Svarbiausi įvykiai:
20:14 | Putinas 8 kartą vien šiais metais pasiskundė, kad „Vakarai jį išdūrė“
V. Putinas pareiškė, kad Rusija nestabdys karo veiksmų Ukrainoje, tikintis, kad Kyjivas atsakys į tai ir sutiks su taikos darybomis. Maskvai reikia „nepajudinamų garantijų, kad jos dar sykį neapgaus, kaip tai jau buvo anksčiau“, „The Moscow Times“ cituojamas V. Putinas.
„Mums reikia pasiekti, kad kita pusė sutiktų imtis tokių žingsnių, kurie būtų neatšaukiami ir priimtini Rusijai. Ugnies nutraukimas be tokių susitarimų pasiekimo yra neįmanomas“, – aiškino V. Putinas.
Jis aiškino, kad Rusija jau tariamai buvo žengusi tokio pobūdžio žingsnius „prašant Vakarams“ ir kaip pavyzdį pateikė 2022-ųjų kariuomenės atitraukimą iš Kyjivo apylinkių. „Mes tai padarėme ir vėl susidūrėme su apgavyste: visi susitarimai, pasiekti Stambule, buvo išmesti iš šiukšliadėžę. Ir taip buvo ne kartą“, – pasakojo V. Putinas.
Neseniai kalbėdamas „Bloomberg“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat akcentavo, jog Rusija negalima pasitikėti. Jo teigimu, Ukraina leidosi į Minsko susitarimus tikėdamasi taikaus konflikto sprendimo, tačiau Rusija tuo metu kaupė kariuomenę ir ilgainiui užpuolė.
Vien šiais metais V. Putinas kaltino Vakarus apgavyste bent 8 sykius. Tai yra daugiau negu per visus 2023-uosiuos, kuomet V. Putinas apie tariamą Vakarų apgavystę kalbėjo 7 kartus.
19:11 | A. Baerbock: Rusija yra didžiausia grėsmė Europai
Per debatus Bundestage Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį sakė, kad Rusija „artimiausiu metu išliks didžiausia grėsmė saugumui ir laisvei Europoje“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainoje kėsinasi ir į taiką bei laisvę Europoje, kalbėjo ji debatuose, skirtuose NATO 75 metų istorijai ir tolesnei krypčiai Rusijos agresijos Ukrainoje laikmečiu. Vokietija, anot ministrės, turi į tai orientuoti savo gynybos politiką ir, kaip reikalauja NATO, skirti gynybai mažiausia 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
18:36 | Putinas kalba apie taiką: ką rusai pasiekė fronte per paskutinius 9 mėnesius
Vasaros pradžioje JAV karinė pagalba, kuri dėl ginčų Kongrese buvo įšaldyta nuo 2023 m. rudens, pagaliau pasiekė Ukrainos frontą. Paskutinis Rusijos bandymas pasinaudoti palankia padėtimi atidarant naują frontą Charkovo srityje išsikvėpė iki birželio pradžios, kai pažanga fronte praktiškai sustojo.
Rusų tiriamosios žurnalistikos organizacija „Agenstvo“ apibendrino beveik devynių mėnesių Rusijos puolimo, prasidėjusio spalio pradžioje prie Avdijivkos, rezultatus.
16:41 | Zelenskis: mes turime 14 neapginkluotų brigadų, Vakarai vis dar delsia
V. Zelenskis pripažino, kad fronte yra rimtų problemų, tačiau nesutiko su teiginiu, kad susidarė pato situaciją. Norint spręsti problemas, anot jo, reikia tinkamo nusiteikimo ir veiksmų.
„Pas mus norų yra, tačiau instrumentai dar neatvyko. Tai yra, brigados stovi be ginkluotės. Mes turime rezervą, turime 14 nesukomplektuotų brigadų, kurios neturi atitinkamos ginkluotės. Dėl to jau balsavo, apie tai jau kalbėjo, paketai jau turėjo atvykti, tačiau jie atvyksta, deja, lėtai“, – aiškino jis.
Kalbėdamas apie galimą kontrpuolimą jis akcentavo būtinybę dabar apginti tai, kas kontroliuojama, o sulaukus ginkluotės būtų galima galvoti ir apie atsakomuosius veiksmus.
„Mes norime atsakomųjų kontrpuolimo veiksmų tada, kai būsime tam pasirengę. Mes būsime tam pasirengę tada, kai sulauksime ginkluotės. Jos šiandien nėra“, – paaiškino V. Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad šio karo „didžiausia tragedija“ ir yra ta, jog tarp sprendimų priėmimo ir realaus pagalbos teikimo praeina per daug laiko.
15:31 | V. Putinas vėl aiškina, kad Rusija pasirengusi deryboms Ukrainos kare
Prieš daugiau nei dvejus metus Ukrainą užpuolusi Rusija neseniai pateikė pasiūlymų, kaip užbaigti karinius veiksmus. Maskva reikalauja, kad Ukraina kapituliuotų ir atsisakytų okupuotų teritorijų, Kyjivas tai atmeta.
Rusija dėkinga SCO šalims už pasiūlymus konfliktui sureguliuoti, kalbėjo V. Putinas.
„Rusija neabejotinai pasirengusi atsižvelgti į šias idėjas ir iniciatyvas“, – teigė jis. Kartu Kremliaus šeimininkas dar kartą apkaltino JAV ir jų sąjungininkes sukėlus konfliktą Ukrainoje.
14:50 | „Putinas įviliojo NATO į spąstus“: britų atsargos pulkininkas pasakė, kodėl Ukraina nesulauks Aljanso kvietimo
Labai nedaug žmonių NATO nori įsileisti Ukrainą, komentare leidiniui „The Telegraph“ rašo britų atsargos pulkininkas Richardas Kempas. Jo teigimu, kitą savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Ukraina nesulauks gerų naujienų dėl savo narystės.
„Joe Bidenas griežtai priešinasi bet kam daugiau nei kvailai suformuluotam „gerai apšviestam tiltui“ į NATO narystę. Geriausia, ką jis nori padaryti, tai pasaldinti piliulę 10 metų trukmės dvišaliu gynybos paktu, kuris mažai ką keičia ir, kas būdinga, gali būti nutrauktas įspėjus prieš šešis mėnesius“, – mano atsargos karininkas.
Jis priduria, kad Švedija ir Suomija NATO narėmis tapo „akimirksniu“ ir be „jokio tilto“, o su Ukraina taip neatsitiks.
„Vladimiro Putino audringų kovų sąlygomis visos valstybės narės žino, kad nuo Ukrainos įstojimo momento jos faktiškai kariaus su Rusija“, – tvirtina R. Kempas.
Atsargos pulkininkas rašo, kad „V. Putinas įviliojo NATO į spąstus“: Aljansui nepalanku nei priimti, nei nepriimti Ukrainą. Pasak jo, pagrindinis NATO tikslas yra atgrasymas, ir nepaisant visos savo ekonominės ir karinės galios, gerokai didesnės už Maskvos, Aljansas nesugebėjo sulaikyti Rusijos.
„Ir jei NATO nenori priimti Ukrainos į savo gretas, nes bijo būti įtraukta į tiesioginį konfliktą su Rusija, ar tikėtina, kad Amerikos, Prancūzijos, Vokietijos ar Didžiosios Britanijos lyderiai norės siųsti savo sūnus ir dukteris kovoti ir mirti už Lenkijos ar Baltijos šalių suverenitetą, nors jos ir yra NATO narės?
Putinas nesiruošia sulaikyti savo imperialistinių ambicijų Europoje, kaip ir Xi Jinpingas Azijoje ar Ali Khamenei Artimuosiuose Rytuose. Norint sulaikyti šiuos despotus ir prireikus jiems pasipriešinti, mums reikia demokratinių valstybių aljanso, turinčio ne tik karinę galią, bet ir realų bei nuspėjamą norą ją panaudoti“, – rašo atsargos pulkininkas.
14:08 | Rusai liepos 3 d. sužeidė tris Donecko srities gyventojus
Liepos 3 d. įsibrovėliai rusai sužeidė tris Donecko srities gyventojus. Apie tai feisbuke pranešė šio rytinio Ukrainos regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Liepos 3 d. rusai Družkivkoje sužeidė tris Donecko srities gyventojus“, – parašė jis.
V. Filaškinas pažymėjo, kad bendras nuo Rusijos kariuomenės Donecko srityje nukentėjusių žmonių skaičius (2 050 žuvusiųjų ir 5 249 sužeistieji) pateikiamas neatsižvelgiant į Mariupolį ir Volnovachą.
13:27 | Putinas liks vienas? Nuo diktatoriaus vis greičiau nusisuka svarbūs sąjungininkai
Rusija praranda įtaką Vidurio Azijos šalyse, kurios kadaise priklausė SSRS. Naujuoju hegemonu čia tampa Kinija, skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ).
13:03 | Zelenskis neduos interviu prieštaringai vertinamam JAV pokalbių laidų vedėjui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nesutiko duoti interviu prieštaringai vertinamam JAV pokalbių laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, kuris užsiminė, kad toks pokalbis gali įvykti jau greitai, ketvirtadienį pareiškė V. Zelenskio atstovas.
T. Carlsonas kiek anksčiau leido suprasti, kad beveik užsitikrino interviu su V. Zelenskiu. Prieš kelis mėnesius jis nuvyko į Maskvą, kur pakalbino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Ukrainos prezidento darbotvarkė visiškai kitokia, Tuckerio Carlsono joje nėra“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskio atstovas Serhijus Nykyforovas.
Buvusi „Fox News“ žvaigždė T. Carlsonas vasario mėnesį, prieš antrąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, paskelbė dviejų valandų ilgio interviu su V. Putinu.
12:16 | Staigūs pokyčiai fronte – per sėkmingą kontrataką ukrainiečiai atsikovojo pozicijas Charkivo srityje
Pasak Ukrainos dronų bataliono vado pavaduotojo, Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąsias septynias dienas atkovojo pozicijas netoli Hlybokės, esančios į šiaurę nuo Lypcių, Charkivo srityje, ir šiame rajone vyksta kovos. Apie tai skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Rusijos kariuomenės pareigūnai teigė, kad Ukrainos kariai tęsė kontratakas netoli Hlybokės. Tuo metu Ukrainos karys sakė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos nuolat puola ir sparčiai papildo atsargas Charkivo sektoriuje, o tai prisideda prie didelio kovų intensyvumo šiame rajone.
Kelių šaltinių Rusijoje duomenimis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos dislokuoja pastiprinimą arčiau fronto linijos šiaurinėje Charkivo srityje, siekdamos susigrąžinti priešo užimtą teritoriją.
ISW analitikai mano, kad Rusijos pajėgos gali iš dalies perdislokuoti karius iš Chersono ir Donecko krypčių į Charkivo kryptį.
11:44 | Rusija įkalino jaunus brolius 17 metų už bandymą kovoti Ukrainos pusėje
Rusija trims jauniems broliams trečiadienį skyrė 17 metų laisvės atėmimo bausmes už bandymą kirsti sieną su Ukraina ir prisijungti prie Kyjivo pusėje kovojančio rusų būrio.
Maskvos karinis teismas nuteisė 24 metų Janą Aščeulovą kalėti 17 su puse metų, o jo broliams – 20 metų Aleksejui ir 19 metų Timofejui – skyrė 17 metų, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Broliai buvo pripažinti kaltais dėl valstybės išdavystės, dalyvavimo teroristinės grupės veikloje ir neteisėto sienos kirtimo.
11:18 | FSB pričiupo rusų pulkininką, įtariamą Bučos civilių žudymu – gresia laisvės atėmimas iki 10 metų
FSB karinės kontržvalgybos pareigūnai sulaikė Artiomą Gorodilovą, 83-osios atskirosios gvardijos desantininkų brigados vadą, praneša „Kommersant“. Leidinio teigimu, jis įtariamas sukčiavimu stambiu mastu (BK 159 str. 4 dalis, laisvės atėmimas iki dešimties metų).
10:48 | Ukrainos oro pajėgos numušė 21 rusų droną
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusią naktį numušė 21 rusų paleistą droną.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai naktį į ketvirtadienį iš viso į Ukrainą paleido 22 atakos dronus „Shahed“.
21 jų pavyko numušti Kyjivo, Černihivo, Žytomyro, Sumų, Dnipropetrovsko ir Poltavos srityse.
10:22 | Ukrainos kariai atsitraukė iš dalies Časiv Jaro miesto, patvirtino kariuomenė
Ukrainiečių kariuomenė patvirtino, kad atsitraukė iš dalies Časiv Jaro miesto netoli Bachmuto Rytų Ukrainoje, ketvirtadienį skelbia „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“.
Hortycios pajėgų grupės atstovas Nazaras Vološynas nurodė, kad kalbama apie Kanalo, dar vadinamą Naujuoju, rajoną. Anot jo, buvo netikslinga jį laikyti, o ukrainiečių pozicijos buvo sunaikintos.
Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė šį rajoną.
09:30 | Rusija teigia sunaikinusi Ukrainos naikintuvą Mig-29
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos per smūgį aerodromui centrinėje Ukrainoje sunaikino naikintuvą Mig-29.
Kryvyj Riho oro bazėje, į kurią pataikė balistinė raketa „Iskandar“, buvo sunaikintas orlaivis ir kita įranga bei transporto priemonės, sakoma pranešime.
Išpuolio vaizdus ministerija paskelbė „Telegram“. Ukraina dar nekomentavo šio pareiškimo.
08:54 | Kritinė Ukrainos problema – kuria naujas brigadas, bet negali jų apginkluoti
Ukraina formuoja kelias naujas brigadas, tačiau dėl vėluojančios ir nepakankamos vakarietiškos ginkluotės, joms pritrūks ginklų, skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
„Laiku suteikta ir tinkama Vakarų saugumo pagalba tebėra lemiamas veiksnys, lemiantis, kada ir kokiu mastu Ukrainos pajėgos galės perimti iniciatyvą mūšio lauke ir ateityje vykdyti operaciškai reikšmingas kontrpuolimo operacijas“, – pažymima ataskaitoje.
Ukraina neturi laiko ir lankstumo laukti Vakarų saugumo pagalbos naujiems daliniams aprūpinti. Be to, pasak ISW ekspertų, Rusijos kariai bando priversti Ukrainą skirti personalą ir materialinius bei techninius išteklius vykdomoms gynybos operacijoms ir neleidžia Ukrainai sukaupti lemiamo personalo ir išteklių kiekio.
„Kuo ilgiau Ukraina dels aprūpinti ir dislokuoti naujas brigadas, tuo daugiau galimybių Rusijos pajėgos turės sutrukdyti Ukrainos pastangoms sutelkti naujus, dar kovoje nedalyvaujančius kovinius pajėgumus būsimoms kontrpuolimo operacijoms“, – teigiama ataskaitoje.
08:11 | Zaporižioje per Rusijos išpuolį žuvo du žmonės, pranešė gubernatorius
Per Rusijos išpuolį Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje žuvo du žmonės ir dar vienas buvo sužeistas, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius Ivanas Fiodorovas.
„Dėl priešo apšaudymo žuvo vyras ir moteris“, – „Telegram“ pranešė I. Fiodorovas ir pridūrė, kad dar vienas vyras buvo sužeistas.
Pasak jo, per pastarąją parą Rusijos pajėgos sudavė 391 smūgį 10 gyvenviečių.
07:37 | Rusijos FSB: birželį sulaikytas prancūzas NVO darbuotojas rinko karinę informaciją
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) trečiadienį pareiškė, kad praėjusį mėnesį Maskvoje sulaikytas Prancūzijos pilietis rinko karinę informaciją, kurią užsienio žvalgybos agentūros galėjo panaudoti siekdamos pakenkti Rusijai.
Prancūzijos pilietis Laurent'as Vinatier, dirbantis Šveicarijoje įsikūrusioje ne pelno siekiančioje konfliktų mediacijos organizacijoje, birželį buvo sulaikytas dėl kaltinimų pažeidus Rusijos „užsienio agentų“ įstatymą.
Tai jau ne pirmas atvejis, kai Rusijoje, vykstant jos karui Ukrainoje, sulaikomas Vakarų pilietis.
07:00 | Lukašenka vėl mini Lietuvą: nėra to blogo, kas neišeitų į gera
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka vėl skundėsi Lietuva ir Lenkija, kurios, anot jo, „neteisėtai užkirto Baltarusijai prieigą į Baltijos jūros uostus“.
Jis taip pat džiaugėsi krovinių gabenimu per Rusiją ir džiūgavo dėl kaimyninių šalių patiriamų nuostolių, tačiau pamiršo paminėti, kokią kainą už tai moka pati Baltarusija.
