Rusija verbuoja paauglius Ukrainoje: štai ką siūlo mainais
Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja Ukrainos paauglius šnipinėjimo ir sabotažo operacijoms šalies viduje, pirmadienį pranešė „Financial Times“, remdamasis aukšto rango Kyjivo pareigūnais.
Rusija sistemingai taikosi į paauglius ir jaunuolius, įskaitant našlaičius, konflikto perkeliamus asmenis ir tuos, kurie susiduria su finansiniais sunkumais arba ieško papildomų pajamų, Ukrainos pareigūnai sakė „Financial Times“.
V. Zelenskis paprašė iš Vokietijos daugiau zenitinių sistemų „IRIS-T“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Vokietijos suteikti daugiau oro gynybos sistemų „IRIS-T“ gintis nuo rusų dronų ir raketų atakų.
Šį klausimą jis aptarė su Vokietijos užsienio reikalų ministru Johannu Wadephuliu, su kuriuo buvo susitikęs Ukrainos sostinėje, pirmadienį žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Pirmojo vizito Kijeve nuo gegužės pradžios, kai pradėjo eiti pareigas, pradžioje J. Wadephulas apžiūrėjo vieną iš oro gynybos įrenginių „IRIS-T“, atliekančių svarbų vaidmenį Kijevui atremiant Rusijos atakas.
Nuo balandžio Vokietija perdavė Ukrainai šešias tokias sistemas ir yra pažadėjusi jų parūpinti dar dešimt.
Šios netikėtos kelionės į Kyjivą metu J. Wadephulą lydėjo vyresnieji Vokietijos gynybos kompanijų atstovai.
Susitikimo su J. Wadephulu metu V. Zelenskis pareiškė norą plėsti abiejų šalių bendradarbiavimą gynybos srityje. Jis paminėjo, kad artimiausiomis dienomis gali būti sudaryta iki 20 naujų partnerystės sutarčių, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Vokietijos užsienio reikalų ministras teigė, kad tai, jog Vokietijos gynybos įmonės jau veikia Ukrainoje, o Vokietijoje savo veiklą vykdo Ukrainos įmonės, yra naudinga abiem šalims.
„Iš to mokomės. Abi šalys gauna naudos ir parodo, kad mūsų saugumas yra tarpusavyje susijęs, be to, iš to galime gauti ekonominės naudos. Tai yra geras dalykas, ir mes norime jį bendrai plėsti“, – pridūrė J. Wadephulas.
„Financial Times“: Putinas siekia užimti Odesą, kad atkirstų Ukrainą nuo Juodosios jūros
Daugelis Europos politikų netiki, kad Rusija yra pasirengusi susitarti dėl paliaubų su Ukraina. Taip pat manoma, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nori užgrobti Odesą, kad atimtų iš Ukrainos priėjimą prie jos pagrindinio jūrų uosto, praneša „Financial Times“, remdamasis aukšto rango pareigūnu.
Anot jo, V. Putinas mano, kad Odesa yra „istoriškai rusiškas miestas“. Kalbėdamas su žurnalistais pareigūnas sakė, kad Rusijos prezidentui šio miesto užgrobimas yra vienas svarbiausių karo prieš Ukrainą tikslų.
Anksčiau buvęs Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojas, karo ekspertas Ivanas Stupakas sakė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas planuoja užimti Odesą, nes nori atkirsti Ukrainą nuo priėjimo prie Juodosios jūros. Tai taip pat padės Rusijos prezidentui greičiau išspręsti klausimą su Rusijos nepripažintu Uždniestrės regionu, kuris ribojasi su Odesos regionu.
Pasak Stupako, Rusija negalės užimti Odesos. Jis pažymėjo, kad iki visiškos invazijos į Ukrainą tokį scenarijų buvo galima numanyti, tačiau dabar rusams tai sunkiai įveikiama užduotis.
Azerbaidžane – krata Rusijos naujienų agentūros „Sputnik“ biure: sulaikyti 2 žurnalistai
Azerbaidžano policija atliko kratą valstybinės Rusijos naujienų agentūros „Sputnik“ biure ir sulaikė du žurnalistus, pirmadienį pranešė oficialūs asmenys ir pati agentūra – šis įvykis rodo, kad Baku ir Maskvos diplomatiniai santykiai vis labiau šąla.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė iškvietusi Azerbaidžano ambasadorių pasiaiškinti dėl kratos ir „neteisėto Rusijos žurnalistų sulaikymo“ per operaciją agentūros „Sputnik“ biure, kuris, kaip pranešama, dirbo, nepaisydamas vasarį duoto nurodymo nutraukti veiklą.
„Sputnik“ pranešė, kad buvo sulaikytas jo Baku biuro vadovas Igoris Kartavycas ir vyriausiasis redaktorius Jevgenijus Belousovas, kuriems „pareikšti absurdiški kaltinimai dėl to, kad jie yra FSB (Federalinės saugumo tarnybos) agentai“.
Agentūra pridūrė, kad Rusijos diplomatams nebuvo leista susitikti su sulaikytaisiais.
Įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas matė, kaip policijos pareigūnai išveda šią porą iš agentūros „Sputnik“ biuro.
Krata buvo surengta po to, kai praėjusį savaitgalį per policijos operaciją prieš azerbaidžaniečių bendruomenę Rusijos Jekaterinburgo mieste žuvo du žmonės ir dar šeši asmenys buvo suimti, o tai sukėlė Baku pasipiktinimą.
Rusija teigė, kad ši operacija buvo baudžiamojo tyrimo dėl 2001–2011 m. įvykdytų nužudymų dalis.
Jos teigimu, vieną asmenį per reidą ištiko širdies smūgis, kito mirties aplinkybės vis dar tiriamos. Azerbaidžanas teigia, kad abu asmenis nužudė policija.
Baku ir Maskvos santykiai pablogėjo nuo tada, kai Azerbaidžanas apkaltino Rusiją praėjusių metų gruodį priešlėktuvine raketa numušus keleivinį lėktuvą ir pražudžius 38 žmones.
Vasarį Azerbaidžanas – griežtai kontroliuojama buvusi sovietinė respublika, – imdamasis platesnių represijų prieš užsienio žiniasklaidą, įsakė uždaryti Baku veikiantį agentūros „Sputnik“ biurą.
Sekmadienį Azerbaidžano kultūros ministerija atšaukė visus Rusijos kultūros renginius, kaip priežastį nurodydama tai, kad Rusijos saugumo pajėgos „sistemingai smurtauja“ prieš azerbaidžaniečius.
Atsakydama į ES sankcijas, Rusija užblokavo 15 Europos žiniasklaidos kanalų
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė blokuojanti 15 Europos žiniasklaidos priemonių, taip keršydama už poveikio priemones, kurias ES pritaikė aštuonioms Rusijos žiniasklaidos organizacijoms, pranešė „Mediazona“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija nenurodė, kurie kanalai buvo užblokuoti.
Anot ministerijos, visos užblokuotosios Europos žiniasklaidos priemonės esą „dalyvauja skleidžiant melagingą informaciją“.
Ministerijos pareiškime teigiama, kad šis žingsnis yra „atsakomoji reakcija“ į 16-ąjį ES sankcijų paketą, kuriame be kita ko numatyta apriboti galimybes ES pasiekti tokias su Rusijos valstybe susijusias ir propagandines žiniasklaidos priemones, kaip „EADaily“, „Lenta“, „NewsFront“, „Krasnaja zvezda“ bei kitas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2025 m. vasario 24 d. ES užsienio reikalų ministrai patvirtino 16-ąjį sankcijų Rusijai dėl tebesitęsiančios jos agresijos prieš Ukrainą paketą.
Vokietijos ministras Kyjive: Putinas nori pavergti visą Ukrainą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori užkariauti visą Ukrainą, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis, atvykęs į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito.
Rusijai intensyvinant bombardavimus šalyje, Ukraina ir jos sąjungininkės kaltina Rusiją žlugdant diplomatines pastangas, kurios pastarosiomis savaitėmis įstrigo, nors Vašingtonas norėjo greitai pasiekti taikos susitarimą.
V. Putinas „nori pavergti visą Ukrainą ir tuo pat metu skleisti baimę visoje Europoje“, sakė J. Wadephulis ir pridūrė, kad V. Putino „tariamas noras derėtis yra tik fasadas“.
Apsilankęs neseniai įvykdyto smūgio vietoje sostinėje Kyjive, kuris vis dažniau susiduria su antskrydžiais, J. Wadephulis teigė, kad Vokietija skyrė papildomus 2 mlrd. eurų oro gynybai ir amunicijai.
Kyjive vykusioje spaudos konferencijoje J. Wadephulis dalyvavo su savo kolega ukrainiečiu Andrijumi Sybiha, kuris apkaltino Rusiją stiprinant smūgius, siekiant „pasėti paniką ir paveikti mūsų gyventojų nuotaikas“.
„Norint to išvengti, svarbiausia yra oro gynybos sistemos, be abejo. Esame dėkingi savo draugams vokiečiams už jų beprecedentę pagalbą stiprinant mūsų oro gynybą“, – sakė A. Sybiha.
J. Wadephulis ir Vokietijos gynybos pramonės atstovai turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Norime steigti naujas bendras įmones, kad Ukraina galėtų greičiau pasigaminti daugiau produkcijos savo gynybai, nes jūsų poreikiai yra didžiuliai“, – teigė vokiečių ministras.
Anksčiau pirmadienį jis pareiškė, kad V. Putinas „nenusileidžia dėl jokio iš savo maksimalistinių reikalavimų – jis nenori derybų, jis nori kapituliacijos“.
Rusija „stato už mūsų paramos silpnėjimą“ ir „nori užkariavimo bei (Ukrainos) pasidavimo bet kokia kaina, net šimtų tūkstančių papildomų gyvybių kaina“, sakė Vokietijos diplomatijos vadovas.
Į mirtiną avariją Rumunijoje pateko ukrainiečius vežęs autobusas
Pirmadienį Rumunijos Bakau apskrityje į rimtą avariją pateko autobusas, vežęs 60 Ukrainos piliečių, įskaitant 21 vaiką. Per avariją žuvo vienas žmogus, pranešė „NewsMaker“, remdamasis „Digi24“.
Pirminiais duomenimis, autobusas susidūrė su pakelėje stovėjusiu mikroautobusu. Per avariją žuvo mikroautobusu važiavusi 29 metų moteris. Dar penki žmonės buvo sužeisti, tarp jų keturi mikroautobuso keleiviai ir vienas autobuso keleivis.
Policija tiria avarijos aplinkybes.
Neseniai Prancūzijos policija pateikė kaltinimus vienam iš dviejų į avariją patekusio Ukrainos autobuso vairuotojų. Per tą avariją Prancūzijoje žuvo keturi žmonės, įskaitant tris Ukrainos piliečius.
Kremlius: jei būtų priimtas JAV sankcijų įstatymas, jis pakenktų taikos susitarimui su Ukraina
Kremlius pranešė, jog jei būtų priimtas JAV sankcijų įstatymas, jis pakenktų taikos susitarimui su Ukraina. Senatorius Lindsey Grahamas vakar teigė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jam pranešė apie planuojamą įstatymo projektą, pagal kurį Kinijai ir Indijai, perkančioms rusišką naftą, būtų taikomi 500 proc. muitai. Pasak jo, šis įstatymas netrukus turėtų būti teikiamas balsavimui.
L. Grahamas pavadino D. Trumpo sprendimą „didelu proveržiu“ ir sakė, kad tai yra dalis pastangų priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo dėl Ukrainos bei suteikti D. Trumpui „įrankį“ tai pasiekti, rašoma „Sky News“.
„Senatoriaus nuomonė mums gerai žinoma, kaip ir visam pasauliui“, – šį rytą sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Jis priklauso užkietėjusių Rusijos neapykantos vedamų veikėjų grupei. Jei viskas priklausytų nuo jo, šios sankcijos būtų buvusios įvestos jau seniai. Ar tai būtų padėję spręsti konfliktą? Tai klausimas, kurį turėtų užduoti sau tie, kurie inicijuoja tokius veiksmus.“
Ukrainos pajėgos išstumia rusus iš Sumų srities
Ukrainiečių kariškiai pradėjo išstumti Rusijos okupantus iš Sumų srities gyvenviečių, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pranešama, kad situacija stabilizuota, priešo veržimasis sustabdytas. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos „rengia ir vykdo“ kontrpuolimą – jau išlaisvinta Andrijivka.
Fronte – nauji Rusijos ginklai: Ukrainai smogė dar nematytu dronu
Rusijos pajėgos pirmą kartą panaudojo naujo tipo droną „Černika“, praneša Charkivo meras Igoris Terechovas, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Agresorius nenustoja bandyti pakenkti Charkivui. Per pastarąją savaitę mūsų miestas patyrė 16 priešo atakų. Dažniausiai priešas smogė „Shahed“, bet taip pat ekstremalių situacijų departamento specialistai pirmą kartą užfiksavo smūgį naujo tipo dronu, pavadintu „Černika“, – skelbia meras.
Anot jo, šie dronai savo kovinės dalies galingumu panašūs į „Molnija“, bet turi kitą konstrukciją.
Sekmadienį, birželio 29 d., rusai puolė šešias apgyvendintas Ukrainos Charkivo srities vietoves, žuvo du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
Pisočine per Rusijos smūgius buvo sužeistos dvi 69 ir 65 m. moterys, trys 71, 66 ir 35 m. vyrai bei 6 m. berniukas. Kupjanske žuvo 50-metis vyras, o 37 m. vyras buvo sužeistas. Vilchuvatkoje žuvo 60 m. vyras, o 59-erių vyras buvo sužalotas.
Charkivo rajone buvo apgadintas autoservisas, privatus namas, šeši automobiliai, du sandėlių pastatai ir daugiaaukščio pastato langai. Kupjansko rajone apgadintas butas, darželis, garažas, aštuoni namai ir automobilis. Tuo metu Kurortnėje, Čuhujivo rajone, buvo apgadintas sanatorijos pastatas.
Per Rusijos smūgius Ukrainos Charkivo srityje žuvo du žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti
Sekmadienį, birželio 29 d., rusai puolė šešias apgyvendintas Ukrainos Charkivo srities vietoves, žuvo du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
Pisočine per Rusijos smūgius buvo sužeistos dvi 69 ir 65 m. moterys, trys 71, 66 ir 35 m. vyrai bei 6 m. berniukas. Kupjanske žuvo 50-metis vyras, o 37 m. vyras buvo sužeistas. Vilchuvatkoje žuvo 60 m. vyras, o 59-erių vyras buvo sužalotas.
Pasak O. Syniehubovo, Rusijos pajėgos į taikinius Charkivo srityje paleido 64 nevaldomas aviacines raketas, aštuonias valdomas aviacines bombas, 13 „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių, 11 bepiločių orlaivių „Geran-2“ ir vieną „Molnija“ tipo bepilotį orlaivį.
Charkivo rajone buvo apgadintas autoservisas, privatus namas, šeši automobiliai, du sandėlių pastatai ir daugiaaukščio pastato langai. Kupjansko rajone apgadintas butas, darželis, garažas, aštuoni namai ir automobilis. Tuo metu Kurortnėje, Čuhujivo rajone, buvo apgadintas sanatorijos pastatas.
Rusija smogė Kryvyj Rihui
Rusijos pajėgos smogė Kryvyj Rihui, rašo UNIAN. Per ataką nukentėjo bent trys žmonės.
Miesto gynybos tarybos pirmininkas Aleksandras Vilkulis pranešė, kad mieste griaudėjo sprogimai, paleisti dronai.
Anot jo, vieno iš sužeistųjų būklė yra sunki, jis operacinėje.
Ukrainos oro gynyba perėmė 74 iš 107 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 74 iš 107 bepiločių orlaivių, kuriais rusai atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Nuo sekmadienio, birželio 29 d., 22 val. Rusija iš keleto krypčių – Briansko, Kursko, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusija) ir Gvardijskės (laikinai okupuotas Krymas) – paleido 107 smogiamuosius, daugiausia „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius ir įvairius imitacinius bepiločius. Pagrindiniai taikiniai buvo Donecko ir Charkivo sritys.
Oro puolimą atrėmė Ukrainos orlaiviai, elektroninės karybos daliniai ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.
Iki pirmadienio, birželio 30 d., 9 val. Šiaurės, Rytų ir Pietų Ukrainoje buvo neutralizuoti 74 bepiločiai orlaiviai – 64 buvo numušti, o 10 buvo nuslopinti elektroninės karybos sistemomis. 15-oje vietų patvirtinti smūgiai, o dviejose vietose krito numuštų bepiločių orlaivių nuolaužos.
Skandalingas Slovakijos ministro pareiškimas: siūlo atleisti Rusijai „viską, kas įvyko“
Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurijus Blanaras mano, kad tam, jog būtų išspręstas Ukrainos klausimas, reikės užmegzti ryšius su Rusija. Jis taip pat užsiminė apie „atleidimą“ Rusijai, rašo „Ukrainska Pravda“.
J. Blanaras teigia, kad konflikto tarp Ukrainos ir Rusijos negalima išspręsti karinėmis priemonėmis, jį reikia spręsti „diplomatinėmis priemonėmis ir laikantis tarptautinės teisės“.
„Grįžkime prie tarptautinės teisės laikymosi ir ieškokime būdų bendrauti su Rusijos Federacija“, – cituojamas jis.
Slovakijos užsienio reikalų ministras taip pat pareiškė, kad Vakarai turi rasti būdą bendradarbiauti su Rusija.
„O gal net atleisti viską, kas įvyko“, – priduria J. Blanaras.
Rusija viename Ukrainos regione sutelkė 50 tūkst. karių: ukrainiečiai atsidūrė itin pavojingoje padėtyje
Rusijos pajėgos plūsta per sieną link Sumų, rašo „Wall Street Journal“. Pasak ten kovojančių karių, rusai ten sutelkė 50 000 karių.
Rusijos pajėgos skaičiumi maždaug tris kartus viršija ukrainiečius.
„Jų pagrindinė strategija – mus išsekinti savo skaičiumi“, – apie Rusijos taktiką yra kalbėjęs Ukrainos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
Rusai žygį link Sumų pradėjo tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo reikšti vis didesnį nepasitenkinimą Kremliumi, Rusijos nenoru tarpininkauti dėl ugnies nutraukimo. Nors pastarosiomis savaitėmis Turkijoje vyko Ukrainos ir Rusijos pareigūnų susitikimai, tuo pačiu metu Maskva sustiprino raketų ir dronų atakas Ukrainos miestuose.
Savaitgalį Ukraina prarado naikintuvą F-16 ir patyrusį jo pilotą. Manoma, kad savaitgalį rusų įvykdyta ataka prieš Ukrainą buvo didžiausia nuo karo pradžios pagal paleistų ginklų skaičių.
Anot O. Syrskio, fronto linija išsiplėtė. Rusai tyrinėjo įvairias fronto vietas ir, radę silpnąją vietą, smarkiai spaudė, kaip praėjusį mėnesį Sumuose. Dėl to Ukrainos vadai turi siųsti elitinius dalinius užpildyti spragas.
Anksčiau šį mėnesį Ukraina išsiuntė elitinius komandos dalinius iš karinės žvalgybos direkcijos padėti stabilizuoti padėtį. Nuo tada Rusijos pažanga Sumuose buvo iš esmės sustabdyta, o Ukraina atkovojo dalį teritorijos.
„Dabar ieškome būdų, kaip surengti savo puolimą ir atstumti priešą“, – sako specialiųjų pajėgų elitinio padalinio, kovojusio regione, vadas Timuras.
Tai nėra lengva užduotis Ukrainos pajėgoms, nes jos beveik visur fronto linijoje yra mažesnės skaičiumi už Rusiją.
„Jų skaičius mums yra didelė problema, tačiau nepakankama, kad mus užimtų“, – sako kito padalinio vadas Kappa.
„Priešas visame regione kasdien praranda 300–400 žmonių. Tačiau jie gali susidoroti su tokiais nuostoliais... Jie nuolat siunčia rezervą“, – pastebi jis.
Anksčiau šį mėnesį apie tuziną vyrų iš specialiųjų pajėgų dalinio „Timur“ išvyko į puolimą prieš rusų kontroliuojamą kaimą į šiaurę nuo Sumų. Tačiau kai jie pasiekė tranšėją medžių linijoje maždaug pusiaukelėje į kaimą, susidūrė su iš kitos pusės artėjančia rusų puolimo grupe.
Per kitas septynias valandas jie buvo įstrigę tranšėjoje, o rusai, kurie juos žymiai viršijo skaičiumi, bandė juos apsupti.
„Tai buvo žiauriausias mūšis, kuriame man teko dalyvauti“, – sako 25-erių Ukrainos būrio vadas Markas.
„Jie puolė pėstininkais, dronais, granatsvaidžiais, kulkosvaidžiais, artilerija, kasetiniais šaudmenimis. Viskuo... Kol jie persigrupavo, neturėjome daugiau kaip penkių minučių pertraukos“, – sako jis.
WSJ sako, kad peržiūrėjo kareivių filmuotus įrašus. Juose beveik nuolat griaudėjo sprogimai, šūviai.
Galų gale ukrainiečiai nusprendė pasitraukti. Visa komanda sugrįžo, nors trys nariai patyrė nesunkių sužalojimų. Visi komandos nariai patyrė smegenų sukrėtimus.
„Labai džiaugiuosi, kad visi išgyveno“, – sako Markas.
„Buvome tikrai sudėtingoje situacijoje“, – priduria jis.
Vis dėlto šioje teritorijoje esantys kariai sako, kad Sumų išlaikymas kainuoja daugiau žmonių gyvybių nei būtina.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 070 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko apie 1 020 010 karių, įskaitant dar 1 070 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusijos kariai taip pat neteko 10 980 tankų (+4 per praėjusią parą), 22 922 šarvuotųjų kovos mašinų (+7), 29 718 artilerijos sistemų (+29), 1 427 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (+2), 1 190 oro gynybos sistemų (+1), 420 lėktuvų, 340 sraigtasparnių (+3), 42 796 bepiločių orlaivių (+172), 3 436 kruizinių raketų (+42), 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 53 593 automobilių (+85) ir 3 921 specialiosios technikos vieneto.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Vokietijos užsienio reikalų ministras atvyko į Kyjivą
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas atvyko į Kyjivą – tai pirmasis jo vizitas Ukrainos sostinėje nuo tada, kai jis praėjusį mėnesį pradėjo eiti pareigas.
Ši kelionė dėl su saugumu susijusių priežasčių buvo laikoma paslaptyje iki pat ministro atvykimo pirmadienio rytą. Pranešama, kad J. Wadephulas į Kyjivą atvyko traukiniu kartu su Vokietijos ginklų pramonės atstovais.
Vokietija yra viena iš pagrindinių karinės įrangos, ginklų ir finansinės pagalbos tiekėjų Ukrainai, kuri ir toliau stengiasi atremti ketvirtus metus besitęsiančią visapusišką Rusijos invaziją.
Numatoma, kad J. Wadephulas surengs derybas su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir pagerbs 1941 m. įvykusių Babyn Jaro žudynių, kuomet nacių okupacinės pajėgos vienoje dauboje šio miesto pakraštyje išžudė daugiau kaip 33 000 žydų vyrų, moterų ir vaikų, aukas.
Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministerijos, taip pat planuojamos aukšto lygio Vokietijos verslo lyderių ir Ukrainos pareigūnų diskusijos.
J. Wadephulas prieš tai Ukrainoje lankėsi gegužės 9 d., praėjus kelioms dienoms po to, kai pradėjo eiti pareigas. Tada jis vakariniame Lvivo mieste dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime.
Iš Peskovo – naujas pareiškimas apie derybas dėl Ukrainos: atsakomybę vėl suvertė kitiems
Derybų dėl karo Ukrainoje tempas priklauso nuo Kyjivo pozicijos, JAV tarpininkavimo veiksmingumo ir padėties vietoje, sekmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, rašo „Reuters“.
Zelenskis sankcijas Maskvai laiko prioritetu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Rusijai, vadindamas jas svarbia priemone Maskvos karo mašinai pažaboti.
„Sankcijos dabar turėtų būti vienas iš svarbiausių prioritetų – pasaulio sankcijos Rusijai“, – sekmadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė V. Zelenskis.
Tokie prezidento komentarai nuskambėjo po to, kai jis neseniai pasirašė dekretą, kuriuo Ukrainos sankcijų politika suderinama su tarptautinių partnerių sankcijų politika, įskaitant Europos Sąjungą (ES) ir Didįjį septynetą (G7). V. Zelenskis taip pat paskelbė apie planus priimti ES sankcijas Iranui.
Nors blokui penktadienį nepavyko priimti 18-ojo sankcijų paketo, nes pasipriešino Slovakija, V. Zelenskis paragino atnaujinti pastangas. Sankcijos, pasak jo, „tikrai riboja Rusijos strateginės plėtros galimybes, jos potencialą, ir turėtų dar skausmingiau varžyti Rusijos galimybes kiekvieną dieną tęsti šį karą, karą prieš mūsų nepriklausomybę“.
ES sankcijos pirmiausia yra nukreiptos prieš Rusijos ekonomiką. Jomis siekiama iš šios šalies atimti finansines priemones agresijos karui prieš Ukrainą tęsti. Tačiau Rusija dažnai pabrėžia, kad pritaikė savo ekonomiką prie baudžiamųjų priemonių. Ji taip pat apeina ribojimus padedama kitų šalių ir gerokai išplėtė ginklų gamybą.
Ukrainą sukrėtė skaudi netektis: žuvo vienas geriausių pilotų, Zelenskis suteikė didvyrio vardą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė žuvusiam F-16 pilotui Maksimui Ustimenko Ukrainos didvyrio vardą ir apdovanojo jį, rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot jo, jis buvo vienas geriausių Ukrainos pilotų.
„Ką tik pasirašiau dekretą dėl Ukrainos didvyrio vardo suteikimo Maksimui Ustimenko – ukrainiečių lakūnui, vienam iš geriausių mūsų pilotų. Deja, po mirties. Šiandien jis žuvo gindamas mūsų dangų, mūsų žmones nuo dar vienos masinės Rusijos atakos – per vieną naktį buvo paleista daugiau nei 500 smogiamųjų dronų ir raketų. Dauguma jų buvo numušta“, – savo V. Zelenskis.
Rusijos bepiločiai orlaiviai atakavo Ukrainos Charkivo sritį
Rusijos bepiločių orlaivių taikiniu ir vėl tapo Ukrainos Charkivo sritis, pranešama apie žalą ir gaisrus trijose vietovėse, taip pat ir nukentėjusius žmones.
Regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas tinkle „Telegram“ informavo, kad Pisočino kaime dėl bepiločio orlaivio smūgio buvo apgadinta ir vėliau užsidegė degalinė. Kurortnės kaime, Čuhujivo rajone, buvo apgadintas civilinis pastatas, kilo gaisras. Tuo metu Derhačiuose dėl bepiločio orlaivio smūgio užsiliepsnojo pastatas.
Vėliau jis pateikė duomenis apie nukentėjusiuosius. „Po priešo bepiločio orlaivio smūgio Pisočino kaime trys žmonės prašė medicininės pagalbos. Sužeistiesiems teikiama visa reikalinga pagalba“, – „Telegram“ kanale parašė O. Syniehubovas.
Po kurio laiko administracija pranešė apie dar vieną sužeistą žmogų Pisočino kaime. „Šiuo metu Pisočino kaime yra keturi nukentėjusieji“, – sakoma paskelbtame įraše.
Kryme – dronų ataka: rusai uždarė Krymo tiltą
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Krymą atakavo dronai, skelbia „Kanal 24“. Pusiasalyje nuo 23:50 pusiasalyje paskelbtas oro pavojus.
Okupantai laikinai užblokavo eismą per Krymo tiltą, dėl to susidarė kamščiai. Jau 00:56 eismas per tiltą buvo atnaujintas.
„Krymskyj Veter“ pranešė, kad iš „Kača“ aerodromo Kryme pakilo sraigtasparniai.
Pranešama, kad dronai sudužo netoli Krymo tilto. Rusija skelbia, kad dronus paleido ukrainiečiai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
O gera naujiena, kad kacapijos ekonomika tikrai žlunga: maskvos režimas paskelbė, kad nuo rugsėjo 1d. nebebus galima išsiimti pinigų iš bankomatų, o sberbanko vadovas teigia, kad rusija eina į recesiją. Žinoma fašistas pucinas sako, kad jos viskas eina pa planu, bet pats išssidavė kad mažins karines išlaidas, ir ne dėl ''geros dūšios'' o todėl, kad iždas tuštėja.
Tuo tarpu Bufapešte senas pirdyla Orbanas nesustabdė didžiausio gėjų parado ES istorijoje;dalyvavo apie 200 tūkst. žmonių! O kaip žinoma pats organas pederasas nes atsiklaupęs čiulpė pucino zalupkę. Ir dar jis mat vaizduoja kažkokį ''tradicinių vertybių nešėją''
Slava Ukraini, Šalom Izrael, smert kacapam!
„Jie nori paversti šią teritoriją negyvenama“: Ukrainos karys įspėja apie Maskvos tikslus
2025 m. karas, kurį Rusija kariauja prieš Ukrainą, nesibaigs. Šalis agresorė didina savo puolimo pajėgumus, agentūrai UNIAN teigia Ukrainos kariškis.
Šią mintį išreiškė vienas iš Oro žvalgybos paramos centro įkūrėjų Igoris Lucenka, komentuodamas CNN pranešimą, kad karas Ukrainoje greičiausiai tęsis ir 2026 m.
„Rusija užsibrėžė tikslą laimėti ne tik ant žemės, nes ten jie laimi, tačiau labai lėtai, iš tiesų CNN yra teisi. Tačiau Rusija nori laimėti ir ore. Tai yra, visiškai užtvindyti oro erdvę tokiomis priemonėmis, kaip dronai ir raketos. Jie ketina pagaminti tūkstantį dronų per metus, padidinti jų technines galimybes – greitį, kovinės galvutės svorį ir kitus techninius parametrus“, – nurodė kariškis.
Kariškių teigimu, Maskva jau ne vienerius metus planuoja vystyti dronų pramonę. Pirmiausia okupantai nori visiškai dominuoti ore.
„Jie nori sunaikinti Ukrainą iš oro, paversti šią teritoriją negyvenama. Priversti mus arba pasiduoti, arba pasitraukti kur nors į vakarus. Toks yra jų tikslas, ir jie jo sistemingai siekia. Todėl nemanau, kad Maskva sustos, kol jie turės karui reikalingų išteklių“, – pareiškė I. Lucenka.
Anksčiau „Financial Times“ skelbė, kad Europa netiki, jog Rusijos diktatorius V. Putinas sutiks nutraukti ugnį Ukrainoje. Be to, Rusijos vadovas nusitaikė į Odesą, kad užkirstų Ukrainai priėjimą prie pagrindinio jos uosto.
Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos Sumų regione pradėjo stumti priešą atgal.