Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
21:58 | NATO įspėjo Putiną dėl branduolinio karo
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbos retoriką apie branduolinius ginklus „pavojinga ir neatsakinga“. Tai jis pareiškė interviu NBC.
„Mes aiškiai pasakėme prezidentui Putinui, kad bet koks branduolinio ginklo panaudojimas turės rimtų pasekmių Rusijai. Ir, žinoma, tai pakeis konflikto pobūdį“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Mes taip pat aiškiai pasakėme, kad branduolinis karas negali būti laimėtas ir neturėtų būti pradėtas“, – pridūrė jis.
21:22 | Britai bandys apsisaugoti
Jungtinė Karalystė įsigis du specializuotus laivus, skirtus apsaugoti povandeninę infrastruktūrą, pavyzdžiui, kabelius ir vamzdynus.
Tai pareiškė gynybos ministras Benas Wallace‘as, skelbia „Reuters“.
„Galiu pranešti, kad neseniai įsipareigojome įsigyti du specializuotus laivus, galinčius apsaugoti mūsų kabelius ir vamzdynus“, – per konservatorių partijos konferenciją Birmingeme sakė B. Wallace‘as.
Tokį sprendimą britai priėmė po dujotiekiams „Nord Stream“ sprogimais padarytos žalos.
20:32 | Ukraina skaičiuoja dienos laimėjimus
Naujausioje savo ataskaitoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad vien per sekmadienį ukrainiečiai smogė penkioms rusų vadavietėms. Kartu pažymima, kad per parą oro gynybos pajėgų orlaiviai atliko keturias atakas.
„Patvirtintas dviejų ginklų ir karinės technikos laikymo vietų, taip pat dviejų priešo priešlėktuvinių raketų sistemų sunaikinimas. Be to, Ukrainos oro gynybos daliniai numušė aštuonis Irano nepilotuojamus orlaivius“, – skelbiama generalinio štabo pranešime.
Be to, per dieną Ukrainos kariai smogė į 14 darbo jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos zonų, tris sandėlius su šaudmenimis ir kuru bei tepalais, taip pat daugiau nei 15 kitų svarbių okupantams objektų.
20:02 | Vokietija, Danija ir Norvegija atsiųs Ukrainai haubicų
Vokietija, Danija ir Norvegija Ukrainai nuo kitų metų nusiųs 16 šarvuotų haubicų artilerijos sistemų, sekmadienį pareiškė Berlynas, Kyjivui prašant sunkiosios ginkluotės kovai su Rusija sustiprinti.
Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht šį savaitgalį pirmą kartą nuo Maskvos invazijos pradžios vasario mėnesį apsilankė Ukrainoje.
Berlynas, Kopenhaga ir Oslas susitarė bendrai finansuoti slovakiškų „Zuzana-2“ įsigijimą už 92 mln. eurų, pranešė Vokietijos gynybos ministerija.
Haubicos bus gaminamos Slovakijoje, o į Ukrainą bus pradėtos tiekti 2023 metais, teigiama pranešime.
Naujasis pažadas vis dar neatitinka to, ko prašė Kyjivas. Ukraina ne kartą kreipėsi į Vokietiją prašydama atsiųsti jai kovinių tankų „Leopard“, kad padėtų kontrpuolimui prieš Rusiją, tačiau kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė atsisako tai padaryti.
19:19 | Macronas žada Ukrainai pagalbą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu pokalbyje su prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo jam padėti atkurti visišką Ukrainos suverenitetą.
„Respublikos Prezidentas dar kartą patvirtino griežtai smerkiantis Rusijos neteisėtą keturių Ukrainos regionų aneksiją. Jis dar kartą patvirtino Prancūzijos pasiryžimą padėti Ukrainai atkurti visišką suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei kartu su Europos partneriais įvesti naujas sankcijas“, – skelbia Eliziejaus rūmai.
E. Macronas su V. Zelenskiu taip pat aptarė situaciją Zaporižioje ir pasmerkė tai, kad Rusijos kariai sulaikė atominės elektrinės direktorių.
„Dviejų šalių prezidentai pabrėžė, kad reikia skubiai leisti Ukrainos personalo, užtikrinančio atominės elektrinės eksploataciją ir saugumą, rotaciją. Respublikos Prezidentas taip pat dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą Ukrainos suverenitetui atominės elektrinės atžvilgiu ir norą siekti Rusijos kariuomenės išvedimo iš savo teritorijos“, – sakoma pareiškime.
18:28 | Sustabdytas dujų nuotekis
Praėjus dienai po to, kai pranešta, kad iš dujotiekio „Nord Stream 2“ nustojo nutekėti dujos, sekmadienį Danijos valdžia skelbia, kad iš dujotiekio „Nord Stream 1“ taip pat nustojo tekėti dujos.
„Nord Stream AG“ informavo Danijos energetikos agentūrą, kad „Nord Stream 1“ dujotiekių slėgis, atrodo, pasiekė stabilų slėgį.
17:46 | Vokietija giria Ukrainos laimėjimą
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht Lymano išvadavimą pavadino didžiule pergale Ukrainai, tačiau teigia, kad lūžio taškas kare dar nepasiektas.
„Tai didelė sėkmė, bet tai nėra lūžio taškas. Štai kodėl taip svarbu parengti Ukrainos karius – taip pat ir ateičiai. Deja, turime atsižvelgti į tai, kad šis karas tęsis ištisas savaites ir mėnesius“, – interviu ARD sakė Ch. Lambrecht.
16:59 | Pokyčiai Rusijoje: nušalintas Vakarų karinės apygardos vadas
V. Putinas keičia savo karinę vadovybę, kuri atsakinga už karinės strategijos išpildymą Ukrainoje. Vietoje anksčiau Vakarų karinei apygardai vadovavusio A. Žuravliovo paskirtas generolas leitenantas Romanas Berdnikovas.
Pirmieji dėmesį į tai, kad juridinių asmenų registre pasikeitė karinės apygardos vadas atkreipė „Fontanka“ žurnalistai. Jų teigimu, pokyčiai įregistruoti dar rugsėjo 28-ąją. Rusijos gynybos ministerijos tinklapyje informacija apie „pakeistą“ generolą nėra.
Generolas pulkininkas A. Žuravliovas ketvirtąją karo Ukrainoje dieną, vasario 28-ąją, įsakė panaudoti „Smerč“ salvines raketų paleidimo sistemas mažiausiai prieš tris Charkivo gyvenamuosius rajonus. CNN atliktame tyrime nurodoma, kad A. Žuravliovas buvo vienintelis iš karinės vadovybės, kuris turėjo įgaliojimus panaudoti tokią ginkluotę prieš civilius.
Charkivo rusams užimti taip ir nepavyko. Maža to, rugsėjo mėnesį Rusijos pajėgos patyrė triuškinantį pralaimėjimą Charkivo srityje ir buvo priverstos atsitraukti ir užleisti ženklią teritorijos dalį.
16:45 | Putino kalboje išskyrė tris tolimesnius jo veiksmus
15:08 | Popiežius sako apgailestaujantis dėl Ukrainos teritorijų aneksijų, ragina nutraukti karą
Popiežius Pranciškus sekmadienį pareiškė apgailestaujantis dėl Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos ir paragino Kremliaus šeimininką nutraukti karą, o Ukrainos prezidentą – būti atvirą deryboms.
„Labai apgailestauju dėl tolimesnių tarptautinės teisės principams prieštaraujančių veiksmų pastarosiomis dienomis, sukūrusių labai sunkią situaciją. Tai didina branduolinio eskalavimo riziką, nuogąstavimą dėl nekontroliuojamų ir katastrofiškų padarinių pasauliniu lygiu“, – sakė jis per sekmadienio „Viešpaties angelo“ maldą.
Jis prašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „sustabdyti šią smurto ir mirties spiralę“, o Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – „būti atviram rimtiems pasiūlymams dėl taikos“.
Jis taip pat paragino tarptautinę bendruomenę „daryti viską, kas įmanoma, kad vykstantis karas būtų užbaigtas nesileidžiant į pavojingus eskalavimus“, ir remti bet kokias pastangas išspręsti konfliktą dialogu.
Tai pirmas kartas nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną, kai argentinietis popiežius savo kalboje tiesiogiai kreipėsi į Rusijos vadovą.
Pranciškus nuo pat invazijos pradžios stengėsi užmegzti dialogą su Maskva, smerkdamas „žiaurų ir beprasmį karą“.
15:05 | Susigrąžinusi strategiškai svarbaus Lymano kontrolę, Ukraina tęsia kontrpuolimą
14:16 | Rusijos konstitucinis teismas skelbia tvirtinantis aneksiją: viskas tvarkinga ir atitinka Rusijos įstatymus
Teismas įvardijo ir datą, kada okupuotos teritorijos „baigs savo integracinį procesą“ – 2026 m. sausio 1-ąją. V. Putinas praėjusį penktadienį pasirašė dokumentą, kuriuo yra aneksuojamos keturios Rytų Ukrainos sritys, tačiau šiuo metu Rusijos kariuomenė kontroliuoja tik dalį jų.
Lymano miestas spėjo pabūti „Rusija“ vos vieną parą, jau spalio 1-ąją buvo atsiimtas Ukrainos kariuomenės, o spalio 2-ąją Ukrainos prezidentas oficialiai paskelbė, kad visas miestas jau kontroliuojamas ukrainiečių pajėgų.
13:51 | Rusijos KT: sutartys dėl okupuotų Ukrainos sričių aneksijos atitinka konstituciją
Rusijos Konstitucinis teismas sekmadienį pripažino teisėtomis prezidento Vladimiro Putino pasirašytas sutartis dėl keturių Maskvos okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, teigiama internete paskelbtuose teismo dokumentuose.
Teismas nusprendė „pripažinti... kaip atitinkančius Rusijos Federacijos konstituciją“ susitarimus dėl Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sričių prijungimo prie Rusijos.
Penktadienį Kremlius keturis okupuotus Ukrainos regionus paskelbė Rusijos dalimi.
Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais, laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas ir pasmerkė šias aneksijas.
13:43 | Zelenskis: Lymane visiškai nebeliko Rusijos karių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad svarbus šalies rytuose esantis Lymano miestas, kuris yra viename iš keturių Ukrainos regionų, aneksuotų Rusijos, „visiškai išvalytas“ nuo rusų karių.
„Nuo 12 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Lymanas visiškai išvalytas. Ačiū mūsų kariams!“ – sakė V. Zelenskis socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše.
V. Zelenskis šeštadienį pažadėjo iš Rusijos pajėgų atkovoti daugiau teritorijų šalies rytiniame Donbaso regione.
„Visą šią savaitę Donbase buvo iškelta daugiau Ukrainos vėliavų. Po savaitės jų bus dar daugiau“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.
12:47 | Lietuvos ir dar aštuonių valstybių prezidentai išreiškė paramą Ukrainai dėl narystės NATO
Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su dar aštuoniais regiono valstybių vadovais sekmadienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė paramą Ukrainos narystei NATO ir pakartojo paramą šalies suverenumui bei teritoriniam integralumui.
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Čekijos, Makedonijos ir Juodkalnijos prezidentai bendrame pareiškime pabrėžė nepripažįstantys ir niekada nepripažinsiantys Rusijos bandymų aneksuoti bet kurias Ukrainos teritorijas taip pat išreiškė tvirtą palaikymą 2008 metais Bukarešte įvykusio NATO viršūnių susitikimo metu priimtam sprendimui dėl būsimos Ukrainos narystės.
Aštuonių valstybių vadovai pareiškime taip pat pareikalavo Rusijos nedelsiant pasitraukti iš visų okupuotų teritorijų bei paragino visus sąjungininkus ženkliai padidinti karinę pagalbą Ukrainai.
Bendrame vadovų pareiškime taip pat teigiama, kad karo nusikaltėliai privalo atsakyti už savo veiksmus ir turi būti patraukti atsakomybėn.
10:36 | Ukraina: pasiekta nauja riba – viso nukauta daugiau nei 60 tūkst. rusų karių
Pasiekta nauja psichologinė riba – Rusija nuo karo prieš Ukrainą pradžios vasario 28-ąją neteko daugiau nei 60 tūkst. karių, skelbiama UNIAN.
Ukrainos generalinis štabas praneša, kad bendri rusų nuostoliai nuo vasario 24-osios siekia 60110 žmonių. Per pastarąją parą rusai neteko dar 500 žmonių, daugiausiai – Kramatorsko ir Bachmuto kryptimis, kur bandyta nesėkmingai prasilaužti.
Maža to, vien per pastarąją parą, Ukrainos pajėgų skaičiavimais, Rusija neteko 23 tankų, 26 šarvuočių, 8 artilerijos sistemų ir 6 bepiločių.
10:00 | Iš rusų konclagerio ištrūkęs Mychailo: pavalgyti turėdavome per 30 sekundžių
09:52 | Ukrainą su iš anksto neskelbtu vizitu aplankė Vokietijos gynybos ministrė
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht šeštadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje – pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį, Kyjivui raginant Berlyną atsiųsti jam kovinių tankų.
Ch. Lambrecht lankėsi pietiniame Odesos uostamiestyje, teigiama Vokietijos gynybos ministerijos pranešime. Jame nenurodoma, kiek laiko truko kelionė. Socialiniame tinkle „Twitter“ ministrė pranešė, kad susitiko su savo kolega iš Ukrainos Oleksijumi Reznikovu.
Iki šiol nė viena NATO šalis Ukrainai nepristatė vakarietiškų kovinių tankų.
Ukraina ne kartą kreipėsi į Vokietiją prašydama atsiųsti jai kovinių tankų „Leopard“, kad padėtų kontrpuolimui prieš Rusiją, tačiau kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė atsisako tai padaryti.
O. Scholzas sako, kad jis nenori vienas spręsti ginklų tiekimo klausimo ir kad sprendimus priims tik pasitaręs su Vakarų sąjungininkais.
Ch. Lambrecht pakartojo šią poziciją Odesoje: „Visada tarsimės su savo partneriais dėl to, ko reikia Ukrainai.“
„Šiandien susidariau įspūdį, jog šiuo metu svarbiausia yra oro gynyba ir artilerija“, – sakė ji visuomeniniam transliuotojui ARD.
Ji taip pat pridūrė, kad matė, kaip „gyventojus kankino bepiločiai orlaiviai“.
Ch. Lambrecht vizitas įvyko kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie Ukrainos Donecko, Luhgansko, Zaporoižios ir Chersono regionų aneksiją.
Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas.
„Vokietija niekada nepripažins fiktyvių referendumų rezultatų“ keturiuose regionuose, trečiadienį telefonu Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė O. Scholzas, kurį cituoja jo atstovas Steffenas Hebestreitas.
O. Scholzas lankėsi Ukrainoje birželį, o Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Kyjive viešėjo du kartus.
09:32 | Ukrainos kariuomenė: per naktį numušti 5 iš 7 paleistų iraniečių dronų
Odesos administracijos vadovas Serhijus Bratčukas pranešė, kad naktį į spalio 2-ąją okupacinės pajėgos paleido 7 bepiločius „Shahed 136“, tačiau 5 iš jų numušė Ukrainos kariuomenės oro gynybos sistemos.
08:59 | Rusai atakavo Zaporižę: buvo paleistos keturios raketos
Rusijos kariuomenė oro gynybos sistemos S-300 raketomis atakavo Zaporižę, patvirtino vietos administracijos atstovai. „Priešas atakavo srities centrą ir apylinkes. Duomenys apie nukentėjusiuosius ir sunaikinimus yra tikslinami“, – pranešė Zaporižės karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.
Skelbiama, kad į patį miestą ir jo priemiesčius, į pramoninę infrastruktūrą, pataikė keturios S-300 oro gynybos sistemos raketos.
08:28 | Putino tiesioginio įsikišimo į strategijos kūrimą pasekmės
Šiuo metu Rusijos prezidentas, kuris pastaraisiais mėnesiais galimai yra pats perėmęs tiesioginį vadovavimą savo kariuomene Ukrainoje, yra pasirinkęs išsaugoti pietines pozicijas Ukrainoje, o ne Luhansko srities žemes. JAV analitikų iš Karo tyrimų instituto (ISW) teigimu, Rusija ir toliau stiprina savo pozicijas Chersone bei Zaporižėje, nepaisant visiško subyrėjimo Charkivo kryptimi, o pastarosiomis dienomis ir Lymane.
Ekspertai pažymėjo, kad toks sprendimas „faktiškai neabejotinai buvo priimtas paties V. Putino, o ne karinės vadovybės“.
Spalio 1-ąją, po įnirtingų savaitę trukusių mūšių, Ukrainos kariuomenė išlaisvino strategiškai svarbų Lymaną. Tai įvyko praėjus vos dienai po to, kai V. Putinas paskelbė aneksuojantis keturias Ukrainos sritis, įskaitant ir Donecko, kur ir yra Lymano miestas.
08:25 | Zelenskis ir Arestovyčius žada daugiau pergalių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pažadėjo iš Rusijos pajėgų atkovoti daugiau teritorijų šalies rytiniame Donbaso regione.
„Visą šią savaitę Donbase buvo iškelta daugiau Ukrainos vėliavų. Po savaitės jų bus dar daugiau“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.
Jis kalbėjo po to, kai Kyjivas pranešė, kad Ukrainos pajėgos pradėjo judėti į svarbų rytinį Lymano miestą, o Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kariai laiko geltonai mėlyną Ukrainos vėliavą.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad „išvedė“ karius iš miesto „į palankesnes pozicijas“.
V. Zelenskis sakė rusams, kad jie bus „žudomi vienas po kito“, kol valdžioje bus prezidentas Vladimiras Putinas, įsakęs vasario mėnesį įsiveržti į Ukrainą.
„Kol jūs visi neišspręsite problemos su tuo, kuris viską pradėjo, kuris pradėjo šį beprasmį karą prieš Ukrainą, jūs būsite žudomi vienas po kito“, – sakė jis ir pavadino karą „istorine Rusijos klaida“.
Ukrainos prezidento administracijos prezidentas Oleksijus Arestovyčius šeštadienio vakarą paskelbė, kad Rusijos laukia dar vienas nemalonumas Svatovo mieste, kurį taip pat planuojama atsikovoti.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai
- Ukrainiečiai įžengė į strategiškai svarbų Lymaną
- Rusijoje pasipylė kaltinimai karinei vadovybei dėl strateginės nesėkmės praradus Lymaną
- Ukrainos Saugumo Tarybos vado Oleksijaus Danilovo teigimu, artimiausiai mėnesiai galima karo veiksmų eksalacija
- Ukrainoje rugsėjį buvo sužeistas lietuvis karys. Jis šiuo metu gydomas ligoninėje Kyjive