Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:56 | Rusijos pajėgos kaltinamos sąmoningai naikinusios energetikos infrastruktūrą Ukrainoje
Ukrainos regioninės energetikos bendrovės vadovas Vadimas Danylkivas apkaltino Rusijos pajėgas sąmoningai naikinant energetikos infrastruktūrą pietinėje Mykolajivo srityje.
„Elektra gyventojams, pramonei ir žemės ūkiui yra pagrindinis dalykas, be kurios neįmanomas normalus gyvenimas. Todėl energetikos objektai tampa priešo kariuomenės taikiniu“, – cituojamas V. Danylkivas.
Nuo birželio pradžios rusų atakos sunaikino 14 elektros oro linijų ir 377 transformatorių pastotes bei sugadino pagrindinį 40 MVA transformatorių.
V. Danylkivas taip pat sakė, kad Mykolajivo regione „labai reikia transformatorinės alyvos“,
„Vien dėl paskutinės žalos, apšaudžius galingą transformatorių, netekome 26 tonų alyvos. Jos įsigijimas reiškia (išleisti – aut. past.) apie 2,6 mln. grivinų tokiam kiekiui, be to, sudėtinga logistika“, – cituojamas jis.
23:30 | Zelenskio patarėjas: Ukraina Rusijai neatiduos nė centimetro žemės
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas diplomatiniais klausimais Ihoris Žovka pareiškė, kad Ukraina neatiduos Rusijai nė centimetro teritorijos, rašo „The Guardian“.
„Mes nesiruošiame atiduoti teritorijos, neatiduosime nė centimetro – ypač Donbase. Rusija metė viską – nesiliausiu sakyti, kad Ukrainai reikia nedelsiant tiekti sunkiąją ginkluotę“, – „Bloomberg“ sakė jis.
„Esame pasirengę eksportuoti naudodami savo laivus arba trečiųjų šalių laivus. Bet mes nepasitikime Rusija. Mums reikia paliaubų ir garantų. Mes esame pasirengę. Kol kas mūsų pastangų nepakanka“, – apie ukrainietiškų grūdų eksportą kalbėjo jis.
Kiek anksčiau penktadienį buvęs Ukrainos gynybos ministras pareiškė, kad Rusija šiuo metu yra ties savo galimybių riba kare ir siekia įrodyti, kad kažką gali.
23:13 | Ukraina ir JK koordinuos pastangas didinti spaudimą Rusijai
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss penktadienį kalbėjosi su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, rašo BBC. Pokalbyje aptartas prorusiškų Donecko separatistų teismo sprendimas skirti mirties bausmę dviem britams ir vienam marokiečiui, besikovusiems Ukrainos pusėje Mariupolyje.
Visi trys vyrai buvo suimti balandžio mėnesį.
Anot D Kulebos, L. Truss „koordinavo pastangas didinti spaudimą Rusijai“.
„Nekantriai laukiu kito JK sankcijų etapo“, – sakė jis.
„Mes abu sutarėme, kad niekas pasaulyje neturi teisės pavargti nuo šio karo, kol Ukraina nenugalės“, – teigė ministras.
D. Kuleba taip pat pridūrė, kad abu su L. Truss „griežtai pasmerkė fiktyvų teismo procesą prieš karo belaisvius Rusijos okupuotame Donecke. Juos, kaip kombatantus, gina tarptautinė humanitarinė teisė, todėl su jais turi būti atitinkamai elgiamasi. Toliau dirbame kartu, kad užtikrintume jų išlaisvinimą“.
Anksčiau J. Truss nuosprendį pavadino „šiurkščiu Ženevos konvencijos pažeidimu“.
22:48 | Ukrainos kariuomenėje tarnauja 37 tūkst. moterų
Ukrainos kariuomenėje tarnauja 37 tūkst. moterų, o daugiau kaip tūkstantis jų tapo vadėmis, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona, pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska, rašo „The Guardian“.
„Dauguma mūsų gydytojų yra moterys, taip pat 50 proc. verslininkų yra moterys, kurios dirba, kad palaikytų ekonomiką karo metu“, – pridūrė ji.
22:35 | Ukraina atgavo penkis karo belaisvius
Ukraina ir Rusija penktadienį dar kartą apsikeitė kaliniais. Pranešta, kad į laisvę buvo paleistas rusų sulaikytas Mykolajivo srities Ševčenkovskio rajono vadovas Olehas Pylypenko.
Aiškėja, kad iš viso Ukraina atgavo penkis karo belaisvius, o Rusijai sugrąžino keturis.
Tai yra 11-asis Rusijos ir Ukrainos apsikeitimas karo belaisviais, praneša UNIAN.
„Šiandien bendromis koordinacinio štabo, atsakingo už elgesį su karo belaisviais, pastangomis Olegas (Pypylenko – aut. past.) ir dar keturi mūsų civiliai jau bus namuose. Apsikeitimas vyko pagal formulę „4 už 5“ (keturi iš jų, penki iš mūsų)“ – informavo Mykolajivo srities vadovas Vitalijus Kimas.
22:13 | Rusija ėmėsi provokacijų Donecke
Rusijos karinės pajėgos ir toliau vykdo provokacijas Donecke, rašo „Kanal 24“. Rusijos kariai puola Donecką ir dėl to kaltina Ukrainą.
Kaip pranešė minėto portalo šaltiniai, penktadienį Donecko srityje vėl kilo neramumai. Dieną rusai miestą apšaudė iš minosvaizdžių. Dar išvakarėse Rusijos pajėgos Donecką apšaudė iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių.
Rusai Donecką atakuoja arba iš miesto centro, arba priemiesčių. Apšaudę miestą ataka jie kaltina Ukrainos pajėgas.
Manoma, kad taip rusai bando nukreipti vietos gyventojų dėmesį nuo problemų, kilusių mieste. Taip pat teigiama, kad atakuoti Donecką rusai nusprendė dėl to, kad įbaugintų vietos gyventojus ir atgrasytų juos nuo minties protestuoti, rengti riaušes.
21:43 | Zelenskis: po karo Ukraina bus kitokia
Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su JK studentais. Vienas iš studentų paklausė V. Zelenskio apie Ukrainos atkūrimo planą, rašo BBC.
V. Zelenskis pareiškė, kad tai bus „didelis projektas“, kuris prasidėjęs taps „nesustabdomas“.
„Visa tai susiję su mūsų šalies atstatymu, visa tai – su Ukrainos paleidimu iš naujo“, – sako jis.
„Noriu, kad žmonės grįžtų į savo gimtąsias gatves, į savo gimtuosius miestus, bet tai bus kitokia Ukraina, Ukraina, kuri apgynė savo nepriklausomybę, savo ateitį, ir aš noriu, kad ši ateitis būtų psichologiškai kitokia“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Žinoma, noriu pasakyti, kad mes galėtume atstatyti visus savo pastatus, bet tai priklausys ne tik nuo mūsų norų, bet ir nuo finansinės paramos“, – teigė jis.
21:21 | Prie Charkivo tęsiantis rusų apšaudymui, ligoninėje atsidūrė mažiausiai du civiliai
Po Rusijos apšaudymo prie antrojo pagal dydį Ukrainos Charkivo miesto į ligoninę pateko mažiausiai du civiliai gyventojai, penktadienį pranešė regiono gelbėjimo tarnybos.
Gelbėtojų komandos ieškojo daugiau nukentėjusiųjų 12 km į šiaurės vakarus nuo Charkivo esančiame Derhačių miestelyje, kuris pastarosiomis savaitėmis tapo kelių smūgių taikiniu.
Po apšaudymo gyvenamuosiuose pastatuose kilo gaisrai, sakoma Charkivo srities vyriausiosios valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos valdybos pranešime.
Charkivo meras Ihoris Terechovas sakė, kad miestas, kuris ankstyvuoju Rusijos invazijos etapu buvo svarbus karinis tikslas, ir toliau nuolat patiria smūgius.
„Apšaudymo intensyvumas... šiek tiek sumažėjo, tačiau Charkivo mieste naudojamos galingesnės bombos ir raketos. Sugriovimai, kuriuos matome šiandien, yra labai, labai rimti“, – sakė I. Terechovas per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje.
Jis teigė, kad Maskva sabotuoja Charkivo grįžimą į normalias vėžes.
„Charkive vyksta kasdienio gyvenimo atkūrimo procesas. Veikia metro, viešasis transportas... Pradėjo veikti daug įmonių, daugelis Charkivo gyventojų pradėjo grįžti. Priešas visa tai mato, tai jį siutina. Akivaizdu, kad jis nori destabilizuoti padėtį“, – sakė I. Terechovas.
21:07 | Rusija ruošiasi vėl pulti Slovjanską
Ukrainos ginkluojųjų pajėgų Generalinis štabas pateikė naujausią situacijos vertinimą. Pranešime teigiama, kad pastarąją parą padėtis Voluinės, Polisės ir Siversko kryptimis nepasikeitė.
Charkivo kryptimi Rusija bando stabdyti Ukrainos pajėgas valstybės sienos kryptimi. Teigiama, kad Rusijos pajėgos apšaudė ukrainiečių dalinius Charkivo, Krynychnos, Husarivkos, Bayrako ir Čepilio rajonuose.
Slovjansko kryptimi priešo daliniai ruošiasi atnaujinti puolimą Slovjansko mieste. Priešas apšaudė Dolynos, Chervona Polyana, Nova Dmytrivka, Hrushuvakha ir Dibrivne gyvenvietes.
Severodonetsko kryptimi rusai siekia perimti Severodonetsko kontrolę ir sudaryti sąlygas Ukrainos dalinių blokadai. Kovos tęsiasi, rusai apšaudė Severodonecko, Lisičansko, Ustynivkos, Toškivkos, Zolotės ir Horskės gyvenvietes.
Rusų atakos fiksuotos ir Bakhmuto kryptimi. Avdiivkos, Kurakhivo, Novopavlivo ir Zaporižės kryptimis rusai aktyvių veiksmų nesiėmė.
Marinkos, Krasnohorivkos, Novobahmutovkos ir Oleksandropolio kryptimis buvo atakuota iš oro, Novopavlovsko kryptimi priešas sustiprino savo kariuomenės dalinį.
Aktyvių karo veiksmų rusai nevykdė Lymano kryptimi, toliau konsoliduojasi Svjatogorsko srityje. Imamasi priemonių puolimui tęsti Lymano–Slovjansko kryptimi, šaudyta prie Dronivkos ir Serebrjankos.
Juodosios ir Azovo jūrų vandenyse priešas telkia pajėgas civilinės laivybos blokavimui. Juodojoje jūroje yra paruošti naudoti „Kalibr“.
Generalinis štabas pažymi, kad Ukrainos gynybos pajėgų daliniai ir toliau daro didelius nuostolius priešo kariams ir išlaiko stabilią gynybą visomis kryptimis.
„Priešui darosi vis sunkiau papildyti dalinius, patyrusius nuostolių dėl karo Ukrainos teritorijoje. Agresoriai verbavimo problemą bando spręsti žadėdami palankias finansines sąlygas ir trumpalaikes karinės tarnybos sutartis. Patys okupantai tokias sutartis vadina „viena kryptimi“, – teigė Generalinis štabas.
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko beveik 32 tūkst. karių.
20:36 | Zelenskis: Rusijos misija – ištrinti Ukrainos istoriją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį nuotoliniu būdu kalbėjosi su Jungtinės Karalystės studentais, rašo BBC.
Pokalbio metu V. Zelenskis kalbėjo apie karą Ukrainoje. Pasak jo, 107 dienas (tiek trunka karas) Ukraina tikrino savo galimybes išlikti. Karą jis pavadino „monstrišku“ ir pabrėžė, kad nors Kremlius kalba apie neva taikius tikslus, iš tikrųjų „jie žuvo vaikus ir moteris“.
Vėliau V. Zelenskis prakalbo apie istoriją, JK svarbius įvykius ir miestus, kuriuose yra įsikūrę universitetai, į kurių studentus V. Zelenskis kreipėsi.
„(Rusijos – aut. past.) misija – ištrinti mūsų istoriją, mūsų valstybę, mūsų tapatybę ir paneigti mūsų egzistavimą. Ir taip pasakyti pasauliui, kad mūsų niekada nebuvo, kad esame dirbtinai sukurta tauta, kaip kažkokių augalų ar gyvūnų atmaina“, – kalbėjo jis.
20:15 | Rusijos televizija „RT France“ ES teisme užginčijo draudimą transliuoti
Rusiškas naujienų kanalas „RT France“ penktadienį Europos teisme užginčijo transliavimo draudimą, įvestą kartu su kitomis Europos Sąjungos sankcijomis Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.
Valstybinėms Rusijos žiniasklaidos priemonėms „Sputnik“ ir RT (buvusiai „Russia Today“) nuo kovo 2 dienos nebeleidžiama transliuoti ES eteryje ir internete, nes jos kaltinamos dezinformacijos skleidimu.
Penktadienį prancūzų RT redakcijos advokatai atvyko į Liuksemburge įsikūrusį Europos Teisingumo Teismą (ETT) argumentuoti, esą šiuo draudimu pažeidžiami informacijos laisvės įstatymai.
Advokatas Emanuelis Piwnica (Emaniuelis Pivnica) teisėjams tvirtino, kad Europos Vadovų Taryba (EVT), ES valstybių narių vyriausybėms atstovaujanti institucija, „neturi teisės tildyti Europos žiniasklaidos priemonės“.
Su jo argumentais nesutiko EVT atstovas Raphaelis Meyeris (Rafaelis Mejeris), pareiškęs, kad draudimas būtinas siekiant apsaugoti viešąją tvarką nuo Kremliaus finansuojamo kanalo RT „neabejotinai propagandinio diskurso“.
Teisėjai sprendimą priims artimiausiais mėnesiais.
19:49 | Zelenskis giria britų „lyderystę“ ir paramą Ukrainai kovoje su Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį gyrė Jungtinės Karalystės lyderystę ir jos paramą Kyjivo kovai su Rusija.
Tai jis pareiškė JK gynybos sekretoriui Benui Wallace'ui (Benui Volesui) atvykus iš anksto neskelbto vizito.
„Žodžiai virsta veiksmais. Tuo skiriasi Ukrainos santykiai su Didžiąja Britanija ir kitomis šalimis“, – sakė prezidentas V. Zelenskis vaizdo pareiškime.
„Ginklai, finansai ir sankcijos – šiais trimis klausimais Britanija demonstruoja lyderystę“, – pridūrė jis.
Ukraina paragino Vakarus tiekti jai daugiau sunkiosios ginkluotės, kad galėtų pasipriešinti galingam Rusijos puolimui rytiniame Donbaso regione, kur kovos šiuo metu vyksta aplink pramoninį Sjevjerodonecko miestą.
B. Wallace'as gyrė „nepaprastas“ Ukrainos pastangas atremti puolimą, V. Zelenskio vadovavimą ir Ukrainos žmonių stiprybę.
Dviejų dienų darbo vizitas suteikia galimybę „tiesiogiai“ pamatyti, kaip vystosi Ukrainos kariniai poreikiai, sakoma B. Wallace'o pareiškime.
„Taip bus užtikrinta, kad tolesnė JK parama bus plėtojama atsižvelgiant į šiuos reikalavimus ir pritaikyta prie padėties vietoje“, – sakė jis.
B. Wallace'as su V. Zelenskiu ir ukrainiečių gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu aptarė „JK šiuo metu teikiamos įrangos ir mokymų spektrą“ ir „tolesnę paramą“, kurią Britanija yra pasirengusi pasiūlyti, sakoma pranešime.
V. Zelenskis padovanojo B. Wallace'ui proginių pašto ženklų, kuriais pagerbti Ukrainos kariai Juodosios jūros Gyvačių saloje, atmetantys Rusijos karo laivo reikalavimus pasiduoti.
Ukrainos kariuomenė vėliau nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną kreiserį „Moskva“.
Sekdamas Vašingtono pavyzdžiu, Londonas paskelbė pristatysiąs Ukrainai kelias raketų paleidimo sistemas, kurių veikimo nuotolis yra apie 80 km – šiek tiek didesnis nei Rusijos sistemų.
Kol kas neaišku, kada Ukraina galės pradėti jomis naudotis.
B. Wallace'o vizitas surengtas po to, kai promaskvietiški Ukrainos separatistai nuteisė myriop du britus kovotojus, paimtus į nelaisvę rusų pajėgų per kautynes Ukrainoje.
Aidenas Aslinas (Eidenas Aslinas) ir Shaunas Pinneris (Šonas Pineris) į rusų pajėgų nelaisvę pateko balandį pasidavę Mariupolio mieste – pietiniame Ukrainos uostamiestyje, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužę po ilgas savaites trukusios apgulties.
Separatistų apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) teismas šią savaitę skyrė mirties bausmę A. Aslinui, Sh. Pinneriui ir Maroko piliečiui Saaudunui Brahimui (Saudunui Brahimui) už „bandymą nuversti vyriausybę“.
JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) anksčiau penktadienį pareiškė, kad yra „pasibaisėjęs“ nuosprendžiu ir kad bendradarbiauja su Kyjivu, siekdami jų paleidimo, pranešė Dauningo gatvė.
19:22 | Eliziejaus rūmai: Macronas galėtų apsilankyti Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gali apsilankyti Ukrainoje, kai Europos Sąjunga (ES) priims sprendimą dėl Kyjivo prašymo prisijungti prie ES, penktadienį žurnalistams pareiškė Eliziejaus rūmų šaltinis, rašo CNN.
„Laukiame, kol Komisija pateiks savo nuomonę. Sprendimas gali būti suteikti Ukrainai kandidatės statusą“, – sakė šaltinis.
„Atsižvelgdami į šiuos parametrus nustatysime vizito laiką“, – pridūrė jis.
Šaltinis taip pat pabrėžė, kad E. Macronas nori apsilankyti Ukrainoje taip, kad tai būtų naudingiausia šaliai.
Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, joje lankėsi daug Vakarų šalių vadovų, įskaitant Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną ir JAV Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi. Tačiau E. Macronas dar nėra lankęsis Kyjive nepaisant savo įsitraukimo į krizę.
Vakarų lyderiai neseniai E. Macronui skyrė daug kritikos dėl jo pareiškimo, jog reikėtų „nežeminti“ Rusijos.
18:56 | Obama: šis karas dar toli gražu nesibaigė
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Rusijos karo prieš Ukrainą žmonių aukos „ir toliau augs“, rašo CNN.
„Nesuklyskite: šis karas dar toli gražu nesibaigė. Žmonių aukos ir toliau augs“, – penktadienį Kopenhagoje vykusiame demokratijos forume kalbėjo jis.
Jis taip pat teigė, kad Ukraina privalo išlikti stipri tol, kol karas baigsis.
„Tačiau taip pat matėme didvyrišką Ukrainos žmonių pasipriešinimą Rusijos agresijai. Jie susivienijo, kad apgintų ne tik savo suverenitetą, bet ir demokratinę tapatybę, ir sutelkė didžiąją dalį pasaulio už apsisprendimo ir žmogaus orumo vertybes“, – sakė B. Obama.
Jis pažymėjo, kad tai, ką V. Putinas daro Ukrainoje, nėra pavienis incidentas.
„Visuose žemynuose matome demokratijos atsilikimą... Taigi, jei norime, kad demokratija klestėtų, turėsime už ją kovoti, ją puoselėti ir įrodyti jos vertę gerinant paprastų žmonių gyvenimą“, – sakė jis.
B. Obama taip pat gyrė šalis už tai, kad jos atvėrė rankas Ukrainos pabėgėliams. Kartu jis palietė Suomijos ir Švedijos siekio prisijungti prie NATO temą.
„Dėl šios drąsos ir solidarumo Vladimirui Putinui nepavyksta pasiekti savo tikslų Ukrainoje ir už jos ribų... Rusija yra atkirsta nuo išteklių ir pajamų, o daugelis jos geriausių ir gabiausių žmonių išvyko – tai smūgis jos dabarčiai ir ateičiai“, – pridūrė jis.
18:12 | Rusija ieško silpnų ukrainiečių gynybos vietų prie svarbios upės
Penktadienį Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai Oleksandras Motuzyanykas pareiškė, kad Rusija ieško silpnų vietų Ukrainos gynyboje prie Siverskio Donecko upės Rytų Ukrainoje, rašo „Reuters“.
Anot jo, Rusijos pajėgos neatsisakė bandymų šturmuoti ukrainiečius šiame rajone.
„Rusijos strateginis tikslas yra visiškai sunaikinti Ukrainą <...> Jie neleis mums gyventi taikiai“, –kalbėjo O. Motuzyanyk.
„Rusijos Federacija nori visiškai sunaikinti Ukrainos valstybingumą ir čia įkurti vyriausybę, kurią galėtų kontroliuoti“, – teigė jis.
Rusija savo karą Ukrainoje vadina „specialiąja operacija“, skirta „denacifikuoti“ Ukrainą. Vis dėlto Vakarams aišku, kad Rusijos agresija yra neišprovokuota ir nepateisinama.
Pasak O. Motuzyanyk, padėtis kiek ramesnė pietų Ukrainoje, kur Rusija bando įvesti savo valdžią okupuotoje teritorijoje, apimančioje Chersono ir Zaporižės sritis.
17:52 | Zelenskis: Rusija pažeidė apie 400 tarptautinių sutarčių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija pažeidė „apie 400 įvairių tarptautinių sutarčių“, rašo BBC.
„Vien per Rusijos karą prieš Ukrainą, ir noriu priminti, kad jis prasidėjo 2014 m., o ne vasario 24 d. (2022 m. – aut. past.), Rusija pažeidė apie 400 įvairių tarptautinių sutarčių, kurių šalys yra mūsų šalys“, – kalbėdamas 2022 m. Kopenhagos demokratijos aukščiausiojo lygio susitikime sakė jis.
Jis pateikė daugybę sutarčių pavyzdžių, kurias, jo manymu, Rusija pažeidė. Tarp jų – JT chartija.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad žmonės turėtų prisiminti Budapešto memorandumą. Jo vertinimu, pažeisdama jį, Rusija parodė maksimalų cinizmą.
„Šiuo pažeidimu Rusija užbaigė visą kovą už branduolinį nusiginklavimą pasaulyje“, – sakė jis.
Budapešto memorandumas yra 1994 m. priimtas susitarimas, pagal kurį Ukraina turėjo atsisakyti branduolinių ginklų iš sovietmečio, mainais į „garantijas“ dėl jos saugumo ateityje. Susitarime dalyvavo Rusija, JAV ir Didžioji Britanija.
17:07 | Paleistas Ševčenkovskio rajono vadovas
Įvyko dar vienas apsikeitimas karo belaisviais, praneša UNIAN. Skaičiuojama, kad tai jau 11-asis apsikeitimas. Jo metu buvo paleistas Mykolajivo srities Ševčenkovskio rajono vadovas Olehas Pylypenko, pranešė Mykolajivo srities vadovas Vitalijus Kimas.
O. Pylypenko nelaisvėje praleido apie du mėnesius. Kiek žmonių iš viso Ukraina atgavo, nepranešama.
16:39 | Mariupoliui gresia katastrofa
Padėtis Mariupolyje toliau prastėja. Vietos valdžia skaičiuoja, kad iki metų galo dėl antisanitarinių sąlygų gali mirti apie 10 tūkst. miesto gyventojų. Dėl rusų agresijos mieste kilo choleros protrūkis, gresia kitų ligų pavojus.
Apie tai „Telegram“ pranešė Mariupolio meras Vadimas Bojčenka, rašo UNIAN.
Pasak jo, epidemiologinė situacija Mariupolyje nuolat blogėja. Mieste nėra vandens, gyventojams trūksta maisto, medicininių, higienos priemonių.
„Masinės kapavietės visame mieste, be to, liūtys ir kylanti temperatūra. Dėl to labai padaugėjo infekcinių ligų. Dėl dizenterijos, choleros ir kitų pavojingų infekcinių ligų iki metų pabaigos gali mirti apie 10 tūkst. Mariupolio gyventojų. Taip šiandien sako mūsų gydytojai, o tai patvirtina ir britų žvalgyba“, – cituojamas V. Bojčenka.
Jis paragino tarptautines Raudonojo Kryžiaus ir JT misijas susivienyti ir sukurti tvirtus humanitarinius koridorius, kad būtų galima pradėti masinę žmonių evakuaciją iš miesto, „kol dar nėra vėlu“.
Padėtis Mariupolyje jau kurį laiką yra tiesiog katastrofiška. Miestas jau seniai neturi elektros, vandens, yra stipriai sugriautas.
16:13 | Sprogimas Donecko centre
Savarankiškai pasiskelbusios prorusiškos Donecko liaudies respublikos centre nugriaudėjo sprogimas, praneša UNIAN. Teigiama, kad sprogimas įvyko visai šalia vadinamosios Donecko liaudies respublikos vado Deniso Pušilino administracijos.
16:08 | Buvęs ministras: Rusija kovoja ties savo galimybių riba
Rusija jau kovoja ties savo galimybių riba ir stengiasi užgrobti kuo daugiau Ukrainos gyvenviečių, rašo UNIAN. Apie tai interviu „Radio NV“ pasakojo buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas.
Anot jo, rusai savo vadinamąją „specialiąją operaciją“ vykdo, kad išsaugotų veidą, o vietos, kaip toliau situaciją eskaluoti – nebeturi.
„Rusijai nėra kur eskaluoti, mes nekalbame apie cheminius ginklus, nes jie neduos jokių rezultatų, išskyrus neigiamus, taip pat ir branduolinius. Ir iš esmės Rusija neturi daugiau standartinių pajėgumų. Matematiškai jie yra, bet jie negali jų pritaikyti, žymiai padidinti intensyvumo ar žymiai padidinti veiksmingumo“, – kalbėjo jis.
Buvęs ministras teigia, kad Rusija kare jau pasiekė savo galimybių ribą. Netrukus, pasak jo, Rusija suintensyvins retoriką dėl derybų su Ukraina. O prieš tai okupantai stengsis padaryti kuo daugiau. Priešas nori užimti kuo daugiau Ukrainos miestų. Rusijos kariai bando parodyti ir įrodyti, kad jie gali kažką padaryti, sako jis.
„Dabar tai didžiulė operacija, kuria siekiama išsaugoti veidą, išsaugoti tam tikrą vidinę reputaciją tų vadovų, kurie dabar vadovauja šiems kariniams veiksmams“, – mano A. Zahorodniukas.
Kiek anksčiau buvo pranešta, kad Rusijai trūksta didelio tikslumo raketų, tačiau vis dar turi pajėgumų, kad galėtų tęsti kovą.
15:20 | Ukraina tiria aplinkybes, kuriomis Maskvos remiamas separatistų teismas skyrė mirties bausmę dviem britams ir vienam Maroko piliečiui, pranešė Kyjivas
Ukrainiečių generalinė prokurorė Iryna Venediktova vėlų ketvirtadienio vakarą paskelbtus mirties nuosprendžius apibūdino kaip tarptautinės teisės „pažeidimą ir pasityčiojimą“ bei pabrėžė, kad su šiais vyrais turi būti elgiamasi sąžiningai pagal Ženevos konvencijas.
„Ukraina jau pradėjo ikiteisminį tyrimą šiuo klausimu ir imsis visų reikiamų veiksmų, kad visi, kurie dalyvavo šioje neteisėtoje akcijoje, būtų patraukti atsakomybėn už savo veiksmus“, – sakoma jos pranešime.
Aidenas Aslinas ir Shaunas Pinneris į rusų pajėgų nelaisvę pateko balandį pasidavę Mariupolio mieste – pietiniame Ukrainos uostamiestyje, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužę po ilgas savaites trukusios apgulties.
14:14 | Lavrovas nemato problemos dėl mirties nuosprendžio Ukrainos kovotojams
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, komentuodamas Kremliaus statytinių „Donecko liaudies respublikoje“ sprendimą skelbti mirties nuosprendį keliems užsieniečiams, dalyvavusiems Mariupolio gynime, pareiškė „nesikišiantis į kitų šalių teismų veiklą“.
„Sprendimas paskelbtas laikantis DLR įstatymų, nederėtų trukdyti respublikos teismų sistemai“, – aiškino jis.
13:53 | Ekonominių pajėgumų užteks dar metams
Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direktoratas paskelbė, kad Rusijai pritrūksta ypač taiklių raketų, tačiau dabartiniais tempais ji galėtų kariauti prieš Ukrainą dar metus.
„Pastebėjome, kad Rusija vykdo daug mažiau raketų atakų ir naudoja Kh-22 raketas. Tai senos sovietinės septintojo dešimtmečio raketos. Tai rodo, kad Rusijai baigiasi ypač tikslių raketų atsargos“, – „The Guardian“ teigė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skybyckis.
Kartu jis pažymi, kad Rusijos ekonominiai ištekliai leis jai dar metus tęsti karą esamu tempu.
„Kremliaus vadovybė tikriausiai bandys įšaldyti karą tam tikram laikui, kad įtikintų Vakarus panaikinti sankcijas, bet tada tęs agresiją. Jų tikslas yra visa Ukraina ir ne tik“, – pabrėžė V. Skybyckis.
13:28 | TATENA sako privalanti apsilankyti Rusijos užimtoje Ukrainos atominėje elektrinėje
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ketvirtadienį sakė planuojanti apsilankyti Zaporižios atominėje elektrinėje Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje, nors tam prieštarauja Kyjivas.
„Ši misija nėra norų ar pageidavimų reikalas, tai ukrainiečių ir TATENA įsipareigojimas“, – sakė Jungtinių Tautų agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi prieš Vienoje šią savaitę įvyksiantį TATENA valdytojų tarybos susitikimą.
Pasak jo, dabartinė padėtis netinkama, nes būtini priežiūros darbai nuolat atidedami, gyvybiškai svarbi įranga nepristatoma, o nelaimingo atsitikimo rizika didėja.
Didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė Pietryčių Ukrainoje dabar yra užimta Rusijos pajėgų.
13:06 | JAV kariškiai: ginkluotės išteklius išeikvojusi Ukraina priklausoma nuo tiekimo iš Vakarų
Ukraina išeikvojo nuo sovietinių laikų turėtos ir rusiškų modelių ginkluotės atsargas, todėl dabar yra visiškai priklausoma nuo sąjungininkų karinės pagalbos, stengdamasi apsiginti nuo Rusijos karinės invazijos, teigia šaltiniai JAV kariuomenėje.
Ukrainos, buvusios sovietinės respublikos, kariuomenė ir gynybos pramonė rėmėsi sovietine ir Rusijos naudojama įranga, šaulių ginklais, tankais, haubicomis ir kitais ginklais, kurie nėra suderinami su ginkluote, naudojama NATO ir kitų Vakarų šalių.
Praėjus daugiau kaip trims mėnesiam nuo konflikto pradžios, kai Rusija vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į provakarietišką kaimynę, didelė dalis Ukrainos turėtos ginkluotės buvo išeikvota arba sunaikinta per kautynes, sakė JAV šaltiniai.
Dabar Kyjivo pajėgos naudoja arba mokosi naudoti ginkluotę, kurios turi Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje.
12:41 | Rusų pajėgų gretos retėja – kariauti atsisako ištisi daliniai
Dėl nuostolių, patirtų per mūšius su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis Charkivo srityje, Rusijos motorizuotųjų šaulių dalinys iš 1-ojo armijos korpuso atsisakė kovoti pilna sudėtimi.
„Paaiškėjo, kad dėl nuostolių, patirtų per mūšius su Ukrainos gynėjais Charkivo srityje, 1-ojo armijos korpuso motorizuotųjų šaulių dalinys atsisakė dalyvauti karo veiksmuose pilna sudėtimi“, – „Facebook“ praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
12:11 | Ukrainos VRM ministras: „nėra pavojaus“, kad Rusijos pajėgos dabar veržtųsi į Kyjivą
Ukrainos vidaus reikalų ministras ketvirtadienį patikino, kad šiuo metu Rusijos pajėgų veržimosi į Kyjivą pavojaus nėra, bet sostinė ir toliau bus saugoma, praėjus daugiau nei 100 dienų nuo invazijos pradžios.
„Šiandien Kyjivo atakos pavojaus nėra“, – sakė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.
„Prie Baltarusijos sienos nėra sutelkta karių, bet suprantame, kad rytoj galimi bet kokie scenarijai“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP, vilkėdamas juodą karišką megztinį su Ukrainos vėliava ant dešinės rankovės.
„Todėl vyksta rimti mokymai – ruošiama gynybos linija, rengiami kariai, kurie liks“ Kyjive ir aplink miestą, nurodė ministras.
Jis taip pat perspėjo, kad Rusijos smūgiai galimi bet kuriuo metu.
„Bet kuri vieta Ukrainoje gali tapti raketų taikiniu, įskaitant Kyjivą“, – sakė jis.
Pasak ministrų, jų taikiniais gali tapti ir „vyriausybės kvartalas“ ir sostinės „istorinis centras“.
11:41 | Haidajus: rusų Donbase žūsta dešimt kartų daugiau
Rusijos pajėgos patiria didesnių nuostolių už ukrainiečių, sako Luhansko administracijos vadovas. Santykį jis prilygino „vienas prie dešimt“.
„Apie netektis aš negaliu kalbėti. Čia tik karinė vadovybė gali komentuoti tokius dalykus. Tačiau galiu pasakyti, kad kiek palaikau ryšį su vyrukais, kiek su jais bendrauju – faktiškai kasdien, ir iš ryto ir vakarais gaunu informaciją, – tai, jeigu lyginsime netektis mūsų pusėje ir netektis Rusijos pusėje, tai čia išvis net nėra ką lyginti. Nežinau, (santykis) vienas prie dešimties“, – UNIAN cituojamas Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
Nuo karo pradžios Ukrainos karinės pajėgos skelbia nukovusios apie 32 000 Rusijos karių.
11:29 | Ukraina smogė Rusijos pajėgų pozicijoms Chersono srityje
Ukraina penktadienį pranešė smogusi Rusijos kariuomenės pozicijoms pietinėje Chersono srityje, kur Kyjivo pajėgos stengiasi susigrąžinti teritorijas, užimtas Maskvos karinės invazijos pradžioje.
„Mūsų aviacija surengė virtinę smūgių priešo bazėms, technikos ir karių telkimo vietoms, taip pat lauko sandėliams prie penkių gyvenviečių Chersono srityje“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Chersono sritis, esanti šiauriau 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, tapo vienu pirmųjų Ukrainos regionų, užimtų Maskvos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.
10:56 | Rusijos nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 31 900 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 212 lėktuvų, 178 sraigtasparnius, 1409 tankus, 3450 šarvuočių, 712 artilerijos pabūklų, 222 raketų sistemas, 13 laivų, 2438 mašinas, 76 kuro cisternas, 572 bepiločius orlaivius, 97 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 54 specialiosios įrangos vienetus.
10:25 | „Jie krenta kaip musės“ – Ukrainos valdžia paskelbė, kad rusai patraukia savo silpniausius būrius
Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė, kad rusai išvedė iš Severodonecko likusius buriatų karius, nes jie patyrė didelių nuostolių.
„Jie krenta kaip musės. Rašistai (žodžių „rusai“ ir „fašistai“ kombinacija – red. past.) išvedė iš Severodonecko likusius buriatus, nes jie neatlaiko muštynių su ukrainiečių gynėjais.
Severodonecke tęsiasi įnirtingos kovos. Buriatai atsitraukė, nes yra žymiai silpnesni už mūsų gynėjus“, – „Facebook“ rašė S. Haidajus.
09:29 | Severodoneckas – ne paskutinis „šizofreniškas rusų planas“: ekspertas įvardijo, kokių miestų laukia panašus likimas
Ukrainos karo ekspertas Oleksandras Kovalenka teigia, kad Rusijos Federacijos šturmuojamas Rytų Ukrainos miestas Severodoneckas bus ne paskutinis didelio masto mūšis per šį karą.
Jis įvardijo, kad Rusijos karinės pajėgos bando veržtis Slovjansko ir Bachmuto kryptimis, kurios jiems labai svarbios.
„Žinoma, Severodoneckas nėra paskutinis jų šizofreniškuose planuose, nes tada jiems reikia Lysyčansko, kurį dabar tvirtai laiko mūsų gynėjai“, – Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė O. Kovalenka.
Pasak eksperto, jei Rusijos pajėgoms pavyks užimti Severodonecką, jie tuoj ims pulti ir Lysyčanską, skelbia UNIAN.
„Tačiau Severodonecke jiems ne viskas klostosi sklandžiai, visų pirma dėl to, kad mūšiai dėl šio miesto atskleidė Rusijos kariuomenės profesionalumo stoką. Kalbame apie tai, kad miesto sąlygomis neįmanoma vykdyti karinių operacijų“, – pažymėjo O. Kovalenka.
09:01 | Suomija planuoja pastatyti barjerus pasienyje su Rusija, kad padidintų pasirengimą hibridinėms grėsmėms
Sienos tarp valstybių ilgis apie 1300 kilometrų, nemaža jos dalis apaugusi mišku ir pažymėta tik ženklais.
08:27 | Ukraina priklausoma beveik vien nuo Vakarų tiekiamų ginklų
Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas pareiškė, kad Ukraina pralaimi prieš Rusiją fronto linijose ir dabar yra priklausoma beveik vien tik nuo Vakarų tiekiamos ginkluotės, kad pajėgų atlaikyti Rusijos puolimą.
„Dabar tai artilerijos karas“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadymas Skybyckis.
Jis „The Guardian“ sakė, kad dabar ateitis sprendžiama fronto linijose, „o [Ukraina] pralaimi artilerijos atžvilgiu“.
„Viskas dabar priklauso nuo to, ką mums duoda [Vakarai]. Ukraina turi apie 10–15 kartų mažiau artilerijos vienetų nei Rusija. Mūsų Vakarų partneriai mums davė apie 10 proc. to, ką turi“, – sakė V. Skybyckis.
Jo teigimu, Ukraina sunaudoja nuo 5 000 iki 6 000 artilerijos šovinių per dieną.
„Beveik išnaudojome visą savo [artilerijos] amuniciją ir dabar naudojame 155 kalibro NATO standartinius sviedinius. Europa taip pat tiekia žemesnio kalibro sviedinius, bet Europoje senka jų kiekis, todėl jų sulaukiame vis mažiau“, – pridūrė jis.
08:05 | Zelenskis pranešė apie sėkmingus Ukrainos karių proveržius dviem kryptymis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie sėkmingą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovą su rusų pajėgomis Zaporižios ir Charkivo srityse.
„Severodoneckas, Lysyčanskas, kiti Donbaso miestai, kuriuos okupantai dabar laiko pagrindiniais taikiniais, laikosi. Tam tikro pozityvo turime Zaporižios srityje, kur pavyksta sužlugdyti okupantų planus. Palaipsniui judame į priekį Charkivo srityje, išlaisvinant mūsų žemę. Laikome gynybą Mykolajivo kryptimi“, – savo naujausioje naktinėje kalboje sakė V. Zelenskis.
Jis padėkojo visiems gynėjams ir gynėjams, kurių dėka įmanomi sėkmingi proveržiai, ir kurių dėka Ukraina atlaikė 106 karo dienas.
07:44 | Putinas savo veiksmus lygino su Petro I pasiekimais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį savo dabartinius veiksmus lygino su caro Petro I žygiais užkariaujant Baltijos jūros pakrantę per XVIII amžiuje vykusį karą su Švedija.
Aplankęs Maskvoje veikiančią parodą, skirtą paminėti pirmojo Rusijos imperatoriaus, dar vadinamo Didžiuoju, gimimo 350-osioms metinėms, V. Putinas sakė grupei jaunų verslininkų, kad „susidaro įspūdis, jog kariaudamas su Švedija jis kažką užgrobė. Jis nieko neužgrobė – jis susigrąžino.
Kai Petras Didysis įkūrė Sankt Peterburgą ir paskelbė jį Rusijos sostine, „nė viena Europos šalis nepripažino šios teritorijos kaip priklausančios Rusijai“, tęsė Kremliaus vadovas.
„Visi laikė ją Švedijos dalimi. Tačiau nuo neatmenamų laikų ten gyveno slavai, kartu su finougrų tautomis“, – pridūrė jis.
„Mums taip pat tenka atsakomybė susigrąžinti ir sustiprinti“, – pabrėžė V. Putinas, akivaizdžiai turėdamas galvoje Rusijos karą Ukrainoje.
„Tai, per istoriją yra buvę laikų, kai būdavome priversti atsitraukti – bet tik kad atgautume galią ir judėtume į priekį“, – teigė Rusijos lyderis.
07:22 | Zelenskis įvedė sankcijas V. Putinui, visiems Rusijos vadovybės nariams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo Rusijos vadovams, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną ir visus ministrus, įvedamos asmeninės sankcijos.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos patvirtintos sankcijos įvestos visiems Rusijos vyriausybės ir Saugumo tarybos nariams, taip pat Kremliaus atstovui spaudai Dmitrijui Peskovui. Jomis uždrausta atvykti į Ukrainą, panaikintos vizos ir leidimai bei blokuojamas finansinis turtas.
Dekretas įsigaliojo ketvirtadienį, nurodoma Ukrainos prezidentūros tinklalapyje. V. Zelenskis taip pat pasirašė direktyvą, pagal kurią sankcijos įvedamos 236 Rusijos universitetams ir jų vadovams.
Rusijos švietimo ministras pareiškė, kad tai Maskvos neatgrasys.
„Kyjivo režimo šios dienos sprendimas rodo jo neadekvatumą ir nesugebėjimą kontroliuoti situacijos. Tai desperacijos gestas, kuris negali užkirsti kelio Donbaso ir išlaisvintų teritorijų integracijai į bendrą su Rusija švietimo erdvę“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Sergejus Kravcovas.
06:57 | Ukrainos separatistai skyrė mirties bausmę dviem britų ir vienam marokiečių kovotojui
Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį pareiškė esanti „giliai susirūpinusi“ dėl Rusijos žiniasklaidos pranešimų, kad promaskvietiški Ukrainos separatistai nuteisė myriop du britus kovotojus, paimtus į nelaisvę rusų pajėgų per kautynes Ukrainoje.
„Be abejo, esame giliai dėl to susirūpinę. Pagal Ženevos konvenciją, karo belaisviams turi būti taikoma kovotojų neliečiamybė, jie neturėtų būti persekiojami už dalyvavimą karo veiksmuose“, – sakė ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas.
Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss savo „Twitter“ žinutėje parašė griežtai smerkianti mirties nuosprendį Aidenui Aslinui ir Shaunui Pinneriui.
„Jie yra karo belaisviai. Šis suklastotas nuteisimas neturi absoliučiai jokio teisėtumo. Mano mintys – su [kovotojų] šeimomis. Toliau darome viską, ką galime, kad juos palaikytume“, – pridūrė ji.
06:39 | Išaugo žūstančių Ukrainos gynėjų skaičius
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyresniojo patarėjo, ketvirtadienį su BBC kalbėjusio Mychailo Podolyako, Ukrainos kariškių aukų skaičius išaugo dabar siekia nuo 100 iki 200 per dieną.
V. Zelenskis praėjusią savaitę sakė, kad Ukrainos kariuomenė per dieną praranda 60–100 karių.
06:10 | Dilema kertant upę
JAV Karo studijų centras (ISW) įžvelgia, kad Rusijos kariuomenė, atakuodama Slovjanską, mažai pažengė į priekį, tačiau prieš ją šturmuojant ji turės įveikti tam tikrus sunkumus.
„Tikėtina, kad Rusijos bandymus veržtis į Slovjanską stabdys Doneco upė, kurią jiems reikia sėkmingai kirsti šiaurėje (netoli Svjatogorsko–Tetjanovkos) ir rytuose (netoli Rajgorodoko) nuo Slovjansko“, – rašoma ISW ataskaitoje.
Ankstesnis Rusijos bandymai kirsti Doneco upę baigėsi katastrofiškai. Gegužę Doneco upę Rusija bandė kirsti keturias dienas ir visus kartus nesėkmingai. Rusų pajėgos prarado daugiau nei 70 karinės technikos vienetų ir daugiau nei 400 karių.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Rusija, prisidengdama stipria artilerijos ugnimi, ir toliau bando išstumti Ukrainos karius iš Severodonecko. Miesto gyvenamuosius kvartalus kontroliuoja Rusijos Federacija, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos įtvirtino gynybą pramoninėje miesto zonoje.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Ukrainoje prorusiški separatistai trečiadienį nuteisė myriop vieną marokiečių ir du britų kovotojus, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.
► Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokie bandymai primesti Ukrainai „blogą taiką“, suteikiant teritorinių nuolaidų Rusijai, būtų „morališkai atgrasūs“.
► Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale visoje Europoje užregistruota beveik 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Rusiją pašalinti iš Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), apkaltinęs Maskvą dėl pasaulinės apsirūpinimo grūdais krizės sukėlimo pasiuntus kariuomenę į jo šalį.
► Dešimtys Rusijos karinių jūrų pajėgų laivų ketvirtadienį dalyvauja pratybose Baltijos jūroje, Švedijai ir Suomijai neseniai pateikus paraiškas įstoti į NATO.
► Vakarų šalių gamybos toliašaudės artilerijos sistemos leistų Ukrainos pajėgoms atremti Rusijos kariuomenę ir per kelias dienas susigrąžinti įnirtingai atakuojamą rytinį Sjevjerodonecko miestą, ketvirtadienį pareiškė vienas regiono pareigūnas.
► Kelių Europos šalių kibernetinės gynybos pajėgų vadai aptarė, kad Rusijos prieš Ukrainą naudojamos kibernetinio karo priemonės pasirodė esančios daug silpnesnės nei tikėtasi.
► Rusijos valdžios institucijos, tęsdamos prieš karą Ukrainoje pasisakančių piliečių persekiojimą, pratęsė vieno Kremliaus kritiko suėmimo terminą, patvirtino kaltinimus kitiems dviem asmenims ir privertė Maskvos vyriausiąjį rabiną bėgti iš šalies.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija nelinkusi derėtis dėl karo užbaigimo, nes tebesijaučia esanti stipri.