Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
01.08 | Rusijai trūksta grūdų ir cukraus
Rusijos valdžia nusprendė taikyti laikiną grūdų eksporto į Eurazijos ekonominės sąjungos šalis (Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją), taip pat cukraus eksporto į trečiąsias šalis draudimą.
#Russia is running out of sugar and grain
Prime Minister Mishustin signed a decree temporarily banning the export of grain to #EEU states and sugar to all countries.— NEXTA (@nexta_tv) March 14, 2022
00.59 | Pagrobtas okupuoto Melitopolio meras išvežtas į Rusijos kontroliuojamą Luhanską
Pasak Zaporožės regiono karinės administracijos, Rusijos pajėgos nuvežė pagrobtą Melitopolio merą Ivaną Fedorivą nugabeno į Rusijos okupuotą Luhanską. Jis kaltinamas „terorizmu“.
⚡️ Kidnapped mayor of occupied Melitopol taken to Russian-controlled Luhansk.
According to the Zaporizhzhia Regional Military Administration, Russian forces took abducted Mayor Ivan Fedoriv to Russian-occupied Luhansk, where he is being accused of “terrorism.”REKLAMA— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 14, 2022
00.58 | Rusija paprašė Kinijos karinės technikos
„Financial Times“ teigia, kad Rusija paprašė Kinijos, kad ši suteiktų raketų, bepiločių orlaivių, šarvuočių, kitos karinės technikos.
#NewChinaRussiaScoop – US told allies that Russia requested 5 types of military gear from China, including #SurfaceToAirMissiles. Also #drones, armored vehicles, logistics vehicles & intelligence-related equipment. US did not provide underlying intelligence in cables to allies. https://t.co/ScFbhl93LU
REKLAMAREKLAMA— Demetri・FT (@Dimi) March 14, 2022
Pabrėžiama, kad Kinija teigiamai reagavo į tokį prašymą.
CNN savo ruožtu priduria, kad kad Rusija taip pat paprašė, kad Kinija atsiųsti maisto davinių.
CNN reports that among the assistance 🇷🇺 supposedly requested from 🇨🇳 included MREs (meals ready to eat), underscoring the most basic logistical deficits its military is facing. Here's a photo of Chinese MREs I took, incidentally, at a Russian military expo a few years back: pic.twitter.com/fdQTPlKU5z
REKLAMAREKLAMAREKLAMA— Melissa Chan (@melissakchan) March 14, 2022
23:58 | JAV susirūpinusi dėl Rusijos ir Kinijos suartėjimo
Jungtinės Valstijos giliai susirūpinusios dėl Rusijos ir Kinijos „suartėjimo“, pirmadienį nurodė vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas.
Šis komentaras buvo išsakytas po septynias valandas trukusio JAV ir Kinijos aukšto rango pareigūnų derybų dėl karo Ukrainoje ir kitų saugumo klausimų.
„Turime labai gilių nuogąstavimų dėl Kinijos suartėjimo su Rusija“, – žurnalistams sakė pareigūnas, prašęs neviešinti jo vardo.
„Pokalbis buvo labai atviras“, – pridūrė jis.
23.19 | Svarsto, ar JAV prezidentas turėtų atvykti į Europą
„Reuters“ praneša, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto, ar jis turėtų vykti vizito į Europą tam, kad susitiktų su NATO sąjungininkais.
Teigiama, kad jeigu vizitas įvyktų, J. Bidenas susitiktų su sąjungininkai Lenkijoje ir Vokietijoje.
22.54 | Rusijos atakos Charkive
Pirmadienį vakare Ukrainos Charkivo miestas ir vėl patyrė Rusijos karinį išpuolį. Gyventojai fiksuoja, kad po apšaudymo užsidegė vienas iš pastatų.
22.46 | ES diplomatijos vadovas pasmerkė V. Putino „barbarišką“ invaziją į Ukrainą
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „barbarišką“ invaziją į Ukrainą ir patvirtino sankcijų Kremliui ketvirtąjį paketą.
J. Borrellis sakė, kad Maskva atakuoja ne vien Ukrainos kariuomenę, bet ir civilius gyventojus. Jis atkreipė dėmesį į padėtį apsiaustame pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur nuo invazijos pradžios „žuvo daugiau kaip 2,4 tūkst. civilių“.
„Putino karas susijęs ne vien su Ukraina, jis susijęs su mūsų Europos žemyno saugumu ir stabilumu. Tai paveiks mus visus“, – per spaudos konferenciją Skopjėje pabrėžė J. Borrellis.
22.18 | Ukrainą paliko apie 2,8 mln. žmonių
Jungtinių Tautų atstovai skelbia, kad Ukrainą dėl karo paliko apie 2,8 mln. žmonių.
Skelbiama, kad iš Ukrainos į kaimyninę Lenkiją pabėgo daugiau nei 1,7 mln. asmenų.
21.59 | Į propagandinio Rusijos kanalo studiją įsiveržė moteris su plakatu
Propagandinio Rusijos valstybinio kanalo tiesioginių žinių metu į studiją įsiveržė moteris su plakatu, ragindama žmones netikėti skleidžiamu Rusijos melu apie karo įvykius Ukrainoje.
Į studiją įžengusi moteris prieš kameras pradėjo laikyti plakatą, kuriame buvo užrašyta: „Ne karui. Sustabdykite karą. Netikėkite propaganda, čia jums meluoja. Rusija prieš karą.“
During a #Russian propaganda live broadcast, a girl with an anti-war banner ran into the studio pic.twitter.com/UMmgSjGlLJ
— NEXTA (@nexta_tv) March 14, 2022
Prieš karą protestavusi moteris yra viena iš „Pervyj kanal“ redaktorių Marina Ovsianikova, kuri vėliau buvo suimta, praneša NEXTA.
Prieš įsiverždama į studiją, moteris įrašė vaizdo įrašą, kuriame pasisakė prieš karą Ukrainoje ir taip pat pripažino, kad ji jaučia gėdą, jog valstybiniame kanale turėjo skleisti propagandą žmonėms.
21.33 | „Fox News“ žurnalistas atsidūrė ligoninėje
Pirmadienį amerikiečių žiniasklaidos kanalo „Fox News“ žurnalistas atsidūrė ligoninėje po to, kai buvo sužeistas Kyjive
The Prosecutor General of #Ukraine reports that another foreign journalist was wounded today. pic.twitter.com/eGONt8kuqt
REKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) March 14, 2022
Sekmadienį buvo pranešta, kad Ukrainoje rusų karinės pajėgos nužudė „The New York Times“ žurnalistą.
21.10 | JAV ir Kinijos pareigūnai surengė „turiningas derybas“ dėl karo Ukrainoje
JAV ir Kinijos pareigūnai pirmadienį Romoje surengė „turiningas diskusijas“ apie Rusijos invaziją Ukrainoje, pranešė Baltieji rūmai.
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas ir Kinijos komunistų partijos diplomatijos vadovas Yang Jiechi po susitikimo viename viešbutyje su žurnalistais nesikalbėjo.
Tuo metu Baltieji rūmai sakė, kad abu pareigūnai taip pat „pabrėžė būtinybę išlaikyti atviras ryšio linijas tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos“.
21.03 | Varšuva: Rusijos invazija į Ukrainą yra „strateginė ir taktinė nesėkmė“
Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį sakė Jungtinėms Tautoms, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra „strateginė ir taktinė nesėkmė“.
Kreipdamasis į JT Saugumo Tarybą ministras Zbigniewas Rau sakė, kad per šią kampaniją Maskva pradėjo atakuoti civilius ir kad toks elgesys prilygsta „valstybiniam terorizmui“.
„Ši prastai parengta ir vykdoma operacija virto strategine ir taktine nesėkme, – sakė Z. Rau. – Tačiau užuot vengęs nebūtinų žūčių savo pačių pajėgose, Kremlius pakeitė taktiką.“
„Įsibrovėliai pradėjo taikytis į civilius gyventojus ir infrastruktūrą, mėgindami palaužti Ukrainos žmonių dvasią, – pridūrė jis. – Tai yra smerktina, gėdinga ir prilygsta valstybiniam terorizmui.“
20.57 | Sustingę Rusijos kariniai veiksmai
JAV gynybos pareigūnas patvirtinti, kad beveik visi Rusijos karinės invazijos Ukrainoje žingsniai yra gerokai „sustingę“.
Rusijos kariuomenės judėjimas link Kyjivo, pasak JAV pareigūno, per savaitgalį nepadarė pastebimos pažangos karo lauke, rašo CNN.
Pastebima, kad Černigovo ir Charkivo miestų puolimas taip pat įstrigo, tačiau okupantai pradėjo mesti karines pajėgas link Iziumo miesto. Nepaisant to, Rusijos pajėgos nepriartėjo prie Mokalajivo miesto.
20.39 | Ukraina ragina nedelsiant pašalinti Rusiją iš Europos Tarybos
Ukraina pirmadienį pareikalavo, kad Rusija nedelsiant būtų pašalinta iš Europos Tarybos, pareiškusi, kad ši šalis neturi teisės likti europinėje žmogaus teisių organizacijoje, kai įsiveržė į kaimyninę valstybę.
ET vykdomasis organas – Ministrų Komitetas – įšaldė visas Rusijos atstovavimo teises pirmąją invazijos dieną, bet iki šiol dar nė viena Europos Tarybos narė nėra visam laikui pašalinta iš šios organizacijos.
„Raginame jus priimti sprendimą dėl Rusijos nedelsiamo pašalinimo iš Europos Tarybos“, – vaizdo ryšiu ET Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Jis pridūrė, kad Rusijos invazija reiškia, kad ši šalis „negali likti Europos šeimoje“.
20.01 | Diplomatai: ES dėl Ukrainos skelbs sankcijas R. Abramovičiui ir kitiems rusams
Europos Sąjunga įves sankcijas Romanui Abramovičiui ir kitiems oligarchams, tęsdama spaudimą rusams, remiantiems Maskvos invaziją į Ukrainą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė trys diplomatai.
Milijardierius R. Abramovičius, Anglijos „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, ir kiti oligarchai įtraukiami į asmenų, kurių turtas ES, įskaitant superjachtas ir didžiulius namus, gali būti konfiskuotas ir kurie gali būti neįleidžiami į bloko teritoriją, sąrašą, sakė diplomatai.
Tai bus ketvirtas ES sankcijų Rusijai paketas, o detalesnė informacija apie jį turėtų būti paskelbta vėliau pirmadienį.
19.42 | Rusijos atskrydis pražudė žmones
Ukrainos šiauriniame Rivnės regione rusų karinės oro pajėgos smogė televizijos bokštui. Atakos metu nužudyti mažiausiai 9 žmonės, dar 9 buvo sužeisti, skelbiama „The Guardian“.
As a result of a #Russian air strike on a TV tower in the #Rivne region, 9 people were killed and 9 more were injured. pic.twitter.com/ELMRkrZ8Q6
— NEXTA (@nexta_tv) March 14, 2022
19.36 | Charkivą apšaudė okupantai
Charkivo meras Ihoris Terekhovas teigė, kad miestas patyrė Rusijos karinių pajėgų ataką, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Kaip teigė miesto meras nacionalinei Ukrainos televizijai, okupantai apšaudė centrinius rajonus ir pražudė žmones.
Kiek per surengtą ataką buvo nužudyta žmonių, kol kas nėra žinoma.
19.27 | TVF: Ukrainos ekonomika gali žlugti, jei karas užsitęs
Ukrainos vyriausybė toliau funkcionuoja, bankininkystės sistema stabili, šalis trumpuoju periodu gali mokėti skolas, bet Rusijos invazija galėtų sukelti niokojamą recesiją, pirmadienį paskelbė tarptautinis valiutos fondas (TVF).
TVF įspėjo, kad karas gali sukelti ir platesnių pasekmių, įskaitant grėsmę pasaulinei maisto saugai dėl kylančių kainų ir trukdymo sėti javus, ypač kviečius.
Jei padariniai būtų minimalūs – tai yra, jei „karas būtų greitai išspręstas“ – šalies „gamybos apimtis šiais metais sumažėtų 10 proc.“, sakoma TVF analizėje.
Tačiau joje įspėjama dėl „didžiulės nežinios“ ir sakoma, kad jei konfliktas užsitęs, padėtis blogės.
18.50 | Kinija išreiškė norą padėti Rusijai
„Financial Times“ praneša, kad Kinija teigiamai vertina Rusijos prašymą dėl karinės pagalbos.
Kiek anksčiau pirmadienį buvo skelbiama, kad Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos savo karui Ukrainoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida.
Apie tai pranešta po to, kai Baltieji rūmai perspėjo Pekiną, kad jei jis padės Maskvai išvengti sankcijų, sulauks rimtų „pasekmių“.
JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, kad Rusija prašė savo pagrindinės sąjungininkės karinės įrangos ir paramos.
18.39 | Londone protestuotojai užėmė su rusų oligarchu susijusį namą
Viename brangiausių Londono rajonų pirmadienį protestuotojai užėmė namą, susijusį su Rusijos oligarchu Olegu Deripaska, kuriam Vakarai taiko sankcijas.
Belgreivo aikštėje ant 5 numeriu pažymėto namo protestuotojai iškabino transparantą su užrašu „Ši nuosavybė yra išvaduota“ ir Ukrainos nacionalinę vėliavą.
Ankstų rytą iškviesti policijos pareigūnai pastatą užtvėrė , o vėliau pasinaudoję grąžtu atidarė paradines namo duris, kad patektų į vidų, o į balkoną pakliuvo pasinaudoję keltuvu.
Activists seized the mansion of Oleg Deripaska. pic.twitter.com/AZKCmsWCsX
— NEXTA (@nexta_tv) March 14, 2022
„Mes esame turto išlaisvinimo frontas. Štai ką mes darome. Tai yra ne skvoteriavimas, o išvadavimas“, – telefonu sakė vienas namo viduje buvusių protestuotojų naujienų agentūrai AFP.
„Ketiname panaudoti namą (ukrainiečių) pabėgėliams apgyvendinti“, – pridūrė kitas.
Aktyvistai reiškia nepatenkinimą, kad Jungtinės Karalystės sankcijų Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausiam ratui įgyvendinimas per ilgai užtrunka.
„Sakoma, kad turto areštas gali užtrukti iki šešių mėnesių, tai juokinga“, – sakė vienas iš jų.
JK vyriausybė savo ruožtu vėliau pirmadienį sakė svarstanti galimybę apgyvendinti į sankcijų sąrašus patekusių Rusijos oligarchų areštuotuose namuose karo pabėgėlius iš Ukrainos.
18.16 | Elonas Muskas kviečia Vladimirą Putiną į dvikovą dėl Ukrainos
Turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas pirmadienį iškvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į dvikovą, o prizas būtų ne kas kita kaip Ukrainos, kur Maskva vykdo brutalią invaziją, likimas.
Ekscentriškasis milijardierius ir kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas nusprendė per socialinį tinklą „Twitter“, kur neretai paskelbia keistų žinučių, išsiaiškinti, ar Rusijos lyderis išbandytų savo narsą asmeniškai, o ne rusų kariuomenės rankomis kaimyninėje šalyje.
„Iškviečiu Vladimirą Putiną į dvikovą. Statymas yra Ukraina“, – pareiškė E. Muskas.
„Ar sutinkate su tokiomis grumtynėmis?“ – rusiškai pridūrė jis, tiesiogiai kreipdamasis į oficialią 69 metų prezidento tviterio paskyrą anglų kalba.
Vienam iš 77 mln. E. Musko sekėjų parašius, kad „Tesla“ įkūrėjas galbūt gerai neapgalvojo savo iššūkio, E. Muskas atsakė, kad kalba „visiškai rimtai“.
„Jei Putinas galėtų taip lengvai pažeminti Vakarus, jis priimtų iššūkį. Bet jis to nepadarys“, – pridūrė E. Muskas.
Kremliaus reakcijos kol kas nebuvo.
17.37 | Netoli elektrinės – sprogimas
Valstybinė Ukrainos energetikos įmonė „Energoatom“ pranešė, kad Rusijos kariai pirmadienį šalia Zaparožės atominės elektrinės, kurią kontroliuoja okupantai, susprogdino šaudmenis.
Teigiama, kad sprogmenys buvo susprogdinti šalia elektrinės pagrindinio reaktoriaus.
Informacijos apie galimus radiacinio fono pakitimus kol kas nėra.
⚡️Energoatom: Russian troops blew up explosives at Zaporizhzhia nuclear plant.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 14, 2022
Ukraine’s state-run nuclear energy company said on March 14 that the explosives had been blown up near the Russian-controlled Ukrainian plant’s main reactor and that further explosions are planned.
Kovo 4 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą griebusis „branduolinio teroro“ ir mėginant „pakartoti“ Černobylio katastrofą, kai įsiveržusios Rusijos pajėgos apšaudė didžiausią Europoje atominę elektrinę.
17.29 | Ukrainos prezidentas V. Zelenskis kreipsis į JAV Kongresą
Rusijai intensyviai apšaudant Vakarų sąjungininkę Ukrainą, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį virtualiai pasakys kalbą JAV Kongresui, pirmadienį pranešė Kongreso demokratų vadovybė.
„Laukiame... prezidento Zelenskio kalbos [Atstovų] Rūmams ir Senatui, ir [galimybės] išreikšti savo paramą Ukrainos žmonėms, drąsiai ginantiems demokratiją“, – bendrame laiške įstatymų leidėjams rašė Atstovų Rūmų lyderė Nancy Pelosi ir Senato lyderis Chuckas Schumeras.
Pranešimas pasirodė abiem šalims pradėjus naują derybų ratą, daugiau kaip dvi savaites tęsiantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtai invazijai.
Ukraina sakė per derybas reikalausianti „taikos, nedelsiamo ugnies nutraukimo ir Rusijos karių išvedimo“.
17.01 | Rusija prašo Sirijos piliečių pagalbos
Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusija užverbavo daugiau kaip 1 tūkst. asmenų iš Sirijos tam, kad šie kovotų kare prieš Ukrainą.
Ministerija tvirtina, kad apie 400 samdinių jau atvyko į Rusiją.
⚡️Ukraine's Defense Ministry: Russia has recruited more than 1,000 Syrian mercenaries to fight in Ukraine.
The ministry said that about 400 of them have arrived in Russia.REKLAMA— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 14, 2022
16.46 | Zelenskis: mūsų kariuomenė taip daužo okupantus, kad šie jau nebežino, kur kreiptis pagalbos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi į šalies gyventojus akcentavo, kad Ukrainos kariuomenė priešui daro tokią žalą, kad Rusija jau nebežino, kur kreiptis pagalbos. Jis taip pat paaiškino, kad Ukraina atstatys „kiekvieną gatvę, kiekviename mieste“.
Ukrainos prezidento teigimu, šalies kariuomenės pajėgos laikosi tvirtai ir „išradingai“, o priešas ir toliau patiria milžiniškų nuostolių.
„Mes priešui darome tokius nuostolius, kad jie jau nežino, kur dar rasti rezervų, kur dar ieškoti pagalbos. Pagalbos sau. Pagalbos okupantui. Tai yra apgailėtina. Tačiau mes neturime teisės atsipalaiduoti“, – pažymėjo jis.
16.21 Rusijos pajėgos pradėjo išleidinėti gyventojus iš apsiausto Mariupolio
Rusijos pajėgos, jau kelias dienas apsupusios Ukrainos pietrytinį uostamiestį Mariupolį, pirmadienį leido iš humanitarinės krizės apimto miesto išvažiuoti dešimtims privačių automobilių, pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
„13 valandą (vietos ir Lietuvos laiku) gavome faktinį patvirtinimą, kad tylos režimo de facto yra laikomasi humanitariniame koridoriuje privačiam transportui“ iš Mariupolio maršrutu į Berdianską ir Zaporižią, sakė P. Andriuščenka.
„Šiuo metu pravažiavimas per kontrolės postus problemų nekelia ", – pridūrė jis.
P. Andriuščenka taip pat pranešė, kad Zaporižioje laukiama visų Mariupolio gyventojų, kuriems reikia pirmosios pagalbos.
Vis tik savivaldybės pareigūnas pabrėžė, kad miesto valdžia oficialiai negali užtikrinti saugumo šiuo humanitariniu koridoriumi besitraukiantiems žmonėms.
„Tačiau tai yra vienintelis oficialiai suderintas ir faktiškai veikiantis koridorius šiandien. Būtent todėl informuojame apie galimybę pasinaudoti šia informacija, savarankiškai priimant sprendimą dėl evakuacijos savo transportu“, – pridūrė jis.
Miesto administracija platformoje „Telegram“ vėliau paskelbė, kad „13 valandos vietos (ir Lietuvos) laiku duomenimis, į Berdianską vedančiu keliu iš Mariupolio pavyko išvažiuoti daugiau nei 160 privačių automobilių“.
15.58 | Derybos su Rusija perkeltos iki rytojaus
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyresnysis patarėjas Mychailas Podoliakas sako, kad derybos su Rusija tęsiamos, tačiau tolimesnis procesas perkeltas iki rytojaus.
„Derybose buvo padaryta techninė pauzė iki rytojaus. Už papildomą veiklą darbo pogrupiuose ir taip pat atskirų apibrėžimų išaiškinimą. Derybos tęsiasi...“ – rašė M. Podoliakas.
A technical pause has been taken in the negotiations until tomorrow. For additional work in the working subgroups and clarification of individual definitions. Negotiations continue...
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 14, 2022
Kiek anksčiau pirmadienį V. Zelenskis teigė, kad darybos su Rusija yra sudėtingos.
15.48 | „Pfizer“ traukiasi iš Rusijos
Amerikos tarptautinė farmacijos ir biotechnologijų korporacija „Pfizer“ nusprendė nutraukti visas investicijas Rusijoje, tačiau ir toliau teiks su medicina susijusius produktus.
Be to, „Pfizer“ ketina visą Rusijoje uždirbtą pelną atiduoti Ukrainos žmonėms.
Pharmaceutical company Pfizer will suspend investments in #Russia, but will continue to supply medicines. pic.twitter.com/59KSPy8Ipz
— NEXTA (@nexta_tv) March 14, 2022
15.29 | Baltarusija jau atvirai prašo pinigų iš Rusijos: situacija kritinė
Kovo 14-ąją susitiko Baltarusijos ir Rusijos premjerai. Baltarusijos atstovas Romanas Golovčenka mano, kad Rusija turėtų paspartinti respublikos palaikymo priemonių taikymą dėl Vakarų sankcijų politikos.
„Šiomis sąlygomis reikia veikti greitai ir vienbalsiai. Atsižvelgiant į didelį Baltarusijos ekonomikos pažeidžiamumą išorės šokams, tikimės Rusijos Federacijos palaikymo šio nepaprasto etapo metu“, – pažymėjo Baltarusijos premjeras.
Jis patvirtino, kad visi Sąjungos valstybės ekonominės integracijos susitarimai yra „parengti, realizuoti“, tačiau pridūrė, kad „pasikeitusi situacija lemia kritinę būtinybę realizuoti tas operatyvines palaikymo priemones, kurios buvo atidėliojamos iki vėlesnių laikų“.
Baltarusijos atstovas skundėsi, kad Vakarų sankcijų šalis sulaukė dėl „bendradarbiavimo su Rusija“, o pačių sankcijų mastas kai kuriais atvejais netgi viršija tas, kurių sulaukė pati Rusija.
R. Golovčenkos teigimu, sankcijos skaudžiai palietė visus į eksportą orientuotus Baltarusijos pramonės sektorius: mašinų gamybą, medžio perdirbimo pramonę, statybinių medžiagų, chemijos, naftos chemijos, tabako ir kitus.
„Jeigu nesiimsime jokių priemonių, tai nulems mokėjimų balanso griūtį, staigų infliacijos augimą ir gyventojų pajamų kritimą“, – TASS cituojamas R. Golovčenka, pridūręs, kad su problemomis susidūrė ir Baltarusijos bankai, o pramonė jaučia komplektuojančių dalių stygių dėl Vakarų gamintojų produkcijos embargo.
Anksčiau JAV žiniasklaidos priemonės, remiantis šaltiniais Baltuosiuose rūmuose, skelbė, kad pati Rusija dėl karo Ukrainoje jau kreipėsi pagalbos į Kiniją.
Kalbėta tiek apie karinę, tiek ir apie ekonominę pagalbą sankcijų spaudžiamai Rusijai. Kinija ir Rusija suskubo neigti tariamus karinės pagalbos prašymus, apie galimą ekonominę pagalbą nebuvo užsiminta.
14.48 | Zelenskis: atstatysime kiekvieną sugriautą miesto gatvę, bet dabar reikia gintis nuo okupantų
„Rusija ir toliau naikina mūsų infrastruktūrą, toliau apšaudo mūsų miestus. Bet mes atstatysime kiekvieną gatvę kiekviename mieste. Kiekvieną miestą, kiekvienus namus visiems ukrainiečiams. Dabar, kol okupantai vis dar mūsų žemėse, mes turime mušti jį taip stipriai, kaip tik galime.
Saugoti miestus, gyvenvietes, saugoti kiekvieną mūsų žemės metrą. Ir kiekvieną mūsų širdžių plotelį. Ukrainiečių širdžių. Ukrainos sielos. Padėti vienas kitam! Palaikyti vienas kitą! Išlaikyti gynybą! Ir apsaugoti valstybę! Kartu mes laimėsime. Šlovė Ukrainai!“ – savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Zelenskis.
14.31 | Pripažino, kad viskas nevyksta pagal planą
Artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas pripažino, kad Rusijos invazija į Ukrainą nesiklosto taip greitai, kaip planavo Kremlius, praneša „Reuters“.
Kartodamas Kremliaus propagandinę liniją, Nacionalinės gvardijos vadas Viktoras Zolotovas lėtesnę nei planuota Rusijos karinių pajėgų pažangą aiškino tuo, kad Ukrainos pajėgos esą slepiasi už civilių. Tokios propagandinės pozicijos laikosi ir kiti Rusijos pareigūnai.
Sekmadienį kalbėdamas per stačiatikių patriarcho Kirilo vadovaujamas pamaldas, V. Zolotovas sakė:
„Norėčiau pasakyti, kad taip, ne viskas vyksta taip greitai, kaip norėtume“, – sakė V. Zolotovas.
Vis dėlto jis sakė esantis įsitikinęs, kad Rusija pasieks pergalę.
A. Zolotovas – galingas aukšto rango saugumo pareigūnas, kažkada buvęs atsakingas už asmeninį V. Putino saugumą. Dabar jis vadovauja Nacionalinei gvardijai.
Jo komentarai rodo, kad Maskva akivaizdžiai pripažįsta, jog progreso kare siekia anaiptol ne pagal savo planą, kaip Kremlius yra teigęs anksčiau. Primename, kad praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministro Sergejus Šoigu tvirtino, kad „viskas vyksta pagal planą“.
14.14 | Rusija siekia kontroliuoti didžiuosius miestus
Kremlius pirmadienį pareiškė esą tebegalintis nuspręsti perimti didelių Ukrainos miestų kontrolę, Maskvos kariuomenei artėjant prie kelių provakarietiškos kaimyninės šalies didmiesčių.
„[Prezidentas Vladimiras] Putinas davė nurodymą susilaikyti nuo bet kokio tiesioginio didžiųjų miestų puolimo, nes civilių gyventojų nuostoliai būtų dideli“, – žurnalistus tikino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Tačiau jis pridūrė, kad „Gynybos ministerija neatmeta galimybės perimti visišką didelių miestų kontrolę“.
Vis dėlto Rusijos karinėms pajėgoms jau trečią savaitę nepavyksta užimti nė vieno didžiojo Ukrainos miesto, nepaisant Rusijos plano Kyjivą užimti per tris dienas nuo karo pradžios.
13.46 | Pažadėjo, kad Izraelis netaps priemone apeiti Vakarų sankcijas
Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas pažadėjo, kad Izraelis netaps priemone, skirta apeiti Vakarų paskelbtas sankcijas.
Taip pat užsienio reikalų ministras pirmadienį dar kartą pasmerkė Rusijos vykdomą invaziją į Ukrainą.
13.39 | Į Rumuniją atvykstančių karo pabėgėlių skaičius sumažėjo
Rumunijos pasieniečių duomenimis, iš Ukrainos į Rumuniją atvykstančių karo pabėgėlių skaičius gerokai sumažėjo – daugiau kaip 50 proc. nei prėjusią savaitę, rašo CNN.
13.08 | Ukraina perspėja Europą: elektros tiekimas Černobyliui ir vėl sutrikdytas
Elektros tiekimo linija, kuri jungia Černobylio AE su Slavutyčių miestu vėl buvo pažeista puolančiųjų Rusijos pajėgų. Dar vakar, kovo 13-ąją, „Ukrenergo“ skelbė, kad darbuotojams pavyko atstatyti elektros energijos tiekimą Rusijos okupuotoje teritorijoje.
Nepaisant to, dar prieš galutinį elektros energijos tiekimo atstatymą, Rusijos pajėgos vėl pažeidė linijas. Skelbiama, kad ukrainiečių elektrikai bandys dar sykį patekti į Černobylio AE teritoriją, siekiant atstatyti elektros tiekimą.
„Ukrenergo“ pažymima, kad Černobylio aukštos įtampos tiekimo linija yra svarbus objektas, kurio negalima palikti be patikimo elektros energijos tiekimo. Maža to, nuo šios linijos veikimo priklauso ir šalia esančio Slavutyčių gyventojų aprūpinimas elektra.
„Todėl netrukdomas ir greitas „Ukrenergo“ remonto brigadų patekimas linijų apžiūrai ir remontui yra itin svarbus ne tik Ukrainos vartotojams, bet ir visai Europai“, – rašoma „Ukrenergo“ pranešime. Ukrainos įmonės atstovų teigimu, nuo to priklauso, ar nepasikartos Černobylio katastrofa ir bus išsaugotos žmonių gyvybės ar sveikata.
Anksčiau Rusijos ir Baltarusijos informaciniai leidiniai tvirtino, kad Černobylio AE aprūpinimą užtikrina elektros energijos linijos iš Baltarusijos, tačiau Ukraina negalėjo patvirtinti šios informacijos. Anksčiau Tarptautinė atominės energijos agentūra tvirtino, kad šiuo metu pavojaus Černobylio AE neįžvelgiama.
12.51 | Bombarduojamas Charkivas
Rusijos karinės pajėgos Charkive pirmadienį subombardavo keturių aukštų gyvenamąjį daugiabutį, praneša Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba.
Vietos policijos teigimu, pirmadienio naktį Rusijos pajėgos intensyvino Charkivo ir kitų regiono miestų apšaudymą ir be perstojo apšaudė gyvenamuosius rajonus, ligonines, infrastruktūrą ir pramonės objektus.
Dėl antpuolio regione yra žuvusių ir sužeistų žmonių, tačiau aukų skaičius dar tikslinamas.
12.31 | Per Rusijos ataką prieš Ukrainos orlaivių gamyklą žuvo du žmonės
Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusijos pajėgoms smogus lėktuvų gamyklai žuvo du žmonės ir septyni buvo sužeisti.
Gamykla „Antonov“ yra didžiausia Ukrainoje ir garsėja tuo, kad gamina daugelį didžiausių pasaulyje krovininių lėktuvų.
Kyjivo miesto valdžios teigimu, po apšaudymo gamykloje kilo didelis gaisras, jis užgesintas.
Pasak Kyjivo miesto administracijos vadovo pavaduotojo Mykolos Povoroznyko, į gamyklą pataikė trys raketos. Jį cituoja portalas „Ukrainska pravda“.
12.15 | Derybos juda sunkiai
Pirmadienį Ukraina ir Rusija sėdo prie derybų stalo. Kaip teigė derybininkas Ukrainos pusėje Mykhailo Podolyakas, kol kas sunku rasti bendrą kalbą.
„Abi šalys aktyviai išsako savo konkrečias pozicijas. Komunikacija vyksta, tačiau sunkiai. Priežastis nesutarimuose yra dėl pernelyg skirtingų politinių sistemų: Ukraina yra atvira dialogui visuomenėje ir konsensuso būtinybei, Rusija yra ultimatyvus savo pačių visuomenės engimas“, – paaiškino derybų eigą M. Podolyakas.
Сторони активно висловлюють свої позиції, вже уточнені. Комунікація важко, але йде. Причина розбіжностей у тому, що ми маємо дуже різні політичні системи. Україна – це вільний діалог у суспільстві та обов'язковий консенсус. Росія – це ультимативне придушення власного суспільства. pic.twitter.com/Kow8UuT9Gv
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) March 14, 2022
12.10 | Mariupolyje žuvo mažiausiai 2500 žmonių
Rusijos pajėgų bombardavimas pietiniame Mariupolio mieste jau nusinešė daugiau nei 2500 gyvybių, teigia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius.
„Mūsų kariškiams ten sekasi – vakar jie nugalėjo dar vieną bandymą prasiveržti į Marupolį, paėmė karo belaisvių“, – pirmadienį sakė V. Zelenskio patarėjas.
Tačiau dėl to, pridūrė jis, Rusijos pajėgos šluoja miestą.
„Remiantis oficialiais miesto valdžios pranešimais, jau žuvo daugiau nei 2500 žmonių. Ir tai yra katastrofa, kurios pasaulis tinkamai neįvertino“, – sakė O. Arestovičius.
11.43 | Donecke nukritus raketai žuvo 20 žmonių
Rusijos kariuomenės pajėgų ir Kremliaus kontroliuojamos savivaldos okupuotame Donecke nukritus raketai „Točka U“ žuvo 20 žmonių, sužeisti dar 9, skelbia vietos atstovai.
Anksčiau buvo skelbiama, kad virš miesto pažiro oro gynybos pajėgų numuštos raketos dalys.
11.42 | Smarkūs sprogimai Kyjive
Apie 11 val. Ukrainos sostinėje Kyjive nuaidėjo keli smarkūs sprogimai. Panašu, kad juos sukėlė Ukrainos oro gynybos sistemos, numušusios mažiausiai vietą Rusijos karinių pajėgų į miestą paleistą raketą. Tai patvirtino Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.
Deputy Interior Minister #Gerashchenko reports that the remains of the cruise missile fell on Kurenivka, #Kyiv. pic.twitter.com/55qFQ3DuO9
— NEXTA (@nexta_tv) March 14, 2022
11.33 | Susitarė dėl humanitarinių koridorių
Kovo 14 d. susitarta dėl 10 humanitarinių koridorių: 7 – Kyjivo srityje, 3 – Luhansko srityje.
Vis dar nėra sutarta dėl koridoriaus apgultam Mariupoliui. Ukrainos valdžia ir toliau bando į miestą nugabenti humanitarinę pagalbą.
11.28 | Žuvo mažiausiai 90 vaikų
Ukrainoje nuo Rusijos įsiveržimo vasario 24 d. žuvo 90 vaikų ir daugiau nei 100 buvo sužeista, pirmadienį pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.
„Daugiausia aukų yra Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Sumų, Chersono, Mykolajivo ir Žytomiro regionuose“, – skelbiama pranešime.
11.24 | „Pampersai“ ir kita „Procter&Gamble“ produkcija brangs apie 50 proc.
Pasitraukiantys iš Rusijos arba nutraukę investicijas šioje šalyje didieji Vakarų šalių produkcijos gamintojai peržiūri ir eksporto kainynus. Pavyzdžiui, viena didžiausių pasaulyje buitinių prekių gamintojų „Procter&Gamble“ žada branginti produkciją vidutiniškai 40 proc.
Anksčiau bendrovė, žinoma savo prekių ženklais „Ariel“, „Fairy“, „Pampers“, „Gillette“, „Head & Shoulders“, „Pantene“, „Blend-a-med“ ir kitais, atsisakė investicijų šalyje, tačiau nenutraukia gyventojams „būtinų prekių“ tiekimo. Tiesa, tiekimas dėl karo Ukrainoje gerokai pabrango – anksčiau didelė dalis produkcijos patekdavo iš Lenkijos. Pabrangus prekių gabenimui, pačių prekių gamybai ir nuvertėjus rubliui yra planuojamas 26–65 proc. brangimas.
Skelbiama, kad P&G skalbimo priemonės didmeniniams tiekėjams Rusijoje brangs 30 proc., buitinės chemijos – 74 proc., vaikų higienos – 47 proc., moterų higienos – 33 proc., grožio ir sveikatinimosi – 67 proc., plaukų priežiūros – 63 proc., burnos higienos – 58 proc., skutimosi – 65 proc.
Rusijos leidinio kalbintas analitikas Michailas Burmistrovas pažymi, kad P&G gamyklos Rusijoje yra itin priklausomos nuo tiekimo iš Lenkijos, todėl bendrovei tenka radikaliai peržiūrėti logistikos grandines, o tai neišvengiamai didina prekių gamybos savikainą. Investicijų į reklamą mažinimą jis aiškina tuo, kad sandėliuose ir taip ribotas prekių kiekis, todėl skatinti pardavimus Rusijoje nebėra prasmės.
„Kommersant“ taip pat pažymima, kad šie skaičiai yra tik pačių prekių eksportuotojų kainynų pokyčiai, kokį papildomą antkainį savo parduotuvėse užsidės mažmeniniai tinklai, kol kas nėra aišku.
Kitos didžiosios pasaulinės bendrovės taip pat paskelbė apie savo kainynų peržiūrėjimą Rusijai dėl karo veiksmų Ukrainoje. Pavyzdžiui, „Coca Cola“ perspėjo, kad nuo kovo 14 d. jos gėrimai brangs 15 proc., sultys – 19 proc., kava – 30 proc.
11.10 | Vokietija planuoja įsigyti naikintuvų F-35 ir „Eurofighter“
Vokietija, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą ir siekdama modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, planuoja įsigyti iki 35 JAV bendrovės „Lockheed Martin“ naikintuvų F-35 ir 15 naikintuvų „Eurofighter“, pirmadienį pranešė šaltinis parlamente.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kuriuos patvirtino šaltinis, F-35 pakeistų kelių dešimtmečių senumo lėktuvus „Tornado“, kurie vieninteliai gali nešti JAV branduolinius ginklus.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusį mėnesį pažadėjo skirti 100 mlrd. eurų specialiajam savo ginkluotųjų pajėgų fondui ir tokiu būdu padidinti savo išlaidas gynybai iki daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
10.43 | Smūgiai į gyvenamuosius namus
Rusijos karinės pajėgos pirmadienio naktį apšaudė Okhtyrkos miestelį, Sumų srityje. Miesto meras Pavlo Kuzmenka praneša, kad išpuolio metu žuvo trys civiliai.
„Ochtyrka – jos gyvenamasis rajonas, gyvenamieji namai – buvo subombarduoti naktį. Žuvo mažiausiai 3 žmonės, kiti dar nerasti. Už manęs dega namai. Deja, oro gynybos dar neturime – tokios gynybos dar neturi visa šalis.
Žmonės visame pasaulyje prašo: ginkite dangų, uždarykite dangų virš Ukrainos. Tie lakūnai, kurie bombarduoja Okhtyrkos miestą, turi suprasti, kad žudo civilius, o jų vaikai – tų niekšų lakūnų vaikai – degs pragare“, – „Facebook“ rašė miestelio meras.
Ankstyvą pirmadienio rytą Rusijos aviacijos smūgiai Snihurivkos mieste, Mykolajivo srityje, apgadino penkis gyvenamuosius namus. Pranešama, kad žuvo vienas žmogus.
10.30 | Ukraina ragina imtis griežtesnių sankcijų
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Vakarus Ukrainai tiekti dar daugiau ginklų ir taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai. Taip, jo teigimu, galima išvengti kitų šalių įtraukimo į karą.
„Tiems, kurie užsienyje bijo būti įtraukti į Trečiąjį pasaulinį karą. Ukraina sėkmingai kovoja. Mums reikia, kad padėtumėte mums kovoti. Suteikite mums visus reikalingus ginklus. Taikykite Rusijai daugiau sankcijų ir visiškai ją izoliuokite. Padėkite Ukrainai priversti Putiną į nesėkmę, ir išvengsite didesnio karo“, – „Twitter“ rašė D. Kuleba.
To those abroad scared of being ‘dragged into WWIII’. Ukraine fights back successfully. We need you to help us fight. Provide us with all necessary weapons. Apply more sanctions on Russia and isolate it fully. Help Ukraine force Putin into failure and you will avert a larger war.
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 14, 2022
Ukraina ne kartą ragino savo sąjungininkus padaryti daugiau, kad padėtų jai atsispirti Rusijos invazijai, prasidėjusiai vasario 24 d. Kai kurios Vakarų vyriausybės baiminasi, kad tai gali įtraukti kitas šalis, įskaitant NATO nares, į karą, pranešė „Reuters“.
10.11 | Kinija neigia kalbas apie pagalbos prašymą
Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė, kad JAV pareigūnų teiginiai, jog Rusija paprašė Pekino karinės pagalbos kare Ukrainoje, yra „dezinformacija“ iš JAV.
Toks pareiškimas nuskambėjo per Kinijos Užsienio reikalų ministerijos trumpąją spaudos konferenciją Pekine, pranešė „Reuters“.
Kiek anksčiau JAV skelbė turinti informacijos, kad Rusija kreipėsi pagalbos į Kiniją, ir teigė žinanti, kad Kinija pateikė Rusijai atsakymą. Vis dėlto prašymo ir atsakymo detalės nebuvo komentuojamos.
09.57 | Rusijos kariuomenės netektys
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad nuo karo pradžios nukovė daugiau nei 12 tūkst. Rusijos karių. Kaip sekmadienį skelbė Ukrainos Gynybos ministerija, šis skaičius nesikeičia nuo kovo 8-osios, mat Rusija pristabdė antžeminį puolimą.
Nuo karo pradžios Ukrainos kariai sunaikino 77 lėktuvus, 90 sraigtasparnių, 389 tankus, 1249 šarvuočius, 150 artilerijos pabūklų, 64 raketų sistemas, 3 laivus, 617 mašinų, 60 kuro cisternų, 8 bepiločius orlaivius, 34 priešraketinės gynybos sistemas.
09.46 | Apšaudė ne oro uostą, o lėktuvų gamyklą
Tikslinama informacija dėl apšaudymo Kyjivo priemiestyje. Nors anksčiau pranešta, kad apšaudytas Antonovo (Hotomelio) oro uostas, dabar patikslinta, kad apšaudyta Antonovo lėktuvų gamykla, rašo BBC. Šią informaciją patikslino miesto administracija.
Antonovo orlaivių gamykla yra nutolusi maždaug 10 km nuo Kyjivo miesto centro. Miesto administracija teigia, kad sprogimo vietoje yra greitosios pagalbos tarnybos.
09.25 | Apšaudytas TV bokštas
Rusijos karinių pajėgų surengtas apšaudymas sugriovė septynis namus Žitomyro srityje, mažiausiai keturi žmonės buvo sužeisti.
Dar viena ataka smogė televizijos bokštui Rivnės mieste, mieste šiaurės vakaruose. Sutrikdytas televizijos signalas, praneša The Kyiv Independent.
⚡️Russian shelling destroyed 7 houses in Zhytomyr Oblast, injuring at least 4 people.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 14, 2022
⚡️Another attack hit the TV tower in Rivne, a northern-western city, stopping the TV signal.
09.10 | Apšaudytas oro uostas
Kyjivo šiaurėje esantis Antonovo oro uostas nukentėjo nuo Rusijos apšaudymo, pranešė sostinės pareigūnai. Antonovas, dar žinomas kaip Hostomelis, yra svarbiausias Ukrainos tarptautinis krovinių oro uostas, taip pat pagrindinė karinė oro bazė.
Nepatvirtintuose vaizdo įrašuose socialiniuose tinkluose matyti iš virš oro uosto kylantis tirštas dūmų stulpas.
08.45 | Netrukus prasidės naujas derybų raundas
Ketvirtasis Rusijos ir Ukrainos derybų raundas turėtų prasidėti šį rytą 10.30 val., patvirtino Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.
Viltys pasiekti didesnę diplomatinę pažangą išaugo po to, kai Ukrainos derybininkas Mykhailo Podolyakas savaitgalį vykusias derybas pavadino „konstruktyviomis“. Tai optimistiškiausias derybų įvertinimas iki šiol.
„Rusija jau pradeda kalbėti konstruktyviai“, – vaizdo įraše internete sakė M. Podolyakas. „Manau, kad per kelias dienas pasieksime tam tikrų rezultatų“.
Didėjant susirūpinimui dėl galimybės, kad Kinija siųs pagalbą Rusijai, atskiros JAV ir Kinijos derybos taip pat vyks pirmadienį.
08.35 | Vienas žuvęs, 12 sužeistų
Kyjivo šiaurės vakaruose pirmadienio rytą sviediniui pataikius į gyvenamąjį pastatą žuvo vienas žmogus, o 12 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pagalbos tarnybos. Pirmiausiai skelbta apie du žuvusiuosius ir tris sužeistus.
„07:40 val. devynių aukštų gyvenamajame name buvo rasti 2 žmonių kūnai, 3 žmonės paguldyti į ligoninę, 9 žmonėms suteikta pagalba vietoje“, – rašyta pirminiame tarnybų pranešime.
Pranešama, kad dar 15 žmonių buvo išgelbėti iš gaisro, o 63 buvo evakuoti, gaisrui užgesus prieš 8 val. ryto. Devynių aukštų gyvenamasis daugiabutis nuo Rusijos apšaudymo užsidegė po 5 val. ryto.
More photos from the scene published by the State Emergency Service. pic.twitter.com/1Eh9yzOhNO
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 14, 2022
08.30 | Kartu su kūdikiu žuvo ukrainietė
Rusijos karinėms pajėgoms praėjusią savaitę apšaudžius vaikų ligoninę ir gimdymo namus Mariupolyje, dabar pranešama, kad neišgyveno viena iš ten buvusių nėščiųjų. Jos nuotrauka, kaip ją iš apšaudyto pastato dar gyvą išgabeno gelbėtojai, apskriejo pasaulį.
Moteris mirė kartu su savo kūdikiu, praneša Associated Press. Nuotraukose, kurias praėjusią savaitę užfiksavo AP žurnalistai po išpuolio ligoninėje, moteris įamžinta glostanti kruviną apatinę pilvo dalį. Gelbėtojai iš apšaudytos ligoninės skubiai išgabeno ją į greitosios pagalbos automobilį.
Moteris buvo skubiai nugabenta į kitą ligoninę dar arčiau fronto linijos, kur gydytojai stengėsi ją išgelbėti. Supratusi, kad netenka kūdikio, moteris, medikų teigimu, jiems sušuko: „Nužudykite mane dabar!“
Chirurgas Timuras Marinas nustatė, kad išpuolio metu buvo sutraiškytas moters dubuo. Moters kūdikį medikai bandė išgelbėti atlikdami cezario pjūvį, tačiau vaikelis, chirurgo teigimu, nerodė jokių gyvybės ženklų.
„Daugiau nei 30 minučių motinos gaivinimas nedavė rezultatų“, – šeštadienį sakė T. Marinas. „Abu mirė“.
Anksčiau skelbta, kad per praėjusį trečiadienį Rusijos karinių pajėgų įvykdytą aviacijos smūgį Mariupolio uostamiesčio vaikų ligoninei ir gimdymo namams, žuvo bent trys žmonės, taip pat nukentėjo moterų, besirengiančių gimdyti, ir tarp griuvėsių liko vaikų.
Bombos taip pat nukrito ant dviejų ligoninių kitame mieste į vakarus nuo sostinės Kyjivo.
08.13 | Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas: sugriovėme mitą apie Rusijos kariuomenę
Sugriovėme mitą apie Rusijos kariuomenės „nenugalimumą“, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužinas.
„Jie tikėjosi mus užkariauti per 48 valandas. Maisto, degalų ir amunicijos atsargos buvo skaičiuojamos daugiausiai 3 dienoms. Bet mes juos sustabdėme ir sužlugdėme agresijos planus. Priešas patiria didelių personalo ir įrangos nuostolių. Šis karas įrodo, kaip toli nuėjome per pastaruosius metus. Šiandien Rusijos kariuomenė pagal profesionalumą yra įstrigusi maždaug 2014-aisiais“, – „Facebook“ rašė V. Zalužinas.
„Iliustratyvus jų „karinio meistriškumo“ pavyzdys – „numušto“ ukrainiečių „Bayraktar“ istorija. Šiandien 9.32 val. Charkivo srityje 3200 metrų aukštyje numušė rusišką bepilotį orlaivį. Tuo pačiu metu Rusijos oro gynybos pajėgos pranešė vadovybei apie mūsų ginkluotųjų pajėgų bepiločio orlaivio „Bayraktar“ sunaikinimą.
Tyrimo dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų bepiločio orlaivio dingimo priežasčių rezultatai įrodė, kad jis buvo numuštas nuosavomis oro gynybos raketomis, tačiau kariuomenės vadovybė nusprendė šią informaciją nuslėpti. Taip kovoja „antra pagal stiprumą armija pasaulyje“, – rašė V. Zalužinas.
07.45 | Kyjive liepsnoja daugiabutis
Ukrainos sostinėje Kyjive po apšaudymo užsidegė devynaukštis daugiabutis. Pastatas apšaudytas apie 5 val. ryto. Pastatas yra Kyjivo Obolonės rajone. Pranešama, kad labiausiai nukentėjo pirmieji pastato aukštai.
⚡️Apartment block in Kyiv on fire after shelling.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 14, 2022
Firefighters are putting out fire in the 9-story apartment block on 20 Bohatyrska St. in the Obolon neighborhood, according to the State Emergency Service.
The building was hit at around 5 a.m.
Video: State Emergency Service pic.twitter.com/uOe9AeGU7J
07.25 | Kadyrovas teigia esantis šalia Kyjivo
Rusijos Čečėnijos regiono lyderis Ramzanas Kadyrovas skelbia esantis Ukrainoje, netoli Kyjivo. R. Kadyrovas pirmadienį savo „Telegram“ paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis, apsirengęs karine uniforma, studijuoja planus prie stalo su kareiviais kambaryje.
Pranešime jis nurodė, kad vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Hostomelyje, netoli Kyjivo esančiame aerodrome, praneša AFP.
„Anądien buvome maždaug 20 km nuo jūsų, Kyjivo nacių, o dabar esame dar arčiau“, – rašė R. Kadyrovas, ragindamas Ukrainos pajėgas pasiduoti „kitaip būsite pribaigti“.
„Mes jums parodysime, kad Rusijos praktika moko kariauti geriau nei užsienio teorija ir karinių patarėjų rekomendacijos“, – pridūrė jis.
Kadyrov informs in his Telegram channel that the deputy of the State Duma Adam Delimkhanov is in #Ukraine pic.twitter.com/uFzS9fKX5e
— NEXTA (@nexta_tv) March 13, 2022
Čečėnijos televizijos kanalas „Grozny“ anksčiau sekmadienį taip pat paskelbė vaizdo įrašą savo „Telegram“ kanale, kuriame matyti, kaip Kadyrovas diskutuoja su čečėnų kariais apie karinę operaciją, kuri, pasak jų, vyko 7 km nuo Ukrainos sostinės.
Reaguodamas į R. Kadyrovo grasinimą, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Aleksejus Arestovičius sakė: „Jei Kadyrovas tikrai arti Kyjivo, Ukrainos karinės pajėgos jį sunaikins“.
R. Kadyrovą ir jo pajėgas tarptautinės nevyriausybinės organizacijos apkaltino rimtais žmogaus teisių pažeidimais griežtai kontroliuojamoje Kaukazo respublikoje. Jis yra buvęs sukilėlis, tapęs Kremliaus sąjungininku, anksčiau save apibūdinęs kaip Putino „pėstininku“.
06.49 | Rusijos karinės pajėgos apšaudė daugiabučius Mariupolyje
BBC patikrintame vaizdo įraše matyti, kaip pietiniame Mariupolio uostamiestyje Rusijos karinės pajėgos bombarduoja kelis daugiaaukščius pastatu. Incidentas įvyko sekmadienį.
#Breaking
— Daniele Palumbo (@Danict89) March 13, 2022
Heavy shelling by Russian forces has restarted this morning in #Mariupol#Ukraine.
pic.twitter.com/eOTXXBSDjz
Ukrainos valdžia teigia, kad Rusijos karinės pajėgos Mariupolį negailestingai bombardavo nuo tada, kai kovo 2 d. jį apsupo Rusijos kariai. Skaičiuojama, kad jau žuvo 2 187 civiliai uostamiesčio gyventojai.
Nuo tada maždaug 400 000 mieste likusių žmonių liko be vandens, maisto ir vaistų.
06.27 | Ukraina teigia sulaukianti šūvių iš Baltarusijos
Ukrainos kariuomenė skelbia pastebinti „masinį Rusijos karių atsisakymą“ dalyvauti kare prieš Ukrainą, skelbiama naujausioje operatyvinėje ataskaitoje.
Pasak karinių pareigūnų, Rusijos pajėgos toliau naikina stacionarią karinę ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje, nepaisydamos tarptautinės humanitarinės teisės normų.
Rusija tęsia trumpojo nuotolio balistinių raketų „Iskander“ paleidimą iš Baltarusijos teritorijos, priduriama pranešime, tačiau pažymima, kad bandymai užimti Mariupolį tebėra nesėkmingi.
05.51 | Blokuoja Ukrainą nuo prekybos
Rusijos karinės jūrų pajėgos „efektyviai izoliuoja Ukrainą nuo tarptautinės jūrų prekybos“, skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausioje gynybos žvalgybos informacijoje.
„Rusijos karinės jūrų pajėgos nustatė Ukrainos Juodosios jūros pakrantės blokadą, veiksmingai izoliuodamos Ukrainą nuo tarptautinės jūrų prekybos. Rusijos karinės jūrų pajėgos taip pat tęsia raketų atakas prieš taikinius visoje Ukrainoje.
Rusija jau įvykdė vieną amfibinę išsilaipinimo operaciją Azovo jūroje ir artimiausiomis savaitėmis gali imtis tolesnių tokių operacijų“.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 13 March 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 13, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/cz8Q0vnsA5
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/o28zuSsk3K
05.22 | Papildomos sankcijos Rusijos oligarchams
Australijos vyriausybė prisijungė prie JK ir JAV, paskelbdama naujas sankcijas 33 Rusijos oligarchams, žymiems verslininkams ir jų artimiausiems šeimos nariams.
Romanas Abramovičius, futbolo klubo Chelsea savininkas, yra vienas iš asmenų, kuriems pritaikytos sankcijos, kaip ir Aleksejui Milleriui, Dmitrijui Lebedevui, Sergejui Čemezovui, Nikolajui Tokarevui, Igoriui Šuvalovui, Kirilui Dmitrijevui ir keliems kitiems.
Australija pareiškė, kad šiandien paskelbtos sankcijos sustiprina šalies „įsipareigojimą taikyti sankcijas tiems žmonėms, kurie susikrovė didžiulius asmeninius turtus ir turi ekonominę bei strateginę reikšmę Rusijai“.
Pareiškime teigiama: „Australijos vyriausybė pakartoja mūsų tvirčiausią paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei Ukrainos žmonėms“.
04.55 | Prezidentas Zelenskis ragina NATO įvesti neskraidymo zoną
Dieną po to, kai per Rusijos raketų ataką karinėje bazėje Vakarų Ukrainoje žuvo 35 žmonės, prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo įraše ragino NATO įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos.
„Jei neuždarysite mūsų dangaus, tai tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris į jūsų, NATO, teritoriją“, – sakė jis.
Užpuolus Tarptautinio taikos palaikymo ir saugumo centro bazę, kautynės priartėjo prie Lenkijos sienos.
Pareigūnai pranešė, kad per išpuolį, kuris buvo vos 25 km (15 mylių) nuo NATO narės Lenkijos, žuvo mažiausiai 35 žmonės, o 134 buvo sužeisti.
JAV atmetė galimybę įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos, nes tai reikštų, kad NATO pajėgos privalėtų numušinėti Rusijos lėktuvus. Tokią eskalaciją JAV prezidentas Joe Bidenas apibūdino kaip Trečiąjį pasaulinį karą.
04.35 | JAV perspėja Pekiną apie pasekmes padėjus Maskvai
Vašingtonas manė Kiniją žinant, kad Rusija planuoja kokius nors veiksmus Ukrainoje prieš įvykstant invazijai, nors Pekinas galėjo nežinoti, kokio masto invazija buvo suplanuota. Taip CNN teigė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas, kuris pirmadienį Romoje turi susitikti su Kinijos vyriausiuoju diplomatu Yang Jiechi.
Jis perspėjo Pekiną, kad šis „absoliučiai“ susidurs su pasekmėmis, jei padės Maskvai išvengti dėl karo Ukrainoje sulauktų sankcijų. J. Sullivanas sekmadienį sakė NBC televizijai:
„Užtikrinsime, kad nei Kinija, nei kas nors kitas negalės kompensuoti Rusijai šių nuostolių. Kalbant apie konkrečias priemones, kaip tai padaryti, vėlgi, aš neketinu viso to skelbti viešai, bet mes apie tai perduosime Kinijai privačiai, kaip ir iki šiol“, – teigė J. Sullivanas.
Savo susitikime su Yang Jiechi pareigūnas planuoja aiškiai išreikšti Vašingtono susirūpinimą ir kartu nubrėžti pasekmes, kurios laukia Kinijos, jei ši pagelbės Rusijai.
Patarėjas saugumo klausimais CNN taip pat sakė, kad Vašingtonas atidžiai stebi, kiek Pekinas teiks ekonominę ar materialinę paramą:
„Mes tiesiogiai, privačiai pranešame Pekinui, kad didelės pastangos išvengti sankcijų arba padėti Rusijai turės pasekmių. Neleisime tam vykti ir Rusijai turėti gelbėjimosi ratą nuo šių ekonominių sankcijų“.
Pekinas, pagrindinis Rusijos prekybos partneris, atsisako vadinti Rusijos veiksmus Ukrainoje invazija, nors praėjusią savaitę Kinijos prezidentas Xi Jinpingas po virtualaus susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu paragino Ukrainoje laikytis „maksimalaus santūrumo“.
Svarbiausi sekmadienio įvykiai
► Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje atkurtas elektros tiekimas, kuris buvo nutrauktas, kai Rusijos pajėgos užgrobė objektą pirmosiomis invazijos dienomis.
► Vienas aukšto rango Ukrainos policijos pareigūnas apkaltino Rusijos pajėgas panaudojus fosforines bombas rytiniame Luhansko regione.
► Nuo karo pradžios Ukrainą paliko beveik 2,7 mln. pabėgėlių, sekmadienį pranešė Jungtinės Tautos.
► Rusijos kariuomenė okupuotame pietryčių Ukrainos mieste Melitopolyje paskyrė naują merę po to, kai penktadienio popietę tariamai buvo pagrobtas išrinktasis meras Ivanas Fiodorovas.
► Volnovachos miestas Ukrainos Donecko srityje buvo visiškai sunaikintas Rusijos bombardavimo.
► Kyjivo šiaurės vakariniame priemiestyje Irpinėje sekmadienį buvo nušautas vienas JAV žurnalistas, o dar vienas buvo sužeistas.
► Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Maskvos cheminio ginklo panaudojimas per invaziją į Ukrainą „pakeistų žaidimo taisykles“, ir tada reikėtų, kad NATO iš naujo apsvarstytų savo poziciją.
► Per Rusijos oro pajėgų smūgį Juodosios jūros Mykolajivo uostamiestyje netoli strategiškai svarbaus Odesos uosto žuvo devyni žmonės.
► Rusija bando sukurti naujas „pseudorespublikas“ Ukrainoje, kad suskaldytų šią šalį, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
► Rusijos kariai kelis kartus smogė kariniam poligonui, esančiam netoli Ukrainos vakarinio Lvivo miesto, netoli sienos su Lenkija. Žuvo mažiausiai 35 žmonės.
