Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:05 | Sprogimai Charkive
UNIAN praneša, kad vėlyvą penktadienio vakarą Charkive nugriaudėjo sprogimai. Daugiau informacijos kol kas nepateikiama.
23:58 | Arestovyčius: kai kurios atakos bet kada gali virsti kontrpuolimu
Ukrainos kariai juda link okupuoto Chersono, sako Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Anot UNIAN, apie tai jis kalbėjo „Feygin Live“.
„Mes judame tiek pat aktyviai Chersono, tiek Izyumo kryptimi. Na, kaip aktyviai... mes judame. Turime nuotraukų, kuriose matyti Chersonas. Tai maždaug 15–18 km. Jį jau galima pamatyti nuo kalvų“, – sakė jis.
O. Arestovyčius pridūrė, kad Generalinio štabo duomenimis, penktadienį buvo smogta Blagodatniui, Soldatskiui, Pokrovskiui.
„Šios kontratakos bet kurią minutę gali virsti kontrpuolimu. Sprendžiant iš masto ir gylio, šį puolimą jau galima prilyginti kontrpuolimui“, – teigė jis.
23:31 | Scholzas: siekiant nutraukti karą, būtina kalbėtis su Putinu
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad siekiant nutraukti karą šalių lyderiams „absoliučiai būtina“ tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rašo „The Guardian“.
„Kalbėtis su V. Putinu yra absoliučiai būtina, ir aš tai darysiu toliau – kaip ir Prancūzijos prezidentas“, – penktadienį kalbėdamas su DPA sakė O. Scholazas.
Dar ketvirtadienį O. Scholzas ir Prancūzijos, Italijos bei Rumunijos lyderiai lankėsi Ukrainoje.
„Reikia, kad kai kurios šalys ir kai kurie lyderiai kalbėtųsi su juo – ir būtina, kad jie būtų konkretūs“, – sakė jis.
„Kai kalbuosi su Putinu, sakau, pavyzdžiui, tuos pačius dalykus, kuriuos sakiau jums... Prašau suprasti, kad diktuojamos taikos nebus, ir jeigu jūs iš tikrųjų tikite, kad apiplėšite kažkokią žemę, o paskui tikėsitės, kad laikai pasikeis ir viskas vėl taps normalu, tai yra klaida“, – pridūrė Vokietijos kancleris.
23:15 | Ukrainos ministerija įvardijo Ukrainos įrangos nuostolius
Ukrainos gynybos ministerija pirmą kartą nuo karo pradžios pranešė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įrangos nuostolius, rašo UNIAN.
Pasak naujienų agentūros, šiuos duomenis interviu „National Defence“ įvardijo Ukrainos gynybos viceministras Volodymyras Karpenko.
„Šiai dienai dėl aktyvių kovinių veiksmų prarandame apie 30–40, o kartais net iki 50 proc. įrangos. Taigi praradome apie 50 proc. Prarasta apie 1300 BMP (kovos mašinos – aut. past.), 400 tankų, 700 artilerijos sistemų“, – komentavo V. Karpenko.
Pasak jo, tarptautinė pagalba padengia 10–15 proc. Ukrainos kariuomenės poreikių.
„Neįvardysiu tikslios sumos, kurios mums reikia. Ši informacija skirta vidiniam naudojimui. Pasakysiu tik tiek, kad, mano nuomone, turime įtraukti visą pasaulio karinės pramonės kompleksą, kad patenkintume šiuos poreikius. Turime daug ginklų sistemų, bet, deja, turėdami tokius didelius išteklius, patenkiname tik 10–15 proc. savo poreikių.
Mums reikia artilerijos, artilerijos sviedinių, BMP, kovos mašinų, tankų. Mums labai reikia oro gynybos sistemų ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Taip pat didelio tikslumo ginklų sistemos, nes manome, kad būtent didelio tikslumo ginklų sistemos suteiks mums pranašumą prieš priešą, pranašumą šiame kare“, – teigė jis.
Ukrainos skaičiavimu, Rusija nuo karo prieš Ukrainą pradžios neteko daugiau nei 33,1 tūkst. karių, 1456 tankų, 3563 šarvuočių, 215 lėktuvų, 180 šarvuočių, 593 bepiločių, 97 oro gynybos sistemų, 734 artilerijos sistemų, 13 laivų ir kitos technikos.
22:59 | Ukraina nesutinka su EBU sprendimu dėl Eurovizijos
Penktadienį Ukraina pasmerkė Europos transliuotojų sąjungos (EBU) sprendimą atimti iš jos teisę rengti kitų metų „Eurovizijos“ dainų konkursą
„Mes reikalausime pakeisti šį sprendimą, nes manome, kad sugebėsime įvykdyti visus įsipareigojimus... Reikalaujame papildomų derybų dėl „Eurovizijos-2023“ rengimo Ukrainoje“, – sakoma Ukrainos kultūros ministro Oleksandro Tkačenkos pareiškime.
Anksčiau penktadienį EBU pareiškė, kad atsižvelgiant į dabartines aplinkybes karo draskomoje Ukrainoje „saugumo ir veiklos garantijos, kurių reikia, kad transliuotojas galėtų priimti, organizuoti ir rengti „Eurovizijos“ dainų konkursą... negali būti įvykdytos“ Ukrainoje, rašo „Agence France-Presse“.
Vietoj to, kaip galima pakaitinė rengėja svarstoma Didžioji Britanija, kurios atstovai šių metų konkurse užėmė antrąją vietą.
Ukrainos grupė „Kalush Orchestra“ šiemet laimėjo „Euroviziją“ ir pagal tradicijas turėtų rengti kitų metų konkursą.
22:42 | Kopenhaga: Rusijos korvetė įplaukė į Danijos teritorinius vandenis
Rusijos korvetė penktadienį du kartus įplaukė į Danijos teritorinius vandenis Baltijos jūroje, pranešė danų ginkluotosios pajėgos.
Pirmą kartą rusų laivas įplaukė į šiuos vandenis šiauriau Kristiansės salos, esančios į pietus nuo Švedijos, 2 val. 30 min. vietos (3 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
„Po kelių valandų ta pati korvetė vėl kirto teritorinių vandenų liniją, irgi šiauriau Kristiansės“, – teigiama danų kariuomenės pareiškime.
„Gavęs signalą iš karinių jūrų pajėgų jūrų operacijų padalinio civiliniu VHF radijo ryšiu, Rusijos laivas nedelsdamas paliko Danijos teritorinius vandenis“, – priduriama pareiškime.
Kariuomenė nurodė, kad „daugiau neturi ką pridurti“.
Vėliau Danijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad aptaria šį incidentą su Rusijos ambasadoriumi. Pasak Kopenhagos, įsibrovimas įvyko po to, kai balandžio pabaigoje Rusijos karinis šnipinėjimo lėktuvas pažeidė Danijos oro erdvę.
„Nepaisydama sienų Rusija vėl ignoruoja tarptautines taisykles. Rusijos ambasadoriui buvo labai aiškiai iškomunikuota, kad tokie veiksmai yra visiškai nepriimtini“, – atskirame pareiškime pabrėžė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas).
Danija yra NATO narė ir nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasarį perdavė Kyjivui prieštankinių raketų bei priešlaivinių raketų sistemą.
Kristiansės sala yra maždaug už 300 km nuo Rusijos Kaliningrado eksklavo.
22:19 | Apšaudytas svarbus greitkelis iš Lysyčansko
Pagrindinis greitkelis, vedantis iš bombarduojamo Lysyčansko miesto, buvo taip smarkiai apšaudytas, kad juo nebegalima pravažiuoti, penktadienį pranešė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus, rašo „The Guardian“.
Kelias jungia Lysyčanską ir Bachmuto miestą, esantį už 55 km į pietvakarius. S. Haidajus taip pat pranešė, kad Lysyčanskas tebėra visiškai kontroliuojamas Ukrainos.
21:59 | Išlaisvinta 3 mėnesius rusų nelaisvėje laikyta žinoma paramedikė
Iš rusų nelaisvės buvo paleista ukrainiečių paramedikė Julija Pajevska (Tyra), pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Anot UNIAN, V. Zelenskis apie tai pranešė savo kasdieniniame kreipimesi į ukrainiečius.
„Šiandien jau galiu apie tai pranešti. Pavyko išlaisvinti iš nelaisvės „Tyrą“, ukrainiečių paramedikę Juliją Pajevską. Esu dėkingas visiems, dirbusiems dėl šio rezultato. „Tyra“ jau namie“, – vaizdo įraše kalbėjo V. Zelenskis.
J. Pajevska buvo sulaikyta dar kovo 16 d., rašo „Ukrinform“. Ji yra gerai žinoma savanorė ir paramedikė, septynerius metus gelbėjusi kariškių ir civilių Donbase gyvybes.
21:31 | Kuleba: Putinas gali sutikti derėtis, kai bus priverstas rinktis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali sutikti derėtis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kai bus priverstas rinktis, ar atiduoti užgrobtus pietus, ar Donbasą, mano Ukrainos užsienio reikalų ministas Dmytro Kuleba. Apie tai jis komentavo „Foreign Affairs“.
Anot jo, Ukrainos kariuomenė jau rengia kontrpuolimus pietuose, o siekiant pralaužti priešo gynybą bus naudojama pažangi ginkluotė.
„Sieksime, kad rusai būtų priversti palikti Chersoną – miestą, kuris yra labai svarbus Ukrainos strateginiam stabilumui. Jei mes žengsime į priekį tiek pietuose, tiek rytuose, galime priversti Putiną rinktis, ar atiduoti pietinius miestus, įskaitant Chersoną ir Melitopolį, ar atiduoti neseniai užimtas teritorijas Donbase, kad jis galėtų išlaikyti pietus“, – teigė D. Kuleba.
Jo nuomone, V. Putinas pradės rimčiau žiūrėti į derybas su Ukraina.
„Mūsų tikslas vis dar bus Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos... juk Putinas iš Kyjivo apylinkių išvedė Rusijos karius, nes patyrė pakankamai nesėkmių. Jei mūsų ginkluotosios pajėgos taps stipresnės ir sėkmingesnės, jis turės rimtų priežasčių tai padaryti dar kartą“, – pabrėžė ministras.
D. Kuleba įsitikinęs, kad Kremliaus propaganda Rusijos kariuomenės atsitraukimą bandys pateikti kaip „geros valios aktą“.
21:15 | Ukrainiečiai skelbia nuskandinę dar vieną rusų laivą
Nuskendo Rusijos Juodosios jūros laivyno laivas „Vasilij Bech“, kuriam kiek anksčiau smogė Ukrainos karinės jūrų pajėgos, rašo „pravda.com“.
Pasak portalo, apie tai pranešė Oktiabrskaja civilinės gynybos asociacijos vadovas Maksimas Marčenko.
„Šiandien mūsų karinės jūrų pajėgos atakavo Šiaurės jūrų laivyno paramos laivą „Vasilij Bech“, kuriame buvo įrengta „Tor“ žemė–oras raketų sistema. Vėliau paaiškėjo, kad jis nuskendo“, – cituojamas jis.
M. Marčenka pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau yra nukovusios rusų kreiserį, keliolika katerių, o dabar į sąrašą įrašomas ir pagalbinis laivas.
„Esu įsitikinęs, kad netolimoje ateityje mūsų kariai pasipildys fregata, korvele ir dideliu desantiniu laivu. Galima sakyti, kad Rusijos Juodosios jūros laivyne sukūrėme povandeninių laivų brigadą Juodosios jūros dugne. Į atidarymą kviečiama visa okupantų karinė-politinė vadovybė“, – teigė jis.
Penktadienį Ukrainos jūrų pajėgos smogė Rusijos laivui „Vasily Bekh“. Pranešama, kad jame buvo TOR raketų paleidimo įranga, laivas į Gyvačių salą gabeno žmones ir amuniciją.
„Vasilij Bech“ – naujos kartos Rusijos karinio laivyno laivas, pirmą sykį į vandenį nuleistas vos 2017-aisiais.
20:47 | Rusija sako nieko nežinanti apie du dingusius JAV karius
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad nežino, kas nutiko dviem JAV karo veteranams, dingusiems be žinios kovojant Ukrainoje, rašo „Sky news“.
Pranešimuose teigiama, kad jie tikriausiai pateko į Rusijos pajėgų nelaisvę kovodami Charkivo srityje, tačiau iki šiol patvirtintos informacijos nėra.
Komenduodamas CNN D. Peskovas teigė, kad apie tai Kremlius nieko nežino.
Du dingę JAV kariai – 39 m. Alexas Drueke ir 27 m. Andy Huynh – su savo šeimomis nebesusisiekia nuo birželio 9 d.
Ketvirtadienį „Telegram“ pasirodė nuotrauka, kurioje jie buvo matyti karinio sunkvežimio kėbule, tačiau nuotraukos patvirtinti nepriklausomai neįmanoma.
20:29 | Podoliakas pakomentavo Putino kalbą
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas atsakė į penktadienį Sankt Peterburge pasakytą Vladimiro Putino kalbą, rašo „The Guardian“. M. Podoliakas sako, kad V. Putinas sugalvojo naują paaiškinimą dėl „kanibališko“ karo.
V. Putinas anksčiau pareiškė, kad vadinamoji Rusijos „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje „tapo gelbėjimosi ratu“ Vakarams ir leido jiems dėl visų savo problemų kaltinti Rusiją.
„Jūs užpuolate Ukrainą, nušluojate nuo žemėlapio ištisus miestus, vykdote masines egzekucijas, paverčiate Rusiją viduramžiais, o paskui vadinate tai... „gelbėjimosi ratu Vakarams“?“ – „Twitter“ rašė M. Podoliakas.
19:56 | Putinas: Rusija neprieštarauja Ukrainos siekiui integruotis į ES
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva neprieštarauja Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą, rašo UNIAN.
Pasak naujienų agentūros, V. Putinas apie tai kalbėjo penktadienį Sankt Peterburge vykusiame ekonomikos forume.
V. Putinas tvirtina, kad Rusija niekada neprieštaravo Ukrainos stojimui į ES, mat tai nėra gynybinis aljansas.
„Mes niekada nebuvome prieš tai (Ukrainos stojimą į ES – UNIAN), visada buvome prieš karinę Ukrainos teritorijos plėtrą, nes tai kelia grėsmę mūsų saugumui. Kalbant apie ekonominę integraciją – dėl Dievo meilės, tai jų pasirinkimas“, – sakė V. Putinas.
Ketvirtadienį Ukrainoje lankėsi Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Rumunijos lyderiai. Visi jie pareiškė pritariantys, kad Ukrainai kuo skubiau būtų suteiktas kandidatės ES statusas.
Penktadienį Europos Komisija (EK) rekomendavo suteikti Ukrainai kandidatės ES statusą.
19:35 | Bidenas sako esąs informuotas apie Ukrainoje dingusius du amerikiečius
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį pranešė, kad buvo informuotas apie Ukrainoje dingusius du amerikiečius, ir paragino JAV piliečius susilaikyti nuo kelionių į karo draskomą šalį.
Paklaustas apie Ukrainoje dingusius du savanorius kovotojus, kuriuos, kaip nuogąstaujama, į nelaisvę paėmė Rusijos pajėgos, J. Bidenas atsakė: „Buvau informuotas.“
Prezidentas žurnalistams sakė nežinąs, kur yra šie vyrai, ir perspėjo, kad „amerikiečiai neturėtų vykti į Ukrainą“.
19:12 | Johnsonas: Rusijos kariai patiria milžinišką spaudimą
Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje tęsiasi, o tai brangiai kainuoja Ukrainos kariuomenei, tačiau Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sako suprantantis, kodėl Volodymyras Zelenskis atsisako eiti į kompromisą su Maskva.
Anot jo, turima informacija rodo, kad Rusijos kariai patys patiria „didžiulį spaudimą ir patiria didelių nuostolių“ Ukrainoje, rašo BBC.
B. Johnsonas sako, kad Rusijos kariuomenės „išlaidos sviediniams ir kitai ginkluotei yra milžiniškos“. Pastarosiomis savaitėmis Rusija padarė pažangą Luhansko srityje, tačiau JK premjeras sako, kad „jie vis dar nepasiekė tikslų, kuriuos užsibrėžė pirmąją karo savaitę“.
„Esame čia, kad pabrėžtume, jog suteiksime jums reikalingą strateginę ištvermę ir ketiname sustiprinti sankcijas Putino režimui“, – Kyjive kalbėjo B. Johnsonas.
18:50 | Apšaudytas Lysyčanskas, pranešama apie žuvusiuosius
Ukrainos rytuose esantis Lysyčansko miestas penktadienį buvo smarkiai apšaudytas, remdamasi Luhansko srities vadovu Serhijumi Haidajumi rašo „Sky news“.
Anot jo, per ataką žuvo daug žmonių, tačiau nenurodė, kiek tiksliai.
Lysyčanskas yra kitoje Siverskio Donecko upės pusėje nei Sjevjerodoneckas, kuris pastarosiomis dienomis yra stipriai atakuojamas. Miesto gatvėse toliau vyksta kovos, kaunamasi dėl miesto kontrolės.
Skaičiuojama, kad Sjevjerodonecke esančioje chemijos gamykloje „Azot“ gali slėptis apie keli šimtai žmonių.
18:32 | JK siūlo pradėti didelę Ukrainos pajėgų mokymo operaciją
Jungtinė Karalystė planuoja inicijuoti tūkstančių Ukrainos karių mokymo programą, šalies premjerui Borisui Johnsonui nusileidus Kyjive rašo „Sky news“.
Vykdant šią operaciją per 120 dienų galėtų būti apmokyta iki 10 tūkst. karių, o tai padėtų Ukrainai paspartinti pajėgų dislokavimą, atkurti pajėgas ir sustiprinti pasipriešinimą Rusijai.
Jei Ukraina sutiktų su pasiūlymu, Ukrainos kariai būtų rengiami už šalies ribų. B. Johnsonas teigia, kad planas „pakeistų šio karo lygtį“.
„Praėjus dviem mėnesiams nuo mano paskutinio vizito, Ukrainos narsa, ryžtas ir atsparumas yra stipresni nei bet kada anksčiau, ir žinau, kad šis nepalaužiamas ryžtas ilgam pergyvens tuščias prezidento V. Putino ambicijas“, – sakė jis.
18:16 | Zelenskis dėkoja Johnsonui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo oficialiame „Telegram“ kanale paskelbė žinutę apie Jungtinės Karalystės ministro pirmininko vizitą Kyjive, rašo „The Guardian“.
„Daugybė šio karo dienų įrodė, kad Didžiosios Britanijos parama Ukrainai yra tvirta ir ryžtinga. Džiaugiuosi vėl matydamas Kyjive didelį mūsų šalies draugą Borisą Johnsoną“, – rašė jis.
Tai jau antrasis Boriso Johnsono vizitas Kyjive nuo Rusijos invazijos į mūsų žemę pradžios. Mes turime bendrą požiūrį į judėjimą Ukrainos pergalės link. Esu dėkingas už galingą palaikymą!“ – teigė V. Zelenskis.
Anot „Reuters“, tarp susitikimo metu aptartų klausimų buvo sunkiosios ginkluotės, oro gynybos sistemų tiekimas ir tolesnė ekonominė parama Ukrainai.
18:00 | Zelenskis: Ukraina nuo liepos 1-osios įves vizas Rusijos piliečiams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas ketina nuo liepos 1 dienos įvesti vizas Rusijos piliečiams, praėjus keturiems mėnesiams nuo Maskvos invazijos į kaimyninę šalį pradžios.
„Ukraina įveda vizų režimą Rusijos Federacijos piliečiams“, – sakė V. Zelenskis savo „Telegram“ paskyroje.
Pasak prezidento, šis reikalavimas įsigalios „2022 metų liepos 1-ąją“, remiantis vyriausybės sprendimu, kurio jis tikisi „dar šiandien“.
Šiuo žingsniu Rusijos piliečiams bus atšauktas bevizis režimas, įsigaliojęs 1991 metais Ukrainai tapus nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos.
V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad tokios priemonės imamasi dėl vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos ir siekiant sustiprinti užpultos šalies gynybos potencialą.
„Dėl Rusijos Federacijos pradėto visuotinio karo turime sustiprinti Rusijos piliečių atvykimo į mūsų teritoriją kontrolę. Saugumas yra prioritetas“, – pabrėžė A. Jermakas.
Abi kaimynės turi beveik 2,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną, o daug jų gyventojų sieja giminystės ryšiai.
Tačiau rusų apsilankymų Ukrainoje smarkiai sumažėjo po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, nulėmusios karą su Kremliaus remiamais prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje.
2013-aisiais Ukrainoje apsilankė 10,8 mln. Rusijos piliečių, tačiau po metų šis skaičius sumažėjo iki 2,5 milijono. 2015–2019 metais apsilankymų užregistruota net mažiau – maždaug po 1,5 mln. per metus, naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos pasieniečių atstovas Andrijus Demčenka.
Pasak jo, 2020 ir 2021 metais įsibėgėjus COVID-19 pandemijai, Rusijos keliautojų atvykdavo po 500 tūkst. per metus.
Ukraina, kur plačiai vartojama rusų kalba ir nuo 2004-ųjų įvyko dvi provakarietiškos revoliucijos, pastaraisiais metais taip pat pritraukia daug liberalių pažiūrų rusų, bėgančių nuo Vladimiro Putino režimo.
Sausio pabaigoje beveik 175 tūkst. Rusijos piliečių turėjo leidimus gyventi Ukrainoje, AFP pranešė migracijos pareigūnai.
Tačiau tikėtina, kad tikrasis skaičius yra gerokai didesnis, nes iki šiol Ukraina niekada neturėjo vizų režimo su Rusija.
17:51 | Johnsonas vėl lankosi Ukrainoje
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas netikėtai vėl apsilankė Kyjive ir susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo „The Guardian“.
B. Johnsonas paskutinę minutę atšaukė planuotą vizitą į aukščiausiojo lygio susitikimą Donkasteryje, kur turėjo sakyti kalbą konservatorių parlamento nariams ir vietos tarybos nariams iš šiaurės Anglijos.
„Pone prezidente Volodymyrai, smagu vėl būti Kyjive“, – „Twitter“ rašė B. Johnsonas ir pasidalijo kadru iš vizito.
Mr President, Volodymyr,
— Boris Johnson (@BorisJohnson) June 17, 2022
It is good to be in Kyiv again. pic.twitter.com/wbpMuf6YqY
Tai antroji B. Johnsono kelionė į Ukrainą nuo karo pradžios. Ketvirtadienį Ukrainoje lankėsi Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Rumunijos lyderiai.
17:02 | Jau patvirtinta 4481 civilio mirtis
Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 4481 civilis, dar 5565 buvo sužeisti, remdamasi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru rašo „Nexta“. Pranešama, kad tarp sužeistųjų yra 284 vaikai.
16:37 | Putinas: „Klaidinga galvoti, kad viskas bus taip pat, kaip ir anksčiau. Nebus“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį kalbėjo Sankt Peterburge vykstančiame ekonomikos forume. Jo kalba buvo anonsuota iš anksto, tačiau penktadienį buvo atidėta dėl, kaip teigė Rusija, įvykdytos DDoS atakos.
Kaip anksčiau ir buvo žadama, didžiąją savo kalbos dalį V. Putinas skyrė „Rusijos ekonomikos vystymo klausimams“, žadėdamas rusams, kad „jau netrukus viskas bus gerai, o Vakaruose – blogai“.
„Forumas (Sankt Peterburge) vyksta neprastu pasauliui laiku. Daugelis prekybos ryšių patiria naujų išbandymų“, – skelbė V. Putinas.
Jis akcentavo, kad vienpolis pasaulis „baigėsi“ ir piktinosi JAV hegemonija pasaulyje. V. Putinas taip pat akcentavo, kad „pokyčių laikais“ naivu yra galvoti – „pralauksime“.
„Klaidinga galvoti, kad viskas bus taip pat, kaip ir anksčiau. Nebus“, – pareiškė jis.
V. Putinas sankcijas prieš Rusiją pavadino beprotiškomis ir neapgalvotomis, aiškino, kad sankcijos smogs patiems jų kūrėjams.
Didelę savo kalbos dalį V. Putinas skyrė Vakarų valstybių kritikai, baisėjosi ekonominiais nuostoliais ir aiškino, kad jos susiduria su milžiniškomis problemomis.
Portalas tv3.lt pateikia V. Putino kalbos santrauką.
16:24 | Rusai bando apsupti Ukrainos pajėgas Sjevjerodonecko ir Lysyčansko rajonuose
Rusija perkelia įrangą Sjevjerodonecko kryptimi, taip pat bando pergrupuoti ir sustiprinti savo kariuomenę puolimui Ternovo ir Rubižnės kryptimis, rašo „Ukrinform“. Apie tai kalbėjo Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzyanikas.
„Sjevjerodonecko kryptimi agresorius stiprina savo karių grupę. Visų pirma, tankai, BBM, automobiliai ir inžinerinė įranga buvo perkelti per Svatovą Starobilsko kryptimi (40 km į šiaurės rytus nuo Sjevjerodonecko – aut. past.) – sakė jis.
Bakhmuto kryptimi Ukrainos gynėjai trukdo priešo bandymams apsupti gynybos pajėgas Orikhove ir Horske srityse.
„Priešas pergrupuoja ir stiprina kariuomenę. Popasnos – Mykolaivkos kryptimi priešas įvedė du batalionus iš 1-ojo armijos korpuso, kurie atkūrė kovinį pajėgumą“, – sakė jis.
O. Motuzyanyko teigimu, priešas nenustoja intensyviai apšaudyti gynybos pajėgų pozicijų visoje sąlyčio linijoje Luhansko ir Donecko srityse. Padėtis tebėra sudėtinga, tačiau ją paprastai kontroliuoja Ukrainos kariai.
Anot jo, taip pat kyla grėsmė, kad priešas pradės raketų smūgį kariniams objektams ir svarbiai civilinei infrastruktūrai Ukrainoje.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos Donecko kryptimi stabdo rusų dalinių puolimą, kurio tikslas buvo apsupti ukrainiečių karius Sjevjerodonecko ir Lysyčansko rajonuose, taip pat blokuoti pagrindinius logistikos maršrutus.
15:39 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 33 150 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 215 lėktuvų, 180 sraigtasparnių, 1456 tankus, 3563 šarvuočius, 734 artilerijos pabūklus, 233 raketų sistemas, 13 laivų, 2496 mašinas, 76 kuro cisternas, 593 bepiločius orlaivius, 97 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 55 specialiosios įrangos vienetus.
15:12 | Lukašenka pagrasino „reaguoti“: auga rizika, kad diktatorius puls Vakarų Ukrainą
Pastaruoju metu Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka vis dažniau užsimena apie tariamus Lenkijos interesus Ukrainoje. Jo teigimu, Baltarusijai „teks reaguoti“.
A. Lukašenka penktadienį pareiškė, kad Lenkija „nusižiūrėjo Vakarų Ukrainą“: „Čia jau mums teks reaguoti. Nes mes negalime leisti, kad mus išvis lenkai apsuptų. Čia yra pavojingas variantas. Ir aš kadaise sakiau: dar ukrainiečiai mūsų su rusais prašys, kad mes padėtume jiems vientisumą išlaikyti. Kad nesudorotų“.
Propagandinę istoriją, kad Lenkija tariamai siekia okupuoti Vakarų Ukrainą, Rusija vysto jau ne pirmą mėnesį. Absurdiška teorija yra teisinami Baltarusijos kariuomenės veiksmai – A. Lukašenka skelbia vienas karines pratybas po kitos, šiomis dienomis pradėtos kariuomenės „mobilizacijos pratybos“.
15:02 | Rusija skelbia Ukrainoje nužudžiusi 50 lietuvių savanorių
Rusijos gynybos ministerija paviešino jos surinktus duomenis apie „užsienio samdinius Ukrainoje“. Rusų ataskaitoje skelbiama, kad į Ukrainą kariauti nuo vasario 24-osios buvo atvykę 130 lietuvių. Rusijos kariuomenės tvirtinimu, 50 iš jų žuvo.
Viso, Rusijos teigimu, Ukrainoje pabuvojo beveik 7 tūkst. „samdinių“, iš jų žuvusiais laikomi beveik 2 tūkst. Šiuo metu yra likę daugiau nei 3,2 tūkst. savanorių iš užsienio.
Šių Rusijos teiginių neįmanoma nepriklausomai patikrinti. Ukraina neskelbė tikslaus užsienio savanorių skaičiaus. Lietuvoje jokios informacijos apie žuvusius savanorius lietuvius Ukrainoje nebuvo.
Portalas tv3.lt kreipėsi į Lietuvos Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijas, prašydami pakomentuoti paskelbtą informaciją.
14:34 | Zelenskis: Ukraina nuo liepos 1-osios įves vizas Rusijos piliečiams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas ketina nuo liepos 1 dienos įvesti vizas Rusijos piliečiams, praėjus keturiems mėnesiams nuo Maskvos invazijos į kaimyninę šalį pradžios.
„Ukraina įveda vizų režimą Rusijos Federacijos piliečiams“, – sakė V. Zelenskis savo „Telegram“ paskyroje.
Pasak prezidento, šis reikalavimas įsigalios „2022 metų liepos 1-ąją“, remiantis vyriausybės sprendimu, kurio jis tikisi „dar šiandien“.
14:09 | Putinui neleido kreiptis į tautą: įvykdyta DDoS ataka
Sankt Peterburge vykstančiame 25-ajeme ekonomikos forume birželio 14-ąją, 14 val. turėjo kalbėti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tačiau renginio svečio pasirodymą teko pavėlinti viena valandą dėl vykdomos DdoS atakos, dėl kurios Rusijos prezidentas negali prisijungti nuotoliniu būdu.
Buvo žadama, kad didžiąją savo kalbos dalį V. Putinas skirs „Rusijos ekonomikos vystymo klausimams“, skelbia TASS. Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas pažymėjo, kad šalies vadovas skirs dėmesį svarbiausioms užduotims, o taip pat numatys ateities tikslus.
D. Peskovo teigimu, vykdoma DDoS ataka prieš ekonomikos forumo IT infrastruktūrą, todėl buvo nuspręsta V. Putino kalbą atidėti viena valanda.
14:05 | Zelenskis giria EK rekomendaciją Ukrainai suteikti ES kandidatės statusą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino Europos Komisijos rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą statusą.
„Tai pirmas žingsnis narystės ES kelyje, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad yra dėkingas“EK vadovei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) ir „kiekvienai EK narei už istorinį sprendimą“.
13:42 | Aptikta nauja masinė kapavietė
„The New York Times“ paskelbė apie naują Lahansko srities mieste Lysyčanske aptiktą masinę nužudytų ukrainiečių kapavietę. Laikraščio žiniomis, kapas yra miesto pakraštyje. Preliminariais skaičiavimais, kape gali būti apie 300 kūnų.
Palaikai kape supakuoti į maišus. Ukrainos kariškiai paaiškino, kad kūnus apkasuose laidojo nuo balandžio mėnesio ir kol kas negali žuvusiųjų perlaidoti, nes visa technika skirta apkasams statyti.
Ukrainoje šiuo metu žinoma apie ne vieną masinę kapavietę, dauguma jų – Mariupolyje, Pietų Ukrainoje.
Russian forces are solidifying control in Sievierodonetsk, where civilian casualties are mounting and trenches have become graves for soldiers.https://t.co/jy2Rhu0uq1
— The New York Times (@nytimes) June 17, 2022
13:32 | Per Rusijos smūgį Pietų Ukrainoje žuvo du, sužeista dar 20 žmonių
Mažiausiai du žmonės žuvo, o dar 20 buvo sužeisti per Rusijos smūgį gyvenamajam rajonui pietiniame Ukrainos mieste Mykolajive, penktadienį pranešė vietos administracijos vadovas.
„Per raketų smūgį gyvenamajam rajonui žuvo du ir buvo sužeista dar 20 žmonių“, – socialiniuose tinkluose pranešė Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.
Anksčiau jis sakė, kad tarp sužeistųjų yra vaikas.
„Per ryte suduotą smūgį Mykolajive buvo apgadinti keturi gyvenamieji daugiaaukščiai ir vienas infrastruktūros objektas, – sakė V. Kimas. – Vyksta gelbėjimo darbai.“
13:07 | Ukraina: civiliams iš gamyklos „Azot“ evakuoti reikia visiško ugnies nutraukimo
Ukraina penktadienį pareiškė, kad tik „visiškai nutraukus ugnį“ būtų įmanoma evakuoti šimtus civilių iš Sjevjerodonecko chemijos gamyklos „Azot“.
„Dėl nuolatinio apšaudymo ir kovų dabar neįmanoma ir fiziškai pavojinga pasitraukti iš gamyklos. Ten prisiglaudę 568 žmonės, tarp jų 38 vaikai“, – socialiniuose tinkluose parašė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
„Pasitraukimas iš gamyklos įmanomas tik visiškai nutraukus ugnį“, – pabrėžė jis.
Sjevjerodonecke Ukrainos rytuose – didžiausiame Ukrainos dar kontroliuojamame Luhansko srities mieste – ištisas savaites vyksta intensyvūs susirėmimai su rusų pajėgomis.
Maskvos pajėgos koncentruoja savo smogiamąją galią į šį strategiškai svarbų pramonės miestą, stengdamosi užimti daugiau teritorijų Rytų Ukrainoje, atsitraukusios iš rajonų aplink Kyjivą ir Ukrainos šiaurės.
Anksčiau šią savaitę S. Haidajus sakė, kad Sjevjerodonecke, kurio didžiąją dalį jau yra užėmę rusai, yra likę maždaug 10 tūkst. civilių.
12:49 | Komisija siūlys Ukrainai, Moldovai suteikti ES kandidatės statusą
Europos Komisija siūlys Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą.
Kaip BNS informavo šaltiniai ES institucijose, apie tai vėliau penktadienį bus paskelbta per oficialią spaudos konferenciją.
Ukrainai ir Moldovai bus siūloma kandidatės statusą suteikti iš karto, tačiau taip pat bus prašoma įgyvendinti tam tikrus pokyčius.
Galutinį sprendimą, ar suteikti šioms valstybėms kandidačių statusą, dar turės vienbalsiai patvirtinti Bendrijos šalys narės. Jų lyderiai po savaitės renkasi į Europos Vadovų Tarybos posėdį.
12:46 | Latvijoje uždrausta Rusijos ir Baltarusijos atstovams valdyti svarbias įmones
Latvijos parlamentas (Saeima) galutiniu svarstymu priėmė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisas, draudžiančias Rusijos ir Baltarusijos juridiniams ar fiziniams asmenims turėti reikšmingus arba kontrolinius Latvijos nacionaliniam saugumui svarbių šalies įmonių akcijų paketus ar dalyvauti jų valdyme.
Naujos redakcijos įstatymas skelbia, kad Rusija ir Baltarusija, jos piliečiai ar juridiniai asmenys negali įgyti reikšmingos dalies ar lemiamo balso teisės Latvijos nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse, taip pat negalė tapti tokios įmonės nariais ar faktiniais naudos gavėjais.
Tais atvejais, kai Rusijos ar Baltarusijos rezidentai jau turi reikšmingą akcijų dalį ar lemiamą įtaką tokiose įmonėse, jie praranda jose balso teisę, o veiksmai, atlikti pažeidžiant šią nuostatą, bus pripažinti negaliojančiais.
Pataisas inicijavusi Ekonomikos ministerija, pagrįsdama jų poreikį, paaiškino, kad Rusijos karinė invazija į suverenią Ukrainos valstybę šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir kelia esminę grėsmę Europos Sąjungos, įskaitant Latvijos, saugumui ir stabilumui.
12:34 | E. Macronas, O. Scholzas, M. Draghi po vizito Kyjive sugrįžo į Lenkiją
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos premjeras Mario Draghi po savo pirmojo vizito Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios penktadienio naktį traukiniu sugrįžo į Lenkiją, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.
Valanda prieš jų traukinio atvykimą į Lenkijos Peremislio miestą M. Draghi su E. Macronu jo vagone surengė dvišalį susitikimą.
Netrukus po to, kai traukinys ketvirtadienį išvyko iš Kyjivo, E. Macronas taip pat surengė derybas su O. Scholzu.
12:16 | JT: humanitarinė situacija Rytų Ukrainoje „kelia itin didelį nerimą“
Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad humanitarinė situacija Rytų Ukrainoje, tęsiantis Rusijos invazijai, „kelia itin didelį nerimą“ ir toliau blogėja.
„Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo karo pradžios humanitarinė situacija visoje Ukrainoje, ypač rytiniame Donbase, kelia itin didelį nerimą ir toliau sparčiai blogėja“, – sakoma JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) pareiškime.
Jame nurodoma, kad „ypač neramina“ padėtis Sjevjerodonecke ir aplink jį. Šiame Ukrainos rytuose esančiame mieste kruvinos kovos tęsiasi jau kelias savaites.
11:47 | JAV pirmą sykį oficialiai apkaltino Kiniją agresorės Rusijos palaikymu
JAV valstybės departamentas pirmą sykį Rusijos karo Ukrainoje metu viešai apkaltino Kiniją nesilaikant neutraliteto ir atvirai stojus į Rusijos pusę. Prieš kelias dienas vykusio V. Putino ir Xi Jinpingo pokalbio metu buvo išsakytas ryžtas „palaikyti vieni kitus“ įvairiais klausimais.
„Mes sunerimę dėl to, kad Kinija linksta į Rusijos pusę. Mes atkreipėme dėmesį į Kinijos pareiškimus apie jos neutralumą. Tačiau (šalies) elgesys, jos retorika, jos veiksmai rodo ką tik nori, tik ne tai“, – pažymėjo JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.
Anksčiau JAV valdžios atstovai santūriai vertino Kinijos poziciją ir apsiribodavo raginimais nepalaikyti Rusijos agresijos Ukrainoje.
Anot diplomato, prorusiška Kinijos pozicija buvo stebima nuo pat konflikto Ukrainoje pradžios. Jis priminė, kad dar vasario pradžioje, kuomet Rusija jau buvo sutelkusi prie Ukrainos sienos savo pajėgas, Kinija pareiškė apie savo strateginę partnerystę su Rusija.
„Praėjo daugiau nei trys Rusijos įsiveržimo į Ukrainą mėnesiai, o Kinija iki šiol Rusijos pusėje, nepaisant visų žvėriškumų, nepaisant prievartos ir žmonių žūčių, nepaisant globalių pasekmių, įskaitant ir maisto deficitą, – aiškino N. Price’sas. – Tas faktas, kad Kinija daugeliu atveju iki šiol neigia Ukrainos vykusius žiaurumus, skelbia apie partnerystę ir pasirinkimą, kurį atliko Kinija“.
11:25 | JK: Rusija neišsižada Sjevjerodonecko
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija paskelbė naujausią savo žvalgybos ataskaitą. Joje rašoma, kad „per pastarąsias 24 valandas Rusijos pajėgos greičiausiai ir toliau bandė atgauti pagreitį ties Popasna, o tam jos siekia apsupti Sjevjerodonecką iš pietų“.
Vertinant dabartinę padėtį Rusijoje, ataskaitoje teigiama, kad „karas paspartino ilgalaikę valstybės trajektoriją link autoritarizmo“ ir kad „skepticizmas karo atžvilgiu taip pat yra ypač stiprus tarp Rusijos verslo elito ir oligarchų bendruomenės“.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 17 June 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) June 17, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/pljjAjMaRI
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/b1WU2PBxHY
11:01 | „Coca-Cola“ nutraukia gamybą Rusijoje, parduos produkciją ir pasitrauks
Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ pranešė, jog jos padalinys Rusijoje nutraukia gamybą visose gamyklose, parduos produkciją ir pasitrauks iš šios rinkos, skelbia „Reuters“ agentūra.
Korporacijos padalinys „Coca-Cola HBC“ Rusijoje turi 10 gamyklų, kuriose gamino gėrimus prekės ženklų „Coca-Cola“, „Fanta“, „Sprite“, „Bon Agua“, „Burn“, „Fuzetea“, „Rich“, „Schweppes“, „Powerade“ ir kitų.
Kovo pradžioje, netrukus po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios, „Coca-Cola“ paskelbė, kad laikinai stabdo veiklą Rusijoje. Vėliau bendrovės generalinis direktorius Jamesas Quincy pareiškė, kad „Coca-Cola“ gali kada nors visiškai išnykti Rusijoje, nors kol kas padėtis stebima ir vertinama“.
10:36 | Belgorode sudužo Rusijos karinis lėktuvas
Žiniasklaida praneša, kad Belgorodo srityje, Rusijoje, sudužo Rusijos karinis lėktuvas. Manoma, kad tai Su-25 modelio lėktuvas. Apie incidentą paskelbė ir Ukrainos, ir Rusijos žiniasklaidos priemonės.
„Šiandien Belgorodo srityje per planuotą mokomąjį skrydį sudužo lėktuvas Su-25, praneša Vakarų karinės apygardos spaudos tarnyba. Pilotas katapultavosi ir buvo evakuotas į aerodromą. Pavojaus piloto sveikatai nėra. Lėktuvas nukrito apleistoje vietoje“, – skelbia „RIA Novosti“.
Rusijos teigimu, pirminiais duomenimis, incidento priežastimi galėjo būti techninis gedimas, tačiau nepriklausomai patikrinti šios informacijos kol kas neįmanoma.
10:09 | Sėkminga Ukrainos karinė operacija: pamuštas dar vienas Rusijos laivas
Ukrainos pajėgos Juodojoje jūroje raketomis „Harpoon“ apšaudė Rusijos laivyno vilkiką „Vasilij Bech“, kuris tuo metu į Gyvačių salą gabeno amuniciją, ginkluotę ir kariuomenės jūreivius, skelbiama UNIAN.
Pažymima, kad laive buvo ir oro gynybos kompleksas TOR, tačiau tai nesutrukdė Ukrainos pajėgoms sėkmingai atakuoti rusų pajėgas.
Apie sėkmingai įvykdytą karinę operaciją penktadienio rytą pranešė Ukrainos karinio laivyno oficiali paskyra „Facebook“.
Ukrainiečiai neskelbia, ar laivas buvo nuskandintas, ar tik pamuštas.
„Vasilij Bech“ – naujos kartos Rusijos karinio laivyno laivas, pirmą sykį į vandenį nuleistas vos 2017-aisiais.
09:51 | Vokietijos žiniasklaida: „Už uždarų durų“ Europos lyderiai spaudė Zelenskį derėtis su Rusija
Vokietijos leidinys „Die Welt“ skelbia, Ukrainoje ketvirtadienį apsilankę Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai „už uždarų durų“ ragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį „nusileisti Maskvai“.
„Užkulisiuose trys ES politikai Scholzas, Macronas ir Draghi ragina Ukrainą padaryti nuolaidų Maskvai. Jie nori taikos sprendimo, kuris būtų kuo ekonomiškesnis, ir nesupranta, dėl ko iš tikrųjų kilo šis konfliktas“, – rašo „Die Welt“ autorius Christophas B. Schiltzas.
Jo šaltinių teigimu, Europos lyderiai „už uždarų durų“ paragino Ukrainos prezidentą Vladimirą Zelenskį sėsti prie derybų stalo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Ekonominė žala, kurią jų šalys patiria dėl karo, darosi vis didesnė ir sunkiau kompensuojama. Ekonomikos augimas smarkiai sulėtėjo, o infliacija pasiekė rekordinį lygį“, – ES lyderių poziciją aiškina Vokietijos leidinys.
09:22 | Rusai smogė Lysyčanskui ir Severodoneckui, šeši žmonės žuvo
„Raketos smūgis į kultūros centrą, kuriame slėpėsi Lysyčansko gyventojai, nusinešė jau tris gyvybes. Septyni žmonės buvo paguldyti į ligoninę dėl įvairaus sunkumo sužalojimų. Dar viena oro ataka sunaikino ambulatorijos pastatą, kuriame greičiausiai irgi buvo apsistoję žmonės.
Vienas gyventojas žuvo per apšaudymą gatvėje. Taip pat aišku apie du žuvusius Severodonecko senuosiuose rajonuose – tai motina ir sūnus“, – pranešė Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus.
08:52 | JAV ragina Rusiją humaniškai elgtis su Ukrainoje į nelaisvę paimtais amerikiečiais
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Rusiją užtikrinti, kad su Ukrainoje į nelaisvę paimtais amerikiečiais savanoriais būtų elgiamasi kaip su karo belaisviais.
Valstybės departamentas taip pat nurodė, kad Ukrainoje, kaip manoma, dingo trečias amerikietis. Anksčiau skelbta, kad praėjusią savaitę Rusijos pajėgos per mūšį paėmė į nelaisvę du JAV kariuomenės veteranus, kovojusius ukrainiečių pusėje.
„Rusai turi tam tikrų įsipareigojimų, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai, įskaitant savanorius, kurie gali būti trečiųjų šalių piliečiai, įtraukti į ginkluotąsias pajėgas, turėtų būti laikomi karo belaisviais pagal Ženevos konvencijas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Karo belaisviams „turi būti užtikrintas tokį statusą atitinkantis elgesys ir apsauga, įskaitant humanišką elgesį [su jais] ir teisingo teismo garantijas“, – nurodė jis.
08:14 | Grozevas įvardijo, kaip JAV atskleidė slapčiausius Putino planus Ukrainoje
Tarptautinės tyrėjų grupės „Bellingcat“ tyrėjas Christo Grozevas teigia, kad JAV žinojo apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus pulti Ukrainą, kurių nežinojo net 90 proc. Rusijos saugumo pareigūnų ir žmonių iš Kremliaus vadovo aplinkos.
JAV Ukrainą apie tai, kad Rusija ketina įsiveržti į jos teritoriją, įspėjo vėliausiai pernai rudenį.
„Kaip tai buvo galima pasiekti? Tik turint „kurmį“ aukščiausiame lygyje... Arba tai koks supertechnologinis sprendimas, apie kurį kol kas niekas nežino“, – laidoje „Tęsinys“ kalbėjo Ch. Grozevas.
Priešingu atveju, anot Ch. Grozevo, rusų saugumiečiai būtų žinoję apie sprendimą pulti Ukrainą ir būtų ėmęsi kokių nors priemonių. Tyrėjas įsitikinęs, kad perduodant įslaptintą informaciją pagrindinį vaidmenį atliko „aukšto rango kurmis“, kitaip tariant – skundikas.
„Tai turi būti žmogus, esantis aukščiau Lavrovo (Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo – red. past.) grandinės. Esu visiškai įsitikinęs, kad Lavrovas nežinojo, kad karas prasidės. Tačiau šiame „kariniame vakarėlyje“ apie invaziją žinojo maždaug 20 žmonių. Taigi kažkuris iš tų 20 ir turėjo [perduoti informaciją JAV]“, – pridūrė tyrėjas.
07:56 | ES pagreitinta tvarka pateiks nuomonę dėl Ukrainos narystės siekio
Europos Komisija penktadienį susitinka pagreitinta tvarka parengti nuomonės dėl Ukrainos siekio tapti kandidate į Europos Sąjungos nares, įtakingiausiems bloko lyderiams ankstesnę dieną apsilankius Kyjive.
Dar niekada nuomonė dėl kandidatūros nebuvo pateikta taip greitai. Kad šaliai būtų sutektas kandidatės statusas, turi pritarti visos 27 bloko narės.
Nuomonė pasitarnaus kaip pamatas diskusijoms per kitos savaitės ES viršūnių susitikimą, kai lyderiai turėtų patvirtinti Ukrainos, kaip šalies kandidatės, statusą. Tačiau šis statusas bus susietas su griežtomis sąlygomis, o Ukrainos stojimas gali užtrukti ne vienus metus ar net dešimtmečius.
Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pritaria tam, kad Ukrainai skubiai būtų suteiktas kandidatės statusas, ketvirtadienį Kyjive sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
07:38 | Okupuotoje Luhansko teritorijoje dega amunicijos sandėlis
An ammunition depot in #KrasnyiLuch (occupied territory of #Luhansk region) is on fire. pic.twitter.com/C880QvB2qS
— NEXTA (@nexta_tv) June 17, 2022
07:08 | JK pajėgų vadas: Rusija „strategiškai pralaimėjo“ karą Ukrainoje
Rusija jau „strategiškai pralaimėjo“ savo karą su Ukraina, patyrė daug nuostolių ir sustiprino NATO, penktadienį paskelbtame interviu sakė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas.
„Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės.
„Rusija strategiškai jau pralaimėjo. NATO yra stipresnė, Suomija ir Švedija siekia prisijungti“, – pabrėžė T. Radakinas britų naujienų agentūrai „Press Association“.
Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančiomis savaitėmis gali pasiekti „taktinių laimėjimų“, bet jau paaukojo ketvirtadalį savo šalies kariuomenės galios dėl „mažyčių“ pergalių, jam pradeda trūkti karių ir aukštųjų technologijų raketų.
„Prezidentas Putinas jau panaudojo apie 25 proc. savo kariuomenės galios, kad užimtų mažytę teritorijos dalį, žuvo ar buvo sužeista 50 tūkst. žmonių“, – pažymėjo jis.
T. Radakinas išreiškė pagarbą ukrainiečių drąsai ir pažadėjo, kad JK toliau rems Kyjivą ginklais.
„Tiekiame prieštankinius ginklus, tiekiame kitų elementų ir tai tęsis“, – sakė jis.
06:41 | Zelenskis: Rusija nenori derybų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją nenoru ieškoti kelio į taiką, teigdamas, kad ji „pati nuspręs, kad karas turi baigtis“.
„Visi lyderiai supranta, kodėl nevyksta derybos dėl karo pabaigos – išskirtinai dėl Rusijos pozicijos, kuri tik bando įbauginti visus Europoje ir tęsti mūsų valstybės naikinimą.
Jie nenori ieškoti kelio į taiką. Tai agresorius, kuris pats turi nuspręsti, kad karas turi baigtis. Ir toliau kovosime tol, kol garantuosime visišką savo valstybės saugumą ir teritorinį vientisumą“.
06:11 | TIkrins pasirengimą atremti puolimą
Ukraina gavo savo lyderio Volodymyro Zelenskio nurodymą patikrinti, ar keturiuose regionuose jos gynyba yra pasirengusi, jei Baltarusija sugalvotų pulti iš savo teritorijos. Apie tai laidos „Didysis Lvivas kalba“ eteryje sakė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša UNIAN.
Jis pažymėjo, kad ketvirtadienį įvyko vyriausiojo kariuomenės vado štabo posėdis ir „buvo aptartas Baltarusijos klausimas ir visi su tuo susiję mūsų organai įvertino, kas ten vyksta, kokios būklės yra Baltarusijos kariuomenė, kiek ten yra Rusijos Federacijos karių“.
„Dėl to yra nurodymas – dabar bus įvertinama pasirengimo būklė keturiose teritorijose, jei mūsų šaliai pasitaikys tokių pasikartojančių iššūkių“, – pabrėžė O. Danilovas.
Jis pridūrė, kad dėl Ukrainos saugumo labai daug daroma to, kas nėra deklaruojama viešai ir reklamuojama.
„Patikėkite, mes suprantame, kas vyksta Baltarusijoje, suprantame, kas vyksta Rusijos Federacijoje“, – pabrėžė Danilovas.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pasisako už tai, kad Ukrainai nedelsiant būtų suteiktas oficialus kandidatės į Europos Sąjungą statusas, ketvirtadienį Kyjive pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
► Slovakija padovanojo Ukrainai vieną sraigtasparnį Mi-2, keturis sraigtasparnius Mi-17 ir tūkstančius raketų „Grad“, ketvirtadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.
► Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi atvyko į Kyjivą.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį pasikalbėjęs su JAV vadovu Joe Bidenu, sakė esąs dėkingas už naują amerikietiškų ginklų paketą Kyjivui.
► Europos Sąjungos atsaku į Rusijos invaziją į Ukrainą patenkinti 59 proc. europiečių, o 57 proc. pritaria savo šalių vyriausybių reakcijai, rodo „Eurobarometro“ apklausos duomenys.
► Jungtinės Valstijos išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos vienijimosi su Rusija ir įspėjo, kad šalys, palaikančios prezidentą Vladimirą Putiną dėl invazijos į Ukrainą, bus „neteisingoje istorijos pusėje“.
