pat sniego valytuvai.
Daugiau oficialių incidento detalių valdžios atstovai nepateikia.
Visgi vietos gyventojai tikina, kad Mačiuliščių rajone buvo pastebėtos karo ir kelių policijos mašinos, pareigūnai tikrino visus automobilius, kurie važiavo pro karinį objektą.
15:58 | Ukrainos atstovas: Putinas nebekontroliuoja karinių bendrovių įkūrėjų veiksmų
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigia, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nekontroliuoja nei Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo, nei „Wagner“ karinės bendrovės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino veiksmų, o situacija ateityje gali tik paaštrėti.
O. Danilovas, stebėdamas bendrą situaciją, paaiškino, kad V. Putino pradėta karinė invazija lems Rusijos žlugimą. Be to, Ukrainos atstovas, nors ir neįvardijo, kurioje Rusijos teritorijoje prasidės pirmieji neramumo ženklai, pasak O. Danilovo, tai įvyks netolimoje ateityje.
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius atkreipė dėmesį, kad Vakarai turėtų tam ruoštis, nes branduoliniai ginklai saugomi Rusijos Federacijos teritorijoje.
„Bet kuriuo momentu [Rusijos] valdymas gali priklausyti nuo vienos ar kitos karinės bendrovės, kurias jie ten kuria kaip blusas“, – sakė Danilovas.
15:27 | ISW: Putinas nerodo noro eiti į kompromisus
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nerodo jokių ženklų, jog jis būtų linkęs eiti į kompromisus dėl karo baigties Ukrainoje, o maksimalistiniai tikslai – noras „demilitarizuoti“ teritorijas, de facto pakeisti Kyjivo valdžią, taip pat siekti Ukrainos „neutralumo“, išlieka.
ISW analitikai taip pat informuoja, kad Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka paskelbė ketinantis vasario 28–kovo 2 dienomis apsilankyti Kinijoje ir ten susitikti su šalies lyderius Xi Jinpingu. Pastebima, kad abu lyderiai žada kalbėtis apie investicijas, prekyba ir kitus klausimus.
Įžvelgiama, kad A. Lukašenka siekia susitikti su Xi Jinpingu tam, kad padėtų Rusijai ir Kinijai išvengti galimų sankcijų dėl pasirodžiusių pranešimų apie Maskvos siekį iš Pekino gauti ginklų.
14:33 | Baltarusis savanoris paleistas iš rusų nelaisvės
Rusų nelaisvėje 10 mėnesių išbuvęs 62 metų baltarusis, kuris atvyko į Ukrainą savanoriškai padėti šalies gynėjams, sako, kad dabar jis vėl yra pasirengęs „ginti savo antruosius namus“, rašo UNIAN.
Žurnalistas Dmitrijus Komarovas savo filme „Metai“ parodė pokalbį su savanoriu baltarusiu, kuriam netrukus švęs 63 metų sukaktį.
„Aš atvykau ginti savo gimtinės. Mano antrų gimtųjų namų... Nes aš esu baltarusis“, – kalbėjo jis.
Teigiama, kad savanoris, gindamas Ukrainą, pateko į rusų nelaisvę ir ten išbuvo 10 mėnesių, o per šį laikotarpį daugiau informacijos apie situaciją fronte negirdėdavo.
„Mes buvome visiškame vakuume. Nebuvo nei radijo, nei televizijos – nieko“, – kalbėjo savanoris.
13:48 | Rusijoje nukrito Su-25 lėktuvas
Rusijoje nukrito dar vienas šturmo lėktuvas Su-25, praneša „Obozrevatel“.
Teigiama, kad Su-25 šturmo lėktuvas, priklausantis Rusijos gynybos ministerijai, sudužo šalies teritorijoje vasario 26 d.
Remiantis pirmine informacija, pranešta, kad lėktuvas sudužo dėl užsidegusių variklių.
Viename iš „Telegram“ kanalų anonimu išlikęs autorius teigė, kad lėktuvo pilotas spėjo katapultuotis.
„Dar viena Su-25 avarija. Prieš tai kilo gaisras varikliuose. Pilotas katapultavosi, gyvas, nesužeistas“, – rašoma pranešime.
Visgi nėra tiksliai įvardijama, kurioje iš Rusijos vietovių įvyko lėktuvo avarija. Rusijos pareigūnai ir propagandinė Kremliaus žiniasklaida apie incidentą kol kas nieko neskelbia.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prieš keletą dienų buvo paskelbta žinia, jog Rusijos teritorijoje, Belgorodo srityje, nukrito šturmo lėktuvas Su-25, skelbė „Baza“.
Šaltinių teigimu, lėktuvas nukrito ant ūkinio pastato, dėl ko kilo gaisras. Pilotas spėjo katapultuotis, tačiau vėliau buvo pranešta apie jo mirtį.
Paviešintose nuotraukose buvo matyti Orechovo kaimo pakraštyje nukritusio Su-25 gaisro pasekmės.
„Baza“ skelbta, kad Su-25 pilotas žuvo. Anksčiau buvo pranešama, kad jis išgyveno spėjęs katapultuotis, tačiau ligoninėje buvo konstatuota jo mirtis.
Rusijos gynybos ministerijos šaltinių teigimu, avarijos priežastis – techninis gedimas.
12:56 | Vokietijos gynybos ministras sukritikavo Kinijos siūlymą
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius skeptiškai sureagavo į Kinijos siūlymą nutraukti ugnį Rusijos pradėtame kare Ukrainoje.
„Kai aš girdžiu pranešimus, nežinau, ar jie yra teisingi, kuriais remiantis Kinija galbūt planuoja perduoti dronus kamikadzes Rusijai ir tuo pat metu pristato taikos planą, tokiu atveju siūlau vertinti Kiniją pagal jos veiksmus, o ne išsakomus žodžius“, – teigė jis.
12:01 | Ukraina sudavė smūgį elitiniams kariams
Britų žvalgyba paviešino palydovinę nuotrauką, kurioje matyti itin didelė dalis sunaikintos rusų kariuomenės technikos Vuhledaro kryptimi.
Kaip rašo UNIAN, cituodama britų žvalgybinę informaciją, buvo sunaikinta technika kuria naudojosi rusų kariuomenės 155-oji jūrų pėstininkų brigada.
Teigiama, kad šios brigados kariai laikomi rusų kariuomenės elitiniais kovotojais.
Analitikai tikina, kad rusų kariai, vykdydami sunkias taktines misijas, galiausiai patyrė didelių nuostolių, o žuvusius karius keičia nepatyrusiais, kurie buvo mobilizuoti anksčiau.
„Yra didelė tikimybė, kad daliniai iš 155-osios brigados vėl bus įtraukti į naujas atakas netoli Vuhledaro“, – kalbėjo analitikai.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 26 February 2023
Find out more about Defence Intelligence: https://t.co/LaZxiqvjnz
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/RODCq3oCxg— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) February 26, 2023
11:42 | Paviešinta, kaip atrodo Bachmutas
Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip šiuo metu, vis dar tebevykstant apšaudymams, atrodo Bachmuto miestas Ukrainoje.
#Bakhmut pic.twitter.com/0PoqDUAHt1
— NEXTA (@nexta_tv) February 26, 2023
10:53 | Kraugerys Putinas prabilo: griebėsi kaltinti NATO
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas apkaltino NATO nares, kad jos dalyvauja Ukrainos konflikte ir dovanoja šaliai ginklų, ir pareiškė, kad Vakarai planuoja suskaldyti Rusiją.
„Jie siunčia Ukrainai ginklų už dešimtis milijardų dolerių. Tai tikrai yra dalyvavimas“, – sakė V. Putinas sekmadienį transliuotame interviu kanalui „Rossija 1“.
„Tai reiškia, kad jie dalyvauja, nors ir netiesiogiai, Kyjivo režimo vykdomuose nusikaltimuose“, – teigė V. Putinas.
Jis sakė, kad Vakarų šalys turi „vieną tikslą – suskaldyti buvusią Sovietų Sąjungą ir pagrindinę jos dalį – Rusijos Federaciją“.
„Tik tada jie galbūt priims mus į vadinamąją civilizuotų tautų šeimą, bet tik atskirai, kiekvieną dalį atskirai“, – teigė jis.
V. Putinas kalbėjo ketvirtadienį Maskvoje vykusio patriotinio koncerto, skirto pirmosioms Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje pradžios metinėms paminėti, užkulisiuose.
Interviu V. Putinas taip pat pakartojo savo raginimus kurti daugiapolį pasaulį ir sakė, kad „neabejoja“, jog tai įvyks.
„Prieš ką mes esame nusiteikę? Prieš tai, kad šis naujas pasaulis, kuris formuojasi, kuriamas tik vienos šalies – Jungtinių Valstijų – interesais, – teigė jis. – Dabar, kai po Sovietų Sąjungos žlugimo jų mėginimai pertvarkyti pasaulį pagal savo skonį privedė prie tokios situacijos, mes privalome reaguoti.“
10:20 | Ukrainos atstovas: neatmetame, kad smūgiai bus suduoti ir Rusijos teritorijoje
Ukrainos kariuomenės atstovas teigia, kad šalies gynėjai planuoja vykdyti kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas pavasarį, rašo „The Guardian“.
Pastebima, kad Kyjivo pajėgos neustos, kol nebus sugrąžintos visos šalies teritorijos, aiškiai nubrėžtos dar 1991 m.
Šia informacija Vokietijos žiniasklaidai pasidalijo Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis.
„Vienas iš mūsų strateginių karinių tikslų – mėginti įkalti pleištą Rusijos fronto linijoje pietinėje dalyje – tarp Krymo ir Rusijos teritorijos“, – teigė jis.
„The Guardian“, remdamasi naujienų agentūros „Reuters“ pranešimu, taip pat rašo, kad V. Skibickis neatmeta, jog Rusijos kariuomenė ateityje gali surengti smūgius Rusijos teritorijoje esantiems kariniams objektams – ginklų sandėliams, karinei technikai, esančiai Belgorodo srityje. Būtent iš šios teritorijos rusų kariuomenė taip pat vykdo atakas prieš Ukrainą.
09:39 | Nukovė 660 rusų karių
Ukrainos gynėjai per pastarąją parą nukovė 660 rusų karių, rašo „Obozrevatel“.
Taip pat skelbiama, kad nuo karinės invazijos pradžios iš viso Kremliaus pradėtame kare Ukrainoje žuvo 148 130 rusų karių.
Be to, per pastarąją parą Ukrainos kariai sunaikino 7 rusų artilerijos sistemas (2 380 iš viso – red. past.), 6 tankai (3 381), 6 šarvuotąsias kovos mašinas (5 242) ir kitą karinę techniką.
08:33 | Ne tik Macronas, bet ir Lukašenka žada lankytis Kinijoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį sakė, kad balandžio pradžioje lankysis Kinijoje, ir paragino Pekiną „padėti spausti Rusiją“ užbaigti savo karą.
Kitą dieną po to, kai Kinija paskelbė savo planą dėl karo Ukrainoje užbaigimo ir paragino skubiai surengti taikos derybas, E. Macronas sakė, kad „tai, kad Kinija prisideda prie taikos pastangų, yra geras dalykas“.
Penktadienį Kinija paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje, kuriame raginama skubiai surengti taikos derybas ir „politiškai sureguliuoti“ situaciją.
Kelios Vakarų valstybės atmetė šiuos pasiūlymus ir taip pat perspėjo dėl Pekino glaudžių ryšių su Maskva.
Kalbėdamas vienos žemės ūkio parodos Paryžiuje kuluaruose, Prancūzijos vadovas pabrėžė, kad taika įmanoma tik tuo atveju, jei „Rusijos agresija bus sustabdyta, kariai išvesti, o Ukrainos teritorinis suverenumas ir jos žmonės – gerbiami“.
Kinijos dokumente, paskelbtame per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, visos šalys raginamos „palaikyti Rusiją ir Ukrainą, kad jos dirbtų ta pačia kryptimi ir kuo greičiau atnaujintų tiesioginį dialogą“.
Jame taip pat aiškiai išreiškiamas nepritarimas ne tik branduolinių ginklų naudojimui, bet ir grasinimui juos dislokuoti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nekart grasino panaudoti Maskvos atominį arsenalą.
E. Macronas paragino Pekiną „netiekti Rusijai jokių ginklų“ ir paprašė Pekino pagalbos „daryti spaudimą Rusijai, kad ji niekada nenaudotų cheminių ar branduolinių ginklų ir nutrauktų šią agresiją dar prieš derybas“.
Anksčiau šeštadienį Pekinas paskelbė, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vasario 28–kovo 2 dienomis lankysis Kinijoje.
A. Lukašenka yra artimas V. Putino sąjungininkas, o Baltarusija, kuri turi bendrą sieną su Ukraina ir Rusija, leido Maskvai pasinaudoti jos teritorija invazijai į Ukrainą pradėti.
Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad planuoja susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ir išreiškė viltį, kad Kinija parems „teisingą taiką“.
Kinija stengiasi rodyti save neutralia šalimi karo klausimu, tuo pat metu palaikydama glaudžius ryšius su strategine sąjungininke Rusija.
Ketvirtadienį Kinija susilaikė per balsavimą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Rezoliucija vis dėlto buvo priimta didele balsų persvara, joje reikalaujama, kad Rusija nedelsdama ir besąlygiškai išvestų savo karius iš Ukrainos.
Rusija teigė vertinanti Pekino pastangas sureguliuoti konfliktą, tačiau teigė, kad bet kokiu sprendimu turėtų būti pripažinta Kremliaus kontrolė keturiuose Ukrainos regionuose.
Vakarai anksčiau apkaltino Kiniją galvojant ginkluoti Rusiją, bet Pekinas tai neigia.
Penktadienį JAV Prezidentas Joe Bidenas pareiškė nemanantis, kad Kinija tieks ginklus Rusijai.
08:15 | Rusų okupantai stato stiprina gynybą Krymo teritorijoje
Rusų kariuomenė okupuotoje Krymo teritorijoje stiprina gynybą ir stato įtvirtinimus, rašo UNIAN.
Šią informaciją paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovai, kurie tikino, kad iš Čeliabinkko krašto atvyko 150 rusų karių tam, kad atliktų minėtus gynybos parengimo darbus.
07:44 | Nauji Rusijos smūgiai
Paminėjus pirmąsias Rusijos invazijos metines, šeštadienį Ukrainos pareigūnai pranešė apie dešimtis naujų Rusijos smūgių rytiniuose ir pietiniuose miestuose, o ukrainiečių lyderis paragino didinti spaudimą Maskvai.
Po metinių minėjimų ir spaudos konferencijų maratono penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė naujų vaizdo įrašų, kuriuose pareiškė, kad „Rusija turi pralaimėti Ukrainoje“, ir teigė, kad rusų pajėgos gali būti nugalėtos šiais metais.
Viename iš savo šeštadienio vaizdo įrašų V. Zelenskis klausė: „Ar mums įmanoma laimėti?“
„Taip, – pareiškė jis. – Esame pajėgūs vieningai, ryžtingai ir atkakliai tai padaryti, kad šiais metais būtų nutraukta Rusijos agresija.“
Atskirame pranešime tviteryje prezidentas taip pat ragino didinti spaudimą Rusijai sankcijomis po to, kai Jungtinė Karalystė, JAV ir Europos Sąjunga paskelbė apie naujas priemones Maskvos atžvilgiu, kuriomis siekiama pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su invazija į Ukrainą.
„Spaudimas agresorei Rusijai turi didėti“, – tviteryje parašė V. Zelenskis.
Jis sakė, kad Ukraina nori išvysti „ryžtingus veiksmus“ prieš Rusijos valstybinę branduolinę korporaciją „Rosatom“ ir Rusijos branduolinę pramonę, taip pat tikisi „didesnio spaudimo kariuomenei ir bankininkystei“.
Šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad „Rosatom“ ir jo Gynybos ministerija turi užtikrinti, kad Maskva būtų pasirengusi prireikus atnaujinti branduolinių ginklų bandymus.
Jis teigė, kad JAV kuria branduolinius ginklus ir kad Vašingtonas esą svarsto planus atlikti branduolinius bandymus, uždraustus pagal visuotinį bandymų draudimą, įsigaliojusį pasibaigus Šaltajam karui.
„Jei JAV atliks bandymus, mes taip pat tai padarysime“, – sakė V. Putinas.
Per pastaruosius metus Rusija jau tapo daugiausiai sankcijų pasaulyje sulaukusia šalimi. Sankcijas jai taiko daugiau nei 30 šalių, atstovaujančių daugiau nei pusei pasaulio ekonomikos. Tačiau Rusijos ekonomikai, prekybai ir įmonėms dar nebuvo suduotas nokautuojantis smūgis.
Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas naujausias JAV sankcijas pavadino neapgalvotomis.
„Išmokome gyventi ekonominio ir politinio spaudimo sąlygomis, – sakė V. Antonovas. – Ankstesnių sankcijų patirtis parodė, kad jos labiau kenkia pasaulinei rinkai, blogina paprastų piliečių padėtį valstybėse, kurios inicijuoja ar remia neapgalvotas sankcijas.“
Išvakarėse paminėjus pirmąsias invazijos metines, Rusijos išpuoliai Ukrainoje nesiliovė.
Šeštadienį Ukrainos kariuomenė pranešė apie 27 Rusijos aviacijos smūgius ir 75 atakas iš raketų paleidimo įrenginių per pastarąją parą. Ji teigė, kad Rusijos puolimas ir toliau sutelktas Ukrainos pramoniniuose rytuose ir šiaurės rytuose. Pranešta apie penkis sužeistus civilius Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Pietinės Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas taip pat pranešė apie 83 rusų apšaudymus. Devynis kartus buvo apšaudyta regiono sostinė Chersonas, ten nukentėjo gyvenamieji pastatai, vaikų darželis ir medicinos įstaiga. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas pranešė apie tris regione sužeistus civilius.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
-
Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai;
-
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų derybos Indijos Bengalūro mieste šeštadienį baigėsi nepasiekus konsensuso, Rusijai ir Kinijai prieštaraujant baigiamojo dokumento formuluotėms dėl Maskvos karo Ukrainoje;
-
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrams šeštadienį per derybas Indijos Bengalūro mieste sunkiai sekasi tartis dėl bendro pareiškimo pasaulio ekonomikos klausimu, nes Kinija siekia sušvelninti bet kokias užuominas apie Rusijos karą Ukrainoje, sakė pareigūnai;
-
Audringas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimas Vienoje penktadienį baigėsi Rusijos invazijos Ukrainoje pasmerkimu ir Rusijos delegatų kaltinimu Vakarams, kad jie apginkluodami Kyjivą trukdo dialogui;
-
Kanada siunčia Ukrainai dar keturis kovos tankus „Leopard“, taip padvigubindama savo įsipareigojimus, ir paskelbė sankcijas dar 192 Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, penktadienį paskelbė ministras pirmininkas Justinas Trudeau;
-
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį sakė, kad balandžio pradžioje lankysis Kinijoje, ir paragino Pekiną „padėti spausti Rusiją“ užbaigti savo karą;
