Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:57 | Ragina atblokuoti Ukrainos uostus
Viena didžiausių Ukrainos žemdirbių grupių paragino skubiai rasti sprendimą, kaip atblokuoti šalies Juodosios jūros uostus, nes grūdų, saulėgrąžų ir rapsų eksportas stringa dėl Rusijos jūrų blokados. Tai skatina infliaciją ir minėtų produktų trūkumą visame pasaulyje, rašo „the Guardian“.
G7 ministrai surengė skubias derybas dėl kelių per Rumunijos ir Baltijos šalių uostus atvėrimo.
„Jei būtų sudarytas JT susitarimas, būtų išspręsta labai daug problemų“, – sakė bendrovės MHP pirmininkas John Rich.
Vis dėlto jis teigė, kad nesibaigus karui toks susitarimas mažai tikėtinas. Tai didina spaudimą grūdų ir sėklų kainoms visame pasaulyje.
„Dabar esame užburtame rate“, – sakė J. Rich.
„Įprastai atsitinka taip, kad ūkininkai sutvarko aukštas kainas, nes [kainoms pakilus] ūkininkai pagamina daugiau ir kainos krenta. Šį kartą gali būti kitaip“, – sakė jis.
23:48 | Zelenskis: Ukrainai svarbi parama visais lygmenimis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukrainai šiuo metu yra svarbus ne tik diplomatinis spaudimas Rusijai, bet ir informacinė bei kultūrinė parama.
„Ir toliau renku didžiausią tarptautinę auditoriją Ukrainai. Remti mūsų valstybę visais lygiais. Ir daryti spaudimą Rusijai visais lygiais.
Informacinis spaudimas, diplomatinis ir kultūrinis. Štai ko mums reikia. Kad, kaip ir Antrojo pasaulinio karo laikais, kova už laisvę galėtų būti grindžiama būtent meno galia“, – savo „Telegram“ rašo V. Zelenskis.
23:27 | Duda: Ukrainos pabėgėliams reikia daugiau ES paramos
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Europa nekreipia pakankamai dėmesio į Lenkiją ir Vengriją, kurios priėmė didžiulius kiekius Ukrainos karo pabėgėlių, rašo „the Guardian“.
Antradienį po susitikimo su Vengrijos kolega A. Duda teigė, kad nė viena šalis negavo pakankamos paramos programoms, kurių reikia norint tinkamai padėti milijonams žmonių, įgyvendinti.
Jis sakė, kad neabejoja, jog toks požiūris „kenkia Europos vienybei“, tačiau pažadėjo ir toliau daryti „viską, kad svečiai iš Ukrainos Lenkijoje jaustųsi kuo geriau“.
Naujausiais JT duomenimis, nuo Rusijos įsiveržimo iš Ukrainos išvyko 6,2 mln. žmonių:
Lenkija priėmė 3 376 992 pabėgėlius, Rumunija 919 574, Rusija 850 534, Vengrija 610 076, Moldova 464 294, Slovakija 424 027, Baltarusija 27 308.
23:09 | „Azov“ ragina susilaikyti nuo komentarų „Azovstal“ evakuaciją
„Azov“ įkūrėjas Andrijus Beleckis paragino susilaikyti nuo komentarų ir kritikos dėl Mariupolio gynėjų gelbėjimo operacijos iš „Azovstal“, rašo „UNIAN“.
Jis pažymėjo, kad kariai su rusų okupantais didvyriškai kovėsi 82 dienas. Prieš juos buvo naudojamos raketos, uždraustos bombos, laivų ir antžeminė artilerija, šarvuočiai, lėktuvai ir kiti ginklai.
„Daugiau nei 80 dienų jie laikė priešą apsuptyje, turėdami didžiulę priešo kiekybinę persvarą, siaubingai bombarduojami iš oro, laivų, artilerijos ir pan. Jie darė dalykus, kurie neabejotinai pateks į karo istorijos vadovėlius.
Dabar pagrindinė užduotis – išgelbėti plieno vyrus. Ukrainai jų neabejotinai prireiks. Dabar svarbiausia – nepakenkti savo spėliojimais, idėjomis, bet kokia vidine informacija apie kovotojų gelbėjimo operaciją.
Turiu didelį prašymą visiems, kurie nori pasidalyti savo mintimis apie tai, kas vyksta „Azovstal“, arba tiems, kurie turi kokių nors paslapčių ir vidinių dalykų ir nori jais pasidalyti su visu pasauliu – pasilikite juos sau ir savo mintims“, – kalbėjo jis.
A. Beleckis pridūrė, kad per 2–3 dienas Mariupolio garnizonas pateiks būtiną ir aiškią informaciją apie operaciją.
„Šiuo metu galiu pasakyti, kad garnizonas, pulkas palaiko ryšį. Žinau, kas ten vyksta. Garnizonas yra vietoje, garnizonas su ginklais rankose“, – pridūrė jis.
22:47 | Rusija smogė į bendruomenės centrą
Rusų pajėgos sunaikino bendruomenės centrą netoli Charkivo. Centre šimtams ukrainiečių kasdien buvo dalijama humanitarinė pagalba. Pranešama, kad į cenra du kartus pataikė Rusijos raketos.
Du žmonės žuvo, keturi buvo sužeisti.
This community center in Derhachi near Kharkiv, where humanitarian aid was distributed daily to hundreds of local residents, was hit twice by Russian rockets. Two people were killed, 4 wounded. Another Russian war crime to threaten people and destroy aid centers. pic.twitter.com/RTL3ZE6jdW
REKLAMA— Maria Avdeeva (@maria_avdv) May 17, 2022
22:29 | Įsijungė pavojaus sirenos
Daugelyje Ukrainos regionų įsijungė pavojaus sirenos, žmonės yra raginami vykti į slėptuves, praneša „24.tv.ua“.
22:24 | Donecko srityje žuvo septyni civiliai
Pateikiama daugiau informacijos apie Rusijos smūgį Donecko srityje. Pasak Donecko srities karinės administracijos pirmininko Pavlo Kyrylenko, rusų pajėgos antradienį Donecke iš viso nužudė septynis civilius gyventojus, dar šeši žmonės buvo sužeisti.
Anksčiau pranešta, kad rusų pajėgos apšaudė Donecko sritį, viena raketa smogė penkių aukštų gyvenamąjam namui. Atakos metu buvo sužeistas devynmetis vaikas.
22:14 | Kyjive vėl atsidarė Izraelio ambasada
Kyjive vėl pradėjo veikti Izraelio ambasada, praneša vietinė žiniasklaida.
⚡️Israeli embassy returns to Kyiv.
Israeli Ambassador to Ukraine Michael Brodsky raised the Israeli flag near the embassy building in Kyiv on May 17, the embassy wrote on Twitter.REKLAMA— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) May 17, 2022
21:51 | Stoltenbergas susitiks su Suomijos ir Švedijos ambasadoriais
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį susitiks su Suomijos ir Švedijos ambasadoriais Klausu Korhonenu ir Axeliu Wernhoffu, rašo „the Guardian“.
Anksčiau antradienį Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pranešė, kad abi šalys planuoja trečiadienį oficialiai pateikti prašymus įstoti į NATO.
21:38 | Reznikovas: Rusija ruošiasi ilgalaikiam karui
Rusija ruošiasi ilgalaikiam karui, sako Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
„Pagal daugelį požymių Rusija ruošiasi ilgalaikei karinei operacijai. Karas pereina į užsitęsusį etapą. Matome, kaip Rusijos okupantai Chersono ir Zaporižės srityse aktyviai vykdo inžinerinius ir įtvirtinimo darbus, kad prireikus galėtų pereiti prie gynybos“, – ministrą cituoja „UNIAN“.
Jis taip pat teigė, kad Baltarusijos kariai aktyviai manevruoja netoli Ukrainos sienos ir verčia Ukrainos kariuomenę rezervuoti pajėgas tam atvejui, jei Maskva paspaustų Minską įsiveržti.
„Atsižvelgdami į tai, norime nugalėti priešą ir kuo greičiau išlaisvinti savo teritorijas. Neleisti Rusijai pratęsti konflikto. Todėl esame labai suinteresuoti gauti tarptautinę pagalbą, kuo greičiau ir kuo didesniais kiekiais įsigyti ginklų“, – pabrėžė jis.
21:15 | Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi per Kanų kino festivalio atidarymo ceremoniją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipėsi į Kanų kino festivalio atidarymo ceremonijos dalyvius.
Apie šią jo kalbą iš anksto neskelbta.
„Galiausiai neapykanta išnyks ir diktatoriai mirs“, – sakė jis susirinkusiems žmonėms, kurie jam plojo atsistoję.
Jis užsiminė apie kino galią Antrojo pasaulinio karo metais, įskaitant Charlie Chaplino (Čarlio Čaplino) filmą „Didysis diktatorius“ (The Great Dictator), kuriame pašiepiamas nacių lyderis Adolfas Hitleris.
„Mums reikia naujo Chaplino, kad šiandien įrodytume, jog kinas nėra nebylus“, – sakė V. Zelenskis.
„Ar kinas tylės, ar kalbės garsiai? Ar kinas gali likti nuošalyje?“ – klausė jis.
Kanuose antradienį prasidėjo 75-asis didžiausias pasaulyje kino festivalį, sugrįžtantis su trenksmu ir spindesiu.
21:05 | JAV pradeda karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymų rinkimo programą
JAV valstybės departamentas paskelbė pradedantis naują programą, pagal kurią bus galima rinkti ir analizuoti įrodymus apie karo nusikaltimus ir kitus žiaurumus, kuriuos Rusijos pajėgos vykdo Ukrainoje, rašo „Sky news“.
Departamento pranešime teigiama, kad „Konfliktų stebėjimo centras“ analizuos ir saugos viešai ir komerciškai prieinamą informaciją, įskaitant palydovines nuotraukas ir informaciją, kuria dalijamasi socialinėse medijose.
„Konfliktų stebėjimo tarnyba – tai dar vienas Jungtinių Valstijų tvirtos paramos Ukrainos žmonėms, kurie drąsiai gina savo šalį ir laisvę, atsakydami į iš anksto apgalvotą, nepagrįstą ir neišprovokuotą prezidento Vladimiro Putino karą, įrodymas“, – rašoma pranešime.
20:44 | Macronas: Prancūzija tieks daugiau ginklų Ukrainai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per pokalbį su kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu pasakė, kad ginklų tiekimas iš Paryžiaus „suintensyvės“, teigiama Eliziejaus rūmų pareiškime.
„Jis patvirtino, kad Prancūzijos ginklų tiekimas bus tęsiamas ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis bus intensyvesnis, kaip ir humanitarinės įrangos tiekimas“, – sakoma pareiškime.
20:20 | PSO: per dieną įvyksta po tris išpuolius prieš ligonines
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos padalinio vadovas Hansas Kluge antradienį išreiškė susirūpinimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Ukrainoje, rašo „Sky news“. Jis taip pat paragino ištirti daugiau kaip 200 išpuolių prieš sveikatos priežiūros sistemą Ukrainoje.
Pasak jo, kas trečias pacientas Ukrainoje turėjo problemų dėl vaistų gavimo, o kas penktam pacientui konflikto zonoje reikėjo psichologinės pagalbos.
Jis teigė, kad taip pat daugėja seksualinio smurto atvejų ir kyla choleros protrūkių pavojus.
„Iki šios dienos PSO patvirtino 226 išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje. Tai yra beveik po tris išpuolius per dieną nuo vasario 24 d. Jų metu žuvo mažiausiai 75 žmonės ir 59 buvo sužeisti“, – kalbėjo jis.
„Šie išpuoliai yra nepateisinami, niekada nėra gerai, ir jie turi būti ištirti“, – pridūrė jis.
„Nė vienas sveikatos priežiūros specialistas neturėtų teikti sveikatos priežiūros paslaugų ant peilio ašmenų“, – sakė H. Kluge.
Rusija neigia, kad karo metu Ukrainoje taikosi į civilius gyventojus.
19:58 | Autobusai iš „Azovstal“ pasiekė Olenivką
Pasidavę „Azovstal“ gynėjai pasiekė Rusijos kontroliuojamą Olenivką, praneša „Reuters“ liudininkas.
Anksčiau antradienį pranešta, kad iš Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“ išvyko septyni autobusai, kuriuose buvo pasidavę Ukrainos kariai. Rusija skelbia, kad evakuacija iš gamyklos tęsiasi, tačiau Ukrainos pusė kol kas oficialiai to nepakomentavo.
19:35 | Zelenskis ir Macronas kalbėjosi telefonu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad telefonu kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Pasak jo, pokalbis buvo ilgas ir prasmingas, kalbėta apie karą Ukrainoje.
V. Zelenskis pridūrė, kad jis ir E. Macronas taip pat aptarė degalų tiekimo Ukrainai ir Prancūzijos paramos gynybai klausimą.
„Papasakojau apie karo veiksmų eigą, kariškių gelbėjimo iš „Azovstal“ operaciją ir derybų proceso perspektyvų viziją. Iškeltas degalų tiekimo Ukrainai klausimas“, – „Twitter“ pranešė jis.
„Taip pat aptarėme Prancūzijos paramą gynybai, 6-ojo sankcijų paketo rengimą, galimus Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto būdus. Surengta esminė diskusija dėl mūsų prašymo suteikti kandidatės į ES statusą“, – teigė V. Zelenskis.
Finished a long and meaningful phone conversation with @EmmanuelMacron. Told about the course of hostilities, the operation to rescue the military from Azovstal and the vision of the prospects of the negotiation process. Raised the issue of fuel supply to Ukraine. (1/2)
REKLAMA— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) May 17, 2022
19:11 | Ukraina žino, kiek kovotojų yra plieno gamykloje
Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar sako, kad Kyjivas žino, kiek kovotojų tebėra įstrigę „Azovstal“, rašo BBC.
Vis dėlto viceministrė atsisakė pateikti daugiau informacijos, nes tokia informacija yra „jautri“. Daugiau informacijos ji pateikti žadėjo tada, kai gelbėjimo operacija bus baigta.
18:57 | Borrellis: Rusija galimai patiria įspūdingus nuostolius
Rusija šiuo metu gali patirti „įspūdingų nuostolių“ dėl savo įsiveržimo į Ukrainą, sako EP Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis.
„Aš nedrįsčiau kelti hipotezės apie tai, kaip ilgai Rusija gali priešintis… Jei tiesa, kad Rusija nuo karo pradžios prarado 15 proc. savo karių, tai yra kariuomenės, įsiveržusios į šalį, pasaulinis nuostolių rekordas“, – J. Borrellį cituoja „the Guardian“.
Jis pridūrė, kad Europos Sąjunga „neleis“, jog Ukrainai pritrūktų karinės technikos.
18:28 | Rusija smogė Doneckui: sugriautas gyvenamasis namas, yra žuvusiųjų
Ukrainos pareigūnai teigia, kad antradienį į Donecko srities Bachmuto miestą pataikė raketa.
Pasak Donecko srities policijos, raketos smūgis sunaikino penkiaaukštį gyvenamąjį namą miestelyje. Vienas žmogus žuvo, o 9 metų vaikas buvo sunkiai sužeistas, rašo CNN.
„Tikslus aukų skaičius tikslinamas“, – sakė policija.
Gelbėtojams gesinant gaisrą vienas žmogus buvo išgelbėtas.
Bachmutas yra svarbus Ukrainos kariuomenės centras, o jo ligoninėje gydomi sužeisti kariai. Ji yra maždaug už 20 km nuo fronto linijos aplink Popasną.
„Rusai nesustabdo masinio apšaudymo palei visą fronto liniją nuo Vuhledar iki Bachmuto“, – cituojamas Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.
Jis pridūrė, kad antradienio rytą smūgiai apgadino mokyklą Bachmute ir kelis infrastruktūros objektus.
18:01 | Žiniasklaida: iš „Azovstal“ išvyko dar bent 7 autobusai su Ukrainos kariais
Antradienį iš Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“ išvažiavo mažiausiai septyni autobusai su pasidavusiais ukrainiečių kovotojais, praneša „Reuters“. Pasak naujienų agentūrai komentavusio liudininko, autobusai buvo lydimi prorusiškų ginkluotųjų pajėgų.
Teigiama, kad kai kurie vežami ukrainiečių kariai neatrodė sužeisti.
17:39 | Suomija ir Švedija paraiškas dėl narystės NATO pateiks trečiadienį
Suomija ir Švedija savo paraiškas dėl narystės NATO pateiks trečiadienį, sako Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.
Pasak CNN, ji tai pranešė Stokholme, per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauli Niinistö.
„Demokratija nugalėjo“, – sakė S. Niinistö.
„Visas šis pavasaris buvo demokratijos triumfas Suomijoje“, – sakė jis, turėdamas omenyje šalies parlamento ir suomių palaikymą šiuo klausimu.
„Švedija taip pat tikisi bendradarbiauti su Turkija NATO“, – teigė Švedijos premjerė M. Andersson.
Turkijos prezidentas pirmadienį pareiškė, kad nepritars Švedijos ir Suomijos narystei NATO.
17:33 | Donecko srityje nugriaudėjo galingas sprogimas
Pranešama, kad Donecko srityje, Soledare įvyko galingas sprogimas. „Nexta“ „Twitter“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti kylantis didžiulis juodų dūmų debesis. Daugiau informacijos apie sprogimą kol kas nepateikiama.
Strong explosion in #Soledar, #Donetsk region. pic.twitter.com/FktuhMUUTh
— NEXTA (@nexta_tv) May 17, 2022
17:30 | Rusija skelbia, kad evakuacija iš „Azovstal“ tęsiasi
Iš apgultos plieno gamyklos „Azovstal“ išvažiavo dar viena autobusų kolona, remdamasis Rusijos valstybine žiniasklaida praneša CNN.
Autobusai „su, kaip įtariama, pasidavusiais gamyklos „Azovstal“ kovotojais, lydimi šarvuočių, pajudėjo link išvažiavimo iš Mariupolio“, cituojama „RIA Novosti.
Priduriama, kad prieš autobusų kolonai išvykstant, kelias valandas į „Azovstal“ nebuvo šaudoma.
Antradienį Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas majoras Igoris Konašenkovas pareiškė, kad pirmadienio vakarą „Azovstal“ gamykloje pasidavė ir buvo evakuoti 265 kovotojai, iš jų 51 sunkiai sužeistas.
Ukrainos informacija kiek skiriasi. Ukraina praneša, kad į Novoazovską buvo evakuoti 53 sunkiai sužeisti kovotojai, dar 211 buvo išgabenti į Jelenivką.
Iš Ukrainos pusės dar nepateikta jokios informacijos apie evakuaciją antradienį.
17:22 | Rusija galimai siekia negrąžinti „Azov“ karių Ukrainai
Panašu, kad Rusijos Valstybės Dūma siekia užkirsti kelią tam, jog į Rusijos ir Ukrainos apsikeitimą karo belaisviais patektų pirmadienį iš „Azovstal“ evakuoti kariai, rašo „the Guardian“.
Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad „Azov“ nariai yra „nacių nusikaltėliai“, kurie neturėtų būti įtraukti į apsikeitimą kaliniais.
„Jie yra karo nusikaltėliai ir mes turime padaryti viską, kad jie būtų patraukti atsakomybėn“, – sakė jis.
Kaip praneša agentūra „Reuters“, Dūmos interneto svetainėje skelbiama, kad jis paprašė gynybos ir saugumo komitetų parengti atitinkamą nurodymą.
Tuo pat metu, pasak minėto portalo, naujienų agentūros RIA „Telegram“ kanale skelbiama ši nuotrupa, kurioje cituojama Rusijos teisingumo ministerija: „Gegužės 26 d. Aukščiausiasis Teismas nagrinės bylą dėl Ukrainos bataliono „Azov“ pripažinimo teroristine organizacija ir jo veiklos Rusijoje uždraudimo“.
17:01 | Kaime netoli Černihivo žuvo 8 žmonės, 12 sužeisti
Pasirodė daugiau informacijos apie Rusijos smūgį Desnos kaimui, esančiam netoli Černihivo.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba patvirtino, kad žuvo aštuoni žmonės, ir nurodė, kad dar 12 buvo sužeisti, praneša „Reuters“.
Černihivo vadovas Viačeslavas Čausas šį rytą sakė, kad Maskva apie 05:00 vietos laiku į kaimą paleido keturias raketas. Pasak jo, dvi pataikė į kaimo pastatus.
16:47 | Ukraina apie Mariupolio gynėjų evakuaciją: kitos išeities, deja, nėra
Ukrainos vidaus reikalų ministrė paaiškino sprendimą leisti Mariupolio „Azovstal“ gynėjams pasiduoti Rusijos pajėgoms tuo, kad kitos išeities nebuvo. Jos teigimu, deblokada yra neįmanoma, o karius bus siekiama susigrąžinti derybų keliu.
„Operacija tęsis iki šių asmenų sugrąžinimo į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Mes jau skelbėme, kad karinė deblokada, deja, neįmanoma šioje situacijoje, o kitos išgelbėjimo formulės, negu buvo panaudota dabar, šioje situacijoje negali būti. Tai buvo vienintelė išeitis“, – pažymėjo A. Maliar.
Ji paaiškino, kad pirmajame šios karinės operacijos etape 53 sunkiai sužeisti ukrainiečių kariai buvo evakuoti į rusų okupuotą Novoazovską, o 211 karių, kurių būklė yra vertinama kaip patenkinama, evakuoti į okupuotą Jelenovką.
Ministrė pažymėjo, kad dabar svarbiausias klausimas – Ukrainos karių, kurie vis dar lieka ginti Mariupolį, išgelbėjimo operacijos rengimas.
A. Maliar teigimu, tolimesnė šios operacijos eiga – apsikeitimas belaisviais su Rusija.
Ji taip pat akcentavo, kad tik Mariupolio gynėjų pastangų dėka Rusijai nepavyko prasiveržti gilyn į šalį.
16:34 | TBT siunčia į Ukrainą „didžiausią“ tyrėjų komandą
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) antradienį išsiuntė į Ukrainą 42 tyrėjų, teismo medicinos ekspertų ir kitų darbuotojų komandą tirti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, paskelbė prokuroras.
Tai didžiausia tokio pobūdžio pavienė TBT misija nuo pat jo įkūrimo, sakoma TBT vyriausiojo prokuroro Karimo Khano (Karimo Chano) pareiškime.
16:26 | Putinas apie Vakarų sankcijas: Europa rizikuoja mokėti didžiausias energijos kainas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad atsisakydama Rusijos energijos Europa rizikuoja mokėti didžiausias energijos kainas.
„Reuters“ praneša, kad V. Putinas pareiškė, jog kai kurioms Europos šalims greitai atsisakyti rusiškos naftos yra neįmanoma.
„Akivaizdu, kad kai kurios ES valstybės, kurių energetiniame balanse rusiškų angliavandenilių dalis yra ypač didelė, ilgai negalės to padaryti, atsisakyti mūsų naftos“, – cituojamas V. Putinas.
V. Putinas taip pat teigė, kad Vakarų sankcijos ir galimas Rusijos naftos embargas lėmė pasaulinių naftos kainų augimą. Be to, jo manymu, Vakarų sankcijos prisidėjo prie infliacijos pačioje Europoje.
15:59 | Bidenas susitiks su Švedijos ir Suomijos lyderiais
JAV prezidentas Joe Bidenas trčiadienį Baltuosiuose rūmuose priims Švedijos ir Suomijos lyderius ir aptars jų paraiškas dėl narystės NATO, „Sky news“.
JAV prezidentas, Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson ir Suomijos prezidentas Sauli Niinistas taip pat aptars „Europos saugumą, taip pat mūsų glaudžios partnerystės stiprinimą įvairiais pasauliniais klausimais ir paramą Ukrainai“, cituojama Baltųjų rūmų atstovė.
15:55 | Rusai sunaikino augalų genetinį banką Charkive
Charkive buvo sunaikintas vienintelis Ukrainoje augalų genetinis bankas, skelbiama UNIAN.
Tai buvo vienintelis tokio pobūdžio augalų sėklų bankas. Charkive buvo saugoma daugiau nei 160 tūkst. rūšių ir išvestinių rūšių augalų iš viso pasaulio. Rusijos raketos sunaikino viską ir „pavertė pelenais“.
Ukrainos žiniasklaidoje teigiama, kad šis augalų genetinis bankas išgyveno Antrąjį pasaulinį karą, tačiau neišlaikė „išvaduotųjų“ atėjimo.
15:43 | Suomių parlamentas reiškia paramą šalies narystei NATO
Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių antradienį per balsavimą parėmė iniciatyvą teikti paraišką dėl narystės NATO, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Paraiškos dėl narystės NATO teikimui pritarė 188, „prieš“ balsavo aštuoni parlamento nariai. Balsavime nedalyvavo trys deputatai.
Suomijos parlamente antradienį vyko debatai dėl vyriausybės ir prezidento Sauli Niinisto siūlymo pritarti sprendimui dėl šalies stojimo į Vakarų šalių gynybos aljansą.
15:35 | Kremlius: su Mariupolio gynėjais bus elgiamasi pagal „tarptautinius įstatymus“
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti iš Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ evakuotų karių statusą ir neatsakė, ar Ukrainos kariai bus traktuojami kaip karo nusikaltėliai, ar kaip karo belaisviai.
„Putinas garantavo, kad su jais bus elgiamasi pagal atitinkamus tarptautinius įstatymus“, – sakė jis ir atsisakė pateikti daugiau informacijos apie tai, kas nutiks evakuotiems kariams.
Savo ruožtu Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas siūlo, kad evakuotieji turėtų būti ne mainomi į nelaisvėn paimtus rusų karius, o patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
15:06 | Atakuojami Sumai
Nuo antradienio ryto tęsiasi Sumų srities apšaudymas iš Rusijos teritorijos. Šostkos rajono šiaurėje vyksta mūšis, bandoma pralaužti valstybės sieną Seredino-Budos srityje.
Tai kanale „Telegram“ paskelbė Sumų regioninės karinės administracijos pirmininkas Dmytro Žyvyckis.
„Apie 5 smūgiai Esmano regione. Apie 70 sprogimų Bojaro-Ležači kryptimi. Šeši sprogimai užfiksuoti Sopičo gyvenvietės teritorijoje“, – pridūrė jis.
D. Žyvyckio teigimu, pasienyje dėl artilerijos smūgių kyla gaisrų.
14:39 | Lavrovas nesureikšmina NATO plėtros
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro, Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO tikriausiai neturės „didelio skirtumo“.
Antradienį kalbėdamas viešoje paskaitoje Maskvoje, Sergejus Lavrovas sakė, kad abi šalys „daug metų dalyvauja NATO karinėse pratybose“, – skelbia naujienų agentūra „Ria Novosti“.
Tačiau jis pakartojo Maskvos poziciją, kad jo šalies atsakas į Švedijos ir Suomijos sprendimą dėl narystės kariniame aljanse priklausys nuo to, kokias pajėgas NATO dislokuos jų teritorijoje.
14:17 | Kyjivas sureagavo į Peskovo žodžius
Rusijos Federacijai pareiškus įsitikinimą, kad ji pelnys pergalę kare Ukrainoje, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas į tai atsakė ironizuodamas:
„Be jokios abejonės, „Rusijos pergalė“, apimanti visiškas sankcijas, tarptautinį atstūmimą, visišką izoliaciją, masinį jachtų areštavimą, epinius mūšius dėl Charkivo srities kaimų, tik augs. Peskovas tiesiog turėtų susitaikyti su žodžio „pergalė“, kurios kaina yra 30 tūkst. žuvusių rusų, reikšme“.
Antradienį V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė: „Esame įsitikinę, kad laimėsime, Putinas žino, kur veda šalį“.
Toliau Rusijos Federacijos prezidento atstovas kalbėjo apie pasaulį po karo ir Rusijos balsą, kuris tikrai bus išgirstas. Būtent į šiuos pareiškimus reagavo Mychailo Podoliakas.
13:49 | Oficialu: Ukraina sustabdė derybas su Rusija
Ukrainos derybininkas Mychailo Podoliakas patvirtino anksčiau Rusijos skelbtą informaciją, kad sustabdytas Ukrainos ir Rusijos Federacijos derybų procesas dėl karo pabaigos.
„Tačiau [procesas] bus atkurtas, ir, man atrodo, Zelenskis bus moderatorius“, – sakė M. Podoliakas.
Antradienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka paskelbė apie derybų nutraukimą, teigdamas, kad Kyjivas buvo pasitraukimo iš proceso iniciatorius.
„Derybos tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos nevyksta, Kyjivas iš tikrųjų pasitraukė iš šio proceso“, – sakė A. Rudenka.
A. Rudenka sakė, kad Kyjivas pasitraukė iš diplomatinių derybų ir pakartojo, kad derybos nevyksta „jokia forma“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau BBC sakė, kad supranta dialogo su Rusija poreikį ir, jo nuomone, „ne visi diplomatiniai tiltai buvo sudeginti“.
13:16 | Černihivo srityje per raketų ataką Desnos kaime žuvo 8 žmonės, 11 buvo sužeisti
Apie tai UNIAN pranešė Černihivo srities Valstybinės pagalbos tarnyba: „11:00 val. dėl raketų šūvių žuvo 8 žmonės, o 11 buvo sužeista“.
Įvykio vietoje toliau dirba greitosios medicinos pagalbos medikai ir gelbėtojai.
Ankstyvą antradienio rytą rusai atakavo Desnos kaimą Černihivo srityje.
12:59 | 52 ukrainiečių karius iškeis į belaisviais paimtus rusų karius
Ukraina ruošia „kitus žingsnius“ Ukrainos gynėjų evakuacijai iš „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje, „Telegram“ sakė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.
„Siekiant išgelbėti gyvybes, vakar buvo evakuoti 52 mūsų sunkiai sužeisti kariai. Kai jų būklė stabilizuosis, iškeisime juos į rusų karo belaisvius“.
Daugiau informacijos ji nepateikė, bet pridūrė: „Duok Dieve, viskas bus gerai“.
Pirmadienį daugiau nei 50 sužeistų karių buvo nuvežti iš Azovstalio į ligoninę Rusijos kontroliuojamame Novoazovsko mieste. Daugiau nei 210 kitų buvo nuvežti į Olenivkos miestą, kurį kontroliuoja Rusijos remiami separatistai.
12:02 | Suomija ir Švedija kartu teiks stojimo į NATO paraiškas
Suomija ir Švedija antradienį per iškilmingą ceremoniją, dalyvaujant abiejų valstybių vadovams, paskelbė kartu teiksiančios paraiškas abiejų šalių stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO).
Šis žingsnis, paskelbtas Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto, žymi istorinį atotrūkį nuo abiejų Šiaurės šalių ilgametės karinio neutraliteto politikos, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei po Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.
11:54 | Ukraina išgirdo Putino sprendimą dėl susitikimo su Zelenskiu
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, kad jis yra pasiruošęs akis į akį susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, šis pareiškė, kad tam dar neatėjo laikas.
V. Putinas pokalbiuose su pasaulio lyderiais sakė, kad dar neatėjo laikas susitikti su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva.
Jis užsiminė, kad Kremlius vis dar tikisi galintis iškovoti kokią nors „pergalę“ fronte ir taip sustiprinti savo pozicijas derybose su V. Zelenskiu dėl karo pabaigos.
„Puikiai žinome, kad keli lyderiai ir valstybės kreipėsi į prezidentą V. Putiną su tokiu prašymu, raginimu: sėsti prie derybų stalo. Bet, deja, jis vis dar nepasiruošęs, be to, kai kuriems lyderiams sako, kad laikas tam dar neatėjo“, – sakė I. Žovkva.
11:32 | Švedijos užsienio reikalų ministrė pasirašė šalies stojimo į NATO paraišką
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde antradienį pasirašė šalies stojimo į NATO paraišką per televizijos tiesiogiai transliuotą ceremoniją, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.
11:14 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 27 900 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 201 lėktuvą, 167 sraigtasparnius, 1235 tankus, 3009 šarvuočius, 578 artilerijos pabūklus, 198 raketų sistemas, 13 laivų, 2109 mašinas, 76 kuro cisternas, 436 bepiločius orlaivius, 90 priešraketinės gynybos sistemų, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 43 specialiosios įrangos vienetus.
10:45 | Rusų pajėgos apšaudė Černihivo sritį, yra aukų
Apie tai rytiniame pranešime kalbėjo Černihivo srities valstybės administracijos pirmininkas Viačeslavas Čausas.
„Šis rytas Černihivo srityje – negeras. Ryte priešas paleido raketų atakas Desnos kaime. Ten dirba Valstybinės pagalbos tarnybos gelbėtojai ir teisėsaugos institucijos“, – sakė jis.
V. Čauso teigimu, preliminariais duomenimis, yra žuvusiųjų ir daug sužeistųjų.
„Tai dar kartą patvirtina tai, ką aš visą laiką sakau. Karas nesibaigė, nepaliko Černihivo srities, nepaliko mūsų miestų“, – pabrėžė jis ir ragino regiono gyventojus neignoruoti oro pavojaus signalų.
10:22 | JT siūlo Rusijai mainus
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas siūlo sušvelninti sankcijas Rusijai, jei ji sutiks atverti grūdų eksportą, kuris šiuo metu neįmanomas, nes Rusija blokuoja Juodąją jūrą. Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis diplomatais.
A. Guterresas šiuo metu derasi su Rusija, Turkija ir kitomis šalimis, kad atvertų Ukrainos maisto produktų eksportą į pasaulio rinkas ir užkirstų kelią pasauliniam maisto stygiui.
Diplomatai mano, kad Rusija nevykdo rimtų derybų. Anot jų, Turkija išreiškė pasirengimą dalyvauti susitarimuose, įskaitant jūros išminavimą ir laivybos valdymą.
Mainais už grūdų blokados atlaisvinimą A. Guterresas siūlo grąžinti rusišką ir baltarusišką kalį į pasaulio rinką. Rusijos ir Ukrainos atstovai Jungtinėse Tautose atsisakė komentuoti šį klausimą.
Kol kas JT Saugumo Taryba negali priimti rezoliucijos, kuri įpareigotų Rusiją atidaryti Ukrainos jūrų uostus, nes Rusijos Federacijos atstovai greičiausiai vetuos šią rezoliuciją.
Todėl šalys, kurios priklauso nuo Ukrainos grūdų, darys spaudimą Maskvai, kad ji leistų bent ribotai pristatyti produkciją, lydimą laivais su tarptautinių organizacijų ar Rusijai neutralios ar draugiškos šalies vėliavomis.
09:56 | Tęsiasi Mariupolio gynėjų evakuacija
Ukrainos pareigūnai nurodė, kad antradienį dedamos pastangos evakuoti paskutinius metalurgijos komplekse „Azovstal“ įsitvirtinusius pietrytinio Mariupolio uostamiesčio gynėjus, per ankstesnę gelbėjimo operacija išvežus šimtus karių.
Didelis pramonės kompleksas tapo ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu. Apie 600 karių, įsitvirtinusių požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose, tebesikauna, neleisdami Rusijos pajėgoms paskelbti visiškos pergalės strategiškai svarbiame uostamiestyje.
Pirmadienį daugiau kaip 260 karių buvo evakuoti humanitariniais koridoriais į teritorijas, kontroliuojamas Rusijos ir promaskvietiškų separatistų pajėgų. Ukrainos gynybos ministerija nurodė, kad vėliau tikimasi surengti tolesnę „apsikeitimo procedūrą“.
„Kalbant apie gynėjus, tebesančius „Azovstal“ teritorijoje, valstybė imasi visos būtinų gelbėjimo priemonių“, – sakoma ministerijos pranešime, paskelbtame per platformą „Telegram“.
„Mariupolio gynėjų dėka Ukraina įgijo kritiškai svarbaus lauko suformuoti rezervus ir pergrupuoti pajėgas bei gauti pagalbos iš partnerių, – sakė gynybos viceministrė Hana Maliar. – Ir jie įvykdė visus savo uždavinius, Tačiau „Azovstal“ neįmanoma deblokuoti karinėmis priemonėmis.“
09:34 | Netoli Kyjivo – naujas masinis kapas, tarp aukų – ir Čekijos pilietis
Netoli Makarivo, Kyjivo srityje, rasta masinė nužudytų civilių kapavietė. Tarp jų – ir Čekijos pilietis, praneša Ukrainos policija.
Duobėje Kyjivo sostinės srityje rasti trijų vyrų kūnai, tarp jų ir vienas užsienietis – Čekijos pilietis, Ukrainos policijos spaudos tarnybą cituoja UNIAN. Pranešama, kad žuvusieji buvo sušaudyti Rusijos pajėgų. Netoli kapo rasta
Duobėje buvo trijų vyrų, tarp jų ir vieno užsieniečio, kūnai. Žuvusiuosius, policijos teigimu, sušaudė įsibrovėliai. Netoli kapo rasta ir rusiška F-1 granata.
„Du žmonės žuvo nušauti į galvą, vienas į pilvą. Kapavietėje rasti vieno iš aukų, Čekijos piliečio, dokumentai. Likusių dviejų asmenų tapatybės šiuo metu nenustatytos, tačiau jie vilkėjo civilių drabužiais“, – pranešė Kyjivo srities policijos vadovas Andrejus Nebitovas.
Nustatyta, kad Čekijos pilietis dar prieš karą dirbo Ukrainoje sunkvežimio vairuotoju, o prasidėjus karo veiksmams tapo savanoriu.
09:06 | Rusija praneša apie apšaudymą
Rusijos vakarinės Kursko provincijos, besiribojančios su Ukraina, kaimas antradienį buvo apšaudytas, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė regiono gubernatorius Romanas Starovoitas, tačiau sužeistųjų nebuvo, nors apgadinti trys namai ir mokykla.
08:45 | Londonas: Suomija ir Švedija turėtų „kaip įmanoma greičiau“ integruotis į NATO
Jungtinė Karalystė pirmadienį pasveikino Švedijos ir Suomijos sprendimus pateikti paraiškas dėl narystės NATO, ragindama „kaip įmanoma greičiau“ integruoti šias šalis į Aljansą.
„Jungtinė Karalystė tvirtai remia Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl narystės NATO“, – pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, pabrėždama, kad „jų įstojimas sustiprins kolektyvinį Europos saugumą“.
08:22 | JK: Rusija, tikėtina, imsis stipriai bombarduoti Donbasą
Rusijos kariuomenės padarytos žalos mastas į šiaurę nuo Kyjivo rodo Rusijos norą panaudoti artileriją apgyvendintose vietovėse, naujausioje žvalgybos naujienoje nurodė Jungtinės Karalystė Gynybos ministerija ir pridūrė, kad Maskva ateinančiomis savaitėmis greičiausiai labiau pasikliaus artilerija Donbase.
„Apskaičiuota, kad Černihivo srityje į šiaurę nuo Kyjivo buvo sugriauta arba apgadinta apie 3500 pastatų, 80 proc. žalos padaryta gyvenamiesiems pastatams. Šios žalos mastas rodo Rusijos pasirengimą panaudoti artileriją prieš apgyvendintas teritorijas.
Tikėtina, kad Rusija, nenorėdama rizikuoti koviniais lėktuvais ir turėdama ribotą galimybę pasiekti savo taikinius, vis labiau pasitelks beatodarišką bombardavimą artilerija“, – rašoma ministerijos ataskaitoje.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 17 May 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) May 17, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/GwwPZ9lX8D
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/PuqLnVGj0Q
07:55 | Rusai iš visų jėgų bandys apsaugoti pasienį
Rusijos pasitraukimas iš Charkivo apylinkių skiriasi nuo ankstesnių Rusijos pasitraukimų iš Kyjivo ir kitų miestų, kai jie traukėsi atgal į Rusijos teritoriją, teigia JAV Karo studijų centras (ISW). Šį kartą skirtumas tas, kad Rusijos pajėgos bando išlaikyti poziciją Ukrainoje.
„Rusų karių grupė aplink Charkivo miestą ypač stengiasi apsaugoti pasienį ir neleisti Ukrainos kariuomenei veržtis toliau į šiaurę.
Rusijos kariai gali siekti išlaikyti pozicijas Ukrainoje ir tęsti artilerijos smūgius į ukrainiečių pozicijas, kad Ukrainos pajėgos nepatektų į poligoną Belgorodo pakraštyje, svarbiame Rusijos mieste ir viename pagrindinių Rusijos karinių pajėgų taške.
Kitu atveju rusai gali tikėtis surengti kontrpuolimą, kad stumtųsi į pietus link Charkivo, nors mažai tikėtina, kad tokios pastangos bus sėkmingos“, – rašoma naujausioje ISW analitikų analizėje.
#Russian and #Ukrainian authorities negotiated the evacuation of 264 wounded #Ukrainian servicemen from the #Azovstal Steel Plant on May 16.
— ISW (@TheStudyofWar) May 16, 2022
Read today's full report from @TheStudyofWar & @criticalthreats: https://t.co/kQ2DIUlMO2 pic.twitter.com/zUmCBAKWVQ
07:31 | Luhanske, rusų pajėgoms apšaudžius Severodonecko miestą, žuvo 10 žmonių
Pasak Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus, labai sunku patikrinti sprogimų vietas ir griuvėsius, ieškant aukų, dėl naujų apšaudymų.
In #Severodonetsk, #Luhansk region as a result of shelling 10 people were killed.
— NEXTA (@nexta_tv) May 17, 2022
According to the head of the Luhansk regional administration Serhiy Haidai, it is extremely difficult to check the terrain due to new shelling. pic.twitter.com/x2QiAtt8C6
06:57 | Ukraina pranešė apie daugiau kaip 260 karių evakuaciją iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje
Ukrainos pajėgų pulkas „Azov“, atkakliai gynęs „Azovstal“ metalurgijos įmonę Rusijos pajėgų apsiaustame Mariupolio uostamiestyje, pirmadienį paskelbė įvykdęs savo misiją, kai daugiau kaip 260 karių, įskaitant kai kuriuos sunkiai sužeistus, buvo evakuoti ir išvežti į Maskvos kontroliuojamas teritorijas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad evakuacija į prorusiškų separatistų kontroliuojamą teritoriją buvo atlikta siekiant išgelbėti karius, ištisas savaites atlaikiusius nesiliaujančias Rusijos atakas ir bombardavimus „Azovstal“ požeminių tunelių labirinte. Jis nurodė, kad „sunkiai sužeistiesiems“ teikiama medicinos pagalba.
„Ukrainiečių didvyriai Ukrainai reikalingi gyvi. Tai mūsų principas“, – sakė jis.
06:29 | Klyčko nepataria grįžti į Kyjivą
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko vis dar pataria gyventojams, pabėgusiems į saugesnę vietą, ten ir likti, o ne grįžti į Ukrainos sostinę.
„Negalime 100 proc. garantuoti saugumo visiems“, – BBC sakė meras.
Rusijos pajėgos pasitraukė iš Kyjivo ir perorientavo puolimą į šalies rytus, kai anksčiau per invaziją buvo atstumtos iš sostinės apylinkių.
V. Klyčko sakė, kad miestas „pamažu atgyja“ ir vėl atsidaro kavinės ir barai, tačiau perspėjo, kad Kyjivas tebėra „Rusijos agresorių taikinys“ – vis dar skamba įspėjimai apie oro antskrydžius ir galioja naktinė komendanto valanda.
Jis apskaičiavo, kad mažiausiai milijonas sostinės gyventojų negrįžo į miestą, ir sakė, kad Kyjivas „vis dar tuščias“, šalį nusiaubė karas, sugadinta infrastruktūra ir didėjantis nedarbas.
06:04 | Raketų smūgiai šalia Lenkijos
Remiantis Lvivo regiono karinės administracijos vadovo Maksimo Kozyckio informacija, ankstų antradienio rytą Rusija raketomis apšaudė Ukrainos karinę bazę, esančią maždaug už 15 kilometrų nuo sienos su Lenkija.
Lvivo centre apie 00:45 val. vietos laiku, netrukus po to, kai nuaidėjo oro pavojaus sirenos, pasigirdo sprogimų serija. CNN komandos narys mieste matė suveikusią oro gynybos sistemą, įsižiebiančią į šiaurės vakarus – Javorivo karinės bazės kryptimi maždaug už 40 km.
⚡️⚡️ #Ukrainian media reported that #Lviv was attacked by the largest missile strike since the beginning of the war. pic.twitter.com/Yx5BzdvJTK
— NEXTA (@nexta_tv) May 16, 2022
Pasak M. Kozyckio, Ukrainos oro gynybos sistemos sureagavo į ataką. Lvivo meras Andrijus Sadovyj įraše savo „Facebook“ puslapyje sakė negalintis patvirtinti jokios informacijos apie galimus raketų smūgius pačiame Lvive.
Nuo karo pradžios į Javorivą buvo taikomasi mažiausiai tris kartus. Per pirmąjį išpuolį kovo 13 dieną žuvo daugiau nei 30 žmonių.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas įstoti į NATO nepagerins Europos saugumo.
► Ukrainos rytinės Luhansko srities karinės administracijos vadovas pranešė, kad praėjusią naktį per rusų pajėgų smūgius ligoninei Sjeverodonecko mieste du žmonės žuvo ir dar devyni, įskaitant vaiką, buvo sužeisti.
► Ukraina paskelbė, kad jos pajėgos susigrąžino kontrolę prie sienos su Rusija netoli antro pagal dydį šalies miesto Charkivo, kuris buvo nuolat apšaudomas nuo Maskvos invazijos pradžios.
► Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, jog nėra jokių garantijų, jog 27 šalių Bendrijai pavyks greitai sutarti dėl naujų sankcijų Rusijai, nes nedidelė Vengrijos vadovaujama šalių grupė prieštarauja naftos embargui.
► Rusija pirmadienį perspėjo, kad Suomijos ir Švedijos apsisprendimas stoti į NATO karinį aljansą yra „didelė klaida“.
► Ukraina pirmadienį ruošėsi naujoms Rusijos pajėgų atakoms rytiniame Donbaso regione, bet Kyjivas nurodė, kad jo kariuomenės kontratakos ties šiaurės rytiniu Charkivo miestu įgijo pagreitį.
