Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:43 | Įsteigti postą Gyvačių saloje dar per anksti, sako Ukraina
Nors Rusijos pajėgos pasitraukė iš Juodojoje jūroje esančios Gyvatės salos, Ukrainai gali būti „per anksti“ saloje steigti postą, sako Ukrainos kariuomenės Pietų vadavietės atstovė spaudai Natalija Humeniuk, rašo CNN.
N. Humeniuk pranešė, kad sala tebėra paskendusi tirštuose dūmuose, nes joje tęsiasi sprogimai. Nors Ukrainos kariškiai matė, kaip Rusijos kariai evakuojasi greitaeigiais kateriais, N. Humenyuk teigė, kad prieš atsiimant salą reikia ištirti galimas „paliktas diversijos priemones“.
„Mūsų pajėgos dar neišsilaipino saloje“, – pridūrė ji, patikslindama, kad nėra aišku, ar Rusijos kariai visiškai pasitraukė.
„Negalime teigti, kad jie visi pasitraukė. Tačiau tikimės, kad jiems užteko proto tai padaryti“, – sako ji.
N. Humeniuk teigia, kad Rusijos kariai padegė priešlėktuvines raketų sistemas ir radiolokacinę stotį, „kad paslėptų savo pėdsakus“.
„Vos tik jie suprato, kad visos šios sistemos yra efektyviai mūsų nukreiptos ir nebegali jiems tarnauti, jie suprato, kad turi sulankstyti savo postą ir pasitraukti“, – pridūrė ji.
„Turime stebėti jų elgesį, kalbant apie laivų grupavimą ir kitų pajėgų panaudojimą. Mums dar per anksti formuoti postą Gyvatės saloje. Turime baigti karinės operacijos rezultatų tyrimą“, – sakė ji.
23:19 | Ukraina išlaisvino dvi gyvenvietes
Per savaitę gynybos pajėgos išlaisvino dvi gyvenvietes Kryvorizkos ir Kurachivo srityse, rašo „Ukrinform“. Apie tai kalbėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Pagrindinio operatyvinio skyriaus viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas.
„Nepaisant gynybos per visą kontaktinės linijos liniją, tam tikrose srityse mūsų kariai bando vykdyti puolimo veiksmus ir padaryti įspūdį priešui. Taip per savaitę gynybos pajėgos išlaisvino ir perėmė kontrolę Potiomkinės gyvenvietėje Krivyi Riho srityje ir Pavlivkos gyvenvietėje Kurachivo srityje“, – sakė O. Gromovas.
Anot jo, Donbase Rusija naudoja išdegintos žemės taktiką: turėdama pranašumą artilerijos sistemomis, stengiasi sunaikinti Ukrainos gyvenvietes, kad lengviau į jas patektų.
„Šiuo metu mūsų gynybos pajėgos taip pat imasi atitinkamų priemonių, įskaitant ginklus, kurie mums atkeliavo iš mūsų partnerių. Vykdomos priešpriešinės baterijos kovos, užimami priešo valdymo punktai, sandėliai su amunicija, ginklais, kuru ir tepalais. Mūsų smūgiai nėra tokie masyvūs kaip priešo, bet jie yra daug tikslesni. Priešo nuostoliai yra dideli“, – apibendrino jis.
22:59 | JAV kapitonas: Rusija nesupranta, kad karas yra pralaimėtas ir perėjo į teroro fazę
Rusija nesupranta, kad jos karas prieš Ukrainą jau yra pralaimėtas, sako į pensiją išėjęs karinio jūrų laivyno 1-ojo laipsnio kapitonas Harry Tabakhas. Anot jo, Rusija jau perėjo į teroro fazę.
Apie tai H. Tabakhas kalbėjo „Novy Svit“, rašo UNIAN.
H. Tabachas pažymėjo, kad rusai „tiesiog pradeda svaidyti raketas, detonuoti, vykdyti sabotažą, dezinformaciją, terorizuoti gyventojus“.
Jis taip pat priminė, kad karas Ukrainoje prasidėjo dėl vienos priežasties, tačiau šiandien Kremlius jau įvardija visai kitus tikslus.
„Rusija supras, kad negali užkariauti Ukrainos, negali jos okupuoti, negali jos sunaikinti“, – sakė karininkas.
„Jie tik nori, kad čia būtų chaosas, kad žmonės būtų nepatenkinti, kad būtų pabėgėlių, kad žmonės bartųsi vieni su kitais, kaltintų valdžią, kad nesugeba jų apsaugoti“, – teigė jis.
22:38 | Vokietija svarsto įsigyti Izraelio arba JAV priešraketinės gynybos sistemą
Vokietija svarsto galimybę įsigyti priešraketinės gynybos sistemą iš Izraelio arba JAV, kad sustiprintų savo gynybą nuo grėsmių, įskaitant Rusijos raketas „Iskander“ Kaliningrade, praneša Vokietijos laikraštis „Welt am Sonntag“.
Interviu Vokietijos laikraščiui Vokietijos gynybos vadovas Eberhardas Zornas sakė, kad „Iskander“ raketos gali pasiekti beveik visą Vakarų Europą, o priešraketinis skydas nuo šios grėsmės neapsaugo.
„Tokias sistemas turi izraeliečiai ir amerikiečiai. Kuriai iš jų teikiame pirmenybę? Ar mums pavyks sukurti bendrą (priešraketinės gynybos) sistemą NATO? Į šiuos klausimus turime atsakyti dabar“, – svarstė E. Zornas.
Dar 2018 m. Kremlius raketas „Iskander“ dislokavo Kaliningrade.
22:19 | Erdoganas ragina Švediją ir Suomiją aktyviau kovoti su terorizmu
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį paragino Švediją ir Suomiją aktyviau kovoti su terorizmu, pabrėždamas, kad reikia visiškai įgyvendinti jų su Ankara pasirašytą susitarimą.
„Ryžtingai pabrėžėme, kad iš savo sąjungininkų tikimės tikro solidarumo ne tik žodžiais, bet ir veiksmais“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams po aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Šiaurės šalys buvo oficialiai pakviestos į JAV vadovaujamą karinį bloką.
Turkijos prezidentas po įtemptų derybų prieš NATO viršūnių susitikimą antradienį atšaukė savo nepritarimą Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO mainais į raštiškas saugumo garantijas.
Ankara nusprendė nedelsdama išbandyti pasiektą susitarimą. Šalies teisingumo ministras Bekiras Bozdagas (Bekiras Bozdahas) paskelbė, kad Turkija sieks įtariamų kurdų kovotojų ir judėjimo, kurį R. T. Erdoganas kaltina dėl nepavykusio bandymo 2016 metais įvykdyti perversmą, narių ekstradicijos.
Ministras sakė, kad dabar Ankara prašys išduoti 12 įtariamųjų iš Suomijos ir 21 įtariamąjį iš Švedijos. Šie asmenys yra uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariai arba priklauso JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) judėjimui.
PKK, kurią Ankara, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos laiko teroristine organizacija, nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę, jau pareikalavusį dešimčių tūkstančių gyvybių.
F. Gulenas, buvęs R. T. Erdogano sąjungininkas, atmeta kaltinimus dėl bandymo 2016 metais įvykdyti valstybės perversmą.
Antradienį pasirašytame trišaliame memorandume nurodoma, kad Suomija ir Švedija įsipareigoja „operatyviai ir kruopščiai spręsti Turkijos prašymus deportuoti ar išduoti terorizmu įtariamus asmenis“.
Švedija ir Suomija taip pat sutiko atšaukti nuo 2019 metų Turkijai taikomą ginklų prekybos embargą, įvestą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.
Turkijos prezidentūra sveikino susitarimą ir sakė kad Ankara „gavo, ko norėjo“.
21:59 | Prancūzija siųs Ukrainai dar 6 haubicas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Prancūzija pristatys Ukrainai šešias haubicas CAESAR ir šarvuočių, praneša „Kyiv Independent“.
France will deliver "6 more Caesar howitzers and a significant number of armored vehicles" to Ukraine, Macron said.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) June 30, 2022
E. Macronas taip pat pridūrė, kad Madride susitikę NATO sąjungininkai „vienbalsiai nusprendė“ padidinti humanitarinę ir karinę pagalbą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos agresija.
21:30 | Kovos dėl Lysyčansko tęsiasi
Mūšis dėl Lysyčansko tęsiasi. Rusų okupantams iš dalies pavyko pasiekti sėkmę miesto naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo situacijos vertinimu, rašo UNIAN.
„Lysyčansko linijoje priešas apšaudo mūsų karių pozicijas netoli Lysyčansko miesto. Vykdo šturmo operacijas Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, turi dalinę sėkmę, išlaiko vidurio šiaurės vakarų ir rytų-šiaurės naftos perdirbimo gamyklos dalis“, – teigiama pareiškime.
Be to, okupantai surengė puolimą Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklos šiaurės rytinėje dalyje, Topolivkos gyvenvietėje ir Vovchoyarivkos bei Maloryazantseve gyvenviečių šiaurės rytinėje dalyje, iš dalies pavyko išlaikyti karių kontrolę kelio Topolivka–Lysyčanskas ruože.
Ukrainiečiai skelbia sustabdę rusų puolimą ir privertę rusus pasitraukti Loskutivkos–Lysyčansko želdynų gamyklos kryptimi.
Bachmuto pusėje, netoli Soledaro gyvenvietės, rusai surengė antskrydį, apšaudė Bilohormivkos, Pokrovskės, Klinovės ir Novoluhanskės vietoves.
„Mūsų gynėjai sėkmingai sustabdė visus užpuolikų puolimo ir šturmo veiksmus Mykolajivkos–Spirnės, Volodymyrivkos–Pokrovsko, Dolomitnės–Vuglegirskos kryptimis“, – sakoma pareiškime.
Kramatorske rusai nebuvo aktyvūs. Tetianivkos gyvenvietės rajone buvo vykdomi oro antskrydžiai.
„Priešo daliniai persigrupuoja Slavjansko sektoriuje. Mūsų kariai sėkmingai įveikė puolimą Dovženkės-Mazanivkos linijoje. Priešas pasitraukė. <...> Priešas pradėjo puolimą, kad visiškai užimtų Bogorodičnės kaimą, bet jam nepavyko“, – teigiama pranešime.
Rusija taip pat apšaudė Bohorodčnės, Krasnopilio, Kurulkos, Vyrnopilio ir Červonės Poljanos gyvenviečių rajonus.
20:44 | Ukraina nutraukia diplomatinius santykius su Sirija
Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė nutraukianti diplomatinius ryšius su Sirija, rašo „The Guardian“.
Dar prieš dieną Sirijos prezidentūra oficialiai pripažino separatistinių Luhansko ir Donecko regionų Ukrainoje „nepriklausomybę“.
Ministerija „griežtai smerkia Sirijos Arabų Respublikos sprendimą pripažinti vadinamąją laikinai okupuotų teritorijų Donecko ir Luhansko srityse „nepriklausomybę“, sakoma jos pareiškime.
„Reaguodama į šį nedraugišką aktą, Ukraina pareiškia nutraukianti diplomatinius santykius su Sirija, nenutraukdama konsulinių santykių pagal 1963 m. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 2 straipsnį.
Ukrainos pusė taip pat inicijuoja prekybos embargo Sirijai įvedimo procedūrą, taip pat kitų sankcijų Sirijos juridiniams ir fiziniams asmenims įvedimo procedūrą“, – teigiama pranešime.
20:16 | Padėtis Lysyčanske „nepaprastai sudėtinga“, evakuoti žmones neįmanoma – Haidajus
Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis Rusijos puolamoje Rytų Ukrainos dalyje esančiame Lysyčansko mieste yra „nepaprastai sudėtinga“, o dėl nesiliaujančio apšaudymo neįmanoma evakuoti civilių gyventojų.
„Apšaudoma daug ir iš įvairių pusių. Rusijos kariuomenė iš įvairių pusių artėja prie Lysyčansko“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė S. Haidajus.
Pasak jo, Rusijos pajėgos lieka miesto pakraščiuose, kur šiuo metu nevyksta kautynės gatvėse.
20:12 | Rusijos URM iškvietė JK ambasadorę dėl Johnsono pastabų apie Putiną
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė Jungtinės Karalystės ambasadorę Maskvoje, protestuodama prieš britų ministro pirmininko Boriso Johnsono „grubias“ pastabas apie prezidentą Vladimirą Putiną, sakoma ministerijos pranešime.
Ambasadorei Deborah Bronnert pareikštas „griežtas“ protestas dėl „atvirai grubių Didžiosios Britanijos vadovybės komentarų apie Rusiją, jos lyderį, pareigūnus ir Rusijos žmones“, sakoma pareiškime.
„Ambasadorei buvo įteiktas pranešimas, kuriame teigiama, kad Didžiosios Britanijos valdžios atstovų įžeidžianti retorika yra nepriimtina. Padorioje visuomenėje įprasta atsiprašyti už tokius pareiškimus“, – pažymima URM pareiškime.
Rusijos pranešime nenurodoma, dėl kokių B. Johnsono komentarų į ministeriją iškviesta D. Bronnert, bet JK premjeras antradienį vakare Vokietijos transliuotojui ZDF pareiškė, kad V. Putinas nebūtų pradėjęs karo Ukrainoje, jei būtų moteris.
„Jei Putinas būtų moteris, o jis, aišku, toks nėra, bet jei būtų, tikrai nemanau, kad jis būtų pradėjęs beprotišką, mačistinį invazijos ir smurto karą taip, kaip pradėjo“, – sakė B. Johnsonas.
Pasak britų premjero, V. Putino invazija į Ukrainą yra „puikus toksiško mačizmo pavyzdys“.
Premjeras pripažino, jog „žmonės, suprantama, nori, kad karas baigtųsi“, tačiau šiuo metu „jokio susitarimo nėra“.
„Putinas nepateikia taikos pasiūlymo“, – kalbėjo jis.
B. Johnsonas pridūrė, jog Vakarų sąjungininkės turi remti Ukrainą, kad ji būtų geriausioje įmanomoje strateginėje pozicijoje tuo atveju, jei taikos derybos su Maskva taptų įmanomos.
19:54 | Putinas dar kartą apkaltino Vakarus dėl problemų maisto rinkoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad Maskva blokuoja Ukrainos grūdų eksportą, rašo „The Guardian“. Jis taip pat sumenkino ukrainietiškų grūdų svarbą pasaulinėje maisto rinkoje.
„Mes netrukdome Ukrainos grūdų eksportui. Ukrainos kariškiai užminavo savo uostų prieigas, niekas jiems netrukdo išvalyti tų minų, o mes garantuojame grūdų išvežimo iš ten saugumą“, – bendroje spaudos konferencijoje su Indonezijos prezidentu Joko Widodo sakė V. Putinas.
Jis dar kartą dėl problemų pasaulinėje maisto rinkoje ir kylančių kainų apkaltino Vakarų sankcijas.
Indonezijos prezidentas žurnalistams teigė, kad jo šalis ir toliau bendradarbiaus su Rusija ir pažymėjo taikaus konflikto Ukrainoje sprendimo svarbą.
Jis taip pat teigė perdavęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žinutę V. Putinui.
19:07 | NATO vadovas: Putinas blogai įvertino Ukrainos galimybes ir aljanso vienybę
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu CNN pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepakankamai įvertino ir Ukrainos pasipriešinimą, ir NATO karinio aljanso vienybę.
„Jis padarė didelę klaidą; jis visiškai neįvertino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jėgos, Ukrainos vadovybės ir Ukrainos žmonių drąsos, taip pat neįvertino NATO ir partnerių vienybės teikiant paramą Ukrainai“, – teigė J. Stoltenbergas.
Anot jo, V. Putinui nepavyko pasiekti savo tikslų siekiant susilpninti NATO aljansą.
„Viena iš pagrindinių jo žinučių šio karo pradžioje buvo ta, kad jis nori mažiau NATO. Iš tikrųjų jis siūlė pasirašyti susitarimą, kad NATO nebebūtų plečiama. Dabar jis gauna daugiau NATO ir dvi naujas NATO nares, įskaitant Suomiją, turinčią sieną... su Rusija, padvigubinančią NATO sieną su Rusija“, – sakė jis.
„Tai nereiškia, kad mes nematome sunkumų, su kuriais Ukraina susiduria Donbase, rimtumo“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO vadovas sakė nekreipiantis dėmesio į V. Putino retoriką ir vertinantis jį pagal jo veiksmus.
„Tai, ką jis daro Ukrainoje, yra brutalus tarptautinės teisės pažeidimas. Tai yra karas, dėl kurio žuvo daug civilių gyventojų, civilių ir patirta milžiniškų nuostolių“, – sakė jis.
Pasak J. Stoltenbergo, pasiekimai NATO aukščiausiojo lygio susitikime Madride yra karinio aljanso „pergalė“.
„NATO pergalė yra tai, kad mes dar kartą pademonstravome savo vienybę ir gebėjimą keistis, prisitaikyti, kai pasaulis keičiasi“, – sakė NATO vadovas.
„Gyvename pasaulyje, kuriame matome brutalų jėgos panaudojimą prieš artimą NATO kaimynę, artimą NATO partnerę Ukrainą, ir tai yra priežastis, dėl kurios gerokai sustiprinome ir toliau stiprinsime savo buvimą rytinėje aljanso dalyje, kad pašalintume bet kokią galimybę Maskvai klaidingai apskaičiuoti ar nesuprasti mūsų pasirengimo saugoti ir ginti sąjungininkus“, – sakė jis.
18:40 | Bidenas: NATO sugebėjo pasikeisti prisitaikydama prie naujų grėsmių
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad NATO sugebėjo pasikeisti prisitaikydama prie sparčiai besikeičiančios saugumo padėties pasaulyje.
„Manau, visi sutiksime, kad tai buvo istorinis NATO viršūnių susitikimas“, – sakė J. Bidenas, kalbėdamas žurnalistams susitikimo baigiamojoje spaudos konferencijoje.
„Šis viršūnių susitikimas buvo skirtas mūsų aljansų stiprinimui, susiduriant su dabartiniais pasaulio iššūkiais ir [ruošiantis] grėsmėms, su kuriomis susidursime ateityje“, – kalbėjo JAV prezidentas.
Tris dienas trukusiame aukščiausiojo lygio susitikime J. Bideno administracija paskelbė apie planus sustiprinti JAV karinį buvimą Europoje, o Turkija, Suomija ir Švedija sudarė susitarimą, atvėrusį kelią Šiaurės šalių stojimui į NATO.
Be to, Aljansas atnaujino savo strateginę koncepciją, kurioje atsispindi, kad Kinijos „prievartos politika“ yra iššūkis Vakarų bloko interesams, o Rusija pavadinta „didžiausia ir tiesiogine grėsme“ sąjungininkėms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
J. Bidenas pažymėjo, kad kai NATO prieš 12 metų pastarąjį kartą atnaujino savo strateginę koncepciją, Rusija buvo vadinama partnere, o Kinija dokumente net nebuvo paminėta.
„Pasaulis nuo to laiko pasikeitė, labai pasikeitė“, – sakė J. Bidenas.
18:11 | Lavrovas: tarp Rusijos ir Vakarų leidžiasi nauja „geležinė uždanga“
Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą tarp Rusijos ir Vakarų leidžiasi nauja „geležinė uždanga“.
„Kalbant apie geležinę uždangą, iš esmės ji jau leidžiasi“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas.
„Jie turėtų būti atsargūs, kad nieko nesuspaustų“, – šmaikštavo jis.
„Procesas prasidėjo“, – kalbėjo S. Lavrovas po derybų su kolega iš Baltarusijos.
S. Lavrovas sakė, kad Rusija nepalaiko jokių santykių su Europos Sąjunga nuo 2014 metų, kai po Maidano revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Kremliui palankus režimas, Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Jis teigė, kad Maskva „nuo šiol“ nepasitikės Vašingtonu ir Briuseliu.
„ES visiškai nesuinteresuota suprasti mūsų interesų“, – pridūrė S. Lavrovas.
„Ją domina tai, kas nuspręsta Briuselyje. O tai, kas buvo nuspręsta Vašingtone, buvo nuspręsta Briuselyje“, – kalbėjo jis.
Vakarų šalys įvedė beprecedenčių sankcijų Maskvai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į Ukrainą.
Vakarai taip pat teikia didelę karinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui, kurio pajėgos įnirtingai stengiasi atremti Rusijos invaziją.
17:45 | Johnsonas: Rusijos pasitraukimas iš Gyvačių salos rodo, kad Ukrainos pavergti neįmanoma
Rusijos kariuomenės pasitraukimas iš strategiškai svarbios Juodosios jūros Gyvačių salos rodo prezidento Vladimiro Putino strateginių tikslų Ukrainoje beprasmiškumą, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
„Galiausiai paaiškės, kad Putinui neįmanoma išlaikyti šalies, kuri nesutiks su jo valdžia“, – per spaudos konferenciją po NATO viršūnių susitikimo Madride sakė B. Johnsonas.
Jis pridūrė, kad bet koks taikos susitarimas priklausys tik nuo Ukrainos, pabrėždamas NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovų vieningą poziciją dėl Rusijos.
„Mes matome, ką gali padaryti Ukraina, kad išstumtų rusus atgal, – sakė B. Johnsonas. – Matėme, ką jie padarė aplink Kyjivą ir Charkivą, o dabar – Gyvačių saloje. Manau, kad teisingiausia būtų ir toliau eiti NATO nustatytu keliu, kad ir kaip būtų sunku.“
Vokietijoje vykusiame G-7 grupės vadovų susitikime B. Johnsonas su kitais lyderiais juokavo, kad galėtų pasekti V. Putino pavyzdžiu ir pozuoti nuotraukoms iki pusės apsinuoginę, kad parodytų savo „kietumą“.
Rusijos lyderis atrėžė, kad būtų „bjauru“ pamatyti B. Johnsoną ir kitus lyderius apnuogintomis krūtinėmis.
Tačiau britų premjeras nepratęsė šio žodžių karo, tik pareiškė, jog V. Putinas turėtų verčiau pagalvoti „apie savo barbariškų veiksmų pasekmes“, įskaitant NATO planuojamą Suomijos ir Švedijos priėmimą į Aljansą.
„Svarbiausia išvada, kurią Vladimiras Putinas turėtų padaryti po šiandienos ir kelių pastarųjų dienų NATO, o anksčiau ir Didžiojo septyneto viršūnių susitikimų, yra ta, kad mes visiškai vieningai smerkiame tai, ką jis daro Ukrainoje“, – sakė B. Johnsonas.
Jis pabrėžė, kad dėl Rusijos veiksmų NATO narės yra įsipareigojusios gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto.
Premjeras pridūrė, kad JK „iki dešimtmečio pabaigos gynybai skirs 2,5 proc. BVP“, nors Londone kilęs ginčas dėl to, ar B. Johnsono vyriausybė iš tiesų laikosi šio įsipareigojimo.
17:18 | JT: humanitarinė pagalba Ukrainoje reikalinga beveik 16 mln. žmonių
Beveik 16 mln. ukrainiečių reikia humanitarinės pagalbos, pranešė Jungtinių Tautų nuolatinis koordinatorius Osnat Lubrani Ukrainoje.
„Šiandien Ukrainoje beveik 16 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos – vandens, maisto, sveikatos priežiūros paslaugų, stogo virš galvos ir apsaugos“, – spaudos konferencijoje sakė O. Lubrani, praneša CNN.
Pranešama, kad skaičiai nėra galutiniai ir gali būti patikslinti.
O. Lubrani taip pat pridūrė, kad mažiausiai šeši milijonai žmonių dėl karo buvo perkelti šalies viduje, o dar 5,3 mln. žmonių pasitraukė iš šalies.
16:53 | Apšaudytas Slovjanskas
Slovjanskas ketvirtadienį apšaudytas kasetiniais šaudmenimis, rašo UNIAN. Anot miesto mero Vadimo Liacho, smūgio metu buvo sužeisti šeši žmonės.
16:46 | Johnsonas tiki Ukrainos galimybėmis nugalėti Rusiją iki metų galo
Ukrainos vyriausybė turi realų planą, galintį pakeisti karo eigą, ir tuo planu pasidalijo su savo partneriais, „European Pravda“ sako JK premjeras Borisas Johnsonas, rašo UNIAN.
Apie tai B. Johnsonas kalbėjo paklaustas dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio planų laimėti karą jau šiemet. B. Johnsonas teigė optimistiškai vertinantis Kyjivo galimybes ir taip pat priminė apie savo neskelbtą vizitą Ukrainos sostinėje likus savaitei iki G7 ir NATO aukščiausiojo lygio susitikimų.
„Prieš prasidedant šiai aukščiausiojo lygio susitikimų serijai nuvykau į Ukrainą būtent tam, kad suprasčiau, kokia yra V. Zelenskio ir Ukrainos valdžios institucijų vizija. Ir jie mato galimybę pakeisti karo dinamiką šiais metais, net ir artimiausiais mėnesiais. Todėl dabar svarbu kuo daugiau padėti, kad Ukraina galėtų išsilaikyti“, – sakė jis.
JK premjeras pritarė, kad Ukrainai reikia tiekti papildomų ginklų.
„Su tuo susijęs ypač svarbus MLRS tiekimas Ukrainai. Mane stebina, kaip efektyviai ukrainiečiai mokosi jais naudotis“, – pridūrė jis.
„Tikiu, kad Ukraina turi viską, ko reikia, kad nustumtų Rusiją atgal prie sienų, kurios buvo iki 2022 m. vasario 24 d. Būtent tokio rezultato Volodymyras Zelenskis ir siekia“, – teigė jis.
Birželio pradžioje Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarų ginklų tiekimas Ukrainai gali „pratęsti ginkluotą konfliktą“, o Rusija esą padarys atitinkamas išvadas, jei Vakarai aprūpins Ukrainą ilgo nuotolio raketomis.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis savo kalboje G7 vadovų susitikime teigė, kad nori užbaigti Rusijos sukeltą karą iki 2022 m. pabaigos.
16:34 | Lukašenka apie branduolinio ginklo panaudojimą: Maskva turėtų būti pasirengusi
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, bendraudamas su iš Maskvos atvykusiu Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad Maskva „turi būti pasirengusi branduolinio ginklo panaudojimui“ ir pasiskundė, kad Baltarusija tokio neturi.
Kremliaus išlaikytinis Baltarusijoje pasiūlė Maskvai „būti pasirengusiai“ branduolinio ginklo panaudojimui, pažymėjęs, kad Baltarusijos teritorijoje branduolinių užtaisų sandėlių nėra.
Anksčiau Rusijos prezidentas V. Putinas paskelbė perduosiantis Minskui oro gynybos sistemas, kurios gali paleisti ir branduolinę galvutę turinčias raketas. Tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad branduolinio ginklo Baltarusijai jis perduoti šiuo metu neketina.
„Jie juk skraido, treniruojasi. Kodėl treniruojasi? Kam branduolinius tuštučius skraidina? – retoriškai klausė jis susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru metu.
16:15 | JAV paskelbs apie dar 800 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai
JAV artimiausiomis dienomis paskelbs apie papildomą 800 mln. dolerių vertės saugumo sistemų pagalbą Ukrainai, pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas, rašo „Sky news“.
Kalbėdamas NATO aukščiausiojo lygio susitikime JAV prezidentas teigė, kad tai bus naujos pažangios vakarietiškos priešlėktuvinės gynybos sistemos, priešlėktuvinės radiolokacinės sistemos, papildoma amunicija daugkartinių raketų paleidimo sistemai HIMARS ir daugiau HIMARS iš kitų šalių.
Anot jo, dauguma NATO narių eina link to, kad viršys aljanso įsipareigojimą gynybai skirti 2 proc. BVP.
15:59 | „Iš pradžių nugalėti Rusiją, o tik tada derėtis“, – Didžioji Britanija NATO susitikimo metu
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė Lizz Truss pareiškė, kad taikos derybas su Rusija galima pradėti tik po to, kai ji pralaimės Ukrainai.
„Mums būtina užtikrinti Rusijos pralaimėjimą Ukrainoje. Tai yra svarbu Europos saugumui, laisvei ir demokratijai. Tai yra vienintelis būdas, kuriuo mes galime pasiekti ilgalaikės taikos Europoje“, – pareiškė ji NATO susitikimo Madride metu.
Ji taip pat pažymėjo, kad neįžvelgia galimybių deryboms su Rusija, kol jos kariuomenė lieka Ukrainos teritorijoje.
„Yra žmonės, kurie kalba, kad yra galimybių deryboms dabar, tuo metu, kai Rusija dar Ukrainoje. Tačiau aš galvoju, kad tai reikštų apgaulingą taiką. Tai nulemtų tolimesnę agresiją ateityje. Mes turime išmokti praeities klaidas – Minsko protokolo klaidas, pavyzdžiui, kuris nesugebėjo užtikrinti ilgalaikės taikos regione“, – pažymėjo Didžiosios Britanijos URM atstovė.
„Iš pradžių turime nugalėti Rusiją, o tada derėtis“, – pažymėjo ji.
15:26 | Lukašenka: kam mums tie karai ir įtampos, aprūpinsim Kaliningradą kitais keliais
Kalbėdamas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Baltarusijos diktatorius pareiškė, kad Lietuva yra pati atsakinga už ES sankcijų Kaliningrado tranzitui taikymą, bet tuo pačiu pripažino, kad Baltarusija su Rusija gali aprūpinti eksklavą ir kitais būdais.
Kalbėdamas apie viešojoje erdvėje pasirodžiusias kalbas dėl galimo „Suvalkų koridoriaus“ užgrobimo, jis pareiškė, kad jie patys apie tai nekalba, o Rusija ir Baltarusija turi pakankamai „pajėgumų ir galimybių aprūpinti Kaliningradą“.
„Be visokių karų ir įtampų. Mes turime su Rusija pakankamai pajėgumų ir priemonių, kad galėtume nugabenti krovinius į Kaliningradą. Mes su Putinu labai rimtai šiuos klausimus aptarinėjome“, – pokalbio metu aiškino Baltarusijos diktatorius.
Tranzito apribojimą Kaliningradui jis pavadino „ekonominiu karu“.
Leidinys „Politico“ anksčiau paskelbė straipsnį, kuriame dėl hipotetinės Rusijos puolimo grėsmės Suvalkų koridorių pavadino „pavojingiausia vieta Žemėje“. Atsižvelgdama į tai, Lenkijos užsienio reikalų ministerija pažadėjo NATO viršūnių susitikime Madride iškelti šios atkarpos saugumo klausimą. Lenkijos atstovas Marcinas Przydaczas taip pat sakė, kad Varšuva imsis veiksmų, siekiant padidinti aljanso pajėgų buvimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Lietuva paskelbė nuo birželio 18 dienos draudžianti sankcionuotų prekių tranzitą tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos. Rusijos valdžia šį sprendimą palygino su blokada ir pažadėjo atsakomąsias priemones. Lietuvos valdžios institucijos savo veiksmus aiškina ES sankcijų laikymusi.
Vėliau Lietuvos valdžia derėjosi su Europos Komisija, kuri rengia papildomas rekomendacijas dėl prekių, kurioms taikomos sankcijos, tranzito. Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, Briuselis paaiškinimus paskelbs artimiausiu metu.
Analogiška situacija Kaliningradui susidarė ir Norvegijos archipelage Svalbarde, kur rusai turi savo angliakasybos bazę. Norvegai uždraudė siųsti krovinius ten dirbantiems angliakasiams dėl ES įvestų sankcijų.
14:58 | Rusija skelbia laikanti per 6 tūkst. ukrainiečių karo belaisvių
Rusija laiko daugiau kaip 6 tūkst. ukrainiečių karo belaisvių, pranešė Gynybos ministerija ketvirtadienį, praėjus dienai po to, kai abi šalys apsikeitė į nelaisvę paimtais kariais.
„Iš viso į nelaisvę paimta arba pasidavė daugiau kaip 6 tūkst. Ukrainos karių“, – sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.
Trečiadienį Rusija perdavė Ukrainai 144 karo belaisvius. Ukraina išlaisvino lygiai tiek pat į nelaisvę paimtų rusų karių.
14:36 | Švedija siunčia daugiau karinės pagalbos Ukrainai
Švedija planuoja nusiųsti papildomos karinės pagalbos Ukrainai, įskaitant prieštankinius ginklus, paramos ginklus ir išminavimo įrangą.
Ginkluotės, kurios, kaip nurodė Švedija, prašė Kyjivas, paketas yra vertas maždaug 500 mln. kronų (46,6 mln. eurų).
„Svarbu, kad demokratinių Europos šalių parama Ukrainai būtų nepertraukiama ir ilgalaikė“, – sakė švedų gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas). Jį citavo Švedijos naujienų agentūra TT.
Ministras nesakė, kada ir kaip ginkluotė bus pristatyta, bet nurodė: „Visi suinteresuoti, kad ji būtų pristatyta kuo greičiau.“
14:19 | Medvedevas kirto dėl Kaliningrado: Privalome duoti atsaką, sankcijos Rusijai – priežastis karui
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sako, kad sankcijos prieš Rusiją galėtų gali būti vertinamos kaip agresija ir tapti karo priežastimi.
„Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad tam tikromis aplinkybėmis tokios priešiškos priemonės taip pat gali būti kvalifikuojamos kaip tarptautinės agresijos aktas. Ir netgi kaip casus belli (karo pateisinimas)“, – „Reuters“ cituoja D. Medvedevą.
„Rusija turi teisę gintis“, – pridūrė jis.
Tuo metu kalbėdamas apie Lietuvos draudimą Rusijai gabenti sankcionuotus krovinius į Kaliningradą, D. Medvedevas pareiškė, kad „tai yra grėsmė Rusijos Federacijai, turime duoti atsaką“.
Birželio 17-ąją įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.
Reaguodama į tai Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku.
13:53 | Nemato galimybės karą baigti iki Zelenskio numatytos datos
Cituodama Pentagono atstovą Johną Kirby, „Bloomber“ skelbia, kad JAV nemato galimybės Rusijos invazijos į Ukrainą pabaigti iki metų pabaigos, skirtingai nei yra kalbėjęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Norėtume, kad karas baigtųsi šiandien. Ir jis gali baigtis šiandien, jei Putinas pasielgs teisingai. Tačiau Putinas nerodo ketinimo derėtis. Jis rodo ketinimą ir toliau pulti Ukrainą ir siekti karinių tikslų“, – sakė pridurdamas, kad Vašingtonas ir toliau padės Ukrainai stiprinti gynybą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje G-7 (Didžiojo septyneto) lyderių susitikime pareiškė norintis užbaigti Rusijos pradėtą karą iki 2022 metų pabaigos.
Netrukus po to Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas birželio 28-ąją ciniškai pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis, kai Kyjivas duos įsakymą padėti ginklus ir kapituliuos.
13:27 | Per ataką nukentėjo 11-metė
Charkivo regione per Rusijos atakas žuvo vienas žmogus, o šeši buvo sužeisti, įskaitant 11-metę, skelbia Charkivo gubernatorius Olehas Synehubovas.
Dėl sužalojimų mergaitė paguldyta į ligoninę. O. Synehubovas praneša, kad jos būklė yra „vidutinė“. „Telegram“ jis paskelbė:
„Mūšiai regione tęsiasi. Charkivo kryptimi okupantai vykdo mūšius, bando sutramdyti mūsų kariuomenę. Priešas šaudo iš tankų, minosvaidžių, artilerijos ir reaktyvinės artilerijos į mūsų kariuomenės pozicijas ir į taikius miestus bei kaimus“.
12:58 | Iš Rusijos okupuoto Ukrainos uosto išplaukė 7 tūkst. tonų grūdų gabenantis laivas
Laivas, gabenantis 7 000 tonų grūdų krovinį, išplaukė iš Ukrainos Berdiansko uosto, šiuo metu kontroliuojamo Rusijos pajėgų, ketvirtadienį pranešė Maskvos primestos vietos administracijos pareigūnas.
„Po daugelio mėnesių pertraukos pirmasis prekinis laivas paliko Berdiansko komercinį uostą – 7 000 tonų grūdų keliauja į draugiškas šalis“, – per platformą „Telegram“ parašė prorusiškos vietos administracijos vadovas Jevgenijus Balickis.
Per šią kelionę „saugumą užtikrina“ Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai, nurodė J. Balickis ir pridūrė, kad uosto akvatorija buvo išminuota.
Berdianskas yra Azovo jūros uostamiestis Ukrainos pietrytinėje Zaporižios srityje.
12:30 | Ukraina nutraukė ryšius su Sirijai, šiai pripažinus separatistines „respublikas“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad Kyjivas nutraukia diplomatinius ryšius su Damasku, Maskvos sąjungininkei Sirijai pripažinus „liaudies respublikomis“ pasiskelbusių separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę.
Vadinamosios Donecko ir Luhanso „liaudies respublikos“, kurių nepriklausomybę Maskva pripažino vasarį, yra Donbaso regione. Šie dariniai nuo 2014 metų kovoja su Ukrainos pajėgomis, o nuo vasario pabaigos, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, šis regionas yra intensyvių kovos veiksmų zona.
Sirija išprovokavo Ukrainos pyktį, trečiadienį tapusi antrąja po Rusijos valstybe, pripažinusia dvi separatistines „respublikas“.
„Tarp Ukrainos ir Sirijos nebebus jokių santykių“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad sankcijų spaudimas Sirijai „bus dar didesnis“.
Šį Sirijos žingsnį V. Zelenskis pavadino „nieko vertu pranešimu“.
12:00 | Rusija sprunka iš Gyvačių salos: po ukrainiečių raketų liūties nusprendė pranešti, kad „kariai užduotį atliko“
Rusijos gynybos ministerija oficialiai patvirtino, kad rusų kariai traukiasi iš strategiškai svarbios Gyvačių salos. Tačiau propagandos žinutėje yra nurodyta, kad „rusų kariai įvykdė užduotis“.
Nepaisant to, per paskutinę savaitę Gyvačių sala buvo ne sykį masyviai apšaudyta Ukrainos raketomis ir dronais. Rusija patyrė milžiniškų nuostolių, vien per paskutines kelias dienas, anot Ukrainos žiniasklaidos, šioje saloje netekę trijų oro gynybos sistemų „Pancyr S1“.
Ukrainos operatyvinė vadavietė „Pivden“ skelbia, kad šiąnakt buvo įvykdyta dar viena sėkminga operacija Gyvačių saloje, po kurios Rusijos pajėgos skubiai evakavo likučius dviem kateriais. „Tikėtina, jie paliko salą“, – buvo skelbiama ukrainiečių pranešime.
Rusijos gynybos ministerija tuo metu skelbia, kad pasitraukdama iš Gyvačių salos šalis pasaulinei bendruomenei „demonstruoja gerą valią“ ir nebus sudaromos kliūtys grūdų iš Ukrainos teritorijos eksportui.
11:49 | Išaugo atakos Mykolajive aukų skaičius
Pranešama, kad iš viso šeši civiliai žuvo ir šeši buvo sužeisti per Rusijos raketos smūgį į daugiabutį Mykolajivo mieste trečiadienio rytą.
„2022 m. birželio 29 d. ryte į Mykolajivą ir jo apylinkes buvo paleista per 10 raketų. Nukentėjo daugiabutis. Pranešama, kad iki šiol šeši civiliai žuvo ir šeši sužeisti. Raketos taip pat pataikė į poilsio centrą ir garažų kooperatyvą“, – skelbia Mykolajivo karinė administracija.
11:08 | Ukrainos žiniasklaida: Zelenskis svarsto paleisti savo ministrų kabinetą, ieško kandidato į premjerus
Rudenį gali būti atstatydintas visas Denyso Šmyhalio vadovaujamas Ukrainos ministrų kabinetas arba keli neefektyviausi ministrai, o prezidento Volodymyro Zelenskio komanda jau svarsto kandidatus į premjero postą, skelbia Ukrainos leidinys „Ukrainska Pravda“, remdamasis savo šaltiniais.
Leidinio teigimu, prezidento V. Zelenskios aplinkos žmonės pasakoja, kad iki karo suburta D. Šmyhalio vyriausybė buvo gera priimtų sprendimų vykdytoja, koordinavusi savo veiksmus su prezidento kabinetu.
Tačiau nuo Rusijos invazijos pradžios prezidentūra iš ministrų kabineto pasigenda didesnės iniciatyvos ir kūrybiškumo.
„Ukrainska Pravda“ šaltinių teigimu, D. Šmyhalio kabinetas tebelaukia nurodymų, o V. Zelenskis neturi laiko pats spręsti visas problemas. Minimas problemų pavyzdys – Ukrainos dėl karo kilusi degalų krizė.
„Jaučiame didėjantį susierzinimą, kuris anksčiau ar vėliau prives prie šios vyriausybės atleidimo“, – pripažino vienas „Ukrainska Pravda“ pašnekovų.
10:31 | Ekspertas: ar Baltarusija puls Ukrainą, pamatysime iki liepos 15-osios
Baltarusija pastaruoju metu dirbtinai kuria įtampą Ukrainos šiaurėje, skelbia ilgalaikes karines pratybas ir savo elgesiu kursto kalbas apie galimą tiesioginį įsitraukimą į Rusijos karą prieš Ukrainą. Karo eksperto Oleksandro Musijenkos teigimu, puolimo tikimybė bus aiški iki liepos 15-osios, kuomet Baltarusijoje turėtų baigtis „mobilizacinės pratybos“.
„Baltarusijos padalinius reikia stiprinti Rusijos pajėgomis. O šiandien nematyti Rusijos pajėgų judėjimo dideliu kiekiu ruošiantis dislokuoti smogiamuosius dalinius, kurie galėtų judėti Ukrainos kryptimi. Mes su tuo jau turime karčios patirties. Tokie dalykai matyti iš kart…“ – televizijai „1+1“ pasakojo jis.
Šiandien Baltarusija vykdo įvairius manevrus ir stengiasi palaikyti įtampą, tvirtina ekspertas. Eilinis etapas – mobilizacinių rezervų patikra, kuri turėtų trukti iki liepos 15-osios.
„Iki liepos 15-osios pamatysime, ar išaugs jų kiekis dėl mobilizacinės parengties ir rezervų patikros. Tačiau didelės smogiamosios grupuotės kol kas nematyti“, – pažymėjo O. Musijenka.
10:06 | Oslas: Norvegija nepažeidžia sutarties, blokuodama Rusijos krovinių gabenimą
Norvegija nepažeidžia šimtmečio senumo sutarties dėl Svalbardo salyno Arktyje, blokuodama Rusijos krovinių gabenimą į salas, trečiadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministrė, Maskvai pagrasinus imtis atsakomųjų priemonių.
„Norvegija nepažeidžia Svalbardo sutarties“, – naujienų agentūrai AFP sakė Anniken Huitfeldt.
„Norvegija nesistengia sudaryti kliūčių tiekimui“ į Rusijos akmens anglių gavybos gyvenvietę šiame regione, sakė ministrė, Rusijos užsienio reikalų ministerijai anksčiau pranešus, kad dėl šio klausimo iškvietė Norvegijos reikalų patikėtinę.
Maskva apkaltino Norvegiją, kad ši sutrikdė Rusijos generalinio konsulato darbą Špicbergene, didžiausioje Svalbardo salyno saloje.
Norvegija turi suverenias teises į Svalbardą, tačiau leidžia daugiau nei 40 šalių piliečiams lygiomis teisėmis eksploatuoti salose esančias didžiules gamtinių išteklių atsargas.
09:43 | JAV analitikai: rusai siekia naujų teritorijų
Kremlius ketina užgrobti ne tik Donecko ir Luhansko sričių teritorijas, rusų okupantai ir toliau bando veržtis į gyvenvietes į šiaurę nuo Charkivo, praneša JAV Karo studijų instituto analitikai naujausioje savo ataskaitoje.
Joje pažymima, kad Rusijos daliniai buvo nukreipti į antraeilius rajonus, siekiant paspartinti Donecko ir Luhansko sričių teritorijų užgrobimą.
Tuo pat metu analitikai nurodė, kad birželio 29 dieną Rusijos kariai šturmavo Dementijevką, esančią apie 15 km į šiaurę nuo Charkivo. Nors rusai teigia, kad ataka buvo sėkminga, Charkivo karinės administracijos vadovas Olegas Synehubovas tvirtina, kad Ukrainos gynėjai ataką atrėmė.
Dėl to JAV karo analitikai mano, kad palei fronto liniją esančių gyvenviečių Charkivo srityje kontrolė yra labai ginčytina.
„Nuolatinė kova dėl tokių gyvenviečių, esančių į šiaurę nuo Charkivo, kontrolės rodo, kad nors Kremlius teigia teikiantis pirmenybę Donbaso užėmimui, jis taip pat siekia įtvirtinti Ukrainos teritorijos kontrolę už Donecko ir Luhansko regionų ribų“, – rašoma ataskaitoje.
09:20 | Putinas neigia, kad rusai smogė parduotuvių centrui Kremenčuke
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad Maskvos pajėgos yra atsakingos už šios savaitės smūgį sausakimšam parduotuvių centrui Ukrainos Kremenčuko mieste, per kurį žuvo 20 žmonių.
„Mūsų kariuomenė neatakuoja jokių civilinės infrastruktūros objektų. Turime visus pajėgumus žinoti, kas kur yra“, – tikino V. Putinas spaudos konferencijoje Turkmėnijos sostinėje Ašchabade.
#Putin denies the terrorist attack on #Kremenchuk shopping mall: "The #Russian army does not strike any civilian objects. There is no need for that." pic.twitter.com/qg3pP461jY
— NEXTA (@nexta_tv) June 30, 2022
„Niekas iš mūsų tiesiog taip sau, bet kaip, nešaudo. Paprastai tai daroma remiantis žvalgybos duomenimis apie taikinius... tikslaus nutaikymo ginklais“, – teigė invaziją, kuri pražudė dešimtis tūkstančių civilių, į Ukrainą pradėjęs V. Putinas.
„Esu įsitikinęs, kad [ir] šį kartą viskas buvo daroma kaip tik taip“, – pridūrė V. Putinas.
08:53 | „Amnesty International“: Mariupolio teatrą subombardavo rusai
Ukrainos Mariupolio miesto teatrui, kuriame slėpėsi civiliai, kovo mėnesį tikriausiai smogė Rusijos aviacija, įvykdydama karo nusikaltimą, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ ataskaitoje.
„Iki šiol kalbėdavome apie įtariamą karo nusikaltimą. Dabar galime aiškiai sakyti, kad tai buvo karo nusikaltimas, įvykdytas Rusijos ginkluotųjų pajėgų“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Amnesty International“ Ukrainos skyriaus vadovė Oksana Pokalčuk.
„Šiuos sprogimus sukėlė... dvi 500 kg bombos“, numestos iš lėktuvo, sakė ji, atmesdama Rusijos pareiškimus, kad teatrui smogė patys miesto gynėjai ukrainiečiai.
Vis dėlto organizacija taip pat nustatė, kad žuvusiųjų skaičius galėjo būti mažesnis, nei manyta iš pradžių.
08:27 | JAV žvalgybos vadovė prabilo apie Putino tikslus Ukrainoje: vaizdas – „gana niūrus“
Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori užgrobti didžiąją dalį Ukrainos teritorijos, įsitikinusi JAV Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines, todėl, jos teigimu, karo vaizdas Ukrainoje išlieka „gana niūrus“.
„Mes vis dar esame tokioje padėtyje, kai žiūrime į prezidentą Putiną ir manome, kad jis iš tikrųjų turi tuos pačius politinius tikslus... tai yra, jis nori užvaldyti didžiąją Ukrainos dalį“, – „Reuters“ cituoja A. Haines.
JAV Nacionalinės žvalgybos direktorė taip pat sakė, kad Amerikos žvalgybos tarnybos labiausiai tikėtinu konfrontacijos scenarijumi laiko sunkų konfliktą, kurio metu rusų okupantai pasieks tik tam tikrą sėkmę, bet ne „prasiveržimą link Putino tikslo“.
07:55 | JAV perduoda Ukrainai 1,3 mlrd. dolerių žadėtos ekonominės pagalbos
JAV Iždo departamentas trečiadienį paskelbė apie 1,3 mlrd. dolerių (1,23 mlrd. eurų) perdavimą Ukrainai – ši suma yra dalis 7,5 mlrd. dolerių (7,12 mlrd. eurų) pagalbos paketo, kurį prezidento Joe Bideno administracija gegužę pažadėjo skirti Kyjivui.
„Perduodami šią ekonominę pagalbą dar kartą patvirtiname savo ryžtingą įsipareigojimą Ukrainos žmonėms, kurie ginasi nuo Putino agresijos karo ir stengiasi stabilizuoti savo ekonomiką“, – sakoma iždo sekretorės Janet Yellen pareiškime.
Ši suma, kuri yra prezidento J. Bideno gegužę pasirašyto 7,5 mlrd. dolerių pagalbos paketo dalis, bus pervesta per Pasaulio banką.
07:08 | Įtampų fone „Gazprom“ tieks daugiau dujų Kaliningradui
Rusijos valstybinė gamtinių dujų gamintoja „Gazprom“ padidins dujų tiekimą Baltijos eksklavui Kaliningradui, trečiadienį pranešė regiono gubernatorius Antonas Alichanovas, didėjant įtampai su Lietuva.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužę pareiškė „Gazprom“, kad ši turėtų apsvarstyti galimybę padidinti suskystintų gamtinių dujų tiekimą Kaliningradui.
A. Alikhanovas sakė, kad sprendimas padidinti tiekimą buvo priimtas susitikus su Rusijos vicepremjeru Aleksandru Novaku.
Kaliningrade yra Rusijos Baltijos jūros laivynas ir Rusijos branduolinių raketų „Iskander“ dislokavimo vieta.
06:38 | Putinas sureagavo į NATO plėtrą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Rusijos valstybinei televizijai po derybų su regionų lyderiais Centrinėje Azijoje buvusioje sovietinėje Turkmėnistano valstybėje trečiadienį pareiškė:
„Su Švedija ir Suomija neturime problemų, kurias turime su Ukraina. Jei jie nori prisijungti prie NATO, pirmyn.
Tačiau jie turi suprasti, kad anksčiau jokios grėsmės nebuvo, o dabar, jei ten bus dislokuoti kariniai daliniai ir infrastruktūra, turėsime reaguoti tuo pačiu ir sukurti tokias pačias grėsmes teritorijoms, iš kurių kyla grėsmės mums“, – pagrasino Rusijos diktatorius.
V. Putinas pridūrė, kad Maskvos santykiai su Helsinkiu ir Stokholmu neišvengiamai pablogės dėl jų narystės NATO.
„Tarp mūsų viskas buvo gerai, bet dabar gali kilti įtampa, aišku, kad kils. Tai neišvengiama, jei mums kils grėsmė“, – sakė V. Putinas.
Trečiadienį Suomija ir Švedija sulaukė oficialaus kvietimo prisijungti prie NATO. Tiesa, stojimo procesas vis dar tęsiasi, nes šalių stojimo protokolą turi ratifikuoti visos NATO šalys narės.
06:10 | Didžioji Britanija pažadėjo dar daugiau pagalbos Ukrainai
Didžioji Britanija pažadėjo dar 1 mlrd. svarų (1,16 mlrd. eurų) karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant oro gynybos sistemas ir bepiločius orlaivius.
Į paketą įeina „sudėtingos oro gynybos sistemos, bepiločiai orlaiviai, moderni nauja elektroninė karo įranga ir tūkstančiai Ukrainos kariams būtinų rinkinių“, sakoma „Reuters“ pranešime.
Tai bus „pirmasis žingsnis“, leidžiantis Ukrainai peržengti „drąsios gynybos“ pastangas ir pereiti prie „puolamųjų operacijų“, skirtų teritorijai atgauti.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad Vladimiro Putino atakos prieš Ukrainą buvo „vis barbariškesnės“, nes Rusijos lyderis „nesugeba pasiekti laimėjimų, kurių tikėjosi, o šio karo beprasmiškumas tampa aiškus visiems“.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► NATO lyderiai trečiadienį sutarė oficialiai pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, Turkijai sutikus atsisakyti savo prieštaravimų dėl šių Šiaurės šalių narystės.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO lyderiams trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija, reikia modernių ginklų ir finansinės pagalbos.
► Norvegija trečiadienį pranešė, kad padovanos Ukrainai tris salvinės raketų ugnies sistemas, kai panašius sprendimus priėmė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos.
► JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė planus sustiprinti JAV pajėgas Europoje ir pabrėžė, kad mūsų dienomis Aljansas yra reikalingesnis „negu kada nors anksčiau“.
► Vokietija ketina didinti investicijas į gynybą, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir taps didžiausia NATO finansuotoja Europoje, antradienį pažadėjo kancleris Olafas Scholzas.
► Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas per NATO viršūnių susitikimą Madride ragins sąjungininkes didinti išlaidas gynybai, reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, antradienį pranešė jo biuras.
