Svarbiausi įvykiai:
23:33 | Skelbiama apie bandymą atakuoti Zaporižios atominę elektrnę
Rusijos primesta Zaporižios atominės elektrinės administracija informavo TATENA ekspertus apie naują bandymą dronu atakuoti elektrinės mokymo centrą, rašo „Ukrifnorm“. Rusai nepateikė jokios kitos informacijos ir neleido ekspertams apsilankyti incidento vietoje.
„Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) buvo informuota apie dar vieną bandymą bepiločiu lėktuvu atakuoti Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės mokymo centrą, kuris įvyko šiandien, tačiau žalos ar aukų nepadarė“, – cituojamas TATENA vadovo Rafaelio Grossi pranešimas.
Anot jo, komanda sprogimą girdėjo 10:35. Jiems nebuvo leista patekti į įvykio vietą.
TATENA vadovas sako, kad jei informacija apie naują ataką pasitvirtintų, „tai būtų labai nerimą keliantis įvykis“.
22:49 | Estijos kariuomenės vado pareiškimas: jei Rusija užpultų, Estija laimėtų
Jei Rusija užpultų Estiją, Estija neabejotinai laimėtų, pareiškė Estijos gynybos pajėgų vadas generolas Martinas Heremas, rašo „Err“. Tačiau pergalė vis tiek gali būti negraži, pridūrė jis.
Vis dėlto generolas mano, kad tiesioginės grėsmės Estijai šiuo metu nėra.
21:45 | Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai.
Lenkijos pilietis, įvardijamas tik kaip Pawelas K., įtariamas teikęs informaciją Rusijos karinei žvalgybai ir „padėjęs Rusijos specialiosioms pajėgoms planuoti galimą pasikėsinimą“ į Ukrainos prezidentą, sakoma Lenkijos prokurorų išplatintame pareiškime.
Priduriama, kad įtariamasis pareiškė esąs „pasirengęs veikti Rusijos Federacijos karinės žvalgybos tarnybų vardu ir užmezgė ryšius su Rusijos piliečiais, tiesiogiai dalyvaujančiais kare Ukrainoje“.
Ukrainos prokurorai informavo Lenkiją apie šią veiklą, todėl prieš įtariamąjį buvo surinkti esminiai įrodymai, sakoma pareiškime.
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas nurodė, kad įtariamasis turėjo užduotį „rinkti ir perduoti agresoriaus valstybei saugumo informaciją apie pietryčių Lenkijoje esantį Žešuvo-Jasionkos oro uostą“.
V. Zelenskis dažnai keliauja per šį oro uostą į užsienį su valstybiniais vizitais. Juo taip pat naudojasi į Ukrainą vykstantys užsienio pareigūnai ir humanitarinės pagalbos konvojai.
Tiek Lenkijos, tiek Ukrainos prokurorai nurodė, kad įtariamojo laukia teismas.
20:51 | Iš Scholzo lūpų – žinia Ukrainai: ES siųs dar „Patriot“ sistemų
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pranešė, kad Europos Sąjungos (ES) vadovai planuoja siųsti į Ukrainą dar septynias oro gynybos sistemas „Patriot“, rašo „Bloomberg“.
Rusija šiuo metu intensyvina raketų ir bepiločių lėktuvų smūgius į Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir miestų centrus.
Kalbėdamas žurnalistams po neformalaus ES vadovų susitikimo Briuselyje, O. Scholzas sakė, kad Vokietija į Ukrainą atsiųs trečiąją „Patriot“ sistemą, o netrukus kitos šešios sistemos bus atsiųstos iš kitų valstybių narių, kurių jis neįvardijo.
Ukraina jau kurį laiką prašo partnerių daugiau pagalbos, ypatingai oro gynybos sistemų.
20:34 | Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę.
Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas tai paskelbė „Telegram“ kanale.
„Pesacho šventės išvakarėse turėjau galimybę susitikti su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais. Dėkoju visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. Ypač dėkoju už tarptautinių partnerių, pirmiausia iš JAV, įsitraukimą į pagalbą mūsų valstybei. Dabar labai svarbu stiprinti oro gynybą, kad apsaugotume mūsų žmones“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pirmasis aktyvių ukrainiečių bendruomenės Izraelyje atstovų seminaras „Proukrainietiškos bendruomenės Izraelyje stiprinimas“ bus surengtas Tel Avive penktadienį, balandžio 19-ąją.
19:55 | Pistoriusas: nepaisant nesėkmių fronte, Ukraina gali laimėti
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad, nepaisant pastarojo meto Ukrainos nesėkmių fronte, jis vis dar tiki, kad Ukrainos pergalė kare su Rusija yra įmanoma, rašo UNIAN.
„Ir mes turime padaryti viską, kad tai pasiektume“, – sako jis.
„Tai, ką iki šiol pasiekėme, negali ir neturi būti viskas. Nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ieško ir išnaudoja kiekvieną silpną vietą“, – priduria B. Pisoriusas.
19:01 | NATO vadovas: Ukrainai labai reikia daugiau oro gynybos sistemų
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį per Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai labai reikia daugiau oro gynybos“ sistemų.
Jis sakė, kad NATO sąjungininkai neseniai prisiėmė „vilčių teikiančių“ įsipareigojimų dėl karinės paramos ir pridūrė: „Mes turėjome suteikti jiems daugiau anksčiau.“
J. Stoltenbergas šias pastabas žurnalistams išsakė prieš darbo dėl Ukrainos sesiją, į kurią taip pat atvyko ir ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Stringant Vakarų karinei paramai, Ukrainai jau kelis mėnesius susiduria su sunkumais mūšio lauke.
Tačiau J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į vilties teikiančius naujos NATO sąjungininkų karinės paramos ženklus, įskaitant šį savaitgalį planuojamą JAV Atstovų Rūmų balsavimą dėl ilgai atidėliojamo 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketo.
„Labai svarbu, kad NATO sąjungininkai palaikytų ir didintų savo paramą. Šiandien daugiausia dėmesio skirsime oro gynybai. Reikia skubiai, kritiškai būtina stiprinti oro gynybą“, – nurodė generalinis sekretorius.
18:25 | „Financial Times“: Baltijos šalys yra ta vieta, kur drąsėjantis Putinas galėtų bandyti išbandyti Aljanso vienybę
Baltijos šalių regione auga nuogąstavimai, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali išbandyti NATO provokacijomis arba tiesioginiu puolimu, rašo „Financial Times“. Leidinio pašnekovai mano, kad vieta, kur tai galėtų įvykti, yra Baltijos šalys.
„Pastaraisiais mėnesiais pasipylė perspėjimai apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO per ateinantį dešimtmetį. Stebina tai, kad pavojaus signalą skleidžia ne tik Vilnius, Ryga ir Talinas, bet ir Stokholmo, Berlyno ir Londono ministrai, kurie užsimena apie galimą konfrontaciją per dvejus-aštuonerius metus.
Regiono lyderiai mano, kad trys Baltijos šalys, turinčios nedidelę sausumą ir siaurą žemės ryšį su likusia NATO dalimi, yra ta vieta, kur drąsėjantis Putinas galėtų bandyti išbandyti Aljanso vienybę ir ryžtą destabilizuojančiomis provokacijomis ar net atviru kariniu puolimu“, – rašoma straipsnyje.
17:36 | G7 lyderiai perspėja: be didesnės pagalbos Ukrainai gresia pralaimėjimas
Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrai įspėja, kad be didesnės pagalbos Ukrainai gresia pralaimėjimas, rašo „Sky news“.
Anot ministrų, jei Ukraina negaus daugiau oro gynybos sistemų, jai gresia pralaimėjimas.
Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau dvejus metus, Kyjivas susiduria su amunicijos trūkumu, kadangi gyvybiškai svarbus JAV finansavimas vis dar įstrigęs, o ES nesugeba greitai pristatyti pakankamai amunicijos.
Italijos Kaprio saloje G7 ministrai aptarė Artimųjų Rytų krizę, o vėliau pereis prie Ukrainos klausimo, prie diskusijų turėtų prisijungti NATO vadovas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris G7 susitikimuose dalyvauja kartu su savo kolegomis amerikiečiais italais, vokiečiais, prancūzais, britais, japonais ir kanadiečiais, paragino ES valstybes perduoti oro gynybos sistemas, kad padėtų Ukrainai apsaugoti savo miestus.
„Priešingu atveju Ukrainos elektros sistema bus sunaikinta. O jokia šalis negali kariauti neturėdama elektros energijos namuose, gamyklose, internete, viskam“, – nurodo jis.
16:54 | Ukrainiečių smūgis rusų aerodromui Kryme: paskelbė vaizdo įrašą ir nuostolius
Ukrainiečiai smūgio Kryme metu sunaikino keturis S-400 paleidimo įrenginius, priešlėktuvinės gynybos valdymo centrą, tris radarus ir oro erdvės stebėjimo įrangą „Fundament-M“, praneša Ukrainos pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba, rašo „Ukrinform“.
„Naktį iš balandžio 16-osios į 17-ąją Ukrainos gynybos pajėgos surengė raketinį smūgį ir pataikė į nurodytus Rusijos karinius objektus laikinai okupuotos Krymo autonominės respublikos teritorijoje. Dėl to priešas neteko keturių S-400 paleidimo įrenginių, priešlėktuvinės gynybos valdymo centro, trijų radarų ir oro erdvės stebėjimo įrangos „Fundament-M“, – teigiama pranešime.
Generalinis štabas taip pat pažymėjo, kad dėl smūgių rusų pajėgos patyrė netikėtų ginkluotės ir karinės technikos nuostolių, o okupantų kovinis potencialas gerokai sumažėjo.
Primename, kad balandžio 17 d. laikinai okupuotame Kryme, netoli Džankojaus karinio aerodromo, nugriaudėjo sprogimai.
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo kariškiams už taiklumą.
16:16 | Zelenskis: šį mėnesį Ukrainos gynybos pramonė pagamins dešimt savaeigių pabūklų „Bohdan“
Jau šį mėnesį Ukrainos gynybos pramonė pirmą kartą pagamins dešimt savaeigių artilerijos pabūklų „Bohdan“, gegužę ir vėliau – dar daugiau.
Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė „Telegram“ kanale, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Savos produkcijos dalis nuolat didėja. Valstybė su mūsų įmonėmis sudaro rimtas, ilgalaikes sutartis, kurios suteikia galimybę prognozuoti, įdarbinti žmones ir pritraukti investicijas. Jau šį mėnesį mūsų pramonė pirmą kartą pagamins 10 „Bohdan“, gegužę ir vėliau – dar daugiau“, – rašoma pranešime.
V. Zelenskis taip pat pranešė išklausęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio ataskaitą apie dabartinę situaciją mūšio lauke ir smūgių Rusijos objektams Kryme rezultatus. „Dar laukiame galutinių duomenų, bet jau dabar aišku, kad okupantai patyrė skaudžių nuostolių. Be to, pasak žvalgybos ataskaitų, po mūsų veiksmų Juodojoje jūroje Rusija perkelia savo laivus, pirmiausia – raketnešius su „Kalibrais“, į Kaspijos jūrą“, – informavo jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, prezidentas V. Zelenskis paprašė sušaukti Ukrainos ir NATO tarybos posėdį dėl oro gynybos, atitinkamų sistemų ir raketų tiekimo. Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad posėdis įvyks balandžio 19 d.
Ukrainos gynybos pramonė ne tik pradėjo gaminti kariuomenei labai reikalingus 155 mm savaeigius artilerijos pabūklus 2C22 „Bohdan“, bet ir nuolat juos tobulina.
15:10 | Rusai pabūgo Ukrainos smūgių: penki regionai atsisako rengti Pergalės dienos paradus
Rusijos Federacijos Belgorodo, Briansko, Kursko, Riazanės ir Pskovo regionai, taip pat laikinai okupuotame Kryme esantis Sevastopolis, kaip ir pernai, atsisako rengti Pergalės dienos paradus gegužės 9 dieną. Kaip spėjama, karinės technikos ir kariškių susikaupimas Rusijos miestuose esą gali išprovokuoti Ukrainos bepiločių orlaivių atakas, rašo rusų kanalas „Mash“.
Kartu, kaip pastebi žurnalistai, daugelis miestų vis dar „sprendžia“, ar verta šią dieną organizuoti masinius renginius.
2023 m. 23 miestai iš regionų, besiribojančių su Ukraina, atsisakė gyvai švęsti gegužės 9-ąją.
14:25 | Ekspertai parodė Baltijos šalių puolimo scenarijus: vienas su laisva Ukraina, kitas – okupuota
JAV ekspertai iš Karo tyrimų instituto pateikė scenarijus, kaip galėtų atrodyti Rusijos puolimas prieš NATO šalis jau okupavus Ukrainą, arba Vakarams pavykus išsaugoti dabar puolamos valstybės karinį potencialą ir pasitelkti ją kaip sąjungininkę.
14:00 | Budanovas įspėjo, ko toliau laukti kare: rusai skuba iki JAV prezidento rinkimų
Jau birželio mėnesį Rusija gali pradėti didelį puolimą ir bandyti užimti visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją. Po to rusai sutelks dėmesį į prezidento rinkimus JAV ir jų pasekmes, prognozuoja Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadas Kyryla Budanovas.
13:28 | Ukraina skelbia smogusi kariniam aerodromui Rusijos okupuotame Kryme
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos smogė rusų kariniam aerodromui Rusijos nuo 2014 metų okupuojamame Krymo pusiasalyje.
Ukrainos karinė žvalgyba sakė, kad ginkluotosios pajėgos trečiadienį įvykdė sėkmingą operaciją Džankojaus bazėje, kur, be kitų taikinių, apgadino radiolokatorius ir oro gynybos sistemas.
Trečiadienį žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo pasirodę pranešimų apie sprogimus ir gaisrą netoli šio karinio aerodromo.
Šalia Džankojaus yra įsikūrusi Rusijos karinio jūrų laivyno oro bazė.
13:00 | Rusijos vykdomas kibernetinis sabotažas kelia pasaulinę grėsmę, nurodo saugumo įmonė
Su Rusijos karine žvalgyba susijusi kibernetinė grupuotė, vaidinanti vis svarbesnį vaidmenį kare Ukrainoje, gali tapti didele pasauline grėsme, trečiadienį perspėjo viena pirmaujanti kibernetinio saugumo įmonė.
„Google“ priklausanti „Mandiant“ savo pranešime teigė, kad pastebi nusikalstamas grupės, vadinamos „Sandworm“, operacijas vietose visame pasaulyje, kurios laikomos politinių, karinių ar ekonominių Rusijos interesų taškais.
„Pastebėjome, kad grupė palaiko prieigos ir šnipinėjimo operacijas Šiaurės Amerikoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Centrinėje Azijoje ir Lotynų Amerikoje“, – nurodė „Mandiant“ tyrėjai.
12:40 | Rytų Ukrainoje per rusų apšaudymą žuvo žmogus
Ukrainos rytiniame Donecko regione per Rusijos apšaudymą ketvirtadienį žuvo vienas žmogus, pranešė pareigūnai.
Nuo praėjusių metų pabaigos Kyjivui, susiduriančiam su ginkluotės ir žmonių stygiumi, teko užleisti pozicijas Rusijos pajėgoms ir, padažnėjus išpuoliams, evakuoja civilius gyventojus iš fronto zonų.
Selydovėje, esančioje maždaug už 20 km nuo fronto, per Rusijos apšaudymą „žuvo vienas žmogus ir buvo sugriautas privatus namas“, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė regiono vadovas Vadimas Filaškinas.
„Iš viso per dieną rusai 17 kartų apšaudė Donecko srities gyvenvietes. Nuo fronto linijos buvo evakuoti 127 žmonės, tarp jų 13 vaikų“, – pridūrė jis.
12:24 | Nyderlandų premjeras pasiūlė nupirkti „Patriot“ sistemų Ukrainai iš kitų šalių
ES aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pasiūlė nupirkti oro gynybos sistemų „Patriot“ iš šalių, kurios jų turi, bet nenori perduoti Ukrainai. Apie tai pranešė „The Guardian“.
Jis pabrėžė, kad Ukrainai skubiai reikia gauti raketų „žemė-oras“, ir pasistengti įtikinti šalis, „sėdinčias ant didelių „Patriot“ raketų krūvų“, kad jos jas atiduotų ir padėtų sustabdyti Rusijos agresiją.
„Žinome, kad daug šalių sėdi ant didelių sistemų „Patriot“ krūvų, galbūt nenorėdamos jų pristatyti tiesiogiai. Mes galime jas nupirkti iš jų, galime jas pristatyti Ukrainai, turime tam pinigų. Tai labai svarbu“, – sakė jis atvykęs į ES vadovų susitikimą.
Kaip pranešė „Ukrinform“, M. Rutte per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pranešė apie dar vieno milijardo eurų vertės karinės pagalbos suteikimą Ukrainai ir 400 mln. eurų – šalies atstatymui.
11:49 | Zelenskis apie niūrią situaciją fronte: siųskit mums viską, kol dar ne vėlu
Rusijos pajėgos ir toliau stumiasi Ukrainos teritorijoje turėdama ginkluotės persvarą, kurios kritinis trūkumas juntamas Ukrainoje, pareiškė Volodymyras Zelenskis.
„Dabar Rusijos kariuomenė jaučia savo jėgą visur, kas tik susiję su ginkluote. Ir būtent čia jų persvara – artilerijoje, technikoje, galimybėse veikti danguje – jie spaudžia mus fronte ir nuolat veržiasi pirmyn“, – pareiškė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi, skirtame ES šalių lyderiams.
Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo Europos lyderiams už suteiktą pagalbą, tačiau priminė, jog Ukrainos kariuomenė vis dar negavo anksčiau žadėtų 1 mln. artilerijos sviedinių. Jis taip pat prašė paspartinti ginkluotės tiekimą. „Technika. Dronai. Viską, kas padės laikyti frontą“, – aiškino V. Zelenskis.
Aukštas pareigas Ukrainos kariuomenėje užimantys karininkai „Politico“ anonimiškai pareiškė, kad frontas gali subyrėti jau šią vasarą, jeigu Rusijos pajėgos imsis galingesnio puolimo. Jų teigimu, Ukrainos kariuomenei trūksta aprūpinimo, o tai pakerta karių moralę. Tokiu atveju teritoriniai nuostoliai yra neišvengiami.
„Mums trūksta visko“, – leidinyje cituojamas vienos iš kuopų, dislokuotų Časova Jara kryptimi vadų.
Maža to, vadovaujant V. Zalužnui kartu su juo dirbę karininkai tikina, jog Ukrainos laukia sunkūs laikai, net jeigu ir bus suteikta tam tikra karinė pagalba.
„Ukrainai dabar niekas nepadės (visiškai sustabdyti Rusijos puolimą fronte, – red. past.), nes nėra tokių rimtų technologijų, kurios galėtų kompensuoti didelį Rusijos kariuomenės skaitlingumą, kurį jie, tikėtina, į mus mes. Pas mus tokių technologijų nėra, nėra jų ir Vakaruose pakankamu kiekiu“, – aiškino vienas iš aukštas pareigas kariuomenėje užimančių Ukrainos karininkų. Jis pažymėjo, kad frontas šiuo metu laikosi vien ukrainiečių karių ryžto dėka, tačiau tokia strategija vadovautis kariuomenė ilgą laiką negali.
11:21 | Rusai dronais atakavo kritinę infrastruktūrą Ivano Frankivske
Rusija, vietos institucijų duomenimis, ketvirtadienį dronais atakavo Vakarų Ukrainos Ivano Frankivsko sritį. Taikinys buvo kritinė infrastruktūra, tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorė Svitlana Onyščuk.
Ukrainos oro gynyba esą visus dronus numušė. Tačiau krentančios nuolaužos sukėlė gaisrą. Nukentėjusiųjų nėra. Kol kas nėra duomenų apie kritinei infrastruktūrai padarytą žalą.
Rusija pastarosiomis savaitėmis suintensyvino savo oro antskrydžius prieš Ukrainos energetikos sistemą ir kitą infrastruktūrą.
10:56 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų balandžio 18 dienos Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 456 960 karių, iš jų 910 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos skelbia sunaikinusios 7 196 (+3 per pastarąją parą) priešo tankus, 13 835 (+8) šarvuočius, 11 637 (+13) artilerijos sistemas, 1 046 daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 760 priešlėktuvinės kovos sistemų, 347 karo lėktuvus, 325 sraigtasparnius, 9 284 (+5) taktines bepilotes orlaivių sistemas, 2 093 sparnuotąsias raketas, 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 15 618 (+31) sunkvežimių ir degalų cisternų ir 1 915 (+5) specialiosios įrangos vienetų.
10:19 | Baltarusijos parlamentas nubalsavo už pasitraukimą iš įprastinių pajėgų Europoje sutarties
Baltarusijos parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad šalis sustabdytų dalyvavimą Sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kuri kadaise buvo viena pagrindinių žemyno saugumo doktrinų.
Iš 1990 metais pasirašytos sutarties pernai išstojo ir Minsko sąjungininkė Rusija.
Autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos anksčiau šį mėnesį pristatytas įstatymo projektas gali atverti kelią Baltarusijai plėsti savo kariuomenę.
09:38 | Rusija sako neutralizavusi 20 dronų ir dvi raketas
Rusija ketvirtadienį pranešė, kad neutralizavo 20 dronų ir dvi balistines raketas teritorijose, kurios ribojasi su Ukraina, įskaitant Rostovą, kur yra jos puolimo Ukrainoje vadavietė.
„Naktį buvo sužlugdytos kelios Kyjivo režimo teroristinės atakos“, – teigė Gynybos ministerija.
Ji teigė neutralizavusi 20 dronų, dvi raketas „Točka-U“ ir penkis balionus, kuriais buvo siekiama nukreipti oro gynybos sistemų dėmesį.
16 bepiločių ir dvi raketos buvo numuštos Belgorodo regione, kuris beveik kasdien susiduria su Ukrainos smūgiais.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina suintensyvino atakas prieš Rusiją.
09:17 | Ukrainos oro pajėgos sunaikino 13 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 13 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ nurodoma, kad rusams paleidus 13 dronų, visus juos pavyko numušti.
Bepiločiai sunaikinti Chersono, Dnipropetrovsko, Vinycios, Poltavos, Chmelnyckio, Ternopilio ir Ivano Frankivsko srityse.
08:55 | Rusai fronte vis dažniau pasitelkia draudžiamą ginklą, ukrainiečiai pasakoja: „Įkvėpus jo, pasidaro labai sunku“
„Reuters“ skelbia, kad, anot Ukrainos karių ir medikų, Rusijos pajėgos fronte vis dažniau neteisėtai naudoja ašarines dujas, kurių naudojimą draudžia Cheminio ginklo uždraudimo konvencija.
„Tai tarsi pipirinis purškalas, nuo jo akys ašaroja. Tai nėra mirtina, bet atitraukia dėmesį ir blaško. Įkvėpus jo labai sunku vykdyti savo pareigas“, – apie ataką, kuri, pasak jo, įvyko sausio mėnesį, „Reuters“ pasakojo ukrainiečių pėstininkas, šaukiniu „Ray“.
Jis patikslino, kad granatą su šiomis dujomis į tranšėją numetė rusų dronas.
Ukrainos atominės, biologinės ir cheminės gynybos pajėgų vado pareigas einantis Serhijus Pachomovas sakė, kad Kyjivas per pastarąjį pusmetį užfiksavo apie 900 atvejų, kai Rusija panaudojo masinių riaušių malšinimo priemones (ašarines dujas). Iš viso nuo visiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją užfiksuota apie 1 400 tokių atvejų.
Jis patikslino, kad 500 Ukrainos karių kreipėsi į medikus po to, kai mūšio lauke buvo paveikti nuodingų medžiagų, o mažiausiai vienas karys mirė nuo uždusimo ašarinėmis dujomis.
08:28 | O. Scholzas apie Ukrainą: žinome, kad turime daryti daugiau
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ES viršūnių susitikimo pradžioje Briuselyje primygtinai paragino tiekti daugiau ginklų Ukrainai. „Rusija toliau labai brutaliai tęsia karą, ir mes žinome, kad turime daryti daugiau, nei iki šiol, kad paremtume Ukrainą“, – sakė jis.
Be amunicijos ir artilerijos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ypač reikia oro gynybos sistemų. „Siaubingi“ Rusijos oro antskrydžiai rodo, „kad būtent čia reikia kažką daryti“, pažymėjo kancleris. Anot jo, veiksmų reikia imtis greitai.
07:48 | Prancūzija konfiskavo prabangią Putino buvusios žmonos vilą
Prancūzijos valdžios institucijos konfiskavo vilą „Suzanne“ (dar vadinamą Rêverie) netoli Biarritzo, priklausančią verslininkui Artūrui Očeretnui, buvusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino žmonos Liudmilos vyrui, rašo prancūzų leidinys „Challenges“.
07:00 | J. Stoltenbergas: NATO turi nemažai oro gynybos sistemų, kai kurias iš jų būtų galima nusiųsti į Ukrainą
NATO turi nemažą kiekį oro gynybos sistemų, dalis iš jų gali būti pristatytos Ukrainai, dalyvaudamas bendroje su Nyderlandų, Danijos ir Čekijos ministrais pirmininkais NATO būstinėje Briuselyje trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Žinoma, iš tiesų turime sistemų, kurios yra pakankamai didelės, kad Ukrainai galėtume pristatyti gerokai daugiau tiek apskritai oro gynybos sistemų, tiek baterijų „Patriot“, būtent šį klausimą šiuo metu ir sprendžiame“, – kalbėjo jis.
Tačiau tikslų Europoje esančių baterijų „Patriot“ skaičių nurodyti J. Stoltenbergas atsisakė.
„Negaliu pasakyti tikslaus skaičiaus, nes tai įslaptinta informacija. Europoje jų yra mažiau nei 100. Tiesą sakant, Europoje jų yra gerokai mažiau nei 100. Bet, savaime suprantama, visas aljansas turi nemažai baterijų „Patriot“. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad Jungtinės Valstijos – daugiausiai baterijų „Patriot“ turinti aljanso narė – turi įsipareigojimų visame pasaulyje“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
