Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00.09 | G. Schroederis atvyko į Maskvą siekti taikos Ukrainoje
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą.
00.02 | Ukraina padėkojo Rusijai: korupcija jūsų kariuomenėje padeda kovoti su Maskva
Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros (NAZK) pirmininkas Oleksandras Novikovas išsiuntė padėkos laišką Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu už korupciją jo šalies kariuomenėje, padedančią ukrainiečių pajėgoms kovoti su Maskvos pradėta invazija.
Remiantis pranešimu agentūros tinklapyje, O. Novikovas padėkojo „už neįkainojamą indėlį į tai, kad Rusijos lėšos ir ištekliai, skirti puolimui prieš Ukrainą, buvo pavogti dar jų telkimo pasienyje etapu“.
„Dalyvaudamas sistemingose pastangose pasisavinti biudžeto lėšas, Šoigu padėjo paspartinti okupantų likvidavimą suverenios Ukrainos valstybės žemėse“, – rašoma pranešime.
23.54 | Nižyno miesto meras praneša apie aukas
Rusijos kariuomenei ketvirtadienį dienos metu apšaudžius Nižyną, miesto meras pranešė, kad per įvykdytą ataką žuvo 2 asmenys, dar 8 buvo sužeisti, praneša NEXTA.
23.47 | Daro viską, kad atkurtų elektros energijos tiekimą Černobylio atominėje elektrinėje
Ukrainos energetikos ministras Hermanas Halušenko teigė, kad šalis daro viską, jog kuo greičiau būtų atkurtas elektros tiekimas Černobylio atominėje elektrinėje.
H. Halušenko dar kartą pakartojo, kad panaudoto branduolinio kuro saugyklos aušinimo mechanizmui reikalinga elektros energija, rašoma CNN.
Energetikos ministras paaiškino, kad Černobylio zonoje yra keletas skirtingų elektros linijų, viena jų buvo sugadinta dėl Rusijos karinių pajėgų apšaudymo.
Kiek anksčiau Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Ukraina ją informavo, jog Černobylyje dingo elektra, tačiau dėl to kritinio poveikio atominės elektrinės saugai neįžvelgia.
23.32 | R. T. Erdoganas aptarė su J. Bidenu tarpininkavimą derybose dėl karo Ukrainoje
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė savo JAV kolegai Joe Bidenui, kad Ankarai svarbu atlikti tarpininkės vaidmenį derybose dėl Ukrainos ir Rusijos karo nutraukimo.
Tokį pareiškimą R. T. Erdoganas padarė, konflikto šalių užsienio reikalų ministrams susitikus Turkijoje.
23.01 | Paliaubų artimiausiu metu nežada
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškeltos sąlygos dėl karių išvedimo iš Ukrainos nėra priimtinos nė vienai šaliai.
E. Macronas tvirtino, kad artimiausiu metu paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos tikėtina, kad nebus, rašo CNN.
„Nematau diplomatinio sprendimo artimiausiomis valandomis ar net artimiausiomis dienomis. <...> Aš tikrai esu optimistiškas, tačiau aš taip pat turiu mąstyti realistiškai“, – sakė E. Macronas žurnalistams.
22.38 | Ukrainos pabėgėlių krizė – „didelis iššūkis“, įspėja ES
Ukrainos pabėgėlių krizė yra „didelis iššūkis“ Europos Sąjungai, ir padėtis dar blogės, įspėjo už vidaus reikalus atsakinga Europos komisarė Ylva Johansson, bet pabrėžė, jog 27 šalys rodo „beprecedentę“ vienybę.
22.21 | JAV viceprezidentė pritaria raginimui ištirti galimus Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje
JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį pritarė raginimams atlikti tarptautinį karo nusikaltimų tyrimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir paminėjo „žiaurumus“ prieš bombarduojamus civilius gyventojus, įskaitant smūgį Mariupolio gimdymo namams.
21.34 | Rusijos karinės pajėgos nužudė moterį
Darivkos kaime, Chersono srityje ketvirtadienį Rusijos karinės pajėgos apšaudė civilių automobilį.
Įvykdytos atakos metu automobilis užsidegė, transporto priemonės vairuotoja žuvo.
⚡️Russian forces attack civilian vehicle, killing woman.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 10, 2022
In the village of Darivka, Kherson Oblast, Russian forces had fired upon a car, which burned down killing the driver, according to the Kherson Oblast Prosecutor’s Office.
21.39 | Ukrainoje Iziumo gyventojai užpulti evakuacijos metu
Pasak Charkovo srities gubernatoriaus Oleho Sinehubovo, Rusijos pajėgos pažeidė laikinąsias paliaubas vykdant žmonių evakuaciją Iziumo mieste ir tęsė karines atakas.
Nepaisant išpuolio, iš miesto išvažiavo 44 autobusai, iš viso evakuoti 1,6 tūkst. žmonių.
#BreakingNews In the eastern town of Izium, the #Kharkiv region was subject to heavy shelling and airstrikes from the Russian armed forces. The evacuation of civilians was halted due to the heavy fighting, and only about 250 people could be evacuated. #UkraineWar #Ukraine pic.twitter.com/cMtAtjCIdF
— Conflict News (@ConflictCollec1) March 10, 2022
21.22 „Goldman Sachs“ tapo pirmuoju stambiu JAV banku, nusprendusiu trauktis iš Rusijos
JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“ ketvirtadienį paskelbė besitraukiantis iš Rusijos; jis taps pirmąja Volstrito institucija, atsiribojusia nuo Maskvos dėl jos invazijos į Ukrainą.
„Goldman Sachs“ nutraukia savo veiklą Rusijoje laikydamasis reguliavimo ir licencijavimo reikalavimų“, – pranešė bendrovės atstovė spaudai.
21.10 | Ruošiasi sprogdinimui
Ukrainos saugumo tarnyba skelbia, kad Rusija svarsto susprogdinti amoniako saugyklą Charkivo srityje, o dėl įvykdytų atakų bandytų apkaltinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
21.02 | Užminavo pakranetę netoli elektrinės
Valstybinė Ukrainos branduolinė įmonė „Energoatom“ pranešė, kad Rusijos kariuomenė užminavo rezervuaro pakrantę netoli Zaporožės atominės elektrinės.
Rusijos pajėgos atominę elektrinę užėmė kovo 4 d.
⚡️Energoatom: Russian occupiers mined coast of reservoir near Zaporizhzhia’s nuclear plant.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 10, 2022
Energoatom is Ukraine's state-run nuclear company. Russian forces seized the nuclear plant on March 4.
20.51 | JT: Mariupolio gimdymo namai – jau treti, sugriauti Ukrainoje
Jungtinių Tautų agentūra ketvirtadienį pranešė, kad prieš trečiadienį Rusijos pajėgų surengtą Mariupolio ligoninės bombardavimą buvo sugriauti dar dveji gimdymo namai Ukrainoje.
Mariupolio ligoninė „nėra vienintelė“, nukentėjusi per ataką, sakė už reprodukcinę sveikatą atsakingo Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) atstovas Ukrainoje Jaime Nadalis.
„Žytomyre gimdymo namai buvo visiškai sugriauti. Saltivkoje gimdymo namai taip pat sugriauti“, – sakė pareigūnas, su žurnalistais Niujorke kalbėjęs vaizdo ryšiu.
JT pareigūnas tiksliai nenurodė, kas atsakingas už šias atakas ir kiek per jas nukentėjo žmonių.
20.24 | Kremlius grasina iš šalies pasitraukiančioms įmonėms
Kremlius pagrasino nacionalizuoti Rusijoje esantį ir iš jos nusprendusių pasitraukti Vakarų kompanijų turtą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininką Dmitrijų Medvedevą.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino marionete laikomas D. Medvedevas, anksčiau jį laikinai pakeitęs šalies vadovo poste dėl tuomet Konstitucijoje numatytų kadencijų ribojimų, pareiškė, jog vyriausybė svarsto galimybes skelbti iš Rusijos pasitraukiančių Vakarų bendrovių joje turimų antrinių ar kontroliuojamų įmonių bankrotą bei jas nacionalizuoti.
20.14 | Evakuota 80 tūkst. civilių
Laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščiuk teigia, kad per dvi dienas iš Sumų ir Kijivo sričių buvo evakuota apie 80 tūkst. civilių.
⚡️80,000 civilians have been evacuated from Sumy, Kyiv oblasts in two days, according to Iryna Vereshchuk, the minister for the reintegration of temporarily occupied territories.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 10, 2022
20.10 | V. Putinui pasiekti savų tikslų nepavyko
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Žozepas Borelis ketvirtadienį teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi, jog jam pavyks suskaldyti ES valstybes ir užkariauti Ukrainą, tačiau to padaryti nepavyko.
Be to, ES užsienio politikos vadovas pridūrė, kad, Europos šalims sumažinus priklausomybę nuo Rusijos tiekiamos energijos, valstybės taptų daug saugesnės.
19.41 | Griebsis tolimesnių sankcijų prieš Rusiją
Esant ženklų, kad Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainos civilius gyventojus, JAV ir jų sąjungininkės Europoje gali imtis prieš Maskvą papildomų baudžiamųjų priemonių, ketvirtadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.
„Panašu, kad žiaurumai, kuriuos jie vykdo prieš civilius, dar intensyvėja, todėl mums tikrai derėtų bendradarbiauti su savo sąjungininkais ir apsvarstyti tolesnes sankcijas“, – sakė J .Yellen.
Iki šiol pritaikytos sankcijos jau „nuniokojo“ Rusijos ekonomiką, sakė ji platformai „Washington Post Live“.
19.23 | ES negali paspartinti Ukrainos įstojimo procedūros
Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į bloką nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje.
„Nėra tokio dalyko kaip paspartinta procedūra“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą Versalio rūmuose Prancūzijoje.
Toks požiūris atspindi kelių valstybių narių poziciją.
„Noriu sutelkti dėmesį į tai, ką galime padaryti [Ukrainos Prezidentui] Volodymyrui Zelenskiui šį vakarą, rytoj. Ukrainos įstojimas į ES yra ilgojo laikotarpio klausimas, jei jis apskritai svarstytinas“, – pridūrė premjeras.
19.09 | V. Putinas: Rusija tebeeksportuoja energijos išteklius visu pajėgumu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva ir toliau eksportuoja naftą ir gamtines dujas – net per Ukrainą, kur Kremlius pasiuntė savo karius ir paskatino Vakarų šalis paskelbti Maskvai virtinę brangiai atsieinančių sankcijų.
„Laikomės visų savo įsipareigojimų dėl energijos tiekimo“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį dėl sankcijų padarinių.
18.34 | J. Trudeau: V. Putinas „padarė siaubingą klaidą“ ir pralaimės savo sukeltą karą
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimės karą Ukrainoje, kurį jis pradėjo įsiverždamas į Ukrainą.
„Vladimiras Putinas padarė siaubingą klaidą. Jis pralaimės šį karą,.. nes Ukrainos žmonių, ginančių savo teritoriją, nuožmumas, stiprybė ir ryžtas įkvepia mus visus“, – sakė J. Trudeau žurnalistams Varšuvoje, stovėdamas kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
17.54 | Išreiškė susirūpinimą dėl cheminio ginklo panaudojimo
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss išreiškė didelį susirūpinimą dėl galimo Rusijos cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje, rašoma CNN.
Jungtinės Karalystės ministrė tvirtina, kad jeigu Rusija žengtų tokį žingsnį, tai būtų didelė klaida, kurių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pridarė ne vieną okupuodamas Ukrainos teritorijas.
„Matėme, kaip Rusija anksčiau naudojo šiuos ginklus prieš prasidedant konfliktui“, – teigė L. Truss.
17.35 | Grasina, kad maisto kainos didės
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad pasaulyje maisto kainos kils toliau, jei šalys ir toliau tęs ekonominį spaudimą.
Rusijos žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas per vyriausybės posėdi tvirtino, kad Rusijos maisto resursai yra pakankami, o Maskva ir toliau tęs savo eksporto įsipareigojimus pasaulio žemės ūkio rinkoms, rašoma „The Guardian“.
16.46 | JAV viceprezidentė: NATO dėl V. Putino tapo stipresnė, o Rusija – silpnesnė
JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsiveržimu į Ukrainą tik sustiprino NATO aljansą.
„NATO aljansas yra stipresnis, o Rusija – silpnesnė dėl to, ką padarė V. Putinas. Mums tai labai aišku“, – sakė K. Harris žurnalistams Varšuvoje, šalia stovint Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai.
16.23 | Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 71 vaikas
Nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną žuvo mažiausiai 71 vaikas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos parlamento pareigūnė.
„Nuo Rusijos invazijos pradžios iki kovo 10 dienos 11 val. ryto žuvo 71 vaikas, o daugiau nei 100 buvo sužeista“, – platformoje „Telegram“ parašė žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.
16.04 | Kinija paragino kuo greičiau nutraukti karo veiksmus
Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi kovo 10-ąją paragino abi šalis „kuo skubiau nutraukti karo veiksmus“, tačiau pabrėžė, kad Kinija ir toliau nuosekliai laikosi savo ankstesnės pozicijos šiuo klausimu.
Kalbėdamas su Prancūzijos užsienio reikalų ministru jis tvirtino: „Mes linkime išvysti kuo greitesnį ugnies ir karo veiksmų nutraukimą, tai taip pat yra ir visos tarptautinės bendruomenės norai“, – skelbiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį cituoja TASS.
Anot Kinijos atstovų, šios šalies pozicija nesikeičia: reikia gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, sureguliuoti konfliktus tarp valstybių remiantis JT Chartija ir pasiekti taikų sureguliavimą atsižvelgiant į racionalų visų pusių nerimą saugumo srityje.
„Visos pusės turi nurimti, bendradarbiauti situacijos deeskalvime ir neleisti veiksmų, kurie aštrintų nesutarimus“, – cituojami kinų atstovai.
15.57 | Atsisakė tiekti atsargines dalis Rusijai
Kinija atsisakė tiekti atsargines dalis Rusijos oro linijų lėktuvams, RBC cituojamas „Rosaviacija“ atstovas Valerijus Kudinovas. Pati Kinija tuo metu oficialiai laikosi nuosaikios politikos, tačiau šios šalies žiniasklaida faktiškai retransliuoja tik Kremliaus platinimą propagandą apie karą Ukrainoje.
„Rosaviacija“ atstovas konferencijos metu tvirtino, kad Rusija planuoja ieškoti galimybių atsarginių detalių ieškoti Turkijoje, Indijoje ir kitose šalyse, rašoma RBC.
„Mes nurodėme, kad pati oro linijų bendrovė nustatytų, iš kur ji turi galimybių gauti tas atsargines dalis. Kiek aš žinau, gavome tokią informaciją, kad kreipėsi į Kiniją, pavyzdžiu, – ir kinai atsisakė“, – „Interfaks“ cituojamas V. Kudinovas konferencijos „MRO Russia & CIS“ metu.
„Ieškosime galimybių kitose šalyse. Tikėtina, per mūsų partnerius – turkus, gal per Indiją. Kiekviena bendrovė pati tarsis – mes („Rosaviacija“) tiesiog padės tas detales legalizuoti“, – pažymėjo V. Kudinovas.
15.54 | Kyjivo meras: dėl karo veiksmų pasitraukė pusė sostinės gyventojų
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pasitraukė pusė Kyjivo gyventojų, ketvirtadienį paskelbė sostinės meras Vitalijus Klyčko, Maskvos pajėgoms dar labiau priartėjus prie miesto.
„Mūsų duomenimis, vienas iš dviejų Kyjivo gyventojų paliko miestą“, – Ukrainos televizijai sakė meras.
„Šiuo metu yra išvykę kiek mažiau nei 2 mln. žmonių. Tačiau Kyjivas buvo paverstas tvirtove. Kiekviena gatvė, kiekvienas pastatas, kiekvienas patikrinimo postas įtvirtintas“, – sakė jis.
15.01 | Zelenskis pagrasino propagandą skleidžiančiams rusams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį kreipėsi į savo tautą:
„Ukrainiečiai, naktį pasirodė informacija apie žuvusius per bombardavimus vaikų ligoninėje Mariupolyje. Praradome tris žmones. Tarp jų – vienas vaikas, mergaitė. Sužeistųjų 17 – vaikai, moterys, medicinos darbuotojai. Per Rusijos televiziją buvo diskutuojama šia tema, bet nė vieno žodžio tiesos nebuvo pasakyta.
Rusams buvo teigta, kad neva tai ligoninėje nebuvo pacientų, moterų ir vaikų. Rusams aiškinta, neva ten apsistojo nacionalistai. Jie negali be propagandos. Noriu pasakyti jiems, kad atsakysite taip pat kaip ir visi tie, kurie mėto bombas ant taikių žmonių. Mes surasime visus propagandistus, padarysime viską, kad būtų konfiskuotas jų turtas – jūs juk mylite prabangų gyvenimą, mylite turtingas šalis. Daugiau viso to pas jus nebeliks. Ir tai tik pradžia.
Šiandien mes vėl užtikrinsime humanitarinį koridorių mūsų miestams. Autobusai jau kelyje, vandens, medikamentų reisai taip pat. Širdis plyšta matant, ką okupantai padarė mūsų miestams, valstybei ir tai, ką jie nori padaryti su mūsų žmonėmis. Rusų kariuomenė jau įvykdė humanitarinę katastrofą Ukrainoje, bet tai, tik dalis jų plano. Jie nori pažeminti mūsų žmones, kad jie atsiklaupę ant kelių imtų duoną ir vandenį iš okupantų rankų“, – sakė V. Zelenskis.
14.38 | Lavrovas: Rusija nori tęsti derybas su Ukraina
Rusija yra pasirengusi tęsti derybas su Ukraina esamu formatu Baltarusijoje, tačiau organizuoti abiejų šalių vadovų susitikimą dar anksti, ketvirtadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Rusijos diplomatijos vadovas kalbėjo po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Turkijos pietiniame Antalijos kurorte. Tai buvo pirmos tokio aukšto lygio derybas nuo Maskvos invazijos į kaimyninę provakarietišką šalį pradžios, tarptautinei bendruomenei reiškiant pasipiktinimą dėl Rusijos subombarduotos vaikų ligoninės Ukrainoje.
„Šios dienos susitikimas patvirtino, kad Rusijos ir Ukrainos (derybų) formatas Baltarusijoje neturi alternatyvos“, – po susitikimo su D. Kuleba surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Lavrovas.
Jis pabrėžė, kad Rusija tikisi iš derybų konkrečių rezultatų.
„Pastaraisiais metais, po antikonstitucinio perversmo, Ukrainos vadovybė pirmenybę teikė susitikimams vardan susitikimų, mieliau mėgdžiojo, pritaikydavo konkrečius sprendimus“, – sakė aukščiausio rango Rusijos diplomatas.
Jo teigimu, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas neprieštarauja susitikimui su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, bet pridūrė, jog pirmiausia šių dviejų šalių derybininkai Baltarusijoje turėtų padėti pagrindą minėtam susitikimui.
14.12 | Apšaudomas Mariupolis ir Žytomyras
Pastarąsias dienas stipriai Rusijos karinių pajėgų bombarduotas, o trečiadienį vaikų ligoninės ir gimdymo namų apšaudymą išgyvenęs Mariupolis vėl atsidūrė Rusijos akiratyje. Ketvirtadienį pranešama apie uostamiesčio bombardavimą.
Bombardavimas taip pat užkirto kelią Irynos Vereščuk humanitarinei pagalbai pasiekti miestą. Pasak Ukrainos vicepremjerės, humanitarinės pagalbos vilkstinė, bandanti pasiekti pietryčių miestą, turėjo grįžti dėl susišaudymo.
Vietos valdžia apgultame Ukrainos Mariupolio mieste pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo mėtyti bombas į „žaliąjį koridorių“, skirtą Mariupolio gyventojams evakuotis.
„Šiuo metu vyksta Mariupolio bombardavimas iš oro“, – sakė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
@Bundeskanzler @vonderleyen @EmmanuelMacron @UN @NATO are you still blind?
— Устим Кармелюк (@ukarmeluyk) March 10, 2022
That's the center of #Mariupol 🇺🇦. russian terrorists bombarded the city while Kuleba and lavrov were having a meeting in Turkey. terrorists just wanted to raise their rates on negotiations. #StopPutin pic.twitter.com/sXoSHPTLii
P. Andriuščenka tvirtino, kad oro antskrydžiai buvo vykdomi siekiant sunaikinti kelių infrastruktūrą ir visiškai izoliuoti miestą.
Miestą jau kelias dienas apgulusi Rusijos kariuomenė. Tai labai svarbi strateginė vieta, nes ji netoli Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio ir Donbaso regiono, kur veikia prorusiški separatistai.
Taip pat ir Žytomyro meras Serhijus Suchomlynas skelbia, kad Rusija iš oro atakuoja gyvenamuosius pastatus, šiluminę jėgainę ir dvi ligonines. Pasak jo, kol kas nėra duomenų apie sužeistuosius.
13.46 | Australijos ir britų kalnakasybos milžinė „Rio Tinto“ paskelbė planus trauktis iš Rusijos
Tarptautinė Didžiosios Britanijos ir Australijos kalnakasybos bendrovė, kurios būstinės yra Londone ir Melburne, ketvirtadienį paskelbė planus nutraukti visus verslo ryšius su Rusija po pastarosios invazijos į Ukrainą.
Bendrovės pranešime teigiama, jog ji „nutraukia visus komercinius santykius su bet kuriuo Rusijos verslu“.
Atsiskyrimo laikas nebuvo paskelbtas, nes tai gali būti sudėtingas procesas, atsižvelgiant į bendrovės ryšius su Rusija.
13.43 | Rusijai užpuolus Ukrainą Švedija didins išlaidas gynybai
Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pristatė planus „kiek įmanoma greičiau“ padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), argumentuodama grėsme saugumui, kurią kelia Rusijos karas Ukrainoje.
Švedija, tik po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos atsisakiusi du dešimtmečius vykdytos gynybos išlaidų karpymo politikos, sakė, jog viliasi įgyvendinti šį tikslą per dešimtmetį, tačiau konkrečios datos nenurodė.
13.24 | Atakuojamas Žytomyras
Žytomyro meras Serhijus Suchomlynas skelbia, kad Rusija iš oro atakuoja gyvenamuosius pastatus, šiluminę jėgainę ir dvi ligonines. Pasak jo, kol kas nėra duomenų apie sužeistuosius.
12.56 | Iš ekonominės krizės Rusija „kapstysis savo jėgomis“
S. Lavrovas taip pat pareiškė, kad iš ekonominės krizės Rusija „kapstysis savo jėgomis“ ir pridūrė, kad nuo šiol Vakarų nebebus galima vadinti „patikimais partneriais“.
Rusijos atstovas taip pat pakartojo pastaruoju metu itin plačiai eskaluojamą melagieną apie tai, kad Ukrainoje „buvo su JAV priežiūra kuriamas etniškai orientuotas biologinis ginklas“.
Vakarų reakciją į karo veiksmus Ukrainoje S. Lavrovas pavadino „įsiūčiu“ ir paaiškino, kad Vakarams iš Ukrainos tereikia tik „veikimo prieš viską, kas rusiška“.
Jis taip pat pridūrė, kad tai, kas dabar vyksta yra „Rusijos kova už teisę išlikti politiniame žemėlapyje“.
Komentuodamas apie Rusijos nustatytas „pagalbos Ukrainai raudonąsias ribas“, S. Lavrovas aiškino, kad Vakarų šalys elgiasi pavojingai ir apkaltino karo kurstymu Vakarų lyderius.
„Mes manome, kad šios šalys kuria neįtikėtinas grėsmes pačios sau, įskaitant ir kuomet perduoda pavojingiausią ginkluotę, įskaitant ir nešiojamas zenitines-raketines sistemas ir, įskaitant, kaip abejingai stebi Ukrainos valdžios dalijamus šimtus tūkstančių perduodamų ginklų neaišku kam. Mes niekada nesakėme, kad turime kokių nors planų, tarkim NATO šalių atžvilgiu. Apie tai kalbėjo mano nauja kolegė Liz Truss, kuri pareiškė, kad jei Putinas nepralaimės Ukrainoje, tai jo ambicijoms nebus galo, o jo kiti tikslai bus Baltijos šalys ir Moldova.
Taigi, apie tai kalbame ne mes, tai sako žymi savo aforizmais Liz Truss. Tačiau šiuo atveju, kai ji pranašauja Baltijos šalių ir Lenkijos puolimą, aš manau, kad tai gana atitinka anglišką kultūrą, anglišką politiką, diplomatiją. Būtent taip anglai surašė „feikinį“, taip vadinamą Petro I-ojo valios pareiškimą“. Iš esmės tai labai panašu viskas“, – komentavo S. Lavrovas.
12.25 | Kuleba: derybos su Lavrovu buvo sudėtingos, taikos progreso nėra
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, po susitikimo su Rusijos atstovu Sergejumi Lavrovu pripažino, kad pokalbis buvo sudėtingas, pasiekti kažkokių konkrečių nutarimų nepavyko.
Ukrainos URM vadovas pareiškė, kad susitikimo metu buvo aptariami humanitarinių koridorių ir ugnies nutraukimo klausimai ir pridūrė, kad Kyjivas bandė surasti diplomatinį situacijos sprendimo būdą.
„Mes taip pat iškėlėme klausimą dėl 24 valandų ugnies nutraukimo, tačiau progreso pasiekti nepavyko. Panašu, kad yra kiti „sprendimo priėmėjai šiuo klausimu“ Rusijoje“, – aiškino D. Kuleba.
Rusijos atstovas derybose, užsienio reikalų ministras S. Lavrovas taip pat pažymėjo, kad Kyjivas „nėra nusiteikęs vykdyti reikalavimų, kuriuos iškėlė Rusija“.
Jis perspėjo kitas šalis dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai ir samdinių siuntimo į šią šalį. Jo teigimu, jeigu Ukrainai būtų perduotos Vakarų šalių oro gynybos sistemos, tai „jos gali patekti į netinkamas rankas“ ir perspėjo dėl grėsmės civiliniams skrydžiams.
Maža to, S. Lavrovas dviprasmiškai išsireiškė: „Rusija jokių kitų valstybių pulti nesiruošia, bet ir Ukrainos ji neužpuolė“.
11.53 | JK sankcijų sąraše – rusų oligarchai Abramovičius, Deripaska, Mileris, Sečinas
Jungtinė Karalystė ketvirtadienį įvedė sankcijas dar septyniems turtingiems Rusijos veikėjų, įskaitant milijardierių Romaną Abramovičių, „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininką.
Vyriausybė nurodė, kad šių asmenų turtas Jungtinėje Karalystėje yra įšaldomas, jiems draudžiama atvykti į šalį, o Britanijos piliečiams ir įmonėms draudžiama palaikyti su jais verslo santykius.
R. Abramovičius praeitą savaitę pranešė mėginantis parduoti „Chelsea“, iškilus sankcijų grėsmei.
Į asmenų, kuriems taikomos sankcijos sąrašą, taip pat buvo įtrauktas pramoninkas Olegas Deripaska, naftos milžinės „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas ir dujų eksporto monopolininkės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
Sankcijos įvedamos kaip dalis Londono ir kitų Vakarų šalių atsako į Rusijos karą prieš kaimyninę Ukrainą.
11.47 | „Bellingcat“: Rusija gali bandyti „įšaldyti“ karą Ukrainoje
Autoritetingas tyrėjas Christo Grozevas iš „Bellingcat“ grupės mano, kad Rusija gali pabandyti įšaldyti karą Ukrainoje. Tokių veiksmų Kremlius gali imtis nepavykus „žaibiško karo“ planui ir sulaukus aršaus ukrainiečių pasipriešinimo.
Ch. Grozevo teigimu, sunku įvardinti karo užbaigimo datą.
„Taip yra todėl, kad greičiausiai nebus tokios aiškios baigties, kuri konkrečią dieną užbaigs karą. Bijau, kad bus periodas, kurio metu bus neaišku, jau baigėsi karas ar dar ne. Tačiau kraujo praliejimo daugiau nebus, ir tai svarbiausia. Aš manau, kad artėjame prie to, kad tai yra savaitės, gal 10 dienų klausimas“, – pareiškė Ch. Grozevas.
Savo nuomonę jis pagrindė tuo, kad Rusijos resursai senka.
„Jie tai supranta, ir jiems bus naudingiau nevadinti karo užbaigtu, nes jie turėtų pripažinti, kad tai jau prarasta, bet sustabdyti ją kažkokiame įšaldytame etape“, – pridūrė Ch. Grozevas.
Pirmieji resursai baigėsi, šiuo metu vyksta Rusijos pajėgų atsargų papildymas
Anksčiau ekspertas skelbė, kad Rusija jau faktiškai išnaudojo savo Ukrainos puolimui skirtas pajėgas, tačiau tai nereiškia karo pabaigos.
Jo teigimu, Rusija turėjo numačiusi resursų tęsti karą iki praėjusios savaitės pabaigos, o vėliau „viskas subyrės“. Tačiau tai reiškia tik tai, kad nurims aktyvūs karo veiksmai, kas iš esmės pasitvirtino ir realybėje: šią savaitę buvo tęsiami Ukrainos miestų apšaudymai raketomis, tačiau aktyvūs puolimo veiksmai buvo labiau lokalūs, daugiau buvo užsiimama pajėgų perskirstymu didžiųjų miestų kryptimis.
Vėliau jis patikslino, kad tai nereiškia karo pabaigos ar Rusijos atsitraukimo.
„Mano komentaras dėl Rusijos resursų susijęs su tuometinėmis atsargomis ir tiekimu į Ukrainą. Pristatymas gali tęstis ir tęstis, tačiau tai yra logistinis košmaras“, – rašė savo „Twitter“ paskyroje Ch. Grozevas, pridūręs, kad Vakarų sankcijos iš tiesų yra „geros“.
11.21 | Peskovas: Vakarų sankcijos neturi precedento, sukėlė šoko poveikį Rusijos ekonomikai
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad prieš Rusiją pradėtas „precedento neturintis ekonominis karas“ ir pripažino, kad tai sukūrė „šoko poveikį ekonomikai“. Jis pridūrė, kad tokiu atveju būtina imtis priemonių.
Kremliaus atstovas taip pat patvirtino, kad „dėl daugkartinių V. Zelenskio prašymų“ šiuo metu vykstančių Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimo metu vyksta ir galimų derybų tarp V. Putino bei V. Zelenskio derinimas.
Jis taip pat akcentavo, kad tiek Rusijos turto areštas ES teritorijoje, tiek Rusijoje planuojamas Vakarų bendrovių turto nacionalizavimas „turės abipusių neigiamų pasekmių“.
11.15 | Ragina tirti Rusijos karo nusikaltimus
Daugėja raginimų tirti Rusijos karo nusikaltimus, vykdomus Ukrainoje, rašo CNN. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Mariupolio vaikų liginės ir gimdymo namų bombardavimą pavadino „karo nusikaltimu“ ir įrodymu, kad „prieš Ukrainą vykdomas genocidas“.
Jungtinės Tautos pareiškė, kad ligoninės, medikai ir kitos su gydymu susijusios institucijos „niekada neturėtų virsti taikiniu“.
Trečiadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pareikalavo „naujo modelio“ tyrimų, pasak jos, privalu rinkti karo nusikaltimų įrodymus ir juos dokumentuoti, taip pat reikia specialaus tribunolo, kuris imtųsi šios „beprecedentės“ krizės. Pasak prokurorės, 39 valstybės, kartu su Ukraina pasirašė kreipimąsį į Tarptautinį Teisingumo Teismą, ragindamos tirti Rusijos nusikaltimus.
Rusijos ataka prieš branduolinę jėgainę, kasetinių ir vakuuminių bombų naudojimas, ligoninių, mokyklų ir civilių pastatų sistemingas bombardavimas yra karo nusikaltimai. Praeitą savaitę Tarptautinis kriminalinis teismas pareiškė, kad iškart imsis tirti galimus Rusijos karo nusikaltimus, po invazijos į Ukrainą.
Kas yra karo nusikaltimas? Tarptautinis Baudžiamasis teismas turi labai tikslius ir specifinius apibrėžimus, kas yra genocidas, karo nusikaltimas, nusikaltimas žmoniškumui ir agresijos nusikaltimas. Taikymasis į civilius gyventojus yra Ženevos konvencijos pažeidimas.
Kur yra Tarptautinis Baudžiamasis teismas yra Hagoje, ir jis sukurtas pagal Romos statutą, šis teismas veikia nepriklausomai. Susitarimą dėl šio teismo galių ir jurisdikcijų pripažįsta 123 pasaulio šalys, bet Rusija ir JAV – ne. Taip pat ir Ukraina.
10.50 | JT: Ukrainoje per Rusijos invaziją žuvo 516 civilių, dar 908 sužeisti
Ukrainoje nuo karo pradžios žuvo 516 civilių, o dar 908 buvo sužeisti, rodo naujienų agentūros „Unian“ gauta Jungtinių Tautų stebėjimo misijos informacija.
„Nuo 2022 metų vasario 24 dienos 4 val. ryto, kai prasidėjo Rusijos Federacijos ginkluotas puolimas Ukrainoje, iki 2022 metų kovo 8-osios vidurnakčio (vietos laiku), JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) užfiksavo 1 424 civilių žūties ar sužeidimo atvejus Ukrainoje: 516 žuvusiųjų ir 908 sužeistuosius“, – sakoma ataskaitoje.
Nurodoma, kad tarp žuvusių civilių yra 98 vyrai, 60 moterų, devyni berniukai ir penkios mergaitės. Kitų 23 žuvusių vaikų ir 321 žuvusio suaugusio žmogaus lytis nenurodoma.
Tarp sužeistųjų yra 78 vyrai, 57 moterys, 12 mergaičių, keturi berniukai, o kitų 34 vaikų ir 723 suaugusiųjų lytis nenurodoma.
Donecko ir Luhansko srityse užregistruota 111 žuvusiųjų ir 462 sužeistieji.
Kituose Ukrainos regionuose (Kyjive, Čerkasų, Černihivo, Charkivo, Chersono, Kyjivo, Mykolajivo, Odesos, Sumų, Zaporižios ir Žytomyro srityse) žuvo 405 civiliai, dar 446 buvo sužeisti.
„Dauguma užfiksuotų civilių netekčių yra susijusios su didelės veikimo zonos sprogstamųjų ginklų panaudojimu, įskaitant apšaudymus iš sunkiosios artilerijos pabūklų ir reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, taip pat raketinius ir aviacijos smūgius“, – sakoma pranešime.
10.35 | Antalijoje prasidėjo trišalės Turkijos, Rusijos ir Ukrainos derybos
Rusijos atstovas Sergejus Lavrovas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba susėdo prie derybų stalo. Jas moderuoja Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
10.25 | Apšaudžius gimdymo namus žuvo trys žmonės
Apgulto Mariupolio miesto pietų Ukrainoje vicemeras Sergejus Orlovas BBC sakė, kad Rusijai trečiadienį susprogdinus gimdymo namus žuvo trys žmonės, tarp jų vienas vaikas – mergaitė.
Pranešama, kad buvo sužeista dar mažiausiai 17 žmonių, tarp kurių buvo ir nėščios moterys, ir vaikai, ir gydytojai.
„Esu visiškai tikras, kad [Rusijos karinės pajėgos] žino apie šią įstaigą ir tai jau trečioji ligoninė, kurią jie niokoja šiame mieste“, – BBC sakė Sergejus Orlovas.
Jis sakė, kad 300 lovų ligoninė, skirta Covid pacientams gydyti, praėjusią dieną buvo sunaikinta po artilerijos apšaudymo.
Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey išpuolį Mariupolyje, pietryčių Ukrainoje, pavadino karo nusikaltimu. Jis sakė, kad nesvarbu, ar tai buvo tikslingas, ar beatodairiškas išpuolis, jis bet kokiu atveju prilygsta karo nusikaltimui.
10.18 | Rusija traukiasi iš Europos Tarybos
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad traukiasi iš Europos Tarybos – pirmaujančios žemyno žmogaus teisių organizacijos, įsteigtos reaguojant į žmogaus teisių pažeidimus per Antrąjį pasaulinį karą.
Kremlius pareiškė, kad NATO narės esą kenkia Europos institucijai, sukurtai palaikyti žmogaus teises, teisinę valstybę ir demokratiją. Iš tikrųjų Rusijos santykiai su Europos Taryba visada buvo įtempti.
Rusija įstojo į Europos Tarybą 1996 m. Rusijos atstovavimo teisės buvo sustabdytos vasario 25 d., dieną po invazijos į Ukrainą. Ir anksčiau Rusija buvo suspenduota 2001 m., po antrojo Čečėnijos karo, ir 2014 m., kai Vladimiras Putinas įsiveržė į Krymą.
10.10 | Daugiau humanitarinių koridorių
Ukraina atidarė septynis humanitarinius koridorius, įskaitant vieną iš Mariupolio, pasigirdus pranešimams, kad Rusijos kariai užėmė dalį uostamiesčio.
Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk patvirtino, kad buvo atidaryti septyni humanitariniai koridoriai. O pasak Sumų gubernatoriaus, susitarus dėl ugnies nutraukimo, išvyksta trys evakuotųjų kolonos.
Tačiau šįryt buvo pranešta ir apie aviacijos antskrydžius Mariupolyje, kur vakar buvo bombarduota vaikų ligoninė ir gimdymo namai.
Lenkijos pasieniečiai šiandien pranešė, kad nuo karo pradžios į Lenkiją iš Ukrainos pateko 1,43 mln. pabėgėlių.
09.41 | Skaičiuoja Rusijos kariuomenės nuostolius
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad nuo karo pradžios nukovė daugiau nei 12 tūkst. Rusijos karių. Ukrainos kariai sunaikino 49 lėktuvus, 81 sraigtasparnį, 335 tankus, 1105 šarvuočius, 123 artilerijos pabūklus, 56 raketų sistemas, 2 laivus, 526 mašinas, 60 kuro cisternų, 7 bepiločius orlaivius, 29 priešraketinės gynybos sistemas.
09.10 | Mariupolyje kasamos masinės kapavietės
Rusų pajėgų apsuptame Mariupolio mieste žmonės imami laidoti masinėse kapavietėse. Nuolat apšaudomame mieste nėra galimybių ir laiko palaidoti žmones kapinėse, o kūnai gatvėse jau tapo kasdienybe, todėl miesto municipaliteto atstovai priėmė sprendimą žmones laidoti masinėse kapavietėse.
Nuotraukose matyti, kad žmonės laidojami be karstų, kūnai, dažniausiai įdėti į maišus, kartais, suvynioti į drobules. Nuo Rusijos invazijos į Mariupolį pradžios žuvo 1300 žmonių. Miesto gyventojai neturi elektros, vandens, šildymo, o rusų kariuomenė laiko įkaitais apie 400 tūkst. žmonių.
Miesto meras sako, kad mirusiųjų skaičius mieste yra didelis, kelis kartus didesnis nei paprastai, žmonės žūva gatvėse nuo bombų ir kulkų. Masinės kapavietė Mariupolio pakraštyje yra 22 metrų ilgio ir ten ilsėsis gyventojų ir kareivių kūnai.
08.49 | Didžioji Britanija: Rusijos kariai link Kyjivo „pasistūmėjo mažai“
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė naujausią žvalgybos ataskaitą apie padėtį Ukrainoje, kuri, panašu, patvirtina Ukrainos valdžios institucijų teiginius.
Ministerija nurodė, kad pastarosiomis dienomis „žymiai sumažėjo bendras Rusijos oro aktyvumas“ virš Ukrainos ir pažymėjo, kad taip greičiausiai įvyko dėl Ukrainos oro gynybos pajėgų „netikėto efektyvumo ir ištvermės“.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad didelė Rusijos kolona į šiaurės vakarus nuo Kyjivo „per savaitę pasistūmėjo mažai“ ir patiria „nuolatinius nuostolius“ dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 10 March 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 10, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/uGIai2vjg2
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/kUN8pCzuT4
08.20 | Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrataką netoli Kyjivo
Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrataką prieš Rusijos pajėgas, siekdama apginti sostinę Kyjivą, sakė Ukrainos visuomeninis transliuotojas, cituodamas vidaus reikalų ministro patarėją.
„Naktis buvo gana sunki, bet apskritai galima sakyti, kad Ukrainos kariuomenė kontratakavo prie Kyjivo“, – cituojamas Vadymas Denysenko.
„Mes išrikiavome penkis tankus. Ryte vakariniame pakraštyje Kyjive girdėjosi artilerijos mūšiai. Mūšiai vyksta ir dabar. Daugiau detalių žinių kol kas nėra“, – pridūrė jis.
08.04 | Ukrainos gynybos ministerija: Rusijos puolimas sulėtėjo
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad Rusijos veržimasis į kai kurias Ukrainos dalis sulėtėjo. Svarbiausi pateikti faktai:
- Rusijos veržimasis Kyjivo kryptimi suvaldytas;
- Rytų Ukrainoje šalies pajėgoms toliau sekasi atgrasyti Rusijos jėgas Donecke, Slobožanske ir kai kuriose Tavrijos operatyvinių rajonų dalyse. Ginami Charkivo ir Ochtyrkos miestai;
- Pietuose toliau ginamas Mariupolio uostamiestis;
- Ukrainos pajėgos taip pat atlaikė Rusijos puolimą Kryvyj Riho, Mykolajivo, Voznesensko miestų ir Novovoroncovkos (Chersono sritis) gyvenvietės kryptimis;
- Per pastarąsias dvi dienas Ukrainos naikintuvai ir priešlėktuvinių raketų daliniai sunaikino keturis naikintuvus Su-25 ir du Rusijos sraigtasparnius;
- Rusijos puolimo tempas sulėtėjo. Žymiai išaugo dezertyravimo ir plėšimų atvejų skaičius.
07.40 | Zelenskis: Ukrainoje trečiadienį iš miestų evakuota apie 35 tūkst. civilių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį iš šalies miestų, apsuptų Rusijos pajėgų, buvo evakuota mažiausiai 35 tūkst. civilių gyventojų.
Trečiadienį vakare paskelbtame vaizdo pranešime Ukrainos lyderis sakė, kad buvo atverti trys humanitariniai koridoriai, kuriai gyventojai galėjo pasitraukti iš Sumų ir Enerhodaro miestų, taip pat iš sostinės Kyjivo priemiesčių.
Prezidentas išreiškė viltį, kad evakuacijos tęsis ketvirtadienį ir kad bus atidaryti dar trys maršrutai iš pietrytinio Mariupolio uostamiesčio ir Volnovachos miesto, taip pat Iziumo miesto šalies rytuose.
Trečiadienį Maskva ir Kyjivas susitarė atidaryti daugiau koridorių, suteikiančių vilties išvykti taikiems gyventojams, įstrigusiems bombarduojamuose miestuose.
Antradienį daugiau kaip 5 000 žmonių pavyko evakuoti iš Sumų – apie 250 tūkst. gyventojų turinčio miesto, esančio netoli sienos su Rusija ir tapusio įnirtingų kautynių židiniu.
Tačiau keletas bandymų evakuoti žmonių iš jau kelias dienas apsiausto Mariupolio žlugo. Kyjivas ir Maskva dėl to kaltino vienas kitą.
07.31 | JT apsmerkė išpuolį Mariupolyje
JT generalinis sekretorius António Guterresas pasmerkė išpuolį vaikų ligoninėje ir gimdymo namuose Mariupolyje ir pavadino jį „siaubingu“. Jis pareiškė, kad Rusija turėtų „nutraukti kraujo praliejimą“.
Ukraina apkaltino Rusiją sprogdinus medicinos įstaigą tuo metu, kai turėjo būti sudarytos paliaubos.
Per išpuolius buvo sužeista mažiausiai 17 žmonių, po griuvėsiais įstrigo vaikai ir kiti.
Today's attack on a hospital in Mariupol, Ukraine, where maternity & children's wards are located, is horrific.
— António Guterres (@antonioguterres) March 9, 2022
Civilians are paying the highest price for a war that has nothing to do with them.
This senseless violence must stop.
End the bloodshed now.
07.10 | Draudimas naftos ir dujų importui iš Rusijos
JAV Atstovų rūmai balsavo už draudimą importuoti rusišką naftą, gamtines dujas ir anglį į JAV.
Įstatymo projekte taip pat bus imamasi veiksmų persvarstyti Rusijos vaidmenį Pasaulio prekybos organizacijoje ir iš naujo įgalioti Magnitskio aktą, kad būtų sustiprintos sankcijos Rusijai už žmogaus teisių pažeidimus.
06.43 | Neabejoja V. Putino pralaimėjimu
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Vladimirui Putinui nepavyks pavergti Ukrainos ir jis prives Rusiją į „strateginį pralaimėjimą“, kuris jau vyksta. Valstybės sekretorius pasakė:
„Esu visiškai įsitikinęs, kad Putinas žlugs, o Rusija patirs strateginį pralaimėjimą, kad ir kokius trumpalaikius taktinius laimėjimus ji pasieks Ukrainoje.
Galite laimėti mūšį, bet tai nereiškia, kad laimėsite karą. Priešingai, jūs galite paimti miestą, bet negalite paimti jo žmonių širdžių ir minčių, o ukrainiečiai tai demonstruoja kiekvieną dieną“, – sakė A. Blinkenas.
06.14 | 12,3 mlrd. eurų parama skinasi kelią
JAV Atstovų Rūmai patvirtino projektą, pagal kurį JAV skirtų 13,6 mlrd. (12,3 mlrd. eurų) nuo karo kenčiančiai Ukrainai. Po patvirtinimo rūmuose trečiadienio vakarą, Senato pritarimo tikimasi iki savaitės pabaigos ar kiek vėliau.
Iš šios paramos 6,5 mlrd. dolerių bus skiriama apmokėti karių ir ginklų siuntimą į Rytų Europą ir sąjungininkų pajėgų aprūpinimą ten, reaguojant į Rusijos vykdomą agresiją.
Dar 6,8 mlrd. dolerių bus skirta padėti pabėgėliams iš Ukrainos ir suteikti ekonominę pagalbą sąjungininkams, taip pat padėti federalinėms agentūroms įgyvendinti ekonomines sankcijas Rusijai ir apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių JAV viduje.
05.50 |Suskaičiavo, kiek žuvo Rusijos karių
JAV oficialiai apskaičiavo, kad per pirmąsias dvi karo savaites žuvo nuo 5 000 iki 6 000 Rusijos karių, pareigūnai teigia CBS News.
Remiantis prielaidomis, kad sužeistųjų skaičius paprastai tris kartus viršija žuvusiųjų skaičių, skaičiuojama, kad nuo karo pradžios sužeista apie 15 000–18 000 Rusijos karių.
Vienas JAV pareigūnas, norėjęs likti anonimu, šią projekciją pavadino „labai, labai ženkliu aukų skaičiumi“ ir palygino žūčių skaičių su kai kuriais Antrojo pasaulinio karo mūšiais.
Tuo metu Ukraina teigia, kad mūšiuose žuvo per 12 000 Rusijos karių, o Rusija praėjusią savaitę pripažino tik beveik 500 savo karių žūtį. Tikėtina, kad abiejų pusių skaičiai iškreipti propagandiniais tikslais.
05.18 | Subombardavo Sumus
Rusijos karo lėktuvai naktį subombardavo šiaurės rytinį Ochtyrkos miestą, Sumų regione, praneša Ukraina. Per ataką žuvo 13-metis berniukas ir dvi moterys. Iš apšaudytų gyvenamųjų namų griuvėsių pavyko išgelbėti penkis žmonės, tarp jų – du vaikus.
Regiono valstybės administracijos vadovas Dmytro Živytskis teigia, kad ketvirtadienį apie 00.30 val. vietos laiku nuo apšaudymo nukentėjo gyvenamieji rajonai ir dujotiekis.
Pasak jo, maždaug po 10 minučių buvo subombarduoti ir regiono sostinės Sumų priemiesčiai bei Bytytsos kaimas. Jis nepatikslino aukų skaičiaus.
04.52 | Atvyko į derybas
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba atvyko į Turkiją taikos deryboms su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Pokalbiai vyks ketvirtadienį Antalijoje Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu kvietimu.
04.41 | JAV perspėja, kad Rusija gali panaudoti biologinį ginklą Ukrainoje
Jungtinės Valstijos perspėja, kad Rusija netrukus gali panaudoti biologinį ginklą kare Ukrainoje, ir atmetė Maskvos teiginius, kad JAV remia biologinio ginklo programą. JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price’as sakė:
„Kremlius tyčia skleidžia atvirą melą, kad JAV kartu su Ukraina Ukrainoje vykdo cheminio ir biologinio ginklo veiklą.
Ši Rusijos dezinformacija yra visiška nesąmonė ir ne pirmas kartas, kai Rusija sugalvoja tokias melagingas pretenzijas kitai šaliai. Be to, šie teiginiai buvo įtikinamai ir pakartotinai paneigti daugelį metų.
Kaip mes visą laiką sakėme, Rusija sugalvoja melagingus pretekstus, bandydama pateisinti savo siaubingus veiksmus Ukrainoje.
Rusija turi patirties kaltindama Vakarus tais pačiais nusikaltimais, kuriuos daro pati. Ši taktika yra akivaizdus Rusijos triukas, bandant pateisinti tolesnius iš anksto apgalvotus, neprovokuojamus ir nepagrįstus išpuolius prieš Ukrainą. Mes visiškai tikimės, kad Rusija ir toliau padvigubins tokio pobūdžio pretenzijas ir pateiks papildomų nepagrįstų kaltinimus“, – sakė N. Price’as.
False claims from Kremlin officials about alleged U.S. chemical and biological weapons labs in Ukraine are total nonsense. It is exactly the kind of disinformation we've seen Russia use repeatedly to attempt to justify its horrific actions in Ukraine. https://t.co/UBBX26mhaO
— Ned Price (@StateDeptSpox) March 9, 2022
Trečiadienį iš Vakarų atėjo žinutė dėl susirūpinimo, kad V. Putinas gali imtis panaudoti cheminį ginklą Kyjive, kurio šturmuoti jam nepavyksta jau dvi savaites. Pareigūnų teigimu, gali būti įvykdyta „visiškai siaubinga“ ataka prieš Ukrainos sostinę.
Vienas Vakarų pareigūnas pasakė:
„Manau, kad turime rimtą priežastį nerimauti dėl galimo netradicinių ginklų panaudojimo, iš dalies dėl to, ką matėme ankstesniuose karuose. Pavyzdžiui, tai, ką matėme Sirijoje, iš dalies dėl to, kad ir dabar matome analogišką bandymą skelbti melagingus pranešimus. Taigi mums tai kelia rimtą susirūpinimą“, – sakė pareigūnas.
Western officials warning they have "good reason to be concerned about the possible use of non conventional weapons" - ie chemical and biological - by Russia in Ukraine
— Dan Sabbagh (@dansabbagh) March 9, 2022
Jis turi omenyje Kremliaus kaltinimą Ukrainai, kad ji šalies teritorijoje esą turi cheminių ginklų.
04.25 | Tikisi derybų su Putinu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Putinas galiausiai nutrauks karo veiksmus ir pradės derybas po to, kai pamatė, kad įsiveržusios Rusijos pajėgos susidūrė su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu.
„Manau, kad jis tai padarys. Manau, kad jis mato, kad esame stiprūs“, – interviu VICE sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis užsiminė manantis, kad Putinas bus priverstas perskaičiuoti ir baigti konfliktą derybomis, sakydamas: „Kaip sustabdyti šį karą? Tik dialogu“.
Ukrainos prezidentas sakė, kad jo žinutė Putinui dabar būtų tokia: „Pabaik karą. Pradėk kalbėti. Viskas“.
Paklaustas, ar gali pasitikėti V. Putinu, Ukrainos lyderis sakė: „Pasitikėti [Putinu]? O, ne. Pasitikiu tik savo šeima“.
04.19 | Išgelbėjo bent 35 tūkst. civilių
Mažiausiai 35 000 civilių trečiadienį buvo evakuoti iš apgultų Ukrainos miestų, sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad trys humanitariniai koridoriai leido gyventojams palikti Sumų, Enerhodaro miestus ir Kyjivo apylinkes.
Evakuacija, tikimasi, tęsis ketvirtadienį, atidarius dar tris maršrutus iš Mariupolio, Volnovachos miestų pietryčiuose ir Iziumo miestų Rytų Ukrainoje.
Bendras pabėgėlių skaičius kol kas siekia 2,1–2,2 mln., teigia Jungtinės Tautos.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► V. Zelenskis teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino vieši grasinimai panaudoti branduolinį ginklą yra „blefas“.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė pasirašė įstatymą, suteikiantį daugiau teisių civiliams naudojant šaunamuosius ginklus prieš Rusijos kariuomenę.
► Pentagonas trečiadienį galutinai atmetė „itin rizikingą“ planą dėl Lenkijos naikintuvų perdavimo Ukrainai.
► Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos sekretorė Liz Truss paragino visas Didžiojo septyneto (G-7) valstybes uždrausti rusiškos naftos importą sakydama, kad pirmaujančios pasaulio ekonomikos turėtų „eiti toliau ir greičiau“ bausdamos Maskvą ir prezidentą Vladimirą Putiną už įsiveržimą į Ukrainą.
► Rusijos gynybos ministerija oficialiai pripažino, kad kare Ukrainoje dalyvauja rusų šauktiniai Tiesa, kariuomenės atstovo teigimu, jie ten pateko „netyčia“.
► Per Rusijos ataką buvo smarkiai apgriauta vaikų ligoninė ir gimdymo namai apgultame Mariupolio uostamiestyje, trečiadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
► Ukrainos valstybinis energetikos operatorius teigia, kad Rusijos pajėgos atjungė atominę elektrinę Černobylį nuo tinklo. Elektrinėje nesant elektros ir neveikiant vėsinimui, kyla pavojus, kad į aplinką pasklis radiacinė tarša.
► Europos Sąjungos šalys susitarė įtraukti daugiau Rusijos oligarchų ir pareigūnų į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, taip pat sugriežtinti kriptovaliutų kontrolę ir suvaržyti jūrų transporto sektorių.
► Jungtinė Karalystė paskelbė apie daugybę naujų sankcijų Rusijos orlaiviams ir kosmoso bei aviacijos technologijų eksportui. JK galės sulaikyti Rusijos lėktuvus šalyje, o jų skridimas ar nusileidimas šalyje bus laikomi baudžiamuoju nusikaltimu.
► Sankt Peterburgo valstybinio universiteto vadovybė jau paruošė įsaką, pagal kurį iš universiteto bus šalinami prieš karą Ukrainoje protestuojantys ir sulaikyti studentai.
► Rusijos pajėgoms antradienį smogus Ukrainos rytiniam Severodonecko miestui žuvo mažiausiai 10 žmonių, pranešė vienas Luhansko srities pareigūnas.
► Ukraina patvirtino, kad Rusijos karinės pajėgos sutiko nuo 9 iki 21 val. nutraukti ugnį humanitariniuose koridoriuose.
► Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ antradienį dar labiau sumažino Rusijos valstybės skolos reitingą, jau anksčiau priskirtą „šlamšto“ diapazonui, nurodydama, jog šis sprendimas atspindi nuomonę, kad nemokumas yra neišvengiamas.
► Nuo karo pradžios Ukrainoje skaičiuojamos 1207 aukos, praneša Jungtinės Tautos. Tai 406 žuvusieji ir 801 sužeistas civilis asmuo. Tarp jų – 27 žuvę ir 42 sužeisti vaikai. Tiesa, tai tik oficialiai patvirtintos žūtys ir sužeidimai, neatmetama, kad tikrieji skaičiai yra žymiai didesni.
► Rusijos kariniai daliniai „kankina“ Zaporižios atominės elektrinės darbuotojus, siekdami priversti juos viešai pareikšti pareiškimą, kurį galėtų naudoti propagandai, teigia Ukrainos energetikos ministras.
► Lenkijos planas parūpinti Ukrainai naikintuvus nebus įgyvendintas, nes JAV vyriausybė jį apibūdino kaip „nepagrįstą“.
