Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:57 | Zelenskis: rusai į puolimą mesta viską, ką turi
Vien ketvirtadienį rusai Chersonui smogė daugiau nei 16 kartų, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, taip yra kiekvieną dieną.
Ketvirtadienį taip pat apšaudyta Charkivo sritis, o Donbase tęsiasi brutalios Rusijos atakos.
„Okupantai į puolimą meta viską, ką turi. Jie negali įveikti mūsų kariuomenės, todėl fiziškai naikina kiekvieną miestą ir kaimą – kad neliktų jokių pastatų ar net sienų, kurias būtų galima panaudoti kokiai nors gynybai.
Vienintelis būdas tai sustabdyti – žingsnis po žingsnio išstumti rusų teroristus iš Ukrainos žemės. Tęsti spaudimą Rusijai. Ieškoti naujų būdų, kaip priversti Rusijos teroristus, Rusijos oligarchus, padedančius teroristinei valstybei, ir visus Rusijos pareigūnus bei propagandistus atsakyti už viską, ką jie daro prieš Ukrainą ir laisvę“, – savo vakariniame kreipimesi į ukrainiečius sako prezidentas.
23:28 | Pentagonas: JAV neleis Rusijai diktuoti taisyklių dėl paramos Ukrainai
Rusija nediktuos sąlygų dėl JAV teikiamos pagalbos Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė Pentagono spaudos sekretorius Patas Ryderis, rašo CNN.
Anot jo, JAV neleis, kad Rusijos komentarai diktuotų saugumo pagalbą, kurią Joe Bideno administracija teikia Ukrainai.
Trečiadienį Rusijos ambasada Vašingtone įspėjo, kad JAV raketų sistemų „Patriot“ siuntimas Ukrainai „sukeltų nenuspėjamų pasekmių“ ir keltų grėsmę pasaulio saugumui.
„Manau, kad ironiška ir labai iškalbinga, jog pareigūnai iš šalies, kuri brutaliai užpuolė savo kaimynę per neteisėtą ir neišprovokuotą invaziją, vykdydama kampaniją, kurios metu sąmoningai taikosi į nekaltus civilius gyventojus ir juos žudo bei naikina civilinę infrastruktūrą, kad jie pasirinktų vartoti tokius žodžius kaip „provokacija“, apibūdindami gynybos sistemas, kurios skirtos gelbėti gyvybes ir apsaugoti civilius gyventojus“, – Pentagone surengtoje spaudos konferencijoje sakė P. Ryderis.
Jis taip pat pakartojo, kad Rusija bet kuriuo metu galėtų deeskaluoti konfliktą, jei tik norėtų.
„Svarbu prisiminti, kad Rusija čia yra agresorė. Ir kai kalbama apie eskalaciją, šiandien jie galėtų deeskaluoti situaciją, atitraukdami savo pajėgas ir išgelbėdami begalę nekaltų žmonių gyvybių“, – pastebėjo jis.
23:01 | Nikopolyje žuvo žmogus
Rusijos pajėgos apšaudė Nikopolio rajoną, yra žuvusiųjų ir sužeistų, rašo UNIAN.
Anot Nikopolio karinės administracijos vadovo Jevheno Jevtušenkos, žuvo vienas žmogus, dar penki buvo sužeisti.
Manoma, kad rusai atakavo gyvenvietes naudodami MLRS sistemas ir artileriją. Apgadintos kelios dešimtys pastatų, tarp jų mokykla, parduotuvės, žmonių namai.
22:29 | ES sutarė dėl naujų sankcijų Rusijai – diplomatai
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį sutarė dėl naujų sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje, nors vanagiškų pažiūrų Rytų Europos lyderiai anksčiau skundėsi, jog kai kurios šalys mėgina sušvelninti siūlomas priemones.
Diplomatai pranešė, kad kompromisinis susitarimas, kuriame, kaip kalbama, be kita ko, numatoma į „juodąjį“ sąrašą įtraukti apie 200 asmenų, buvo pasiektas Briuselyje surengto bloko lyderių aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose, o sankcijos bus oficialiai patvirtintos penktadienį.
22:17 | Kuleba: rusų kalbos apie derybas yra tik dūmų uždanga
Kremliaus pareiškimai apie taikos derybas su Ukraina yra dūmų uždanga, juose nėra nieko rimto, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Niekas neturėtų patikėti Rusijos dūmų uždanga, kai, viena vertus, ji kalba apie atvirumą deryboms, o kita vertus, spaudžia mygtuką, siųsdama daugiau raketų, daugiau Irano bepiločių lėktuvų ir daugiau Rusijos karių prieš Ukrainą. Rusijai, kaip jau sakiau, derybos yra tik dūmų uždanga. Nematome nė vieno rimtumo požymio“, – CNN pabrėžia D. Kuleba.
Anot jo, derybos su Rusija įmanomos tik tuomet, kai Rusija išves visus savo karius iš Ukrainos.
21:51 | Neįtikėtina: Rusija socialiniuose tinkluose ieško apkasų Ukrainoje kasėjų
21:33 | Generalinis štabas: rusai stiprina pajėgas dviem kryptimis
Rusijos okupantai Ukrainoje stiprina savo pajėgas Kupjansko ir Zaporižios kryptimis, nurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Anot ukrainiečių, rusai taip pat toliau telkia pajėgas puolimui Avdijivkos ir Bachmuto kryptimis.
„Ji stengiasi pagerinti taktinę padėtį Lymano kryptimi ir stiprina savo grupuotę Kupjansko ir Zaporižios kryptimis“, – nurodoma pranešime.
Taip pat pažymima, kad kitomis kryptimis rusai telkia pajėgas atgrasyti Ukrainos gynybos pajėgų dalinius, apšaudo Ukrainos karių pozicijas ir civilinius objektus palei fronto liniją.
„Per dieną rusų okupantai surengė du raketų smūgius ir paleido daugiau kaip penkis raketų paleidimo įrenginius. Ypač nukentėjo Nikopolio ir Chersono civilinė infrastruktūra, nukentėjo civiliai gyventojai“, – informuoja generalinis štabas.
20:59 | Hromovas: per savaitę įvyko beveik 400 rusų ir ukrainiečių susirėmimų
Ukrainos rytuose vien per šią savaitę įvyko beveik 400 rusų ir ukrainiečių susirėmimų, sako Ukrainos kariuomenės atstovas Oleksijus Hromovas, rašo CNN.
Anot jo, rusai atakoms ir toliau naudoja raketas ir artileriją. Nuo gruodžio 8 d. rusai sudavė 41 raketinį smūgį.
Rusija taip pat paleido 32 dronus su sprogmenimis į energetikos objektus, įskaitant 15 savadarbių dronų į Kyjivo civilinę infrastruktūrą. Beveik visi Irano gamybos dronai buvo numušti.
„Šią savaitę Rytų Ukrainoje įvyko 388 kariniai susirėmimai su priešu“, – sako O. Hromovas ir priduria, kad rusai jų metu patyrė didelių nuostolių.
„Per gruodžio 1 ir 2 d. į Luhansko ligonines buvo atvežta iki 500 sužeistųjų, daugiausia iš privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdinių“, – teigia jis.
„Iš viso gruodžio 4 d. duomenimis, ligoninėse okupuotose teritorijose buvo daugiau kaip 3 600 sužeistų rusų kariškių iš vadinamojo specialiojo kontingento“, – kalba O. Hromovas.
20:20 | Rusijos menininkė teisiama už parduotuvėje paliktas žinutes apie karą Ukrainoje
Ketvirtadienį prasidėjo Rusijos menininkės, kuriai gresia dešimt metų kalėjimo už tai, kad pakeitė prekybos centrų kainų etiketes užrašais, protestuojančiais prieš Maskvos karinę intervenciją Ukrainoje, teismas.
Aleksandra Skočilenko buvo sulaikyta balandžio mėnesį dėl kaltinimų skleidus „melagingą informaciją“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas pagal teisės aktus, priimtus po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą.
Socialiniuose tinkluose jos šalininkų paskelbtame vaizdo įraše 32-ejų mergina šypsojosi, kai buvo atvežta į Sankt Peterburgo teismą surakinta antrankiais ir apsirengusi ryškiaspalviais marškinėliais su širdies emblema.
Kovo 11 dieną A. Skočilenko pakeitė prekybos centrų lipdukus trumpomis frazėmis apie karą, ypač apie kruviną mūšį dėl Juodosios jūros uostamiesčio Mariupolio.
Pasak Rusijos nepriklausomos interneto svetainės „Mediazona“, A. Skočilenko teisme neigė savo kaltę ir kritikavo oficialią Rusijos versiją apie šį karą.
„Šiomis dienomis per televiziją be galo daug kalbama apie tai, kad specialioji karinė operacija tapo visaverčiu karu dėl prieš mus nukreiptos nedraugiškų šalių veiklos“, – jos žodžius citavo „Mediazona“.
„Gal vis dėlto ne taip jau ir klydau?“ – pridūrė ji.
Prokurorai teigė, kad ją paskatino „propaganda“ prieš Rusijos kariuomenę.
Žiniasklaida teigė, kad A. Skočilenko buvo suimta po to, kai vienas pagyvenęs pirkėjas pasipiktino etiketėmis ir apie jas pranešė.
Tai naujausia byla, kurią paskatino Maskvos puolimas, lydimas precedento neturinčio susidorojimo su kitaminčiais.
Opozicijos politikas Ilja Jašinas praėjusią savaitę pagal tą patį įstatymą buvo nuteistas kalėti aštuonerius su puse metų.
Anksčiau, kovo mėnesį, A. Skočilenko buvo nubausta už dalyvavimą protesto akcijoje vasario 24 dieną, t. y. tą dieną, kai Rusijos kariuomenė pradėjo karą, kurį Kremlius vadina „specialiąja karine operacija“.
Savo „Instagram“ paskyroje A. Skočilenko save apibūdina kaip „nepriklausomą aktyvistę“. Kitas jos bylos posėdis įvyks sausio 20 dieną.
19:30 | ES pritarė pagalbai Ukrainai, minimaliam pelno mokesčiui
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pašalino kliūtis suteikti Ukrainai 18 mlrd. eurų pagalbą ir pasiekė susitarimą dėl minimalaus pelno mokesčio, kuriam kone paskutinę minutę buvo paprieštaravusi Lenkija, pranešė diplomatai.
Sutarimas buvo pasiektas po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bloką paragino neleisti vidaus ginčams sutrukdyti remti Kyjivą.
„Labai jūsų prašau užtikrinti, kad mūsų kova už taiką Ukrainoje ir visoje Europoje nepriklausytų nuo nesusipratimų ir nesutarimų tarp kai kurių ES valstybių narių“, – pareiškė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi į Briuselyje susitinkančius ES lyderius.
Dvidešimt septynios valstybės narės pirmadienį sudarė sudėtingą susitarimą, kuriuo pritarė ir pagalbai Ukrainai, ir minimaliam pasauliniam pelno mokesčio 15 proc. tarifui.
Buvo tikimasi, kad šis neeilinis sandoris, į kurį įtrauktas kompromisas su Vengrija, atlaisvinantis dalį įšaldytų ES lėšų, bus oficialiai patvirtintas trečiadienio vakarą.
Tačiau Varšuvai išreiškus prieštaravimų dėl mokesčių paketo, jo ratifikavimo terminas nusikėlė.
Dėl vėlavimo nesutarimai persikėlė į ketvirtadienį Briuselyje vykstantį ES vadovų aukščiausiojo lygio sutikimą ir, kaip tikėtasi, sukėlė įtemptą priešpriešą.
Diplomatai pareiškė, kad, Lenkijai sutikus leisti įgyvendinti iniciatyvas, susitarimas galiausiai buvo pasiektas.
Lenkija – viena tvirčiausių Ukrainos rėmėjų ES – tvirtino neprieštaraujanti 2023 metų finansinei pagalbai Kyjivui.
Tačiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigė, jog tai yra „šantažas“, kai kitos šalys tvirtina, kad dėl pinigų Ukrainai gali būti susitarta tik tuo atveju, jei bus sudarytas susitarimas dėl pelno mokesčio.
19:23 | Maliar: rusai propaganda bando priversti derėtis
Rusija propaganda bando Ukrainos vyriausybę atvesti prie derybų stalo, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar, rašo „The Guardian“.
Anot jos, rusų propagandinės žinutės buvo orientuotos į karo „neišvengiamumą“, kaltinimus, kad valdžia ignoruoja vidaus problemas, Rusijos karinę galią.
„Su kiekviena raketų ataka Rusija tikisi pakeisti karo eigą savo naudai“, – sako ji.
„Su kiekvienu raketų smūgiu Kremlius tikisi panardinti mus į visišką tamsą. Su kiekvienu raketų smūgiu teroristinė valstybė tikisi palaužti ukrainiečius ir paversti mūsų tautą tokiais pat sistemos vergais, kaip ir rusai. Tačiau šie bandymai kaskart pasirodo esą bevaisiai“, – nurodo H. Maliar.
18:46 | Reznikovas: Putinas ruošiasi naujam dideliam puolimui kitais metais
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ruošiasi naujam dideliam puolimui kitais metais, „The Guardian“ sako Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
Anot jo, nors Rusija pastaruoju metu ir patiria daugybę žeminančių nesėkmių mūšio lauke, Kremlius rengia naują plataus masto puolimą.
„Kremlius bando rasti naujų sprendimų, kaip pasiekti pergalę“, – sako ministras.
Jo vertinimu, naują puolimą rusai gali pradėti vasarį.
Kalbėdamas apie dalinę Rusijos mobilizaciją, kurios metu turėjo būti pašaukta 300 tūkst. rezervistų, O. Reznikovas užsiminė, kad pusė jų (dažnai po minimalaus apmokymo) buvo panaudoti Rusijos pajėgoms sustiprinti, o likusieji yra kruopščiau rengiami būsimiems puolimams.
„Antroji mobilizacijos dalis, maždaug 150 tūkst. karių, pradėjo mokymus įvairiose stovyklose“, – sako ministras.
„Pasirengimui [šaukiamieji] skiria mažiausiai tris mėnesius. Tai reiškia, kad jie stengiasi kitą puolimo bangą pradėti tikriausiai vasario mėnesį, kaip ir pernai. Toks yra jų planas“, – teigia O. Reznikovas.
Kiek anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad rusai ruošia apie 200 tūkst. naujų karių. Ukrainos kariuomenės vadovas neabejoja, kad jie vėl bandys užimti Ukrainos sostinę Kyjivą.
18:20 | JAV paskelbė sankcijas rusų oligarchui
JAV paskelbė sankcijas Rusijos oligarchui Vladimirui Potaninui ir su juo susijusiems asmenims, rašo „Sky news“.
JAV valstybės departamentas pranešė, kad įvedė sankcijas Rusijoje įsikūrusiam komerciniam bankui „Rosbank“, kurį V. Potaninas įsigijo anksčiau šiais metais, ir dar 17 su Rusijos finansinių paslaugų sektoriumi susijusių subjektų.
„Taikydami sankcijas papildomiems stambiems Rusijos bankams, toliau giliname Rusijos izoliaciją nuo pasaulio rinkų“, – cituojamas departamento sekretoriaus pavaduotojas terorizmui ir finansinei žvalgybai Brianas Nelsonas.
Manoma, kad sankcijos turėtų prisidėti prie Rusijos galimybių finansuoti karą Ukrainoje sumažinimo.
17:59 | Lenkijos pasipriešinimas stabdo ES pagalbos Ukrainai ir mokesčių plano sandorį
Lenkijos pasipriešinimas stabdo pastangas ratifikuoti Europos Sąjungos susitarimą dėl minimalaus pelno mokesčio ir plano nusiųsti 18 mlrd. eurų paramą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė diplomatai.
27 valstybės narės pirmadienį sudarė sudėtingą susitarimą, kuriuo pritarė ir pagalbai, ir minimaliam 15 proc. pasauliniam pelno mokesčio tarifui.
Buvo tikimasi, kad trečiadienio vakarą bus oficialiai patvirtintas šis neeilinis sandoris, į kurį įtrauktas kompromisas su Vengrija, atlaisvinantis dalį įšaldytų ES lėšų.
Tačiau Varšuvai išreiškus prieštaravimų dėl mokesčių paketo, jo ratifikavimo terminas nusikėlė.
Dėl vėlavimo nesutarimai persikėlė į ketvirtadienį Briuselyje vykstantį ES vadovų aukščiausiojo lygio sutikimą ir, kaip tikėtasi, sukėlė įtemptą priešpriešą.
Lenkija, kuri yra viena iš rimčiausių Ukrainos rėmėjų ES, tvirtino neprieštaraujanti 2023 metų finansinei pagalbai Kyjivui.
Tačiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) teigė, kad kitos šalys „šantažuojamos“, jei tvirtinama, kad dėl pinigų Ukrainai gali būti susitarta tik tuo atveju, jei bus sudarytas susitarimas dėl pelno mokesčio.
Ginčas kilo Lenkijai siekiant įtikinti ES, jog ji padarė pakankamą pažangą vykdydama reformas, kad galėtų pradėti gauti 35 mlrd. eurų atsigavimui po COVID-19 pandemijos.
Anksčiau Lenkija buvo sustabdžiusi mokesčių plano įgyvendinimą, siekdama pašalinti ankstesnę kliūtį šiame procese, tačiau prieš kelis mėnesius, atrodo, atsisakė prieštaravimo.
Be to, Lenkija ir Lietuva ketvirtadienį užblokavo naujų sankcijų Rusijai priėmimą dėl Vakarų šalių pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Pasak jo, pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.
„Financial Times“ pranešė, kad išimtis sankcijoms pasiūlė Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai, iniciatyvai paramą pareiškė ir dalis kitų Vakarų Europos valstybių.
17:15 | Sprogus Ukrainos pareigūno dovanai, hospitalizuotas Lenkijos policijos viršininkas
Lenkijos policijos viršininkas Jaroslawas Szymczykas buvo paguldytas į ligoninę dėl lengvų sužalojimų, sprogus iš vieno aukšto rango Ukrainos pareigūno gautai dovanai, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.
„Vakar 7 val. 50 min. (vietos, 8 val. 50 min. Lietuvos laiku) įvyko sprogimas šalia policijos viršininko kabineto esančioje patalpoje“, – sakoma pareiškime.
„Viena iš dovanų, kurias policijos viršininkas gavo per savo darbo vizitą Ukrainoje gruodžio 11–12 dienomis, sprogo“, – priduriama pranešime.
Vizito metu J. Szymczykas susitiko su Ukrainos policijos ir valstybinių nepaprastųjų situacijų tarnybų vadovais, o „dovana buvo vieno iš Ukrainos tarnybų vadovų“, nurodė ministerija.
Pasak VRM, policijos viršininkas patyrė „lengvų“ sužalojimų ir tebėra stebimas ligoninėje.
Nacionalinės policijos būstinės civilis darbuotojas taip pat patyrė nedidelių sužalojimų, bet jam hospitalizacijos neprireikė.
„Lenkijos pusė paprašė Ukrainos pusės pateikti paaiškinimą“, – pridūrė ministerija.
Lenkų žiniasklaida pažymi, kad VRM pranešimas pasirodė praėjus daugiau nei parai po incidento.
16:58 | Rusai Kryme stato įtvirtinimus, sako Ukrainos žvalgyba
Rusai jau ruošiasi Ukrainos pajėgų atakoms laikinai okupuotame Kryme, praneša Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdyba.
Anot žvalgybos valdybos internetinėje svetainėje paskelbto pranešimo, Krymo pakrantėse rusai įrenginėja įtvirtinimus.
„Okupuoto Krymo rašeivos, baimindamiesi Ukrainos karių išsilaipinimo, bando toliau stiprinti pakrantę. Ypač neseniai pakrantėje, netoli Molochnės kaimo (Sakų rajonas), buvo įrengtas minų laukų, griovių ir tranšėjų tinklas.
Be to, įrengiami vadinamieji „drakono dantys“ – betoninių piramidžių eilės, kurios turėtų sustabdyti sunkiosios technikos judėjimą“, – nurodoma pranešime.
Prie žinutės taip pat pateikiamos ir nuotraukos.
16:37 | Ukrainos kariuomenės vadas įvardijo, ko reikia Ukrainai
Tam, kad Ukrainos pajėgos galėtų pasiekti vasario 23-iosios sienas, Ukrainai reikia šimtų haubicų, tankų ir kitų kovos mašinų. Apie tai „The Economist“ kalbėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.
Anot jo, Ukrainai trūksta išteklių naujoms didelėms operacijoms vykdyti.
„Su tokiais ištekliais aš negaliu vykdyti naujų didelių operacijų, nors šiuo metu prie to dirbame“, – teigia jis.
V. Zalužnas taip pat pridūrė, kad Ukraina gali įveikti Rusiją, jei gautų tam tikros ginkluotės.
„Man reikia išteklių. Man reikia 300 tankų, 600–700 pėstininkų kovos mašinų, 500 haubicų. Tada manau, kad pasiekti vasario 23 d. ribas yra gana realu... Aš gaunu tai, ką gaunu, bet tai yra mažiau, nei man reikia“, – pažymėjo jis.
16:11 | Zelenskis: ateinantis pusmetis kare bus lemiamas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ateinantys šeši mėnesiai bus „lemiami“ Rusijos kare prieš Ukrainą, rašo „The Guardian“.
„Artimiausi šeši mėnesiai daugeliu atžvilgių bus lemiami konfrontacijoje, kurią Rusija pradėjo savo agresija“, – ketvirtadienį internete paskelbtame kreipimesi į Europos Vadovų Tarybą (EVT) sakė V. Zelenskis.
„Agresija prieš Ukrainą ir prieš kiekvieną iš jūsų, nes galutinis Rusijos taikinys yra daug toliau nei mūsų siena ir Ukrainos suverenitetas. Artimiausi šeši mėnesiai iš mūsų pareikalaus dar didesnių pastangų, nei buvo dedamos per praėjusį laikotarpį“, – teigė prezidentas.
Anot jo, Rusijos vykdomi išpuoliai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą turi būti sustabdyti – tam įgyvendinti V. Zelenskis paprašė daugiau ginkluotės.
„Mums reikia daugiau modernių ginklų, didesnio kiekio atsargų“, – cituojamas jis.
16:00 | Ukraina neatmeta Baltarusijos įsitraukimo į karą galimybės
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, su Ukraina besiribojančiose teritorijose kuriama teritorinė gynybos sistema, o Baltarusijos „atstovų rūmai“ ketina šalyje patvirtinti mirties bausmę už tėvynės išdavystę kariškiams ir vyriausybės pareigūnams.
Spaudos konferencijos metu O. Hromovas pridūrė, kad tokie Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmai tikriausiai yra vienas iš žingsnių Baltarusijai ruošiantis dalyvauti kare prieš Ukrainą.
Tuo pat metu Generalinis štabas pranešė, kad konkrečiai šiuometu puolimo iš Baltarusijos teritorijos tikimybė išlieka maža.
15:43 | Ukrainiečių karys: rusai iš pradžių į mūšį visada siunčia tuos, kurių negaila – prasigėrusius, kalinius ar mobilizuotuosius
Ukrainos kariuomenės šturmo būrio vadas Ruslanas „Pesnia“ Kačurovskis, šiuo metu ginantis bene „karščiausią“ fronto Ukrainoje tašką Bachmute, papasakojo apie situaciją regione. Jo teigimu, rusų kariai puola labai įžūliai, bet ir atitinkamai gauna atgal, o labiausiai stebina evakuotis atsisakantys civiliai, kurių, deja, ten yra labai daug.
15:07 | JT žmogaus teisių vadovas: Ukrainoje įvykdyta šimtai neteisminių egzekucijų
Vien pirmosiomis Rusijos invazijos Ukrainoje savaitėmis šimtams civilių buvo įvykdytos neteisminės egzekucijos, ketvirtadienį sakė Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas.
V. Turkas, kuris praėjusią savaitę lankėsi Ukrainoje, kalbėdamas JT Žmogaus teisių taryboje pasmerkė šiuos tikėtinus karo nusikaltimus ir sakė, kad jo biuras dokumentais patvirtino 441 civilio neteismines egzekucijas trijuose Ukrainos regionuose nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, iki balandžio 6-osios.
Pristatydamas savo biuro ataskaitą, V. Turkas sakė, kad, kaip rodo dokumentai, tuo periodu 102 kaimuose ir miestuose Kyjivo, Černihivo ir Sumų regionuose buvo nužudyti 341 vyras, 72 moterys, 20 berniukų ir aštuonios mergaitės.
„Tikrasis skaičius tikriausiai yra daug didesnis... Stengiamės patvirtinti dar 198 įtariamus nužudymus šiuose regionuose“, – sakė jis.
„Yra aiškių požymių, kad neteisminės egzekucijos, dokumentuotos šioje ataskaitoje, gali būti karo nusikaltimas – tyčinis žudymas“, – pridūrė V. Turkas.
Jis pateikė šiurpių detalių apie kai kuriuos užfiksuotus atvejus.
„Kai kuriais atvejais Rusijos kariai civilius žudė laikinuose sulaikytųjų centruose, – sakė V. Turkas. – Kitiems egzekucijos be teismo buvo įvykdytos po saugumo patikrinimo tiesiog ten pat... namuose, kiemuose ir tarpduriuose, net tada, kai aukos aiškiai parodydavo, kad nekelia grėsmės, pavyzdžiui, iškeldamos rankas.“
88 proc. ataskaitoje minimų aukų yra vyrai ir berniukai. Tai „rodytų, kad neproporcingai taikytasi į juos dėl jų lyties“.
14:20 | SBU per kratas Ukrainos religinėse vietose rado propagandinės literatūros
Ukrainos saugumo tarnyba SBU trečiadienį pranešė, kad per kontržvalgybines kratas šalies bažnyčiose ir vienuolynuose rado „propagandinės literatūros“.
Trečiadienį per kratas SBU, be kita ko, aptiko ir rusiškų pasų.
Mažiau nei prieš mėnesį SBU paskelbė apie „kontržvalgybines priemones“ daugiau nei dešimtyje religinių vietų keliuose Ukrainos regionuose, įskaitant vakarinę Lvivo sritį, Chersono sritį pietuose ir Žytomyro sritį šiaurės vakaruose.
„Leidiniuose Rusijos Federacijos atstovai neigia ukrainiečių tautos, jos kalbos ir kultūros egzistavimą ir abejoja Ukrainos valstybingumu“, – teigė SBU.
SBU taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose matyti prorusiški dokumentai, rusiški pasai, Georgijaus juostelės ir Rusijos karinė simbolika, kurią šiuo metu aktyviai naudoja karo šalininkai.
13:44 | Putinui sudrebėjo kinkos – vieną po kito atšaukia viešus pasirodymus, ekspertai paaiškino kodėl
JAV Karo studijų instituto analitikai naujausioje savo apžvalgoje, įvertino, kodėl karą Ukrainoje pradėjęs Vladimiras Putinas staiga atšaukė šiuos renginius. Jų teigimu, viena iš priežasčių – pozityvios darbotvarkės trūkumas.
Instituto analitikai rašo, kad Rusijos prezidento sprendimas atidėti savo metinį kreipimąsi į Federalinį susirinkimą rodo netikrumą dėl jo gebėjimo daryti įtaką Rusijos žiniasklaidos erdvei, kuomet vis labiau kritikuojamos jo nesėkmes Ukrainoje.
Rusijos Federacijos prezidento pranešimas Federaliniam susirinkimui, Valstybės Dūmai ir Federacijos tarybai yra kasmetinė kalba, 1994 m. vasarį įtraukta į Rusijos konstituciją.
13:17 | Chersone po Rusijos apšaudymo dingo elektra
Chersoną ketvirtadienį apšaudžius Rusijos kariuomenei, pietiniame Ukrainos mieste dingo elektra, pranešė regiono gubernatorius.
Anksčiau pranešta, kad per atakas prieš atkovotą miesto centrą žuvo mažiausiai du žmonės.
„Dėl priešo apšaudymo Chersonas visiškai liko be elektros energijos. Tęsiamas intensyvus kritinės infrastruktūros objekto miesto uosto teritorijoje apšaudymas. Atsiradus pirmai galimybei, elektros tarnybos darbuotojai pradės atkurti elektros tiekimą“, – socialiniame tinkle pranešė Jaroslavas Januševičius.
13:03 | Galimai pataikyta į Kursko karinį aerodromą
Trečiadienio vakarą smogta Rusijos oro pajėgų bazei Kurske, pranešė aukštas Ukrainos pareigūnas. Antonas Heraščenka, vyresnysis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas, „Telegram“ paskelbė keletą atnaujinimų, sakydamas, kad „nežinomas dronas“ smogė kariniam objektui.
Cituodamas nepatikslintus Rusijos žiniasklaidos pranešimus, jis sakė, kad 22.30 val. vietos laiku Kurske, netoli aerodromo, įvyko „du sprogimai“.
„Nežinomas dronas pataikė į karinį objektą Kurske“, – vėliau pridūrė jis.
Panašu, kad internete pasklidusi filmuota medžiaga rodo, kad vakarų rusų kalba apie 22 val. vietos laiku miestą sukrėtė daugybė sprogimų.
Rusijos žiniasklaidos organizacija RIA citavo regiono gubernatorių Romaną Starovojitą, kuris sakė: „Oro gynyba vakare veikė virš Kursko srities, aukų ir žalos nebuvo“.
Gruodžio 6-ąją bepilotis orlaivis atakavo Kursko aerodromą, tuomet supleškėjo kuro atsargų rezervuarai. Gaisrą Rusijos gelbėtojų pajėgos gesino ilgiau nei parą. Rusijos atstovai tuomet pripažino, kad į aerodromą pataikė dronas, tikėtina, ukrainiečių.
Air defense reportedly engaged aerial targets in Kursk, Kursk region of Russia https://t.co/s1VtlTdpYj pic.twitter.com/2vUrDPo7fC
— Liveuamap (@Liveuamap) December 14, 2022
12:10 | V. Zelenskis teigia, kad Rusijos sportininkai neturėtų dalyvauti 2024-ųjų olimpiadoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos sportininkai turėtų būti „visiškai izoliuoti“ ir nepriimti į 2024 metų vasaros olimpines žaidynes.
V. Zelenskis Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentui Thomui Bachui pabrėžė, kad griežtai nepritaria JAV olimpinio ir paralimpinio komiteto (USOPC) siūlymams leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024-aisiais Paryžiuje įvyksiančiose žaidynėse su sąlyga, kad jie nerungtyniaus su savo šalių spalvomis ar vėliavomis.
Jungtinių Valstijų pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad TOK aukščiausiojo lygio susitikimo delegatai „vienbalsiai pritarė“ siekiui rasti būdą, kuris suteiktų galimybę Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į varžybas.
11:46 | Per rusų apšaudymą Chersone žuvo du žmonės
Ukraina pranešė, kad ketvirtadienį per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės pietiniame Chersono mieste, kuris tapo nuolatiniu taikiniu nuo tada, kai ukrainiečių pajėgos praėjusį mėnesį jį atkovojo.
„Priešas vėl smogė į miesto centrą. Už šimto metrų nuo Chersono srities administracinio pastato... Turima informacijos apie du žuvusius žmones. Į įvykio vietą atvyko gelbėjimo tarnybos“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka.
11:05 | Baltijos šalys, Lenkija blokuoja naujas sankcijas Rusijai dėl išimčių maisto eksportui
Baltijos šalys ir Lenkija ketvirtadienį užblokavo naujų sankcijų Rusijai priėmimą dėl Vakarų šalių pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Pasak jo, pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.
„Prieš pusę valandos Lietuva ir Lenkija sustabdė paketo priėmimą ir galimai ta diskusija kelsis į Europos Vadovų Tarybą“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.
„Jeigu būtų padaryta tokio dydžio landa politinė, kuriai pritartų visos ES valstybės, manau, kad tai ne tik tiems konkretiems atvejams būtų panaudota spręsti, bet ir, ko gero, sankcijų netgi stipriam apeidinėjimui“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
10:37 | ES ir NATO ragins Rusiją nedelsiant nutraukti karą ir išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos – „Politico“
Europos Sąjunga ir NATO parengė bendrą raginimą Rusijai nedelsiant nutraukti karą ir išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos, skelbia savo šaltinius cituojantis leidinys „Politico“.
Kaip rašoma leidinio publikacijoje, tikimasi, kad netrukus ES ir NATO oficialiai paskelbs bendrą raginimą Rusijai nutraukti karą ir palikti Ukrainą.
Pasak diplomatų, deklaracija, su kuria „Politico“ buvo iš dalies susipažinęs, buvo ruošiama daugiau nei metus, tačiau dėl įtampos tarp Turkijos ir Kipro vėlavo.
Du diplomatai leidiniui sakė, kad deklaracija bus pateikta netrukus, tikriausiai kitą pirmadienį ar antradienį arba 2023 metų pradžioje, jei trukdys darbo grafikas metų pabaigoje.
„Nors tekstas (kreipimasis į Rusijos Federaciją – red.) iš esmės yra nereikšmingas, oficialaus statuso suteikimas jam būtų reikšmingas diplomatinis pasiekimas, atsižvelgiant į mėnesius, trukusius jį parengti“, – pažymima leidinyje.
Pažymima, kad dėl deklaracijos teksto daugiausia tarėsi Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio biuras, Europos Komisija ir NATO.
Kaip rašo „Politico“, beveik galutiniame projekte ES ir NATO ragina Rusiją „nedelsiant užbaigti šį karą ir išvesti savo karius iš Ukrainos“ bei dar kartą patvirtinti „nesvyruojančią ir nepajudinamą paramą jos nepriklausomybei“.
Leidinys rašo, kad deklaracijoje jie taip pat sutiko „visiškai paremti neatimamą Ukrainos teisę į savigyną ir pasirinkti savo likimą“, ir pažymi, kad „žiaurus Rusijos karas“ „paaštrino maisto ir energijos krizę, kuri palietė milijardus žmonių pasaulyje“.
10:10 | Rusijos Dūmoje – siūlymas įteisinti terorą užgrobtose teritorijose
09:35 | Lenkijos parlamentas pripažino Rusiją terorizmo rėmėja
Lenkijos parlamentas trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Rusijos Federacija paskelbta terorizmo rėmėja ir teroristines priemones naudojančia valstybe.
Dokumente teigiama, kad Rusija sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją, o taip pat ir daugelį kitų įsipareigojimų.
Rezoliucijoje taip pat skelbiama, kad Kremlius puola kitų šalių teritorijas, vykdo karo nusikaltimus ir genocidą bei užsiima priešiška ekonomine veikla, ypač energetikos sektoriuje.
Be to, pažymima, kad Rusija yra tiesiogiai atsakinga dėl oro bendrovės „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo katastrofos Rytų Ukrainoje.
09:04 | Vakarai planuoja didesnę paramą moderniais ginklais Ukrainai
Vakarų sąjungininkai diskutuoja, kokiais moderniais ginklai galėtų padėti Ukrainai atlaikyti Rusijos agresiją. Apie tai skelbia su šiomis diskusijomis susiję asmenys, rašo britų leidinys „Evening Standard“. Publikacijoje rašoma, kad daugiau nei devynis mėnesius karo eigą stebinčios Vakarų šalys bando išsiaiškinti, „ką reikia padaryti, kad Ukraina įgytų lemiamą pranašumą, kuris nevirstų tiesioginiu Rusijos puolimu“.
Vienas iš leidinio šaltinių teigė, kad diskusijos galiausiai gali baigtis modernių naikintuvų pristatymu Ukrainai. Jis patikslino, kad „bet kas“ yra laikoma pagalba Ukrainai, tačiau su sąlyga, kad nebus atakuojama Rusijos Federacijos teritorija, išskyrus vietas, kurios tiesiogiai įsitraukia į karo veiksmus.
Taip pat, šaltinio teigimu, galima kalbėti apie tiekimą ginklų, kurie Ukrainai leistų pranokti Rusiją, o ne tiesiog reaguoti į Rusijos vykdomus išpuolius.
„Tai sudėtingas klausimas, bet pradedamas svarstyti, nes alternatyva palikti dalykus taip, kaip yra, taip pat nėra patraukli. Tai darbas, kuris atliekamas JAV ir su pagrindiniais NATO sąjungininkais. Jis dar nebaigtas, bet mes labai atidžiai tai svarstome“, – sakė „Evening Standard“ šaltinis.
Jis patikslino, kad diskusijos dėl modernių naikintuvų tiekimo Ukrainai yra svarstomos, tačiau kol kas neaptartos: „Daug kas priklauso nuo Rusijos atakų pobūdžio ir nuo to, kur labiausiai nori susitelkti ukrainiečiai“.
Kartu „Evening Standard“ pašnekovai pabrėžė, kad parama Ukrainai vis tiek bus ribojama, kad nebūtų išprovokuotas platesnis konfliktas su Rusija.
08:30 | Zelenskis sveikina Čekijos sprendimą Holodomorą pripažinti ukrainiečių genocidu
Vilnius, gruodžio 15 d. („Unian“-BNS). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sveikino Čekijos Senato sprendimą 1932–1933 metų Holodomorą pripažinti ukrainiečių genocidu.
„Sveikinu Čekijos Senato sprendimą pripažinti Holodomorą ukrainiečių genocidu. Dėkingas draugams čekams už tiesos įtvirtinimą ir istorinio teisingumo atkūrimą“, – socialiniame tinkle „Twiiter“ parašė jis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusija neišvengiamai bus nubausta už visus praeities ir dabartinius nusikaltimus.
Žemieji Čekijos parlamento Deputatų Rūmai analogišką sprendimą priėmė balandžio mėnesį.
Įvairiais vertinimais, per Josifo Stalino sukeltą 1932–1933 metų badą žuvo nuo 3,9 mln. iki 10 mln. ukrainiečių.
07:38 | Vokietijos parlamentarai pritarė ginkluotės pirkimams, įskaitant naikintuvus F-35
Berlynui pradedant leisti didžiules lėšas savo kariuomenei stiprinti, Vokietijos įstatymų leidėjai pritarė keliems viešųjų pirkimų gynybos srityje projektams, įskaitant „Lockheed Martin“ naikintuvų F-35 pirkimą.
Kovo viduryje Vokietija paskelbė apie planus senstančius bombonešius „Tornado“ pakeisti 35 naikintuvais „F-35A Lightning II“, galinčiais nešti branduolinius ginklus. Tai buvo vienas iš daugelio projektų, kurių bendra vertė siekia beveik 13 mlrd. eurų ir kuriuos dabar patvirtino parlamento biudžeto komitetas.
Karinių oro pajėgų vadas Ingo Gerhartzas sakė, kad F-35 pilotų mokymai prasidės 2026-aisiais, o pirmieji lėktuvai Vokietijai turėtų būti pristatyti 2027-aisiais.
07:15 | ISW: Rusija gali ruoštis dideliam puolimui Rytuose
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad Rusijos kariai gali pradėti puolimą Donecko srities vakaruose, siekdami užimti visą regioną.
Institutas priminė, kad Rusijos pajėgos, kurios buvo paleistos išvykus iš vakarinės Chersono srities pakrantės, perdislokuotos į skirtingas Donbaso sritis ir sustiprintos mobilizuotais rezervistais.
ISW mano, kad Rusijos kariai gali tikėtis pradėti puolimą Donecko srities vakaruose, remdamiesi nedideliais laimėjimais, lapkritį pasiektais Vohledaro ir Pavlivkos srityse.
Tačiau, nepaisant galimų naujų puolimo operacijų, analitikai ir toliau mano, kad Rusijos kovinis aparatas tebėra dagradavęs, todėl artimiausiais mėnesiais Rusijos kariams greičiausiai nepavyks užimti strategiškai svarbios teritorijos.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Baltarusijos stebėjimo grupės „Belaruskij Hajun“ duomenimis, Baltarusijai tikrinant savo kovinį parengimą, mažiausiai Baltarusijos 20 tankų perkeliami į poligoną šalia Gardino miesto Baltarusijos šiaurės vakaruose, netoli sienos su Lietuva ir Lenkija.
► Ukraina trečiadienį pranešė, kad per naujausią apsikeitimą belaisviais su Rusijos pajėgomis pavyko išlaisvinti JAV pilietį ir 64 Ukrainos kariškius.
► JAV žiniasklaida antradienį pranešė, kad Pentagonas baigia rengti planus nusiųsti į Ukrainą „Patriot“ raketų sistemų, galinčių numušti atskriejančias raketas.
► Rusų kariuomenė trečiadienį ryte apšaudė Ukrainą, sostinėje griaudėjo sprogimai, visoje Kyjivo srityje veikė oro gynybos sistemos. Ukraina pranešė numuši visus 13 iranietiškų dronų, kuriuos Rusijos pajėgos pasitelkė atakai.
