Karas Ukrainoje. Operacija „Persėjas“: Prancūzija slapta ruošėsi kovoti Ukrainoje, jeigu būtų pradėtas puolimas iš Baltarusijos

Svarbiausios naujienos:

17:48 | Tuskas žada išjudinti Ukrainos stojimo į ES procesą

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad šiuo metu Europos Sąjungai (ES) rotacijos tvarka pirmininkaujanti Lenkija paspartins Ukrainos prisijungimo prie bloko procesą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vokietijos gynybos ministras Kyjive: Vokietija rems Ukrainą ir po rinkimų

„Man jis yra melagis ir sukčius“: Slovakijoje moksleivis atsisakė paspausti ranką prorusiškam prezidentui

JT: Ukrainoje gruodį žuvo mažiausiai 105 civiliai

„Pirmininkaujanti Lenkija ras išeitį iš aklavietės, kuri buvo akivaizdi pastaraisiais mėnesiais. Ir mes dirbsime kartu su Ukraina ir mūsų partneriais Europoje (...) siekdami kuo labiau paspartinti stojimo (į ES) procesą“, – sakė D. Tuskas Varšuvoje, kur surengė bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Lenkijai pirmininkaujant ES, Varšuva galės daryti tam tikrą įtaką, kad šis klausimas būtų artimiausio pusmečio darbotvarkėje.

„Manau, kad turime judėti į priekį kartu su Lenkija. Esame kaimynai, o Rusija yra pagrindinė grėsmė. Ši grėsmė egzistuoja šiandien, ji egzistuos ir rytoj, todėl turime daryti viską, kad sustiprintume savo sąjungą“, – sakė V. Zelenskis. 

„Kuo greičiau Ukraina taps ES nare, kuo greičiau Ukraina taps NATO nare, kuo labiau mes sąveikausime, tuo greičiau visa Europa turės geopolitinį tikrumą, kurio jai reikia“, – teigė ukrainiečių lyderis.

„Rusija nepraeis ten, kur yra mūsų integracija, mūsų bendra jėga, mūsų pagarba“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis trečiadienį lankėsi Lenkijoje, abiem šalims pasiekus susitarimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais įvykusių Voluinės žudynių aukų palaikų ekshumavimo. Šis klausimas daug metų kėlė įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo. 

V. Zelenskio vizitas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Tuskas paskelbė proveržį sprendžiant ekshumacijos klausimą. 

Nors Lenkija yra viena iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos invazijos pradžios beveik prieš trejus metus, lenkų aukų, aštuonis dešimtmečius gulinčių bendruose kapuose Ukrainos žemėje, klausimas daugeliui lenkų kelia kartėlį.

Spaudimą jaučia ir D. Tuskas, siekiantis parodyti pažangą daugeliui Lenkijos žmonių svarbiu klausimu. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose jo partijos kandidatas tikriausiai varžysis su stipriu nacionalistų opozicijos kandidatu.

Stovėdamas šalia V. Zelenskio D. Tuskas sakė, kad abi šalys „randa bendrą kalbą ir veikimo metodus Voluinės nusikaltimo klausimu ir opiais mūsų istorijos klausimais“.

„Padėsime Ukrainai, bet taip pat rūpinsimės savo nacionaliniais interesais, ir tai akivaizdu abiem pusėms“, – teigė D. Tuskas.

V. Zelenskis pažymėjo, kad kultūros ministerijos jau rengia detales.

Proeuropietiškas centristas D. Tuskas jau kurį laiką stengiasi akcentuoti įtraukų patriotizmą, nenorėdamas, kad konservatoriai atrodytų kaip pagrindiniai Lenkijos interesų gynėjai.

Vakarų Ukrainą kadaise valdė Lenkija, o ukrainiečiai daugiausia buvo pavaldūs lenkų žemvaldžių klasei.

Minimo klausimo ištakos – 1943–1944 metais, kai Europoje vyko karas. Ukrainos nacionalistai išžudė apie 100 tūkst. lenkų Voluinėje ir kituose regionuose, kurie tuo metu buvo nacistinės Vokietijos okupuotoje Rytų Lenkijoje, o dabar yra Ukrainos dalis.

Nacionalistai ir jų pagalbininkai, siekę sukurti nepriklausomą Ukrainos valstybę, sudegino ištisus kaimus ir išžudė jų gyventojus. Lenkija šiuos įvykius laiko genocidu ir prašo Ukrainos leisti ekshumuoti aukas, kad jos būtų tinkamai palaidotos.

Apskaičiuota, kad keršijant buvo nužudyta apie 15 tūkst. ukrainiečių.

2016 metais Lenkija žudynes pripažino genocidu. Į tai reaguodama Ukraina pradėjo blokuoti ekshumacijas. Pastaraisiais metais Lenkija prašė Ukrainos leisti jos pareigūnams ekshumuoti aukas, kad jos būtų tinkamai palaidotos.

Šis klausimas Ukrainai yra sudėtingas, nes kai kurie Antrojo pasaulinio karo laikų ukrainiečių nacionalistai laikomi nacionaliniais didvyriais dėl jų kovos už Ukrainos valstybingumą.

Nevyriausybinė organizacija „Laisvės ir demokratijos fondas“ pirmadienį pranešė, kad balandį pradės ekshumacijos darbus Ukrainoje.

17:43 | Zelenskis kirto sąjungininkams: Europa galėtų patrigubinti ginklų gamybą, bet to nedaro

Ukrainos partneriai Europoje gali padidinti savo ginklų gamybą du ar tris kartus, tačiau iki šiol to nepadarė, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo spaudos konferencijoje su Donaldu Tusku, rašo UNIAN.

16:27 | Šaltiniai: Trumpo komanda pripažino, kad vieno jo pažado įgyvendinti nepavyks

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjai pripažįsta, kad karui Ukrainoje išspręsti prireiks kelių mėnesių ar net dar daugiau laiko.

Kaip rašo „Reuters“, tai yra aiškus pripažinimas, kad vieno didžiausių D. Trumpo užsienio politikos pažadų nepavyks įgyvendinti. D. Trumpas prieš rinkimus žadėjo, kad jeigu bus išrinktas, karą Ukrainoje pabaigs per parą nuo savo prezidentavimo pradžios.

15:41 | Operacija „Persėjas“: Prancūzija slapta ruošėsi kovoti Ukrainoje, jeigu būtų pradėtas puolimas iš Baltarusijos

Prancūzijos specialiosios pajėgos praėjusį rudenį rengėsi galimam intervencijos Ukrainoje scenarijui, pranešė „Intelligence Online“.

Prancūzijos kariuomenė kelias savaites praleido poligone, apie kurį informacija laikoma griežtoje paslaptyje. Leidinio ekspertai patikslina, kad pratybos vadinosi „Persée“ („Persėjas“) ir buvo grindžiamos Ukrainos patirties analize, kuri padėjo atremti Rusijos invaziją 2022 m. vasarį.

Daugiau kaip 3,2 tūkst. Prancūzijos karių treniravosi teritorijoje, kuri priminė Dniepro upės ruožą į šiaurę nuo Kijevo. Prancūzijos specialiosios pajėgos rengėsi galimam Rusijos puolimo iš Baltarusijos teritorijos atrėmimui.

15:15 | Suomių prezidentas: Europa turi stiprinti gynybą, nes atostogos nuo istorijos jau baigėsi

Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas duodamas interviu pareiškė, kad Europa turi didinti savo karines išlaidas ir geriau koordinuoti gynybą, atsižvelgiant į hibridines Rusijos grėsmes ir įtariamą Baltijos jūros kabelių sabotažą.

„Turime padidinti išlaidas gynybai, nes mūsų atostogos nuo istorijos jau baigėsi“, – teigė  jis.

13:08 | Ukrainą išsaugoję JAV lyderiai: Putinas iš esmės nieko nepasiekė

Baigiantis tretiesiems karo metams Vladimiras Putinas susidūrė su skaudžia dilema: toliau patirti dideles aukas dėl minimalių rezultatų ir galbūt dėl to skelbti naują mobilizaciją arba pereiti prie rimtų taikos derybų su Ukraina. Būtent taip laikraščio „The New York Times“ skiltyje rašė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas – svarbiausi prezidento Joe Bideno administracijos nariai, kurie po kelių dienų paliks Baltuosius rūmus. Pačioje skiltyje apibendrinama J. Bideno komandos veikla – parama Ukrainai kare su Rusija.

10:41 | Zelenskis pakomentavo šiandienos ataką Ukrainoje: rusų elgesys nesikeičia

„Dar vienas masinis Rusijos smūgis. Dabar žiemos vidurys, o rusų taikinys nesikeičia: mūsų energetikos sektorius. Tarp taikinių – dujų infrastruktūra ir energetikos objektai, užtikrinantys normalų žmonių gyvenimą“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas sausio 15 d. įvykdytą raketų smūgį.

Pasak jo, smūgiui buvo panaudota daugiau kaip 40 raketų, mažiausiai 30 iš jų buvo sunaikinta. Be to, per ataką buvo panaudota daugiau kaip 70 atakos bepiločių orlaivių.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad dėl oro gynybos ir kitų padalinių veiksmų pavyko „išsaugoti Ukrainos energetikos sistemos darbą“. Jis dar kartą paragino Vakarų partnerius stiprinti Kijevo priešraketinės gynybos pajėgumus.

10:11 | Per didžiulę rusų raketų ataką smogta kritinės svarbos infrastruktūrai Vakarų Ukrainoje

Vakarų Ukrainos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad per didžiulę rusų raketų ataką buvo smogta kritinės svarbos infrastruktūrai.

„Pataikyta į du ypatingos svarbos infrastruktūros objektus Drohobyčo ir Stryjaus rajonuose. Laimei, aukų nėra, bet padaryta žalos“, – sakė vakarinės Lvivo srities gubernatorius.

Energetikos ministras sakė, kad rusų ataka buvo didžiulio masto.

Anksčiau trečiadienį Ukrainos valdžios institucijos visoje šalyje paskelbė oro pavojų, o karinės oro pajėgos įspėjo apie Kyjivo link skriejančias sparnuotąsias raketas.

09:38 | Rusai atakavo Lvivo srities energetikos infrastruktūrą

Okupantai rusai atakavo Lvivo srities energetikos infrastruktūrą.

Tai trečiadienį feisbuke pranešė Lvivo meras Andrijus Sadovyjus, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Per rytinę ataką srities teritorijoje buvo užfiksuota priešo kruizinių raketų. Dabar jos jau nebekelia grėsmės. Priešas atakavo mūsų regiono ir Ukrainos energetikos infrastruktūrą", – pažymėjo A. Sadovyjus.

Jis informavo, kad Lvive avariniai elektros išjungimai kol kas netaikomi.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 15-osios rytą visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus dėl masinės Rusijos raketų atakos. Daugelyje sričių buvo įvesti avariniai elektros išjungimai.

08:24 | Volgogrado srityje dega „Lukoil“ gamykla

Šiandien apie 4.00 val. ryto Volgogrado Krasnoarmeiskij rajone užsidegė „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose praneša, kad prieš tai girdėjo sprogimą.

Vietos valdžios institucijos pareigūnai patvirtino gaisro faktą, tačiau teigia, kad jis kilo dėl „vidinių priežasčių, o ne dėl išorinio poveikio“, skelbiama „Pravda Heraščenka“.

„Jėgainėje užsidegė 18-asis blokas ir du šilumokaičiai. Šiuo metu viskas užgesinta, žuvusiųjų ar sužeistųjų dėl incidento nėra, tikslios gaisro priežastys nustatinėjamos, tačiau jau dabar žinoma, kad gaisras kilo dėl nenormalios situacijos, niekaip nesusijusios su jokiu išoriniu poveikiu“, – cituojami Rusijos institucijų atstovai.

Oficialioje regiono nepaprastųjų situacijų ministerijos interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose informacijos apie gaisrą nėra.

07:19 | Oro pavojus visoje Ukrainoje – Rusija suduoda masyvų smūgį

Rusijos kariuomenė pradėjo naują masinį raketų smūgį Ukrainai.

Ukrainos kariuomenės Oro pajėgos ir stebėjimo kanalai praneša, kad iš strateginių bombonešių paleistos sparnuotosios raketos įskrido į Ukrainos oro erdvę.

Kartu pranešama apie balistinių raketų smūgius Charkivo srityje, raketų „Kalibr“ paleidimą iš pietų krypties ir lėktuvo MiG-31 arba kelių tokių lėktuvų su aerobalistinėmis raketomis „Kinzhal“ pakilimą.

Iš „lavinos pranešimų“ apie Rusijos sparnuotųjų raketų judėjimą virš Ukrainos galima daryti išvadą, kad dauguma jų keliauja į vakarinę šalies dalį, rašoma BBC.

Pranešimų apie sprogimus ir (arba) priešlėktuvinės gynybos apšaudymą gauta iš Kryvyj Riho ir Čerkasų sričių.

Informacijos apie raketų pataikymus ar padarytą žalą kol kas nėra.