Vladimiro Putino kariniam jūrų laivynui buvo pristatyta mažiausiai 18 dronų, kai lapkritį Rusijos karininkai ir technikai lankėsi Teherane, kur jiems buvo pademonstruotas visas Irano technologijų spektras.
Tąkart dešimties asmenų Rusijos delegacija išsirinko šešis bepiločius orlaivius „Mohajer-6“, kurių nuotolis siekia apie 200 km ir kurie po kiekvienu savo sparnu turi po dvi raketas, bei 12 „Shaded“ 191 ir 129 dronų, kurie taip pat leidžia vykdyti atakas prieš antžeminius taikinius iš oro.
Skirtingai nei geriau žinomi „Shahed“ 131 ir 136 modeliai, kuriuos Rusija intensyviai naudojo prieš Ukrainos taikinius, naujieji dronai gali pakilti į daug didesnį aukštį, o tai jiems leidžia, numetus bombas, grįžti į bazę.
Visa tai rodo, kad prieš metus Maskvos pradėta invazija į Ukrainą sustiprino ryšius tarp Irano ir Rusijos – dviejų valstybių, kurioms būdingas priešiškumas Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Praėjusį rugpjūtį JAV pareigūnai paskelbė, kad Iranas birželį pradėjo Rusijai demonstruoti savo bepiločius orlaivius „Shahed“ 191 ir 129. Jau tada buvo galima nuspėti, kad Teheranas parduos juos Maskvai. Dronai „Mohajer-6“ Ukrainoje yra numušami nuo rugsėjo. Lapkritį karininkai vieną jų pademonstravo Kyjive apsilankiusiems „The Guardian“ žurnalistams.
Stokodama raketų, naudojamų žiauriai Ukrainos miestų bombardavimo kampanijai, Rusija kreipėsi į Iraną ir Šiaurės Korėją, ir paprašė pagalbos papildyti savo atsargas. Daugelis Ukrainoje baiminasi, kad per artimiausias dvi savaites – maždaug per pirmąsias karo metines – Rusija planuoja surengti didelį puolimą.
Tuo metu JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų Vakarų šalių vyriausybės atidžiai stebi ginklų pardavimus, iš dalies siekdamos užkirsti kelią situacijos eskalavimui. Yra žinoma, kad Maskva siekė įsigyti ir balistinių raketų, tiesa, nėra jokių viešų įrodymų, kad Teheranas sutiko jas parduoti.
Neatmetama, kad Rusija panoro įsigyti pažangesnių bepiločių orlaivių, kuriuos būtų galima palyginti su Turkijos „Bayraktar TB2“, kadangi Ukraina vis veiksmingiau neutralizuoja mažesnius dronus-savižudžius, kurie prieš smogdami turi skristi žemai.
Spalio mėnesį Kyjive buvo įvykdyta bepiločio orlaivio „Shahed 136“ ataka: vienas dronas sugebėjo prasmukti pro oro gynybos sistemas ir susprogdinti šalia miesto geležinkelio stoties stovėjusį namą. Per išpuolį žuvo penki žmonės. Tačiau sausį Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per Naujuosius metus įvykdytos atakos metu, kariai sugebėjo numušti visus 45 paleistus dronus.
Pasak šaltinių, dauguma į Rusiją išsiųstų bepiločių orlaivių buvo slapta sukrauti į Irano laivą iš bazės Kaspijos jūros pakrantėje, o paskui, jau jūroje, perkelti į Rusijos karinio jūrų laivyno katerį. Jie pridūrė, kad likusi dalis buvo išsiųsta per Irano valstybines oro linijas.
Iranas su Kaspijos jūra ribojasi pietuose, o Rusija – šiaurės vakaruose, todėl fizinis ginklų perdavimas tarp šių dviejų valstybių yra gana paprastas.
Iranas į Maskvą išsiuntė ir technikų, kurie padės paruošti dronus naudojimui. Šaltiniai atskleidė, kad vienam dronui tenkantys trys Irano atstovai – iš viso 54 pareigūnai – padėjo integruoti kontrabandinius ginklus į Rusijos kariuomenę.
Šie bepiločiai orlaiviai buvo pagaminti toje pačioje karinėje gamykloje centriniame Isfahano mieste, į kurią sausio 28 d. nusitaikė, kaip manoma, Izraelio dronas. JAV pareigūnai teigė manantys, kad Izraelio motyvacija buvo nerimas dėl nacionalinio saugumo, o ne bandymas kištis į karą Ukrainoje.
Manoma, kad naujieji dronai virš Ukrainos buvo pradėti naudoti lapkričio 20 d. Tada buvo tikėtasi, kad Rusija pateiks ir daugiau užsakymų, tačiau, kaip įtariama, Izraelio įvykdytas išpuolis, padarė didelę žalą pažangiausių Irano ginklų sistemų, įskaitant tikslių nuotolinio valdymo raketų ir dronų, gamybai.
Irano revoliucinė gvardija (IRGC) stiprina savo ryšius su vyresniaisiais lyderiais – Khalilu Mohammadzadehu, Suleimanu Hamidi ir Ali Shamkhani – kurie priima pačius svarbiausius sprendimus, susijusius su dronų eksportu į Rusiją.
Tarp „The Guardian“ šaltinių yra asmenų, kurie turi tiesioginių žinių apie dronų pardavimą, jų galimybes ir gamybos specifiką. Prabėgus jau daugiau nei keturiems mėnesiams nuo protestų Irane pradžios, šalies griežtai stebimose vadovavimo ir kontrolės sistemose atsirado įtrūkių, kurie suteikia nepaprastai retą progą apžvelgti sandorius, kurie, kitu atveju, būtų likę paslaptyje.
Lapkritį Rusijos gauti „Mohajer-6“ dronai ore gali išbūti šešias valandas ir yra varomi elektros energija. Jie gali gabenti 40 kg bombas ir turi didelio tikslumo vaizdo fiksavimo ir nusitaikymo sistemas.
„Shahed 129“ gali gabenti sunkesnius – 60 kg – kovinius užtaisus, tačiau jie ore gali išbūti tik iki keturių valandų, o „Shahed 191“ gali skristi penkias valandas ir išlaikyti 70 kg sprogmenis. Teigiama, kad abu skraido naudodami modifikuotą Vokietijoje pagamintą variklį. Šaltiniai teigė, kad Rusija labai vertina Irano ginklų gebėjimą įveikti signalų trikdymo sistemas.
