„Jungtinių Valstijų vyriausybė priėmė sunkų, bet būtiną sprendimą perdėlioti artimiausiu metu planuojamų užsienio karinių prekių, ypač oro gynybų sistemų „Patriot“ ir „NASAMS“, prioritetus“, – sako JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
22:51 | Jau rudenį NATO turės naują lyderį: su kokiais iššūkiais jis susidurs?
Kadenciją baigiantis Nyderlandų premjeras Markas Rutte laimėjo kovą dėl NATO generalinio sekretoriaus posto, pasitraukus vieninteliam varžovui, rumunų prezidentui Klausui Iohannisui. 32 Aljanso šalims oficialiai patvirtinus jo pergalę, M. Rutte NATO vadovo pareigas perims spalio 1 d., kai jas paliks Jensas Stoltenbergas. Tad su kokiais iššūkiais susidurs naujasis Vakarų gynybos aljanso vadovas?
57-erių M. Rutte yra politikos veteranas, daug metų vadovavęs savo šaliai. Tačiau naujosios pareigos jam nebus it „pasivaikščiojimas parke“. Jis perims vadovavimą NATO kritiniu metu.
Įtakingas leidinys „Politico“ apžvelgė 5 pagrindinius iššūkius, su kuriais susidurs NATO vairą perėmęs Nyderlandų premjeras.
Juos skaitykite: Jau rudenį NATO turės naują lyderį: kaip susidoros su Trumpo grasinimais ir vis augančia Rusijos grėsme?
22:23 | Baltieji rūmai: JAV teikia pirmenybę Ukrainos oro gynybos raketų užsakymams
Jungtinės Valstijos teiks pirmenybę Kyjivo oro gynybos raketų užsakymams, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
Tai reiškia, kad JAV ypač reikalingą amuniciją Ukrainai pristatys anksčiau nei kitoms užsakymus pateikusioms šalims.
„Jungtinių Valstijų vyriausybė priėmė sunkų, bet būtiną sprendimą perdėlioti artimiausiu metu planuojamų užsienio karinių prekių, ypač oro gynybų sistemų „Patriot“ ir „NASAMS“, prioritetus, kad šios prekės pirmiausiai būtų pristatytos Ukrainai“, – žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
„Minėtų raketų pristatymas kitoms šalims, kurios šiuo metu yra eilėje, turės būti atidėtas“, – nurodė jis.
Pasak J. Kirby, sprendimas neturės įtakos ginklų tiekimui į Taivaną, kuris ruošiasi galimai Kinijos invazijai, ir Izraelį, kuris šių metų pradžioje patyrė didelio masto Irano raketų ir dronų ataką ir kariauja su islamistų kovotojų grupuote „Hamas“.
22:00 | Putinas ėmė grasinti dar vienai šaliai: tai būtų „didelė klaida“
Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas spjaudosi pykčiu ir grūmoja, kad Pietų Korėja padarys „didelę klaidą“, jei nuspręs tiekti ginklus Ukrainai.
„Ryšium su mirtinų ginklų siuntimu į kovos zonas Ukrainoje, tai būtų labai didelė klaida. Tikiuosi, kad taip neatsitiks“, – sakė jis, pridurdamas: „Jei taip atsitiks, tuomet priimsime atitinkamą sprendimą, kuris tikriausiai nepatiks dabartinei Pietų Korėjos vadovybei.“
V. Putino komentarai nuskambėjo po to, kai Pietų Korėja pareiškė, kad naujasis Šiaurės Korėjos ir Maskvos gynybos susitarimas yra „absurdiškas“ ir kad dėl to ji persvarstys galimybę siųsti ginklus Kyjivui, praneša „SkyNews“.
21:24 | Per rusų pajėgų smūgius Donecko srityje žuvo keturi žmonės
Rusijos pajėgoms apšaudžius šiaurines Donecko srities teritorijas, žuvo keturi žmonės ir dar keturi buvo sužeisti. Tai feisbuke pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Ketvirtadienio rytą rusai į Kostiantynivką paleido valdomą aviacinę bombą. Žuvo vienas žmogus ir vienas buvo sužeistas. Visiškai sugriautas vienas namas, dar penki apgadinti. Vėliau dieną priešas esą kasetine amunicija apšaudė Roskišnerio vietovę. Čia žuvo trys asmenys, dar trys buvo sužeisti, rašė srities vadovas.
Tarp sužeistųjų, jo duomenimis, yra 2009 m. gimęs berniukas. V. Filaškinas paragino regiono gyventojus evakuotis.
20:07 | Zelenskis ragina Ukrainos ligoninėse ir mokyklose įrengti saulės baterijas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad visose šalies ligoninėse ir mokyklose po pražūtingų Rusijos smūgių Ukrainos elektrinėms jų administracijos turėtų įrengti saulės baterijas.
„Saulės baterijos, išmanieji skaitikliai ir energijos kaupikliai turi kuo greičiau atsirasti kiekvienoje mokykloje ir ligoninėje“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialinėje žiniasklaidoje, o vyriausybė raginama taikyti mokesčių lengvatas ir paskolas ukrainiečiams, norintiems naudoti energiją taupančias technologijas.
19:15 | „Bloomberg“: Putinas pradėjo karą be fronto linijos prie Baltijos šalių ir likusios rytinės NATO sienos
Rusijos hibridinis karas atveria antrąjį kovos frontą, šį kartą prie rytinės NATO sienos. Baltijos jūros regione suintensyvėjo destabilizuojančios operacijos, pažymi leidinys „Bloomberg“, kurį cituoja UNIAN.
Pavyzdžiui, Estijoje gegužės 23 d. sutemus Rusijos pasieniečiai įvykdė provokaciją. Estai sureagavo, tačiau suprato, kad tai buvo hibridinis agresijos aktas ir signalas Baltijos šalims.
Šis incidentas laikomas tik vienu iš daugelio veiksmų, kuriais siekiama išprovokuoti ir destabilizuoti su Rusija ir Baltarusija besiribojančias Baltijos šalis.
Tokie epizodai paprastai neprilygsta išpuoliams, galintiems išprovokuoti kolektyvinį NATO atsaką, tačiau jie tapo dažnesni Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą. Dėl šios priežasties Baltijos šalių regionas tampa antruoju Vakarų ir Maskvos konflikto frontu, rašo „Bloomberg“.
„Rusija šiuo metu kariauja du karus. Vienas iš jų – konvencinis karas Ukrainoje. Kitas – hibridinis karas Europoje ir Vakaruose, kuriuo siekiama paveikti viešojo diskurso toną arba kaip nors pakirsti mūsų saugumo jausmą“, – birželio 14 d. Helsinkyje vykusiame užsienio politikos forume sakė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
Pažymėtina, kad vien per pastaruosius kelis mėnesius Suomijoje ir Švedijoje buvo pažeista oro erdvė, keli komerciniai orlaiviai negalėjo nusileisti mažuose oro uostuose dėl GPS trikdžių, o Lenkija sulaikė Rusijos agentus dėl įtariamo sabotažo ir prieš Lietuvą.
18:05 | Ukraina: iš Rusijos kontroliuojamų teritorijų grįžo 10 vaikų
Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad į ukrainiečių pajėgų kontroliuojamą teritoriją iš laikinai Rusijos okupuotų Ukrainos dalių buvo sugrąžinta dešimt ukrainiečių vaikų ir jų šeimos.
Kyjivas kaltina Maskvą iš Ukrainos rytų ir pietų pagrobus beveik 20 tūkst. vaikų. Dar daugiau vaikų po Maskvos kariuomenės įsiveržimo 2022 metų vasarį liko Rusijos užimtoje Ukrainos teritorijoje.
„Vaikai ir jų šeimos gyveno laikinai okupuotose teritorijose Donecko, Chersono ir Zaporižios srityse“, – teigė Ukrainos teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.
Kremlius 2022 metų pabaigoje, praėjus keliems mėnesiams nuo plataus masto invazijos pradžios, pareiškė, kad aneksavo šias tris sritis kartu su rytine Luhansko sritimi.
Ukrainos ombudsmeno biuras paskelbė nuotraukas, kuriose matyti vaikai, žaidžiantys su įvairiaspalviais žaislais. Vaikų veidai matomi neryškiai.
D. Lubinecas teigė, kad vaikai atsigauna po patirto siaubo, ir kaltino Rusijos primestus pareigūnus verčiant nepilnamečius lankyti rusiškas mokyklas ir giedoti Rusijos himną.
Jis taip pat tvirtino, kad šeimos buvo verčiamos išsiimti Rusijos pasus. Be rusiškų pasų jiems nebūtų teikiama medicininė priežiūra bei kitos būtiniausios paslaugos.
Kyjivas vaikų sugrąžinimą į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją yra paskelbęs vienu svarbiausių savo diplomatinių prioritetų.
Rusija yra sakiusi, kad kai kuriuos ukrainiečių vaikus išvežė iš jų namų ar prieglaudų siekdama užtikrinti jų saugumą.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo.
TBT panašius kaltinimus pateikė ir Rusijos prezidento įgaliotinei vaiko teisių klausimais Marijai Lvovai-Belovai.
17:20 | Apklausa: blogėja lenkų požiūris į Ukrainos pabėgėlius
Praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, kaimyninėje Lenkijoje, anot apklausos, suprastėjo nuotaikos pabėgėlių atžvilgu. Vis dar didelė – 78 proc. – respondentų dauguma mano, kad Lenkija turi priimti Ukrainos karo pabėgėlius, rodo ketvirtadienį paskelbti Varšuvos universiteto sociologų tyrimo rezultatai. Tačiau 2023 m. birželį šis rodiklis buvo gerokai didesnis ir siekė 89 proc.
Lenkija yra viena ryžtingiausių politinių ir karinių Ukrainos rėmėjų. ES ir NATO šalis priėmė beveik milijoną ukrainiečių pabėgėlių.
Remiantis dabartiniu tyrimu, 90 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų požiūris į ukrainiečių pabėgėlius pastaruoju metu pasikeitė neigiama kryptimi. Beveik pusė lenkų (47 proc.) teigė pritariantys teiginiui, kad pabėgėliai iš Ukrainos „daug reikalauja“. Pernai tokios nuomonės buvo tik 39 proc. apklaustųjų.
Dabar 70 proc. lenkų pasisakė už tai, kad būtų gerokai sumažintas socialinių išmokų dydis ukrainiečių pabėgėliams. 25 proc. pareiškė nuomonę, kad parama turėtų mažėti nežymiai.
Anot apklausos, pasikeitė ir Lenkijos piliečių pozicija dėl jų šalies paramos Ukrainai. 2022 m. birželį, praėjus keliems mėnesiams nuo karo pradžios, apie pusė apklaustųjų teigė, kad Lenkija turi remti Ukrainą dar labiau nei iki tol. Dabar taip mano tik daugiau nei ketvirtadalis.
16:14 | Rumunija perduos Ukrainai raketų sistemą „Patriot“
NATO narė Rumunija ketvirtadienį paskelbė, kad nusiųs Ukrainai raketų sistemą „Patriot“, kurios Kyjivas paprašė siekdamas pagalbos kovojant su Rusijos invazija.
„Atsižvelgdami į labai pablogėjusią saugumo padėtį Ukrainoje... tarybos nariai nusprendė padovanoti Ukrainai sistemą „Patriot“, glaudžiai koordinuodami veiksmus su sąjungininkais“, – sakoma Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos pareiškime.
Dovana buvo suteikta „su sąlyga, kad mūsų šalis tęs derybas su sąjungininkais, visų pirma su JAV, ir sieks įsigyti panašią ar lygiavertę sistemą“ savo oro erdvei apsaugoti, priduriama jame.
Šaliai, kuri ribojasi su Ukraina, taip pat reikia „laikino sprendimo, kad būtų panaikintas dėl to atsiradęs operacinis pažeidžiamumas“, sakoma pareiškime.
Nors Kyjivas reikalauja daugiau raketų sistemų „Patriot“, NATO šalys nenori jų siųsti, nes nori apsaugoti savo pačių oro erdvę.
Neseniai Vokietija paskelbė, kad perduos Ukrainai trečią oro gynybos sistemą „Patriot“, o Jungtinės Valstijos, pasak JAV žiniasklaidos pranešimų, turėtų nusiųsti Kyjivui antrą bateriją.
Rumunija ir JAV 2017 metais pasirašė 4 mlrd. dolerių vertės sandorį dėl septynių „Patriot“ baterijų – tai didžiausias gynybos įsigijimas jos istorijoje.
Dvi iš keturių iki šiol gautų sistemų yra visiškai parengtos naudoti.
Rumunija teikia karinę pagalbą Kyjivui kare su Rusija, tačiau atsisako atskleisti paramos mastą, motyvuodama saugumo sumetimais.
Ji taip pat pažadėjo apmokyti Ukrainos pilotus skraidyti lėktuvais F-16 regioniniame centre, kuris buvo atidarytas 2023 metų lapkritį, nors šios programos terminai lieka neaiškūs.
15:49 | JK žvalgyba: Ukraina verčia Rusiją dislokuoti savo orlaivius vis toliau nuo fronto linijos
Ukraina, pasak britų Gynybos ministerijos, dronų atakomis prieš rusų karinius aerodromus daro spaudimą agresorei Rusijai. Britai paminėjo sėkmingus pastarojo meto smūgius Mosdoko, Achtubinsko ir Morozovsko aerodromams Pietų Rusijoje. Labai tikėtina, kad dėl to Maskva priversta dislokuoti savo lėktuvus vis toliau nuo fronto linijos, ketvirtadienį tinkle X pranešė ministerija.
Beveik nėra abejonių, kad ilgiau truksiančios operacijos nuvargins orlaivių įgulas, rašo britai. Esą gali būti, kad su tuo susijęs ir naikintuvo-bombonešio „Suchoi Su-34“ praradimas Šiaurės Osetijoje Kaukaze birželio 11 d. Orlaivis, Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, sudužo per mokomąjį skrydį kalnuotoje teritorijoje. Įgula žuvo.
Per dronų ataką prieš Achtubinsko oro pajėgų bazę Astrachanės srityje Ukraina, jos pačios duomenimis, apgadino vieną moderniausių Rusijos naikintuvų Su–57.
Ukraina jau daugiau kaip dvejus metus ginasi nuo Rusijos agresijos. Britų gynybos ministerija reguliariai skelbia informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną dezinformacija.
14:50 | Rusija rimtai išsigando F-16 atvykimo: paaiškėjo, kada Ukrainoje pasirodys pirmieji naikintuvai
Nyderlandų karinių oro pajėgų vadas generolas Arnoudas Stallmannas sakė, kad naikintuvai F-16 Ukrainoje pagaliau pasirodys jau šią vasarą, skelbia „The Guardian“.
„Aš visiškai suprantu Ukrainos poziciją, jie nori tai padaryti kuo greičiau... Projektą įgyvendiname taip greitai, kaip tik galime, tikrai plečiame savo pajėgumus“, – patikino Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.
Tuo metu Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos žvalgyba skelbia, kad pastarosiomis savaitėmis Rusija, baimindamasi F-16 naikintuvų atvykimo, pradėjo smogti Ukrainos aerodromams.
Visą 2024 m. birželį Rusijos karinės oro pajėgos taktiniais lėktuvais toliau spaudė fronto liniją Ukrainoje, o bepiločiai orlaiviai kamikadzės toliau smogė giliau esančiai infrastruktūrai ir kariniams objektams.
Tačiau birželio 12–18 d. Rusijos tolimojo nuotolio orlaiviai perkėlė savo sparnuotųjų raketų smūgių dėmesį į Ukrainos oro bazes, beveik neabejotinai dėl Ukrainos oro gynybos sėkmės, tačiau taip pat tikėtina, kad tai išryškino Rusijos susirūpinimą dėl naikintuvų F-16 naudojimo ateityje, skelbia britų žvalgai.
14:06 | Pavojus grės net karui pasibaigus: ekspertai įspėja dėl Putino ir jo sąjungininkų kėslų
Rusijos karinis bendradarbiavimas su Iranu, Šiaurės Korėja ir Kinija išsiplėtė ir apima dalijimąsi jautriomis technologijomis, kurios gali kelti grėsmę JAV ir jos sąjungininkėms dar ilgai po to, kai baigsis karas Ukrainoje. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“.
13:30 | Ukraina prašo Lietuvos ir Lenkijos karių pagalbos: išsirikiuokite pasienyje su Baltarusija
Ukrainos liaudies deputatas iš frakcijos „Europos solidarumas“ Oleksijus Hončarenka mano, kad Ukrainai turėtų padėti Vakarų kariai – užtektų, kad jie išsirikiuotų pasienyje su Baltarusija.
12:52 | Per V. Putino vizitą Rusija ir Vietnamas pažadėjo stiprinti ryšius
Ketvirtadienį prezidentui Vladimirui Putinui atvykus valstybinio vizito į Hanojų, Rusija ir Vietnamas pažadėjo stiprinti ryšius. V. Putinas ieško sąjungininkų, kad atremtų dėl karo Ukrainoje didėjančią Maskvos izoliaciją.
V. Putinas atvyko į Vietnamą, artimą Maskvos sąjungininką nuo šaltojo karo laikų, po susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, pažadėjusiu „visišką paramą“ Rusijai jos kare su Ukraina ir pasirašiusio abipusės gynybos paktą. Hanojuje Rusijos vadovas nesulaukė tokios aiškios viešos paramos, tačiau Vietnamo prezidentas To Lamas pareiškė norą stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.
12:32 | Zaporižios srityje pradėtos statyti „požeminės mokyklos“
Zaporižios srityje prasidėjo „požeminių mokyklų“ – slėptuvių statyba. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Sušaukiau posėdį, kad aptartume „požeminių mokyklų“ – slėptuvių statybą. Mūsų visų tikslas yra suteikti 50 000 Zaporižios srities mokinių galimybę mokytis ne nuotoliniu būdu. Įgyvendindami šį (projektą) bendradarbiaujame su miesto valdžia“, – rašoma pranešime.
11:54 | NATO narės ginčijasi dėl Ukrainos narystės Aljanse: susipyko dėl pažado Zelenskiui
„The Telegraph“ skelbia, kad NATO narės Didžioji Britanija ir JAV susiginčijo dėl to, kaip turėtų būti vadinamas Ukrainos ir Aljanso santykis. Leidinio teigimu, JAV pareigūnai pareiškė, kad Ukrainos kelias į narystę neturėtų būti vadinamas „negrįžtamu“.
Vašingtonui nerimą kelia planai suteikti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui naujas narystės NATO garantijas liepą Vašingtone vyksiančiame jubiliejiniame NATO viršūnių susitikime.
Tuo pat metu Didžioji Britanija pritarė kai kurių Europos valstybių narių siūlymui bendrame pareiškime Ukrainos kelią į Aljansą apibūdinti kaip „negrįžtamą“.
Tačiau Jungtinės Valstijos mano, kad formuluotė turėtų būti sušvelninta, apibūdinant procesą kaip „gerai apšviestą tiltą“ į narystę be konkrečių terminų.
Kaip rašo „The Telegraph“, artėjančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime papildomų garantijų dėl Ukrainos stojimo sąlygų nebus, tačiau Aljanso narės pateiks naujų saugumo garantijų.
11:20 | ES šalys sutarė dėl naujo sankcijų Rusijai paketo
Europos Sąjungos šalys narės ketvirtadienį susitarė dėl „efektyvių ir esminių“ naujų sankcijų Rusijai, siekdamos toliau slopinti Maskvos karo veiksmus prieš Ukrainą.
„Šiame pakete numatomos naujos tikslinės priemonės ir maksimaliai padidinamas esamų sankcijų poveikis šalinant spragas“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija.
10:39 | Ukrainoje per pastarąją parą sunaikinta dar 1 170 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. birželio 20 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso apie 530 920 rusų okupantų, iš jų 1 170 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 7 987 priešo tankus (+3 per pastarąją parą), 15 337 šarvuotąsias kovos mašinas (+18), 14 052 artilerijos sistemas (+45), 1 105 raketų paleidimo sistemas (+1), 859 oro gynybos sistemas (+2), 359 karo lėktuvus, 326 sraigtasparnius, 11 260 nepilotuojamų orlaivių (+39), 2 298 sparnuotąsias raketas (+1), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 19 134 transporto priemones (+56), 2 357 specialiosios įrangos vienetus (+2).
10:00 | Juodojoje jūroje ir Azovo jūroje dislokuoti keturi sparnuotosiomis raketomis ginkluoti rusų karo laivai
Juodojoje jūroje Rusija yra dislokavusi du karo laivus, vienas iš jų yra ginkluotas sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ir vienu metu gali paleisti keturių raketų salvę, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas.
Azovo jūroje budi aštuoni priešų karo laivai, trys iš jų – ginkluoti raketomis „Kalibr“, vienu metu galintys paleisti iki 24 raketų salvę.
Viduržemio jūroje šiuo metu budi vienas raketomis „Kalibr“ ginkluotas rusų karinis laivas, galintis paleisti aštuonių raketų salvę.
Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas Dmytro Pletenčiukas yra pranešęs, kad Rusija Azovo jūroje vykdo karines pratybas.
09:41 | Baltieji rūmai įspėja dėl naujausių Putino vizitų: jis turi pavojingą tikslą
Pasak Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos Europos reikalų vyresniojo vadovo Michaelo Carpenterio, Vladimiras Putinas siekia suburti prieš Vakarus nusiteikusią koaliciją iš Šiaurės Korėjos, Irano, Sirijos ir iš dalies Kinijos.
Baltųjų rūmų atstovas pažymėjo, kad tai nepadės Rusijai pasipriešinti visam demokratiniam pasauliui, kuris ir toliau tvirtai remia Ukrainą.
„Kalbant apie Putino ir Kim Jong Uno susitikimą Pchenjane ir visą tą pompastiką, atspindinčią totalitarinį Šiaurės Korėjos režimo pobūdį, akivaizdu, kad kalbama apie partnerystės plėtrą.
[Rusijos] artimiausiais partneriais pasaulyje tapo Šiaurės Korėja, Iranas, Sirija ir tada tam tikru mastu Kinija, kuri, nors ir netiekia Rusijai ginklų, bet siunčia daug dvejopo naudojimo produktų, skirtų pažangių ginklų sistemų gamybai“, – kalbėjo M. Carpenteris, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Plačiąja prasme tai yra koalicija, kurią telkia Rusija. Tačiau palyginkite ją su 50 šalių koalicija Ukrainos gynybos kontaktinėje grupėje, o paskui su maždaug 100 šalių, kurios Šveicarijoje palaikė JT Chartijos principus, ir pamatysite ryškų kontrastą“, – tęsė Baltųjų rūmų atstovas.
09:06 | Rusija pranešė, kad per Ukrainos bepiločių orlaivių puolimą žuvo moteris
Naktį Ukraina paleido daugybę bepiločių orlaivių į naftos saugyklas Rusijoje, žuvo viena moteris, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius.
Tarp nukentėjusių vietų buvo Kubanės Slavjansko miestas pietiniame Krasnodaro regione, ten žuvo moteris, pranešė gubernatorius Venjaminas Kondratjevas.
08:30 | Rusija per dronų ataką padarė žalos energetikos infrastruktūrai keturiose Ukrainos srityse
Rusija ketvirtadienio rytą per dronų ataką apgadino energetikos infrastruktūrą Ukrainos Vinycios, Kyjivo, Dniepropetrovsko ir Donecko srityse, pranešė valstybinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“.
Ją cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Ukrenergo“ nurodė, kad šiuo metu incidento vietoje dirba atstatymo komanda, kuri taip pat vertina Rusijos smūgių padarytą žalą.
Pasak Dniepropetrovsko srities gubernatoriaus Serhijaus Lysako, per išpuolį buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės – 30, 41 ir 63 metų vyrai. Du iš jų šiuo metu gydomi ligoninėje.
Taip pat buvo apgadinti septyni privatūs namai, penki sandėliai, automobiliai ir elektros linijos Dniepropetrovsko srities Nikopolio rajone.
07:58 | Ukrainos oro gynyba numušė visus Kyjivą atakavusius dronus
Naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė visus dronus „Shahed“, kuriais rusai puolė Kyjivą, „Telegram“ kanale pranešė miesto karinė administracija.
Pirminiais duomenimis, priešai paleido dronus iš pietų, jie skrido per Mykolajivo, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Poltavos, Černihivo sritis ir mėgino pulti Kyjivą iš šiaurės rytų, sakoma pranešime.
Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino visus prie sostinės artėjančius priešo taikinius.
07:39 | Pergalingas žingsnis: Ukrainos pajėgos atsikovojo gyvenvietę Charkivo srityje
Ukrainos gynybos pajėgos pasistūmėjo į šiaurės rytus nuo Charkivo ir atsikovojo Tychės kaimą. Jos taip pat toliau blokuoja Rusijos pajėgas gamykloje Vovčanske, naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
07:28 | Dronai puolė naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro srityje
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad dronai puolė Afipskio naftos perdirbimo gamyklą Krasnodaro srityje.
Enemo kaimo Adigėjoje ir Afipskio kaimo Krasnodaro srityje gyventojai pranešė apie sprogimus ir gaisrus. Kubanės operatyvinė būstinė teigė, kad „pranešimai apie gaisrą Afipskio naftos perdirbimo gamykloje yra nepatikimi“.
„Telegram“ kanalas „Astra“ paskelbė gaisro naftos perdirbimo gamykloje vaizdo įrašą ir nurodė, kad valdžia apie tai tyli.
07:00 | V. Putinas su valstybiniu vizitu lankosi Vietname
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio rytą su valstybiniu vizitu atvyko į Vietnamą, praneša Rusijos naujienų agentūros.
Šios kelionės tikslas – sustiprinti Maskvos ir Hanojaus ryšius.
Trečiadienį V. Putinas lankėsi Pchenjane, kur su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu pasirašė „Visapusės strateginės partnerystės sutartį“, kuria siekiama toliau stiprinti karinius, ekonominius ir politinius ryšius.
