Svarbiausi įvykiai:
16:44 | V. Zelenskio siūlymas: 50 metų trukmės sankcijos Iranui
„The Guardian“ rašo, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į šalies parlamentą dėl siekio patvirtinti 50 metų trukmės sankcijas Iranui už tai, kad Teheranas savo ruožtu Rusijai toliau tiekia dronus bei kitą karinę įrangą.
Jeigu sankcijos būtų patvirtintos, Ukraina nutrauktų prekybinius ryšius su Iranu, investicijas, taip pat nebūtų dalijimasi technologijomis.
Kol kas balsavimo data nėra skelbiama, tačiau pasiūlymas iškart pasirodė po to, kai Rusija sekmadienio naktį, naudodama daugiau kaip 50 iranietiškų dronų, atakavo Ukrainos teritoriją.
16:12 | Charkivo srityje per rusų apšaudymą žuvo moteris
Per Rusijos surengtą apšaudymą Ukrainos šiaurės rytų Charkivo srities Kupjansko rajone šeštadienį žuvo 61 metų moteris, o vienas vyras buvo sužeistas, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Išpuolis įvyko Šypuvatės kaime, maždaug už 50 km nuo Rusijos sienos. Pasak gubernatoriaus, 60 metų vyras, sužalotas skeveldrų, buvo paguldytas į ligoninę.
Per rudens kontrpuolimą Ukraina išlaisvino visą Charkivo sritį. Rusijos pajėgos ir toliau apšaudo regioną ir rengia oro atakas, per kurias dažnai nukenčia civiliai gyventojai.
15:38 | Rusijoje kilo dar vienas gaisras
UNIAN, remdamasi socialinio tinklo „Telegram“ paviešinta medžiaga, rašo, kad Rusijoje, Kolpino mieste, esančiame netoli Sankt Peterburgo, kilo gaisras.
Pranešama, kad užsiliepsnojo 300 kvadratinių metrų ploto sandėlis.
14:55 | Putinas įsakė sustiprinti sienos apsaugą
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nurodė sustiprinti sienos apsaugą dėl padidėjusių atakų skaičiaus šalies teritorijoje.
Kaip rašo portalas „SkyNews“, Belgorodas ir Kurskas – vieni pagrindinių regionų, kur dažniausiai surengiamos atakos.
14:24 | Po didžiausios rusų dronų atakos V. Zelenskis gyrė Ukrainos oro gynybą: „Esate didvyriai!“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasveikino savo šalies oro gynybos pajėgas ir gelbėjimo tarnybas po to, kai Kyjivas atlaikė didžiausią Rusijos dronų ataką nuo invazijos pradžios.
„Žvelgiate aukštyn, kad sunaikintumėte priešo raketas, lėktuvus, sraigtasparnius ir dronus. Kiekvieną kartą, kai numušate priešo dronus ir raketas, išgelbėjamos gyvybės... Jūs esate didvyriai!“ – sakė V. Zelenskis, taip pat dėkodamas gelbėtojams.
Ukrainos karinė valdžia anksčiau pranešė, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusija surengė didžiausią paleistų dronų skaičiumi ataką prieš Kyjivą nuo invazijos pradžios.
„Iš viso suskaičiuotas rekordinis paleistų sprogstamųjų dronų skaičius – 54!“ – „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Pasak institucijų, keturiasdešimt jų buvo nukreipti į sostinę. Žuvo du žmonės ir trys buvo sužeisti.
13:54 | Per parą – daugiau kaip 400 nukautų rusų karių
Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai nukovė daugiau kaip 400 rusų okupantų, skelbia UNIAN.
Be to, Ukrainos gynėjams pavyko sunaikinti tris priešo tankus, 7 šarvuotąsias kovos mašinas, 11 artilerijos sistemų ir kitos karinės įrangos.
Skaičiuojama, kad nuo karinės invazijos pradžios iš viso buvo nukauta daugiau kaip 206 tūkst. rusų karių.
13:38 | Lenkijos prezidentas prašo ekspertų nuomonės dėl įstatymo dėl Rusijos įtakos
Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjai šeštadienį pareiškė, kad jo ekspertai pradėjo analizuoti prieštaringai vertinamą įstatymą dėl Rusijos įtakos Lenkijoje, prieš valstybės vadovui priimant sprendimą, ar jį pasirašyti.
Penktadienį Lenkijos parlamentarai pritarė įstatymo projektui, kuris gali būti nukreiptas prieš opoziciją ir paveikti rudenį įvyksiančių rinkimų rezultatus. Dešiniojo sparno valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) juose sieks trečios kadencijos valdžioje.
Pagal naująjį įstatymą būtų įsteigta valstybinė komisija Rusijos įtakai Lenkijoje tirti. Daugelio nuomone, įstatymo projektas yra nukreiptas prieš buvusį premjerą Donaldą Tuską, dabar vadovaujantį pagrindinei opozicinei partijai „Pilietinė platforma“ (PO).
Įstatymas negali įsigalioti be A. Dudos parašo. Sprendimui prezidentas turi 21 dieną. Kairiojo sparno opozicija kreipėsi į A. Dudą su prašymu įstatymą atmesti, vadindama jį gėdingu ir teigdama, kad jis gali paskatinti plataus masto raganų medžioklę. Daugelis nepriklausomų ekspertų teigia, kad jis pažeidžia konstituciją.
A. Dudos patarėjas Lukaszas Rzepecki sakė, kad pradėta pirminė analizė.
„Mes labai atidžiai išnagrinėsime įstatymo projektą ir analizuosime jį ne tik teisiniu požiūriu, bet ir atsižvelgdami į dabartinę politinę padėtį“, – sakė L. Rzepecki.
Jis, matyt, turėjo omenyje karą kaimyninėje Ukrainoje, kur Rusija įsiveržė prieš daugiau nei metus. Rusija jau seniai laikoma grėsme regiono saugumui. Varšuvos karinė ir politinė parama Kyjivui sulaukė piktos Maskvos reakcijos.
L. Rzepecki teigė, kad A. Dudos komanda žino, jog įstatymo projektas sukėlė, jo žodžiais, daug neigiamų emocijų.
Tačiau kitas padėjėjas Pawelas Szrotas (Pavelas Šrotas) sakė, kad A. Duda mano, jog „kuo daugiau skaidrumo viešajame gyvenime, kuo daugiau paaiškinimų ginčytinais klausimais, tuo geriau“.
A. Duda gali pasirašyti įstatymą, vetuoti jį arba nusiųsti jį Konstituciniam Tribunolui, kad šis patikrintų, ar jis atitinka Konstituciją.
A. Duda 2015 metų prezidento rinkimus laimėjo kaip PiS kandidatas ir per visą pirmąją penkerių metų kadenciją jo sprendimai atitiko valdančiosios partijos politiką. Tačiau pastaruoju metu jis suabejojo kai kuriais partijos pasiūlytais teisės aktais ir kai kuriuos įstatymų projektus nukreipė Konstituciniam Tribunolui arba juos vetavo, kaip 2021 metų žiniasklaidos nuosavybės įstatymo atveju.
Kritikai teigia, kad šiuo įstatymo projektu pažeidžiamas demokratinis valdžių atskyrimas, nes siūlomai komisijai siekiama suteikti teismo įgaliojimus. Šalies ombudsmenas pareiškė, kad kai kurios jo nuostatos pažeidžia Konstituciją. Teigiama, kad tai bandymas sukurti galingą antikonstitucinį įrankį, kuris padėtų partijai išlaikyti valdžią, net jei ji pralaimėtų spalį vyksiančius rinkimus.
„Šie nuostatai pažeidžia visus konstitucinius pagrindus“, – sakė Slawomiras Patyra (Slavomiras Patyra), Marie Sklodowskos-Curie universiteto Liubline konstitucijos ekspertas.
Pasak jo, siūloma komisija tirtų ir persekiotų „visus, kas kritikuos dabartinę politinę ar ekonominę tvarką“, nes Rusijos įtakos apibrėžimas įstatyme yra miglotas.
Nuo 2015-ųjų valdanti PiS kaltina D. Tuską pernelyg dideliu draugiškumu Rusijai, kai jis 2007–2014 metais dirbo premjero poste ir sudarė Rusijai palankių susitarimų dėl gamtinių dujų.
Įstatymo projekte numatoma sukurti komisiją, kuriai būtų suteikti prokuroro ir teisėjo įgaliojimai. Ji galėtų skirti bausmes, įskaitant 10 metų draudimą pareigūnams eiti pareigas, susijusias su valstybės lėšų panaudojimu.
Idėją sukurti priemonę, kuri leistų tirti Rusijos įtaką Lenkijos valdžiai, praėjusiais metais iškėlė pats D. Tuskas.
D. Tuskas, kuris 2014–2019 metais buvo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, sakė, kad svarbu ištirti įtariamą Rusijos vaidmenį telefoninių pokalbių pasiklausymo skandale, kuris padėjo 2015 metais į valdžią ateiti partijai PiS, ir padidinant rusiškų anglių importą į Lenkiją.
Valdančioji partija pasinaudojo šia idėja ir lapkričio mėnesį paskelbė savo planus dėl tokios komisijos sudarymo.
Ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio teigimu, komisija reikalinga tam, kad būtų galima patikrinti praeitį ir pašalinti bet kokią likusią Rusijos įtaką ateityje.
12:58 | Sutikdami aprūpinti Ukrainą naikintuvais F-16, Vakarai žaidžia su ugnimi – Rusijos URM
Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas sekmadienį perspėjo, kad Vakarų šalys žaidžia su ugnimi, sutikdamos aprūpinti Ukrainą JAV pagamintais naikintuvais F-16.
Jis pavadino tai nepriimtinu karo eskalavimu.
„Be jokios abejonės, tai žaidimas su ugnimi“, – socialiniuose tinkluose paskelbtoje ištraukoje iš interviu Rusijos televizijai sakė Rusijos užsienio reikalų ministras, taip pat pasmerkdamas Vašingtono, Londono ir jų sąjungininkų Europos Sąjungoje bandymą susilpninti Rusiją.
12:40 | Karališkųjų pajėgų vadas: po pralaimėjimo Rusija gali tapti dar labiau kerštingesnė
Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų vadas Maikas Wigstonas teigia, kad po pralaimėjimo pradėtame kare prieš Ukrainą Rusija gali tapti dar labiau kerštingesnė, taip pat kelianti grėsmę visam pasauliui, interviu „The Telegraph“ sakė jis.
„Kai Ukraina atstatys savo sienas taip, kaip reikia, turėsime pažeistą, kerštingą ir brutalią Rusiją, kurios priemonės mums pakenkti gali būti oro, raketų, povandeninių laivų atakos“, – teigė jis.
UNIAN, remdamasi interviu medžiaga, rašo, kad tai yra pirmasis viešas Vakarų pareigūnų pareiškimas, kuris apibūdina situacija, kaip Rusijos Federacija gali plėtoti savo politiką pasibaigus karui.
„[Rusų] sausumos pajėgos yra itin pakirstos. Jie [rusų kariai] atsidūrė didelėje bėdoje, [tačiau] jūrų pajėgos daug nuostolių nepatyrė, kibernetinė erdvė, kosmoso sritis taip pat nieko neprarado“, – kalbėjo M. Wigstonas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Rusijos pajėgumai sukurti papildomų problemų vis dar išlieka.
Pasak jo, Rusijos grėsmė išsilaikė daugelį metų, o po diktatoriaus Vladimiro Putino galimo pašalinimo iš valdžios Kremliaus grindžiama retorika gali tapti dar agresyvesnė, kadangi, M. Wigstono teigimu, Rusijos valdžios sistemoje veikia „daugiau negu vienas asmuo“.
„Už Putino yra visa struktūra ir hierarchija. Taigi, net jei ir Putinas pradingtų iš scenos, jis gali būti pakeistas daugybės kitų žmonių, kurie yra žiaurūs ir kerštingi kaimyninių valstybių atžvilgiu“, – teigė jis.
11:47 | „Svarbiausia dronų ataka prieš sostinę nuo invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį“
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusija surengė didžiausią paleistų dronų skaičiumi ataką prieš Kyjivą nuo invazijos pradžios.
„Iš viso suskaičiuotas rekordinis paleistų sprogstamųjų dronų skaičius – 54!“ – „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Pasak institucijų, keturiasdešimt jų buvo nukreipti į sostinę. Žuvo du žmonės ir trys buvo sužeisti.
„Tai svarbiausia dronų ataka prieš sostinę nuo invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį“, – „Telegram“ pranešė regiono karinė administracija bei pridūrė, kad ataka vyko keliomis bangomis, o oro pavojus truko daugiau nei penkias valandas.
Administracijos teigimu, preliminariais duomenimis, oro gynybos sistemos virš Kyjivo sunaikino daugiau kaip 40 rusų dronų. Sunaikintų bepiločių orlaivių nuolaužos nukrito ant septynių aukštų pastato Holosijivo rajone, žuvo vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistas.
Administracija pridūrė, kad sandėlio zonoje kilus gaisrui liepsnos pasiekė 1 000 metrų aukštį, taip pat pražudydamos vieną žmogų.
„Gelbėjimo tarnybos yra visose įvykių vietose“, – sakė regiono valdžios institucijos.
Solomianskio rajone žuvo 41-erių vyras, o 35 metų moteris buvo sužeista ir paguldyta į ligoninę, sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Tai buvo jau 14-oji šį mėnesį Rusijos dronų ataka prieš Ukrainos sostinę, pranešė valdžios institucijos.
Karinės oro pajėgos nurodė, kad visi 54 dronai buvo paleisti iš Briansko ir Krasnodaro regionų, o 52 iš jų buvo sunaikinti.
Priduriama, kad Maskva nusitaikė į „karinius objektus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą šalies centre, ypač Kyjivo regione“.
11:08 | Rusijoje – sovietinės nuotaikos: nori, kad darbuotojai dirbtų 6 dienas per savaitę
Britų žvalgyba skelbia, kad Rusijos Federacijos valdžia pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje vis aktyviau grindžia retoriką, susijusią su svarba darbuotojams dirbti daugiau ir taip sustiprinti karinį pasirengimą.
Pastebima, kad toks Kremliaus žingsnis primena SSRS laikais naudotus metodus.
„Pastaruoju metu Rusijos Federacijoje kalbėjimo tonas, susijęs apie bausmes karo prieš Ukrainą kritikimas pasikeitė į piliečių raginimą aktyviai aukotis, siekiant padidinti karines pastangas“, – sakoma žvalgybos pranešime.
Analitikai pastebi, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida, o taip pat kai kurios verslo grupės, paprašė Ekonomikos ministerijos leidimo įvesti 6 darbo dienų savaitę, o tai esą galėtų užtvirtinti ekonominius poreikius karo tikslams pasiekti.
Tiesa, pastebima, kad daugeliui darbuotojų atlyginimas dėl planuojamų pakeitimų nepadidėtų.
Britų žvalgyba taip pat pateikė paprastą pavyzdį, kai gegužės 21 d. Rusijos propagandistė Margarita Simonian užsiminė, kad rusai turėtų dirbti amunicijos gamyklose kasdien po papildomas dvi valandas.
„Tokie pareiškimai aiškiai atkartoja sovietinės idealogijos grįstą socialinę prievartą. Tai taip pat parodo, kad Kremlius, tikėtina, įsitikinęs, jog ekonominis šalies rezultatas gali būti lemiamu faktoriu, kaip būtų galima laimėti karą“, – pridūrė žvalgybos atstovai.
Naujienų portalas tv3.lt pirmena, kad Rusijoje pernai buvo pasiektas rekordiškai žemas jaunesnių nei 35-eri darbuotojų skaičius. Buvo pasiektas toks jaunų žmonių darbo jėgos kritimas, kokio nebuvo net ir pandemijos laikotarpiu. Ekspertai tai sieja su bėgančiu nuo karo jaunimu, o Kremlius jau kuria spąstus išvykusiems ar norintiems išvykti iš šalies vyrams.
10:35 | Surengta didžiausia dronų ataka prieš Kyjivą nuo invazijos pradžios – institucijos
Ukrainos karinė valdžia pranešė, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusija surengė didžiausią paleistų dronų skaičiumi ataką prieš Kyjivą nuo invazijos pradžios.
„Iš viso suskaičiuotas rekordinis paleistų sprogstamųjų dronų skaičius – 54!“ – „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Pasak institucijų, keturiasdešimt jų buvo nukreipti į sostinę. Žuvo du žmonės ir trys buvo sužeisti.
10:21 | Skelbia apie kritinę Lukašenkos būklę: po susitikimo su Putinu išvežė į ligoninę
Baltarusijos opozicionierius paskelbė, kad Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo nuvežtas į Maskvos centrinę klinikinę ligoninę. Teigiama, kad diktatoriaus būklė kritinė.
Šią žinią opozicionierius Valerijus Cepkalo pasidalijo socialiniame tinkle „Telegram“.
„Pagal turimą informaciją, kuriai reikia patvirtinimo, po susitikimo su Putinu už uždarų durų, Lukašenka buvo skubiai nugabentas į Maskvos centrinę klinikinę ligoninę. <...> Kad [A. Lukašenka] būtų atgaivintas iš būklės, kurią gydytojai įvertino kaip kritinę, buvo pasiųsti geriausi specialistai“, – teigė opozicionierius.
V. Cepkalas taip pat pridūrė, kad taip pat buvo pateikta versija, jog A. Lukašenka šiuo metu yra Rusijos diktatoriaus V. Putino administracijos Centrinėje klinikinėje ligoninėje dėl medicininės apžiūros.
„Tokios versijos iškėlimas yra gana natūralus, kadangi tai yra bandymas nuslėpti tikrąją paciento būklę, kuri išlieka sunki. Anksčiau taip pat buvo bandoma nuslėpti sušlubavusią [diktatoriaus A. Lukašenkos] sveikatos būklę. Taigi ir šiuo atveju dėl siekio nesukelti įtarimų [A. Lukašenkos] lėktuvas netgi buvo išsiųstas į Maskvą“, – kalbėjo opozicionierius.
09:34 | Ukrainos karinė žvalgyba: Rusija rengia plataus masto provokaciją branduolinėje jėgainėje
Ukrainiečių karinė žvalgyba pareiškė, kad Rusija rengia plataus masto provokaciją šalies pietryčiuose esančioje branduolinėje jėgainėje, kurią ji yra užėmusi, siekdama sužlugdyti Ukrainos kontrpuolimą.
Penktadienį paskelbtame Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos direktorato pareiškime teigiama, kad Rusijos pajėgos smogs Zaporižios atominei elektrinei, didžiausiai Europoje, ir praneš apie radioaktyvų nuotėkį, kad būtų pradėtas tarptautinis tyrimas, kuris sustabdytų karo veiksmus ir suteiktų Rusijos pajėgoms atokvėpio, reikalingo persigrupuoti prieš kontrpuolimą.
Kad tai įvyktų, Rusija „sutrikdė šeštadienį numatytą JT Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) nuolatinės stebėsenos misijos personalo rotaciją“, sakoma pareiškime. Jame nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius.
TATENA naujienų agentūrai AP teigė, kad neturi jokių tiesioginių komentarų dėl šių kaltinimų, o Rusijos pareigūnai iš dar nekomentavo Ukrainos teiginių.
Rusijos kariuomenė Zaporižios elektrinės kontrolę perėmė 2022 metų kovą, kelios savaitės po to, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Pietryčių Ukrainoje esančiame Zaporižios regione esanti šešių reaktorių elektrinė yra didžiausia Europoje.
Zaporižios elektrinė tiekdavo apie 20 proc. Ukrainos elektros energijos ir, nepaisant dažno apšaudymo, veikė pirmaisiais Rusijos karo mėnesiais, bet rugsėjį sustabdė elektros energijos gamybą.
Nuo to laiko nė vienas iš šešių sovietinių laikų reaktorių negamina elektros energijos, tačiau elektrinė tebėra prijungta prie Ukrainos elektros tinklo jos reikmėms, visų pirma – reaktoriams aušinti.
08:51 | „Politico“: naujos ES sankcijos Rusijai stringa dėl Graikijos ir Vengrijos protestų
Naujos Europos Sąjungos sankcijos Rusijai stringa dėl Graikijos ir Vengrijos protestų, šeštadienį rašo „Politico“.
Anksčiau šį mėnesį Briuselis pasiūlė 11-ąjį sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje paketą, kuriuo siekiama sumažinti galimą sankcijų vengimą.
Pagal šį paketą ES vykdomoji valdžia rekomendavo sustabdyti jautrių technologijų eksportą aštuonioms Kinijos bendrovėms dėl įtarimų, kad šios jas parduoda Rusijai, teigiama dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Nuo to laiko, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, 27 ES šalys Maskvai taiko precedento neturinčias sankcijas.
Tačiau kai kurie Europos diplomatai pripažįsta, kad blokas jau beveik pasiekė ribą, iki kurios visos ES šalys yra pasirengusios susitarti dėl plataus masto priemonių.
Pasak „Politico“, Budapeštas ir Atėnai sankcijų paketo patvirtinimą susiejo su įmonių, kurias Kyjivas laiko karo rėmėjomis, sąrašu ir reikalauja, kad iš jo būtų išbrauktos Europos bendrovės.
„Nors šie klausimai paprastai nėra susiję, Vengrija ir Graikija sankcijų paketą naudoja kaip politinį svertą, siekdamos pašalinti savo įmones iš Ukrainos sąrašo“, – teigė leidinys.
ES nori apriboti jautrių technologijų, kurios gali būti naudojamos mūšio lauke, pavyzdžiui, mikroschemų, reeksportą į Rusiją per trečiąsias šalis.
Naujaisiais pasiūlymais ES taip pat siekia supaprastinti sudėtingą procedūrą, pagal kurią ji imasi priemonių prieš šalis, įsitraukusias į sankcijų apeidinėjimą.
08:33 | Sunaikintas rusų tankas
Ukrainos kovotojai sunaikino vieną brangiausių Rusijos tankų T-90M, skelbia UNIAN.
Teigiama, kad T-90M tankui smogė Ukrainos 54-osios motorizuotos brigados K2 bataliono naikintuvai.
Paviešintame vaizdo įraše, kad pirmojo antskrydžio metu tankui smogė 3 sviediniai, o vėliau ir dar 4.
Teigiama, kad vienas naujausių Rusijos tankų T-90M gali kainuoti apie 4,5 mln. JAV dolerių.
07:55 | Rusija naktį sudavė smūgius Ukrainai
Sekmadienio naktį teroristinės Rusijos Federacijos valstybė dronais smogė Ukrainos teritorijai, o daugelyje šalies vietų buvo paskelbtas oro pavojus. Pranešama, kad oro gynybos sistemos veikė daugelyje regionų, ypač sostinėje, rašo UNIAN.
Kyjivo regiono karinės administracijos atstovai iš pradžių perspėjo gyventojus apie rusų okupantų naudojamų dronų grėsmę.
„Kyjivo regione! Iškilusi grėsmė dėl priešo bepiločių orlaivių naudojimo. Oro gynybos pajėgos jau vykdo gynybą! Išlaikykite informacinę tylą – nefotografuokite ar nefilmuokite, kaip dirba mūsų gynėjai! Likite slėptuvėse, kol nebegirdėsite oro pavojaus sirenų“, – buvo teigiama pranešime. Tuo metu Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė pranešė apie užfiksuotus sprogimus sostinėje. Kiek vėliau meras informavo, kad sprogimai nugriaudėjo Žytomyro miesto kryptimi, į nelaimės vietą išsiųstos atitinkamos tarnybos.
Pranešus apie nugriaudėjusius sprogimus Ukrainos teritorijoje, V. Klyčko kiek vėliau įspėjo, kad Rusija gali surengti dar vieną naktinę dronų ataką.
Naktį oro pavojus buvo paskelbtas Kyjivo, Žytomyro, Černihovo, Sumų, Charkivo, Dnepropetrovsko, Poltavos ir kituose regionuose.
UNIAN skelbia, kad rusų surengtų atakų metu sekmadienio naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos, pirminiais duomenimis, sunaikino daugiau kaip 50 dronų kamikadzių „Shaded“.
Dėl iš dangaus krintančių nuolaužų įvairiose Kyjivo srityse kilo gaisrai, taip pat užfiksuota žmonių mirčių, daliais asmenų prireikė medikų pagalbos.
07:10 | Pareigūnai: Rusijos regionuose per apšaudymą žuvo du žmonės
Rusijos regionuose, besiribojančiuose su Ukraina, šeštadienį per apšaudymą žuvo du žmonės, pranešė regiono valdžios institucijos.
Belgorodo srities gubernatorius sakė, kad kitą dieną po kelių dešimčių smūgių jo regionui buvo surengta naujų Šebekino rajone.
„Vienas žmogus žuvo. Jis buvo apsaugos darbuotojas... apšaudymo metu jis buvo lauke“, – sakė Viačeslavas Gladkovas.
Jis sakė, kad buvo sužeisti keli žmonės, įskaitant 15 ir 17 metų paauglius.
Šią savaitę Maskva paskelbė apie į pietinę sritį esą iš Ukrainos įsiveržusią ginkluotą grupuotę. Dvi dienas trukusioms kovoms su šia grupe Maskva buvo pasiuntusi karo lėktuvų ir artilerijos. Tai buvo kol kas rimčiausia ataka Rusijos teritorijoje nuo 2022-ųjų vasarį prasidėjusio Kremliaus puolimo Ukrainoje.
Vėliau Maskva pareiškė, kad jos pajėgos nukovė daugiau kaip 70 ukrainiečių, pavadindama juos teroristais, tačiau naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių teiginių.
Pati Ukraina atsakomybę neigia.
Atsakomybę už išpuolį Belgorodo srityje prisiėmė Rusijos ultradešiniųjų grupuotės „Russkij dobrovolčeskij korpus“ („Rusijos savanorių korpusas“, RDK), drauge su antikremlišku Rusijos judėjimu „Legion „Svoboda Rossii“ („Legionas „Rusijos laisvė“).
Kitoje su Ukraina besiribojančioje Kursko srityje per minosvaidžio apšaudymą žuvo statybininkas, socialiniuose tinkluose pranešė gubernatorius Romanas Starovoitas.
Rusijos valdžios institucijos taip pat pranešė apie keletą incidentų, susijusių su dronais Rusijos teritorijoje.
Pskovo srityje dėl dviejų dronų atakos buvo apgadintas naftotiekio administracinis pastatas, pranešė gubernatorius Michailas Vedernikovas.
Sprogimas įvyko Litvinovo kaime, maždaug už 10 kilometrų nuo Baltarusijos sienos.
Pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta, pradėtas tyrimas.
Remiantis nepatvirtintais Rusijos „Telegram“ kanalo „Baza“, turinčio šaltinių slaptosiose tarnybose, pranešimais, bepiločiai taikėsi į „Transneft“ naftos siurblinę Pskove.
„Baza“ taip pat pranešė apie išpuolį prieš naftos perdirbimo gamyklą netoli Erochino, vakarinėje Tverės srityje.
Tverės srities spaudos tarnyba pranešė, kad netoli Erochino nukrito dronas ir niekas nenukentėjo, tačiau nepateikė jokių detalių.
Per pastarąsias kelias savaites padaugėjo pranešimų apie dronų atakas Rusijoje, dažniausiai su Ukraina besiribojančiuose regionuose.
Maskva kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus iš Vakarų dėl didėjančio išpuolių ir sabotažo operacijų skaičiaus, taip pat ir prieš Kremlių.
Ukraina neigia esanti su tuo susijusi.
07:06 | Charkivo srityje per rusų apšaudymą žuvo moteris
Per Rusijos surengtą apšaudymą Ukrainos šiaurės rytų Charkivo srities Kupjansko rajone šeštadienį žuvo 61 metų moteris, o vienas vyras buvo sužeistas, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Išpuolis įvyko Šypuvatės kaime, maždaug už 50 km nuo Rusijos sienos. Pasak gubernatoriaus, 60 metų vyras, sužalotas skeveldrų, buvo paguldytas į ligoninę.
Per rudens kontrpuolimą Ukraina išlaisvino visą Charkivo sritį. Rusijos pajėgos ir toliau apšaudo regioną ir rengia oro atakas, per kurias dažnai nukenčia civiliai gyventojai.
