Svarbiausi įvykiai:
23:55 | Naujausia informacija apie smūgį Charkivui
Rusams raketomis smogus Charkivui, sužeista mažiausiai 17 žmonių, dviejų iš jų būklė sunki, rašo „Ukrinform“.
12 žmonių hospitalizuota.
Raketomis Charkivui rusai smogė antradienio vakarą.
23:23 | Viktoras Orbanas turi naują sąjungininką Europoje paramos Ukrainai klausimu
Po susitikimo su Vengrijos kolega Viktoru Orbanu Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad remia Vengrijos kolegos „teisėtą“ kovą prieš Europos Sąjungos biudžeto pakeitimus, kuriais siekiama skirti 50 mlrd. eurų paramą Ukrainai.
22:51 | Išaugo sužeistų Charkive skaičius
Išaugo sužeistų po Rusijos raketų atakos Cherkive skaičius, praneša UNIAN. Naujausiais duomenimis, sužeista 16 žmonių, dviejų iš jų būklė sunki.
22:27 | Naujausia informacija apie rusų smūgį Charkivui
Paisrodė daugiau informacijos apie Rusijos smūgį Charkivui, praneša UNIAN.
Aiškėja, kad okupantai raketomis smogė miesto centrui, smūgio metu nukentėjo civilinė infrastruktūra. Sužeisti mažiausiai keturi žmonės.
21:59 | Naujas Rusijos smūgis Charkivui
Rusijos kariuomenė vėl smogė Charkivui, tikriausiai raketomis iš sistemos ččq, praneša „BBC Russian“.
Apie sprogimus Charkive antradienio vakarą pranešė keli Ukrainos televizijos naujienų kanalai. Informacijos apie padarinius kol kas nėra.
Prieš kelias minutes Ukrainos karinės oro pajėgos paskelbė apie raketų grėsmę ir oro pavojų Charkive ir regione.
Iškart po to oro pavojus taip pat buvo paskelbtas kaimyninėse Sumų ir Poltavos srityse.
21:38 | Baltieji rūmai tikisi, kad Kongresui dėl pagalbos Ukrainai susitarti pavyks ateinančiomis savaitėmis
JAV administracija bendradarbiauja su Kongresu, siekdama užtikrinti, kad Ukraina gautų pagalbą, kurios jai reikia pasipriešinti Rusijos agresijai ir tikisi, kad Kongreso nariams ateinančiomis savaitėmis pavyks susitarti, Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume antradienį sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas.
„Turime sugebėti pristatyti Ukrainai reikalingus išteklius, reikalingus ginklus, kad ji galėtų pasiekti reikalingus rezultatus. O tam tiek Kongreso rūmuose, tiek Senate reikia užsitikrinti abejų partijų paramą ir ją paversti realiais balsais už pinigus“, – kalbėjo jis.
Jis pridūrė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo administracija šiam tikslui skiria labai daug dėmesio.
„Mes siekiame, kad tai būtų padaryta ateinančiomis savaitėmis. Ir, tiesą sakant, aš neprarandu vilties, kad po visų vingių ir posūkių galų gale mums pavyks tai pasiekti“, – sakė J. Sullivanas, pridurdamas, kad tokios vilties jis turėjo nuo pat pradžių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sausio 16 d. Davose susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir nacionalinio saugumo patarėju Jake‘u Sullivanu.
21:15 | Nausėda Pasaulio ekonomikos forume: Lietuva tikisi, kad derybos dėl Ukrainos narystės ES įvyks kovą
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad derybos dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) įvyks jau kovo mėnesį.
„Lietuva suteiks Ukrainai visą reikalingą pagalbą derybose“, – dalyvaudamas Pasaulio ekonomikos forume Davose antradienį teigė G. Nausėda.
Viešoje diskusijoje apie Ukrainos ateities perspektyvas Lietuvos vadovas akcentavo, kad pagalba Ukrainai yra laisvojo pasaulio pareiga.
„Artėjant rinkimams JAV ir ES, negalime pamesti iš akių to, kas svarbiausia, nes Rusijos karinė agresija tiesiogiai daro įtaką viso Aljanso saugumui. Ukraina privalo likti NATO darbotvarkės viršūnėje“, – kreipdamasis į pasaulio politikos ir verslo lyderius sakė G. Nausėda.
„Mes daug padarėme padėdami Ukrainai, bet tai tik pusė darbo“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad tai 54-asis Davoso susitikimas, kurį kasmet rengia Pasaulio ekonomikos forumas. Renginyje dalyvauja šalių vadovai, vyriausybių atstovai, svarbiausios tarptautinės organizacijos ir daugiau kaip 1 tūkst. įmonių vadovų.
20:45 | Danilovas: yra informacijos, kad sunaikintame lėktuve buvo vienas iš Rusijos generolų
Yra preliminarių duomenų, kad vienas iš Rusijos generolų skrido šią savaitę Ukrainos sunaikintu Rusijos lėktuvu, pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Anot jo, informacija nėra 100 proc. patvirtinta.
„Yra preliminarios informacijos, kad lėktuve buvo vienas iš Rusijos Federacijos generolų, tačiau ją reikia patikslinti“, – „Kanal 24“ sakė jis.
Primename, kad sausio 14 d. vakarą Ukrainos ginkluotosios pajėgos pataikė į du Rusijos lėktuvus virš Azovo jūros. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pirmadienį patvirtino, kad lėktuvai buvo pamušti: A-50 sunaikintas, o Il-22 apgadintas.
Kiek vėliau prorusiškas karinės aviacijos naujienas skelbiantis kanalas „Fightbomber“ patvirtino, kad itin vertingas žvalgybinis lėktuvas A-50 (jo vertė galėjo siekti ir 500 mln. dolerių, arba 456 mln. eurų) buvo numuštas. Maža to, juos skrido dar 11 ar 12 pilotų.
20:16 | Trumpas sako, kad greitai užbaigtų karą: „Gerai pažįstu Putiną, labai gerai pažįstu Zelenskį“
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad labai greitai išspręstų Rusijos karą prieš Ukrainą.
Apie tai jis kalbėjo po pirminių respublikonų rinkimų Ajovoje, rašo „Ukrainska Pravda“.
19:51 | Rusai smogė Chersono sričiai
Antradienio vakarą Rusijos pajėgos apšaudė kaimą Chersono srityje, rašo „Ukrinform“.
„Chersono sritis. Vakare okupantai smogė gyvenamajam namui Dniprovskės kaime. Priešas toliau šaudė į gelbėtojus, kurie atvyko gesinti gaisro“, – cituojamas Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos pranešimas.
Pažymima, kad gaisras buvo užgesintas.
19:23 | Lenkijai nutraukus blokadą pasienyje Ukraina pranešė esanti pasirengusi tolesnėms deryboms
Ukraina antradienį pareiškė esanti pasirengusi tolesnėms deryboms su Lenkija, po to, kai Varšuva sudarė susitarimą su protestuotojais, blokavusiais kelis pasienio punktus, tačiau pažadėjo dėti visas pastangas, kai palaikytų savo šalies ekonomiką.
Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas teigė, kad Kyjivas yra „pasirengęs esminiam dialogui su mūsų kolegomis ateityje“, ir pridūrė, kad jo šalis ir toliau palaikys susitarimus su ES narėmis, kurie yra labai svarbūs „mūsų ekonomikos išlikimui“.
18:52 | Zelenskis: Putinas, jo vaikai ir anūkai neturės ramybės nei šiame, nei kitame pasaulyje
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, jo vaikai ir anūkai nebus ramūs nei šiame, nei kitame pasaulyje, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
Anot jo, V. Putinui ir jo aplinkai Ukrainos žmonės niekada neatleis.
„Ukrainos žmonės niekada neatleis V. Putinui, jo aplinkai ir visiems tiems, kurie rėmė visą šį terorizmą, kurie atėmė mūsų žmonių, mūsų vaikų gyvybes ir laiką, laiką tų vaikų, kurie išgyveno, bet dėl šio karo turėjo užaugti, ir tiesiog atėmė iš jų vaikystę“, – sakydamas kalbą Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams nurodė V. Zelenskis.
Pasak jo, visi, prisidėję prie teroro, bus patraukti atsakomybėn pagal įstatymus.
„Todėl kalbėti apie kažkokį atleidimą arba žodžius „laikas žaidžia Putino naudai ir kad žmonės Ukrainoje pamirš“... Ne. Poilsis ir šiame, ir kitame pasaulyje – jis nebus ramus. Nei jo vaikams, nei anūkams. Taip, mes nesame teroristai, todėl bus baudžiamieji, teisminiai procesai, ir atsakomybė tikrai bus“, – sako Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis įsitikinęs, kad atsakomybė turi būti, nes teroras gali kartotis.
18:41 | Putinas: jei karas tęsis, Ukrainai gresia patirti nepataisomą smūgį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį tvirtino, kad beveik dvejus metus trunkančiame kare su Ukraina jo pajėgos turi pranašumą, ir sakė, kad Kyjivas rizikuoja patirti „nepataisomą smūgį“, jei konfliktas tęsis.
„Jų kontrpuolimas ne tik nepavyko, bet ir visa iniciatyva yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų rankose. Jei tai tęsis ir toliau, Ukrainos valstybingumui gali būti suduotas nepataisomas, labai rimtas smūgis“, – sakė V. Putinas per televiziją.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Davoso forume pareiškė, kad V. Putinas tęstų invaziją į jo šalį net ir tuo atveju, jei mūšiai fronte būtų sustabdyti.
Beveik dvejus metus trunkanti Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą sukėlė įnirtingas ir brangiai kainuojančias kovas, tačiau per pastaruosius metus fronto linija iš esmės nepasikeitė.
„Po 2014 metų buvo bandymų įšaldyti karą Donbase. Buvo labai įtakingų garantų, Vokietijos kanclerė, Prancūzijos prezidentas. Bet Putinas yra plėšrūnas, kurio netenkina šaldyti produktai“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis turėjo omenyje Minsko susitarimus tarp Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos ir Rusijos, kuriuo buvo siekiama nutraukti Ukrainos kariuomenės ir Kremliaus remiamų separatistų, 2014 metais užėmusių didelę Rytų Ukrainos dalį, kovas.
Ukrainos pareigūnai nuolat atkreipia dėmesį į diskusijas Baltarusijos sostinėje, ir laiko jas įrodymu, kad derybos su Maskva yra beprasmiškos, atsižvelgiant į tai, kad Kremlius įsakė įsiveržti į Ukrainą nepaisant paliaubų susitarimų.
18:18 | NATO vadovas perspėja: Kinija gali panaudoti jėgą, jei matys Putino sėkmę kare
Saugumas Rytuose labai priklauso nuo to, kaip klostysis situacija Rusijos kare prieš Ukrainą, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo „Ukrinform“.
Apie tai jis antradienį kalbėjo Davose.
„Transatlantinis regionas susiduria su pasaulinėmis grėsmėmis. Saugumas nebėra regioninis klausimas, jis yra globalus. Taigi tai, kas vyksta Azijoje, svarbu Europai, ir atvirkščiai“, – sako J. Stoltenbergas.
Anot Aljanso vadovo, būtina turėti globalų požiūrį.
„Japonija ir Pietų Korėja, kurios yra artimos NATO partnerės, yra susirūpinusios dėl to, kas vyksta Ukrainoje. Jos žino, kad kuo sėkmingiau Vladimirui Putinui seksis Ukrainoje, tuo didesnė tikimybė, kad Pekinas panaudos jėgą. Šiandien pasaulis yra tarpusavyje susijęs, todėl turime laikytis globalaus požiūrio“, – tęsia jis.
J. Stoltenbergas pridūrė, kad NATO nelaiko Kinijos priešininke. Anot jo, sąjungininkai turi atsižvelgti į dideles Kinijos investicijas į karinių pajėgumų, įskaitant branduolinius ginklus, plėtrą.
Susirūpinimą kelia ir Kinijos elgesys Pietų Kinijos jūroje, taip pat tai, kad ji pažeidžia NATO svarbiausias normas ir principus.
„Taip pat turime suprasti, kad ne NATO žengia į Aziją, o Kinija artėja prie mūsų. Matėme tai Afrikoje, matėme tai Arktyje, matėme jų bandymus kontroliuoti ypatingos svarbos infrastruktūrą. Ne taip seniai aptarėme 5G ryšio plėtrą – tai ne tik komercinis, bet ir saugumo klausimas. Taigi NATO turi reaguoti į tai, kas vyksta Azijoje“, – priduria J. Stoltenbergas.
17:06 | Stoltenbergas: pagalba Ukrainai yra investicija į mūsų pačių saugumą
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikisi, kad Aljanso šalys tęs paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. „Pagalba Ukrainai yra investicija į mūsų pačių saugumą“, – pabrėžė jis antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose.
„Turime tiesiog remti Ukrainą – o Rusija kažkada supras, kad moka per didelę kainą ir pritars teisingai taikai“, – kalbėjo J. Stoltenbergas. NATO valstybės esą turi padaryti viską, ką gali, kad kaina Rusijai didėtų.
Paradoksalu, bet karą būtų galima užbaigti suteikus Ukrainai daugiau ginklų, sakė Aljanso vadovas. Kuo patikimesnė bus karinė parama, tuo didesnė tikimybė, kad diplomatams prie derybų stalo pavyks susitarti, pažymėjo jis. Kažkada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas esą pamatys, kad kaina per didelė ir pritars ilgalaikei taikai su Ukraina, kaip nepriklausoma valstybe.
16:21 | Zelenskis apie karo įšaldymą: „Putinas yra plėšrūnas, kurio netenkina šaldyti produktai“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Davoso forume pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tęstų invaziją į jo šalį net ir tuo atveju, jei mūšiai fronte būtų sustabdyti.
„Po 2014 metų buvo bandymų įšaldyti karą Donbase. Buvo labai įtakingų garantų, Vokietijos kanclerė, Prancūzijos prezidentas. Bet Putinas yra plėšrūnas, kurio netenkina šaldyti produktai“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad Ukrainai reikia Vakarų pagalbos įgyti pranašumą ore prieš Rusiją, kad jo pajėgos galėtų laimėti mūšio lauke.
„Turime įgyti Ukrainos pranašumą ore. Kaip įgijome pranašumą Juodojoje jūroje, mes galime ir tai padaryti. Tai leis daryti pažangą ant žemės (...) Partneriai žino, ko reikia ir kokio kiekio“, – sakė V. Zelenskis, kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose.
15:26 | Svarbų rusų ginklą sunaikinusi Ukraina: Rusija nebesielgs taip iššaukiančiai
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas J. Ihnatas pripažino, kad rusų žvalgybinio lėktuvo A-50 sunaikinimas nepadės išvengti šalies teritorijos apšaudymo grėsmės, tačiau tai leis kažkiek sumažinti okupacinių pajėgų galimybes.
„Paveiks tai kai kuriuos apšaudymus. Na, iki tam tikro lygio. Tačiau rusų raketoms ar dronams, tai jiems nelabai reikia lėktuvo žvalgybai“, – aiškino kariuomenės atstovas.
J. Ihnato teigimu, rusai programuoja bepiločių ir raketų skrydžio trajektoriją ant žemės, tuomet paleidžia nustatyta kryptimi. Tuo metu lėktuvas A-50 gali tik aptikti ukrainiečių oro gynybos sistemų raketos paleidimą ir pateikti informaciją rusų vadavietėms.
Nepaisant to, J. Ihnatas pažymėjo, kad pirmą sykį istorijoje buvo sunaikintas tokio tipo lėktuvas, dar ir kartu su skraidančios vadavietės lėktuvu (Il-22 buvo stipriai apgadintas, tačiau sugebėjo nusileisti Anapos oro uoste). „A-50 sunaikinimas – tai labai geras ženklas ir mums, ir Vakarų šalims“, – aiškino jis.
Ukraina parodė, kad moka panaudoti suteikiamą jai ginkluotę, gali įgyvendinti įvairias karines operacijas, naikinti priešą ten, kur jis mažiausiai tikisi.
15:01 | Ministras: Lenkijos sunkvežimių vairuotojai stabdo Ukrainos sienos blokadą
Pasiekus susitarimą su vyriausybe, Lenkijos sunkvežimių vairuotojai sustabdys jau kurį laiką vykdomą Ukrainos sienos blokadą, antradienį pranešė lenkų infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas
„Protestas bus sustabdytas iki kovo 1 d.“, – žurnalistams sakė D. Klimczakas.
14:22 | A. Blinkenas V. Zelenskiui: JAV ir toliau rems Ukrainą
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį susitikęs su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo ilgalaikę amerikiečių paramą Ukrainai, nepaisant ginčo JAV Kongrese dėl naujo finansavimo patvirtinimo.
„Esame pasiryžę išlaikyti savo paramą Ukrainai ir labai glaudžiai dirbame su Kongresu, kad [...] tai padarytume. Žinau, kad mūsų kolegos Europoje padarys tą patį“, – sakė A. Blinkenas V. Zelenskiui, jiems susitikus Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos Davoso kurorte.
13:21 | Britų žvalgyba įvertino padėtį Ukrainos rytinėse ir pietinėse fronto zonose
Tikėtina, kad Rusijos pajėgos ir toliau mėgins užimti Avdijivką, bet iki šiol Rusija pasiekė labai nedaug teritorinių laimėjimų ir patyrė didelių technikos ir kareivių nuostolių, sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos socialiniame tinkle X paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos duomenų suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.
Praėjusią savaitę nei Rusijos, nei Ukrainos kariai reikšmingų laimėjimų nepasiekė. Nors gruodžio pabaigoje Rusija užėmė Marinką, ji nesugebėjo tuo pasinaudoti ir veržtis į vakarus iki Kurachovės ar į pietus iki Novomychailivkos.
Ukraina ir toliau kontroliuoja Stepovės kaimą, suteikiantį prieigą prie tiekimo maršruto Avdijivkos link. Pasak britų žvalgybos, mažai tikėtina, kad bent artimiausias septynias dienas Rusijai pavyktų atkirsti miestą.
Ukrainos jūrų pėstininkai ir toliau laiko placdarmą Krynkuose rytiniame Dnipro krante, nepaisant Rusijos pastangų juos išstumti iš pozicijų. Greičiausiai visą kitą savaitę Ukraina toliau gins savo placdarmą.
12:19 | Netikėtas Ukrainos laimikis: Rusija neteko ne tik lėktuvo už 500 mln., bet ir bent 11 pilotų
Prorusiškas karinės aviacijos naujienas skelbiantis kanalas „Fightbomber“ patvirtino, kad itin vertingas žvalgybinis lėktuvas A-50 (jo vertė galėjo siekti ir 500 mln. dolerių, arba 456 mln. eurų) buvo numuštas. Maža to, juos skrido dar 11 ar 12 pilotų.
Jau anksčiau specialistai pabrėžė, kad karinės technikos praradimas karo metu nėra toks skaudus, kaip pilotų. Patyrusio, daug skrydžių atlikusio ir gebančio įvykdyti sudėtingas misijas, piloto parengimui gali prireikti ir dešimties metų. Tai yra milžiniškų investicijų ir daug laiko reikalaujantis darbas.
Rusų šaltiniai ir toliau tvirtina, kad lėktuvai pateko į „draugišką ugnį“, tai yra, kad juos numušė pačių rusų oro gynybos sistemos. „Pačių baisiausiu ir pavojingiausiu priešu mūsų karinėms oro pajėgoms tapo mūsų oro gynybos sistemos. Jie visada smogia į nugarą. Nuo jų neįmanoma apsisaugoti“, – aiškinama „Fightbomber“.
Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo vadas vakar padėkojo šalies karinėms oro pajėgoms už „preciziškai surengtą ataką, kurios metu buvo numušti rusų A50 ir Il-22“.
Informaciją apie tai, kad A50 kartu skrido tuzinas rusų pilotų patvirtino ir keli kiti rusų karo korespondentai, pradėję rinkti lėšas žuvusiųjų šeimoms paremti.Rusijos gynybos ministerija nekomentavo įvykio, o Kremlius komentuoti atsisakė, nes „neturėjo duomenų“.
Karo tyrimų instituto (ISW), šaltinis Rusijoje, teigęs esantis Rusijos saugumo struktūros darbuotojas, pareiškė, kad nenustatyti Rusijos veikėjai sukūrė „antį“ (taip vadinama melaginga naujiena) apie tai, kaip Rusijos pajėgos numušė lėktuvą A-50 ir kad incidento priežastis buvo žmogiškoji klaida. Taip siekiama nuraminti Rusijos pilotus, jog skraidyti virš Juodosios ir Azovo jūrų vis dar saugu.
„Neaišku, kodėl Rusijos pilotus turėtų nuraminti mintis, kad jų antžeminiai oro gynėjai yra tokie nekompetentingi“, – teigia JAV analitikai.
Anksčiau skelbėme, kad vėlų sausio 14-osios vakarą Ukrainos kariuomenė virš Azovo jūros sunaikino Rusijos ilgojo nuotolio radiolokatorių aptikimo lėktuvą A-50 ir smarkiai apgadino aviacijos valdymo posto lėktuvą Il-22.
11:43 | Voronežo gubernatorius: Rusijoje per Ukrainos dronų ataką sužeista mergaitė
Rusija antradienį pareiškė, kad šalyje per Kyjivo surengtą dronų ataką buvo sužeista maža mergaitė.Maskva kaltina Ukrainos pajėgas intensyvinant mirtinas artilerijos ir dronų atakas Rusijos pasienio regionuose. Kai kuriuose iš jų dėl smūgių buvo paskelbta savanoriška evakuacija.
10:39 | Lenkijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai Varšuvoje aptarė paramą Ukrainai
Lenkijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai Radoslawas Sikorskis ir Stephane'as Sejourne pirmadienį Varšuvoje aptarė paramą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
Ministrai susitiko Lenkijos sostinėje po S. Sejourne vizitų Kyjive ir Berlyne.
Pasak R. Sikorskio, tai, kad šie vizitai vyko vienas po kito, „simboliškai atspindi niūrią mūsų laikų dvasią, bet taip pat rodo, kad mus domina tos pačios mūsų regiono problemos ir kad didžiausias iššūkis yra Rusijos puolimas Ukrainoje“.
10:17 | Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 520 vaikų, dar 1 193 buvo sužeisti
Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 520 vaikų, dar 1 193 buvo sužeisti. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.
„2024 metų sausio 16 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 1 713 vaikų - 520 žuvo ir daugiau kaip 1 193 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.
Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.
09:56 | JAV generolas pasijuokė iš kalbų apie „dar 5 metus truksiantį karą“: neištrauks nei Rusija, nei pats Putinas
Buvusio NATO sausumos pajėgų Europoje vado Beno Hodgeso teigimu, visos kalbos apie taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos yra juokingos, nes Kremlius ir toliau laikosi karinės linijos. Kartu verta nepamiršti, kad Rusijos prezidentas jau nebe jaunas, o tai kelia Maskvai papildomų įtampų.
08:44 | Vėl užvirė aršus mūšis dėl Avdijivkos: rusai atakavo, tačiau buvo priversti trauktis
Rusija pirmadienį atakavo apsiaustą Avdijivką. Okupacinės pajėgos bandė prasiveržti šarvuota technika į miestą ir buvo sunaikinta, skelbiama „DeepState“ žinutėje.
„Eilinė sunki diena Avdijivkos iškyšulio šiaurinėje pusėje. Rusai jau tradiciškai lindo į Stepnę. Tie, kurie išgyveno – atsitraukė. Anot karių, atakoje dalyvavo „nusėdę“ Rusijos kariuomenės struktūrose buvę „Wagner“ kariai“, – rašoma pranešime.
Į pietus nuo Vesioloje kaimo rusų pajėgų kolona, kurią sudarė daugiau nei 10 vienetų karinės technikos, bandė prasiveržti pro sodo namelių rajoną ir įvažiuoti į miestą.„DeepState“ skelbiama, kad ir ši ataka, pirminiai duomenimis, buvo atremta.Abiem atvejais, siekiant atremti atakas, buvo naudojamasi „Bradley“ šarvuotomis mašinomis ir dronais.
08:18 | Šveicarija sutiko patenkinti V. Zelenskio prašymą surengti Ukrainos taikos susitikimą
Šveicarija pirmadienį sutiko patenkinti ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą surengti pasaulio lyderių susitikimą dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo nepakviečiant į jį Maskvos.
„Šis susitikimas privalo suaktyvinti viską, kas jau pasiekta, ir [...] apibrėžti, kad karo pabaiga privalo būti ypač teisinga ir [kad] tarptautinės teisės galios atkūrimas privalo būti tikrai visiškas“, – kalbėjo V. Zelenskis.
07:59 | Voroneže griaudėjo sprogimai, mieste įvesta nepaprastoji padėtis
Naktį į antradienį Rusijos mieste Voroneže griaudėjo garsūs sprogimai, internete skelbiama daug vaizdo įrašų, kuriuose matyti blyksniai danguje, praneša UNIAN. Mieste įvesta nepaprastoji padėtis.
Apie 1 val. 20 min. vietos laiku „Telegram“ kanalai pranešė, kad Šilovo mikrorajone, miesto centre ir Kominterno rajone girdėti sprogimai. Taip pat buvo rašoma apie sprogimą netoli oro uosto, tačiau vėliau šis įrašas buvo ištrintas. Iš viso mieste nugriaudėjo mažiausiai 15 sprogimų.
07:07 | Kallas: NATO turi ruoštis Rusijos grėsmei
Interviu „The Times“ Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė mananti, kad Europa turi nuo trejų iki penkerių metų pasirengti galimai Rusijos karinei grėsmei.
K. Kallas rėmėsi Estijos žvalgybos vertinimais, kad hipotetinių paliaubų Ukrainoje atveju Rusijai prireiktų nuo trejų iki penkerių metų, kad atnaujintų karinę grėsmę prie rytinių NATO narių sienų.
„Tai priklauso nuo to, kaip mes galime išlaikyti savo vienybę ir poziciją dėl Ukrainos. Nes Rusijai reikia pauzės, o ši pauzė skirta savo ištekliams ir pajėgoms sukaupti. Silpnumas provokuoja agresorius, taigi silpnumas provokuoja Rusiją“, – sakė ji.
Todėl, pasak Estijos premjerės, Vakarai turi padidinti karinę pagalbą Ukrainai, kad ji galėtų suduoti lemiamą smūgį ir atimti iš Rusijos galimybę dar daugelį metų kelti grėsmę savo kaimynams.
Tačiau ilgesniu laikotarpiu, jos nuomone, NATO turėtų priimti Šaltojo karo laikų Rusijos „sulaikymo“ strategiją, kuri apima kiekvienos valstybės narės išlaidų gynybai padidinimą bent iki 2,5 proc. BVP.
Людмила Жерновская 22:30, 15.01.24
На месте работают медики и спасатели.
Atsidarau UNIAN. Matau antraštę ir galvoju - tai ką, pagaliau kacapai nusprendė susinaikinti? Tačiau pasąmonėje suveikė saugiklis, kad tai nelogiška, nes dar nėra sukurta tokia burliokiška "technologija", kurios pagalba jie galėtų tą New-York'ą pasiekti. Atsidarau strapsnį ir gaunu nerealią juoko dozę ir kilogramą vitamino C! Pasirodo, kad kacapai rado būdą kaip sunaikinti "supuvusius" Vakarus, jankius ir NATO! Jie sugriovė New-York garbei, tokiu pat pavadinimu pavadintą kaimą... Ukrainoje :D Garantuotai dabar Solovjov ir Šoigu metus kliedės apie sėkmingą SVO operaciją ir suduotą "triuškinantį" smūgį JAV.