Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:58 | Sprogimas Belgorode
Propagandinė Rusijos žiniasklaida praneša, kad sprogimo metu buvo sužeisti du žmonės. Anksčiau pranešta, kad vienas žmogus žuvo.
23:55 | Rusai pradėjo aktyviai smogti vienai Ukrainos sričiai: per parą – 79 apšaudymai
Chersono srityje saugumo padėtis išlieka labai sudėtinga, skelbiama, kad čia okupantai suintensyvino atakas.
Apie tai trečiadienį skelbė pirmasis Chersono regiono tarybos pirmininko pavaduotojas Jurijus Sobolevskis.
„Išlieka labai sunki saugumo situacija. Matome, kad pastarosiomis dienomis apšaudymo intensyvumas išaugo. Per pastarąją parą visoje mūsų teritorijoje užfiksavome 79 apšaudymus. Priešas panaudojo apie 300 šovinių“, – sakė jis.
J. Sobolevskis pabrėžė, kad okupantai ir toliau sistemingai naudoja galingas oro bombas.
Pasak jo, padėtis dėl ypatingos svarbos infrastruktūros regione dabar yra „palyginti patenkinama“.
23:50 | Zelenskis apie narystę NATO: „Ukraina padarė viską, kad mūsų prašymas būtų patenkintas“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime dėmesį skyrė susitikimui su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
V. Zelenskis sako, kad Ukraina padarė viską, kad jos prašymas narystei NATO būtų patenkintas.
„Ukrainos gynyba – štai kam šiandien Kyjive buvo skirtos derybos su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu. <...>
Ruošiamės Ramšteino grupės susitikimui, o J. Stoltenbergo pozicija svarbi. Mes ruošiamės savo aktyviems veiksmams fronte: jie neišvengiami.
Ruošiamės NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kuris numatytas šių metų vasarą. <...> Nei dauguma ukrainiečių, nei dauguma europiečių, nei dauguma visos NATO erdvės gyventojų nesupras Aljanso lyderių, jei šiame viršūnių susitikime Vilniuje nenuskambės pelnytas Ukrainos politinis kvietimas į Aljansą.
Ukraina padarė viską, kad mūsų prašymas būtų patenkintas. Sunku net pasakyti, kieno indėlis į Europos euroatlantinį saugumą didesnis nei mūsų karių... Ukrainos vyrų ir moterų, kurie laisvę gina gyvybe. Dėkojame visiems partneriams, kurie mus palaiko“, – pranešime sakė V. Zelenskis.
23:30 | Zaporižioje per apšaudymą žuvo pora
Per apšaudymą Zaporižios srityje žuvo pora, o dar viena moteris buvo sužeista.
Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad pora žuvo savo kieme, kai į jį nukrito sviedinys.
23:25 | Sprogimas Belgorade: pranešama apie aukas
Rusijos propagandinė žiniasklaida skelbia, kad sprogimo Belgorode metu žuvo vienas žmogus.
23:20 | JAV sankcionuotas TIB keliasi iš Vengrijos į Rusiją
Rusijos kontroliuojamas daugiašalis Tarptautinis investicijų bankas (TIB) trečiadienį paskelbė paliekantis Vengriją, kai buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašus, o Budapeštas atsisakė narystės.
„Bankas pradėjo savo operacijų ir būstinės funkcijų perkėlimą iš Vengrijos į Rusiją“, – sakoma banko pranešime, paskelbtame jo tinklalapyje.
Praėjusią savaitę Vengrijos vyriausybė pareiškė pasitraukianti iš banko, praėjus dienai po to, kai Vašingtonas įvedė sankcijas šiam subjektui ir keliems jo pareigūnams.
Minėti pareigūnai atsidūrė tarp kelių dešimčių naujai įtrauktų į JAV sankcijų sąrašą subjektų ir asmenų, Vašingtonui siekiant apriboti rusų prieigą prie tarptautinės finansų sistemos.
„Dėl JAV sankcijų <...> šiuo metu bankas neturi galimybės vykdyti finansinių operacijų“, – sakoma pranešime, kuriame priduriama, kad jis turėjo palikti Budapeštą, nes Vengrija nusprendė trauktis.
JAV ambasadorius Budapešte Davidas Pressmanas praėjusią savaitę išreiškė nerimą „dėl nuolatinio Vengrijos lyderių troškimo plėsti ir gilinti ryšius su Rusijos Federacija, nepaisant tebesitęsiančios žiaurios Rusijos agresijos Ukrainoje ir grėsmės transatlantiniam saugumui“.
22:55 | Sprogimai Belgorade
Rusijos propagandiniai leidiniai praneša apie sprogimus Belgorode, Rusijoje. Skelbiama, kad smūgio vietoje atsivėrė duobė.
Pirminiais duomenimis, aukų nebuvo.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas apie tai komentaro nepateikia.
22:53 | Bulgarija laikinai uždraudė ukrainietiškų grūdų importą
Bulgarijos vyriausybė trečiadienį patvirtino laikiną grūdų ir kitų maisto produktų iš karo niokojamos Ukrainos importo draudimą, prisijungdama prie tokį sprendimą priėmusių Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos.
„Vyriausybė <...> priėmė sprendimą, kuriuo laikinai uždraudžia <...> virtinę produktų, kurių kilmės šalis yra Ukraina, <...> sekdama kitų trijų šalių pavyzdžiu“, – po vyriausybės posėdžio sakė Bulgarijos žemės ūkio ministras Javoras Gečevas (Javoras Gečevas).
Pasak vyriausybės, ji buvo „priversta imtis <...> šiandienos kraštutinės priemonės“, kai buvo paskelbti vienašališki kitų šalių draudimai, „smarkiai“ padidinę riziką dėl galimo prekių nukreipimo į Bulgariją.
Draudimas įsigalios nuo balandžio 24 dienos ir galios iki birželio pabaigos, tačiau nebus taikomas prekių tranzitui per Bulgarijos teritoriją.
Bulgarija tikisi bendro ES sprendimo per artimiausias savaites, pridūrė ji.
2022 metų gegužę Europos Sąjunga leido Kyjivui eksportuoti savo grūdų atsargas per bloką, kai po Rusijos invazijos buvo užblokuoti laivybos keliai Juodąja jūra, kas sukėlė pasaulinę maisto krizę.
Valstybės narės sutiko importuoti tam tikrus produktus iš Ukrainos be kiekybinių apribojimų, netaikant muitinės ir oficialių patikrinimų.
22:38 | Ambasadorius: Stoltenbergo vizitas Kyjive rodo, kad NATO rimtai nusiteikęs dėl Ukrainos
Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis sako, kad generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo vizitas Kyjive rodo, kad Aljansas rimtai nusiteikęs dėl Ukrainos.
„Kuo toliau, tuo labiau matome, kad Aljansas yra pasirengęs rimtam paketui Ukrainai, kurį pasiūlys tiek politinėje, tiek praktinėje srityje“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė diplomatas.
Nuo plataus masto Rusijos karo Ukrainoje pradžios J. Stoltenbergas pirmą kartą lankosi Ukrainoje.
Lietuva siekia, kad Ukraina Vilniaus viršūnių susitikime būtų pakviesta tapti NATO nare, tačiau dalis Aljanso narių laikosi pozicijos, jog toks sprendimas būtų per ankstyvas ir reikėtų sulaukti karo pabaigos.
J. Stoltenbergo vizitas vyksta praėjus 14 mėnesių po Rusijos invazijos pradžios ir prieš numatomą Ukrainos kontrpuolimą.
NATO yra pažadėjusi palaikyti Ukrainą kovoje su Rusija.
Anksčiau šį mėnesį J. Stoltenbergas pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į liepą Vilniuje įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
22:16 | Matulionis: NATO regioninius gynybos planus iš esmės tikimasi patvirtinti iki birželio
NATO Baltijos šalių gynybos planus iš esmės tikimasi patvirtinti iki birželį vyksiančio NATO gynybos ministrų susitikimo, sako Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.
„Dar nėra nuspręsta, kokiame lygyje jie bus tvirtinami, vyksta dar diskusija. Aš taip įsivaizduoju, kad iki gynybos ministrų susitikimo, kuris įvyks birželio mėnesį, turėtų būti jau pilnai aišku“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė diplomatas.
„Bet pačioje Vilniaus viršūnių deklaracijoje arba komunikate bus aiškiai pasakyta, kad judame link naujos kokybės gynybos planų Aljanso teritorijos gynybai“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Aljansas yra parengęs naujus gynybos planus ir juos pristatė NATO narių atstovams. Jie iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų.
Anksčiau laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.
22:00 | Lenkija mokosi iš Ukrainos: kuria oro ir priešraketinę gynybą remiantis karo niokojamos šalies patirtimi
Lenkija savo daugiasluoksnę oro ir priešraketinę gynybos sistemą kuria remdamasi Ukrainos patirtimi.
Apie tai ketvirtadienį pranešė Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas, Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariusz Błaszczak.
„Karo patirtis Ukrainoje vaidina svarbų vaidmenį kuriant Lenkijos oro gynybą“, – pabrėžė M. Blaszczak.
Kaip pažymėjo Lenkijos vicepremjeras, Varšuva labai toli pažengė kurdama daugiasluoksnę oro ir priešraketinės gynybos sistemą. Todėl pratybose Radome buvo naudojamos oro gynybos sistemos „Patriot“, paleidimo įrenginiai „iLauncher“ su CAMM raketomis.
Ministras pabrėžė, kad Lenkija nutolo nuo posovietinės organizacijos sistemos, kai už oro gynybą ir priešraketinę gynybą buvo atsakingi tiek oro, tiek sausumos pajėgų padaliniai. Jis pridūrė, kad vyksta senos posovietinės technikos atsisakymo procesas, pradedamos eksploatuoti amerikietiškos „Patriot“ oro gynybos sistemos, britų CAMM, taip pat lenkiškos „Piorun MANPADS“ ir priešdroninės sistemos.
21:27 | Putinas išsigando arešto orderio: įvardijo ženklus, kurie tai išduoda
Ukrainos strateginės komunikacijos centras „StratSom“ skelbia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nejuokais išsigando Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderio.
Kaip skelbia „StratSom“, V. Putinas pastaruoju metu dėl įvairių „neoficialių priežasčių“ atšaukė du oficialius vizitus, apie kuriuos buvo pranešta: į Turkiją ir Pietų Afriką.
„Su situacija Pietų Afrikoje viskas aišku – šalis pripažįsta TBT jurisdikciją ir yra įpareigota suimti Rusijos prezidentą. Tačiau Turkija nepriėmė Romos statuto. Bet Kremlius nusprendė žaisti saugiai", – sakė jis. pranešė Stratcom.
Tai ne vienintelis ženklas, kad V. Putinas bijojo jo arešto orderio. Balandžio 18 d., Valstybės Dūma skubiai priėmė įstatymą, pagal kurį rusai bus įkalinti 5 metams už pagalbą TBT gaudant V. Putiną.
„Visa tai rodo, kad Putinas labai bijo suėmimo ir tikrai suvokia tai kaip realią grėsmę“, – skelbia „StratSom“.
20:47 | ES delegacijos Ukrainoje vadovo pareigas einantis Maasikas vasarą paliks šį postą
Estijos diplomatas Mattis Maasikas, kuris pastaruosius ketverius metu ėjo Europos Sąjungos delegacijos Ukrainoje vadovo pareigas, šią vasarą jas paliks, ketvirtadienį pranešė dienraštis „Postimees“.
Skelbiama, kad šias pareigas užims Slovakijos pareigūnė Katarina Mathernova, kuri šiuo metu dirba generalinio direktoriaus pavaduotoja kaimynystės politikos ir plėtros derybų klausimais.
„K. Mathernovos paskyrimas galėtų tapti raktu, padedančiu įgyvendinti Europos interesus Ukrainoje ir kartu suteikti visą techninę paramą ir patirtį, kurios reikia Kyjivui siekiant pažangos stojimo procese“, – leidiniui „Euractiv“ teigė vienas ES pareigūnas.
Užimdama dabartines pareigas K. Mathernova rūpinasi ES kaimynystės ir plėtros politikos politikos tęstinumą ir taip pat jau palaiko glaudžius ryšius su Ukrainos valdžios institucijomis.
Jos paskyrimas yra nuolatinės Europos Sąjungos atstovybių visame pasaulyje rotacijos dalis. Vadovaujantis standartine ES praktika, kas ketverius metus vyksta bloko diplomatų rotacija, o juos skiria ES Tarybos ir Komisijos vadovai, gavę Bendrijos vyriausiojo diplomato pateiktą pasiūlymą.
Paprastai naujai paskirti asmenys pradeda eiti šias pareigas tų pačių metų rugsėjį.
20:21 | Šveicarija pritaikė sankcijas Rusijos samdinių grupei „Wagner“
Šveicarija ketvirtadienį į savo sankcijų sąrašą įtraukė Rusijos samdinių grupę „Wagner“.
„Wagner“ pajėgos vadovauja puolimui Rytų Ukrainoje, įskaitant Bachmuto miestą, dėl kurio vyksta ilgiausias ir kruviniausias Rusijos karo mūšis.
„Wagner“ yra Rusijoje įsikūrusi karinė organizacija, kuriai vadovauja Jevgenijus Prigožinas ir kuri tarnauja kaip Rusijos hibridinio karo priemonė“, – teigė Šveicarijos ekonomikos ministerija.
„Nors jos teisinis pobūdis neaiškus, „Wagner“ grupė priklauso sudėtingam pasauliniam įmonių tinklui, veikiančiam įvairiuose sektoriuose,.. kurį sieja persidengiančios nuosavybės struktūros ir logistikos tinklai“, – sakoma pranešime.
Bendrovė „Wagner“, kuriai vadovauja su Kremliumi susijęs verslininkas J. Prigožinas, buvo įkurta 2014 metais. Ji yra įsitraukusi į konfliktus Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Šveicarija nėra Europos Sąjungos narė, tačiau po to, kai Maskva praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, ji prisijungė prie bloko sankcijų Rusijai.
Šveicarija nuo seno laikosi griežto karinio neutralumo pozicijos.
19:23 | Seimas atmetė prezidento veto – rusams ir baltarusiams sankcijos Lietuvoje skirsis
Parlamentarai ketvirtadienį atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto ir galutinai patvirtino, kad dėl karo Ukrainoje Lietuva įveda skirtingas nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Už tai, kad įstatymas būtų priimtas be prezidento siūlytų pakeitimų balsavo 99 Seimo nariai, prieš buvo septyni, du susilaikė.
Pagal galutinai patvirtintą Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, nuo šių metų gegužės 2-osios iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams bus ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, uždrausta įvežti ukrainietiškas grivinas.
Rusijos piliečiams papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nebus priimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Šį įstatymo projektą Seimui pateikė Vyriausybė. Ji pasiūlė į įstatymą perkelti dabar nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Rusijos piliečių įleidimo.
18:57 | Ukrainoje nustatyta ruso, įsakiusio kankinti žmones Charkivo srityje, tapatybė
Ukrainos prokuratūra nustatė Rusijos pulkininko leitenanto tapatybę, įsakiusį kankint žmones Charkivo srityje.
Kaip pranešta Ukrainos generalinė prokuratūra, pulkininkas leitenantas su šaukiniu „Jūrininkas“ vadovavo Rusijos centrinio rajono 30-osios motorizuotųjų šaulių brigados kariams okupavus Peski-Radkovskio kaimą, Iziumo rajone, Charkivo srityje.
„Tyrimo duomenimis, jis įsakė savo pavaldiniams kankinti buvusius antiteroristinės operacijos (ukr.: ATO – toks buvo oficialus 2014–2018 m. karo Donbase pavadinimas) dalyvius ir civilius gyventojus, siekdamas gauti informacijos apie proukrainietiškus piliečius ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius“, – sakoma pranešime.
Pastebima, kad okupantai žmones kankino elektra, lazdomis ir laikė rūsyje be maisto ir vandens.
„Dviem buvusiems ATO dalyviams okupantai ant kūnų įspaudė įkaitusią geležį“, – pažymėjo prokuratūra.
Rusijos kariuomenė kiekvienam neteisėtai sulaikytam asmeniui priskyrė „serijos numerį“ ir liepė į jį atsakyti. Jie taip pat privertė aukas „prevenciškai“ valyti gatves ir kasti apkasus.
Prokuratūra šiuo metu sprendžia dėl jo įtraukimo į ieškomų asmenų sąrašą.
18:30 | Nobelio premijos laureatės žinia Pietų Afrikai: neįsileiskite V. Putino
Ukrainos Nobelio taikos premijos laureatė trečiadienį paragino Pietų Afrikos Respubliką neleisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dalyvauti rugpjūtį šalyje vyksiančiame BRICS bloko, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, aukščiausiojo lygio susitikime.
Oleksandra Romancova, nevyriausybinės organizacijos, kuri pernai tapo pirmosios Ukrainos taikos premijos laureate, vadovė, paragino Pietų Afrikos vyriausybę „parodyti, kad jiems rūpi“.
Kovo mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė V. Putino arešto orderį, o tai reiškia, kad Pretorija, kurioje šiais metais vyks Brazilijos, BRICS viršūnių susitikimas, turėtų jį sulaikyti atvykus.
„Pietų Afrika mums yra vieta, kur žmonės kovoja už laisvę, lygybę ir orumą“, – Johanesburge vykusiame susitikime su žiniasklaida sakė O. Romancova, kuri atvyko į Pietų Afriką telkti paramos Ukrainai.
18:01 | Verslas: Ukrainos grūdų eksportas per Klaipėdos uostą – per brangus
Lietuvoje per metus nepadaryta nieko, kad į Klaipėdos uostą būtų galima pervežti daugiau ukrainietiškų grūdų, sako verslo atstovai, Anot jų, dabar šis maršrutas yra neefektyvus ir per brangus.
Buvęs Ukrainos premjero patarėjas Adomas Audickas, šiuo metu dirbantis vienoje didžiausių Ukrainos maisto pramonės įmonių MHP, sako, kad grūdų eksporto maršrutas per Klaipėdos uostą išlieka ekonomiškai nepagrįstas.
„Lietuvos kelias kol kas nėra efektyvus, mes kalbame metus, bet kol kas iš tikrųjų realaus sprendimo nėra, yra tiktai žodžiai, bet ekonomiškai tas kelias nėra pagrįstas, kol kas yra per brangu“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Audickas.
Anot jo, Klaipėdos uoste yra tinkami pajėgumai didesniems grūdų kiekiams krauti, o kelius iki jo reikėtų išvystyti ne tik dėl Ukrainos grūdų.
„Lietuva tikrai turi uosto pajėgumus, tačiau nugabenti iki Lietuvos uosto yra brangu, o grūdai yra mažos vertės produktas, jeigu logistika užima didelę dalį tų kaštų, tada tai tiesiog ekonomiškai neapsimoka. (...) Lietuva bet kokiu atveju turėtų vystyti kelius, nesvarbu, ar tai būtų Ukrainos grūdai, ar tai būtų Lenkijos grūdai“, – kalbėjo A. Audickas.
„Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Svarbiausias iššūkis čia yra skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška vėžė, dėl to pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis.
17:40 | Okupantai išsigando kontrpuolimo? Ukrainoje dvigubai išaugo pasiduodančių rusų skaičus
Šių metų kovą Rusijos kariai Ukrainoje pasidavė du kartus dažniau, lyginant su praėjusių metų gruodžiu, sako karo belaisvių gydymą koordinuojančio štabo darbuotojas Vitalijus Matvijenka.
Pasak jo, ši tendencija tęsiasi iki šiol, skelbia UNIAN.
Išaugusį kreipimųsi skaičių V. Matvijenka sieja su numatomu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsakomuoju puolimu, taip pat su dideliais rusų nuostoliais fronte.
„Pasidavimų pikas buvo šių metų kovą. Užfiksavome daugiau nei 3 tūkst. kreipimųsi ir ši tendencija tęsiasi ir balandį. Palyginti su gruodžio mėnesiu, 2022 m. gruodį užfiksavome 1,5 tūkst. kreipimųsi, kovą – daugiau nei 3 tūkst.“, – sakė V. Matvijenka.
Jis taip pat pridūrė, kad per septynis projekto „Noriu gyventi“ gyvavimo mėnesius kreipėsi daugiau nei 15 000 Rusijos karių ir jų šeimų. Rusijos kariai gali kreiptis į šio projekto atstovus, jei nori pasiduoti ir išgelbėti savo gyvybes.
Pažymima, kad Ukrainos nelaisvėje Rusijos kariškiai gauna maistą, atlieka medicininę apžiūrą ir suteikia galimybę bendrauti su artimaisiais.
17:10 | Ukrainos valstybės skolos ir BVP santykis 2022-aisiais išaugo iki 78,5 proc.
Ukrainos valstybės tiesioginės ir garantijų skolos, ją vertinant JAV doleriais, santykis su per metus sukuriamu bendruoju vidaus produktu (BVP) pernai išaugo iki 78,5 proc. nuo 48,9 proc. užpernai, pranešė Ukrainos finansų ministerija.
Pranešime paaiškinama, jog šio santykio šuolį nulėmė BVP sumažėjimas dėl Rusijos invazijos iki 161 mlrd. dolerių vertės ir skolos padidėjimas 13,4 mlrd. dolerių.
Anksčiau ministerija skelbė, jog valstybės skola 2022-ųjų pabaigoje pasiekė 111,4 mlrd. dolerių, tiesioginei skolai augus 15 mlrd. iki 101,6 mlrd. dolerių, o garantijų – sumenkus 1,6 mlrd. iki 9,8 mlrd. dolerių.
Neseniai Ukrainos su Tarptautiniu valiutos fondu pasiektame susitarime dėl naujos išplėstinio finansavimo programos (EFF) pagrindiniame scenarijuje daroma prielaida, kad Ukrainos valstybės skola 2022-ųjų pabaigoje gali atitikti 81,7 proc., po metų – 98,3 proc., 2024-ųjų pabaigoje – 105 proc. BVP, o vėliau šis santykis palaipsniui mažės.
2021-aisiais Ukrainos valstybės skola, ją vertinant JAV doleriais, augo 8,5 procento.
16:40 | Stoltenbergas: Ukrainai vieta NATO priklauso teisėtai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per spaudos konferenciją su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive sakė, kad Aljansas padės Ukrainai tapti šios organizacijos, nes ji turi teisėtą vietą NATO.
„Ukraina teisėtai ras vietą euroatlantinėje šeimoje. Ir NATO yra teisėta vieta, kurioje turi būti Ukraina. Ir mes padėsime, su mūsų parama tai padarysime įmanoma“, – sakė J. Stoltenbergas.
16:16 | Putino parankinis kaulijo ginklų iš Kinijos, bet nieko nepešė
15:55 | JAV ir sąjungininkai žada „totalų eksporto į Rusiją draudimą“
Ukrainos sąjungininkės, įskaitant JAV svarsto imtis faktiškai viso eksporto į Rusiją draudimo, tokiu būdu siekiant sustiprinti ekonominį spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, skelbiama „Bloomberg“.
„Didžiojo septyneto“ šalių atstovai svarsto sudaryti veiksmų planą prieš gegužės mėnesį vyksiantį šalių vadovų susitikimą. Anot naujienų agentūros „Bloomberg“ šaltinių, susipažinusių su vykdomomis derybomis, tikslas yra įtraukti ES šalis į sankcijas skelbiančiųjų sąrašus. Kol kas dar vyksta derybos ir požiūris gali keistis, pažymi jie.
Anot šaltinių, dabartinis derybų objektas iš pagrindų pakeistų požiūrį į sankcijas – draudžiama eksportuoti būtų viskas, išskyrus tai, kam būtų pritaikytos išimtys. Šiuo metu galioja atvirkštinė taisyklė – leidžiama eksportuoti į Rusiją viską, kas nėra draudžiama.
Pirminis planas numato, kad prie išimčių turėtų būti priskirti maisto produktai ir vaistai.
15:27 | Atakos prieš Mariupolio ligoninę nuotrauka pelnė prestižinį apdovanojimą
Naujienų agentūros AP fotografas Jevhenas Maloljetka ketvirtadienį laimėjo prestižinį Pasaulio spaudos fotografijos apdovanojimą už nuotrauką, kurioje įamžinti gelbėtojai, po Rusijos aviacijos smūgio nešantys iš Mariupolio gimdymo namų nėščią moterį.
Ukrainiečių fotografo 2022-ųjų kovo 9-ąją padaryta nuotrauka įtaigiai parodė karo pradžioje Rusijos surengto brutalaus puolimo šiame Ukrainos rytiniame uostamiestyje siaubą.
Nuotraukoje matoma 32 metų Iryna Kalinina, pagimdžiusi negyvą kūdikį Mironą, po pusvalandžio nuo patirtų sužeidimų mirė pati.
„Man tai akimirka, kurią visuomet noriu pamiršti, bet negaliu. Ši istorija visuomet bus su manimi“, – prieš pranešimą apie įvertinimą interviu sakė J. Maloljetka.
15:23 | Vokietijos politikė priešinasi modernių naikintuvų perdavimui Ukrainai
Ketvirtadienį pokalbių laidoje Vokietijos Bundestago gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Strack-Zimmermann pareiškė, kad Europos pajėgos niekada neįžengs į Ukrainą, skelbia „Bild“.
„Ukrainoje nebus sausumos karių. Nė vienas Vokietijos ar Europos karys neįkels kojos į Ukrainos žemę. Taškas!“ – sakė ji pokalbių laidoje.
Anot jos, Ukrainos karinės oro pajėgos negaus ir vakarietiško tipo naikintuvų „Tornado“ ir „Eurofighter Typhoon“, nes ukrainiečius pilotus reiktų ilgai apmokyti juos pilotuoti. Vietoj to politikė pasiūlė ukrainiečiams naudotis sovietinių naikintuvų MiG atsargomis.
14:24 | V. Zelenskis: atėjo laikas Kyjivui būti pakviestam į NATO
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad atėjo laikas Kyjivui būti pakviestam į NATO.
„Dabar, kai dauguma žmonių NATO šalyse ir dauguma ukrainiečių pritaria mūsų šalies stojimui į Aljansą, atėjo laikas priimti atitinkamą sprendimą“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją, surengtą kartu su vizito į Ukrainą atvykusiu NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.
13:42 | Netikėti karinės vadovybės pokyčiai Rusijoje – Putinas po patikrinimo atleido admirolą
12:58 | „Gazprom“ siūlo didinti kainas pačioje Rusijoje: reikia kažkaip kompensuoti Europos praradimą
12:30 | DB: Ukrainos pietuose veikia naujos rusų pajėgos
Kaip savo naujausioje ataskaitoje skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba, balandžio 18 d. Kremlius paskelbė pranešimą spaudai apie prezidento Vladimiro Putino vizitą Rusijos okupuotose Pietų Ukrainos teritorijose.
„Vartojant Ukrainos Dniepro upės rašybą rusiškai, pranešime teigiama, kad prezidentas lankėsi „Dniepro pajėgų grupėje“.
Tai viena pirmųjų nuorodų į Dniepro pajėgų grupės (DPG) egzistavimą. Rusija terminą „pajėgų grupė“ vartoja specifiniu būdu, nurodydama į didelę, pagal užduotis organizuotą operatyvinę formaciją“, – rašo britų žvalgai.
Invazijos pradžioje Rusijos pajėgos buvo suskirstytos į pajėgų grupes, iš kurių kiekviena buvo susieta su savo karinėmis apygardomis Rusijoje, pavyzdžiui, Vakarų ir Centrinės pajėgų grupės.
„Naujos pajėgų grupės egzistavimas rodo, kad pradinė pajėgų grupė [Pietų Ukrainoje] pasikeitė, tikriausiai patyrusi didelius nuostolius.
Tikėtina, kad DPG misija apgins pietinį okupuotos zonos sektorių ir ypač pietvakarinį flangą, kurį šiuo metu žymi Dniepro upė“, – rašo britų žvalgai.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 20 April 2023.
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 20, 2023
Find out more about Defence Intelligence's use of language: https://t.co/38VNt9DkLV
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/qMRRvjqvYw
11:41 | Putinas Rusijos vaikų organizaciją reikalauja pervadinti pionieriais – „Nuo to nepabėgsi“
11:04 | Danija ir Nyderlandai Ukrainai padovanos 14 tankų „Leopard“
Danija ketvirtadienį pranešė, kad ji ir Nyderlandai susitarė nupirkti ir padovanoti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“.
„Nyderlandai ir Danija šiandien skelbia apie savo ketinimą kartu įsigyti, atnaujinti ir padovanoti 14 tankų „Leopard 2A4“ Ukrainai po sėkmingo bendradarbiavimo su Vokietija dėl mažiausiai 100 tankų „Leopard 1A5“ tiekimo“, – sakoma Danijos gynybos ministerijos pareiškime.
Jame priduriama, kad tankai bus siunčiami nuo kitų metų pradžios.
10:41 | Kyjive vieši NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas
Ukrainos žiniasklaida ketvirtadienį skelbia, kad vizito į Kyjivą atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Angliškas naujienų portalas „Kyiv Independent“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose matomas J. Stoltenbergas vienoje Kyjivo aikščių.
10:00 | Seulas: karinė pagalba Ukrainai priklausys nuo Rusijos
Pietų Korėjos sprendimas dėl to, ar teikti Kyjivui karinę pagalbą, priklausys nuo Rusijos veiksmų, ketvirtadienį paskelbė korėjiečių prezidentūra.
Pietų Korėja daug metų vykdo politiką netiekti ginklų kariaujančioms šalims ir ne kartą sakė, jog tai trukdo siųsti ginklų tiesiogiai Ukrainai.
Tačiau ketvirtadienį prezidento Yoon Suk-yeolo biuras sakė, kad Pietų Korėja negalės tiesiog stovėti ir žiūrėti, jei bus tokio žudymo, kokį tarptautinė bendrija vertins rimtai.
„Tai, kas nutiks toliau, priklauso nuo Rusijos“, – žurnalistams sakė vienas prezidentūros pareigūnas, nesutikęs skelbti savo pavardės.
„Jei nebus masinių civilių žūčių, mūsų dabartinė pozicija išliks“, – pridūrė pareigūnas.
09:22 | ISW: Kremlius susirūpino savo vidinio aparato saugumu
Naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) instituto ataskaitoje teigiama, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB), atrodo, atlieka platų vidaus saugumo agentūrų patikrinimą.
Esą taip yra dėl „duomenų nutekėjimo iš Rusijos specialiųjų tarnybų Ukrainos piliečių prašymu“.
Pranešimai apie FSB ir Vidaus reikalų ministerijos Maskvos policijos nuovadose vykdomus reidus girdimi suimant ir atleidžiant aukšto rango Nacionalinės gvardijos vadovybės narius.
Analitikai pastebi, kad Kremlius gali siekti tokių suėmimų ir vidaus saugumo aparato patikrinimo, siekdamas pašalinti nuo Kremliaus kontrolės atitrūkusius pareigūnus ir dar labiau sustiprinti vidaus saugumo agentūrų kontrolę.
08:58 | Ukrainos generalinis prokuroras: užregistruota kone 80 000 Rusijos karo nusikaltimų
Į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos sąmoningai naudoja žaginimus, kankinimus ir grobimus, bandydamos įbauginti civilius, trečiadienį JAV įstatymų leidėjams sakė ukrainiečių generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.
Jo teigimu, nuo 2022 metų vasario, kai rusai pradėjo invaziją, Ukrainoje užregistruota kone 80 tūkst. karo nusikaltimų.
Kalbėdamas apie lapkritį ukrainiečių pajėgų išvaduotą Chersono sritį, A. Kostinas sakė, kad vien šiame regione rasta maždaug 20 kankinimo kambarių, o daugiau kaip tūkstantis išgyvenusiųjų pranešė apie įvairius pažeidimus, įskaitant elektros šoko naudojimą, skandinimo imitavimą, vertimą išsirengti nuogai, grasinimus sužaloti ir nužudyti.
Vien Chersono srityje užregistruota per 60 išžaginimo atvejų, sakė A. Kostinas. Rusijos pajėgų tebekontroliuojamų Ukrainos teritorijų gyventojai, įskaitant vaikus, priverstinai perkeliami į kitus okupuotus rajonus arba į Rusiją.
08:24 | Lavrovas ir Nikaragvos lyderis pasišaipė iš JAV sankcijų
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega trečiadienį sakė neteikiantys didelės reikšmės sankcijoms, kurias JAV paskelbė šių dviejų šalių pareigūnams.
Per keturias valandas trukusį vizitą Managvoje S. Lavrovas susitiko su D. Ortega ir jo žmona, šalies viceprezidente Rosario Murillo.
Sankcijų klausimas iškilo JAV Iždo departamentui paskelbus, kad į „juoduosius“ sąrašus buvo įtraukti trys Nikaragvos teisėjai, susiję su vasarį priimtu sprendimu atimti pilietybes iš 316 D. Ortegos oponentų.
„Šiandien Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas trims teisėjams, nes jie pritaikė teisingumą teroristams. Sankcijos jau paskelbtos šimtams kitų valstybės pareigūnų, bet mes to nebebijome“, – per valstybinės televizijos parodytą pokalbį su S. Lavrovu sakė D. Ortega.
Anot S. Lavrovo, Rusijoje žmonės, kuriems taikomos sankcijos, sako, kad tai yra jų pažangos ginant Rusijos teises pripažinimas.
07:46 | Rusija atakavo Ukrainą dronais, dauguma jų numušta
Rusija trečiadienio vakarą atakavo Ukrainą iranietiškais „Shahed 136/131“ tipo dronais, pranešė Ukrainos oro pajėgų vadas generolas Mykola Oleščukas.
Rusai paleido 11 dronų kamikadzių, bet Ukrainos pajėgos 10 iš jų sunaikino, sakė jis.
„Šią naktį priešas vėl atakuoja smogiamaisiais dronais ir valdomosiomis aviacinėmis bombomis... Sunaikinta 10 iš 11 „Shahed-136/131“, – sakoma pranešime.
Trečiadienio vakarą dronų buvo pastebėta pietrytinėje Dnipropetrovsko srityje, suveikė oro gynybos sistemos. Vietos žiniasklaida pranešė apie gaisrą viename iš Dnipro priemiesčių.
Naktį į trečiadienį rusai dronais „Shahed“ atakavo pietinę Odesos sritį. Ukrainiečių pajėgos sunaikino 10 iš 12 paleistų bepiločių.
07:00 | Klyčko: Kyjivas buvo ir yra Rusijos taikinys
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko tvirtina, kad Rusija nepakeitė savo nuomonės dėl Ukrainos sostinės užgrobimo. Tai jis pasakė interviu „Amerikos balsui“.
„Kyjivas buvo ir išlieka agresoriaus taikiniu. Kyjivas yra širdis. Kyjivas yra sostinė. Ir todėl mes darome viską, kad būtų numatyti įvairūs scenarijai, net ir pats blogiausias scenarijus, kad jei kas gali ir nori <...> vėl pulti Kyjivą, kad jam pataikytume į dantis“.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Rusijos kariniai ir civiliniai „laivai vaiduokliai“ plaukioja Baltijos ir Šiaurės jūrose ir renka duomenis sabotažo operacijoms prieš vėjo jėgaines, dujotiekius ir ryšių kabelius, rodo trečiadienį paskelbtas bendras Šiaurės šalių visuomeninių transliuotojų tyrimas.
► JAV Energetikos departamentas paragino Rusijos valstybinę branduolinės energetikos korporaciją „Rosatom“ „neliesti“ Zaporižios atominėje elektrinėje įdiegtų „jautrių technologijų“, kurioms taikoma Jungtinių Valstijų vyriausybės eksporto kontrolė, skelbia JAV CNN ir Vokietijos DW.
► Rusija anksti trečiadienį dronais atakavo Ukrainos pietuose esančią Odesą, bet pranešimų apie nukentėjusius žmones kol kas nebuvo, pranešė pareigūnai.
► Rusams apšaudžius Ukrainos Charkivo sritį žuvo du žmonės, trečiadienį pranešė pareigūnai.
