Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
22:00 | G. Landsbergis kviečia rasti alternatyvų „Starlink“ ryšiui Ukrainoje, arba už jį sumokėti
Kosminių technologijų bendrovei „SpaceX“ atsisakant finansuoti palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Vakarus už ją sumokėti, arba ieškoti tam alternatyvų.
„Ukrainos interneto ryšys yra per svarbus, kad būtų paliktas vieno privataus asmens rankose. Raskime būdą suformuoti Ukrainos sąjungininkų koaliciją sumokėti „Starlink“, arba raskime kitą alternatyvų tiekėją. Lietuva pasirengusi prisidėti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ šeštadienį pareiškė G. Landsbergis.
JAV, Vokietijos žiniasklaida šią savaitę pranešė, kad turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomo Elono Musko kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ atsisako finansuoti jos sukurtą palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje. Šią paslaugą Kijevo prašymu pati bendrovė ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis.
JAV televizija CNN penktadienį pranešė, jog „SpaceX“ pasiūlė Pentagonui perimti „Starlink“ naudojimo Ukrainoje finansavimą, kuris, jos skaičiavimais, iki šių metų pabaigos viršys 120 mln. JAV dolerių, o per artimiausius 12 mėnesių – 400 mln. dolerių.
CNN, remdamasi šaltiniais, nurodo, kad „SpaceX“ teigia nebegalinti „toliau dovanoti Ukrainai“ arba neribotą laiką finansuoti esamų terminalų po pranešimų apie plataus masto šios ryšio sistemos veikimo sutrikimus per ukrainiečių armijos kontrpuolimus.
Taip pat nurodoma, kad Ukraina prašo E. Musko papildomų 8 tūkst. „Starlink“ terminalų.
Iki šiol „SpaceX“ Ukrainai perdavė apie 20 tūkst. „Starlink“ terminalų, o E. Muskas yra sakęs, kad ši operacija jo bendrovei jau kainavo 80 mln. dolerių.
„Starlink“ terminalai suteikia prieigą prie didelės spartos interneto ten, kur jo nėra, ir leidžia Ukrainos kariuomenei, be kita ko, koordinuoti artilerijos smūgius bei valdyti bepiločius orlaivius.
Pats E. Muskas praėjusią savaitę apsižodžiavo su Ukrainos pareigūnais, kai pasiūlė šaliai sudaryti „taikos susitarimą“, pagal kurį į Maskvos okupuotose Ukrainos teritorijose būtų surengti Jungtinių Tautų prižiūrimi referendumai, aneksuotame Kryme būtų pripažintas Rusijos suverenitetas bei įtvirtintas Kyjivo neutralus statusas.
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas nevyniojo žodžių į vatą: „Atsiknisk – mano labai diplomatiškas atsakymas jums.“
21:58 | Kipras ir ES pradeda įgyvendinti projektą, sujungsiantį salą su Europos elektros tinklu
Kipras penktadienį pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą, pagal kurį nutiesus povandeninį elektros kabelį, kuris jau vadinamas ilgiausiu ir giliausiu pasaulyje, Viduržemio jūros rytuose esanti sala bus sujungta su Europos elektros tinklu.
Europos Sąjunga (ES) 1,2 tūkst. kilometrų ilgio kabelio projektui patvirtino 757 mln. eurų finansavimą. Kabelis bus nutiestas iki Graikijos ir padarys galą salos energetinei izoliacijai, nes Kipras yra vienintelė valstybė narė, neturinti jokių dujų ar elektros jungčių su kitomis bloko šalimis.
Europos Komisija yra sakiusi, kad nutiesus „898 kilometrus povandeninių kabelių, kurie [vietomis] bus nutiesti iki 3 tūkst. metrų gylyje, bus nustatyti nauji tokio pobūdžio projekto pasaulio rekordai“.
Projekto pradžios ceremonijoje kalbėjusi už energetiką atsakinga Komisijos narė Kadri Simson sakė, kad Rusijos invazijos į Ukrainą išprovokuotas energijos kainų šuolis parodo, koks svarbus šis projektas.
Anot jos, projektas padės Europai diversifikuoti savo energijos šaltinius ir padidinti savo energetinį saugumą.
„Dabartinės energetikos krizės sąlygomis šio projekto svarba yra aiški labiau negu kada anksčiau. Esu tvirtai įsitikinusi, kad mes galime atlaikyti šią audrą, bet tik jei dirbsime kartu“, – pareiškė Komisijos narė.
Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) pareiškė, jog ši diena yra „istorinė“, nes „dabar galime pradėti tiesti jungtį „EuroAsia Interconnector“, kuri su Europos elektros tinklu taip pat sujungs Izraelį.
Kabelio galia sieks 1 tūkst. megavatų ir ją bus galima padidinti iki 2 tūkst. megavatų.
Tiesimo darbus planuojama pradėti šiemet, o užbaigti – 2027 metais. Eksploatuoti jungtį numatoma pradėti 2028 metų pirmąjį pusmetį.
17:37 | JAV: rusai vaikus iš Ukrainos grobia, atskiria nuo tėvų
JAV valstybės departamento duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios (vasario 24 d.) 260 tūkst. ukrainiečių vaikų buvo priverstinai išvežti iš Ukrainos į atokius Rusijos regionus, praneša UNIAN.
Valstybės departamento atstovas spaudai Vedantas Patelis sakė, kad jiems žinoma daugybė faktų, kaip rusų įsibrovėliai sąmoningai atskiria ukrainiečių vaikus nuo tėvų, pagrobia vaikus iš našlaičių namų, o vėliau atiduoda įvaikinti Rusijoje.
„Įvairūs šaltiniai, įskaitant Rusijos vyriausybę, nurodo, kad Rusijos valdžia iš [Ukrainos] į Rusiją perkėlė 260 tūkst. vaikų, dažnai į atokias Tolimųjų Rytų vietoves“, – sakė V. Patelis.
16:45 | Okupantai deportuoja tūkstančius vaikų iš Chersono
Rusija grobia tūkstančius ukrainiečių vaikų iš okupuotos Chersono srities, praneša „The Kyiv Independent“.
Maskva kasdien perkelia į Rusiją 500 ukrainiečių vaikų, gyvenančių okupuotoje Chersono srities teritorijoje, šeštadienį paskelbė Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnullinas.
O Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Rusijos Federacija neteisėtai deportavo „kelis tūkstančius“ vaikų iš laikinai okupuoto Chersono srities, prisidengdami Ukrainos pajėgų kontrpuolimu.
„Šiandien nuolat vyksta [Chersono srities] apšaudymai, tai nėra saugu. Todėl pirmiausia buvo pasiūlyta vaikams – šiandien Rusijos teritorijoje turime kelis tūkstančius vaikų, [jie] ilsisi poilsio namuose, vaikų stovyklose“, – Rusijos vicepremjerą M. Chusnulliną cituoja UNIAN.
Pasak pareigūno, tariamai 500 Chersono srities gyventojų prašė vykti į Rusiją.
16:45 | Rusija skelbia užgesinusi liepsnas Belgorode
Rusijos Belgorodo regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pareiškė, kad teritorijoje kilusi ugnis – užgesinta.
„Gaisras užgesintas. Pradėjo šalinti pasekmes“, – Telegram rašo V. Gladkovas.
Kiek anksčiau šeštadienį pranešta, kad liepsnoja Belgorodo naftos sandėlis.
V. Gladkovas socialiniuose tinkluose paskelbė nuotrauką, kurioje matyti iš pastato kylančios liepsnos ir juodų dūmų kamuoliai.
Šaltinį pagalbos tarnybose citavusi Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad deganti naftos bazė yra kaime pavadinimu Razumnoje-71, esančiame netoli Belgorodo miesto.
Rusija praėjusią savaitę skundėsi, jog padaugėjo artilerijos ir raketų smūgių su Ukraina besiribojančiai jos teritorijai.
Pasak Rusijos pareigūnų, reguliariai apšaudoma Belgorodo sritis, rečiau – srities administracinis centras Belgorodas.
Tačiau penktadienį, kaip pranešė V. Gladkovas, po Ukrainos smūgio mieste užsidegė elektros pastotė ir buvo nutrūkęs elektros tiekimas.
Dieną anksčiau raketa apgadino gyvenamąjį namą Belgorode, o srityje buvo sunaikintas šaudmenų sandėlis.
16:25 | Po apšaudymų Nikopolyje – 7 sužeisti civiliai
Nikopolio srities karinės administracijos vadovas Jevhenas Jevtušenka šeštadienį informavo, kad naktį buvo sužeisti 2 žmonės, o per rytinį išpuolį Nikopolyje buvo sužaloti dar 5 gyventojai, dalijasi „The Kyiv Independent“.
Jo teigimu, atakos buvo skirtos „maksimaliai žalai civiliams padaryti“. Naktį iš penktadienio į šeštadienį Nikopolio kryptimi buvo paleista daugiau nei 50 sviedinių, Telegram sakė Dniepropetrovsko srities gubernatorius Valentynas Rezničenka.
15:58 | Vokietijos ministrės įspėjimas: Rusija gali panaudoti „žmones, kaip ginklus“
Vokietijos užsienio reikalų ministrė šeštadienį įspėjo, kad, Maskvai siekiant didinti savo „hibridinio karo“ mastą, Rusija galėtų mėginti provokuoti nesutarimus Vakaruose per pabėgėlius.
„Šiame kare kariaujama ne tik ginklais, kariaujama taip pat energija ir čia mes esame radę atsakymą. Tačiau taip pat bus kariaujama pasitelkiant baimę ir nesutarimus, ir būtent tam mes turime užkirsti kelią“, – pareiškė Annalena Baerbock Žaliųjų partijos, kuriai ji atstovauja, kongrese.
„Šioje situacijoje yra aišku, kas bus toliau – pabėgėliai ir ne pabėgėliai iš Ukrainos... bet kadangi šis karas yra hibridinis, taip pat dalyvauja kitos šalys“, – pažymėjo ministrė, bedusi pirštu į Serbiją, kurią apkaltino įsileidus daugybę migrantų be vizų.
Ministrė pabrėžė, jog būtina užkirsti kelią situacijoms, kuriose „žmonės naudojami kaip ginklai“, ir pridūrė, kad Vokietija šiuo klausimu derasi su Čekija ir Slovakija.
Serbijos, kuri nėra ES narė, bet siekia ja tapti, piliečiams galioja bevizis kelionių į bloką režimas. Tačiau bloko nares, įskaitant Vokietiją, nepatenkintos tuo, kad Serbija tapo svarbia tarpine stotele migrantams iš kitų valstybių, įskaitant Siriją, Afganistaną, Turkiją, Indiją, Burundį, Kubą ir Tunisą, siekiantiems patekti į ES.
Nors šių šalių piliečiams reikia ES vizos, daugumai jų, išskyrus sirus ir afganistaniečius, nereikia Serbijos vizos.
Šiais metais jau užregistruota daugiau kaip 106 tūkst. neteisėtų atvykimų į ES vadinamuoju Vakarų Balkanų keliu, einančiu per Serbiją. Šis skaičius yra 170 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
15:32 | Prie Kyjivo smarkiai apgadintas energetikos objektas
Raketa rimtai apgadino energetikos objektą Ukrainos sostinės regione, pranešė šalies energetikos operatorė „Ukrenergo“.
Kijevo srities gubernatorius Oleksijus Kuleba sakė, kad niekas nebuvo sužeistas ar žuvęs, rašo „Sky News“.
„Ukrenergo“ teigė, kad bando atkurti elektros energiją ir perspėjo apie galimus gedimus.
Ukrainos prezidento kanceliarijos pavaduotojas Kyrylo Tymošenko paragino sostinės ir trijų kaimyninių regionų gyventojus mažinti energijos suvartojimą vakarinio piko metu.
Primenama, kad šeštadienio rytą Rusijos pajėgos paleido raketą į Kyjivo sritį.
15:25 | Iranas neigia tiekęs Rusijai ginklų, skirtų „naudoti“ Ukrainoje
Iranas vėl atmetė kaltinimus, esą Teheranas Rusijai tiekė ginklų, „skirtų naudoti kare Ukrainoje“, šeštadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministerija.
Kyjivas ir daugelis jo Vakarų sąjungininkų yra apkaltinę Maskvą smūgiams Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis naudojant Irane pagamintas bepilotes skraidykles.
Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas „pabrėžė, kad Irano Islamo Respublika nėra patiekusi ir netieks jokių ginklų, skirtų naudoti kare Ukrainoje“, rašoma užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.
„Manome, kad apginkluojant kiekvieną krizės pusę karas tik užsitęs“, – pareiškė Irano diplomatijos vadovas per pokalbį telefonu su savo Portugalijos kolega Joao Cravinho.
„Mes nemanėme ir nemanome, kad karas yra teisingas kelias, ar tai būtų Ukraina, ar Afganistanas, Sirija, ar Jemenas.“
Penktadienį H. Amiras-Abdollahianas telefonu kalbėjosi su Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu, kuriam vėl išdėstė oficialią Irano poziciją laikytis neutralumo dėl prieš beveik aštuonis mėnesius prasidėjusio karo.
„Bendradarbiaujame su Rusija gynybos srityje, bet mūsų politika dėl karo Ukrainoje yra tokia: nesiųsti ginklų konflikto šalims ir sustabdyti karą, kad žmonėms nebereikėtų palikti savo namų“, – pareiškė jis.
Dėl dronų pardavimo Ukrainos užsienio reikalų ministerija prezidento V. Zelenskio pavedimu panaikino Irano ambasadoriaus akreditaciją ir smarkiai sumažino Irano ambasados Kyjive diplomatinių darbuotojų skaičių. Iranas pareiškė, kad toks sprendimas buvo „paskatintas nepagrįstos informacijos, kurią tiekia užsienio žiniasklaidos propaganda“.
15:06 | Dar vienas gaisras Belgorode – žiniasklaida
Rusijoje, Belgorodo srityje, Razumnoje kaimo vietovėje, kaip įtariama, dega naftos sandėlis. Šia žinia ir nuotrauka „Telegram“ kanale dalijasi NEXTA.
Primenama, kad penktadienį Belgorode irgi kilo neramumų, degė šiluminės elektrinės patalpos. Tuo tarpu Rusija iš Belgorodo srities į Ukrainos Charkivo sritį paleido penkias raketas. Šios abi sritys yra besiribojančios viena su kita.
„Vietos gubernatorius jau atvyko į įvykio vietą ir patvirtino objekto apšaudymą“, – rašo UNIAN.
„Pas mus vėl apšaudymas. Vienas iš sviedinių pataikė į naftos bazę Belgorodo srityje. Aš esu įvykio vietoje. Nepaprastųjų situacijų ministerija jau gesina gaisrą. Plitimo grėsmės nėra“, – kanale „Telegram“ rašė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Teigiama, kad Belgorodo Lučo šiluminėje elektrinėje kilo gaisras, miestas susiduria su elektros energijos tiekimo problemomis. Rusijos Belgorodo miesto, esančio netoli sienos su Ukraina, gubernatorius V. Gladkovas dėl gaisro apkaltino Ukrainą.
14:15 | Lymano mieste po okupacijos rasta dar civilių kūnų
Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko šeštadienį pranešė, kad išlaisvintame Ukrainos Rytų Lymano mieste rasti dar 6 civilių palaikai.
P. Kyrylenko sakė, kad jie mirė rusų okupacijos metu, tačiau mirties priežastys lieka neaiškios, skelbia „The Kyiv Independent“.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad Ukrainos tyrėjai baigė karių kūnų ekshumaciją vienoje iš dviejų masinių kapaviečių, aptiktų Lymane, Donbaso regione. Ekshumuoti 34 kūnai, jie buvo perkelti į morgą. Masinės kapavietės Lymane rastos rusų pajėgoms iš čia pasitraukus.
14:12 | Zelenskis dėkoja Bidenui už papildomus 725 mln. dolerių paramos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV už naujausią 725 mln. dolerių vertės paramos paketą. Jis sakė ypač palankiai vertinantis HIMARS raketų sistemas.
JAV nuo karo pradžios iki dabar Ukrainai paaukojo daugiau nei 17,5 mlrd. JAV dolerių, rašo „Sky News“.
Ukraina taip pat tikisi, kad JAV ir Vokietija šį mėnesį pristatys priešlėktuvines sistemas, kurios padės jai atremti Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių atakas, penktadienį sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
13:31 | Minskas: rusų kariai – jau Baltarusijoje
Į Baltarusiją atvyko pirmieji rusų kariai, prisijungsiantys prie naujų bendrų abiejų šalių pajėgų, šeštadienį pranešė Minsko gynybos ministerija.
„Pirmieji Rusijos kovojai iš regioninės pajėgų grupės atvyko į Baltarusiją“, – pranešė ministerija.
Ji pabrėžė, kad jų misija yra „išskirtinai tik sustiprinti sienos apsaugą ir gynybą“.
Ministerijos paskelbtose nuotraukose matyti kariai, sutinkami tautiniais kostiumais vilkinčių moterų, siūlančių jiems duoną bei druską.
Praėjusį pirmadienį Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, jog Ukraina rengia ataką prieš jo valstybę ir paskelbė apie bendras pajėgas su Maskva.
A. Lukašenka apkaltino Lenkiją, Lietuvą ir Ukrainą treniruojant baltarusių radikalus „vykdyti sabotažą, teroristines atakas ir organizuoti šalyje karinį sukilimą“.
Karių dislokavimas paskatino nerimą, jog Baltarusijos kariai gali prisijungti prie Rusijos pajėgų, vykdančių puolimą Ukrainoje.
Minskas antradienį pareiškė, jog kontingentas yra „tik gynybinis“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Didžiojo septyneto (G-7) susitikime antradienį apkaltino Rusiją „mėginant tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į karą“.
Jis ragino organizuoti tarptautinę stebėtojų misiją Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje.
A. Lukašenka yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir leido Maskvos pajėgoms naudoti Baltarusijos teritoriją vasarį pradedant karinę operaciją prieš Kyjivą. Iki šiol Baltarusijos pajėgos puolime nedalyvavo.
13:24 | Skaičiuoja Rusijos praradimus: nuo karo pradžios neteko tūkstančių karių
Nuo invazijos pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė 64,7 tūkst. Rusijos karių. Taip teigia Ukrainos generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.
„Nuo vasario 24 d. iki spalio 15 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 64,7 tūkst. Rusijos agresorių, tai yra 400 daugiau nei praėjusią dieną“, – rašoma pranešime.
Taip pat Ukraina sunaikino 2524 Rusijos pagrindinius kovinius tankus (3 per pastarąją parą), 186 oro gynybos sistemas, 268 orlaivius, 242 (2 per paskutinę parą) sraigtasparnių, 316 sparnuotųjų raketų, 16 karo laivų/katerių ir kitos rusų artilerijos.
12:37 | Raketos smogė Zaporižiai, meras vardina nuostolius
Po rytinių raketų atakų Zaporižioje buvo apgadinti infrastruktūros objektai ir kilo gaisrai. Apie tai „Telegram“ kanele pranešė Zaporižios meras Anatolijus Kurtevas, rašo „Ukrinform“.
„Rašistų teroristai vėl pažadino miestą savo prakeiktomis raketomis. Buvo apgadinti infrastruktūros objektai. Vietoje kilo gaisras. Dirba atitinkamos tarnybos“, – rašė jis.
Informacija apie sužalotus žmones tikslinama. Pirminiais duomenimis, buvo įsijungė oro gynybos pajėgos.
Šeštadienio rytą Rusijos agresoriai vėl smogė Zaporižiai. Iš viso rusai paleido 10 raketų, jos skrido, maždaug už 61 km į Rytus, sakė regiono gubernatorius Oleksandras Starukhas.
Jis kanale „Telegram“ skelbė, kad buvo sunaikinta nemažai energetikos ir pramonės infrastruktūros objektų. Informacija apie aukas kol kas neaiški.
O. Starukhas pridūrė, kad bepiločiai orlaiviai miestui surengė 4 antskrydžius. Kilo, tačiau niekas nenukentėjo, rašo „Sky News“.
12:30 | Į Baltarusiją atvyko pirmi rusų karo daliniai – žiniasklaida
Į Baltarusiją atvyko pirmieji ešelonai su Rusijos kariais iš vadinamosios „regioninės grupės“, praneša UNIAN.
Baltarusijos gynybos ministerija anksčiau nurodė, kad „regioninę grupę“ sudarys apie 70 tūkst. rusų karių.
11:25 | G. Skaistė JAV pareigūnų prašo plėsti sankcijas Rusijai, užtikrinti paramą Ukrainai
Jungtinėse Valstijose (JAV) viešinti finansų ministrė Gintarė Skaistė Iždo departamento atstovus kvietė plėsti sankcijas Rusijai, užtikrinti paramą jos agresiją patiriančiai Ukrainai.
Susitikime su JAV Iždo sekretorės pavaduotoju Wally Adeyemo ji taip pat kvietė priimti koordinuotus sprendimus, kurie padėtų sumažinti globalias energijos kainas.
Anot ministrės, JAV lyderystė koordinuojant tarptautines sankcijas agresorėms ir telkiant finansinę paramą Ukrainai, yra įkvepianti ir Europą nepasiduoti karo nuovargiui.
„Negalime pasyviai stebėti Rusijos agresijos Ukrainoje. Su Vakarų partneriais turime ir toliau stiprinti tarptautines sankcijas, apimant daugiau ekonomikos sektorių ir plačiau – finansų sektorių. Susitelkus būtina mobilizuoti lėšas, kurios padėtų Ukrainai ir toliau sėkmingai gintis nuo agresorės“, – pranešime teigė G. Skaistė.
„Taip pat reikia priimti sprendimus, kurie mažintų Rusijos biudžeto pajamas ir galimybes vykdyti karinius veiksmus – šiuo atžvilgiu itin svarbi rusiškos naftos kainos apribojimo iniciatyva, kurioje lyderiauja JAV“, – pažymėjo ji.
Susitikime ministrė akcentavo ir plataus masto finansinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai būtinybę, atliepiant tiek trumpojo, tiek ir ilgesniojo laikotarpio šalies atstatymo poreikius.
Pasak jos, būtina pagalbos Ukrainai sąlyga – glaudus Vakarų partnerių bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas, tam ji pasiūlė sukurti vieningą visus Ukrainos donorus apjungiantį mechanizmą.
„Strategiškai vertinant Ukrainos perspektyvą tapti viena iš Europos Sąjungos narių, privalome sukurti vieningą veikiančią platformą, kuri apjungtų visus donorus. Be to, turime panaudoti ir įšaldytą Rusijos turtą, kuriuo ilgalaikėje perspektyvoje galėtų būti kompensuojama už karo nuostolius Ukrainai“, – sakė G. Skaistė.
JAV Iždo sekretorės pavaduotojas W. Adeyemo yra antrasis Departamento vadovaujantis pareigūnas ir vykdomasis vadovas. Jis vadovauja Iždo nacionalinio saugumo, ekonominės nelygybės ir su pandemija susijusio ekonomikos atkūrimo darbams.
Ministrė Vašingtone taip pat dalyvavo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko (PB) Šiaurės ir Baltijos šalių grupės susitikimuose, Valdytojų tarybų plenarinėje sesijoje, TVF Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdyje, PB diskusijoje dėl paramos Ukrainai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vakarų donorų iš viso prašo apie 55 mlrd. JAV dolerių – 38 mlrd. padengti kitų metų biudžeto deficitui ir dar 17 mlrd. JAV dolerių – pradėti atstatyti šalies kritinę infrastruktūrą.
G. Skaistė anksčiau LRT teigė, kad gairės dėl kitų metų finansinės donorų paramos Ukrainai jau aiškios, tam prireiks apie 37 mlrd. JAV dolerių. Šalys taip pat tariasi dėl ilgalaikės finansinės paramos, kuri būtų skiriama Ukrainos atstatymui po karo.
Anot jos, tiek šiemet, tiek kitąmet trumpalaikė pagalba bus skiriama finansuoti viešojo sektoriaus darbo užmokestį, pensijų mokėjimą ir kitoms kasdienėms valstybės reikmėms. Žvelgiant į tolimesnes perspektyvas, Ukrainos atstatymui donorės svarsto panaudoti ir užsienyje įšaldytą Rusijos turtą.
11:00 | V. Putinas tvirtina, kad Rusija Ukrainoje „viską daro teisingai“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina, kad Maskva beveik aštuonis mėnesius trunkančios invazijos Ukrainoje metu „viską daro teisingai“.
Taip jis teigė nepaisydamas gėdingų pralaimėjimų prieš Kyjivo pajėgas, gausiančias 725 mln. dolerių (apie 746 mln. eurų) naujos Jungtinių Valstijų karinės paramos.
V. Putino komentarai penktadienį pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Kremliaus primestos okupacinės valdžios pareigūnai pietiniame Chersono regione ragino gyventojus išvykti, o Kyjivas pranešė, jog jo kariai artėja prie apskrities pagrindinio miesto.
Maskva taip pat užsiminė apie žalos, padarytos Krymo tiltui, mastą, teigdama, jog taisymo darbams pabaigti gali prireikti mėnesių. Vienintelė jungtis tarp Rusijos ir jos aneksuoto Ukrainos pusiasalio apgadinta per praėjusį šeštadienį įvykusį sprogimą.
„Tai, kas vyksta šiandien, nėra malonu. Bet vis dėlto (jei Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos vasario mėnesį) mes būtume atsidūrę tokioje pačioje situacijoje, tik sąlygos mums būtų buvusios blogesnės. Taigi, viską darome teisingai“, – Kazachstano sostinėje vykusiame viršūnių susitikime žurnalistams sakė V. Putinas.
Vis dėlto jis pripažino, kad Rusijos partnerės iš buvusios Sovietų Sąjungos yra susirūpinusios.
V. Putinas tvirtino, kad šiuo metu nėra poreikio tęsti Ukrainos apšaudymo ir kad Kremlius nesiekia sunaikinti savo provakarietiškos kaimynės.
„Kol kas nėra poreikio rengti masinius smūgius. Yra kitų užduočių. Kol kas“, – kalbėjo jis.
Šią savaitę Rusijos pajėgos surengė masinių raketų ir dronų smūgių Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams. Per juos žuvo bent 20 civilių.
Pasak V. Putino, šiais smūgiais buvo atsilyginta už sprogimą ant Krymo tilto, kurį jis pavadino „terorizmo aktu“.
Šis tiltas yra logistiškai svarbi transporto jungtis karinės technikos, skirtos Ukrainoje kariaujantiems Rusijos kariams, judėjimui.
10:26 | Britų žvalgyba: mobilizuotiems Rusijos kariams trūksta įrangos
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija šeštadienio žvalgybos pranešime nurodė, kad per pastarąsias dvi savaites Ukrainoje dislokuoti mobilizuoti rusai buvo prastai aprūpinti ginkluote. Manoma, kad jie greičiausiai buvo priversti pirkti savo šarvuotas liemenes ir kitą kariams skirtą aprangą, skelbia „The Kyiv Independent“.
„Endeminė korupcija ir prasta logistika tebėra vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl Rusija prastai pasirodo Ukrainoje“, – teigia JK gynybos ministerija.
10:31 | Ukraina: daugiau nei 50 proc. sunkiai sužeistų Rusijos karių miršta
Ukrainoje esančių sužeistų Rusijos karių mirtingumas viršija 50 proc., šeštadienį pranešė Ukrainos pajėgų generalinis štabas, o kartu ir okupuotos Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidai.
Didelį mirtingumą lemia žema medicininės priežiūros kokybė ir Rusijos vadovybės nenoras evakuoti sunkiai sužeistuosius į Rusiją, informuoja „The Kyiv Independent“.
Nemažai sužeistų karių patenka į medicinos įstaigas okupuotose Ukrainos teritorijose, o kai kuriais atvejais civiliai nepriimami gydymui dėl lovų trūkumo. Okupuotose Ukrainos srityse medikams tenka didelis darbo krūvis, o daugumą ligoninių reikia remontuoti, nurodė S. Haidai.
UNIAN praneša, kad į vieną Donecko ligoninių per savaitę atvežta 100 sužeistų Rusijos karių.
09:21 | Rusija vėl paleido raketą į Kyjivą
Kyjevo srities gubernatorius Oleksijus Kuleba ankstų spalio 15 d. rytą per Telegram pranešė, kad Rusija paleido raketą į Kyjivo sritį.
Nors O. Kuleba neatskleidė išpuolio vietos, tačiau patvirtino, kad vietoje buvo gelbėtojai. Pirminiais duomenimis, aukų nėra, rašo „The Kyiv Independent“.
09:05 | Ukrainos praneša apie laimėtus mūšius Zaporižioje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos Zaporižios srityje sunaikino 4 ilgo nuotolio raketų S-300 sistemas, nukovė apie 100 Rusijos karių, praneša UNIAN.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodė, kad raketų sistemos sunaikintos Berdianske. Taip pat ukrainiečiai gindami Orekhovo, Konskije Razdorų ir Tokmako gyvenvietes į nukovė mažiausiai 100 okupantų, iš kurių 25 buvo neseniai mobilizuoti.
08:40 | Rusija pradeda ligoninių „atstatymą“ Luhansko srityje
Okupuotos Luhansko srities ligoninės perpildytos, tačiau Rusijos Federacija jose pradėjo „atstatymą“, tinkle „Telegram“ praneša Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidai.
Paradoksalu, dalijasi jis, kad į „atstatomų“ ligoninių sąrašą nepateko nei viena sunaikinta įstaiga iš Lysyčansko, Rubižnų, Severodonecko ir kitų teritorijų.
„Esame ne kartą matę, kaip rusai mėgsta kelias savaites „atstatyti“ naujai renovuotus objektus ir juos su patosu atidaryti. Galbūt Luhansko, Antracito, Dovžansko, Rovenkovo, Briankos ar Kadijivkos ligoninės tikrai taip pavargo nuo sužalotų okupantų, kad jas reikia restauruoti. Tai ne remontas, o būtent „restauravimas“.
Tačiau to negalima pasakyti apie Markivkos, Starobilsko, Novoaidaro ir Novopskovo medicinos įstaigas. Pastaraisiais metais ten buvo atliktas kapitalinis ligoninių remontas už keliasdešimt milijonų grivinų, įsigyta moderni įranga“, – komentavo S. Haidai.
Jis pabrėžė, kad Rusija neketina atnaujinti medicinos įstaigų, kurioms reikia didelio remonto. Šiose ligoninėse, pasak S. Haidai, situacija itin sudėtinga – trūksta lovų, o sužeistieji masiškai miršta. Didžioji dalis čia gydomų pacientų – sužeisti rusai.
„Niekas nenori globoti sunykusių objektų. Jų neatidarysi iki žiemos ar net vasaros. Nėra kuo girtis, išskyrus daugybę sužeistų rusų. Daugelyje ligoninių civiliai nepriimami dėl gydytojų darbo krūvio ir lovų trūkumo. Dėl žemos medicininės priežiūros kokybės ir Rusijos okupacinių pajėgų vadovybės atsisakymo evakuoti sunkiai sužeistuosius į Rusijos teritoriją, mirtingumas tarp jų viršija 50 proc.“, – nurodė S. Haidai.
08:11 | Naktį apšaudytas Nikopolis, yra sužeistųjų
Per naktį iš penktadienio į šeštadienį Nikopolis tapo nauju rusų taikiniu. Į miestą paleista daugiau nei 50 raketų, sužeisti du asmenys. Tai 35 metų vyras ir 42 metų moteris, pranešė Dniepropetrovsko srities gubernatorius Valentynas Rezničenka.
Rezničenka sakė, kad mieste sugriauta daugiau nei 10 daugiaaukščių pastatų ir namų, transporto įmonė, kelios parduotuvės, garažas, automobiliai ir keletas biurų, rašo „The Kyiv Independent“.
08:05 | JAV žada didesnę paramą Ukrainai
JAV siųs daugiau amunicijos ir karinių transporto priemonių į Ukrainą. Tai dalis naujo paramos paketo, kurio vertė sudaro 725 mln. JAV dolerių, informuoja „Sky News“.
Bendra JAV skirtos paramos Ukrainai suma nuo Rusijos įsiveržimo pradžios padidės daugiau nei 17,5 mlrd. dolerių.
Į pagalbos paketą įeina didelės spartos antiradiacinės raketos (HARM) ir tiksliai valdoma artilerija, taip pat medicinos reikmenys, sakoma JAV gynybos departamento pranešime.
Svarbiausi penktadienio įvykiai
► Ukrainos tyrėjai baigė karių kūnų ekshumaciją vienoje iš dviejų masinių kapaviečių, aptiktų Lymane, Donbaso regione. Ekshumuoti 34 kūnai, jie buvo perkelti į morgą. Masinės kapavietės Lymane rastos rusų pajėgoms iš čia pasitraukus.
► Rugsėjį prie Prancūzijos krantų pastebėtas plaukiojantis Rusijos povandeninis laivas. Anot Prancūzijos valdžios institucijų, laivą lydėjo prancūzų karinis jūrų laivynas. Pranešama, kad laivas užfiksuotas rugsėjo 29 d.
► Penktadienį Rusija iš Belgorodo srities į Ukrainos Charkivo sritį paleido penkias raketas, rašo UNIAN. Šios abi sritys yra besiribojančios viena su kita. Teigiama, kad Belgorodo Lučo šiluminėje elektrinėje kilo gaisras, miestas susiduria su elektros energijos tiekimo problemomis. Rusijos Belgorodo miesto, esančio netoli sienos su Ukraina, gubernatorius Viačeslavas Gladkovas dėl gaisro apkaltino Ukrainą.
► Raudonasis Kryžius paragino jam „nedelsiant ir netrukdomai“ suteikti prieigą prie tūkstančių karo belaisvių, kurių iki šiol negalėjo aplankyti per karą Ukrainoje.
► Rusijos kariai į Baltarusiją atvykti pradės artimiausiomis dienomis, pranešė Baltarusijos gynybos ministerija. Anksčiau autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jau pradėta formuoti bendra regioninė Rusijos ir Baltarusijos karių grupė.
