Svarbiausi įvykiai:
23:50 | Rusija naftos gavybą pernai sumažino procentu, dujų – 5,5 proc.
Rusija per praėjusius metus išpumpavo apytikriai 530 mln. tonų naftos ir dujų kondensato – 1 proc. mažiau nei 2022-aisiais, skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi už energetiką atsakingo vicepremjero Aleksandro Novako pateiktais duomenimis.
Naftos eksporto 2023-aisiais duomenys nepateikti.
Šalies naftos perdirbimo pramonė pernai perdirbo 274,9 mln. tonų žaliavos – 1,1 proc. daugiau negu užpernai. Vien tik benzino gamyba didėjo 2,8 proc. iki 43,8 mln. tonų, dyzelino – 3,4 proc. iki 88 mln. tonų.
Skelbiama, jog gamtinių dujų gavyba sumenko 5,5 proc. iki 636,7 mlrd. kubinių metrų, iš jų 91,4 mlrd. kubų buvo eksportuota vamzdynais, o 43,6 mlrd. kubų – suskystintų pavidalu (eksporto pokyčiai nenurodomi).
Anglių gavybą Rusija pernai sumažino 1,3 proc. iki 438 mln. tonų, o jų eksportą padidino 1 proc. iki 213 mln. tonų.
Nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“ tokių duomenų kol kas neskelbė.
23:37 | Putinas nori paliaubų? Kremliaus vadas per tarpininkus JAV galvoms siunčią žinią – šaltiniai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Jungtinėms Amerikos Valstijoms aiškiai leidžia suprasti, kad yra pasirengęs diskutuoti apie karo Ukrainoje pabaigą.
Šaltiniai „Bloomberg“ teigia, kad V. Putinas neoficialiais kanalais signalizuoja, kad yra pasirengęs aptarti būsimas Kyjivo saugumo priemones.
Kremliui artimi leidinio pašnekovai teigė, kad signalai buvo perduoti gruodį aukštiems Amerikos pareigūnams per tarpininką, kurio pavardę atskleisti jie atsisakė.
Šaltiniai teigia, kad V. Putinas būtų pasirengęs svarstyti galimybę atsisakyti savo reikalavimo suteikti Ukrainai neutralų statusą ir netgi atsisakyti savo priešinimosi potencialiai Ukrainos narystei NATO – o tai buvo pagrindinis invazijos motyvas. Tačiau sąlygose yra punktai, kuriuos Kyjivas kategoriškai atmeta – Kremliaus kontrolės pripažinimas teritorijose, kurias jis okupavo nuo 2014 metų, o tai sudaro maždaug 18 procentų Ukrainos.
Su „Bloomberg“ kalbėję JAV pareigūnai pareiškė esantys skeptiški.
„Nežinome apie jokius siūlomus Rusijos pozicijos pokyčius“, – komentavo JAV Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovė spaudai Adrienne Watson. Ji pabrėžė, kad sprendimą, kada ir kaip derėtis su Rusija, priims Ukraina.
„The New York Times“ gruodį pranešė apie Rusijos signalus Vakarams. Leidinio šaltiniai pranešė, kad nuo rugsėjo V. Putinas per tarpininkus bendrauja su Vakarais, kad tam tikromis sąlygomis yra pasirengęs paliauboms.
23:15 | Rusija paskelbė 27 metų įkalinimo nuosprendį moteriai, nužudžiusiai karą Ukrainoje palaikiusį tinklaraštininką
Ketvirtadienį Rusijos teismas skyrė 27 metų įkalinimo bausmę moteriai, kaltinamai susprogdinus Ukrainai priešišką karinį tinklaraštininką. Pasak kaltintojų, tai buvo Kyjivo užsakyta įžūli žmogžudystė.
Sankt Peterburgo teismas pripažino Darją Trepovą kalta dėl terorizmo ir kitų kaltinimų 2023 m. balandžio mėnesį įvykdant išpuolį ir nuteisė ją beveik tris dešimtmečius kalėti, sakoma miesto teismo pranešime, paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje.
Vladlenas Tatarskis žuvo, kai sprogo nedidelė statulėlė, kurią jam įteikė D. Trepova. Rusija tvirtina, kad šiai atakai esą dirigavo Ukrainos slaptosios tarnybos. Pareigūnai įvardijo D. Trepovą kaltininke ir sulaikė ją praėjus mažiau nei 24 val. po sprogimo. Ji buvo apkaltinta terorizmu ir kitais nusikaltimais. Prokurorai sako, kad ji sąmoningai įteikė V. Tatarskiui, kurio tikrasis vardas yra Maksimas Fominas, objektą su sprogmenimis. 26-erių D. Trepova pripažino įteikusi D. Tatarskiui statulėlę, tačiau savo ruožtu nurodė maniusi, jog joje buvo įtaisyta ne bomba, o pasiklausymo įranga. Ji tikino, kad esą vykdė vieno vyro Ukrainoje nurodymus, o ją paskatino nepritarimas Rusijos karui prieš Ukrainą.
D. Tatarskis buvo įtakingas karo tinklaraštininkas – vienas ryškiausių tarp griežtosios linijos korespondentų, sulaukusių daugybės sekėjų, kai Rusija pradėjo invaziją.
22:59 | Žiniasklaida: Švedijos karališkieji rūmai atsisakė žinomo prekės ženklo šokolado dėl Rusijos karo prieš Ukrainą
Švedijos karališkieji rūmai šokolado gamintoją „Marabou“ išbraukė iš garbingo savo tiekėjų sąrašo, nes jo savininkė – kompanija „Mondelez“ – pateko į Ukrainos Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros juodąjį sąrašą dėl bendrovės veiklos Rusijoje.
Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Aftonbladet“.
Švedijos karališkųjų namų spaudos tarnyba naujienų agentūrai TT patvirtino, kad praėjusių metų pabaigoje buvo priimtas sprendimas panaikinti potvarkį, pagal kurį „Marabou“ buvo suteiktas „Švedijos karališkųjų rūmų tiekėjo“ titulas.
Praėjusiais metais kelios parduotuvės iš savo lentynų pašalino „Marabou“ gaminius, o kai kurios organizacijos nusprendė juos boikotuoti.
Švedijos karališkųjų rūmų tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu karališkoji šeima turi 128 tiekėjus.
22:50 | Ekspertas: apie 14 milijonų ukrainiečių turi problemų dėl prieigos prie vandens
Dėl Rusijos plataus masto invazijos beveik 14 milijonų ukrainiečių susiduria su sunkumais dėl vandens ir sanitarijos.
Tai per pokalbį prie apskritojo stalo „Ukrainos ekologinis saugumas: nacionalinė ir tarptautinė dimensija“ pareiškė Vandens problemų ir melioracijos instituto direktorius Mychailas Jaciukas.
„Šiandien dėl Rusijos agresijos, mūsų duomenimis, 14 milijonų žmonių turi problemų dėl prieigos prie vandens ir sanitarijos. Humanitarinės katastrofos, tokios kaip Mariupolyje, įgaus dar platesnį mastą turint omenyje technogeninę taršos grėsmę, taip pat tai, kad vandens ir sanitarijos prieinamumo lygis karo veiksmų zonoje ir net gretimose teritorijose yra labai žemas“, - sakė ekspertas.
Jis pabrėžė, kad plataus masto agresijos sąlygomis transformuojama ekonomika, perkeliami gyventojai ir pramonės įmonės, o tai irgi didina vandens ištekliams tenkantį krūvį.
22:36 | Rusija padidino raketnešių skaičių Juodojoje jūroje
Rusijos raketnešių aktyvumas Juodojoje jūroje tebėra didelis, neatmetama, kad jie gali būti panaudoti per būsimą ataką prieš Ukrainą.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai per televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.
„Šiuo metu raketnešių aktyvumas tebėra didelis. Budi trys raketnešiai: vienas antvandeninis, du povandeniniai. Bendra salvė - iki 16 raketų „Kalibr“. Tokia raketnešių konfigūracija laikosi jau gana ilgą laiką“, – pažymėjo N. Humeniuk.
Pasak jos, metų pradžioje priešas beveik nenaudojo raketnešių, bet vėliau, nepaisydamas audros, juos išvedė, užfiksavo ir dabar, nors atlieka rotaciją ir papildymą, tačiau raketnešių iš kovinio budėjimo neatitraukia.
22:32 | Kosovo šiaurėje išmontuoti stendai su Vučičiaus ir Putino atvaizdais
Zvečano mieste Kosovo šiaurėje, kur gyventojų daugumą sudaro serbai, vadovaujant šalies vidaus reikalų ministrui Xhelalui Sveçlai, buvo išmontuoti reklaminiai stendai su „garbės piliečių“ portretais, tarp kurių buvo ir Serbijos bei Rusijos prezidentų atvaizdai.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „eurointegration“.
Kosovo vidaus reikalų ministerijos vadovas, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijęs reklaminių skydų ardymo vaizdo įrašu, pareiškė, kad „vienintelis Serbijos simbolis mūsų šalies teritorijoje bus jos ambasada Prištinoje“.
„Šiandien Zvečane buvo išmontuoti Kosovo Respublikoje neleistini neteisėti reklaminiai stendai su diktatorių ir agresorių simboliais ir atvaizdais“, – parašė jis.
21:30 | Kremliui nepalankūs planai: kodėl Putinui taip reikia Ukrainos?
Apžvalgininkas Thomas L. Friedmanas įsitikinęs, kad Rusija nerimauja dėl Ukrainos siekio gręžtis į Vakarus.
„Ukraina bando atitrūkti nuo smaugiančios Rusijos įtakos sferos, kad taptų Europos Sąjungos dalimi. Vladimiras Putinas bando tai užblokuoti, nes žino, kad jei slavų Ukraina – turinti didžiulį inžinierių talentą, sausumos kariuomenę ir didelį žemės ūkį – prisijungs prie Europos tinklo, jo vagiliaujanti slavų autokratija bus labiau izoliuota ir delegitimizuota nei bet kada. Vis dėlto Putinas nebus lengvai nugalėtas, ypač pasitelkus ginklus iš savo tinklo sąjungininkų Irano ir Šiaurės Korėjos bei užsitikrins pasyvią Kinijos, Baltarusijos ir daugelio jo pigios naftos alkanų pasaulio pietų narių paramą“, – teigia apžvalgininkas.
Thomas L. Friedmanas teigia, kad Vakarams reikėtų susiimti telkiant pagalbą karo niokojamai šaliai, mat šiame kare Ukraina silpnina Rusijos kariuomenę, o tai užtikrina didesnį saugumą Vakarams.
„Ukrainos ir Rusijos kare Ukrainos kariai ir žmonės neša visą konflikto naštą ir yra pasirengę tai daryti toliau. Viskas, ko jie prašo JAV ir jų sąjungininkų, yra pažangūs ginklai ir finansinė pagalba. Kaip mes galime blaškytis? Dėl dešimčių milijardų dolerių nežuvo nė vienas amerikiečių karys, Ukraina stipriai pakiško koją V. Putino kariuomenei, todėl ji daug mažiau pavojinga Vakarams ir Kyjivui. Tai didžiausias NATO sandėris“, – dėstė apžvalgininkas.
21:15 | Ukrainoje bus leidžiama pasiimti savo augintinius į slėptuves
Ukrainoje oro pavojaus metu bus leidžiama pasiimti savo augintinius į slėptuves. Atitinkamus pakeitimus padarė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Bendruoju valstybinių normatyvinių aktų registru.
Vidaus reikalų ministerijos vadovas Ihoris Klymenka įsakė padaryti pakeitimų „Civilinės saugos objektų priežiūros ir eksploatavimo reikalavimuose“.
Dokumente pažymima, kad asmenys, atvykstantys į slėptuves su augintiniais, turi būti atskirose patalpose arba atskirose zonose.
Be to, augintinių savininkai turi užtikrinti:
nuolatinę gyvūnų priežiūrą;
būtinas sąlygas, atitinkančias augintinio biologines, rūšies ir individualias savybes;
aplinkinių žmonių ir gyvūnų, taip pat turto saugumą, kad augintiniai nepadarytų žalos;
lydimo augintinio saugumą;
sanitarijos ir higienos reikalavimų ir veterinarijos normų ir taisyklių laikymąsi.
Be to, augintiniai, „galintys kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai“, turi būti su pavadėliais, o į pavojingų veislių sąrašą įtraukti šunys – su antsnukiais.
Įsakymas įsigalioja ketvirtadienį, sausio 25-ąją.
Portalas primena, kad gruodžio 14 d. per oro pavojų du vaikai nebuvo įleisti į slėptuvę Kyjive. Apsaugos darbuotojas atsisakė įleisti vaikus, kadangi jie buvo su šunimi.
20:52: | Maskva pradėjo baudžiamąją bylą dėl Rusijos karinio lėktuvo Il-76 sudužimo
Rusija ketvirtadienį iškėlė baudžiamąją bylą dėl „teroristinio“ akto, kai sudužus rusų kariniam lėktuvui Il-76, Maskvos teigimu, žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių.
„Belgorodo srityje tiriama baudžiamoji byla dėl teroristinio akto, susijusio su lėktuvu Il-76“, – sakoma Rusijos Tyrimų komiteto išplatintame pranešime.
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą Il-76, kuriame, pasak jos, buvo 65 ukrainiečių kariai, turėję būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.
Rusų ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli Ukrainos sienos, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.
Ukrainos karinė žvalgyba teigė neturinti patikimos informacijos apie tai, kas buvo lėktuve.
20:45: | Nuo „Rusija per tris dienas paims Kyjivą“ iki „vos išlaiko Krymą“: kaip karas atrodys 2024 metais
Karas Ukrainoje tęsiasi beveik dvejus metus. Per tą laiką gynybos ekspertų prognozės kardinaliai pasikeitė – nuo „Rusija per tris dienas paims Kyjivą“ iki „Rusija vos gali išlaikyti Krymą“.
Gynybos ir saugumo ekspertas Michaelas Peckas pateikė savo prognozę , kaip karas Ukrainoje vystysis 2024 m.
20:16 | Rusai smogė gyvenvietei Donecko srityje
Rusijos kariuomenė ketvirtadienio vakarą apšaudė Donecko sritį. Sviediniai skriejo į Oleksijevo-Družkivkos gyvenvietės namus.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovais.
Tarnybos duomenimis, rusai smogė Oleksijevo-Družkivkos gyvenvietės gyvenamajam sektoriui. Per apšaudymą sugriauti trys privatūs gyvenamieji namai, o dar 10 buvo apgadinti.
Be to, sprogimų vietoje kilo gaisras. Gelbėtojai jį užgesino.
Kol kas nežinoma, ar nukentėjo civiliai.
Okupantai rusai kiekvieną dieną apšaudo Donecko srities miestus ir kaimus. Jie taikosi tiek į gyvenamuosius namus, tiek į pramonės įmones ir infrastruktūros objektus.
19:05 | Kas sustabdys agresorių? Štai ką Europos Sąjunga ruošia naujame sankcijų pakete
Rusijos aliuminis yra viena iš prekių, įtrauktų į naują ES sankcijų Rusijai paketą. Ukrainos leidinys „Focus“ nagrinėjo, kokią įtaką Rusijai galėtų turėti naujasis sankcijų paketas ir ar tai paveiks agresoriaus ginklų gamybai.
Yra žinoma, kad Europos šalys tikisi susitarti dėl kito sankcijų paketo iki antrųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių.
„Manome, kad būtų gerai turėti [sankcijų Rusijai] paketą antrųjų karo metinių išvakarėse“, – sakė „Politico“ kalbintas ES diplomatas.
Ar naujos sankcijos Rusijai sustabdys ginklų gamybą?
Ukrainos ekonomistas Aleksejus Geraščenka teigia, kad dabartinėje situacijoje iš esmės nėra tokių sankcijų, kurios galėtų radikaliai paveikti ekonomikos vystymosi rodiklius.
„Nereikėtų tikėtis greito ekonomikos žlugimo, o stebuklingo sankcijų paketo, kuris tai galėtų užtikrinti, nėra. Tačiau sankcijos yra politiškai svarbus signalas, jos taip pat turėtų padidinti Rusijos visuomenės nuovargį dėl karo ir turėtų turėti ilgalaikes pasekmes šaliai agresorei“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, agresorei iki galo atlaikyti sankcijas yra daug sunkiau nei jas taikyti. Tai rodo ir Rusijos mėginimai apeiti sankcijas: Kremliui tenka ieškoti kai kurių sankcionuotų produktų netgi Uzbekistane, Gruzijoje ir Kirgizijoje.
Tai yra, šių šalių įmonės ES ar JAV perka tai, kas sankcionuota, o vėliau parduoda agresorei. Būtent taip sankcionuotos prekės ir atsiduria Rusijoje. Panašus modelis gali atsirasti ir su aliuminio eksportu, kuriam naujame ES sankcijų paketa numatytos sankcijos.
Tam pritaria Ukrainos finansų analitikas Andrejus Ševčišinas. Jis pažymi, kad net jei Europos Sąjungos planuojamos sankcijos taps gana skausmingos Rusijai, visgi jos dalis aliuminio rinkoje siekia apie 25 proc., todėl Kremlius vis tiek stengsis nukreipti aliuminio srautus į Aziją, Kiniją, o iš ten – į Europą.
18:44 | Kuleba: kai kurie mūsų draugai vis dar nelaiko Putino blogiu, kuris turi būti sunaikintas
Kai kurie tarptautiniai partneriai vis dar mano, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas padarė klaidą, pradėdamas agresiją prieš Ukrainą, bet nelaiko jo blogiu, kuris turi išnykti iš tarptautinės politikos.
Tai interviu leidiniui „Foreign Affairs“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“.
Jis pažymėjo, kad Ukraina ir jos partneriai turi dvi konceptualias problemas, ir pirmoji iš jų – tai, kad net ne visi Ukrainos draugai žiūri į Putiną kaip į blogį.
„Jie vis dar mato jį kaip lyderį, padariusį siaubingą klaidą, už kurią jis turi sumokėti, o ne kaip blogį, kuris turi būti sunaikintas kaip politinis konceptas ar kaip būdas tvarkyti tarptautinius reikalus. Jei manote, kad jis yra lyderis, padaręs siaubingą klaidą, jūs sukuriate vieną strategiją ir vieną požiūrį. Bet jei jūs laikote jį blogiu, kuris turi nustoti egzistuoti tarptautinėje politikoje... tada tai kitokia strategija“, – paaiškino Ukrainos diplomatijos vadovas.
Pasak D. Kulebos, kai kurie (Ukrainos) draugai taip žiūri į Putiną, nepaisydami visų pamokų, kurias jis davė per pastaruosius 20 savo valdymo metų, daugybės nesėkmingų Ukrainos bandymų su juo derėtis, perkrauti santykius su juo ar jį nuraminti.
18:22 | Vadovas: Rusijos Ukrainai padarytos žalos registre gali būti pateikta 10 milijonų ieškinių
Ukrainiečiai tarptautiniame registre dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padarytos žalos galėjo pateikti 10 mln. ieškinių, trečiadienį pareiškė jo vadovas.
„Nenustebsiu, jei šis skaičius pasieks 10 milijonų“, – sakė registro, kuris yra susijęs su Europos Tarybos organizacija, vykdomasis direktorius Markijanas Kliučkovskis.
Registre kaupiami „ieškiniai, susiję su gyvybės praradimu ir sužalojimu, priverstiniu perkėlimu ar deportacija, sužalojimu, kankinimu ir kitokiomis fizinėmis kančiomis, įskaitant seksualinį smurtą konfliktų metu“, žurnalistams Europos Tarybos būstinėje Strasbūre sakė M. Kliučkovskis.
Kitos kategorijos apima „ieškinius, susijusius su pajamų ar turto praradimu, verslo praradimu ir žala aplinkai“, pridūrė jis.
Europos Taryba, kuriai priklauso 46 valstybės narės, buvo įsteigta po Antrojo pasaulinio karo stebėti ir ginti žmogaus teises Europoje.
Narės pašalino Rusiją po 2022 metų vasarį pradėtos invazijos į Ukrainą.
18:03 | Putinas lankosi Kaliningrade: Kremlius kalba apie „grėsmingus“ Baltijos šalių pareiškimus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Kaliningradą planuoto vizito.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad „militaristiniai pareiškimai“ iš Baltijos šalių kelia pavojų Kaliningrado sričiai, pranešė RIA, cituoja „Sky News“.
Anksčiau šiandieną D. Peskovas tvirtino, kad V. Putino vizitas nėra žinutė NATO aljansui.
„Sky News“ skelbia, kad V. Putinas lankėsi Baltijos federaliniame Imanuelio Kanto universitete. Pranešama, kad čia jis buvo pastebėtas kalbantis su studentais ir universiteto rektoriumi.
17:35 | Nepalas teigia, kad Rusija užverbavo daugiau kaip 200 šalies piliečių kariauti Ukrainoje
Rusija užverbavo daugiau kaip 200 Nepalo piliečių dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje, mažiausiai 14 iš jų žuvo.
Tai ketvirtadienį interviu naujienų agentūrai AP pareiškė Nepalo užsienio reikalų ministras Narayanas Prakashas Saudas, praneša „Ukrinform“.
„Mes paprašėme Rusiją nedelsiant nutraukti Nepalo piliečių verbavimą į savo armiją, nedelsiant grąžinti tuos, kurie jau tarnauja armijoje, grąžinti žuvusiųjų kūnus, gydyti ir grąžinti tuos, kurie buvo sužeisti mūšiuose“, – sakė Saudas.
Jis pridūrė, kad Nepalas taip pat reikalauja iš Rusijos piniginės kompensacijos per karo veiksmus žuvusių nepaliečių šeimoms.
Rusija pranešė turinti 12 iš 14 žuvusių Nepalo piliečių kūnus. Daugelis nepaliečių nori, kad jų žuvusių artimųjų palaikai būtų kremuojami laikantis religinių ritualų.
Saudas pažymėjo, jog Nepalas turi duomenų, kad esą penki nepaliečiai, kariavę rusų pusėje, yra ukrainiečių nelaisvėje. Jis paragino Rusiją imtis priemonių jiems išlaisvinti.
Nepalo vyriausybė uždraudė savo piliečiams vykti uždarbiauti į Rusiją ar Ukrainą, konstatuodama, kad daug jų buvo užverbuota į Rusijos kariuomenę dalyvauti kare prieš Ukrainą.
17:17 | ECB vadovė: įtampa Artimuosiuose Rytuose kelia pavojų infliacijai
Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir laivybos sutrikimai Raudonojoje jūroje gali dar kartą išauginti infliaciją euro zonoje, ketvirtadienį perspėjo Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde.
„Pavojus infliacijai apima padidėjusią geopolitinę įtampą, ypač Artimuosiuose Rytuose, dėl kurios artimiausiu metu gali padidėti energijos kainos ir krovinių gabenimo išlaidos ir kuri gali trukdyti pasaulinei prekybai“, – žurnalistams Frankfurte sakė ji.
16:50 | Ukrainos ministras sako, kad ES ir Lietuvos parama leis įrengti 6 slėptuves prie mokyklų
Ukrainos švietimo ministras sako, kad už Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos paramą šalyje pavyks įrengti šešias slėptuves netoli mokyklų, siekiant jose pratęsti ugdymą.
Europos Komisijos delegacija Ukrainoje bei Lietuvos Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ketvirtadienį pasirašė tai numatantį susitarimą.
„Už ES ir Lietuvos pinigus pastatysime šešias slėptuves šešiose mokyklose, jos grįš į mokymo procesą. Tai maždaug 6 tūkst. vaikų“, – Lietuvos žurnalistams Kyjive sakė Ukrainos ministras Oksenas Lisovas.
Slėptuvės bus įrengiamos Černihivo, Sumų, Zaporižios, Mykolajivo, Charkivo, Odesos regionuose, siekiant apsaugoti vaikus nuo invaziją tęsiančios Rusijos apšaudymų.
Visos slėptuvės bus požeminės, statomos greta mokyklų ir su apsauga nuo radiacijos. Numatyta, kad slėptuvės bus skirtos tūkstančiui asmenų, o jų plotas sieks apie 2 tūkstančius kvadratinių metrų.
Slėptuvės bus įrengtos taip, kad ne tik apsaugotų nuo oro atakų. Čia toliau galės vykti pamokos ar užklasinė veikla.
Pasak Ukrainos ministro, šios slėptuvės leis vaikams grįžti į mokyklas. Šias jis pavadino viena iš būtinų sąlygų mokyklai veikti.
16:35 | Ukrainos žvalgyba: Belgorodo srityje nukritusiu lėktuvu turėjo skristi aukšti Rusijos pareigūnai
Belgorodo srityje nukritusiu lėktuvu Il-76 turėjo skristi aukšti Rusijos pareigūnai, tačiau paskutinę akimirką FSB jiems uždraudė lipti į orlaivį, praneša UNIAN.
„Lėktuve tikrai turėjo būti keli oficialūs asmenys iš valstybės agresorės karinės ir politinės vadovybės. Jų pavardės žinomos ir bus paskelbtos atliekant tarptautinį tyrimą. Tačiau paskutinę akimirką FSB jiems iš esmės įsakė nelipti į šį lėktuvą ir pasinaudoti kitų rūšių transportu. Ši informacija buvo išaiškinta jau po įvykio“, – sakė „Laisvės radijui“ Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.
Jis taip pat pareiškė, kad Rusijos gelbėtojams nebuvo leista apžiūrėti lėktuvo kritimo vietos ir lokalizuoti nuolaužų.
„Į incidento vietą atvykusius Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojus FSB atstovai ir kariškiai iš esmės išvarė, jiems nebuvo suteikta galimybė pagal protokolą atlikti įvykio vietos apžiūrą“, – sakė Ukrainos pareigūnas.
Be to, A. Jusovas pabrėžė, kad vaizdo įraše iš lėktuvo kritimo vietos nematyti žmonių palaikų, o į Belgorodo lavoninę trečiadienį buvo pristatyti tik penki kūnai.
„Iš agentūros duomenų žinoma, kad vakar į Belgorodo morgą buvo nugabenti tik penki kūnai. Tiesą sakant, šis skaičius atitinka įgulos narių skaičių“, – pažymėjo A. Jusovas.
Sausio 24 d. Belgorodo srityje sudužo Rusijos karinis transporto lėktuvas Il-76. Rusijos gynybos ministerija beveik iškart pareiškė, kad juo buvo skraidinami karo belaisviai ukrainiečiai.
Savo ruožtu Ukrainos gynybos ministerija pareiškė negalinti patvirtinti, kad Rusijos karinio transporto lėktuvo Il-76 katastrofa prie Belgorodo įvyko dėl Ukrainos gynybos pajėgų atakos.
16:24 | Prie teismo suimti protestavusieji prieš Rusijos nacionalisto I. Girkino įkalinimą
Ketvirtadienį Rusijos policija prie Maskvos teismo sulaikė mažiausiai tris asmenis, protestavusius prieš nacionalistui, Kremliaus kritikui ir buvusiam Rytų Ukrainos separatistų vadui Igoriui Girkinui skirtą įkalinimo bausmę.
AFP žurnalistai matė, kaip policija išsivežė tris žmones, vienas iš jų šaukė: „Laisvę Girkinui!“, kiti laikė plakatus su nacionalistiniais šūkiais.
14:56 | Prieš pat rinkimus – esminė problema Putinui: rusai masiškai piktinasi
Naujausioje savo apžvalgoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba atkreipė dėmesį į masiškai sutrikusį Rusijos gyvenamųjų būstų šildymą ir aprūpinimą elektra.
„Pastaraisiais mėnesiais šildymo sutrikimai įvyko 16-oje Rusijos gyvenviečių. Šie neigiami trikdžiai apsunkina problemą, kuri Rusijos miestus ir miestelius kamuoja jau dešimtmečius, tačiau greičiausiai ją dar labiau paaštrino Rusijos karo meto politika“, – spėja žvalgai.
Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusija visada teikė pirmenybę karinėms išlaidoms, o ne reinvesticijoms į viešąją infrastruktūrą, ypač po 2022 m. invazijos į Ukrainą.
Be to, tikėtina, kad dėl mobilizacijos visuose sektoriuose trūks darbo jėgos, įskaitant kvalifikuotus šildymo ir santechnikos inžinierius.
„Putinas nurodė nepaprastųjų situacijų ministrui Aleksandrui Kurenkovui užtikrinti gyventojų aprūpinimą šiluma ir elektra. Šios problemos sprendimas tikriausiai yra pagrindinė V. Putino užduotis artėjančių Rusijos prezidento rinkimų išvakarėse“, – pažymėjo britų žvalgai.
Portalas tv3.lt jau rašė, kokio masto problema Rusijoje virto nešildomi būstai. Dešimtys tūkstančių gyventojų, įskaitant ir sostinės Maskvos apylinkių, skundžiasi dėl gedimų atjungtu šildymu, netvarkoma infrastruktūra.
14:22 | Ukraina kaltina Rusiją melu: nėra įrodymų, kad sudužusiu lėktuvu skrido ukrainiečiai
Ukraina kol kas nemato jokių požymių, kad Rusijos Federacijos Belgorodo srityje sudužusiame rusų kariniame lėktuve Il-76 būtų buvę daug karo belaisvių, kaip teigė Rusijos gynybos ministerija ir kiti šalies atstovai.
14:08 | Rusijoje buvusiam separatistų vadui I. Girkinui paskirta 4 metų įkalinimo bausmė
Rusijos nacionalistui, buvusiam Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų vadui Igoriui Girkinui ketvirtadienį buvo paskirta ketverių metų įkalinimo bausmė.
Maskvos miesto teismas paskelbė, kad I. Girkinas pripažintas kaltu dėl „viešų raginimų griebtis ekstremizmo“.
I. Girkinas, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, griežtai kritikavęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, buvo suimtas pernai.
13:45 | Landsbergis lankosi Ukrainoje, perspėja dėl karo eigai „ypatingai svarbių“ 2024-ųjų
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį atvyko į Ukrainą, kur susitiks su šalies pareigūnais, artėjant antrosioms plataus masto Rusijos invazijos metinėms.
Šalies diplomatijos vadovas su delegacija išlipo Kyjivo geležinkelio stotyje, juos pasitiko Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.
Jis perspėja, kad šie karo metai bus ypač svarbūs, nes stringanti Vakarų parama Ukrainai gali nulemti konflikto baigtį.
„Ne vienas ekspertas pripažįsta ir mes Lietuvoje kalbame, kad 2024 metai gali būti ir bus ypatingai svarbūs karo eigai Ukrainoje“, – Lietuvos žurnalistams į Kyjivą vykusiame traukinyje sakė G. Landsbergis.
13:16 | Ukrainos kariai atskleidė, kas juos gelbsti apkasuose – į karą įtraukė net kates
Kareiviai kariauja naudodami kulkas, sviedinius ir raketas, tačiau Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kovinėse operacijose padeda ir jų bičiulės katės, rašo „Politico“.
Ukrainos socialiniuose tinkluose dažnai galima pamatyti nuotraukų, kuriose katės padeda kariams emociškai, be to, savo pūkuotu mielumu jos pritraukia aukas kariuomenei, taip pat kovoja su įsibrovėliais – šiuo atveju pelėmis.
12:46 | Britų kariuomenės vadas paragino ruoštis karui, prakalbo apie „nacionalinę mobilizaciją“
Pasak vyriausiojo britų kariuomenės vado generolo Patricko Sanderso, norint laimėti gresiantį karą su Rusija, reikia imtis priemonių, užtikrinančių, kad visuomenė būtų pasirengusi kovai tuo momentu, „kai jos prireiks“. P. Sandersas pažymėjo, kad norint tai padaryti, būtų išmintinga padėti „nacionalinės mobilizacijos“ pagrindus.
„Ukraina visu pajėgumu demonstruoja, kad karus pradeda reguliarioji kariuomenė, bet juos laimi civiliniai koviniai daliniai“, – sakė generalinio štabo viršininkas, kalbėdamas Londone vykusioje tarptautinėje šarvuotosios technikos konferencijoje.
„Mums reikia kariuomenės, kuri galėtų greitai dislokuoti pajėgas, kad paremtų pirmąjį ešeloną, suteiktų išteklių antrajam ešelonui ir apmokytų bei aprūpintų civilinę kariuomenę, kuri turi ateiti po jo“, – toliau kalbėjo generolas.
12:16 | „Bi-2“ sulaikyti Tailande: įtariamas Kremliaus kerštas dėl antikarinės pozicijos
Rusijos grupei „Bi-2“, kuri pasmerkė karą Ukrainoje ir buvo priversta palikti gimtinę, kilo nemalonumų Tailande. Vietos teisėsauga dėl formalių priežasčių sulaikė muzikantus, kuriems dabar gresia deportacija ir bauda. Tai jau ne pirmas kartas, kuomet „opoziciniai“ rusų atlikėjai susiduria su problemomis Kremliui draugiškoje šalyje.
12:00 | Ukraina sako pradėjusi baudžiamąjį tyrimą dėl Rusijos karinio lėktuvo Il-76
Ukrainos saugumo tarnyba SBU ketvirtadienį pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Rusijos karinio lėktuvo nukritimo, per kurį, Maskvos teigimu, žuvo 65 ukrainiečių karo belaisviai.
„Ukrainos saugumo tarnyba pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvo Il-76 nukritimo Belgorodo srityje“, – sakoma SBU spaudos tarnybos pranešime.
„Šiuo metu SBU imasi įvairių priemonių, kad išsiaiškintų visas lėktuvo nukritimo aplinkybes“, – teigiama pranešime.
SBU pridūrė, kad baudžiamajame tyrime nagrinėjami „karo įstatymų ir papročių pažeidimai“.
11:27 | Ukraina prisiima atsakomybę už naktinę ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Rusijoje
Ukrainos saugumo tarnybos surengė naktinę drono ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Rusijos pietiniame Tuapsės mieste, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį sakė ukrainiečių saugumo šaltinis.
„Naftos perdirbimo gamykla Tuapsėje, Rusijoje, tapo dar vienu saugumo tarnybos SBU taikiniu. Buvo apgadintas pagrindinis naftos perdirbimo blokas, konkrečiai – vakuuminis ir atmosferinis bokštai“, – sakė šaltinis.
„SBU smogė giliai į Rusiją ir toliau puola objektus, kurie yra svarbūs ne tik Rusijos ekonomikai, bet ir aprūpina degalais priešo karius. Laukia daug netikėtumų, sistemingas darbas tęsiasi“, – pridūrė šaltinis.
10:40 | Laisvės legiono karys: rusai sutelkė 40 tūkst. karių, jie ruošiasi naujam Avdijivkos šturmui
Rusijos kariuomenė perkelia dešimtis tūkstančių rezervistų į Avdijivką Donecko srityje. Apie tai pranešė Laisvės legiono kovotojas Maksimas Morozovas Ukrainos kanalo „Espreso“ eteryje.
09:56 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. sausio 25 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia sunaikinusios apie 379 610 rusų karių, iš jų 950 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos kariuomenė skelbia sunaikinusi 6 257 priešo tankus (+30 per pastarąją parą), 11 621 šarvuotąją kovos mašiną (+42), 9 067 artilerijos sistemas (+59), 972 raketų paleidimo sistemas (+1), 660 oro gynybos sistemų (+1), 331 karo lėktuvą, 324 sraigtasparnius, 7 033 bepiločius orlaivius (+35), 1 844 sparnuotąsias raketas (+2), 23 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 12 044 sunkvežimius ir kuro talpyklas (+39), 1 420 specialiosios įrangos vienetų (+4).
09:33 | Kremlius kaltina Kyjivą numušus rusų karinį transporto lėktuvą
Kremlius ketvirtadienį apkaltino Ukrainą išvakarėse numušus karinį transporto lėktuvą su dešimtimis ukrainiečių belaisvių, skraidintų į apsikeitimo vietą, ir pavadino tai „monstrišku veiksmu“.
„Tai, žinoma, monstriškas veiksmas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas apie lėktuvą Il-76, kuriuo, Rusijos teigimu, skrido 65 ukrainiečių kariai.
Pasak jo, „niekas negali pasakyti, kokį poveikį tai turės“ belaisvių mainų programos pratęsimui.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Charkivo pasienio regione dislokuotos Ukrainos pajėgos į lėktuvą paleido dvi raketas, ir incidentą pavadino „teroristiniu aktu“.
Kyjivas nei patvirtino, nei paneigė Rusijos teiginius.
08:47 | Rusijoje nugriaudėjo sprogimai ir užsiliepsnojo „Rosneft“ naftos bazė
Vėlų trečiadienio vakarą Rusijos Karasnodaro krašte užsiliespnojo „Rosneft“ naftos bazė. Vietiniai teigia prieš tai girdėję sprogimus.
„Tuapsės gyventojai praneša apie gaisrą vietos naftos bazės teritorijoje. Pasak liudininkų, prieš tai virš miesto buvo girdėti sprogimai, o anksčiau veikė priešlėktuvinė gynyba“, – rašo „Telegram“ kanalas „Shot“.
Be to, rusakalbis „Telegram“ kanalas „Baza“ kanalas praneša, kad vidurnaktį bepilotis orlaivis tariamai nukrito į objekte esantį vakuuminį įrenginį.
Į incidentą reagavo Kubanės operatyvinis štabas, kurio teigimu per sprogimą ir gaisrą žmonės nenukentėjo.
Tuapsės rajono savivaldybės vadovas Sergejus Bojko rašė, kad degė naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje esantis vakuuminis įrenginys.
„Gaisras buvo lokalizuotas. Vyksta gesinimo darbai“, – pridūrė jis.
08:19 | Ukrainos oro pajėgos sunaikino 11 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 11 rusų paleistų dronų.
Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad iš viso rusai paleido 14 dronų „Shahed-136/131“ iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono ir Čaudos kyšulio okupuotame Kryme, taip pat keturias raketas S-300 iš Rusijos Belgorodo srities ir vieną raketą iš okupuotos Donecko srities dalies.
11 dronų buvo sunaikinti Odesos ir Mykolajivo srityse, nurodoma pranešime.
07:46 | NATO pradėjo didžiausias per kelis dešimtmečius karines pratybas
NATO trečiadienį pradėjo didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų – JAV karo laivas pradėjo kelionę per Atlanto vandenyną į Aljanso teritoriją Europoje.
Vakarų karinis aljansas yra sakęs, kad kelis mėnesius truksiančiose pratybose „Steadfast Defender 24“, skirtose išbandyti savo gynybą Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, dalyvaus maždaug 90 tūkst. karių.
„Aljansas pademonstruos savo gebėjimą sustiprinti euroatlantinę erdvę vykdant transatlantinį pajėgų judėjimą iš Šiaurės Amerikos“, – sakė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris G. Cavoli.
„Steadfast Defender 2024“ aiškiai parodys mūsų vienybę, stiprybę ir ryžtą ginti vieniems kitus, mūsų vertybes ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką“, – pridūrė jis.
Šiomis pratybomis siekiama imituoti 31 šalies Aljanso atsaką į tokio varžovo kaip Rusija puolimą.
07:00 | Zelenskis: Rusija žaidžia su ukrainiečių karo belaisvių gyvybėmis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija „žaidžia su ukrainiečių belaisvių gyvybėmis“ po to, kai Maksva apkaltino Kyjivą numušus lėktuvą su dešimtimis karo belaisvių.
Maskva pranešė, kad anksčiau trečiadienį vakarinėje Belgorodo srityje netoli sienos su Ukraina numušus karinį transportinį lėktuvą žuvo 74 žmonės – 65 iš jų buvo ukrainiečių karo belaisviai, kurie turėjo būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.
„Akivaizdu, kad rusai žaidžia su ukrainiečių kalinių gyvybėmis, jų artimųjų jausmais ir mūsų visuomenės emocijomis“, – apie incidentą sakė V. Zelenskis sakė vakariniame kreipimesi į savo tautos žmones.
Jis nepatvirtino ir nepaneigė Rusijos teiginių, tačiau sakė, kad tai buvo „labai sunki diena“.
„Turime nustatyti visus aiškius faktus. Kiek įmanoma daugiau, atsižvelgiant į tai, kad lėktuvas buvo numuštas Rusijos teritorijoje, kurios mes negalime kontroliuoti“, – sakė jis socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše.
Jis taip pat paragino atlikti tarptautinį tyrimą ir nustatyti katastrofos priežastis.
