Svarbiausi įvykiai:
19:22 | Pietų Ukrainoje per Rusijos apšaudymą žuvo trys žmonės
Pietiniame Ukrainos Chersono regione per Rusijos apšaudymą sekmadienį žuvo trys suaugę šeimos nariai, pranešė regiono pareigūnai.
Dar keturi žmonės, įskaitant du vaikus, buvo sužeisti, kai į namo kiemą Burgunkos kaime įskriejo sviedinys, pranešė pareigūnai.
„Rusų okupantai išžudė šeimą Chersono regione, – sakoma regiono administracijos pareiškime. – Trys žmonės – tėvas, motina ir dėdė – žuvo tragedijos vietoje.“
Kitoje vietoje, bet tame pačiame kaime per apšaudymą buvo sužeistas aštuonmetis berniukas, pranešė regiono pareigūnai.
Rugsėjį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie keturių Ukrainos regionų, įskaitant Chersoną, aneksiją.
Lapkritį Maskva įsakė savo kariuomenei pasitraukti iš Chersono miesto – tai buvo žeminantis Rusijos kariuomenės pralaimėjimas.
Rusijoje Belgorodo pasienio regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad Naujosios Tavolžankos kaime per Ukrainos apšaudymą žuvo jauna moteris.
16:22 | R. Kadyrovas užsiminė apie karinės bendrovės įkūrimą
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino sąjungininkas, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, siekia sukurti privačią karinę bendrovę, kuri būtų panaši į šiuo metu Rusijoje egzistuojančią Jevgenijaus Prigožino įkurtą karinių samdinių grupės bendrovę „Wagner“, skelbia „SkyNews“.
Teigiama, kad tiek R. Kadyrovas, tiek J. Prigožinas žeria kritiką Rusijos šalies kariuomenei. Savo ruožtu Čečėnijos lyderis netgi pagyrė J. Prigožino įkurtą karinę bendrovę už pasiektus „įspūdingus rezultatus“.
Šiuo metu R. Kadyrovo karinės pajėgos iš esmės savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo Rusijos gynybos ministerijos. Nepaisant to, „kadyrovcas“ yra ištikimas V. Putino sąjungininkas.
„Kai mano tarnyba valstybei baigsis, aš tikrai planuoju konkuruoti su mūsų brangiu broliu J. Prigožinu ir sukurti privačią karinę bendrovę. Manau, kad viskas pavyks“, – kalbėjo R. Kadyrovas.
Tačiau pastebima, kad trijų lyderių abipusiai santykiai pastaruoju metu tampa vis labiau komplikuoti, o pats V. Putinas stengiasi sumažinti J. Prigžino karinę įtaką, todėl dalis buvusių jam artimų žmonių Rusijos gynybos ministerijoje atleisti iš postų, o Kremliaus valstybinei žiniasklaidai apskritai uždrausta minėti J. Prigožiną arba karinės bendrovės „Wagner“ pavadinimą.
16:03 | Rusų raketos pražudė vaikų tėvus
Chersono srities karinės administracijos atstovai pranešė, kad Rusijos pajėgos, paleisdamos artilerijos šūvius, sekmadienį smogė Burhunkos kaimui. Vienas iš sviedinių pataikė į šeimos namo kiemą, rašo „Ukrinform“.
Tuo metu namuose buvo trys suaugę asmenys ir dar du vaikai.
Rusų surengtos atakos metu žuvo vaikų tėtis ir mama, taip pat dėdė. Tuo metu 13-metis vaikas buvo sužeistas ir nugabentas į ligoninę, o 8-erių metukų berniukas per stebuklą liko nesužeistas.
15:39 | Paskelbtas oro pavojus
Dalyje Ukrainos regionu sekmadienį paskelbtas oro pavojus, gyventojams patariama eiti į slėptuves.
15:30 | Rusų karininkų „verslas“: už 1 tūkst. dolerių – galimybė grįžti namo
Laikinai okuputame Kryme rusų karininkai mobilizuotiems asmenims leidžia išvykti trumpų atostogų už nustatytą mokestį, rašo „Obozrevatel“.
Teigiama, kad Kryme karininkai siūlo mobilizuotiems rusams išvykti trumpalaikių atostogų namo už 1 tūkst. JAV dolerių.
Tvirtinima, kad Rusijos ginybos ministerijos atstovai šį karininkų vykdomą „verslo“ planą žino, tačiau tokia veikla vis tiek nėra kontroliuojama, pažymėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.
Pastebima, kad mobilizuotų rusų artimieji masiškai rašo skundus šalies gynybos ministerijai dėl karių atostogų, rotacijos trūkumo.
Be to, priduriama, kad mobilizuoti kariai Kryme skundžiasi sanitarinėmis ir higieninėmis sąlygomis, taip pat išreiškia nepasitenkinimą maistu.
Visgi Rusija į mobilizuotų asmenų nusiskundimus nereaguoja.
14:48 | D. Peskovas įvardijo, apie ką bus kalbama metiniame pranešime
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino marionetė Dmitrijus Peskovas įvardijo, kokia pagrindinė tema bus iškeliama Kremliaus vadovui skaitant metinį pranešimą.
Kaip teigė V. Putino ruporas, bus kalbama apie karinę invaziją Ukrainoje, rašo „Nexta“.
„Visas mūsų gyvenimas sukasi aplink specialiąją karinę operaciją“, – teigė jis.
13:58 | JK: Rusija naudoja žvalgybai skirtus balionus
Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybinėje ataskaitoje teigiama, kad Rusija naudoja šnipinėjimo balionus tam, kad Ukraina išvaistytų dar daugiau raketų.
Be to, pastebima, kad rusų pasitelkiama taktika naudoti specialius balionus leidžia surinkti tam tikrą žvalgybinę informaciją apie Ukrainoje dislokuotas oro gynybos sistemas.
Ukrainos pajėgos jau yra numušę 6 Rusijos naudojamus balionus, kuriuose, kaip manoma, buvo įrengta žvalgybos technika, radiolokaciniai prietaisai.
13:35 | Okupuotoje teritorijoje – gaisras
Okupuotame Berdiansko poilsio centre kilo gaisras, kur rusų kariai buvo įrengę ligoninę, kilo gaisras, praneša „Obozrevatel“.
Teigiama, kad laikinai Rusijos kariuomenės okupuotame Berdainsko mieste, Zaporižios regione, užsiliepsnojo poilsio centras „Rojaus kampelis“. Čia okupantai buvo įkūrę ligoninę.
Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose pradėjo viešinti vaizdus iš įvykio vietos. Viename iš vaizdo įrašų matyti į viršu kylantys juodi dūmai
13:00 | Japonija ir Kinija susitarė surengti aukšto lygio derybas saugumo klausimais
Japonijos ir Kinijos pareigūnai kitą savaitę pirmą kartą nuo 2019-ųjų vasario surengs aukšto lygio diskusijas saugumo klausimais, šeštadienį pranešė Tokijo diplomatijos vadovas.
Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi ir jo kolega iš Kinijos Wang Yi šeštadienį beveik valandą kalbėjosi Miuncheno saugumo konferencijos Vokietijoje kuluaruose, sakoma jo biuro pranešime.
Jame teigiama, kad abu pareigūnai aptarė Rusijos invaziją į Ukrainą – vieną pagrindinių šių metų Miuncheno viršūnių susitikimo, kuris rengiamas likus vos kelioms dienoms iki pirmųjų Maskvos išpuolio metinių, temų.
Y. Hayashi „paragino Kiniją reaguoti į padėtį Ukrainoje kaip atsakingą didžiąją galią“.
Jis taip pat pasmerkė vėliausiąjį Šiaurės Korėjos raketos paleidimą šeštadienį ir paragino Pekiną „pozityviai prisidėti prie tarptautinės bendruomenės veiklos pagal nustatytas tarptautines taisykles“.
Abu pareigūnai susitarė kitą savaitę surengti saugumo ir diplomatines derybas, pranešė Y. Hayashi biuras, tačiau nepatikslino, kur jos vyks.
Paskutinis toks susitikimas įvyko 2019-ųjų lapkritį Pekine.
Tokijas ir Pekinas jau daug metų nesutaria dėl negyvenamų salų Rytų Kinijos jūroje, kurias Japonija administruoja kaip Senkaku, o Kinija vadina Diaoju salomis, suvereniteto.
Dviejų didžiųjų Azijos valstybių santykiai pašlijo 2012-aisiais, kai Japonijos vyriausybė supykdė Kiniją, nacionalizuodama kai kurias salas.
12:39 | Pateikė prognozę dėl Krymo atsikovojimo
Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas sako, kad jeigu sąjungininkai užtikrins visų reikiamų ginklų tiekimą, pirmiausiai – ilgojo nuotolio raketų perdavimą – tuomet Ukrainai pavyktų atsikovoti prarastą Krymo teritoriją, kurią 2014 m. okupavo Rusija, iki šių metų vasaros pabaigos, rašo „Ukrinform“.
B. Hodgeso pastebėjimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos tokiu atveju turėtų galimybę nusitaikyti į karinius taikinius, esančius už 150–300 kilometrų, o tai priverstų Rusijos Juodosios jūros laivynas palikti pusiasalį.
„Mes darysime viską, kad užtikrintumėme, jog Ukraina šiais metais laimėtų [prieš Rusiją]. Gali būti, kad Ukraina išlaisvins Krymą prieš pasibaigiant vasarai“, – teigė jis.
Amerikiečių generolas B. Hodgesas Krymą laiko „lemiama vieta“, o tol, kol Rusija kontroliuos šį pusiasalį, Ukrainai ir toliau grės pavojus. Tuo metu Donbaso regioną ekspertas laiko „svarbiu“.
Be to, B. Hodgesas atkreipia dėmesį, kad Ukraina negalės atkurti savo ekonomikos, kol Rusija kontroliuos Krymą, kadangi ukrainiečiai neturės galimybės naudotis Mariupolio, taip pat dalinai ir Odesos jūrų uostais.
„Mes turime padėti Ukraina susigrąžinti Krymą. Šiais metais“, – teigė jis.
B. Hodgesas taip pat priduria, kad kol Ukrainai pavyks Rusijos kariuomenės smūgius atremti aplink Bachmutą, šalies gynėjams tuo metu didėja tikimybė izoliuoti Krymą.
JAV savo ruožtu palaiko Ukrainos planus, kad smūgiai kariniams objektams Krymo pusiasalyje būtų suduoti, o teritorija galiausiai demilitarizuota.
11:48 | Rusų propagandistas pareiškė norą užpulti Lenkiją
Rusijos propagandistas prabilo apie norą užpulti Lenkijos teritoriją.
Kremliaus planui užimti Kyjivą per tris dienas žlugus ir karinei invazijai tęsiantis jau beveik metus, rusų propagandistas vienos televizinės laidos metu prabilo, kad Rusija neva galėtų „Lenkiją parklupdyti ant kelių per valandą“.
Propagandisto teigimu, Kremlius turi tokių ginklų, kad neva „Lenkija būtų sugrąžinta į akmens amžių“.
„Lenkija galėtų būti parklupdyta ant kelių per valandą, ji būtų sugąžinta į akmens amžių. Per 20 minučių įmanoma sunaikinti 60 strateginių objektų ir tuomet Lenkijos nebėra.
<...> Ten [Lenkijoje] nebebus tiekiamas vanduo, nebus elektros energijos, karinių bazių. Viskas – ji [Lenkija] sugrįš į akmens amžių. Ir tam net nereikia dislokuoti [rusų] kariuomenės“, – absurdišką propagandą skleidė rusų atstovas.
10:49 | Per parą – beveik 600 nukautų rusų karių
Ukraina skelbia naujausius duomenis apie patirtus Rusijos kariuomenės nuostolius karinės invazijos Ukrainoje metu.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą mūšio lauke buvo nukauta 590 rusų karių.
Be to, šalies gynėjai sunaikino 7 priešo tankus (nuo karinės invazijos pradžios 3 310), 12 šarvuočių (6 545), 1 artilerijos sistemą (2 327) ir kitą karinę techniką.
Ukrainiečiai skaičiuoja, kad iš viso karinės invazijos metu fronte žuvo 142 860 rusų okupantų.
10:24 | NATO vadovas: didžiausia rizika – Putino pergalė
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad viena didžiausių rizikų Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą – tai galimybė laimėti diktatoriui Vladimirui Putinui.
Kaip rašo „Ukrinform“, šį pareiškimą J. Stoltenbergas išsakė Miunchene vykstančios saugumo konferencijos metu.
„Nerizikingų variantų nėra. Tačiau didžiausia riziką iš visų – tai Putino pergalė“, – kalbėjo jis.
NATO vadovas atkreipia dėmesį, kad nors Vakarai dėjo visas pastangas, siekiant sustabdyti V. Putino planą pradėti karinę invaziją, tačiau, kaip teigė J. Stoltenbergas, V. Putinas pasirinko vykdyti puolimą.
„Putinas nesvarsto apie taiką. Jis planuoja eskaluoti karinę situaciją. Vykdyti naujus puolimus. Ir nėra jokių požymių, kad jis keičia savo ambicijas. Jis [V. Putinas] mobilizuoja šimtus tūkstančių karių“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Taip pat pastebima, kad V. Putino režimas bando užmegzti santykius su autoritarinėmis valstybėmis tam, kad Rusijos kariuomenei būtų perduodama daugiau ginklų.
„Todėl mums reikia Ukrainai perduoti tai, ko reikia pergalei“, – pridūrė jis.
10:18 | A. Blinkenas perspėjo ir Kinijos vyriausiasis diplomatas surengė „tiesiogines, atviras derybas“
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, vėlai šeštadienį surengęs retas derybas su Kinijos diplomatijos vadovu Wang Yi, perspėjo Kiniją nekartoti „neatsakingo veiksmo“, kai į Amerikos oro erdvę buvo nuskraidintas šnipinėjimo balionas.
Itin lauktas abiejų pareigūnų susitikimas įvyko Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, didėjančios įtampos tarp Vašingtono ir Pekino akivaizdoje.
Jungtinės Valstijos pavojaus signalą paskelbė po to, kai virš kelių slaptų branduolinių ginklų objektų jų teritorijoje buvo pastebėtas didžiulis baltas Kinijos balionas. Vasario 4-ąją jis buvo numuštas netoli rytinės pakrantės.
Dėl šio incidento A. Blinkenas staiga atšaukė savo retą kelionę į Kiniją.
Pekinas neigia, kad naudoja šnipinėjimo balionus, ir sako, kad minėtasis balionas buvo skirtas orų tyrimams. Vėliau jis apkaltino Vašingtoną, kad šis siunčia savo šnipinėjimo balionus virš Kinijos teritorijos, tačiau JAV tai paneigė.
Per šeštadienio susitikimą A. Blinkenas „tiesiogiai kalbėjo apie nepriimtiną JAV suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimą, kai (Kinija) JAV teritorinėje oro erdvėje dideliame aukštyje paleido stebėjimo balioną, ir pabrėžė, kad šis neatsakingas veiksmas daugiau niekada neturi pasikartoti“, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
„Sekretorius aiškiai pasakė, kad Jungtinės Valstijos nesitaikstys su jokiais mūsų suvereniteto pažeidimais“, – pridūrė jis.
A. Blinkenas taip pat perspėjo Wang Yi „dėl pasekmių ir padarinių, jei Kinija teiks materialinę paramą Rusijai arba padės išvengti sisteminių sankcijų“, sakė N. Price'as.
Pasak vieno aukšto rango Valstybės departamento pareigūno, per maždaug valandą trukusias derybas valstybės sekretorius kalbėjo „labai tiesiogiai ir atvirai“.
09:37 | Rusija paleido raketas
Rusų kariuomenė paleido raketas į Donecko sritį, skelbia NEXTA.
Teigiama, kad raketos smogė Družkivkos miestui, ten esantiems namams.
Kol kas informacijos apie aukas nepranešama.
08:59 | JAV valstybės atstovas įvardijo, kiek rusų karių jau galėjo žūti Ukrainoje
Kaip rašo UNIAN, JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas Miuncheno saugumos konferencijos metu teigė, kad Rusija pradėtos karinės invazijos Ukrainoje metu neteko 200 tūkst. savo karių.
Pasak jo, Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pasirinkta taktika Kremlių skandina į gilesnę krizę.
„Kryptis, kurią pasirinko Putinas, tai yra kryptis link strateginio pralaimėjimo“, – teigė jis.
08:36 | E. Macronas teigia norintis, kad Rusija būtų nugalėta, o ne „sutriuškinta“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paskelbtame interviu teigė norintis, kad Rusija būtų nugalėta kare su Ukraina, bet ne „sutriuškinta“.
Jis kalbėjo grįžęs iš Miuncheno saugumo konferencijos, kurioje paragino sąjungininkus aktyviau remti Ukrainą ir sakė, kad Prancūzija yra pasirengusi užsitęsusiam konfliktui.
„Noriu, kad Rusija būtų nugalėta Ukrainoje, ir noriu, kad Ukraina galėtų apginti savo poziciją“, – sakė jis Prancūzijos laikraščiams „JDD“ ir „Le Figaro“ bei transliuotojui „France Inter“.
„Esu įsitikinęs, kad galiausiai tai nesibaigs kariniu būdu“, – pridūrė E. Macronas, prognozuodamas, kad nė viena iš šalių negalės visiškai laimėti karo.
Tačiau jis, priešingai nei kai kurie kiti, nenorėjo, kad kova persikeltų į Rusijos teritoriją. Tokie žmonės, pasak jo, „labiau už viską nori sutriuškinti Rusiją“.
„Tokios pozicijos Prancūzija niekada nesilaikė ir nesilaikys“, – sakė Prancūzijos lyderis.
07:45 | Kinija gali pradėti teikti karinę pagalbą Rusijai
JAV pareigūnai teigia, kad Kinija, tikėtina, tiekia karinę pagalbą Rusijai kare prieš Ukrainą, rašo UNIAN, remdamasi „NBC News“ publikacija. Pažymima, kad bent jau kol kas Kinija peduoda Rusijai ne ginklus, tačiau karines uniformas, neperšaunamas liemenes.
„NBC News“, ciduodama keturi JAV atstovus, rašo, kad Kinija jau anksčiau rėmė Rusiją – palaikė Kremliaus vykdomos dezinformacijos kampaniją ir grindė Rusijos naratyvą apie pradėtą karinę invaziją Ukrainoje.
Tačiau dabar Kinijos numatoma karinė pagalba Rusijos kariuomenei tampa aiškiai apčiupiama, o ne tik žodinė.
Nors JAV pareigūnai atsisakė atskleisti daugiau detalių apie Kinijos karinę pagalbą Rusijai, manoma, kad prieš prasidedant Rusijos puolimui pavasarį, rusų okupantams bus perduodamos karinės uniformos, apsaugs liemenės.
Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad Baltieji rūmai taip pat nerimauja, kad Kinija gali ryžtis ateityje pradėti Maskvai tiekti kovinę ginkluotę.
„Kol kas nepastebime, kad [Kinija] būtų peržengusi šią linija, tačiau nemanome, kad jie [Rusija ir Kinija] apie tai nebediskutuoja“, – kalbėjo šaltinis.
Publikacijoje pažymima, kad Kinija savo ruožtu stengiasi išlaikyti diskretiškumą, tačiau dabartinės tendencijos rodo, kad Kinija iš tiesų gali pradėti labiau remti Rusijos kariuomenę.
Miuncheno saugumo konferencijos metu pokablis apie Kinija pagalbą Rusijai buvo viena iš pagrindinių temų, kurią susitikimo metu aptarė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi, teigė šaltinis.
Kol kas nėra tiksliai žinoma, ar Kinija iš tiesų pažeidžia numatytas sankcijas dėl tokios vykdomos politikos, tačiau vienas iš šaltinių pastebi – Baltieji rūmai nedvejodami imtųsi veiksmų, jeigu išaiškėtų tam tikri pažeidimai.
Tuo metu „The Wall Street Journal“ skelbia, kad Rusija jau dabar naudoja kinietiškus komercinius dronus kare prieš Ukrainą.
07:29 | Suomija nori įstoti į NATO kartu su Švedija
Suomija tebenori į NATO įstoti kartu su Švedija, kurios siekiui tapti Aljanso nare prieštarauja Turkija, šeštadienį pareiškė suomių premjerė Sanna Marin.
„Turkijai ir taip pat Vengrijai nusiuntėme labai aiškų ženklą ir labai aiškią žinią..., kad norime kartu įstoti į NATO ir kad tai atitinka visų interesus“, – sakė ji Miuncheno saugumo konferencijoje.
„Norime įstoti kartu su Švedija ir tuo pat metu. Ne vien dėl to, kad esame geri kaimynai ir partneriai. Tai taip pat yra susiję su labai konkrečiais dalykais – NATO saugumo planavimu“, – aiškino Suomijos vyriausybės vadovė.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios neprisijungimo prie karinių aljansų politikos ir pateikė prašymą įstoti į NATO.
Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų 30 NATO narių pritarimą. Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios dar to nepadarė.
Turkija yra davusi suprasti, kad yra pasirengusi pritarti Suomijos stojimui į aljansą, bet ne Švedijos.
Ankara iki šiol nesutinka ratifikuoti Švedijos narystės paraiškos, pirmiausia dėl Stokholmo atsisakymo išduoti dešimtis įtariamųjų, kuriuos Turkija sieja su uždraustais kurdų kovotojais ir nepavykusiu 2016-ųjų bandymu įvykdyti perversmą.
Ketvirtadienį lankydamasis Turkijoje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Ankarai pasakė, jog atėjo laikas jai ratifikuoti Švedijos ir Suomijos paraiškas įstoti į šį Vakarų gynybos aljansą.
„Toliau manau, kad atėjo laikas ratifikuoti ir Suomijos, ir Švedijos [stojimą]", – sakė J. Stoltenbergas per derybas Ankaroje su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
-
Nyderlandų vyriausybė šeštadienį pareiškė, kad „keletui“ Rusijos diplomatų teks išvykti iš Nyderlandų, ir apkaltino Maskvą mėginimais slapta atsiųsti savo šnipus į šalį, kurioje įsikūrusios įvairios tarptautinės institucijos, įskaitant Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ir pasaulinę cheminių ginklų priežiūros instituciją;
-
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pažadėjo toliau palaikyti santykius su Maskva ir paragino kitus daryti tą patį, nors Europos Sąjunga (ES) ir mėgina išlaikyti vieningą frontą prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą;
-
JAV, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai šeštadienį išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančio bendradarbiavimo tarp Rusijos ir Irano, gaminančio dronus, kuriuos, pasak Vakarų, Maskva naudoja Ukrainoje;
-
Šeštadienį, antrąją Miuncheno saugumo konferencijos dieną, skambėjo raginimai suteikti daugiau karinės paramos Ukrainai;
-
Melitopolyje pastebėta dešimtys autobusų, kuriuose vežami „Wagner“ karinės grupuotės samdiniai;
-
Rusijai šeštadienį surengus naują ataką, dvi okupantų raketos pavojingai praskriejo virš Pietų Ukrainos atominės elektrinės;
-
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos paskelbtoje ataskaitoje skelbiama, kad Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui vis sunkiau izoliuoti šalies visuomenę nuo įvykių Ukrainoje;
-
JAV viceprezidentė Kamala Harris šeštadienį apkaltino Maskvą Ukrainoje vykdant „nusikaltimus žmoniškumui“, o Rusijos pajėgas – „plačiai paplitusiais ir sistemingais“ išpuoliais prieš šalies civilius gyventojus;
-
Ukrainos vakarinėje, centrinėje ir pietinėje dalyse šeštadienio rytą buvo paskelbtas oro pavojus, kai Rusija iš Juodosios jūros paleido „neatpažintus objektus“.
