Svarbiausi įvykiai:
23:28 | Kremlius apkaltino Moldovą
Kremlius pirmadienį apkaltino Moldovą „antirusiška isterija“ po to, kai jos ministras pirmininkas paragino demilitarizuoti Maskvos remiamą separatistinį Padniestrės regioną.
Maskvos puolimo prieš Kyjivą metu tarp proeuropietiškos Moldovos, įsiterpusios tarp Ukrainos ir Rumunijos, ir Rusijos tvyro didelė įtampa.
„Moldova puola į antirusišką isteriją“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Konstruktyvaus dialogo stoka kenkia pačiai Moldovai“, – pridūrė jis.
Jis sakė, kad Maskvos santykiai su Kišiniovu yra įtempti, ir perspėjo mažą šalį būti „labai, labai atsargia“ su savo pareiškimais.
Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Dorinas Receanas pareiškė, kad Kišiniovas turėtų „toliau dėti pastangas, kad Rusijos kariuomenė būtų išvesta“ iš Padniestrės.
„Padniestrės teritorija turi būti demilitarizuota“, – sakė jis parlamente.
Padniestrė yra siauras su Ukraina besiribojantis regionas, kuris po trumpo karo 1992 metais atsiskyrė nuo Moldovos, tačiau tarptautiniu mastu jis nepripažįstamas. Nuo to laiko ten dislokuoti Rusijos kariai.
Moldova, neturtinga 2,6 mln. gyventojų turinti šalis, kurioje gyvena nemažai rusų, pastaraisiais metais pasuko provakarietiška kryptimi, tuo sukeldama Maskvos pasipiktinimą.
Prieš beveik metus pradėjęs plataus masto puolimą prieš Ukrainą, Kremlius buvo kaltinamas įtampos Padniestrėje didinimu siekiant destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir Moldovoje.
22:58 | J. Prigožinas: mano kariai susiduria su „rimta problema“
Karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pripažino, kad jo samdiniams, dislokuotiems Ukrainoje, trūksta amunicijos, rašo „The Guardian“.
Septynių minučių trukmės garsinėje žinutėje, publikuotoje jo oficialiame „Telegram“ kanale, pripažino, kad „Wagner“ samdiniai šiuo metu susiduria su „rimta problema“ negaudami reikiamo kiekio amunicijos.
Be to, J. Prigožinas metė kaltinimus Rusijos atstovams, kurie, pasak jo, samdiniams nesuteikia reikiamo kiekio amunicijos.
„Wagner“ įkūrėjas taip pat teigė, kad tam, jog būtų užtikrintas amunicijos tiekimas, jis turi „atsiprašyti ir paklusti“ kažkam „iš aukščiau“, su kuriais šiuo metu, pasak, jis turi sudėtingus santykius.
„Aš negaliu išspręsti problemos, nepaisant mano ryšių ir kontaktų“, – sakė jis.
Be to, Kremliaus pakalikas patikino, kad Rusija šiuo metu neva yra pajėgi gaminti reikiamą kiekį amunicijos, tačiau dabar, jo teigimu, yra vykdomas sąmoningas sprendimas neremeti „Wagner“ kovotojų.
Neįvardyti asmenys, kuriuos jis kaltino dėl neperduodamos amunicijos, pasak J. Prigožino, šiuo metu „valgo pusryčius, pietus ir vakarienę iš auksinių lėkštučių“, o savo giminaičius siunčia atostogauti į Dubajų.
„Tie, kurie trukdo mums laimėti šį karą, absoliučiai, tiesiogiai dirba priešui“, – sakė jis.
CNN, cituodama karinės bendrovės įkūrėją, teigė, kad paviešintame įraše J. Prigožinas užsimena ir apie kare žūstančius savo kovotojus bei kitus rusų karius, kurių nukaunama dvigubai daugiau.
21:54 | Vokietijos ministrė pasiuntė įspėjimą Kinijai
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo Kinija, kad Pekinas yra atsakingas už taikos įtvirtinimą pasaulyje, todėl ragina neremti Rusijos, kuri pradėjo karą Ukrainos teritorijoje.
Kaip rašo „SkyNews“, A. Baerbock perspėjo Kinijos atstovus neperduoti ginklų Rusijai, mat Pekinas taip pat yra atsakingas už taikos įtvirtinimą.
Vokietijos atstovė Miucheno saugumo konferencijos metu taip pat paragino Kinijos diplomatus nesiųsti Maskvai tam tikros įrangos, kuri gali būti naudojama kariniams tikslams pasiekti.
21:33 | Daugiau nei 30 sporto ministrų reikalauja IOC persvarstyti sprendimą dėl Rusijos ir Baltarusijos
Bendrame pareiškime, kurį pasirašė 34 šalių sporto ministrai ir už sportą atsakingi aukščiausi pareigūnai, Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) raginamas iš naujo persvarstyti sprendimą leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems varžybų dalyviams, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Bendrame sporto ministrų pareiškime keliamas klausimas, „kaip įmanoma Rusijos ir Baltarusijos olimpinių žaidynių sportininkams varžytis kaip „neutraliems“ (pagal IOC sąlygas nesitapatinti su savo šalimi), kai jie yra tiesiogiai finansuojami ir remiami jų valstybių. Taip pat akivaizdų susirūpinimą kelia stiprūs Rusijos sportininkų ir Rusijos kariškių ryšiai ir sąsajos“.
Taip pat pažymima, kad nuo 2022 m. vasario 28 d., kai IOC buvo paskelbęs apie Rusijos ir Baltarusijos sportininkų pašalinimą iš olimpiados, padėtis tik pablogėjo.
„Atsižvelgdami į tai, kad padėtis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje nepasikeitė, ir į tai, kad būtina užtikrinti teisingumą ir solidarumą su Ukrainos sportininkais, kurių infrastruktūra buvo sunaikinta ir kurie turėjo palikti savo šalį (arba likti kovoti už Ukrainą, kurioje labai daug jų žuvo), esame tvirtai įsitikinę, kad nėra jokios praktinės priežasties atsisakyti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų pašalinimo režimo, kurį IOC nustatė 2022 m. vasario 28 d.
Taip pat pažymėjome, kad savo pasirinkimais, veiksmais ir besitęsiančia invazija Rusija sulaužė olimpines paliaubas, kurias nuo 1993 m. nuolat remia Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja“, – rašome kreipimesi į IOC.
Kreipimąsi pasirašiusios šalys, atsižvelgdamos į tai, kad IOC galutiniai sprendimai nepriimti, primygtinai ragina persvarstyti savo pasiūlymą.
„Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad Rusija ir Baltarusija turi savo rankose galimybę sugrąžinti savo sportininkus į tarptautinę sporto bendruomenę, pabaigdamos jų pradėtą karą“, – rašoma kreipimesi į IOC.
Kreipimąsi pasirašė Austrija, Belgija, Kanada, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Islandija, Airija, Korėjos Respublika, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Japonija, Jungtinė Karalystė, JAV.
„Lietuvos siekis yra padaryti viską, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nebūtų olimpiadoje, o Lietuvos ir Ukrainos bei kitų demokratinių valstybių sportininkai galėtų joje dalyvauti“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ministrės J. Šiugždinienės iniciatyva vasario 2 d. nuotoliniu būdu susitikę trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos už sportą atsakingi ministrai nusprendė kartu kreiptis į tarptautines sporto šakų federacijas ir IOC, reikalaudami neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas.
Vasario 7 dieną vyko susitikimas su penkiomis Šiaurės Europos valstybėmis, kurios išreiškė tvirtą poziciją dėl IOC sprendimo sugrąžinti agresorių šalių sportininkus į olimpiadą. Vasario 10 dieną įvyko bendras 35 Europos ir kitų pasaulio šalių už sportą atsakingų ministrų pasitarimas, kuriame ir sutarta parengti bendrą pareiškimą, siekiant užkirsti kelią bandymams grąžinti Rusijai ir Baltarusijai atstovaujančius sportininkus į tarptautines sporto varžybas.
„Lietuvos pozicija išlieka tvirta ir nesikeičia – kviečiame neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į jokias tarptautines varžybas, kol tęsiasi karas Ukrainoje. Siūlome griežtai atmesti bet kokius svarstymus apie galimą šių agresorių šalių sportininkų dalyvavimą olimpiadoje ir po neutralia vėliava“, – pažymi J. Šiugždinienė.
Šią poziciją Lietuva sieks sustiprinti jau artimiausiame susitikime vasario 23 d. Varšuvoje. Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios metinių išvakarėse Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltijos valstybių sporto ministrai ir už sportą atsakingi aukščiausi pareigūnai aptars tolesnio pasipriešinimo IOC pastangoms grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautines sporto varžybas veiksmus ir solidarumo su Ukraina sporto srityje klausimus.
20:59 | Vengrija ir Kinija neva nori taikos
Kinija ir Vengrija yra pasirengusios bendradarbiauti su „taiką mylinčiomis tautomis“, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje, pirmadienį pareiškė Pekino diplomatijos vadovas.
Wang Yi kalbėjo Budapešte, tvyrant įtampai dėl JAV kaltinimų, kad Pekinas svarsto galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą.
Pekinas tokius kaltinimus atmeta.
„Kinija ir Vengrija džiaugiasi galėdamos dirbti kartu su kitomis taiką mylinčiomis šalimis, kad būtų kuo greičiau užbaigtas dabartinis karas“, – pagal oficialų vertimą sakė Wang Yi.
„Norėtume, kad šalys grįžtų prie derybų stalo“, – pridūrė jis, pakartodamas raginimą paremti Kinijos pasiūlymą nutraukti karą.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto teigė palankiai vertinantis Kinijos poziciją, kuria siekiama „kuo greičiau įtvirtinti taiką“.
Wang Yi taip pat sveikino Vengrijos vyriausybės „Kinijos atžvilgiu draugišką politiką“ ir dėkojo Budapeštui už „teisėtų Kinijos pozicijų palaikymą tarptautiniuose ir daugiašaliuose forumuose“.
„Nors Kinija ir Vengrija yra geografiškai toli viena nuo kitos“, jų santykiai „vystosi labai gerai“, pridūrė jis.
Sekmadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pakvietė Wang Yi į privačią vakarienę, pranešė Vengrijos naujienų agentūra MTI.
Vyriausiasis kinų diplomatas, kuris pastarosiomis dienomis lankėsi keliose Europos sostinėse ir dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje, vėliau vyks į Maskvą.
20:18 | Moldova ragina ES taikyti sankcijas Rusijai padedantiems oligarchams
Moldova, kilus įtarimams, kad Maskva rengia sąmokslą nuversti provakarietišką vyriausybę, pirmadienį paragino Europos Sąjungą įvesti sankcijas oligarchams, kuriuos ji kaltina padedant Rusijai destabilizuoti šalį.
Tarp Ukrainos ir Rumunijos įsiterpusi buvusi sovietinė respublika susiduria su daugybe krizių, kurias dar labiau apsunkina jau metus trunkantis Kremliaus karas Ukrainoje.
Praėjusią savaitę Moldova apkaltino Rusiją, turinčią pajėgų separatistiniame šalies Padniestrės regione, rengus sąmokslą įvykdyti perversmą, per kurį „diversantai“ pultų valstybės institucijas.
„Moldova ne pirmą kartą per pastaruosius metus susiduria su tokiomis situacijomis“, – sakė užsienio reikalų ministras Nicu Popescu pirmadienį Briuselyje vykusiame susitikime su ES diplomatijos vadovais.
„Tokių nuogąstavimų yra buvę ne kartą, tik šį kartą jie yra labiau vieši“, – pridūrė jis.
Jis pridūrė, kad „rizika egzistuoja, tačiau Moldova turi puikios praktikos, kaip ją atremti“.
N. Popescu paragino 27 šalių bloką įtraukti „korumpuotus oligarchus ir politikus, kurie kartu su Rusija bando destabilizuoti Moldovą“ į turto įšaldymo ir draudimo išduoti vizas juodąjį sąrašą.
Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pritaikė sankcijas Moldovos magnatams Ilanui Shorui ir Vladimirui Plahotniucui, kurie 2019 metais pabėgo iš šalies dėl kaltinimų korupcija.
Praėjusiais metais Moldovai kartu su Ukraina buvo suteiktas kandidatės į ES statusas, ir ji žengė pirmą žingsnį ne vienerius metus truksiančiame procese.
Maskva neigia rengusi sąmokslą nuversti Kišiniovo vyriausybę, tačiau jau daugelį metų siekia įtraukti posovietines valstybes atgal į savo įtakos sferą.
Europos diplomatai sakė, kad ES svarsto galimybę siųsti kibernetinės erdvės ekspertus į Moldovą, kad padėtų šaliai atremti Maskvos programišių atakas.
Per pastaruosius metus karas kaimyninėje Ukrainoje taip pat ne kartą kėlė susirūpinimą dėl proeuropietiškos šalies saugumo, nes Rusijos raketų nuolaužos yra nukritusios Moldovos teritorijoje.
N. Popescu teigė, kad „pagrindinis mūsų prioritetas – padaryti mūsų oro erdvę ir visuomenę saugesnę naudojantis oro erdvės stebėjimo ir gynybos įranga“.
Jis paragino Vakarų valstybes toliau siųsti ginklus ir paramą, kad padėtų Ukrainos pajėgoms pasipriešinti Rusijos invazijai, nes tai „taip pat gina Moldovą“.
„Padėkite Ukrainai tiek, kiek galite ir kiek Ukrainai reikia, – sakė jis. – Tai geriausia investicija į stabilią Europą, stabilią taiką ir stabilią bei taikią Moldovą.“
19:55 | J. Bidenas: „Kyjivas pavergė mano širdį“
Po netikėto JAV prezidento Joe Bideno vizito Ukrainoje, socialiniame tinkle galingiausios valstybės lyderis paviešino ir specialią fotografiją.
J. Bidenas oficialioje socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ paviešino fotografiją – joje įamžinta gauto laiško žinutė, kurioje sakoma: „Pone prezidente, prašau priimti mano didžiausią pagarbą už jūsų drąsą ir lyderystę. Šlovė Ukrainai!“.
Tuo metu J. Bidenas prieraše paminėjo: „Kyjivas pavergė mano širdį. Aš žinojau, kad sugrįšiu“.
19:28 | V. Zelenskis: Rusijos galybė išblėso, o mūsų kariams motyvacijos netrūksta
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šią savaitę gali ryžtis surengti naują puolimą, skelbia UNIAN.
Tiesa, V. Zelenskis atkreipia dėmesį, kad, praėjus beveik metams nuo karinės invazijos pradžios, Rusijos galybė išblėso.
Interviu „Die Welt“ prezidentas taip pat pastebėjo, kad prieš metus Rusija neturėjo pakankamai resursų tam, kad galėtų pradėti plataus masto invaziją Ukrainoje.
„Šią savaitę, iš tiesų, Rusija gali surengti kerštą, sako, kad mes turime tikėtis puolimo. Dėl to atsiranda nervingumas. Kai kurie Ukrainos regionai taip gyvena nuo pat 2014 m.
Tačiau rusai nebėra tokie stiprūs, kokie buvo prieš metus. Netgi tada jie neturėjo pakankamai resursų, kad galėtų okupuoti mūsų šalį. Šiandien jie susilpnėjo, o mes tapome dar stipresni. Be to, jie [rusų kariai] nebeturi tokios motyvacijos, kokią mūsų kariai. Mes kovojame savo šalyje, mes giname savo namus, šeimas. Jei pralaimėsime, mes prarasime viską –namus, šeimos narius. Mes čia gyvename“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Visgi Ukrainos atstovai teigia, kad Ukraina yra pasirengusi atsakyti į bet kokią Maskvos provokaciją.
18:39 | Kinija parengė taikos planą
Praėjus metams po paskelbimo apie „beribę“ partnerystę su Rusija, Kinija bando įtikinti pasaulį, kad Pekinas išlieka neutralus karinės invazijos klausimais. Be to, Kinija tvirtina neva galinti padėti užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, rašo UNIAN, remdamasi „Bloomberg“ publikacija.
Tačiau šie pastebėjimai JAV ir Europos valstybėse vertinami skeptiškai bei atsakingiems pareigūnams kelia nuogąstavimus, kad Kinijos pateikti taikos sudarymo idėjos atitiks diktatoriaus Vladimiro Putino siekius, o Jungtinės Tautos galiausiai palaikytų Pekino taikos planą.
Šį savaitgalį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje Kinijos lyderio Xi Jinpingo patarėjas Wang Yi užsiminė apie Kinijos parengtą taikos sudarymo planą, kuriame būtų siekiama įtvirtinti teritorinį vientisumą, galimybę apsaugoti branduolinius objektus bei užkirsti kelia biocheminių ginklų panaudojimui.
Pastebima, kad Europos pareigūnai, susipažinę su Kinijos parengtu planu, teigia, kad pasiūlymai, greičiausiai, apims raginimus nutraukti ugnį ir sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai.
Manoma, kad Kinijos taikos plano pasiūlymai gali atitikti idėjas, kurias išsakys Rusijos diktatorius V. Putinas vasario 21 d.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai jos kare prieš Ukrainą, ir perspėjo Pekiną, kad bet koks tiekimas „sukels rimtų problemų“.
„Dabar, remdamiesi turima informacija, nerimaujame, kad jie svarsto galimybę suteikti mirtiną paramą“, – CBS laidai „Face The Nation“ sakė A. Blinkenas.
Paklaustas, ką reikštų „mirtina parama“, jis atsakė, kad „viską – nuo šaudmenų iki pačių ginklų“
Panašius komentarus jis pakartojo keliuose interviu Vokietijoje, kur šeštadienį dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje ir susitiko su kolega iš Kinijos Wang Yi.
Tokie A. Blinkeno kaltinimai nuskambėjo abiejų galybių santykiams dar labiau pašlijus po to, kai Vašingtonas numušė, jo teigimu, Kinijos šnipinėjimo balioną.
Tvyrant susirūpinimui, kad Kinija, nepaisydama karo, stiprina ryšius su Rusija, Wang Yi patikino, kad Pekinas atlieka konstruktyvų vaidmenį ir tvirtai stovi dialogo pusėje.
18:00 | JAV pranešė Rusijai apie J. Bideno vizitą į Ukrainą likus kelioms valandoms iki skrydžio
Jungtinės Valstijos įspėjo Maskvą likus „kelioms valandoms“ iki netikėtos prezidento Joe Bideno pirmadienį surengtos kelionės į Kyjivą, kad būtų išvengta bet kokio konflikto, sakė aukšto rango Baltųjų rūmų patarėjas.
„Mes pranešėme rusams, kad prezidentas Bidenas vyks į Kyjivą. Tai padarėme likus kelioms valandoms iki jo išvykimo dekonfliktavimo tikslais“, – žurnalistams sakė prezidentą kelionėje lydintis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
„Kadangi šie pranešimai buvo slapto pobūdžio, nedetalizuosiu, kaip jie reagavo ir koks buvo tikslus mūsų pranešimo pobūdis“, – tęsė jis.
J. Bidenas pirmadienį atvyko į Kyjivą, surengdamas neeilinį pirmąjį vizitą nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai į šią šalį įsiveržė Rusijos kariuomenė.
Vizitas buvo surengtas laikantis griežtų slaptumo sąlygų.
J. Bidenas išvyko anksti sekmadienį iš Andrewso oro pajėgų bazės. Tačiau Baltųjų rūmų darbuotojai teigė, kad kol kas negali atskleisti, kaip JAV lyderis atvyko į Ukrainos sostinę.
„Kol kelionė dar nebaigta, neskelbiame kai kurių transporto priemonės tipo ir kitų konkrečių logistikos detalių“, – sakė Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield.
Pasak J. Sullivano, kelionė „pareikalavo visų JAV vyriausybės specialistų saugumo operacijų ir logistikos pastangų, kad tai, kas iš esmės buvo rizikinga, taptų valdomu rizikos lygiu“.
„Be abejo, tokiame darbe vis dar buvo ir tebėra rizikos, tačiau prezidentas Bidenas manė, kad šią kelionę būtina surengti“, – sakė jis.
Prezidentą galėjo lydėti tik du žurnalistai.
Atidavę savo prietaisus jie apie prezidento buvimą „Air Force One“ lėktuve sužinojo likus vos 15 minučių iki pakilimo.
Tai buvo pirmasis JAV prezidento vizitas Ukrainoje nuo 2008 metų.
17:20 | „Bazinė komunikacija su rusais“
Prieš pat JAV prezidento Joe Bideno vizitą į Ukrainą vyko „bazinė komunikacija su rusais“, kad būtų išvengta nesusipratimų, pirmadienį sakė Baltieji rūmai.
Likus kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių, JAV prezidentas iš anksto nepranešęs pirmadienį apsilankė Ukrainoje ir susitiko su šios šalies vadovu Volodymyru Zelenskiu, taip pademonstruodamas Vakarų solidarumą su šalimi, kuri vis dar kovoja su, jo žodžiais tariant, „žiauriu ir neteisingu karu“.
JAV vadovas priminė beveik prieš metus išsakytus nuogąstavimus, kad Rusijos invazinės pajėgos gali greitai užimti Ukrainos sostinę.
„Po metų Kyjivas stovi, – sakė J. Bidenas. – Ukraina stovi. Demokratija stovi. Amerikiečiai yra su jumis ir pasaulis yra su jumis.“
V. Zelenskis J. Bideno vizitą pavadino „itin svarbiu paramos visiems ukrainiečiams ženklu“.
Nors vakarietiškos raketų „žemė–oras“ sistemos pastiprino Ukrainos galimybes apsiginti, vizitas yra reta JAV prezidentų išvyka į konfliktų zonas, kur JAV ar jų sąjungininkės nekontroliuoja oro erdvės.
Baltieji rūmai nepateikė konkrečių detalių, tačiau teigė, kad prieš pat J. Bideno vizitą „vyko bazinė komunikacija su rusais“, stengiantis išvengti bet kokio nesusipratimo, dėl kurio abi branduolinius ginklus turinčios šalys galėtų įsivelti į tiesioginį konfliktą.
JAV kariškių Ukrainoje nėra, išskyrus mažą jūrų pėstininkų dalinį, saugantį ambasadą Kyjive, tad šis J. Bideno vizitas yra dar komplikuotesnis nei ankstesnių JAV lyderių neseni apsilankymai karo zonose.
Kol J. Bidenas buvo Ukrainoje, iš Lenkijos oro erdvės Kyjivą stebėjo JAV sekimo lėktuvai, įskaitant oro radarą „E-3 Sentry“ ir orlaivį „RC-135W Rivet Joint“.
Pastarosiomis savaitėmis buvo spėliojama, kad J. Bidenas maždaug tuo metu, kai vasario 24-ąją bus minimos Rusijos invazijos metinės, gali apsilankyti Ukrainoje. Tačiau Baltieji rūmai ne kartą sakė, kad jokia prezidento kelionė į Ukrainą neplanuojama, net po to, kai anksčiau šį mėnesį buvo paskelbta apie J. Bideno vizitą Lenkijoje.
Nuo ankstyvo pirmadienio ryto daugelis pagrindinių Kyjivo gatvių ir centrinių kvartalų buvo aptverti be jokių oficialių paaiškinimų. Vėliau žmonės ėmė dalytis vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kaip gatvėmis, į kurias buvo apribotas įvažiavimas, važiuoja ilgos automobilių kolonos.
Saugumo sumetimais J. Bideno vizitas Baltuosiuose rūmuose buvo planuojamas labai slaptai – apie šiuos planus žinojo tik palyginti nedidelė padėjėjų grupė.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad J. Bidenas galutinai pritarė kelionei, kuri buvo organizuojama kelis mėnesius, penktadienį per Ovaliajame kabinete vykusį susitikimą, kuriame jis buvo supažindintas su vizito saugumo planais.
Prezidentas keliavo su nedidele palyda, kurioje buvo tik keli vyresnieji padėjėjai ir du žurnalistai, kad būtų išlaikytas slaptumas.
J. Bidenas sekmadienį 4 val. 15 min. vietos laiku tyliai išvyko iš Andrewso oro pajėgų bazės netoli Vašingtono ir pakeliui į Ukrainą buvo sustojęs Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje. Į Kyjivą jis atvyko pirmadienį 8 val. ryto.
J. Bidenas Ukrainos sostinėje praleido daugiau nei penkias valandas – su V. Zelenskiu tarėsi dėl tolesnių veiksmų, pagerbė žuvusius šalies karius ir susitiko su JAV ambasados karo nuniokotoje šalyje darbuotojais.
16:40 | Rusija teigia užėmusi kaimą netoli Bachmuto
Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė kaimą netoli Bachmuto – Rytų Ukrainos miesto, dėl kurio verda ilgiausias mūšis nuo Kremliaus invazijos pradžios.
Gynybos ministerija Maskvoje pranešė, kad savanorių kovotojai, remiami reguliariųjų pajėgų, įskaitant desantininkus ir artileriją, „visiškai išlaisvino“ Paraskovijivkos gyvenvietę.
Pareiškime neminima Rusijos samdinių grupė „Wagner“, kuri teigė penktadienį užėmusi kaimą.
Kyjivas šių pareiškimų nekomentuoja.
Paraskovijivka yra nedidelė gyvenvietė į šiaurę nuo Bachmuto.
„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas yra sakęs, kad rusų pajėgoms gali prireikti dar poros mėnesių, kol jos užims Ukrainos rytuose esantį Bachmuto miestą, kuris yra tapęs svarbiu politiniu ir simboliniu prizu.
Ištisus mėnesius trunkanti kova dėl Bachmuto parodė įtampą, tvyrančią tarp samdinių bendrovės „Wagner“ ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų, nors Kremlius tai neigia.
Sausį J. Prigožinas skelbė, kad jo kovotojai perėmė netoliese esančio Soledaro kontrolę, tačiau Gynybos ministerija po dviejų dienų pareiškė, kad miestą kontroliuoja Maskvos pajėgos.
Kyjivas praėjusią savaitę pranešė apie sunkią padėtį į šiaurę nuo Bachmuto esančiame Paraskovijivkos kaime, kuris yra „intensyviai apšaudomas ir puolamas“.
16:24 | Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva ES ministrai su G. Kasparovu aptarė rusų opozicijos veiklą
Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva pirmadienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai su Gariu Kasparovu aptarė Rusijos opozicionierių veiklą.
„Šio susitikimo tikslas – tiesiogiai iš Rusijos opozicijos atstovų išgirsti, ką jie patys pasiruošę padaryti, kad paskatintų pokyčius Rusijoje, ir kokia ES parama demokratinei Rusijai būtų naudingiausia“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
Susitikime dalyvavę ES užsienio reikalų ministrai domėjosi iš Rusijos pasitraukusių opozicijos atstovų galimybėmis veikti Rusijoje ir daryti įtaką šalies gyventojams bei paramos Ukrainai iniciatyvomis.
„Minint barbariško Rusijos karo prieš Ukrainą metines, vis pasigirstant raginimams „siekti taikos“, labai svarbu įsivardinti, ką mums reiškia Ukrainos pergalė. Turime aiškiai pasakyti, kad „kartu iki pergalės“ reiškia Ukrainos pergalę, susigrąžinant Rusijos okupuotas teritorijas“, – sakė ministras.
Į Briuselį pirmadienį susirinkę ministrai siekia sutarti dėl naujų sankcijų Rusijai, amunicijos tiekimo Ukrainai.
15:13 | Bideno vizitas Kyjive: aiški žinia visam pasauliui ir sugadinta nuotaika Putinui
J. Bideno vizitas Ukrainoje truko ne itin ilgai – apie šešias valandas – ir buvo labiau simbolinis ženklas, kad Vakarai nesibaimina Rusijos jiems mesto iššūkio. Slapta kelionė į Kyjivą turi ir kitą simbolinę reikšmę – po keturių dienų sukaks metai nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
„Aišku, Kremliuje šis vizitas bus vertinamas kaip dar vienas įrodymas, kad JAV siekia strateginio Rusijos pralaimėjimo kare, o pats karas negrįžtamai perėjo į karo tarp Rusijos ir Vakarų stadiją“, – „Reuters“ aiškino politologė Tatjana Stanovaja. Ji mano, kad rytojaus V. Putino kalboje gali būti paskelbta apie „galutinį santykių su Vakarais nutraukimą“.
Rusijos prezidentui šis J. Bideno vizitas, kurio metu pastarasis pareiškė, kad V. Putinas „padarė mirtiną klaidą užpuldamas Ukrainą“, nepakels nuotaikos prieš rytdienos „svarbų pranešimą“. Rusijoje, nepaisant milžiniškų valdžios pastangų, auga nepasitenkinimas nesėkminga karo Ukrainoje eiga ir didžiulėmis netektimis fronte. Kariai nuolat skundžiasi nekompetetinga vadovybe, materialiniais trūkumais.
Maža to, net ir paskelbus apie perėjimą į atvirą konfliktą su Vakarais, V. Putinas nelabai turi kuo pasigirti Ukrainos fronte, kur jam niekaip nepavyksta praėjusių metų rudenį „Rusijos teritorijomis“ paskelbtų Ukrainos žemių Donbase, jau nekalbant apie planus „žygiuoti iki Kyjivo“.
14:42 | Japonijos premjeras: G-7 vasario 24-ąją internetu surengs susitikimą su V. Zelenskiu
Japonijos premjeras Fumio Kishida pirmadienį sakė, kad vasario 24-ąją – per Rusijos invazijos į Ukrainą metines – internetu surengs Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderių ir ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą.
„Kad G-7 lyderiai galėtų ir toliau vieningai spręsti invazijos į Ukrainą [problemą], nusprendžiau šią savaitę, 24 dieną, surengti G-7 lyderių vaizdo konferenciją ir pakviesti prezidentą Zelenskį“, – sakydamas kalbą Tokijuje pranešė F. Kishida, kurio šalis šiemet pirmininkauja G-7.
14:28 | JAV susisiekė su rusais prieš Bideno kelionę – AP
JAV prieš J. Bideno kelionę į Kyjivą, susisiekė su Rusija siekiant išvengti „apsiskaičiavimų, kurie galėtų reikšti konfrontaciją tarp dviejų branduolinių galios valstybių“, rašoma „Associated Press“.
„Bazinis bendravimas buvo vykdomas su rusais, siekiant užtikrinti nekonfliktavimą“, – cituojami AP Baltųjų rūmų atstovai.
14:10 | CNN: Bidenas paliko Kyjivą
CNN, remiantis savo šaltiniais Ukrainoje, skelbia, kad JAV prezidentas Joe Bidenas paliko Kyjivą ir išvyko į Lenkiją.
12:58 | Bidenas: laukia sunkios dienos, savaitės ir metai
J. Bideno susitikimo su V. Zelenskiu metu Ukrainos prezidentas akcentavo, kad „turime daryti taip, kad šie metai taptų pergalės metais“.
JAV prezidentas pažymėjo, kad „laukia sunkios dienos, savaitės ir metai. Putino tikslas – ištrinti Ukrainą iš pasaulio žemėlapio“.
J. Bidenas taip pat pažadėjo „milijardus“ pagalbos Ukrainos biudžetui.
12:25 | Bidenas: Putinas galvojo, kad mus visus pergyvens. Jis mirtinai suklydo
„Tuo metu, kai pasaulis mini žiauraus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metines, aš šiandien esu Kyjive, kad susitikčiau su prezidentu Zelenskiu ir patvirtinti mūsų nepajudinamą duoklę Ukrainos demokratijai, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.
Kuomet Putinas pradėjo puolimą beveik prieš metus, jis galvojo, kad Ukraina – silpna, o Vakarai yra susiskaldę. Jis galvojo, kad galės mus pergyventi. Tačiau jis mirtinai suklydo“, – akcentavo JAV prezidentas.
12:17 | Karinė pagalba Ukrainai ir naujos sankcijos Rusijai
Baltieji Rūmai patvirtino, kad J. Bidenas lankosi Ukrainoje vizito, kurioje tikslas – derybos su V. Zelenskiu.
Pranešama, kad jau rytoj bus paskelbta apie naują pagalbos paketą Ukrainai – 500 mln. dolerių vertės karinę pagalbą, įskaitant HIMARS sistemas, amuniciją, prieštankines sistemas ir radarus.
Be to, J. Bideno administracija anonsavo naujų sankcijų Rusijai paskelbimą.
12:08 | Oficialu: Zelenskis paviešino bendrą su Bidenu nuotrauką iš Kyjivo
Ukrainos prezidento administracija pasidalijo V. Zelenskio ir J. Bideno bendra nuotrauka iš Kyjivo ir oficialiai patvirtino pastarojo vizitą Ukrainoje. Tai buvo pirmasis JAV prezidento vizitas į Ukrainą nuo Rusijos plataus masto puolimo 2022-ųjų vasarį pradžios.
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose pasidalijo nuotrauka, kurioje jis užfiksuotas su JAV lyderiu, ir parašė: „Josephai Bidenai, sveiki atvykę į Kyjivą! Jūsų vizitas – itin svarbus paramos visiems ukrainiečiams ženklas.“
11:39 | Kyjive skelbiamas oro pavojus
Galimai šalies sostinėje viešint JAV prezidentui J. Bidenui Kyjive ir dalyje Ukrainos teritorijos skelbiamas oro pavojus.
Ukrainos žiniasklaidoje skelbiama, kad tai susiję su Rusijos aviacijos aktyvumu Baltarusijos teritorijoje.
11:34 | „Bild“ žurnalistas – Bidenas atvyko į Kyjivą
„Bild“ žurnalistas Julianas Ropcke patvirtino informaciją, kad JAV prezidentas atvyko į Kyjivą, „kurį Rusija turėjo būti užėmusi jau 360 dienų“ ir taip „parodė stiprų ženklą Putino režimui“.
Biden in Kiew. Einer Stadt, die seit 360 Tagen unter russischer Kontrolle hätte stehen sollen. Was für ein starkes Zeichen an Diktator Putin.
— Julian Röpcke🇺🇦 (@JulianRoepcke) February 20, 2023
11:26 | Feiginas: Bidenas jau Kyjive
UNIAN cituojamas Ukrainos žurnalistas Markas Feiginas, kuris tvirtina, kad JAV prezidentas Joe Bidenas jau Kyjive.
Ukrainos parlamentaras Oleksijus Gončarenka patvirtino, kad šiandien Ukrainos sostinėje vieši ir TVF vadovė Kristalina Georgieva, tačiau akcentavo, kad miesto centras yra uždarytas ne dėl jos. Kas per svarbus svečias atvyko į Ukrainą nėra atskleidžiama.
10:49 | Ukrainoje – sujudimas: laukiama netikėto Bideno vizito
Ukrainoje pasirodė atsargių pranešimų, kad šiomis dienomis Lenkijoje turintis viešėti JAV prezidentas Joe Bidenas atvyks ir į Kyjivą.
„Kyjive ruošiamas siurprizas. Mums svarbu, kad agresijos metinių išvakarėse mes pajustume ir pamatytume ne tik palaikymą žodžiais, tačiau ir dalyvavimu Kyjive mūsų svarbių, pagrindinių partnerių. Palaukime“, – „Ukraina Online“ cituojamas Ukrainos užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnikas.
Šias kalbas patvirtina tai, kad Ukrainos sostinės gatvėse imtasi neeilinių saugumo priemonių – ribojamas eismas, gausu pareigūnų. Maža to, Lenkijos pasienyje ratus suka net trys žvalgybiniai NATO pajėgų lėktuvai.
Anksčiau „Politico“ buvo skelbiama, kad „vienas iš J. Bideno patarėjų kūrė planą, kaip slapta atgabenti JAV prezidentą į Kyjivą, tačiau daugumos kitų patarėjų nuomone tai būtų per daug rizikinga“.
Nepaisant to, šiandien į Kyjivą atvyksta ir Italijos premjerė bei Izraelio delegacija. Galimai šis „sutapimas“ skirtas tam, kad Rusijai nusprendus atakuoti Kyjivą, ten viešint JAV prezidentui, būtų įtraukti ir kitų šalių atstovai, kas turėtų „atšaldyti“ rusų norą pasinaudoti proga ir suduoti smūgį Vakarų politikos lyderiui.
Savo kelionę į Briuselį atšaukė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Svarbų ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Ukrainos diplomatas praleidžia „negalėdamas asmeniškai dalyvauti“.
„Dėkingas Estijai už siūlymą sukurti vieningą ginkluotės ir amunicijos pirkimo sistemą, kuri gali prasidėti nuo tiekimo ES šalims 155 mm sviedinių. Nepaisant to, kad šiandien negaliu asmeniškai dalyvauti FAC, mes ryžtingai palaikome iniciatyvą ir kviečiame ją įgyvendinti“, – rašė jis savo tviteryje.
10:17 | Pekinas melagingais vadina JAV teiginius, kad Kinija svarsto tiekti ginklus Rusijai
Pekinas pirmadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų teiginius, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, ir pavadino juos melagingais.
„Nepriimame Jungtinių Valstijų badymo pirštu į Kinijos ir Rusijos santykius, jau nekalbant apie prievartą ir spaudimą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas eilinėje spaudos konferencijoje ir apkaltino Vašingtoną „melagingos informacijos skleidimu“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai jos kare prieš Ukrainą, ir perspėjo Pekiną, kad bet koks tiekimas „sukels rimtų problemų“.
„Dabar, remdamiesi turima informacija, nerimaujame, kad jie svarsto galimybę suteikti mirtiną paramą“, – CBS laidai „Face The Nation“ sakė A. Blinkenas.
Paklaustas, ką reikštų „mirtina parama“, jis atsakė, kad „viską – nuo šaudmenų iki pačių ginklų“.
09:34 | M. Morawieckis: JAV svarsto galimybę padidinti karių skaičių Lenkijoje
Lenkų ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad Lenkija derasi su Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija dėl JAV karių buvimo šalyje padidinimo.
Kaip pranešė Lenkijos radijas, prieš artėjantį J. Bideno vizitą į Varšuvą M. Morawieckis interviu televizijos CBS laidoje „Face the Nation“ kalbėjo apie JAV karius Lenkijoje: „Mes diskutuojame su prezidento Bideno administracija apie tai, kad jų buvimas taptų nuolatinis ir kad jų skaičius būtų padidintas.“
08:28 | Zelenskis: Macronas be reikalo gaišta laiką dialogui su Putinu
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuomone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas be reikalo gaišta laiką bandymams užmegzti dialogą su Vladimiru Putinu.
Italų laikraščio „Corriere della Sera“ korespondentas V. Zelenskio paklausė, ar jis sutinka su E. Macrono pozicija, kad Rusiją „reikia nugalėti, bet ne sutriuškinti“ ir kad reikia palikti dialogo su Rusijos lyderiu galimybę.
„Tai būtų nenaudingas dialogas; iš tikrųjų Macronas be reikalo gaišta laiką. Aš padariau išvadą, kad ne mūsų jėgoms pakeisti Rusijos poziciją. Jei jie nusprendė izoliuotis svajonėje apie senosios sovietinės imperijos atkūrimą, mes nieko dėl to negalime padaryti“, – sakė ukrainiečių prezidentas.
Prancūzija yra pažadėjusi palaikyti nuo Rusijos besiginančią Ukrainą tiek, kiek reikės.
Rusijai beveik prieš metus įsiveržus į savo provakarietišką kaimynę, E. Macronas dažnai skambindavo V. Putinui ir tvirtindavo, kad taip bando padėti surengti derybas. Prancūzijos lyderis taip pat ragino „nežeminti Rusijos“.
Gegužę V. Zelenskis sakė, kad Prancūzijos prezidentas siūlė jam padaryti Rusijai teritorinių nuolaidų.
Šią žiemą E. Macronas pareiškė, kad Rusijai per derybas reikės suteikti „saugumo garantijų“. Šis jo pareiškimas sutrikdė vyriausybes Europoje.
Šeštadienį paskelbtame interviu E. Macronas teigė norintis, kad Rusija būtų nugalėta kare su Ukraina, bet ne sutriuškinta. Jis kalbėjo grįžęs iš Miuncheno saugumo konferencijos, kur paragino sąjungininkus aktyviau remti Ukrainą ir sakė, kad Prancūzija yra pasirengusi užsitęsusiam konfliktui.
08:08 | Rusija turės už viską atsakyti – Estijos premjerė
07:47 | Ukrainos prezidentas apie situaciją Bachmute: nelaikysime jo bet kokia kaina
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas daugelį mėnesių vykstančią kovą dėl Bachmuto, pareiškė, kad „iki paskutinio kareivio“ jo nesaugos.
„Mes kovosime tiek, kiek tai bus protinga“ – aiškino jis.
07:27 | Rusams „pritrūko kvapo“ įgyvendinti didžiulį puolimą – ekspertai
JAV karo tyrimų instituto (ISW) analitiškai pateikė hipotezę, kad Rusija neturi pakankamai rezervo, kurį galėtų panaudoti pradėtame Luhansko srities puolime ir taip pasiekti apčiuopiamesnių rezultatų.
Analizuodami Svatovo – Kremenaja ruože Ukrainos teritoriją bandančios pulti rusų Vakarų karinės apygardos sudėtį ekspertai pažymi kai kurių tankų dalinių nebuvimą ir mano, kad rusams „pritrūko kvapo“ pakeičiant prarastą šarvuotą techniką kita.
„Rusų pajėgos faktiškai neabejotinai turi rezerve kažkiek atstatytų mechanizuotų dalinių, tačiau šių ribotų rezervų siuntimas į Luhansko sritį vargu ar rimčiau pakeistų puolimo eigą“, – rašoma ISW analitikų ataskaitoje.
Ekspertai prognozuoja, kad rusams pasitelkus papildomus rezervus – jeigu tai dar įvyks – puolimas gali įgauti tam tikrą pagreitį, tačiau išsikvėps daug anksčiau už galimybę pasiekti nors kiek žymesnių rezultatų.
ISW pažymima, kad rusai neteko karo metu iki 16 tankų pulkų – ir dabar nespėja remontuoti, ar surinkinėti naujų, reikalingu tempu. Smogiamosios tankų pastiprinimo jėgos netekę rusų Vakarų karinės apygardos daliniai iki šiol jokio proveržio nepademonstravo.