Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su V. Putinu tikina, kad Rusija keršys Ukrainai.
Nežada sustoti: Rusija ketina dislokuoti 10 tūkst. karių strategiškai svarbioje šalyje
Rusija tikisi separatistiniame Moldovos Uždniestrės regione dislokuoti dar 10 000 karių, „Financial Times“ sakė Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas, remdamasis žvalgybos vertinimais.
Trečiadienį paskelbtame interviu „Financial Times“ D. Receanas apkaltino Maskvą kišimusi į artėjančius Moldovos parlamento rinkimus, kad būtų sudaryta Kremliui palanki vyriausybė, kuri leistų Uždniestrėje dislokuoti daugiau Rusijos karių.
„Tai didžiulės pastangos pakenkti Moldovos demokratijai, – FT sakė D. Receanas. – Jie nori įtvirtinti savo karinę jėgą Uždniestrės regione“.
„Galite įsivaizduoti, koks spaudimas būtų daromas pietvakarinei Ukrainos daliai, turint 10 000 karių Uždniestrėje“, – sakė jis.
JAV ambasada Ukrainoje įspėja: didėja masinės rusų atakos pavojus
Trečiadienį JAV ambasada Ukrainoje įspėjo apie didėjantį masinio Rusijos apšaudymo pavojų.
JAV diplomatinė atstovybė pranešime savo svetainėje pažymi, kad pastarosiomis savaitėmis „Rusija padidino raketų ir dronų atakų prieš Ukrainą intensyvumą, o dabar išlieka didelių oro atakų rizika“.
„JAV ambasada Kyjive ragina JAV piliečius elgtis atsargiai. Kaip visada, rekomenduojame jiems būti pasirengusiems nedelsiant pasislėpti, jei būtų paskelbtas oro pavojus", – priduriama pranešime.
Įspėjimo priežastys nenurodomos, tačiau jis buvo paskelbtas po Ukrainos saugumo tarnybos specialiosios operacijos „Voratinklis“, per kurią nukentėjo dešimtys Rusijos Federacijos orlaivių.
Kremlius: Putino ir Trumpo telefoninis pokalbis buvo „produktyvus“
Kremlius trečiadienį naują Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo telefoninį pokalbį dėl karo Ukrainoje pavadino „pozityviu“ ir „produktyviu“.
„Pokalbio pabaigoje abu lyderiai pasikeitimą nuomonėmis pavadino pozityviu ir gana produktyviu ir patvirtino norą palaikyti nuolatinį ryšį“, – žurnalistams sakė V. Putino diplomatijos patarėjas Jurijus Ušakovas.
D. Trumpas V. Putinui sakė, kad Ukraina iš anksto neinformavo jo apie savaitgalį surengtus didelius bepiločių orlaivių smūgius prieš Rusijos aerodromus.
„Buvo aptarta ir smūgių kariniams aerodromams tema. Donaldas Trumpas pabrėžė, kad Amerikos pusė nebuvo iš anksto informuota“, – žurnalistams sakė J. Ušakovas.
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, o pokalbį pavadino „geru“. Taip pat pridėjo, kad V. Putinas tvirtai pareiškė, kad „turės atsakyti“ į Ukrainos operaciją „Voratinklis“.
„Ką tik baigiau pokalbį telefonu su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu“, – „Truth Social“ rašo D. Trumpas.
Jis teigia, kad pokalbis truko maždaug valandą ir 15 minučių.
„Aptarėme Ukrainos įvykdytą išpuolį prieš Rusijos prisišvartavusius lėktuvus [operacija „Voratinklis“], taip pat įvairius kitus abiejų pusių išpuolius.
Putinas atsakys į operaciją „Voratinklis“
JAV prezidentas tikino, kad tai buvo „geras pokalbis“, tačiau ne tas, dėl kurio „iš karto būtų sudaryta taika“.
„Prezidentas V. Putinas vis dėlto pasakė, ir labai tvirtai, kad turės atsakyti į neseniai įvykdytą išpuolį prieš aerodromus“
Dovilė Šakalienė Briuselyje: „Voratinklis“ yra būtent toks spaudimas, kokį ir turi patirti Rusija
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad ukrainiečių operacija „Voratinklis“, kurios metu sunaikinta daugybė rusų karo lėktuvų, yra būtent toks spaudimas, kokį turi patirti Rusija derybose dėl taikos.
Taip ji kalbėjo trečiadienį dalyvaudama Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime Briuselyje.
„Rusija buvo ir liks ilgalaike grėsme. Akivaizdu, kad agresorius nesuinteresuotas realiomis derybomis ir taika. Todėl būtina ne tik išlaikyti ir stiprinti paramą Ukrainai, bet ir imtis ryžtingesnių sąjungininkų veiksmų rusijos atžvilgiu. Neįtikėtinai sėkminga ukrainiečių operacija „Voratinklis“ yra būtent toks spaudimas, kokį ir turi patirti Rusija, siekiant pakeisti Putino požiūrį į derybas“, – sakė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Susitikimo metu ministrė pabrėžė paramos Ukrainai spartinimo poreikį ir būtinybę imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją. Su Ukrainos atstovais buvo aptarti kritiniai Ukrainos kariuomenės ginkluotės poreikiai.
Ministrė taip pat pasveikino Vokietijos sprendimus panaikinti Ukrainai siunčiamų ginklų nuotolio apribojimus.
„Toks sprendimas leis Ukrainai efektyviau gintis ir atgrasyti priešą. Tai pavyzdys, kaip sąjungininkai turėtų elgtis, siekdami realaus Rusijos elgesio pokyčio“, – pažymėjo D. Šakalienė.
SBU paviešino unikalią operacijos „Voratinklis“ medžiagą
Ukrainos saugumo tarnyba SBU parodė keletą ryškiausių vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip dronai atakuoja Rusijos strateginius lėktuvus per operaciją „Voratinklis“, rašo UNIAN.
SBU duomenimis, didelė jų dalis buvo sunaikinta „negrįžtamai“, o pavieniai nukentėję orlaiviai bus atstatinėjami „daugelį metų“.
Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip FPV dronai smogė keturiems aerodromams – „Olenjos“, Ivanovo, Diagilevo ir „Belajos“. Būtent juose bazavosi strateginė Rusijos aviacija, kuri reguliariai apšaudo taikius Ukrainos miestus. Tarp apgadintų orlaivių yra A-50, Tu-95, Tu-22, Tu-160, taip pat An-12 ir Il-78.
Volodymyras Zelenskis ragina Ukrainos sąjungininkus stiprinti paramą taikai pasiekti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino šalininkus labiau remti Kyjivą, kad Rusija būtų priversta sudaryti taiką.
„Negalime leisti, kad Rusija užgožtų tikrovę ar klaidintų pasaulį. Maskva turi būti priversta imtis diplomatijos“, – Briuselyje susirinkusiems gynybos ministrams nuotoliniu būdu sakė Ukrainos prezidentas.
Aukšto rango pareigūnai iš beveik 50 šalių Briuselyje susirinko aptarti, kaip suteikti Ukrainai daugiau ginklų ir šaudmenų, tačiau Pentagono vadovas diskusijose nedalyvauja.
Ukrainos raginimas šalininkams nuskambėjo tuo metu, kai Jungtinės Valstijos, vadovaujamos prezidento Donaldo Trumpo, vis ragina kuo greičiau pasiekti taiką.
Pranešama, kad JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas turėtų atvykti į Briuselį dalyvauti ketvirtadienį numatytame NATO gynybos ministrų susitikime.
JAV gynybos sekretoriaus nedalyvavimas susitikime dėl Ukrainos vertinamas kaip vienas iš Vašingtono veiksmų, kuriais jis stabdo pagalbą Ukrainai, kovojančiai su Maskvos prieš daugiau kaip trejus metus pradėta plataus masto invazija.
Trečiadienį V. Zelenskis paragino sąjungininkus paspartinti oro gynybos priemonių pristatymą, siekiant atremti Rusijos raketų ir dronų atakas bei stiprinti Ukrainos gynybos pramonę.
„Kuo stipresnė mūsų oro gynyba, tuo mažiau naudos Putinas mato puldamas mūsų miestus ir kaimus. Todėl prašau, toliau stiprinkime mūsų oro gynybą“, – nurodė ukrainiečių prezidentas.
JK gynybos sekretorius Johnas Healey nurodė, kad Rusija kasdien į Ukrainą paleidžia daugiau kaip 300 dronų.
„Tai reikšmingas pokytis, ir tai yra ugnies intensyvumas, kurį būtų galima išlaikyti visus 2025 metus, – sakė jis. – Praėjus trejiems su puse metų nuo karo pradžios, prezidentas Putinas vis dar rodo, kad nėra suinteresuotas taika.“
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius primygtinai tvirtino, kad Rusijos pajėgos šiuo metu beveik nedaro pažangos fronto linijoje ir patiria didžiulių nuostolių.
Pasak ministro, Rusijai galiausiai nepavyks pasiekti savo tikslų Ukrainoje, nes Kyjivo rėmėjai aprūpina šalį viskuo, ko reikia tam, kad šis scenarijus neįvyktų.
„Toliau plėsime šią paramą ir ją teiksime ilgą laiką“, – pridūrė B. Pistorius.
Nepaisant aštrėjančios retorikos, susitikimo metu viešai pažadėta, kad Kyjivui bus pristatyta naujų ginklų.
JK pranešė dešimteriopai padidinsianti dronų tiekimą Kyjivui, o Nyderlandai paskelbė apie 400 mln. eurų vertės karinės jūrų paramos paketą.
Rusija teigia, kad Ukraina atmetė pasiūlymą dėl dalinių dviejų–trijų dienų paliaubų
Rusija trečiadienį pareiškė, kad Ukraina atmetė pasiūlymą dėl dalinių dviejų–trijų dienų paliaubų, kurios esą sudarytų galimybes surinkti žuvusių karių kūnus iš mūšio lauko.
„Manau, kad tai tiesiog grubi Kyjivo režimo klaida“, – per televiziją transliuotą spaudos konferenciją, skirtą aptarti rezultatus, pasiektus per pirmadienį surengtas taikos derybas Stambule, prezidentui Vladimirui Putinui sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Pirmadienį Rusija Stambule vykusiose taikos derybose pasiūlė dalines dviejų–trijų dienų paliaubas Ukrainoje.
Tačiau Ukraina siekia visiško ir besąlygiško ugnies nutraukimo, kurį per antrąsias tiesiogines derybas Stambule Rusija atmetė.
Putinas pratrūko: pavadino ukrainiečius teroristais, nebenori derėtis
Trečiadienį Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasisakė apie Ukrainos operacijas Rusijoje ir derybas dėl taikos. Ukrainiečius jis pavadino „teroristais“, o sustabdyti karo veiksmus – atsisakė.
„Geležinkelio bėgių sprogdinimas Briansko ir Kursko srityse yra neabejotinai teroristinis aktas. Sprendimas įvykdyti tokius nusikaltimus, žinoma, buvo priimtas Ukrainoje politiniu lygiu.
Visi nusikaltimai, įvykdyti prieš civilius gyventojus, įskaitant moteris ir vaikus, dar vieno taikos derybų rato Stambule, kurį mes pasiūlėme, išvakarėse, be abejo, buvo nukreipti į tai, kad būtų sužlugdytas derybų procesas. Tai buvo tyčinis smūgis civiliams gyventojams.
Tai patvirtina, kad Kyjivo režimas palaipsniui virsta iš neteisėto į teroristinį. O Ukrainos rėmėjai tampa terorizmo bendrininkais“, – kalbėjo V. Putinas.
Nebenori derėtis
Rusijos prezidentas taip pat atsisakė sutikti su ugnies nutraukimu ir pareiškė, kad nebemato prasmės derėtis.
„Kyjivo viršūnės ėmėsi organizuoti teroro aktus. Tuo pačiu metu jie prašo sustabdyti karo veiksmus 30–60 dienų, rengti aukščiausio lygio susitikimą. Bet kaip rengti susitikimus tokiomis sąlygomis? Kaip galima derėtis su teroristais?
Kodėl juos reikėtų skatinti, suteikiant pertrauką karinėms operacijoms, kuri bus panaudota režimui aprūpinti Vakarų ginklais? Kad būtų tęsiama prievartinė mobilizacija ir rengiami kiti teroro aktai?“, – sakė V. Putinas.
Tikrieji teroristai
Nuo pat 2022 m. plataus masto Maksvos invazijos į Ukrainą pradžios, Rusija sistemingai atakuoja Ukrainos gyvenamuosius rajonus, elektros stotis, ligonines, uostus bei grūdų saugyklas. Tokios atakos vyksta be jokios karinės būtinybės.
Europos Parlamentas ir JAV valstybės departamentas yra oficialiai pripažinę Rusiją kaip terorizmą remiančią valstybę.
Kai kurios Vakarų šalys, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją, taip pat pasmerkė Rusiją dėl jos veiksmų ir apibūdino ją kaip terorą remiančią valstybę.
Europos Komisija siūlo dar metams pratęsti ukrainiečių apsaugos statusą
Europos Komisija ketina dar metams pratęsti Ukrainos pabėgėlių apsaugos statusą. Dėl besitęsiančio karo ir nestabilios situacijos Ukrainoje institucija siūlo ukrainiečių apsaugos statusą pratęsti iki 2027 m. kovo, Briuselyje pranešė Komisija. Šalys narės pasiūlymui gali pritarti jau susitikime kitą savaitę.
Ukrainiečių apsaugos statusas šiuo metu reglamentuojamas ES laikinosios apsaugos direktyva. Todėl ukrainiečiams nereikia atlikti prieglobsčio procedūros. Jie turi palyginti geras galimybes įsilieti į darbo rinką ir gauti socialines išmokas.
Jei nebūtų pratęstas, ukrainiečių apsaugos statusas baigtųsi kitų metų kovą.
Nuo Rusijos invazijos pradžios, Komisijos duomenimis, iš Ukrainos į ES pabėgo daugiau kaip 4,3 mln. žmonių. Daugiausiai pabėgėlių yra priėmusi Vokietija – 1,2 mln.
Zelenskis sako esąs pasirengęs „bet kurią dieną“ susitikti su Rusijos ir JAV vadovais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad yra pasirengęs „bet kurią dieną“ surengti susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir JAV lyderiu Donaldu Trumpu.
„Esame pasirengę tokiam susitikimui bet kurią dieną“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams per spaudos konferenciją Kyjive ir pridūrė, kad prieš tokį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame taip pat dalyvautų Turkijos prezidentas Recepas Tayipas Erdoganas, jis siūlo sudaryti paliaubas.
V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad tęsti Ukrainos ir Rusijos taikos derybas Stambule su dabartinio rango delegacijomis yra beprasmiška.
„Esame pasirengę mainams, bet tęsti diplomatinius susitikimus Stambule tokiu lygiu, kuris nieko toliau nesprendžia, manau, yra beprasmiška“, – sakė V. Zelenskis.
Zelenskis: Ukraina rimtai nevertina Rusijos siūlymo, nes tai yra ultimatumas
Ukraina rimtai nevertina Rusijos „memorandumo“, nes tai yra ultimatumas, o rusų „taikos“ siūlymai yra neįgyvendinami, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šalies prezidentas taip pat pažymėjo, jog siūlo nutraukti ugnį dar iki valstybių lyderių susitikimo.
V. Zelenskio teigimu, pusė iš 41 lėktuvo, kurie buvo pažeisti dronų atakas birželio 1-ąją metu, nebegalės būti remontuojami. Jis pažymėjo, jog jei Rusija būtų sutikusi su paliaubomis, tai šios atakos prieš rusų strateginę aviaciją išvis nebūtų.
Zelenskis: birželio 7 ir 8 dienomis įvyks karo belaisvių mainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, jog birželio 7 ir 8 dienomis vyks karo belaisvių mainai.
Rusija pasirengusi iškeisti 500 karių, tačiau Ukraina sąrašų dar negavo, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Zelenskis: Ukraina rusams siūlo paliaubas
Ukrainos pusė siūlo rusams nutraukti ugnį iki lyderių susitikimo dėl taikos Ukrainoje. Apie tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė žurnalistams birželio 4 d., praneša „Ukrinform“.
„Rusai nėra pasirengę nutraukti ugnį. Bent jau toks delegacijų lygis nėra pasirengęs to nuspręsti. Jie mano, kad tai yra vadovų klausimas“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Ir tęsė: „Jie patys mums tai pasakė: ugnies nutraukimas yra kito lygio klausimas. Mes siūlome ir manau, kad mūsų partneriai gali mus paremti, rusams nutraukti ugnį iki lyderių susitikimo.“
ES siūlo dar metams pratęsti Ukrainos pabėgėlių teisę likti bloke
Europos Komisija trečiadienį pasiūlė dar metams pratęsti Ukrainos pabėgėlių teisę likti Europos Sąjungoje ir pirmą kartą aiškiai nurodė, kad jų specialusis statusas kada nors nustos galioti.
Komisija teigė, kad 27 valstybių bloko po Maskvos invazijos 2022 metų vasarį suteikta apsauga, kuria šiuo metu naudojasi 4,3 mln. ukrainiečių, turėtų būti pratęsta iki 2027 metų kovo 4 dienos.
Kartu ji paragino valstybes nares pradėti „ruošti dirvą laikinosios apsaugos panaikinimui, kai tik bus įvykdytos būtinos sąlygos“.
Rusija nori dislokuoti 10 tūkstančių karių nepripažintame Padniestrės regione
Kaip teigė Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Rečanas, Maskva planuoja padidinti karinį buvimą nepripažintame Padniestrės regione ir įkurti ten prorusišką vyriausybę, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“, kuris cituoja „Financial Times“.
Pasak D. Rečano, Maskvos kišimasis apima propagandą internete ir neteisėtus pinigų pervedimus partijoms bei rinkėjams.
Jis pridūrė, kad 2024 metais Rusija išleido kampanijoms, skirtoms daryti įtaką, sumą, prilygstančią 1 proc. Moldovos BVP.
Rusija praneša Ukrainoje sunaikinusi Vokietijos perduotą „Iris-T“ oro gynybos sistemą
Rusijos pajėgos skelbia Ukrainoje sunaikinusios Vokietijos perduotą oro gynybos sistemą „Iris-T“. Sistemai Dnipropetrovsko srityje smogta „Iskander“ raketa, savo „Telegram“ kanale pareiškė Gynybos ministerija Maskvoje.
Kartu paskelbtas maždaug pusės minutės trukmės vaizdo įrašas, kuriame esą matyti smūgis. „Per ataką sunaikinta: radiolokacinė stotis, raketų paleidimo įrenginys, valdymo centras ir dvi lydinčios transporto priemonės“, – teigiama pranešime. Nepriklausomai patikrinti įrašo autentiškumo nėra galimybės.
Per Rusijos karą Ukrainoje iki šiol žuvo 631 vaikas
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje jau žuvo 631 vaikas. Tai tinkle „Telegram“ pranešė nepilnamečių reikalų policija.
Jos teigimu, 1 975 vaikai buvo sužeisti, 2 244 laikomi dingusiais.
Anot duomenų, nuo karo pradžios į Rusiją buvo išvežta daugiau kaip 19 000 ukrainiečių vaikų. Atgal pavyko grąžinti tik 1 345.
Rusija teigia, kad po Ukrainos atakos Krymo tiltui „žalos nepadaryta“
Maskva trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos išpuolis prieš tiltą, jungiantį aneksuotą Krymo pusiasalį su Rusija, nepadarė „jokios žalos“.
„Iš tiesų įvyko sprogimas, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Niekas nebuvo apgadinta. Tiltas veikia.”
Ukrainos saugumo tarnyba SBU antradienį pranešė, kad susprogdino bombą ant vienos iš tilto povandeninių atramų, ir paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti iš vandens atsklindantis sprogimas ir skraidančios nuolaužos.
SBU teigimu, po sprogimo „tiltas faktiškai yra avarinės būklės“.
Ukrainos gynybos grupės susitikimas Briuselyje vyksta nedalyvaujant Pentagono vadovui
Aukšto rango pareigūnai iš beveik 50 šalių Briuselyje susirinko aptarti, kaip suteikti Ukrainai daugiau ginklų ir šaudmenų, tačiau Pentagono vadovas diskusijose nedalyvauja.
NATO būstinėje Briuselyje rengiamam Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimui pirmininkauja Jungtinė Karalystė (JK) ir Vokietija.
Pranešama, kad JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas turėtų atvykti į Briuselį dalyvauti ketvirtadienį numatytame NATO gynybos ministrų susitikime.
Iš Peskovo – pirmoji reakcija į Ukrainos smūgį Krymo tiltui
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sureagavo į naujienas apie Ukrainos smūgį Krymo tiltui, rašo „Sky news“.
Jis sako, kad Ukrainos ataka prieš Krymo tiltą nepadarė žalos.
Ukrainos saugumo tarnyba antradienį pranešė, kad smogė Krymo tiltui, jungiančiam Rusiją ir aneksuotą Krymo pusiasalį. Tarnyba pasidalijo vaizdo įrašu iš atakos vietos.
„Buvo sprogimas“, – sako Kremliaus atstovas D. Peskovas.
„Nieko nebuvo sugadinta. Tiltas veikia. Kyjivo režimas toliau bando pulti civilinę infrastruktūrą“, – komentuoja jis.
D. Peskovas nurodė, kad po atakos Rusija imasi atsargumo priemonių.
Ukraina pabrėžia, kad taikosi tik į karinę infrastruktūrą ir sako, kad Krymo tiltas yra jos dalis. Anot Ukrainos, Krymo tiltas naudojamas karinėms reikmėms.
JAV senatorius palygino Ukrainos „Voratanklį“ su O. bin Ladeno likvidavimo operacija
JAV senatorius Richardas Blumenthalis ukrainiečių Rusijos užfrontėje įvykdytą operaciją „Voratinklis“ palygino su amerikiečių operacija, kurios tikslas buvo sunaikinti „teroristą Nr. 1“ Osamą bin Ladeną, pranešė „Politico“.
Senatorius pagyrė sudėtingą operaciją, pavadindamas ją „Ukrainos vikrumo ir ryžto įrodymu“. Jis pridūrė, kad šie dronų smūgiai niekais paverčia „melagingą naratyvą, kad Ukraina pralaimi karą“ ir galėtų padėti Vašingtonui persigalvoti ir Ukrainai skirti daugiau pagalbos.
„Jie gali atakuoti už 4 000 mylių nuo Ukrainos esančias oro bazes; jie gali pataikyti bet kur, – kalbėjo R. Blumenthalis. – Vien dėl įgūdžių ir įžūlumo, kurio jos pareikalavo, šios atakos, kartu su Jungtinių Valstijų Osamos bin Ladeno likvidavimo operacija ir Izraelio pranešimų gaviklių operacija, taps vienais iš didžiausių pastarojo laikmečio karinių pasiekimų.“
Jis atkreipė dėmesį, kad nors Baltieji rūmai vis dar dvejoja, ar įstatymo dėl sankcijų projektui, tai, kas vyksta mūšio lauke gali padėti prezidentui Donaldui Trumpui ir skeptiškai nusiteikusiems įstatymų kūrėjams pagaliau apsispręsti.
„Šie įvykiai padarys poveikį Baltiesiems rūmams ir galbūt kai kuriems čia esantiems prezidento draugams, – kalbėjo jis, omenyje turėdamas senatorių Lindsey Grahamą. – Kongresas... pats gali priimti sprendimą. Nereikia, kad [D. Trumpas] jam pritartų.“
Pranešama, kad JAV atstovų rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas pritarė tam, kad Kongresas dėl karo Ukrainoje nustatytų Kremliui naujų „didelės apimties“ sankcijų.
Ukrainos Sumų miestą nuo ryto atakuoja Rusijos bepiločiai orlaiviai
Rusijos bepiločiai orlaiviai nuo ryto atakuoja Sumus. Šiame Ukrainos mieste, kuriame iš dalies blokuojamas eismas, pasigirdo keli sprogimai.
Kaip skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ pranešė laikinasis meras Artiomas Kobzaras.
„Tai buvo dar vienas smūgis Sumuose, kuriam buvo pasitelkti „Shahed“, praktiškai toje pačioje vietoje“, – pažymėjo jis. Pasak A. Kobzaro, ataka prieš miestą tęsiasi nuo birželio 4 d. ryto.
Dalyje miesto šiuo metu blokuojamas eismas, kad būtų galima pašalinti atakos padarinius.
Kaip jau informavo „Ukrinform“, trečiadienio rytą Sumuose buvo sužeistas žmogus, kai miestui smogė dar vienas bepilotis orlaivis.
Birželio 3 d. rytą rusai smogė Sumams pasitelkdami raketinę artileriją, žuvo keturi žmonės, o dar 30 buvo sužeista. Šešių nukentėjusiųjų būklė yra sunki, tarp jų – trys vaikai.
Ukrainiečiai įvykdė kibernetinę ataką – pasiekė svarbią informaciją apie rusų strateginę aviaciją
Ukrainos žvalgybos specialistai surengė kibernetinę ataką prieš Rusijos strateginės aviacijos gamyklos „Tupolev“ serverius, rašo „Kanal 24“, remdamiesi savo šaltiniais. Minėta įmonė yra pirmaujanti Rusijos aviacijos gamyboje.
Šaltiniai teigia, kad atakos metu ukrainiečiams pavyko gauti svarbią strateginę informaciją – vadovybės tarnybinę korespondenciją, projektavimo biuro darbuotojų asmens duomenis, gyvenamosios vietos adresus, inžinierių ir konstruktorių gyvenimo aprašymus, tarnybinę informaciją apie pirkimus, uždarų posėdžių protokolus ir t.t.
Šaltiniai sako, kad ukrainiečiai ilgą laiką stebėjo „Tupolev“ biuro duomenų srautą, galiausiai pavyko gauti prieigą prie kritiškai svarbių duomenų.
Paviešinti išskirtiniai kadrai: kaip prasidėjo Ukrainos operacija „Voratinklis“
Paviešinti niekur nematyti kadrai, kuriuose užfiksuota dalis Ukrainos pasirengimo operacijai „Voratinklis“, praneša ukrainiečių žiniasklaida.
Paviešintame vaizdo įraše nufilmuota, kaip sunkvežimiai su moduliniais nameliais išvyksta į kelionę.
Karinis ekspertas: Ukrainos atakos gali priversti Rusiją reaguoti pagal branduolinę doktriną
Pastarosios Ukrainos atakos prieš Rusijos karinius objektus gali priversti Rusiją susimąstyti apie būtinybę reaguoti pagal pernai atnaujintą jos branduolinio atgrasymo doktriną.
Tai Latvijos televizijai sakė karinis ekspertas Martinas Verdinas, tačiau pridūrė, kad kol kas akivaizdu, jog Rusija šiam atsakui dar nepasirengusi.
Doktrina nustato sąlygas, kurioms esant Rusija būtų pasirengusi reaguoti branduoliniu atsaku. „Rusijos branduolinio atgrasymo doktrinoje nurodomos bent trys priežastys, kai vadovaudamiesi savo doktrina jie turėtų veikti tokiu būdu“, – sakė Latvijos karinis ekspertas.
Vertindamas Ukrainos dronų smūgius į Rusijos aviacijos bazes, M. Verdinas pripažino, kad tai turės įtakos Rusijos kariniams pajėgumams, tačiau vargu ar bus lemiamas lūžis visame kare. Vis dėlto šie įvykiai svarbūs Stambulo taikos derybų ir JAV Kongrese bręstančio sankcijų Rusijai įstatymo kontekste, mano analitikas.
Antradienį Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad ukrainiečiai po vandeniu susprogdino Krymo tilto atramas. M. Verdinas priminė, jog net ir visiškas tilto sunaikinimas nesutrukdytų Rusijai pristatyti karinę techniką ir ginkluotę į Krymą, nes ji tai gali daryti sausuma nutiestu geležinkeliu.
Pasak eksperto, pastarųjų dienų įvykiai Rusijos ir Ukrainos kare, ypač Ukrainos dronų ataka Rusijos aerodromuose, rodo, kad tokių operacijų gali būti ir daugiau, ir ne tik Ukrainos.
Nors kariniai sprendimai įgyvendinant dronų operaciją buvo gana paprasti, ukrainiečių įsiskverbimo ir viso proceso valdymo organizacinė schema buvo sudėtinga ir reikia turėti omenyje, kad panašus modelis gali būti panaudotas ir prieš Ukrainą ar NATO šalis, sakė ekspertas. Jis pridūrė, kad reikia būti tam pasirengusiems, o tuo tikslu būtina kilstelėti gynybą prieš dronus į visiškai naują lygį ir skirti deramą dėmesį kosminiam ryšiui.
Ukraina sekmadienį paskelbė sunaikinusi milijardų dolerių vertės Rusijos bombonešius, įvykdžiusi ilgiausio nuotolio per visą karą operaciją, pasiekusią net Sibirą. SBU teigimu, per operaciją „Voratinklis“ buvo panaudota 117 bepiločių orlaivių ir sunaikintas 41 Rusijos karinis lėktuvas keturiuose aerodromuose.
Meloni ir Macronas žada nepajudinamą paramą Ukrainai
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį tvirtu rankos paspaudimu Romoje priėmė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną – šį susitikimą daugelis interpretavo kaip diplomatinio suartėjimo ženklą.
Po tris valandas trukusių diskusijų abu lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pažadėjo „nepajudinamą“ paramą Ukrainai, pavadindami ją būtina siekiant „teisingo ir ilgalaikio“ karo sprendimo.
Prieš susitikimą Eliziejaus rūmai pareiškė, kad tarp E. Macrono ir G. Meloni yra klausimų, kuriuos reikia išsiaiškinti, ypač dėl paramos Ukrainai.
Pareiškime taip pat buvo pabrėžta, kad reikia įgyvendinti „ambicingo masto pokyčius“ Europos gynybos srityje, ir priduriama, jog abu lyderiai taip pat aptarė tokias temas, kaip padėtis Artimuosiuose Rytuose ir Europos bendradarbiavimas migracijos politikos klausimu.
Chigi rūmuose – Italijos vyriausybės būstinėje – surengtas susitikimas buvo laikomas Paryžiaus ir Romos diplomatiniu perkrovimu, nors abi pusės akcentavo, kad niekada nebuvo šaltuko.
Kraštutinių dešiniųjų partijos „Fratelli d‘Italia“ lyderė praėjusią savaitę tvirtino, kad jie turi daug sąlyčio taškų, tačiau kartu ir skirtumų. Ji pažymėjo, kad svarbu kalbėtis, net jei kyla nesutarimų.
Eliziejaus rūmai nurodė, kad Italija yra svarbi partnerė, ir pridūrė, jog G. Meloni jokiu būdu nebus atstumta.
Abiejų pusių santykiai pastaruoju metu atrodė įtempti. E. Macrono kelionė į Kyjivą kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu sukėlė susierzinimą Romoje, nes į ją nebuvo įtraukta G. Meloni.
Net ir E. Macrono inicijuotos „norinčiųjų koalicijos“, kuri yra skirta paremti Ukrainą nutraukus ugnį, klausimu pozicijos išsiskiria: Italija griežtai prieštarauja galimybei siųsti karius.
Abiejų lyderių strategijos skiriasi ir dėl pozicijų JAV prezidento Donaldo Trumpo atžvilgiu: Roma yra susitelkusi į artumą ir tarpinininkavimą, o Paryžius akcentuoja Europos nepriklausomybę.
Kitas dvišalis Italijos ir Prancūzijos susitikimas numatytas Prancūzijoje 2026 m. pradžioje.
Rusija jau nebesislepia – Kremlius savo tikruosius planus vardija atviru tekstu
Rusijos pareigūnai jau nebesislepia ir viešai pripažįsta savo tikruosius kėslus. Kaip pastebi JAV Karo studijų institutas (ISW), Kremliaus pareigūnai viešai pripažino, kad Rusija siekia „visiško Ukrainos sunaikinimo“, o tai rodo, kad Maskva nėra suinteresuota sąžiningomis taikos derybomis ir greitu karo pabaigos sprendimu.
Po mirtino Rusijos smūgio – pokyčiai Ukrainos karinėje vadovybėje: Zelenskis perstatė generolus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atliko pakeitimus karinės vadovybės gretose.
Antradienį savo vakarinėje vaizdo žinutėje jis pareiškė, kad ankstesnis sausumos pajėgų vadas Mychailas Drapatijus buvo atleistas nuo tokių organizacinių užduočių, kaip mobilizacija, mokymai ir naujokų rengimas. „M. Drapatijus sutelks dėmesį tik į kovinius klausimus ir buvo paskirtas Jungtinių pajėgų vadu, kad galėtų 100 proc. susitelkti į frontą“, – sakė V. Zelenskis.
Jo pareigos buvo apribotos po mirtinos Rusijos raketų atakos prieš karinį poligoną Dnipropetrovsko srityje. M. Drapatijus prieš dvi dienas tinkle „Telegram“ pats pasisiūlė atsistatydinti dėl šio fiasko, kurio akivaizdoje, pasak jo, žuvo 12 karių, o dar kelios dešimtys buvo sužeista. Tačiau 42 m. amžiaus M. Drapatijus laikomas vienu pajėgiausių Ukrainos generolų.
Pastaruoju metu jis stabilizavo padėtį priešais kovų apimtą Pokrovsko miestą Donecko srityje. Stebėtojai mano, kad V. Zelenskis nenorėjo atsisakyti jo lyderystės savybių fronto linijoje.
Be to, V. Zelenskis paskyrė Olegą Apostolą desantininkų pajėgų vadu, o Robertą Brovdį – bepiločių orlaivių pajėgų vadu. Ukrainos prezidentas dar nurodė, kad Vadymas Sucharevskis modernizuos visą vadovavimo struktūrą kaip naujasis Rytų kariuomenės grupuotės vado pavaduotojas.
Vykstant Rusijos invazijai, kuri tęsiasi jau daugiau kaip trejus metus, Ukraina patiria didelį spaudimą fronte.
Galvosūkis NATO: kaip per viršūnių susitikimą elgtis su Ukraina?
Kaip sutikti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį NATO viršūnių susitikime Hagoje ir išvengti nesusipratimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu? Ką pasakyti apie Kyjivo norą įstoti į Aljansą?
NATO artėjant prie susitarimo dėl išlaidų gynybai didinimo, dar viena sudėtinga problema gali užgožti po trijų savaičių vyksiantį NATO susitikimą aukščiausiuoju lygiu: ką daryti su Ukraina?
Prieš metus Vašingtone susitikę NATO lyderiai parodė pagarbą V. Zelenskiui, pažadėjo daugiau karinės įrangos bei sakė, kad Kyjivo kelias į Aljansą yra „negrįžtamas“. Tačiau tai buvo prieš D. Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus, pakirtusį Vašingtono paramą Ukrainai ir apvertusį Vakarų požiūrį į ketvirtus metus trunkantį Rusijos karą. Antrą kartą JAV prezidentu tapęs D. Trumpas Ovaliajame kabinete susipyko su V. Zelenskiu, atvėrė duris šiltesniems ryšiams su Maskva ir privertė abi šalis susėsti prie derybų stalo.
Kyjivą remianti Europa dėjo pastangas, kad V. Zelenskis būtų pakviestas į susitikimą Nyderlanduose birželio 24–25 d., kad parodytų, jog NATO kaip ir anksčiau tvirtai palaiko Ukrainą. Tačiau Jungtinės Valstijos nenorėjo nė matyti V. Zelensko šiame susitikime ir D. Trumpas jau pakirto Vakarų paramą Kyjivui.
Ukrainos lyderis šią savaitę sakė gavęs NATO vadovo Marko Rutte‘s pakvietimą, tad Kyjivas vienaip ar kitaip dalyvaus. Anonimiškumo pageidavę diplomatai sakė, kad V. Zelenskis galėtų atvykti į vakarienę, kurią NATO lyderiams surengs Nyderlandų karalius, tačiau oficialių Ukrainos ir Aljanso derybų greičiausiai nebus.
Nežinomybė dėl taikos derybų
V. Zelenskio priėmimas Hagoje, regis, labai priklausys nuo pažangos pokalbiuose su Rusija per ateinančias savaites, jei ji apskritai bus. Du kariaujančių šalių susitikimai Stambule didelių rezultatų nedavė.
Panašu, kad paliaubas vilkinantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis labiau erzina D. Trumpą. Tačiau JAV lyderis vis dar neįvedė sankcijų Maskvai ir buvo labai nepatenkintas V. Zelenskiu dėl jo atvirų pasisakymų.
M. Rutte tvirtina, kad per viršūnių susitikimą Ukraina bus „prioritetas“. Tačiau diplomatai sako, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas susitarimui dėl išlaidų, patenkinsiančiam D. Trumpo reikalavimus skirti gynybai penkis procentus bendrojo vidaus produkto, ir pastangoms, kad JAV liktų NATO.
Pasak daugelio pareigūnų, Aljansas tikriausiai pasieks M. Rutte‘s siūlomą kompromisą skirti 3,5 proc. BVP gynybai ir 1,5 proc. BVP platesnėms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai. „Išlaidos gynybai yra svarbiausios ir niekas nenori statyti jų į pavojų“, – sakė vienas diplomatas.
Tyla yra auksas?
Viena sritis, kurioje maža abejonių, yra tai, kad NATO vengs ankstesnių stiprių pareiškimų apie neišvengiamą Ukrainos narystę Aljanse. D. Trumpas ne kartą atšaldė Ukrainos užsidegimą tapti NATO nare ir netgi kaltino Kyjivą, kad šis jo siekis išprovokavo Rusijos karą.
NATO sieks, kad galutinė viršūnių susitikimo deklaracija būtų trumpa, ir vengs užsiminti apie galimą Ukrainos narystę, kad neišryškėtų nesutarimai. „Šiuo klausimu nebus nieko, – sakė vienas NATO diplomatas. – Manau, jog tai bus visiškai nutylėta“.
Panašu, kad 32 Aljanso šalys nepateiks bendro pareiškimo ir dėl karinės paramos, nes D. Trumpas linkęs ją stabdyti.
Dar vienas iškalbingas ženklas yra tai, kad JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas trečiadienį nedalyvauja NATO rėmėjų susitikime Briuselyje. Tačiau ketvirtadienį jis atskris į NATO gynybos ministrų susitikimą.
Trumpo pasiuntinys pakomentavo Ukrainos smūgį Rusijai: perspėjo apie išaugusius rizikos lygius
Ukrainos operacija „Voratinklis“ padidino rizikos lygį, kai tampa neaišku, kam toliau ryšis Rusija, leidžia suprasti specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys Keithas Kelloggas.
Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 020 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 4 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko maždaug 991 820 karių, įskaitant dar 1 020 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukrainos gynybos pajėgos nuo plataus masto karo pradžios taip pat sunaikino 10 884 Rusijos tankus (+3), 22 678 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 28 711 artilerijos sistemų (+88), 1 402 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 1 176 oro gynybos sistemas, 413 lėktuvų, 336 sraigtasparnius, 38 924 bepiločius orlaivius (+176), 3 271 kruizinę raketą, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 50 730 automobilių (+123) ir 3 907 specialiosios technikos vienetus (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusija tvirtina, kad neteisinga tikėtis greito proveržio derybose su Ukraina
Rusija pareiškė, kad neteisinga tikėtis greito proveržio derybose su Ukraina, nors prieš tai Maskva Stambule vykusiuose pokalbiuose atmetė Kyjivo raginimą besąlygiškai nutraukti ugnį.
Abi šalys per šias diskusijas, kurios truko mažiau nei dvi valandas, susitarė dėl didelio masto apsikeitimo į nelaisvę paimtais kariais ir pasikeitė taikos planais – vadinamaisiais „memorandumais“.
Praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo tada, kai prasidėjo Rusijos puolimas, kurio metu abiejose pusėse žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus Rytų Ukrainoje, abi šalys vis dar atrodo nesutaikomos.
„Sureguliavimo klausimas yra labai sudėtingas ir apima daugybę niuansų, – antradienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Būtų neteisinga tikėtis greitų sprendimų ir proveržių.“
Maskva pareikalavo, kad Ukraina išvestų savo karius iš keturių rytinių ir pietinių regionų, kuriuos Maskva teigia aneksavusi, o tai yra išankstinė puolimo sustabdymo sąlyga, sakoma ukrainiečiams perduotame dokumente, kurį paskelbė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Kyjivas savo ruožtu reikalavo visiškų ir besąlygiškų paliaubų. Vietoj to Rusija pasiūlė dalines dviejų-trijų dienų paliaubas kai kuriose fronto linijos atkarpose, po derybų pareiškė jos vyriausiasis derybininkas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha antradienį pasmerkė Rusiją už tai, kad ši pristatė „senus ultimatumus, kurie nepastūmėja padėties arčiau tikros taikos“, ir už tai, jog ji „iki šiol atmetė bet kokius prasmingus paliaubų formatus“.
D. Peskovas taip pat atmetė mintį surengti Rusijos, Ukrainos ir JAV prezidentų aukščiausiojo lygio susitikimą. „Artimiausiu metu tai mažai tikėtina“, – žurnalistams sakė jis, paklaustas apie lyderių susitikimo tikimybę, ir pridūrė, kad toks aukščiausiojo lygio susitikimas galėtų įvykti tik po to, kai Rusijos ir Ukrainos derybininkai pasieks „susitarimą“.
Baltieji rūmai pirmadienį buvo pareiškę, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „atviras“ tokiai idėjai, kurią taip pat palaiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Taikymasis į civilius gyventojus
V. Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją „sąmoningai“ taikiusis į civilius gyventojus per raketų ataką prieš Sumų miestą, esantį maždaug už 30 km nuo Rusijos sienos, kurios metu žuvo keturi žmonės.
Rusijos kariai paspartino pažangą, siekdami sukurti tai, ką V. Putinas pavadino „buferine zona“ Ukrainos šiaurės rytinėje Sumų srityje.
V. Zelenskis paskelbė avarinių tarnybų vaizdo įrašą, kuriame matyti sunaikinti automobiliai ir ant kelio gulintis vienos aukos kūnas. Ši ataka „pasako viską, ką reikia žinoti apie vadinamąjį Rusijos „norą“ nutraukti šį karą“, pridūrė jis ir paragino JAV ir Europą imtis „ryžtingų veiksmų“, kad Rusija būtų priversta nutraukti ugnį.
„Rusija kiekvieną dieną pateikia naujų priežasčių įvesti griežtesnes sankcijas ir labiau remti mūsų gynybą“, – pažymėjo jis.
Tarp 20 sužeistųjų buvo septynerių metų mergaitė, gydytojai „kovoja dėl jos gyvybės“, pareiškė laikinasis Sumų meras Artiomas Kobzaras.
Per raketų ataką šiaurės rytinėje Charkivo srityje taip pat žuvo trys žmonės.
Maskvos kariuomenė pareiškė, kad Sumų srityje užėmė Andrijivkos kaimą, esantį maždaug už 5 km nuo Rusijos sienos. V. Zelenskis praėjusią savaitę teigė, kad Rusija puolimui šiame regione telkia apie 50 000 karių.
Tuo metu Ukrainos saugumo tarnyba SBU pareiškė, kad povandeniniu sprogstamuoju įtaisu smogė į Krymo tilto, jungiančio aneksuotą pusiasalį su Rusija, atramą. Tiltas po atakos buvo laikinai uždarytas, žalos mastas nebuvo aiškus.
Be to, aukšto rango Ukrainos pareigūnų delegacija nusileido Vašingtone deryboms su JAV pareigūnais gynybos ir ekonomikos klausimais, įskaitant naujų sankcijų galimybę, pranešė V. Zelenskio biuras.
Delegacijos narys, V. Zelenskio padėjėjas Andrijus Jermakas susitiko su JAV pasiuntiniais Steve‘u Witkoffu ir Keithu Kelloggu.
„Pabrėžiau, kad Rusija vilkina ir manipuliuoja derybų procesu bandydama išvengti Amerikos sankcijų ir neturi jokių tikrų ketinimų nutraukti karo veiksmus, – socialiniuose tinkluose parašė A. Jermakas. – Tik griežtos sankcijos gali priversti Rusiją dalyvauti rimtose derybose.“
Tuo metu aukšto rango Rusijos saugumo pareigūnas Sergejus Šoigu trečiadienį atvyko į Pchenjaną deryboms su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu.
Abi šios šalys pastaraisiais metais suartėjo, o Šiaurės Korėja pasiuntė karių ir ginklų, kad padėtų Maskvai kariauti prieš Ukrainą. Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad S. Šoigu ir Kim Jong Unas, be kitų klausimų, turėtų aptarti Ukrainą.
D. Trumpas, kuris anksčiau žadėjo greitai užbaigti karą, ne kartą pareiškė pasipiktinimą tiek V. Putinu, tiek V. Zelenskiu, nes kovos tęsiasi jau ketvirtus metus, o jų pabaigos nematyti. Tačiau jis susilaikė nuo naujų ekonominių baudžiamųjų priemonių įvedimo Maskvai.
Baltieji rūmai: naujas sankcijas Rusijai Trumpas laiko kaip įrankį savo arsenale
JAV administracija gali įvesti naujas sankcijas Rusijai, jei iškils poreikis, sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
„Prezidentas pareiškė apie poziciją dėl sankcijų Rusijai. Jis išmintingai laiko jas kaip įrankį savo arsenale, kol jų prireiks“, – sakė K. Leavitt.
Ji pareiškė įsitikinimą, kad Kongreso įstatymų leidėjai „ne šiaip sau gerbia prezidentą kaip vyriausiąjį vadą“, turėdama omenyje pirmadienį įvykusį Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimą Stambule. K. Leavitt pabrėžė, kad šis susitikimas įvyko D. Trumpo pastangų dėka.
„Norėčiau visiems priminti, kaip toli mes nuėjome per keturis mėnesius“, – sakė ji. Dar pernai „negalima buvo nė įsivaizduoti“, kad Rusija ir Ukraina surengtų tiesiogines derybas, tęsė K. Leavitt. Tačiau dabar dėl prezidento „atkaklumo ir ryžto užbaigti šį karą“, abi šalys susėdo prie derybų stalo.
Anksčiau Baltieji rūmai pareiškė, kad po antrojo Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimo Stambule D. Trumpas tikisi pažangos taikos derybose.
Šaltiniai: Pentagono vadovas pirmą kartą nedalyvaus svarbiame susitikime dėl Ukrainos
Pentagono vadovas Pete Hegsethas nedalyvaus trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje vyksiančiame 50 gynybos ministrų susitikime, rašo „Politico“. Kaip pastebi leidinys, tai bus pirmas kartas per trejus metus, kai Pentagono vadovas praleidžia šį susitikimą.
Ukraina įgyvendino tai, ko niekas nesitikėjo: operacija prieš Rusiją gali pakeisti visų karų ateitį
Praėjus trims mėnesiams po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad Ukraina „neturi kozirių“, prezidentas Volodymyras Zelenskis žengė žingsnį, kurio niekas nesitikėjo, sako „Axios“, rašo UNIAN.
Ukraina pasmerkė Rusijos reikalavimus kaip „senus ultimatumus“, reikalauja atsakymo į jos pateiktus taikos pasiūlymus
Ukraina antradienį pasmerkė Rusiją už tai, kad per ankstesnę dieną Stambule vykusias taikos derybas pateikė „senus ultimatumus“, iš kurių nematyti nieko, kad ką nors darytų siekdama užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą.
„Rusija perdavė rinkinį senų ultimatumų, kurie nepastūmėja padėties arčiau tikros taikos“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. O tai prieštarauja ankstesniems Rusijos pažadams, įskaitant ir duotiems JAV, kad „šią savaitę Stambule ji pateiks kažką realaus ir įgyvendinamo“.
Dėl to, kad Rusija neturi konstruktyvaus požiūrio, susitikimai Stambule virto susitikimais dėl apsikeitimo karo belaisviais, sakė A. Sybiha. „Mes sveikiname pažangą šioje srityje, tačiau visose srityse būtų galima pasiekti kur kas labiau apčiuopiamų rezultatų, jei rusai į Ukrainos konstruktyvumą atsakytų tuo pačiu“, – sakė jis.
Rusija dar prieš antrąjį derybų ratą Stambule gavo dokumentą, kuriame išdėstyta Ukrainos vizija dėl karo užbaigimo, tačiau kol kas nieko neatsakė.
„Rusija neatsakė į mūsų dokumentą, kuriame išdėstyta Ukrainos vizija, kaip baigti karą. Išsiuntėme jį prieš susitikimą. Per susitikimą mūsų delegacija paklausė rusų, ką jie mano. Jie nieko neatsakė. Nei per susitikimą, nei po jo“, – sakė A.Sybiha ir pabrėžė, kad kiekviena Rusijos tylėjimo diena patvirtina jos norą tęsti karą.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Rusija iki šiol atmeta bet kokius prasmingus paliaubų formatus, o tai yra „pakankama priežastis mūsų partnerėms jau dabar įvesti naujas sankcijas Rusijai“. „Turime padaryti galą žudynėms. Ir jei per dabartinius susitikimus toks rezultatas nėra pasiekiamas ir neinama taikos link, tampa vis labiau aišku, kad reikalingas lyderių susitikimas“, – parašė A. Sybiha.
Primename, kad į Ukrainos pasiūlymus įtrauktos šios nuostatos: nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti ugnį, suteikti patikimas ir konkrečias Vakarų šalių saugumo garantijas, kad Rusija būtų atgrasyta ateityje, grąžinti ir iškeisti visus belaisvius bei paleisti visus civilius įkaitus.
Be to, Ukraina neprisiima įsipareigojimų dėl neutralumo, narystės NATO klausimas lieka Aljanso kompetencijoje, Ukraina nesutinka su jokiais savo ginkluotųjų pajėgų ar partnerių karių skaičiaus ar dislokavimo jos teritorijoje apribojimais, nepripažįsta nuo 2014 m. Rusijos aneksuotų teritorijų kaip atitenkančių Maskvai.
Per antrąjį tiesioginį Ukrainos ir Rusijos derybų ratą Stambule birželio 2 d. šalys susitarė apsikeisti „visais į visus“ sunkiai sergančiais karo belaisviais nuo 18 iki 25 metų bei 6000 abiejų šalių žuvusių karių palaikais.
Charkivui naktį smogė bepiločiai orlaiviai „Shahed“ ir raketos
Rusijos pajėgos naktį surengė kombinuotą ataką prieš Charkivą, smogdamos į šį Ukrainos miestą bepiločiais orlaiviais „Shahed“ ir raketomis.
Dėl puolimo mieste kilo daugybė gaisrų, įskaitant pramoninius rajonus ir gyvenamąsias zonas, buvo sužeistas mažiausiai vienas žmogus, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Charkivo mero Ihorio Terechovo įrašu tinkle „Telegram“.
„Remiantis atnaujinta mūsų Situacijų centro informacija, priešas praėjusią naktį atakuodamas Charkivą pasitelkė devynis bepiločius orlaivius „Shahed“ ir dvi raketas – tipas vis dar nustatinėjamas. Keturiose pramoninės zonos vietose kilo gaisrai, taip pat užsiliepsnojo privatus namas“, – rašė jis.
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas savo ruožtu dar pridūrė: „Novobavarskio rajone raketų smūgiai sukėlė gaisrą civilinėje įmonėje. Apgadintas vieno aukšto pramoninis pastatas. Sužeistas 30-metis vyras.“
Be to, dėl bepiločių orlaivių smūgio užsidegė privatus namas, paveiktas 100 kvadratinių metrų plotas. Taip pat užsiliepsnojo automobilių remonto dirbtuvės, gaisras išplito 200 kvadratinių metrų plote.
„Avarinės tarnybos aktyviai stengiasi suvaldyti padarinius“, – pažymėjo O. Syniehubovas.
Kapitonas įvertino smūgį Krymo tiltui: štai ką tai reiškia Rusijai
Ukrainos saugumo tarnyba surengė trečią smūgį Krymo tiltui. Kaip sako Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai, kapitonas Dmytro Pletenčukas, šis objektas yra teisėtas karinis taikinys, o kiekvienas smūgis jam pakenkia tiek rusų logistikos pajėgumui, tiek smogia jų moralei, įsitikinimui, kad jie yra nebaudžiami, rašo „Kanal 24“.
Anot D. Pletenčuko, atakos turėtų apsunkinti Rusijos logistinį ryšį su laikinai okupuotu Krymu.
„Vadinamasis Krymo tiltas vis tiek atlieka šią funkciją, nors po praėjusios atakos prarado kai kurias logistines galimybes geležinkelio susisiekimui. Tikimės, kad jis praras dar kokių nors galimybių. Tačiau ideologinė sudedamoji dalis, kaip ir šiame kare, taip ir konkrečiai šio tilto atžvilgiu, išlieka labai didelė ir turi didelę reikšmę“, – sako D. Pletenčukas.
Primename, kad antradienio rytą Ukrainos saugumo tarnyba smogė Krymo tiltui, šį kartą po vandeniu. Tarnyba sako, kad operacijai ruošėsi kelis mėnesius.
Skelbiama, kad povandeninės atramos buvo smarkiai apgadintos, o tiltas faktiškai atsidūrė avarinėje būklėje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu JAV jau paruoštos ''kaulus traiškančios'' sankcijos. Tą patvirtino Zelenskis ir JAV senatorius Linzi Grehamas.
Slava Ukraini, smert kacapam!
NATO pareigūnas įspėja: Putinas pasinaudos Ukrainos išpuoliais
NATO tikisi, kad prezidentas Vladimiras Putinas imsis atsakomųjų veiksmų prieš Ukrainą dėl įžūlios dronų operacijos „Voratinklis “, kuri sudavė stiprų smūgį Rusijos strateginėms oro bazėms, rašo „The Moscow Times“, remdamiesi šaltiniu iš NATO.
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su V. Putinu tikina, kad Rusija keršys Ukrainai.
„Rusija tikrai imsis atsakomųjų veiksmų. Taip pat bus ir gynybinių ėjimų, kuriuos Rusija atliks“, – prieš Aljanso gynybos ministrų susitikimą sakė aukšto rango NATO pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
Pareigūnas įspėjo, kad šie veiksmai gali apimti intensyvesnius Rusijos oro puolimus prieš Ukrainą.
„Kol kas neatrodo, kad Rusijai reikėtų didelio preteksto gana griežtiems smūgiams. Tačiau manau, kad Rusija tuo pasinaudos, kad pridengtų ir pateisintų papildomus, smarkesnius smūgius ir derybų vilkinimą", – „The Moscow Times“ sakė pareigūnas.
Jis sakė žinąs daugiau detalių apie galimą Maskvos pasirengimą atsakomiesiems veiksmams, tačiau atsisakė jas atskleisti.
NATO nepriklausomai tikrino „Voratinklio“ rezultatus
Kitas aukšto rango NATO pareigūnas patvirtino, kad Aljansas nepriklausomai patikrino, kokią žalą Rusijos strateginės aviacijos laivynui padarė Ukrainos operacija „Voratinklis“.
Tačiau šaltinis nepanoro atskleisti, ar planuodama slaptą operaciją Ukrainos kariuomenė naudojosi NATO narių pateikta žvalgybine informacija.
„Ukrainos kariuomenei pavyko apgadinti daugiau kaip 40 Rusijos orlaivių. Nuo dešimties iki trylikos iš jų buvo sunaikinta, įskaitant mažiausiai vieną žvalgybinį lėktuvą A-50", – sakė antrasis pareigūnas.
„Negaliu pasakyti, ar buvo pasinaudota kokių nors sąjungininkų žvalgybine informacija. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad Rusijos strateginių aviacijos bazių vieta yra gerai žinoma - tai vieša informacija", – pridūrė jis.
Pareigūnas nepatikslino, kiek iš sunaikintų orlaivių buvo veikiantys ir naudojami Maskvos
„Ar yra pavojus, kad Maskva eskaluos situaciją? Manau, kad visada yra eskalacijos rizika", – sakė jis.
Trumpas: Putinas keršys Ukrainai
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, o pokalbį pavadino „geru“. Taip pat pridėjo, kad V. Putinas tvirtai pareiškė, kad „turės atsakyti“ į Ukrainos operaciją „Voratinklis“.
„Aptarėme Ukrainos įvykdytą išpuolį prieš Rusijos prisišvartavusius lėktuvus [operacija „Voratinklis“], taip pat įvairius kitus abiejų pusių išpuolius“, – „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
JAV prezidentas tikino, kad tai buvo „geras pokalbis“, tačiau ne tas, dėl kurio „iš karto būtų sudaryta taika“.
„Prezidentas V. Putinas vis dėlto pasakė, ir labai tvirtai, kad turės atsakyti į neseniai įvykdytą išpuolį prieš aerodromus“, – pridūrė jis.