Svarbiausi trečiadienio įvykiai:
23:53 | Čia kovos ne mažiau intensyvios nei Bachmute: įvardijo kryptį, kur verda sunkūs mūšiai
Nors kovos Bachmute dažnai atsiduria dėmesio centre, tačiau Avdijivkos kryptimi verda ne mažiau intensyvios kovos, sako Ukrainos gynybos ministrė Hana Maljar.
Pasak jos, Avdijivka Rusijos pajėgoms taip pat labai svarbi strateginė vieta.
„Kiekvieną dieną naujienose girdite frazę, kad Avdijivkos kryptimi kovos tęsiasi. O Avdiivka irgi svarbus taikinys priešui, dar ir kaip svarbus“, – sako H. Maljar.
Pasak jos, okupantai atkakliai bando apsupti Avdijivką.
„Jie bijo įžengti į patį miestą, kad neįstrigtų mūšiuose su mūsų gynėjais“, – situaciją aiškino viceministrė.
Ji pridūrė, kad bandydami apsupti miestą, okupantai patiria labai didelių nuostolių.
22:59 | Zelenskis išreiškė ypatingą padėką oro gynybai: buvo numušta absoliuti dauguma raketų
Trečiadienio vakarą Rusijos pajėgos smogė Ukrainai raketomis. Visoje šalyje skambėjo oro pavojaus signalas, mat buvo pranešta, kad okupantai paleido raketas iš bombonešių.
Ukrainos oro gynybos pajėgos pranešė, kad buvo numuštos 36 rusų raketos. Vakariniame pranešime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė ypatingą padėką oro gynybos pajėgoms už puikų darbą.
„Šiandien dieną norėčiau baigti ypatinga padėka visiems mūsų oro gynybos kariams už kiekvieną numuštą Rusijos raketą.
Duomenys vis dar tikrinami, tačiau preliminariais duomenimis, vien per šiandieninią raketų ataką buvo numušta daugiau nei 30 raketų – absoliuti dauguma tų, kurios buvo panaudotos prieš mus.
Keletas raketų pataikė, kai kurių raketų krentančios nuolaužos padarė žalos. Tačiau labai svarbu, kad ši įžūli ataka buvo sustabdyta. Oro gynyba – gerai padaryta!
Ačiū visiems, kurie saugo Ukrainos dangų. Ir mes kasdien dirbame, kad mūsų kariai turėtų vis daugiau galimybių apsaugoti Ukrainą, savo miestus ir žmones. Šiandien nebuvo išimtis. <...>
Šlovė visiems, kurie gina Ukrainą! Beje, mūsų vaikinai priekyje šiandien turėjo labai gerus rezultatus. Šauniai padirbėta. Detales pristatysime vėliau“, – kalbėjo V. Zelenskis.
22:25 | Ukraina numušė 36 Rusijos raketas
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 36 Rusijos paleistas raketas, skelbia „Ukrinform“.
Tarp numuštų raketų – 33 sparnuotosios X-101/X-555 tipo raketos ir 3 „Kalibr“ raketos.
21:26 | Ukrainos parlamentaro namuose atlikta krata įtarus, kad jis keliavo asmeniniais tikslais
Ukrainos saugumo tarnyba SBU trečiadienį pranešė, kad atliko atliko kratą vieno iš parlamento narių namuose.
Įtariama, kad jis išvyko atostogauti į užsienį, nepaisydamas šalyje galiojančių apribojimų, draudžiančių pareigūnams karo metu keliauti asmeniniais tikslais.
Tyrėjų teigimu, Jurijus Aristovas keliavo į Lietuvą, kur lankėsi darbo tikslais, bet vėliau suklastojo nedarbingumo pažymą ir su šeima išvyko į Maldyvus.
SBU nurodė, kad į šią kelionę jis vyko prisidengdamas darbiniais reikalais.
20:09 | Sprogimai Žitomyro srityje
Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie sprogimus Žitomyro srityje.
Šios informacijos kol kas nepatvirtino oficialūs šaltiniai.
19:55 | Didelio masto ataka prieš Ukrainą: raketas paleido 12 okupantų bombonešių
Trečiadienį Ukrainoje įvyko didelio masto raketų ataka. UNIAN skelbia, kad Rusija šiai atakai pakėlė 12 strateginių bombonešių Tu-95MS.
Raketos buvo paleistos iš Kaspijos jūros zonos, pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos. Anot jų, raketų paleidimai iš bombonešių užfiksuoti 16:57 val.
Iš pradžių oro pavojaus signalas buvo paskelbtas rytinėje Ukrainos dalyje, vėliau – visoje šalyje.
„Neatmetamas jūrinių ir sausumos sparnuotųjų raketų paleidimas iš Juodosios jūros bei balistikos paleidimas iš Rusijos teritorijos ir laikinai okupuotų teritorijų! Būkite atsargūs! Skubėkite į priedangą!“ – pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Pasirodė žinių, kad raketos skrenda ir Kyjivo link. Apie tai pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Sergejus Popko
„Dėmesio! Buvo aptiktas X-47 „Dagger“ [raketų] paleidimas sostinės kryptimi! Būkite priedangose!" – sakė pareigūnas.
Taip pat skelbiama, kad raketos skrieja Kirovogrado, Chmelnickio, Lvivo, Odesos, Mykolajivo, Dnipro, Charkivo ir kt. kryptimis.
17:57 | ES sutarė dėl griežtesnių sankcijų Baltarusijai
Europos Sąjungos narės trečiadienį sutarė sugriežtinti sankcijas Baltarusijai už pagalbą Rusijai tęsiant plataus masto karą Ukrainoje ir už Minsko susidorojimą su opozicija, pranešė pareigūnai.
Blokui pirmininkaujanti Ispanija pranešė, kad ES ambasadoriai posėdyje pritarė naujoms priemonėms. Be kita ko, į juodąjį sąrašą bus įtraukta daugiau Baltarusijos pareigūnų. Jiems bus įvestas kelionių draudimas ir įšaldytas jų turtas, esantis Bendrijoje.
Keli Europos diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad naujomis sankcijomis daugiausia siekiama apriboti dvejopo naudojimo įrangos, kuri gali būti naudojama mūšio lauke, naudojimą ir sustabdyti aviacijos dalių išvežimą į Baltarusiją.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir leido, kad jo šalies teritorija būtų naudojamasi kaip Maskvos puolimo Ukrainoje placdarmu.
ES jau yra paskelbusi kelis sankcijų paketus Minskui dėl A. Lukašenkos režimo represijų prieš opoziciją nuo 2020-ųjų ir karo Ukrainoje.
Jos apima Baltarusijos vadovo ir jo šeimos narių įtraukimą į juodąjį sąrašą.
Nuo metų pradžios ES valstybės ginčijosi dėl sankcijų Baltarusijai sugriežtinimo, siekdamos suderinti jas su Rusijai taikomomis priemonėmis.
Šį žingsnį stabdė nesutarimai dėl kai kurių šalių raginimų išbraukti trąšų gamintojus iš juodojo sąrašo, kilus nerimui dėl pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo.
Pareigūnai skundžiasi, kad, nesugriežtinus sankcijų Baltarusijai, lieka didelė spraga ES baudžiamosiose priemonėse prieš Maskvą, nes į Rusiją iš kaimyninės šalies gali būti nukreipiamos sankcionuotos prekės.
Vienas diplomatas sakė, kad trečiadienį pasiektas susitarimas dėl sankcijų, kurios bus oficialiai patvirtintos artimiausiomis dienomis, yra pirmas žingsnis ir kad vėliau šiais metais gali būti daugiau diskutuojama dėl tolesnių priemonių Baltarusijos atžvilgiu.
17:35 | Ukraina pripažino: galingas smūgis Krymo tiltui – ukrainiečių darbas
Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasilijus Maliukas pripažino, kad smūgis Krymo tiltui praėjusių metų spalį yra vienas iš Ukrainos saugumo tarnybos įgyvendintų tikslų, rašo UNIAN.
Apie tai jis kalbėjo per tarnybos veiklai ir jos indėliui į šalies gynybą skirto pašto ženklo pristatymą.
V. Maliukas pabrėžė, kad nuo pirmųjų plataus karo dienų tarnybos pareigūnai naikina okupantus karščiausiose vietose ir daro viską, kad Ukrainos žemė būtų kuo greičiau išlaisvinta.
„Krymo tilto sunaikinimas yra viena iš mūsų realizacijų. Esu įsitikinęs, kad Ukrainos saugumo tarnybos vykdomos unikalios specialiosios operacijos taps pasakojimais naujiems antspaudams“, – cituojamas jis.
V. Maliukas padėkojo žvalgybos pareigūnams už darbą.
Tarnyba UNIAN žurnalistams paaiškino, kad kalbama apie 2022 m. įvykdytą smūgį Krymo tiltui.
Pernai spalio 8-ąją pranešta apie galingą smūgį Krymo tiltui. Ant tilto kilo gaisras, dalis tilto sugriuvo.
17:02 | Į Ukrainą paleistos raketos
12 rusų bombonešių Tu-95ms paleido raketas iš Kaspijos jūros, praneša Ukrainos ginkluotosios pajėgos, skelbia ukrainiečių „Telegram“ kanalai.
Dar anksčiau trečiadienį buvo pranešta, kad Rusijos Murmansko srityje pakilo 12 Tu-95ms bombonešių.
16:47 | Netikėtai pratęstas Lukašenkos vizitas pas Putiną užminė mįslę: ar Baltarusija dar labiau įsitrauks į karą?
16:15 | Moldova išsiunčia iš šalies 18 rusų diplomatų
Moldova iš šalies išsiunčia 18 rusų diplomatų, trečiadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija ir žiniasklaida.
Ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad Rusijos ambasadorius informuotas apie sprendimą sulyginti abiejų šalių atstovybėse dirbančių asmenų skaičių.
„Remiantis šiuo sprendimu, šiame etape kiekvienos valstybės atstovybėje, remiantis pariteto principu, turi būti po 10 diplomatinių ir 15 administracinių, techninių ir aptarnaujančių pareigybių“, – nurodoma pranešime.
„Šis sprendimas priimtas po daugybės nedraugiškų veiksmų Moldovos Respublikos atžvilgiu, nesusijusių su diplomatiniais įgaliojimais, ir bandymų destabilizuoti padėtį mūsų šalyje“, – priduriama jame.
Sprendimas turi būti įgyvendintas iki rugpjūčio 15 dienos, sakoma pranešime.
Moldovos portalas „NewsMaker“ skelbia, kad kalbama apie 18 išsiunčiamų diplomatų ir 27 Rusijos ambasados techninio personalo darbuotojus.
Rusija savo ruožtu pareiškė, kad Maskva atsakys į Kišiniovo sprendimą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad Maskva tai laiko „nepagrįstais ir nedraugiškais veiksmais, kurie neliks be atsako“.
15:26 | Naujausios nuotraukos: parodė, kas liko iš rusų bazės po sprogmų Kryme
14:59 | Naujausi Rusijos nuostoliai
Rusijos pajėgos nuo karo pradžios jau neteko 243 680 karių. 460 iš jų buvo likviduoti pastarąją parą, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo karo pradžios rusai taip pat neteko 4 177 tankų, 8 136 šarvuočių, 315 lėktuvų, 310 sraigtasparnių, 3 993 dronų, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
14:40 | Rusijos teismas kibernetinio saugumo bendrovės įkūrėjui skyrė 14 metų kalėjimo
Rusija trečiadienį nuteisė kibernetinio saugumo bendrovės „Group-IB“ įkūrėją Ilją Sačkovą 14 metų kalėti dėl kaltinimų valstybės išdavyste, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas iš Maskvos teismo.
„Teismas pripažino I. Sačkovą kaltu pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 275 straipsnį ir skyrė jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje“, – sakė teisėjas Aleksandras Rybakas. Jo teismas vyko už uždarų durų.
14:20 | Rusai sunerimo: skelbia apie didelę Ukrainos kontrpuolimo bangą
Rusų pareigūnai ir kariniai tinklaraštininkai skelbia, kad Ukrainos pajėgos pradėjo didelį puolimą Zaporižios regione, rašo CNN.
„Zaporižios frontas – prasidėjo antroji (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų – CNN) kontrpuolimo banga“, – trečiadienį „Telegram“ paskelbė rusų primestos administracijos atstovas Vladimiras Rogovas.
Anot jo, ukrainiečiai esą išsiuntė maksimalias pajėgas Orichovo kryptimi.
„Ankstų šį rytą po didžiulio artilerijos pasiruošimo ir oro antskrydžių (ukrainiečiai – CNN) nuėjo šturmuoti mūsų pozicijas prie Robotinės“, – pridūrė jis.
Rusijos paskirtas Zaporižios srities vadovas Jevgenijus Balickis taip pat pareiškė, kad Ukrainos ataka prasidėjo.
Rusų tinklaraštininkas Rybaras taip pat pasisakė apie situaciją fronte pietuose. Anot jo, pasiruošę ukrainiečiai pajudėjo į šiaurės rytus nuo Robotynės.
„Priešas sugebėjo prasiskverbti į tris sritis“, – skelbia jis.
„Dabar šioje srityje vyksta įnirtingi mūšiai“, – tikina Rybaras.
Ukraina kol kas oficialiai nepakomentavo minėtų pareiškimų.
Kariuomenės generalinis štabas ryte teigė, kad „Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolimo operacijas Bachmuto, Melitopolio ir Berdiansko kryptimis“.
„Priešas nesėkmingai bandė susigrąžinti prarastą poziciją į šiaurės rytus nuo Robotynės Zaporižios regione“, – sakoma štabo pranešime.
„Tuo pačiu metu jie ir toliau rodo stiprų pasipriešinimą, judina dalinius ir kariuomenę bei aktyviai naudoja atsargas“, – cituojamas štabas.
13:51 | Oro pavojus Ukrainoje
Didelėje Ukrainos dalyje buvo paskelbtas oro pavojaus signalas, rašo UNIAN. Teigiama, kad padidėjo raketų paleidimo pavojus.
Skelbiama, kad Rusijos Murmansko srityje pakilo 12 Tu-95ms bombonešių.
13:39 | Zelenskis: stiprinama Ukrainos oro gynyba
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie Ukrainos oro gynybos stiprinimą, rašo UNIAN.
„Mūsų oro gynybos sistemai yra pastiprinimas. Jis bus išsiųstas ten, kur dabar labiausiai reikia. Apie priešo veiklą ir artimiausius jo planus pranešė Vyriausioji žvalgybos direktoratas ir Užsienio žvalgybos tarnyba. Ukrainos saugumo tarnyba – apie naujausių įgyvendinimų prieš priešą valstybėje pažangą“, – sako jis.
Anot V. Zelenskio, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas taip pat informavo apie puolimo ir gynybos operacijas visoje fronto linijoje.
„Mes tikime savo vaikinais. Mes ir toliau dirbame“, – pabrėžia jis.
13:11 | Humeniuk: rusai pradėjo patys gaminti „Shahed“
Rusija atakoms prieš Ukrainą pradėjo naudoti savos gamybos dronus „Shahed“, rašo UNIAN.
Anot Pietų Ukrainos pajėgų atstovės Natalijos Humeniuk, būtent tokie dronai sudavė paskutinius smūgius Ukrainos pietuose.
„Tai, kad tų „Shahed“, kurie buvo rasti po paskutinių išpuolių, nuolaužos jau buvo pažymėtos, pavyzdžiui, kirilica, tai rodo, kad jų produkcija jau yra rusiška“, – cituojama N. Humeniuk.
Jos žiniomis, pietų kryptimi rusai dabar dažniausiai paleidžia „Shahed“ iš rytinės Azovo jūros pakrantės, tačiau buvo atvejų, kai jie buvo paleisti ir iš okupuoto Krymo.
12:59 | Pchenjane besilankantis Rusijos gynybos ministras Šiaurės Korėją vadina svarbia partnere
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį per susitikimą su savo kolega Kang Sun Namu Pchenjane gyrė savo šalies partnerystę su Šiaurės Korėja.
„Rusijai Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika yra svarbi partnerė, su kuria mus sieja bendra siena ir turtinga bendradarbiavimo istorija“, – sakė S. Šoigu.
Jo žodžiai cituojami ministerijos pranešime, kuriame priduriama, kad susitikimas „prisidės prie mūsų gynybos ministerijų bendradarbiavimo stiprinimo“.
11:55 | Zelenskis griežtai kreipėsi į Ukrainos pareigūnus: „Noriu perspėti visus“
11:02 | Perspėja dėl rusų plano Juodojoje jūroje: įvardijo galimus scenarijus
Rusija po svetima vėliava gali surengti operaciją Juodojoje jūroje, perspėja Pietų Ukrainos pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN.
Anot jos, galimi du operacijos scenarijai.
Okupantai po svetima vėliava gali pulti užsienio laivus ir dėl to apkaltinti Ukrainą arba pulti iš laivo su svetima vėliava.
„Greičiausiai kalbame apie tai, kad jie gali paleisti bet kurį laivą, prisidengę kita, o ne Rusijos vėliava. Tai yra svetimo laivo imitacija, nuo kurios gali įvykti ataka. Tai yra, kaltės perkėlimas Ukraina – klasikinė okupantų praktika“, – perspėja N. Humeniuk
Anot jos, Rusijos kariai tai gali įvykdyti laikinai okupuotose teritorijose ir okupuotoje Juodosios jūros dalyje.
„Ten, kur vis dar vyksta laivyba aplink Krymo pusiasalį. O ten gana judru. Būtent ten kursuoja laivai, taip pat ir užsienio“, – sako pareigūnė.
Anot N. Humeniuk, būtent čia gali vykti Rusijos provokacijos, prisidengiant bet kokių povandeninių ar kitų laivų imitacija ar net ginkluota raketų ataka.
10:28 | Rusijoje kalintas buvęs JAV jūrų pėstininkas sužeistas kovose už Ukrainą
Buvęs JAV jūrų pėstininkas, daugiau nei dvejus metus praleidęs Rusijos kalėjime, dabar buvo sužeistas kovodamas už Ukrainą, antradienį patvirtino Valstybės departamentas.
Trevoras Reedas, kurį Maskva paleido per 2022 metų balandį įvykusį apsikeitimą kaliniais, buvo išsiųstas į Vokietiją gydytis nepatikslintų sužeidimų, patirtų kovojant už Ukrainą, sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
V. Patelis pabrėžė, kad T. Reedas „nedalyvavo jokioje veikloje JAV vyriausybės vardu“, bet pats atvyko į Ukrainą ir prisijungė prie kovos.
Jis sakė, kad, padedant vienai privačiai nevyriausybinei organizacijai, T. Reedas buvo nuvežtas į Vokietiją ir šiuo metu yra gydomas.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė neturįs daugiau informacijos apie T. Reedo būklę ar statusą, tačiau perspėjo Amerikos piliečius nevykti į Ukrainą.
„Štai kodėl ir toliau raginame amerikiečius nevykti į Ukrainą ir ten nekovoti“, – sakė jis spaudos konferencijoje Tongoje.
A. Blinkenas sakė nesitikintis, jog T. Reedo byla turės įtakos JAV pastangoms sugrąžinti namo du Rusijoje kalinamus amerikiečius – dienraščio „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Polą Whelaną.
„Tikiuosi, kad net ir spręsdami įvairius kitus iššūkius dėl mūsų santykių su Rusija, mes ir toliau stengsimės, kad Evanas ir Paulas grįžtų namo“, – pridūrė jis.
T. Reedas buvo Teksaso universiteto studentas, kai 2019 metais su savo mergina ruse išvyko į Rusiją.
T. Reedas buvo suimtas už tai, kad būdamas neblaivus įsivėlė į peštynes ir neva sudavė dviem Rusijos policijos pareigūnams. Jis buvo nuteistas kalėti devynerius metus.
Praėjusių metų balandį per apsikeitimą kaliniais Baltieji rūmai paleido už narkotikų kontrabandos sąmokslą nuteistą rusų pilotą Konstantiną Jarošenką, o Maskva – buvusį jūrų pėstininką T. Reedą.
K. Jarošenką Amerikos teismas buvo nuteisęs kalėti 20 metų.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre teigė, kad JAV vyriausybė be galo aiškiai perspėjo piliečius „nevykti į Ukrainą, jau nekalbant apie dalyvavimą kovose“.
Ji teigė negalinti nurodyti, kiek amerikiečių gali savanoriškai kariauti Ukrainos pusėje prieš Rusijos pajėgas.
Paklausta, ar T. Reedo atvejis gali apsunkinti JAV pastangas išlaisvinti kitus Rusijoje kalinamus amerikiečius, K. Jean-Pierre atsakė, kad šios bylos yra atskiros. „Jos nėra tapačios“, – sakė ji.
09:59 | JK įstatymų leidėjai ragina „Wagner“ įtraukti į teroristinių grupuočių sąrašą
Jungtinė Karalystė „nepakankamai įvertino ir nuvertino“ Rusijos samdinių grupės „Wagner“ keliamą grėsmę ir turėtų ją įtraukti į teroristinių grupuočių sąrašą, trečiadienį pareiškė įtakingas britų įstatymų leidėjų komitetas.
Bendruomenių rūmų Užsienio reikalų komitetas teigė, kad JK įvestos sankcijos „Wagner“ grupei yra nepakankamos, o britų pareigūnai padarė nedaug, kad stebėtų privačios kariuomenės veiklą už Ukrainos, kur ji kovojo kaip Rusijos invazinių pajėgų dalis, ribų.
„Leidimas toliau plėtoti tinklą kelia rimtą grėsmę JK ir jos sąjungininkų nacionaliniam saugumui“, – teigė komitetas, kurio nariai yra ir iš valdančiųjų, ir iš opozicinių partijų. Komitetas teigė, kad Britanija turėtų skubiai paskelbti „Wagner“ grupę teroristine organizacija, tačiau konservatorių vyriausybė iki šiol to daryti nenorėjo.
78 puslapių ataskaitoje komitetas teigė, kad „Wagner“, glaudžiai susijusi su Rusijos valstybe, veikia kaip „tarptautinė nusikalstama mafija, skatinanti korupciją ir grobstanti gamtinius išteklius“, ypač Afrikoje, kur ji remia kelis autoritarinius lyderius.
„Tai, kad į „Wagner“ tinklą pirmiausia žvelgiama per Europos prizmę, yra didelė klaida, ypač atsižvelgiant į jo geografinį paplitimą, jo veiklos poveikį Jungtinės Karalystės interesams toliau užsienyje ir į tai, kad jo turtas daugiausia kaupiamas Afrikoje“, – teigiama ataskaitoje, kurioje priekaištaujama, kad Britanija iki 2022-ųjų mažai dėmesio skyrė „Wagner“ grupei ir iki šiol mažai jo skiria grupės veiklai kitose nei Ukraina šalyse.
Komitetas teigė, kad „Wagner“ nuo 2014-ųjų vykdė karines operacijas mažiausiai septyniose šalyse: Ukrainoje, Sirijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Sudane, Libijoje, Mozambike ir Malyje.
Įstatymų leidėjai teigė, kad „Wagner“ taip pat turi verslo interesų šiose šalyse, pavyzdžiui, vykdo pelningą aukso kasybos veiklą Centrinėje Afrikoje ir Sudane. Didelė dalis aukso iš Afrikos šalių neteisėtai išvežama į Rusiją.
„Wagner“ taip pat vykdė nekarinius veiksmus, pavyzdžiui, kišosi į rinkimus Zimbabvėje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Madagaskare ir Pietų Afrikoje, be to, yra įrodymų, kad grupuotė veikė ir kitose šalyse, teigė komitetas.
Įstatymų leidėjai paragino vyriausybę imtis greitesnių ir griežtesnių sankcijų su „Wagner“ susijusiems asmenims ir subjektams, o Britanijos baudžiamąsias priemones pavadino labai menkomis, palyginti su taikomomis Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos.
Įstatymų leidėjai paragino Britaniją padidinti pagalbos finansavimą pažeidžiamoms ir konfliktų draskomoms šalims, kad jos nebesikreiptų pagalbos į Rusiją ir „Wagner“. Jie teigė, kad sprendimas sumažinti JK tarptautinės pagalbos biudžetą nuo 0,7 proc. iki 0,5 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų turėtų būti kuo greičiau atšauktas.
Ataskaitoje, parengtoje remiantis žurnalistų, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų tyrimais, Rusijos ekspertų liudijimais ir buvusio „Wagner“ kovotojo parodymais, teigiama, kad grupės ateitis yra neaiški po to, kai praėjusį mėnesį jos bosas Jevgenijus Prigožinas surengė ginkluotą maištą. Po mažiau nei paros maištas buvo nutrauktas, sudarius susitarimą, pagal kurį „Wagner“ kariai turėjo išvykti į Baltarusiją.
Įstatymų leidėjai teigė, kad Britanija turėtų pasinaudoti painia situacija, kad sužlugdytų „Wagner“ tinklą.
„Po mėginimo įvykdyti perversmą praėjusį mėnesį neaišku, kaip ateityje pasireikš „Wagner“ tinklas“, – sakė komiteto pirmininkė Alicia Kearns. – Tinklui esant labiausiai pažeidžiamam – ir laikrodžiui tiksint – laikas imtis veiksmų yra dabar.“
Užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad Britanija „pritaikė griežtas sankcijas „Wagner“ grupei, įskaitant jos lyderį Jevgenijų Prigožiną ir kelis pagrindinius vadus, apribojo jų keliones ir įšaldė jų turtą“.
„Jungtinė Karalystė yra viena iš pagrindinių karinės pagalbos Ukrainai, kuri mūšio lauke kovoja su „Wagner“ pajėgomis, tiekėjų, – sakoma pranešime. – Mes ir toliau dirbame su savo sąjungininkais, kad atskleistume ir atremtume jų destabilizuojančią veiklą visame pasaulyje.“
09:29 | Ukraina kalba apie laimėjimus pietuose
Ukrainiečiai skelbia pasiekę laimėjimų šalies pietuose, rašo UNIAN. Kaip informuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Andrijus Kovaliovas, ukrainiečiai pasiekė sėkmės pietiniame Staromajorsko regione.
Tuo pat metu, anot A. Kovaliovo, rusai nesėkmingai bandė atkurti savo prarastas pozicijas Zaporižios srityje.
„Priešas ir toliau rodo stiprų pasipriešinimą, judina dalinius, aktyviai naudoja atsargas“, – pabrėžia jis.
08:45 | Perspėjimas dėl Zaporižios atominės elektrinės: sprogimas gali įvykti bet kurią akimirką
Rusijos planai jų laikinai okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) kelia rimtą susirūpinimą, rašo UNIAN.
Ukrainos energetikos ministras Hermanas Galuščenka pažymi, kad okupantai visiškai atjungė Ukrainą nuo situacijos elektrinėje stebėjimo, todėl Energetikos ministerija yra įsitikinusi, kad bet kurią akimirką elektrinėje gali įvykti sprogimas.
„Jis (reaktorius – UNIAN“) gali bet kurią akimirką sprogti, tik nežinome kada. Rusai mus visiškai atkirto nuo saugumo stebėjimo sistemų. Pasitikime savo karine žvalgyba ir TATENA ekspertais vietoje. Bet mes nekontroliuojame stoties, ir tai kelia nerimą“, – „Politico“ cituojamas ministras.
H. Galuščenka taip pat priminė, kad Ukraina jau ne kartą perspėjo pasaulio bendruomenę apie galimus pavojus, susijusius su Zaporižios AE. Anot jo, Kachovkos tragedija parodė, kad rusai yra pasiruošę rizikuoti civilių gyvybėmis siekdama savo politinių ir karinių tikslų Ukrainoje.
„Niekas mumis netikėjo, kad Rusija gali susprogdinti užtvanką. Ir pažiūrėkite, kas atsitiko. Zaporižios AE visada yra dėmesio centre, Rusija dar nebuvo nubausta. Jokios sankcijos jos atominės energetikos pramonei nebuvo pritaikytos", – piktinasi ministras.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukrainos kariams pamažu žengiant į priekį Zaporižios regione, Kyjivas baiminasi, jog rusai gali bandyti nukreipti dėmesį į elektrinę, kad sustabdytų kontrpuolimą.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pirmadienį pranešė, kad Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės, kurią yra užėmusios Rusijos pajėgos, teritorijoje pastebėjo priešpėstinių minų.
08:15 | Ekspertai įvertino Putino elgesį: jis nebėra tikras, ar gali suburti Rusijos elitą
Kremlius ir jo lyderis Vladimiras Putinas nesugebėjo operatyviai reaguoti į „Wagner“ maištą, sako JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Kaip rašoma naujausioje instituto situacijos apžvalgoje, „The Washington Post“, remdamasis savo šaltiniais, liepos 25 d. pranešė, V. Putinas nedavė įsakymų didžiąją birželio 24 dienos dalį, nepaisant to, kad Rusijos saugumo tarnybos apie galimą maištą jį perspėjo dvi–trys dienos iki jo. Rusijos saugumo tarnybos padidino saugumą keliose strateginėse vietose, įskaitant Kremlių, bet nesiėmė jokių kitų veiksmų.
„Pranešama, kad regioniniai Rusijos pareigūnai turėjo nuspręsti, kaip reaguoti į sukilimą, o kariuomenės ir saugumo pareigūnai regionuose, kaip pranešama, nusprendė nebandyti jėga stabdyti Vagnerio vilkstinių.
Tariamas Kremliaus ir V. Putino atsako trūkumas rodo, kad Rusijos saugumo aparatas greičiausiai nebuvo pasiruošęs tiesioginiam iššūkiui Rusijos karinei vadovybei ir greičiausiai neturėjo galimybių greitai užbaigti sukilimo“, – rašoma ISW įraše.
Anot analitikų, Kremlius tikriausiai žino, kad jo paralyžius išryškino tam tikrą režimo nestabilumą. Panašu, kad Kremlius stiprina Rusijos vidaus saugumo aparatą, kad pasirengtų tolimesnėms grėsmėms ir parodytų ryžtą.
„Putino nesugebėjimas greitai veikti taip pat rodo, kad jis nėra tikras dėl savo sugebėjimo suburti Rusijos elitą ir gali parodyti, kokia susiskaldžiusi tapo Kremliaus vidaus politika.
Pranešama, kad aukšto rango NATO pareigūnas pareiškė, jog nenustatyti aukšto rango Rusijos politiniai veikėjai Maskvoje atrodė pasiruošę susitelkti už Prigožino, jei pavyktų „Wagner“ maištas. Kremlius greičiausiai bando nustatyti Rusijos elitą, kuris galėjo būti pasirengęs stoti už Prigožiną, o regiono pareigūnų sprendimus nesustabdyti „Wagner“ pažangos greičiausiai vertina kaip nelojalumo rodiklį“, – teigia ISW.
07:59 | Rusai Ukrainos Charkivo sritį atakavo dronais, kilo gaisras
Rusai praėjusią naktį iranietiškais dronais „Shahed“ atakavo Dobrodaro (buv. Pervomaiskio) miestelį Ukrainos rytinėje Charkivo srityje, pranešė vietos meras Mykola Bakšejevas.
„Pataikyta į pramoninius objektus, ten kilo gaisras“, – per „Telegram“ parašė meras.
Pataikymo vietose dirba gelbėtojai, informacijos apie aukas kol kas nebuvo.
Svarbiausios antradienio naujienos:
- Ukraina gavo Europos Sąjungos makrofinansinės paramos eilinę išmoką – 1,5 mlrd. eurų, pranešė Ukrainos finansų ministerija. Ji pažymi, jog nuo šių metų pradžios iš ES pagal šią, praėjusių metų pabaigoje patvirtintą, programą jau gauta 10,5 mlrd. eurų iš visiems šiems metams numatytų 18 mlrd. eurų. Lėšos skiriamos kaip ilgalaikė lengvatinė paskola 35 metų laikotarpiui.
- Rusijos įstatymų leidėjai antradienį pritarė įstatymui, kuriuo didinama maksimali privalomosios karinės tarnybos Rusijoje amžiaus riba, pranešė Valstybės Dūma – žemieji parlamento rūmai.
- Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės, kurią yra užėmusios Rusijos pajėgos, teritorijoje pastebėjo priešpėstinių minų.
- Jungtinų Tautų vadovas pirmadienį paragino Rusiją atnaujinti tarptautinį susitarimą, kuriuo iš Ukrainos Juodosios jūros uostų būtų galima gabenti grūdus, kad nenukentėtų pažeidžiamiausi badaujantys pasaulio gyventojai. JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas šį raginimą išsakė Romoje prasidedant tris dienas truksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui maisto klausimais.
- JAV prezidento Joe Bideno administracija siunčia iki 400 mln. dolerių (361,5 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai, pirmadienį nurodė amerikiečių pareigūnai.
