Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:58 | V. Zelenskis: Ukrainoje žuvo 55 tūkst. rusų karių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino rusus surengti protestus Rusijoje prieš šalies prezidento Vladimiro Putino paskelbtą „dalinę mobilizaciją“, rašo CNN.
Vaizdo įraše V. Zelenskis tvirtino, kad tūkstančiai rusų karių beveik septynis mėnesius trunkančios invazijos metu jau žuvo mūšio lauke.
„55 tūkst. rusų karių per 6 mėnesius žuvo šiame kare. Dešimtys tūkstančių [rusų karių] yra sužeisti arba suluošinti. Norite daugiau? Ne? Tuomet surenkite protestus. Pasipriešinkite. Bėkite. Arba patekite į Ukrainos nelaisvę. Tai yra galimybė jums, norintiems išlikti gyviems“, – sakė V. Zelenskis.
Remiantis Pentagono duomenimis, karinės invazijos Ukrainoe metu buvo nužudyta arba sužeista apie 70–80 tūkst. rusų karių.
Atkreipdamas dėmesį į Rusijoje vykstančius protestus prieš mobilizaciją, Ukrainos vadovas V. Zelenskis teigė, kad „[rusai] suprato, jog buvo apgauti“.
„Jūs jau esate visų šių nusikaltimų, žudynių ir kankinimų, naudojamų prieš ukrainiečius, bendrininkai. Nes jūs tylėjote.
Vyrams Rusijoje tai yra pasirinkimas – mirti arba gyventi, būti suluošintais arba išsaugoti gyvybę. Pasirinkimas moterims Rusijoje – visam gyvenimui gali prarasti savo vyrus, sūnus, anūkus arba bandyti apsaugoti juos nuo mirties, karo, nuo vieno žmogaus [V. Putino]“, – kalbėjo V. Zelenskis.
23:47 | ES kviečia JK, Ukrainą ir Turkiją į Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimą
Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Turkija pakviestos dalyvauti kitą mėnesį Prahoje vyksiančiame pirmajame Europos politinės bendrijos susitikime, ketvirtadienį pranešė Europos Sąjunga.
Idėją sukurti politinio dialogo ir bendradarbiavimo platformą su panašiai mąstančiomis žemyno šalimis anksčiau šiais metais iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
2020 metų pradžioje iš ES išstojusios JK ministrė pirmininkė Liz Truss kol kas nepranešė, ar dalyvaus spalio 6 dieną rengiamame aukščiausiojo lygio susitikime.
Anksčiau šį mėnesį premjere tapusi L. Truss papiktino ES, kai, eidama užsienio reikalų sekretorės pareigas, pasiūlė iš dalies atšaukti susitarimą, reglamentuojantį prekybos su Šiaurės Airija taisykles po „Brexito“.
Klausimas, ar siųsti kvietimą Turkijai, turinčiai įsisenėjusių teritorinių ginčų su ES narėmis Graikija ir Kipru, 27 šalis vienijančiame bloke sukėlė nemažai diskusijų.
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas dar nepatvirtino, ar dalyvaus susitikime.
Vienas ES pareigūnas sakė, kad pradiniai „informaciniai susitikimai“ su pakviestaisiais buvo „labai sėkmingi“.
27 ES valstybės narės į viršūnių susitikimą kviečiamos automatiškai.
Taip pat kviečiami dalyvauti Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos, Norvegijos, Šveicarijos ir šešių Vakarų Balkanų šalių vadovai.
23:33 | Ukrainos žvalgybos direktorato atstovas: Rusija kare gali panduoti branduolinį ginklą
Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinio žvalgybos direktorato atstovas Vadymas Skibickis perspėjo, kad Rusija kare gali ryžtis panaudoti branduolinį ginklą ir tokiu būdu sukelti didelę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visoms Juodosios jūros regiono šalims, rašo „Ukrinform“.
„Yra tikimybė, kad Rusija prieš Ukrainą panaudos branduolinius ginklus. Jie [rusų kariai] bandys sustabdyti mūsų kontrpuolimą ir sunaikinti visą šalį“, – kalbėjo jis.
Taigi, pasak V. Skibickio, toks Rusijos žingsnis sukeltų grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir kitoms valstybėms.
„Taktinio branduolinio ginklo sprogimas padarys įtaką ne tik Ukrainos, bet ir Juodosios jūros regionui“, – teigė V. Skibickis, paaiškindamas, kad tokio ginklo panaudojimas paveiktų Lenkijos, Turkijos, Bulgarijos bei kitų valstybių teritorijas.
Jis taip pat pastebėjo, kad mobilizacijos Rusijoje pasekmės gali pasimatyti jau šią žiemą.
22:55 | Putino lėlė Lavrovas JT posėdyje surengė šou: atėjo vėluodamas, o po išsakytų kaltinimų paliko salę
Rusijos prezidento Vladimiro Putino marionetė Sergejus Lavrovas ketvirtadienį į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį atvyko vėluodamas beveik dvi valandas, o vėliau po tradiciškai mestų kaltinimų Ukrainai ir Vakarams paliko salę.
Kaip rašo CNN, Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas į vykusį JT Saugumo Tarybos posėdį atėjo vėluodamas beveik 1,5 val.
Posėdžio metu V. Putino patikėtinis, su kuriuo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atsisako asmeniškai susitikti nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, atsikirto į Vakarų kaltinimus.
„Šiandien bandoma mums primesti visiškai kitokį naratyvą apie Rusijos agresiją, kaip pirminę šios tragedijos priežastį“, – Saugumo Tarybai sakė S. Lavrovas.
Jis apkaltino Ukrainą „rusofobija“, kuri, anot jo, pasireiškia ir nustatant ukrainiečių kalbos taisykles.
„Pataikaujant tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai dangsto Kyjivo režimo nusikaltimus“, – pareiškė S. Lavrovas.
Išreiškus kaltinimus Ukrainą palaikančioms valstybėms, S. Lavrovas baigė savo kalbą atmesdamas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo legitimumą, o po kalbos tiesiog paliko salę.
22:06 | Kremliaus atstovas gina sūnų, kaltinamą vengimu atlikti karo tarnybą
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį gynė savo sūnų, opozicijos aktyvistams apkaltinus šį vengimu atlikti karo tarnybą, šalyje prasidėjus dalinei karinei mobilizacijai.
Anksčiau šaukimo skyriaus pareigūnais apsimetę aktyvistai paskambino Nikolajui Peskovui, o paskui pasidalijo garso įrašais, kurie žaibiškai išplito internete.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę karinę mobilizaciją, o gynybos ministras Sergejus Šoigu patikslino, jog bus pašaukta apie 300 tūkst. rezervistų.
Rusijos socialiniuose tinkluose plačiai išplitusiame vaizdo įraše kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno šalininkai skambina N. Peskovui, prisistato už šaukimą atsakingais pareigūnais ir liepia jam atvykti užsiregistruoti mobilizacijai.
Įraše girdėti, kaip aktyvistams atsakantis vyras, kuris, pasak jų yra D. Peskovo sūnus, atsisako paklusti ir sako, kad „spręs tai aukštesniu lygiu“.
Pats Kremliaus atstovas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad apie tą pokalbį jį informavo sūnus.
D. Peskovas pridūrė, jog visa stenograma nebuvo paskelbta, tikriausiai norėdamas pasakyti, kad aktyvistų paskelbtas įrašas buvo ištrauktas iš konteksto.
„Aš nežiūriu šio kalinio komandos parengtos medžiagos“, – pridūrė D. Peskovas, turėdamas omenyje A. Navalną, atliekantį griežtą laisvės atėmimo bausmę sukčiavimo byloje, kurią jo sąjungininkai vadina politine.
21:30 | A. Blinkenas: V. Putinas „pila žibalą į ugnį“
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį, kuriame buvo kalbama apie Ukrainoje įvykdytus žiaurumus, pareikalavo patraukti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsakomybėn dėl besitęsiančio karo kaimyninėje šalyje.
„Tarptautinė tvarka, kuriai palaikyti mes esame čia susirinkę, mums matant yra naikinama“, – sakė jis per specialųjį Saugumo Tarybos posėdį, surengtą tęsiantis JT Generalinės Asamblėjos sesijai.
„Mes negalime leisti ir neleisime, kad prezidentas Putinas liktų nenubaustas“, – pridūrė jis.
Pasak A. Blinkeno, V. Putinas „pila žibalą į ugnį“ savo vėliausiais veiksmais, įskaitant rezervistų mobilizaciją ir pasirengimą referendumams Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose tuo metu, kai Kyjivo kariuomenė vykdo kontrpuolimą ir jau atkovojo iš rusų nemažai teritorijų.
JAV diplomatijos vadovas pabrėžė, jog yra itin svarbu parodyti, kad „jokia valstybė negali jėga perbraižyti kitos valstybės sienų“.
„Jeigu nesugebėsime apginti šio principo tuo metu, kai Kremlius taip akivaizdžiai jį pažeidžia, visiems agresoriams pasiųsime signalą, kad ir jie gali jį ignoruoti“, – kalbėjo jis.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, su kuriuo A. Blinkenas atsisako asmeniškai susitikti nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, atsikirto į Vakarų kaltinimus.
„Šiandien bandoma mums primesti visiškai kitokį naratyvą apie Rusijos agresiją, kaip pirminę šios tragedijos priežastį“, – Saugumo Tarybai sakė S. Lavrovas.
Jis apkaltino Ukrainą „rusofobija“, kuri, anot jo, pasireiškia ir nustatant ukrainiečių kalbos taisykles.
„Pataikaujant tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai dangsto Kyjivo režimo nusikaltimus“, – pareiškė S. Lavrovas.
Saugumo Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Prancūzija posėdį sušaukė siekdama pabrėžti siekį užtikrinti atsakomybę už įvykius Ukrainoje.
„Nėra taikos be teisingumo“, – žurnalistams sakė prancūzų užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna.
Posėdį pradėjęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pažymėjo, kad JT Žmogaus teisių taryba nagrinėja „žiaurumo katalogą“, apimantį masines egzekucijas, seksualinį smurtą, kankinimą ir kitokį nežmonišką bei žeminantį elgesį su civiliais gyventojais ir karo belaisviais.
21:13 | Borisas Johnsonas: jei Putinas padvigubino agresiją, mes turime padvigubinti gynybą
Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas teigė, kad jo šalis turi būti pasiruošusi Ukrainai suteikti dar daugiau karinės ir ekonominės pagalbos, rašo „The Guardian.
B. Johnsono teigimu, tai yra itin svarbu nei bet kada anksčiau, jog Britanija išlaikytų strateginę kantrybę, siekiant užtikrinti, kad ukrainiečiai atkovos prarastas šalies teritorijas, kurias užėmė rusų kariai.
„Jei [Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas] nusprendė padvigubinti savo agresiją, mes privalome taip pat padvigubinti pajėgumus ginant Ukrainą, mes taip pat privalome būti pasiruošę suteikti dar daugiau karinės ir ekonominės pagalbos [Kyjivui]“, – kalbėjo B .Johnsonas.
20:54 | Turkija gali atsisakyti aptarnauti rusiškas mokėjimo korteles „Mir“
Ne vieno įspėjimo iš Jungtinių Valstijų sulaukusi Turkija svarsto, ar atsisakyti priimti atsiskaitymus rusiškomis mokėjimo kortelėmis „Mir“, ketvirtadienį pareiškė turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Vašingtonas pastaruoju metu smarkiai spaudžia Turkijos bankus ir įmones paisyti Rusijai paskelbtas Vakarų sankcijas. Pasak JAV pareigūnų, antraip Turkijos verslas pats rizikuoja sulaukti antrinių sankcijų.
Du iš penkių Turkijos bankų, tvarkančių mokėjimus kortelėmis „Mir“, atsižvelgė į Vašingtono įspėjimus ir sustabdė šių kortelių aptarnavimą bei paprašė tolesnių rekomendacijų, kaip galėtų būti taikomos sankcijos.
R. T. Erdoganas yra davęs suprasti, kad mokėjimų rusiškomis kortelėmis aptarnavimo nutraukimas jo nenudžiugintų, nes šie mokėjimai padeda remti Turkijos turizmo sektorių.
„Penktadienį Stambule sušauksiu [posėdį] ir priimsiu galutinį sprendimą“, ar nutraukti rusiškų kortelių aptarnavimą, Niujorke žurnalistams sakė prezidentas.
Tačiau tokios sankcijos „išties netinka draugystei“, pridūrė turkų žiniasklaidos cituotas R. T. Erdoganas.
NATO narė Turkija per visą jau septynis mėnesius besitęsiantį konfliktą stengėsi išlikti neutrali ir neprisijungė prie Vakarų sankcijų Rusijai.
Ankara yra priklausoma nuo rusiškos naftos ir dujų. Be to, R. T. Erdoganas siekia didinti prekybos su Rusija apimtis, nes nori prieš kitų metų birželį vyksiančius rinkimus stabilizuoti sunkumų slegiamą ekonomiką.
Praėjusią savaitę R. T. Erdoganas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Uzbekijoje vykusiame regioniniame aukščiausiojo lygio susitikime.
20:38 | Geriausias atsakas į V. Putino žvanginimą ginklais – ramybė ir ryžtas, sako G. Landsbergis
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina tarptautinę bendruomenę nenusigręžti matant naujus Vladimiro Putino karo nusikaltimus ir pasiekti, kad agresorius atsakytų už savo veiksmus.
„Rusija, nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė atvirai kėsinasi į saugumą ir taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką – pamatinius Saugumo Tarybos principus ir jos grasinimai yra pagrindinė šio susitikimo priežastis“, – ketvirtadienį Niujorke vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje į jos dalyvius Baltijos šalių vardu kreipėsi G. Landsbergis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad diena po dienos Rusija pažeidinėja Jungtinių Tautų principus ir tapo „beprotiško brutalumo, terorizmo ir genocido sinonimu“.
Pasak G. Landsbergio, Iziume aptikti Rusijos žiaurumo pėdsakai yra tokie sukrečiantys, kad dauguma paklūsta natūraliam instinktui – nusigręžti, bet būtent dabar tarptautinė bendruomenė negali ir neturi to padaryti.
„Vakar pasaulis pabudo skambant naujiems Putino grasinimams eskaluoti agresiją. Rusijoje paskelbta mobilizacija – tai karas prieš Rusijos žmones. Baimė, šantažas, manipuliacijos – tai tie keli dar likę ginklai Rusijos arsenale. Gąsdinimas – vienintelė Rusijos taktika. Tačiau mes neturime baimintis. Geriausias atsakas į Putino žvanginimą ginklais – ramybė ir ryžtas“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, tarptautinės bendruomenės pasmerkimas nenutrauks Rusijos vykdomų nusikaltimų, todėl tarptautinės organizacijos turi išnaudoti visus mechanizmus Rusijos nusikaltimams viešinti bei nebaudžiamumui užkardyti.
„Mūsų visų pareiga padaryti viską, kad Putinas atsakytų už savo veiksmus. Ir paveikiausia priemonė šiems tikslams pasiekti – specialus tarptautinis tribunolas Rusijos nusikaltimams prieš Ukrainą įvertinti. Jei tarptautinė bendruomenė už teisingumą kovotų bent iš dalies taip ryžtingai kaip Ukraina kovoja už vertybes, įsivyrautų taika ir nugalėtų teisingumas“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės yra jaučiamos visame pasaulyje, nes Ukraina yra didžiausia grūdų, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja.
„Turime aiškiai įvardinti: maisto trūkumas pasaulyje yra Rusijos karo prieš Ukrainą ir Ukrainos uostų blokados, o ne tarptautinių sankcijų, pasekmė“, – pažymėjo ministras.
Savo kalboje G. Landsbergis taip pat įvardijo, kad nusikaltimų sąrašą Rusija papildė dar vienu – atominio pavojaus bauginimu, „puikiai žinodama, kad nelaimės Zaporižėje pasekmės būtų daug dramatiškesnės nei sprogimų Černobilyje ar Fukušimoje metu“.
„Taip, į atominio pavojaus grasinimus turime reaguoti rimtai, tačiau turime ne bijoti, o visas tarptautinės bendruomenės galias panaudoti tam, kad Rusija atitrauktų savo pajėgas nuo Zaporižės atominės elektrinės“, – sakė trijų Baltijos šalių vardu kalbėjęs G. Landsbergis.
„Šiandien Ukraina tapo drąsos ir atsparumo sinonimais. Ukraina narsiai kaunasi už visus JT principus ir už kiekvieną iš mūsų. Kreipiuosi į šią Tarybą – nebijokite veikti, bijokite abejonės ir abejingumo. Kreipiuosi į visą tarptautinę bendruomenę – atsakomybė yra svarbi, o teisingumo neįmanoma išvengti. Dabar yra būtent ta akimirka, kai mes turime galimybę nuspręsti, kokiame pasaulyje mes norime nubusti rytoj“, – savo kalbą baigė ministras.
Jis taip pat pridūrė, kad atsakomybės už karą Ukrainoje ir to pasekmes susilauks ne tik Rusija, bet ir Baltarusija.
20:05 | Numuštas rusų atakos sraigtasparnis
Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip ketvirtadienio rytą Ukrainos karinės pajėgos Zaporižios regione numušė Rusijos atakos straigtasparnį Ka-52 „Alligator“.
This morning, a #Russian Ka-52 Alligator helicopter was shot down in the #Zaporizhzhia region. pic.twitter.com/8HLq0mXRVN
— NEXTA (@nexta_tv) September 22, 2022
19:40 | Šaltiniai: rusų kariuomenės vadams nurodymus duoda pats Putinas
Nemenka dalis skirtingų šaltinių, susijusių su JAV žvalgyba, teigia, kad Rusijos kariai nesutaria tarpusavyje, kaip būtų geriausia atremti Ukrainos kontrpuolimą mūšio lauke, kuomet Maskva buvo priversta ginti okupuotas teritorijas Ukrainos rytinėse ir pietinėse dalyse, rašo CNN.
Dviejų šaltinių teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats duoda nurodymus generolams, kurie vykdo karinę invaziją Ukrainos teritorijoje.
Pastebima, kad šiuolaikiniame kariuomenės valdyme tai yra labai neįprasta taktika, kuri tarsi atskleidžia, kad Rusijos kariuomenėje vadovavimo struktūra, kuri grindžiama nuo pat karo pradžios, yra neveiksni.
Be to, šaltiniai priduria, kad rusų kariuomenėje verda nesutarimai su vadovais, mat dabar nėra aiškios karinės strategijos, kur turėtų būti sustiprintos gynybos linijos.
19:19 | E. Macronas: Putino pradėta dalinė mobilizacija yra klaida
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą „dalinę mobilizaciją“ vadina klaida.
E. Macronas taip pat pridūrė, kad V. Putinas nutolo nuo galimybės pasiekti taikos susitarimą su Ukraina.
„Prieš keletą mėnesių V. Putinas perdavė žinutę: „NATO kėlė grėsmę, jie pakurstė situaciją ir aš reagavau“. Tačiau dabar visiems aišku, kad šalies lyderis, kuris nusprendė pradėto karą, lyderis, kuris eskalavo padėtį, yra pats prezidentas Putinas“, – interviu CNN sakė E. Macronas.
18:50 | Berlynas: Vokietija pasiruošusi priimti dezertyrus iš Rusijos
Vokietija yra pasirengusi priimti rusų dezertyrus, ketvirtadienį pareiškė keli ministrai, pasirodžius pranešimams apie žmones, bėgančius nuo prezidento Vladimiro Putino įsakytos dalinės mobilizacijos.
„Dezertyrai, kuriems gresia rimtos represijos, paprastai gali gauti tarptautinę apsaugą Vokietijoje“, – interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.
„Kiekvienas, kuris drąsiai priešinasi Putino režimui ir dėl to patenka į didelį pavojų, gali prašyti prieglobsčio nuo politinio persekiojimo“, – pridūrė ministrė.
Tuo metu teisingumo ministras Marco Buschmannas per „Twitter“ parašė: „Panašu, kad daug rusų palieka savo tėvynę – Vokietijoje laukiami visi, kas nekenčia Putino kelio ir myli liberalią demokratiją.“
Vokietija jau priėmė apie milijoną nuo Maskvos invazijos pabėgusių ukrainiečių, taip pat suteikė prieglobstį šimtams rusų disidentų.
Pasak N. Faeser, kad gautų apsaugą šalyje, pagreitinta procedūra pasinaudojo jau 438 Rusijos opozicijos šalininkai – daugelis jų yra žurnalistai.
Tačiau ministrė pabrėžė, jog politinis prieglobstis nesuteikiamas automatiškai ir kad prašytojams visų pirma atliekami patikrinimai saugumo sumetimais.
18:24 | Lenkijoje dalinamos jodo tabletės
Rusijai ir toliau vykdant atakas prie pat Zaporižios atominės elektrinės, Lenkijoje pradėtos dalinti jodo tabletės regione dirbantiems ugniagesių tarnyboms, kurios, kilus radiacijos pavojui, būtų perduotos žmonėms, rašo „The Guardian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūra.
„Po to, kai žiniasklaida pranešė apie vykstančius susišaudymus netoli Zaporižios atominės elektrinės, mes nusprendėme iš anksto griebtis apsaugos priemonių, siekiant išdalinti jodo tabletes.
Noriu nuraminti piliečius, kad tai yra įprastiniai, prevenciniai veiksmai, siekiant apsisaugoti, jeigu kiltų tokia situacija, kuri, tikiuosi, neišsipildys“, – radijo transliuotojui „Radio Zet“ sakė Lenkijos vidaus reikalų viceministras Blažejus Pobožis.
17:48 | Ekspertai: Rusijos dalinė mobilizacija karą pratęs, bet nepadės Maskvai jo laimėti
Vakarų ekspertai mano, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija pratęs karą Ukrainoje, bet nepakeis jėgų pusiausvyros, taip pat perspėja nesureikšminti Kremliaus menkai užmaskuoto grasinimo panaudoti branduolinę ginkluotę.
V. Putinas išvakarėse paskelbė apie 300 tūkst. rezervistų šaukimą, o vasario pabaigoje įsiveržimui į Ukrainą buvo sutelkta beveik 200 tūkst. karių. Apie dalinę mobilizaciją Kremliaus šeimininkas paskelbė jo kariams praradus didelę dalį karo pradžioje užgrobtų Ukrainos teritorijų.
Šią savaitę okupuotoms Ukrainos teritorijoms – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims – Maskvos primesta valdžia taip pat paskelbė, kad rugsėjo 23–27 dienomis ketina surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys šiuos ketinimus pasmerkė ir pažadėjo paskelbti Maskvai naujų sankcijų.
Tačiau analitikai teigia, kad tai buvo politiškai rizikingas Rusijos vadovo žingsnis, nes šalies viduje didėja pasipriešinimas karui, o karinės mobilizacijos struktūra per pastarąjį dešimtmetį susilpnėjo.
„Jie nesugebės to padaryti gerai“, – sakė „RAND Corporation“ Rusijos gynybos specialistė Dara Massicot, tyrinėjanti mobilizacijos procesą.
„Jie surinks žmones ir siųs juos į frontą su senu apmokymu, prastu vadovavimu, dar prastesnės būklės įranga nei aktyviosios tarnybos pajėgos ir siųs juos chaotiškai dalimis, nes neturi laiko laukti“, – teigė ji.
Vašingtono analitinio centro „Center for a New American Security“ gynybos specialistas Michaelas Kofmanas savo ruožtu įspėjo nenuvertinti šių pastangų.
Tai padės Maskvai sutvirtinti dabartines fronto linijas, kurias smarkiai spaudžia Ukrainos kariai, kuriuos Vakarai remia savo ginkluote.
„Akivaizdu, kad Rusijos kariuomenė yra labai pažeidžiama artėjant žiemai, o 2023 metais ji atrodys dar blogiau“, – trečiadienį sakė M. Kofmanas.
„Taigi, tai gali išplėsti Rusijos galimybės tęsti karą, bet jo bendra trajektorija ir rezultatai neturėtų pasikeisti“, – teigė jis.
Tačiau V. Putino iššūkis – suburti pajėgas, kurios būtų tinkamai apmokytos, aprūpintos tinkama įranga, turėtų kompetentingą vadovybę ir būtų motyvuotos.
„Jei bus apmokyti šie rezervistai,.. tai vis tiek nėra daug. Mokymo kokybė vis tiek bus abejotina. Kas jiems vadovaus? Visi kiti dalykai tebėra atviri klausimai“, – sakė Robas Lee, Filadelfijoje įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis.
„Šiame kare vis dažniau dalyvaus motyvuoti savanoriai iš Ukrainos pusės, o iš Rusijos pusės bus daugiau žmonių, kurie nenori ten būti“, – spėjo jis.
Į atsargą išėjęs australų generolas ir gynybos analitikas Mickas Ryanas (Mikas Rajanas) teigia, kad V. Putinas vis dar nori „pratęsti karą ir pergudrauti Vakarų valstybes“.
„Atsižvelgiant į tai, kad koviniai rezultatai prastėja nuo 3–4 mėnesio žymos, tai yra išsekusios pajėgos, kurias reikia rotuoti“, – parašė jis per „Twitter“.
„Šaukiamų karių skaičius nėra pakankamas, kad jie galėtų įnešti lemiamą indėlį ar pakeisti karo baigtį... Tai labiau susiję su rotacija ir pakeitimu“, – pridūrė ekspertas.
17:19 | Mobilizacija Rusijoje: oro uostuose – eilės
Prasidėjusi mobilizacija Rusijoje dar sykį atskleidė, kad Rusijos lyderių kalbos – viena, o realybė yra visiškai kita. Pasirodė pranešimai, kad Maskvos oro uostuose pradėti tikrinti visi vyrai, o šaukimus vykti į karą gauna ir daugiavaikiai tėvai, neturintis jokios karinės patirties.
Nepaisant Vladimiro Putino ir Sergejaus Šoigu tikinimų, kad mobilizuojami „dalinės mobilizacijos“ metu bus tik jau turintys karinės patirties, karinę specialybę ar bent jau tarnavę asmenys, pasirodo vis daugiau pranešimų apie rusus, kurie su kariniais reikalais neturi nieko bendro.
BBC liudininkai praneša, kad išskrendančius iš šalies vyrus papildomai tikrina oro uostuose. Skelbiama, kad iš Pulkovo oro uosto Sankt Peterburge ir Maskvos Vnukovo ar Domodedvo skrendančius vyrus tikrina papildomai, o dalį jų „kviečiasi pokalbiui“.
Užduodami klausimai dėl to, kada buvo pirktas bilietas, ar asmuo yra rezerve ir ar gavo šaukimą mobilizacijai.
BBC teigimu, socialiniuose tinkluose skelbiama, kad daugumai tokių asmenų pavyksta išskristi, tačiau dėl šios priežasties susiformuoja didelės eilės.
Rugsėjo 21-ąją Rusijos atsakingi asmenys tvirtino, kad jokių papildomų ribojimų išvykti iš šalies dėl paskelbtos „dalinės“ mobilizacijos nebus.
16:49 | ES šalių vyriausybės skiria milijardus energetikos krizei spręsti
Europai susidūrus su energetikos krize, beveik kiekvieną savaitę kurios nors ES šalies vyriausybės paskelbia skubias priemones, skirtas apsaugoti namų ūkius ir įmones nuo Rusijos karo Ukrainoje sukeltos krizės padarinių.
Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę, paramai jau skirta šimtai milijardų eurų ir tai dar nėra pabaiga.
Vyriausybės imasi įvairiausių priemonių – nuo dujų ir elektros kainų ribojimo iki sunkumų patiriančių energetikos įmonių gelbėjimo ir tiesioginės pagalbos teikimo namų ūkiams.
Parama tęsiama, nepaisant to, kad ES šalys jau yra sukaupusios kalnus naujų skolų, kai mėgino išgelbėti savo ekonomikas nuo COVID-19 pandemijos 2020 metais padarinių.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę paskelbęs paramos priemonių už 14 mlrd. eurų (13,9 mlrd. JAV dolerių), Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pažymėjo, kad Italija yra „tarp daugiausiai paramos Europoje skyrusių šalių“.
Briuselyje įsikūręs ekspertų centras Bruegelio institutas, stebintis ES vyriausybių išlaidas energijos krizei spręsti, teigia, kad Italija pagal išlaidas yra antroje vietoje po Vokietijos.
Roma nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio paramai skyrė 59,2 mlrd. eurų, kad apsaugotų namų ūkius ir įmones nuo kylančių energijos kainų, o tai sudaro 3,3 procento jos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Sąrašą vainikuoja Vokietija su 100,2 mlrd. eurų arba 2,8 proc. BVP, nes šaliai brangiai atsiėjo jos didelė priklausomybė nuo rusiško dujų tiekimo, kurį Maskva ėmė mažinti keršydama už Vakarų šalių įvestas sankcijas.
Trečiadienį Vokietija paskelbė apie su dideliais sunkumais susidūrusios dujų milžinės „Uniper“ nacionalizavimą.
Prancūzija, kuri įvedė dujų ir elektros kainų kilimo „lubas“, užima trečią vietą su 53,6 mlrd. eurų parama, sudarančia 2,2 proc. BVP.
15:58 | Žiniasklaida: Kremlius mobilizuos 1 milijoną, o ne 300 tūkst.
Žymusis „7-asis punktas“ slepia keliskart didesnį šaukiamųjų skaičių už skelbiamą oficialiai, praneša opozicinė Rusijos žiniasklaida
V. Putino „dalinės“ mobilizacijos įsake vienas punktas liko įslaptintas. Kremliaus atstovas D. Peskovas žurnalistams teigė, kad ten kalbama apie mobilizuojamų žmonių skaičių ir paminėjo S. Šoigu, kuris kalbėjo apie 300 tūkst. mobilizuojamųjų. „Novaja Gazeta“ šaltinis Rusijos prezidento administracijoje teigia, kad įslaptintame punkte įrašytas kitas skaičius – 1 mln. šauktinių.
Vakarykščiame dokumente yra aptakiomis formuluotėmis nurodomos mobilizacijos aplinkybės ir sąlygos. 7-asis jo punktas yra cenzūruotas įrašu „tarnybiniam naudojimui“. „Vienintelis dalykas, ką aš galiu pasakyti, tai Sergejus Kožugetovičius Šoigu savo interviu pasakė: „300 tūkst. žmonių“. Štai ten ir yra kalbama apie skaičių iki 300 tūkst. žmonių“, – pareiškė D. Peskovas.
„Novaja gazeta. Europa“ pašnekovas iš Rusijos prezidento administracijos apreiškė, kad iš pradžių buvo svarstoma įslaptinti visą įsako tekstą – už tai pasisakė Gynybos ministerijos atstovai. Vėliau buvo apsispręsta įslaptinti tik vieną punktą, kuriame yra informacija apie tikrąjį mobilizuojamųjų skaičių.
„Šį skaičių kelis sykius redagavo, galų gale paliko milijoną“, – pažymėjo pašnekovas.
15:18 | Rusijos kontroliuojamo Melitopolio turguje nugriaudėjo sprogimas
Ukrainos Melitopolio mieste, kurį karo pradžioje okupavo Rusija, ketvirtadienį nugriaudėjo sprogimas, kaip pranešama, pareikalavęs aukų pilnutėlėje turgavietėje.
Kyjivas pareiškė, kad už incidentą atsakinga Maskva, teigdamas, kad ji ieško preteksto pažerti kaltinimų Ukrainos valdžiai artėjančių aneksinių referendumų išvakarėse.
„Šiandien Melitopolio Centriniame turguje, kur visuomet susirenka daug žmonių, rašistai įvykdė sprogimą ir likvidavo tris kariškius. Informacija apie civilius asmenis tikslinama“, – platformoje „Telegram“ parašė išrinktas miesto meras Ivanas Fedorovas.
„Okupantai surengė teroristinį išpuolį judrioje vietoje, kad apkaltintų ukrainiečių valdžią teroru pseudoreferendumo išvakarėse“, – pridūrė jis.
Pasak I. Fedorovo, Rusija okupuotuose teritorijose sąmoningai sėja baimę ir likviduoja nepageidaujamus asmenis. Meras taip pat patikino, kad Ukrainos kariuomenę ateityje atkovos Melitopolį – pietinį miestą, esantį netoli 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio.
Tuo metu Kremliaus remiama Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto Rytų Ukrainoje valdžia ketvirtadienį pranešė, kad per ukrainiečių smūgius miesto turguje žuvo mažiausiai šeši žmonės.
„Pirminiais duomenimis, apšaudant Dengtą turgavietę žuvo šeši žmonės, o dar šeši buvo sužeisti“, – nurodė miesto pareigūnas Aleksejus Kulemzinas socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime.
Tuo metu prorusiška žiniasklaida paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti apanglėjusių transporto priemonių, sudužusio stiklo šukių ir lavonas.
Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims Maskvos primesta valdžia paskelbė, kad rugsėjo 23–27 dienomis ketina surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys šiuos ketinimus pasmerkė ir pažadėjo įvesti naujų sankcijų Maskvai.
14:56 | Medvedevas: Rusija pasirinko savo kelią, kelio atgal nėra
Ilgametis Rusijos premjeras, šiuo metu užimanti Saugumo Tarybos vicepirmininko postą Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija neabejotinai prisijungs naujas teritorijas Ukrainoje ir jų gynybą užtikrins visomis priemonėmis, „įskaitant ir strateginį branduolinį ginklą“.
Kremlius ir toliau gąsdina branduolinio ginklo panaudojimu Vakarus. Po V. Putino kalbos rugsėjo 21-ąją, kuomet jis aiškino, kad „branduolinio ginklo panaudojimas nėra blefas“, hipergarsinėmis raketomis Vakarams pagrasino D. Medvedevas.
„Todėl visokiems atsargos idiotams su generolų antpečiais nereikia gąsdinti mus kalbomis apie NATO smūgius Krymui. Hipergarsas garantuotai geba pasiekti taikinius Europoje ir JAV gerokai greičiau“, – aiškino jis turėdamas omenyje ankstesnius JAV atsargos generolo Beno Hodgeso komentarus žiniasklaidai. Buvęs NATO pajėgų vadas Europoje „Daily Mail“ tvirtino, kad Rusijai panaudojus taktinį branduolinį užtaisą Ukrainoje NATO sunaikins Rusijos Juodosios jūros laivyną.
D. Medvedevas taip pat konstatavo akivaizdų faktą, kad Rusija jau pasiekė „negrįžtamumo“ ribą ir kitokia jau nebus. „O štai Vakarų establišmentui, išvis visiems NATO šalių gyventojams reikia suprasti, kad Rusija pasirinko savo kelią. Kelio atgal nėra“, – pareiškė jis.
14:29 | Rusijos invazijos Ukrainai padaryta žala jau siekia apie 1 trln. JAV dolerių
Rusijos invazija į Ukrainą jau lėmė žalą už beveik 1 trln. JAV dolerių, ketvirtadienį pranešė Ukrainos vyriausybės pareigūnas.
Kalbant apie „tiesiogines ir netiesiogines išlaidas“, Ukraina patyrė „beveik 1 trln. JAV dolerių“ žalą, teigė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Olehas Ustenko.
Šis skaičius penkis kartus viršija Ukrainos metinį bendrąjį vidaus produktą (BVP), buvusį prieš vasarį prasidėjusią invaziją, teigė O. Ustenko Vokietijos užsienio santykių tarybos surengtame renginyje Berlyne.
Pareigūnas anksčiau buvo pranešęs, kad per pirmąsias dvi karo savaites įsiveržusių Rusijos pajėgų padaryta žala siekė apie 100 mlrd. JAV dolerių.
14:04 | Ukrainos oro pajėgos skelbia apie sėkmingas atakas
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja, kad per trečiadienį sunaikino rusų būrio tvirtovę, minosvaidžių bateriją ir iki 15 Rusijos okupantų šarvuotų kovinių mašinų. Taip pat buvo sunaikinti keturi bepiločiai orlaiviai ir viena sparnuotoji raketa „Iskander-K“.
„Naikintuvai ir toliau naikina Rusijos oro gynybą, pasitelkę amerikietiškas antiradarines raketas AGM-88 HARM, pritaikytas Ukrainos lėktuvams.
Per oro antskrydžius buvo likviduota priešo būrio tvirtovė, minosvaidžių baterija, iki 15 vienetų šarvuotų kovinių mašinų, dešimtys jame esančių asmenų“, – „Facebook“ skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybės spaudos tarnyba.
13:32 | Šiurpūs vaizdai iš okupuoto Donecko: sprogimo miesto centre metu žuvo mažiausiai 6 civiliai
Rusijos okupuotame Donecke raketomis apšaudytas centrinis turgus – sviediniai pataikė į paties turgaus paviljonų konstrukcijas, matyti sprogimo sudegintas viešojo transporto autobusas. Pirminiais duomenimis, žuvo mažiausiai 6 žmonės, dar bent 6 buvo sužeisti.
Rusijos remiamos pajėgos okupavo Donecką dar 2014-aisiais. Pastaruoju metu prorusiškos pajėgos nuolat kaltina Kyjivą apšaudant civilius objektus mieste, o ukrainiečių žiniasklaidoje tvirtinama, kad tai patys rusai apšaudo civilius, siekdami diskredituoti Ukrainos kariuomenės pajėgas.
13:17 | Kremlius: mobilizacija pasirinkta dėl priešpriešos su NATO aljanso galimybėmis
Kremlius savo sprendimą karo Ukrainoje akivaizdoje skelbti „dalinę“ mobilizaciją tuo, kad kovoja su NATO aljanso „galimybėmis“.
„Sprendimas imtis dalinės mobilizacijos yra susijęs su tuo, kad šiuo metu Rusija de facto stojo prieš faktiškai NATO bloką su visomis jų galimybėmis. Tai ir nulėmė tokią būtinybę“, – pareiškė D. Peskovas.
12:31 | Maskva: per apsikeitimą belaisviais su Kyjivu paleisti 55 kariai jau yra Rusijoje
Maskva ketvirtadienį pranešė, kad 55 rusų kariškiai, paleisti per didžiausią apsikeitimą belaisviais su Kyjivu nuo karo prieš Ukrainą pradžios, jau yra Rusijoje.
„Visi kariškiai buvo pristatyti į Rusijos Federacijos teritoriją kariniu transporto lėktuvu ir yra Rusijos gynybos ministerijos medicinos įstaigose“, – nurodė Gynybos ministerija išplatintame pareiškime.
Pareiškime neužsimenama apie Viktorą Medvedčuką – buvusį Ukrainos įstatymų leidėją ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką, kaltinamą valstybės išdavyste, kuris taip pat buvo perduotas Rusijai per apsikeitimą belaisviais.
12:10 | Macronas: Ukrainos sąjungininkai turi tvirtai pasipriešinti Rusijos šantažui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį parodytame interviu pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai turi tvirtai pasipriešinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino „šantažui“.
V. Putinas, išvakarėse skelbdamas dalinę mobilizaciją, pareiškė, kad Rusija, jei kils grėsmė jos teritoriniam vientisumui, ginsis panaudodama „visas turimas priemones“, turėdamas omenyje branduolinį ginklą, pabrėždamas, kad „tai ne blefas“.
„Mūsų užduotis – laikytis savo linijos, t. y. padėti Ukrainai, kaip tai ir darome, ginti jos teritoriją ir niekada nepulti Rusijos“, – sakė E. Macronas televizijai BFM, trečiadienį grįždamas iš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Niujorke.
11:43 | ISW: Putino paskelbta „dalinė mobilizacija“ Rusijos problemų fronte neišspręs
Naujausioje JAV Karo studijų instituto ataskaitoje pažymima, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino rugsėjo 21-osios pranešimas apie „dalinę mobilizaciją“ atskleidė daugelį problemų, su kuriomis Rusija susiduria neužtikrinto įsiveržimo į Ukrainą metu ir kurias Maskva vargu ar sugebės išspręsti artimiausiais mėnesiais.
To gali neužtekti, kad būtų palaikomas dabartinis Rusijos karinių pajėgų lygis ir 2023-iaisiais, bandant kompensuoti rusų netektis.
Dalinė Rusijos mobilizacija, anot ekspertų, neatima iš Ukrainos galimybių išlaisvinti daugiau okupuotų teritorijų jau šią žiemą.
Taip pat nėra aišku, kokia Rusijos rezervo dalis jau buvo permesta į kovos veiksmus Ukrainos teritorijoje.
Rusų kariai, tikėtina, pašaukė labiausiai tinkamus karui karinius rezervus jau „ikikarinės mobilizacijos“ metu, o tai leidžia teigti, kad dabartiniai mobilizuojamieji bus ne taip gerai parengti karo veiksmams.
Be to, Rusijos rezervininkai iš esmės yra prastai apmokyti ir neatnaujina savo įgūdžių po karinės tarnybos. Privalomoji tarnyba Rusijoje trunka tik metus, jų metų šauktiniai gauna tik bazines žinias, kurios per daugelį metų pasimiršta ar net pasensta.
ISW pažymima, kad tik nedaugelis rusų rezervininkų, išskyrus tuos, kurie jau dabar yra Ukrainoje, apskritai turi karinės patirties.
11:05 | G-7 smerkia Rusijos „eskalacinius žingsnius“, planuoja naujas sankcijas
Didžiojo septyneto (G-7) valstybių užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad sieks tolesnių sankcijų Rusijai, prezidentui Vladimirui Putinui trečiadienį paskelbus rezervistų mobilizaciją karui Ukrainoje.
Trečiadienį vakare paskelbtame pareiškime G-7 ministrai „pasmerkė tyčinius eskalacinius Rusijos veiksmus, įskaitant dalinę rezervistų mobilizaciją ir neatsakingą branduolinę retoriką“.
G-7 imsis „tolesnių tikslinių sankcijų ir yra pasiryžęs daryti nuolatinį ekonominį ir politinį spaudimą Rusijai“, sakė ministrai po susitikimo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos kuluaruose.
„Išnagrinėsime ir priimsime naujas ribojamąsias priemones – tiek asmenines, tiek sektorines“, – anksčiau trečiadienį žurnalistams sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Taip jis kalbėjo po neeilinio susitikimo su 27 bloko šalių užsienio reikalų ministrais.
10:44 | Rusai bandė padegti miesto administraciją
Ketvirtadienio naktį rusai bandė padegti Samaros srityje esančio Toljačio miesto administraciją. Į pastatą buvo mestas Molotovo kokteilis, tačiau pavyko padegti tik pastato duris. Tikėtina, kad incidentas susijęs su tą pačią dieną paskelbta mobilizacija.
Remiantis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, anksčiau balandžio mėnesį šio pastato fasadas buvo išteptas raudonais dažais.
10:13 | Latvijos pasieniečiai nuo savaitės pradžios į šalį neįleido 15 Rusijos piliečių
Per pirmąsias dienas, kai Baltijos šalys ir Lenkija taiko griežtesnę Rusijos piliečių įleidimo tvarką, į Latviją iš viso kol kas neįleista 15 tos šalies piliečių, ketvirtadienį šalies visuomeniniam transliuotojui LTV sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas Ivaras Ruskulis.
Nuo pirmadienio Baltijos šalyse ir Lenkijoje įsigaliojo apribojimai Rusijos piliečiams, turintiems trumpalaikes Šengeno vizas, atvykti į šalį ne būtiniausiais tikslais, pavyzdžiui, turizmo ir poilsio.
Rusijoje paskelbus dalinę mobilizaciją, padėtis pasienyje yra stabili, o bandymų neteisėtai kirsti sieną neužfiksuota, sakė I. Ruskulis. Vėliausias toks atvejis užregistruotas rugpjūčio 24 dieną.
09:45 | Rusijos pajėgos apšaudė Zaporižią, žuvo 1 žmogus, 5 buvo sužeisti
„Priešas iš ryto pradėjo raketų ataką srities centre. Infrastruktūros objektai vėl tapo okupanto taikiniu. Aplink buvo sunaikinti gyvenamieji pastatai. Pirminiais duomenimis, žinoma apie vieną auką. Amžinas atminimas ir užuojauta artimiesiems ir draugams. Penki buvo sužeisti. Informacija tikslinama“, – „Telegram“ rašė Zaporižios srities karinės administracijos vadas Oleksandras Staruchas.
Vėliau Ukrainos prezidento kanceliarija pranešė, kad Rusijos Federacija Zaporižiai ir jos priemiesčiams smogė 9 raketomis. Žmonės liko po griuvėsiais, gelbėjimo operacija tęsiama.
„Rusai, ne žmonės, paleido raketą į viešbutį centriniame parke. Vyksta didelis sunaikinimas, žmonės įstrigę po griuvėsiais. Gelbėtojai stengiasi patraukti griuvėsius ir išlaisvinti žmones. Taip pat, kaip jau tapo įprasta Rusijos teroristams, jie smogė į elektros pastotę. Taip pat pataikyta į televizijos bokštą. Greitosios pagalbos tarnybos stengiasi kuo greičiau pašalinti padarinius“, – pranešė prezidentūros kanceliarija „Telegram“
09:17 | Štai ir viskas: rusų turistams duris uždarys ir Suomija
Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto trečiadienį paskelbė, kad Suomijos vyriausybė parengs sprendimą apriboti turistų iš Rusijos atvykimą. Toks sprendimas reikštų, kad Rusija bus visiškai atitverta nuo Europos antžeminiu keliu, nes rusų turistams duris uždarė visos Baltijos šalys bei Lenkija.
„Šiandien nusprendėme pradėti rengti nacionalinį sprendimą, kaip galime apriboti turistų srautus arba visiškai užkirsti jiems kelią, ir šis nacionalinis sprendimas gali numatyti naujus teisės aktus, kurie bus priimti labai greitai, arba esamų teisės aktų išaiškinimą“, – spaudos konferencijoje Niujorke sakė Pekka Haavisto.
Naujo sprendimo kūrimą vykdo Suomijos Užsienio reikalų ministerija, o jį priims parlamentas.
„Suomija nenori būti tranzito šalimi net kitų šalių išduotoms Šengeno vizoms, o dabar norime suvaldyti šį srautą“, – pabrėžė jis.
Suomijos užsienio reikalų ministras priminė, kad šalis kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu pateikti bendras rekomendacijas dėl leidimo rusams patekti į ES, „tačiau negalima garantuoti, kad šis žingsnis įvyks labai greitai“.
08:43 | Pchenjanas neigia siunčiantis ginklus Rusijai karo Ukrainoje metu
Šiaurės Korėja pareiškė, kad per karą Ukrainoje neeksportavo ir neplanuoja eksportuoti ginklų į Rusiją, ir tvirtina, kad JAV žvalgybos pranešimai apie ginklų perdavimą yra bandymas pakenkti Pchenjano įvaizdžiui.
Ketvirtadienį komentaruose valstybinei žiniasklaidai vienas Šiaurės Korėjos gynybos pareigūnas sakė, kad JAV turėtų liautis reiškusios „neapgalvotas pastabas“ ir „laikyti burną užčiauptą“.
Joe Bideno administracijos pareigūnai anksčiau šį mėnesį patvirtino išslaptintą JAV žvalgybos vertinimą, kad Rusija pirko ginklų iš Šiaurės Korėjos, įskaitant milijonus artilerijos sviedinių ir raketų.
Šiaurės Korėjos ginklų eksportas į Rusiją pažeistų Jungtinių Tautų rezoliucijas, kuriomis šiai šaliai draudžiama importuoti ar eksportuoti ginklus.
08:30 | Truss: JK teiks karinę pagalbą Ukrainai, kol ji triumfuos prieš Rusiją
Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss trečiadienį Jungtinėse Tautose pažadėjo toliau teikti karinę pagalbą karo nuniokotai Ukrainai, kol ji triumfuos prieš Rusiją.
L. Truss prisijungė prie kitų Vakarų lyderių, JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke pasisakiusių prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris keliomis valandomis anksčiau paskelbė apie rezervistų mobilizaciją, duodamas aiškų ženklą, kad neskuba užbaigti karo.
Jos teigimu, šis V. Putino žingsnis tik pabrėžia Rusijos invazijos į kaimyninę šalį „katastrofišką nesėkmę“ ir sustiprina Vakarų sąjungininkų ryžtą paremti Kyjivą.
„Nesustosime, kol Ukraina nenugalės“, – sakė L. Truss JT Generalinėje Asamblėjoje, į kurią pirmąkart kreipėsi kaip JK lyderė.
08:11 | Ukraina susigrąžino daugiau nei 200 savo herojų
Trečiadienį vykstant mainams su Rusijos įsibrovėliais, buvo paleisti 215 Ukrainos gynėjų, tarp jų 10 užsieniečių. Rusijai buvo grąžintas prokremliškas oligarchas Viktoras Medvedčukas, apsiskelbęs, kad Vladimiras Putinas yra jo dukros krikštatėvis, bei dar 55 rusų okupantai. Šią informaciją patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, prezidentūros kancleris Andrijus Jermakas ir pulkas „Azov“.
„Iš Rusijos nelaisvės išlaisvinome 215 mūsų žmonių, tarp jų 124 karininkus. Tarp paleistų – 108 „Azov“ kovotojai“, – skelbė A. Jermakas.
Tarp išvaduotųjų taip pat yra pasieniečių, policininkų, jūreivių, krašto sargybinių, muitininkų, civilių. Akcentuojama, kad pavyko išgelbėti pulko „Azov“ vadus: Denisą Prokopenką, Serhijų Volynskį „Voliną“, Svjatoslavą Palamarą, Denisą Šlegą, Olehą Chomenko.
„200 savo herojų iškeitėme į Medvedčuką, kuris tyrimui jau davė visus įmanomus parodymus“, – pridūrė A. Jermakas.
Pasak A. Jermako, šie mainai – asmeninių Ukrainos prezidento ir Turkijos prezidento R. T. Erdogano susitarimų rezultatas.
Taip pat pavyko grąžinti 10 užsieniečių, kurie mainų metu gynė Ukrainą. Tarp jų yra ir tokių, kuriuos užpuolikai „nuteisė“ mirties bausme.
⚡️Денис Прокопенко, командир "Азову", звернувся до всіх українців зі словами "Слава Україні!"
— НГУ (@ng_ukraine) September 21, 2022
Герой сказав, що почувається добре і подякував Президенту і всій команді за визволення.#Azov #Azovstal pic.twitter.com/LREIe7YnLk
07:48 | Rusijoje per protestus prieš mobilizaciją sulaikyta daugiau nei 1 300 žmonių
Rusijoje per demonstracijas prieš prezidento Vladimiro Putino anksčiau paskelbtą dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje trečiadienį sulaikyta daugiau kaip 1 300 žmonių, skelbia informavo protestus stebinti nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“.
Organizacijos duomenimis, per mitingus, vykusius 38 miestuose visoje šalyje, buvo sulaikyti mažiausiai 1 347 žmonės.
Šie protestai buvo didžiausi Rusijoje nuo vasario, kai Maskvai paskelbus apie karinę intervenciją Ukrainoje prasidėjo demonstracijos.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė Rusijos sostinės centre matę, kaip policija su riaušėms malšinti skirta ekipuote pagrindinėje parduotuvių gatvėje sulaikė mažiausiai 50 žmonių.
Šalies antrajame pagal dydį mieste Sankt Peterburge AFP žurnalistai matė, kaip policija apsupo nedidelę grupę protestuotojų, vieną po kito juos sulaikė ir vedė į autobusą.
Demonstrantai skandavo: „Ne mobilizacijai!“
„Visi bijo. Aš esu už taiką ir nenoriu, kad tektų šaudyti. Tačiau dabar išeiti į gatvę yra labai pavojinga, kitaip būtų daug daugiau žmonių“, – sakė protestuotojas studentas Vasilijus Fiodorovas, užsikabinęs pacifistinį simbolį.
07:11 | Ukrainos vadovas reikalauja iš pasaulio nubausti Rusiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį emocingame vaizdo kreipimesi į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją pareikalavo, kad pasaulis nubaustų Rusiją.
Išdėstydamas savo taikos sąlygas, V. Zelenskis – vienintelis vadovas, kuriam buvo leista kreiptis į Generalinę Asamblėją vaizdo ryšiu, 15 kartų pareikalavo nubausti Rusiją už agresiją prieš jo šalį.
„Ukraina reikalauja bausmės už bandymą pavogti mūsų teritoriją. Bausmės už tūkstančių žmonių nužudymą. Bausmės už moterų ir vyrų kankinimą ir žeminimą“, – sakė prezidentas iš anksto įrašytame vaizdo kreipimesi anglų kalba.
Po dvejus metus trukusių pandeminių apribojimų vėl gyvai susirinkusi Generalinė Asamblėja atsistojusi audringai plojo V. Zelenskiui, vilkėjusiam neatskiriama jo įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos marškinėlius.
Ukrainos prezidentas paragino įsteigti specialųjį tribunolą patraukti atsakomybėn Rusiją, pabrėžęs, jog tai būtų „signalas visiems būsimiems agresoriams“.
Jis taip pat pareikalavo įsteigti kompensacijų fondą, sakydamas, kad Rusija „turėtų sumokėti už šį karą savo turtu“.
06:38 | Turkija smerkia „referendumus“ Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose
Turkija trečiadienį pasmerkė „neteisėtus“ planus surengti aneksinius referendumus keturiuose Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose.
„Tarptautinė bendruomenė nepripažins tokių neteisėtų fait accompli (įvykusių faktų)", – sakoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Turkija niekada nepripažino Kremliaus įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos, kuri įvyko 2014 metais.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, naudodamasis savo atvirais santykiais tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, bando pradėti tiesiogines derybas dėl paliaubų.
Tačiau okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planai surengti aneksinius referendumus ir Kremliaus sprendimas paskelbti dalinę mobilizaciją reiškia, kad gali prasidėti dar smurtingesnis karo etapas.
Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims Maskvos primesta valdžia paskelbė, kad rugsėjo 23–27 dienomis ketina surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys šiuos ketinimus pasmerkė.
06:06 | ES svarsto galimybę įvesti naujas sankcijas Rusijai
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį neeiliniame posėdyje svarstė galimybę įvesti naujas sankcijas Rusijai, šiai paskelbus dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje, sakė bloko diplomatijos vadovas.
„Išnagrinėsime ir priimsime naujas ribojamąsias priemones, tiek asmenines, tiek sektorines“, – po susitikimo žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Vis dėlto jis pridūrė, kad galutinis sprendimas turi būti priimtas oficialiame posėdyje.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymas dėl dalinės karinės mobilizacijos ir siekis surengti referendumus dėl okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijos rodo jo „desperaciją“ dėl Maskvos karinių nesėkmių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos atstovas spaudai.
► Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas pašiepiamai atsiliepė apie Rusijos vadovo Vladimiro Putino trečiadienį paskelbtą sprendimą mobilizuoti kariuomenės rezervistus.
► Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas trečiadienį pareiškė, kad prezidento Vladimiro Putino įsakymas dėl dalinės karinės mobilizacijos Rusijos karui Ukrainoje paremti yra „blogas ir neteisingas žingsnis“.
► JAV ambasadorė Ukrainoje trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymas dėl dalinės mobilizacijos yra „silpnumo ženklas“.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje.
► Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį Jungtinėms Tautoms pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą primena imperializmo epochą.
► Ukrainos branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“ trečiadienį apkaltino Rusiją vėl sudavus smūgį Zaporižios atominei elektrinei pietų Ukrainoje.
