Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:55 | JAV atstovė paaiškino, kokiu atveju Putinas svarstytų griebtis derybų
JAV žvalgybos vadovas sako, kad Maskvos pajėgos stokoja karinės jėgos tam, kad būtų surenktos didelio masto atakos prieš Ukrainą, rašo „The Guardian“.
Žvalgybos duomenimis, rusų okupantų karinis pasipriešinimas yra taip sumenkęs, kad okupantai neįstengia vykdyti naujų puolimų, todėl orientuojasi į jau okupuotų teritorijų išsaugojimą.
JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines teigė, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino strategija greičiausiai yra tęsti karą Ukrainoje kiek įmanoma ilgiau, kol Vakarų parama Kyjivui sumažės.
Pasak JAV atstovės, nepaisant to, kaip ukrainiečiams pasiseks įvykdyti kontrpuolimą prieš Rusijos kariuomenę, vargu, ar šiais metais V. Putinas taikys tam tikras nuolaidas, siekiant taikos derybų.
Tiesa, manoma, kad diktatorius galėtų ryžtis deryboms tuo atveju, jeigu šalies viduje atsirastų politinio pažeidžiamumo grėsmė, priversianti diktatorių imtis tokių veiksmų.
A. Haines taip pat atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kol Vakarų valstybės ir toliau padeda Kyjivui, Rusijos pajėgos patiria didelių nuostolių – trūksta karių, amunicijos.
Taigi net jei ir Ukrainai kontrpuolimas nebūtų visiškai sėkmingas, teigiama, kad Rusija turbūt nebūtų pajėgi šiemet įvykdyti galingą pasipriešinimą prieš ukrainiečius.
23:16 | Rusai per keturias dienas pražudė ir sužeidė daugiau kaip 100 civilių
Per pastarąsias keturias dienas Rusijos įvykdytų atakų metu prieš Ukrainą buvo sužeista ir žuvo daugiau kaip 100 civilių, tarp jų – mažiausiai penki vaikai, rašo „SkyNews“.
„Jungtinės Valstijos niekada nenusisuks nuo to, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje“, – kalbėjo JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis
22:43 | Drono nuolaužos nukrito ant pastato
Ukrainos oro gynybos sistemos ketvirtadienį vakare numušė virš Kyjivo skrendantį droną.
UNIAN skelbia, kad bepiločio orlaivio nuolažuos nukrito ant pastato, kur įsikūręs prekybos centras, biurai.
Apie aukas nepranešama.
21:56 | Maskvos paskirti pareigūnai: netoli Rusijos oro pajėgų bazės Kryme numuštas dronas
Maskvos paskirti pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad netoli oro pajėgų bazės Rusijos aneksuotame Ukrainos Kryme buvo numuštas dronas – tai naujausias iš daugybės tokių incidentų pastarosiomis dienomis.
„Dar vienas Sevastopolio puolimas. Apie 19 val. oro gynybos pajėgos sunaikino bepilotę skraidyklę Belbeko aerodromo teritorijoje“, – platformoje „Telegram“ pranešė Maskvos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas.
21:29 | JAV ambasadorė aplankė Rusijoje kalinamą buvusį Jungtinių Valstijų jūrų pėstininką
JAV ambasadorė Lynne Tracy ketvirtadienį aplankė Rusijos pietrytiniame regione daugiau kaip ketverius metus kalinamą buvusį Jungtinių Valstijų jūrų pėstininką Paulą Whelaną.
„Šiandien ambasadorė L. Tracy Mordovijos įkalinimo kolonijoje IK-17 aplankė P. Whelaną“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė JAV ambasada Rusijoje.
„JAV vyriausybė ir toliau bendradarbiaus su Rusijos pareigūnais dėl jo bylos, kad P. Whelanas galėtų kuo greičiau grįžti namo“, – pridūrė ambasada ir nurodė, kad grąžinimas į laisvę šiuo metu yra laikomas prioritetu.
L. Tracy apsilankė kalėjime po to, kai kovo mėnesį Vašingtonas pareiškė, kad pateikė Maskvai pasiūlymą dėl P. Whelano paleidimo.
JAV teigia, kad tiek P. Whelanas, tiek „The Wall Street Journal“ (WSJ) žurnalistas Evanas Gershkovichas buvo sulaikyti nepagrįstai. Vašingtonas kaltina Maskvą įkaitų ėmimu ir neteisėtu JAV piliečių sulaikymu užsienyje.
JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby anksčiau ketvirtadienį televizijai CNN pareiškė, kad Vašingtonas deda visas pastangas, kad P. Whelanas būtų paleistas kuo greičiau.
„Raginsime rusus priimti šį pasiūlymą, kad galėtume jį iš ten išvežti“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad JAV šiuo metu bando pradėti pirmines derybas su Maskva dėl E. Gershkovicho paleidimo.
J. Kirby nurodė, kad JAV siekė, kad WSJ žurnalistui būtų suteikta daugiau konsulinių galimybių.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kovo mėnesį pareiškė, kad Vašingtonas pateikė pasiūlymą Maskvai dėl P. Whelano.
P. Whelanas 2018-aisiais buvo areštuotas Rusijoje ir nuteistas 16 metų kalėti dėl kaltinimų šnipinėjus.
Rusija ir Jungtinės Valstijos kaltina viena kitą politiniais areštais. Pastaraisiais metais šios šalys apsikeitė keliais kaliniais.
Amerikiečių moterų krepšinio lygos WNBA superžvaigždė Brittney Griner pernai Rusijoje buvo suimta dėl kaltinimų vežus narkotines medžiagas, o gruodžio mėnesį buvo paleista per apsikeitimą kaliniais, kai JAV grąžino Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Butą.
20:51 | Kyjive nugriaudėjo keletas sprogimų
Naujienų agentūros AFP žurnalistai ketvirtadienį girdėjo keletą sprogimų Ukrainos sostinėje Kyjive, kur naktį buvo įvykdyti keli išpuoliai.
AFP žurnalistas nurodė, kad matė droną, kurį bandė numušti priešlėktuvinė gynybos sistema.
Kyjivo karinė administracija pranešė, kad šiuo metu veikia oro gynybos sistemos.
Sprogimai liovėsi maždaug po 15-20 minučių.
Žurnalistai išvydo juodų dūmų debesį ore, kaip tik tuo metu, kai Kyjivo miesto karinė administracija paskelbė, kad oro pavojus baigėsi.
„Priešo dronas buvo nukautas“, – sakė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko pranešė apie „sprogimus ir gaisrą sostinės Solomjansko rajone“ ir perspėjo dėl galimų dronų nuolaužų.
Perspėjimai paskelbti po to, kai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Kyjive įvyko dar viena išpuolių banga.
Ketvirtadienio rytą Kyjivo karinės administracijos vadovas Sergejus Popko sakė, kad „tokio intensyvumo smūgių mūsų miestas nepatyrė nuo šių metų pradžios.“
S. Popko taip pat nurodė, kad tai buvo jau trečioji diena šį mėnesį, kai buvo bandoma smogti sostinei.
20:04 | ES įspėja Maskvą nenaudoti įtariamos dronų atakos karui eskaluoti
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį perspėjo Maskvą nesinaudoti įtariama dronų ataka, kuri, anot jos, buvo nukreipta prieš Kremlių, karui Ukrainoje eskaluoti.
„Raginame Rusiją nesinaudoti šia įtariama ataka kaip pretekstu toliau eskaluoti karą“, – atvykęs į Briuselyje vykstantį ES ministrų susitikimą žurnalistams sakė J. Borrellis.
„Būtent tai mums kelia nerimą: tai gali būti panaudota siekiant pateisinti didesnį žmonių šaukimą į kariuomenę, daugiau karių, daugiau išpuolių prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.
J. Borrellis teigė girdėjęs, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neigė, jog Ukraina prisidėjo prie išpuolio, kuris, Rusijos teigimu, buvo įvykdytas ankstyvosiomis trečiadienio valandomis.
Maskva pranešė, kad priešlėktuviniai daliniai numušė dronus, nutaikytus į Vladimiro Putino rezidenciją Kremliuje, ir apkaltino Ukrainą bandžius įvykdyti teroristinį aktą.
J. Borrellis sakė: „Prezidentas Zelenskis aiškiai pasakė, kad Ukraina nedalyvauja išpuoliuose, kad jie gina savo šalį, bet kovoja savo teritorijoje, kad jie nepuola Rusijos teritorijos.“
J. Borrellis buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, kuris trečiadienį paragino „fiziškai pašalinti“ V. Zelenskį dėl įtariamos dronų atakos, pavadino „įžūliu senu kvailiu“.
D. Medvedevas, remdamasis J. Borrellio perspėjimu dėl eskalacijos, anglų kalba tviteryje parašė, kad įtariama ataka „yra būtent tas konflikto eskalavimas, prie kurio jis prives“.
„Vašingtonas ir daugelis Briuselio kvailių nori būtent to“, – pridūrė D. Medvedevas.
Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad Kremlius meluoja, kaltindamas Vašingtoną sumanius įtariamą dronų ataką.
19:20 | NATO pareigūnas perspėja dėl „didelės rizikos“
NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas žvalgybai ir saugumui Davidas Cattleris teigia, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje egzistuoja „nuolatinė ir didelė rizika“, kad Rusijos taikiniais gali tapti itin svarbi sąjungininkų infrastruktūra, įskaitant jūroje nutiesti interneto kabeliai, rašo CNN.
„Yra išaugęs susirūpinimas, kad Rusija gali nusitaikyti į povandeninius kabelius ir kitą svarbią infrastruktūrą, siekiant sutrikdyti Vakarų valstybių gyvenimą, taip pat pasiekti pranašumą prieš tas šalis, kurios teikia karinę pagalbą Ukrainai“, – sakė jis.
Pasak D. Cattlerio, dagiau kaip 95 proc. tarptautininio interneto srauto perduodama per maždaug 400 jūroje esančius kabelius. Dėl internetinio ryšio tiekimo „kasdien atliekama maždaug 10 trilijonų JAV dolerių vertės finansinių operacijų“, tad, paak NATO atstovo, interneto kabeliai yra tarsi „ekonominis pagrindas“. Be to, D. Cattleris atkreipia dėmesį, kad Kinija taip pat yra itin svarbi žaidėja, kuriai svarbus jūros dugnas, mat Pekinas savo ruožtu pats siekia išplėtoti povandeninį infrastruktūrą, tačiau netikrina kitų tautų pažeidžiamumo, priešingai nei Rusija.
Šiuo metu NATO sąjungininkės, D. Cattlerio pastebėjimu, aktyviai seka esamą situaciją.
19:00 | Rusijoje užsiliepsnojo karo prievolės ir registracijos punktas
NEXTA skelbia, kad Rusijoje, Novgorodo srityje, Valdajaus mieste, užsiliepsnojo karo prievolės ir registracijos punktas.
Socialiniame tinkle „Telegram“ taip pat paviešintas ir vaizdo įrašas, kuriame matomas užsiliepsnojęs pastatas.
Tiesa, pastebima, ka pastarasis įvykis nutiko prieš 2 dienas, tačiau detalės paaiškėjo tik dabar.
18:41 | Zelenskio atstovė pasakė, kas laukia rusų, kai ukrainiečiai atsikovos Krymą
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė Kryme Tamila Taševa teigė, kad rusai, kurie nelegaliai įžengė į Krymo pusisalį, po šios teritorijos išlaisvinimo bus atskirai išsiųsti iš Ukrainos, interviu „Ukrinform“ kalbėjo ji.
„Visi Rusijos piliečiai faktiškai yra kolonizatoriai, nes jie atvyko atvyko į okupuotą teritoriją pakeisti demografinę padėtį. Jie yra nusikaltimo bendrininkai. Todėl mes juos išsiųsime, jeigu [Rusijos piliečiai] neišvyks patys iki to laiko, kol teritorija bus išlaisvinta“, – kalbįjo K. Taševa.
K. Taševa atkreipė dėmesį, kad tarptautinėje teisėje nėra numatyta galimybės kolektyviai išsiųsti užsienio piliečius iš šalies teritorijos, todėl su kiekvienu Rusijos piliečių, kuris į Krymą atvyko nelegaliai, būtų kalbama atskirai, t.y. sprendimas dėl išsiuntimo iš Ukrainos teritorijos būtų priimamas individualiai.
Pastebima, kad šalies piliečiams, kuriems rusų okupantai liepė priimti Rusijos Federacijos pilietybę, pasak K. Taševos, ir toliau bus laikomi ukrainiečiais, todėl jiems išsiuntimas iš Krymo negresia.
Tiesa, K. Taševa taip pat priduria, kad jei Rusijos piliečiai pageidaus gauti Ukrainos pilietybę, jie tai galės padaryti pagal šiuo metu galiojančias visas įstatymines procedūras.
Teigiama, kad pirmenybė bus teikiama asmenims, negavusioms Ukrainos pilietybės iki 2014 m., politinių kalinių advokatams, neteisėtai įkalintų asmenų artimiesiems ir kitiems gyventojams, kurie tendencingai rėmė Ukrainą.
18:20 | Ukrainoje suimtas Odesos meras, kaltinamas daugiau kaip 2,26 mln. eurų pasisavinimu
Suimtas Odesos meras Henadijus Truchanovas, kaltinamas 92 mln. grivinų (2,26 mln. eurų) pasisavinimu perkant bankrutavusios gamyklos „Krajan“ pastatus, ketvirtadienį pranešė Ukrainos antikorupcinė prokuratūra.
Leidinys „Ukrainska pravda“, remdamasis atliekamo tyrimo duomenimis, pranešė, kad H. Truchanovas, taip pat keli Odesos mero biuro darbuotojai iš valstybės biudžeto lėšų už pernelyg didelę kainą įsigijo „Krajan“ gamyklos patalpas ir dalį lėšų pasisavino.
Kaip pranešama, Ukrainos Aukščiausiasis antikorupcinis teismas leido suimti Odesos merą ir nustatė 13 mln. grivinų (320 tūkst. eurų) paleidimo užstatą.
Kyjivas stengėsi atsikratyti korupcijos. Tai buvo vienas iš 2014 metų Maidano revoliucijos tikslų. Pareigūnai daugelį metų žadėjo ją išgyvendinti, kad šalis galėtų įstoti į ES.
Ši byla tęsiasi jau dvejus metus ir tapo vienu pagrindinių korupcijos tyrimų Ukrainoje.
Netrukus po Maidano revoliucijos H. Truchanovas buvo išrinktas Odesos meru.
Kadaise jis buvo nušalinto promaskvietiškojo lyderio Viktoro Janukovyčiaus politinės partijos – Regionų partijos – atstovas.
Jau daugelį metų jis laikomas labai prieštaringai vertinama politine figūra.
Rusijos smūgių taikiniu tapo Odesa, tačiau Kyjivo pajėgoms pavyko atremti įsiveržusias Rusijos pajėgas.
Prieš invaziją didžiausias Ukrainos uostas Odesa buvo laikomas pasauliniu kontrabandos centru.
17:38 | Berlyno policija tiria informacijos apie V. Zelenskio vizitą nutekėjimą
Berlyno policija ketvirtadienį pranešė, kad pradės tyrimą po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacijos apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kelionę į Vokietiją.
Tyrėjai pradėjo tyrimą „dėl įtariamo paslapčių išdavimo... susijusio su galimu valstybės prezidento vizitu“, sakoma policijos pareiškime.
Vietos dienraštis „B.Z.“ trečiadienį pranešė, kad Berlyno teisėsauga ruošiasi V. Zelenskio vizitui į Vokietijos sostinę gegužės viduryje.
Policija patvirtino, kad tyrimas susijęs su straipsniu dienraštyje „B.Z.“. Pranešime buvo pateikta konfidenciali informacija apie pasirengimą V. Zelenskio vizitui, teigė policija.
„Berlyno policija niekuomet oficialiai nepateikė jokios informacijos, kuri keltų grėsmę valstybiniam vizitui“, – sakoma jos pareiškime.
Vis dėlto policijos pajėgų spaudos tarnyba, reaguodama į „B.Z.“ pranešimą, patvirtino, kad planuojama operacija.
„Man atrodo nepakenčiama, kad... vienas darbuotojas taip gėdingai kenkia Berlyno policijos reputacijai nacionaliniu ir tarptautiniu mastu“, – sakoma Berlyno policijos vadovės Barbaros Slowik pareiškime.
„Galiu tik įsivaizduoti, kad tas asmuo nesuvokė savo veiksmų pasekmių“, – sakė B. Slowik.
Trečiadienį vokiečių leidinys „Bild“ pranešė, kad Ukrainos prezidentas gegužės 13 dieną atvyks su vizitu į Vokietiją.
Kitą dieną, gegužės 14-ąją, jį priims Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, o po to Ukrainos lyderis susitiks su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, rašo leidinys.
Tai bus pirmasis V. Zelenskio vizitas į Vokietiją nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Bild“ teigimu, V. Zelenskis taip pat lankysis Achene, kur jam bus įteikta Karolio Didžiojo premija.
Trečiadienį Vokietijos naujienų svetainė „T-Online“ pranešė, kad Kyjivo pareigūnai buvo nusivylę informacijos nutekėjimu.
Berlyno ir Kyjivo santykiai kartais būdavo įtempti po to, kai praėjusių metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Ukraina kaltino Vokietiją, kad ši prieš karą pernelyg nuolaidžiavo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, ir ragino Berlyną suteikti jai daugiau karinės paramos.
Pernai balandį Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris siūlėsi kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis tuo metu nebuvo laukiamas šalyje.
Po to kancleris Olafas Scholzas atidėjo savo pirmąjį vizitą į karo nuniokotą šalį. Tačiau tiek F. W. Steinmeieris, tiek O. Scholzas vėliau apsilankė Ukrainoje.
16:37 | V. Zelenskis: Ukraina supranta, kad negalės įstoti į NATO, kol nesibaigs karas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina supranta, jog negalės įstoti į NATO vis dar kovodama su Rusija.
„Esame realistai, žinome, kad per karą nebūsime NATO sudėtyje“, – sakė V. Zelenskis po susitikimo su Nyderlandų ir Belgijos premjerais Marku Rutte ir Alexander'u De Croo.
„Tačiau mes norime labai aiškios žinutės, kad būsime NATO po karo“, – pridūrė Ukrainos lyderis.
V. Zelenskis netikėtai apsilankė Nyderlanduose kitą dieną po susitikimo su Šiaurės šalių vadovais Suomijoje, siekdamas pritraukti paramą prieš laukiamą Ukrainos kontrpuolimą prieš Rusiją.
„Svarbiausia kuo greičiau įvykdyti tai, kas buvo pažadėta mūsų kariams“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
„Tikimės, kad Nyderlandai ir kiti mūsų partneriai padės kuo greičiau“, – sakė V. Zelenskis.
Nyderlandai iki šiol Ukrainai skyrė arba pažadėjo skirti 1,2 mlrd. eurų karinės paramos.
Ją sudaro 45 tankai T-72, šarvuočiai ir mažiausiai 100 tankų „Leopard 1“ kartu su Danija ir Vokietija, taip pat 14 tankų „Leopard 2“ kartu su Danija.
Pagalbos Ukrainai pakete taip pat yra aštuonios haubicos ir 120 mm sviediniai, dvi raketų sistemos „Patriot“, 100 mobiliųjų oro gynybos patrankų, raketos „Stinger“ ir kita ginkluotė, savo interneto svetainėje pranešė Nyderlandų gynybos ministerija.
Olandų instruktoriai kartu su kitomis Vakarų šalimis taip pat padeda mokyti Ukrainos karius.
Vėliau ketvirtadienį V. Zelenskis turi apsilankyti olandų karinėje bazėje centrinėje Nyderlandų dalyje ir apžiūrėti Ukrainai skirtą įrangą.
Anksčiau tą pačią dieną jis lankėsi Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT), kur ragino sukurti specialų tribunolą Ukrainai.
15:48 | Humeniuk: Rusija gali panaudoti savo strateginių raketų rezervą
Rusų okupantai gali iš nevilties peržengti raketų atsargų „raudoną liniją“ ir masiškai bombarduoti Ukrainos teritoriją, ketvirtadienį Ukrainos televizijai sakė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų atstovė spaudai Natalija Humeniuk.
Pasak jos, nors Rusijos raketnešių skaičius Juodojoje jūroje jau sumažėjo, smūgių grėsmė vis dar išlieka labai didelė. Tai yra, artimiausiu metu yra galimybė panaudoti rusų strateginį rezervą.
Dabar ukrainiečiai skaičiuoja, kad rusai Juodojoje jūroje laiko 16 raketų „žemė-žemė“.
„Ukrainoje gali būti panaudota 16 didelio tikslumo raketų. Matome, kad priešas yra varomas į neviltį ir gali peržengti raudoną liniją, už kurios – strateginės raketų atsargos, kurių liesti nevalia“, – N. Humeniuk cituoja „Focus“.
14:56 | Rogozinas Rusiją ragina panaudoti branduolinį ginklą
Rusija turi visas teises panaudoti taktinius branduolinius ginklus, kad atremtų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą, „Telegram“ pareiškė buvęs „Roskosmos“ vadovas, Rusijos kariuomenės techninio padalinio patarėjas Dmitrijus Rogozinas.
Jis pats tikino, kad vaizdo žinutės įrašymo metu viešėjo laikinai okupuotos Zaporžios srities teritorijose.
D. Rogozinas teigė, kad vaizdo įrašo įrašymo metu jis buvo laikinai okupuotose Zaporižios srities teritorijose. Kalbėdamas apie tai, kad iki Ukrainos rengiamo kontrpuolimo esą liko kelios dienos, o Ukraina apsiginklavo galingais iš Vakarų atsiųstais ginklais, D. Rogozinas prakalbo ir apie branduolinį ginklą.
Remiantis karine doktrina, „Rusijos kariuomenė turi visas teises naudoti taktinius branduolinius ginklus“, pažymėjo jis.
„Tai išlyginamoji priemonė, kai bus aiškūs įprastinės ginkluotės jėgų ir priemonių skirtumai. Geriausias būdas atremti puolimą bus taktinių branduolinių ginklų panaudojimas su aiškiomis pasekmėmis. Kitos išeities nėra“, – sakė buvęs „Roskosmos“ vadovas.
14:16 | JAV absurdiškais vadina Rusijos kaltinimus sumanius dronų ataką prieš Kremlių
Baltieji rūmai ketvirtadienį absurdiškais pavadino Maskvos kaltinimus, kad JAV sumanė dronų ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją Kremliuje, kurią, jo teigimu, įvykdė Ukraina.
Maskva trečiadienį apkaltino Ukrainą paleidus du bepiločius orlaivius į Kremlių, pavadinusi tai bandymu nužudyti V. Putiną.
Kyjivas neigia esantis kaip nors susijęs su tuo įvykiu.
„Sprendimai dėl tokių išpuolių priimami ne Kyjive, o Vašingtone, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Kyjivas daro tik tai, kas jam liepiama.“
„Vašingtonas turi aiškiai suprasti, kad mes tai žinome“, – nurodė jis, nepateikdamas jokių įrodymų.
JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby savo ruožtu tokius kaltinimus pavadino absurdiškais.
Ukraina paneigė bet kokį savo dalyvavimą, o jos Vakarų sąjungininkės taip pat suabejojo šiuo Maskvos pranešimu.
13:28 | V. Zelenskis: V. Putiną būtina patraukti atsakomybėn už nusikalstamus veiksmus
Hagoje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną būtina patraukti atsakomybėn už nusikalstamus veiksmus, jau 15 mėnesį tęsiantis Maskvos pradėtam plataus masto karui.
„Žinoma, mes visi norime, kad čia, Hagoje, būtų kitas Vladimiras – tas, kuris nusipelno būti nuteistas už šiuos nusikalstamus veiksmus“, – pareiškė jis, pradėdamas savo kalbą Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT), kuris kovą išdavė Rusijos prezidento arešto orderį.
Kovo 18-ąją paskelbtame pareiškime TBT nurodė, kad V. Putinas „įtariamas padaręs karo nusikaltimą – neteisėtą (vaikų) deportaciją ir neteisėtą (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją“.
Tačiau V. Putino išsiuntimo į Hagą perspektyva yra menka, nes teismas neturi policijos pajėgų, galinčių vykdyti teismo orderius, ir mažai tikėtina, kad Rusijos prezidentas vyks į kurią nors iš 123 TBT valstybių narių, kurios privalėtų jį sulaikyti, jei tik turėtų tokią galimybę.
Savo kalboje V. Zelenskis pabrėžė, kad vien per pastarąjį mėnesį rusai įvykdė 6 139 karo nusikaltimus, o Chersono srityje trečiadienį buvo nužudyti 23 žmonės.
„Nebaudžiamumas yra raktas, atveriantis duris agresijai“, – sakė jis.
Nusikaltėliai visada mano, kad jiems nereikia atsakyti už savo veiksmus, pridūrė Ukrainos prezidentas, pabrėždamas, kad būtina sukurti specialų tribunolą, kuris patrauktų atsakomybėn Rusiją už agresijos nusikaltimą.
„Už šį nusikaltimą turėtų būti taikoma atsakomybė. Ir tai gali užtikrinti tik tribunolas“, – sakė jis diplomatams ir pareigūnams TBT.
12:51 | Rusija kaltina JAV sumanius dronų ataką prieš Kremlių
Kremlius ketvirtadienį apkaltino JAV sumanius dronų ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją Kremliuje, kurią, jo teigimu, įvykdė Ukraina.
„Sprendimai dėl tokių išpuolių priimami ne Kyjive, o Vašingtone, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Kyjivas daro tik tai, kas jam liepiama.“
D. Peskovas taip pat sakė, kad V. Putinas ketvirtadienį dirba savo biure Kremliuje.
Maskva trečiadienį apkaltino Ukrainą paleidus du bepiločius orlaivius į Kremlių, pavadinusi tai bandymu nužudyti Rusijos prezidentą V. Putiną. Išvakarėse Kremliaus atstovas pareiškė, kad V. Putino tuo metu Kremliuje nebuvo, jis dirbęs iš savo Novo Ogariovo rezidencijos netoli Maskvos.
Kremlius pagrasino griežtu atsaku.
12:01 | OV „Pietūs“: rusai apginkluoja Juodąją jūrą
Rusijos karinės pajėgos į Juodąją jūrą atgabeno dar kelis laivus, apginkluotus raketomis „Kalibr“, skelbia Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“.
Bendras Rusijos karinių laivų skaičius Juodojoje jūroje išaugo iki 11. Tarp jų yra keturi antžeminiai raketnešiai.
„Tai yra, buvo padidintas raketų nešėjų buvimas. Atitinkamai, tikėtina, kad bendras „Kalibr“ raketų kiekis gali siekti 32 raketas, – UNIAN cituoja OV „Pietūs“ pranešimą.
Ukrainos gyventojai raginami nepamiršti oro pavojaus signalų.
11:10 | Per apšaudymą Chersono srityje žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 23
Ukrainos pietinėje Chersono srityje per Rusijos smūgius žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 23, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.
Dar 46 žmonės buvo sužeisti.
Trečiadienį buvo smogta geležinkelio stočiai ir pervažai, vienam namui, metalo dirbinių parduotuvei, prekybos centrui ir degalinei.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė žuvusiųjų ir sužeistųjų prekybos centre nuotraukų.
„Pasaulis turi tai matyti ir žinoti“, – sakė V. Zelenskis.
10:28 | Ukrainos oro pajėgos: numušti 18 iš 24 naktį Rusijos paleistų dronų
Rusija praėjusią naktį atakavo Ukrainą 24 dronais, iš kurių 18 buvo numušti, ketvirtadienį pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Apie tai pranešta kitą dieną po to, kai Rusija apkaltino Ukrainą bepiločių ataka prieš Kremlių. Ukraina sako, kad neturi nieko bendra su šiuo įvykiu.
„Užpuolikai paleido iki 24 atakos dronų „Shahed-136/131“... Ukrainos karinės oro pajėgos, bendradarbiaudamos su kitais oro gynybos daliniais, numušė 18 atakos dronų“, – pranešė karinės oro pajėgos per „Telegram“.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko teigė, kad, preliminariais duomenimis, „oro gynybos pajėgos virš Kyjivo sunaikino visas priešo raketas ir bepiločius orlaivius“.
S. Popko sakė, kad tai buvo jau trečioji diena šį mėnesį, kai buvo bandoma smogti sostinei.
10:00 | JAV skelbia apie naują, 300 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą
Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują, 300 mln. dolerių (271,7 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, Kyjivui planuojant pavasarinį kontrpuolimą.
Pagalbos pakete bus papildomų šaudmenų JAV parūpintoms didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemoms HIMARS, papildomų haubicų, artilerijos ir minosvaidžių sviedinių, prieštankinių pajėgumų, sakoma Gynybos departamento pranešime.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre atkreipė dėmesį į JAV vyriausybės pastarųjų kelių mėnesių darbą siekiant patenkinti Ukrainos prašymą prieš jos planuojamą kontrpuolimą.
Rusijai 2022 metų vasarį užpuolus Ukrainą, JAV jau skyrė Kyjivui daugiau kaip 35,7 mlrd. dolerių (32,3 mlrd. eurų) vertės pagalbą.
09:35 | TATENA: Rusija Zaporižios atominėje elektrinėje patalpino sprogmenis
Ukrainos valstybinė branduolinio reguliavimo komisija skelbia, kad, TATENA duomenimis, Rusijos okupacinės pajėgos Zaporižios atominėje elektrinėje (ZAE) dislokavo karinę techniką, ginklus ir sprogmenis, rašo „Ukrinform“.
„Tai tapo žinoma gegužės 2 d., per savaitinį TATENA Krizių centro ir Valstybinės branduolinio reguliavimo komisijos susitikimą dėl TATENA misijos ZAE aikštelėje“, – rašoma Ukrainos valstybinės branduolinio reguliavimo komisijos pranešime.
Primename, kad 2022 metų liepos pabaigoje Rusijos kariai ZAE 1-ojo bloko mašinų skyriuje patalpino sunkiąją karinę techniką ir amuniciją, taip pat ginklus ir sprogmenis. Taip pat rugpjūčio pradžioje pasirodė pranešimai apie karinės technikos dislokavimą 2-ojo energijos bloko mašinų skyriuje.
Taip pat neoficialiais kanalais Valstybinė branduolinės energetikos reguliavimo komisija gauna pranešimus apie karinės technikos, ginklų ir sprogmenų sandėliavimą kitose ZAE gamybinėse patalpose, įskaitant remonto ir mechanines dirbtuves bei ant energetinių blokų stogų.
Paskutinis Rusijos okupantų nusikalstamų veiksmų etapas žymi „dar vieną žingsnį, darantį didelę žalą ZAE pramoninėje aikštelėje esančių branduolinių objektų branduolinei ir radiacinei saugai“.
„Avarinės situacijos atveju ZAE, kai į aplinką gali išsiskirti radioaktyviosios medžiagos, pasekmės turės įtakos ne tik Ukrainai, nes jos bus tarpvalstybinio pobūdžio“, – pabrėžia Komisija.
08:54 | Ukrainos oro pajėgos: numušti 18 iš 24 naktį Rusijos paleistų dronų
Rusija praėjusią naktį atakavo Ukrainą 24 dronais, iš kurių 18 buvo numušti, ketvirtadienį pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Apie tai pranešta kitą dieną po to, kai Rusija apkaltino Ukrainą bepiločių ataka prieš Kremlių. Ukraina sako, kad neturi nieko bendra su šiuo įvykiu.
„Užpuolikai paleido iki 24 atakos dronų „Shahed-136/131“... Ukrainos karinės oro pajėgos, bendradarbiaudamos su kitais oro gynybos daliniais, numušė 18 atakos dronų“, – pranešė karinės oro pajėgos per „Telegram“.
08:17 | Ukrainos prezidentas netikėtai atvyko į Nyderlandus – žiniasklaida
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį atskrido į Amsterdamo oro uostą, iš anksto neskelbto vizito Nyderlanduose, o į jo darbotvarkę yra įtrauktas apsilankymas Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT), pranešė vietos žiniasklaida.
Nyderlandų naujienų agentūros ANP pranešime sakoma, kad V. Zelenskis, kuris pirmą kartą lankosi šioje šalyje, į Schipholio oro uostą atskrido iš Šiaurės šalių susitikimo Helsinkyje.
ANP paskelbė lėktuvo nuotrauką ir teigė, kad tai Nyderlandų vyriausybės lėktuvas, kuriuo tikriausiai atskrido Ukrainos lyderis.
V. Zelenskis apsilankys Hagoje įsikūrusiame TBT, sakoma pranešime.
07:44 | Rusijoje po drono atakos kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje – rusų žiniasklaida
Pietų Rusijoje po drono atakos kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
Ši įtariama ataka pratęsė pastarojo meto dronų atakų, apie kurias paskelbė Rusija, virtinę. Tarp šių išpuolių yra, Rusijos teigimu, trečiadienio bandymas nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną.
Gaisras naftos perdirbimo gamyklos, esančios Ilskyje pietiniame Krasnodaro krašte, saugykloje kilo po neidentifikuoto drono atakos, agentūrai TASS sakė vienas gelbėjimo tarnybų pareigūnas.
Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas sakė, kad gaisras gamykloje buvo lokalizuotas 400 kv. m plote ir greit užgesintas.
06:53 | Ukrainoje naktį skelbtas oro pavojus, Kyjive ir Odesoje griaudėjo sprogimai
Virtinėje Ukrainos sričių ketvirtadienio naktį buvo paskelbtas oro pavojus, Kyjivo srities gyventojai įspėti dėl apšaudymų, pranešė pareigūnai.
Taip pat pranešama, kad sostinėje griaudėjo sprogimai, Kyjive ir jo srityje veikė oro gynybos sistemos.
Kyjivo karinės administracijos duomenimis, rusai sostinę atakavo dronais ir raketomis, bet oro gynybos sistemos visus juos numušė.
Kariškiai pranešė, kad naktį rusai į pietinį Odesos uostamiestį pasiuntė 15 dronų kamikadzių „Shahed-131/136“.
„Dronai smogė vienos iš Odesos švietimo įstaigų bendrabučiams. Gaisras greit likviduotas. Žmonės nenukentėjo“, – sakoma pranešime.
Po 6 val. ryto oro pavojus Kyjive ir jo srityje, Odesos, Mykolajivo, Poltavos, Černihivo, Sumų, Charkivo, Zaporižios, Kirovohrado, Dnipropetrovsko srityse buvo atšauktas.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Kremlius trečiadienį apkaltino Ukrainą praėjusią naktį bandžius surengti dronų ataką prieš Vladimiro Putino rezidenciją.
► Rusams apšaudžius Ukrainos Chersono miestą ir sritį žuvo keturi žmonės, pranešė pareigūnai.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešėjo Suomijoje.
► Rusijos Volnos kaime prie tilto į aneksuotą Krymo pusiasalį praėjusią naktį užsidegė kuro saugykla, anksti trečiadienį pranešė vietos gubernatorius. Vaizdo įraše užfiksuota, kad ją atakavo dronas.
