• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maljar teigia, kad Rusijos kariams Rytų fronte nepavyksta pasistūmėti nė metro į priekį, o dėl patiriamų didelių nuostolių jiems tenka naudoti rezervus, skelbia UNIAN. 

17

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maljar teigia, kad Rusijos kariams Rytų fronte nepavyksta pasistūmėti nė metro į priekį, o dėl patiriamų didelių nuostolių jiems tenka naudoti rezervus, skelbia UNIAN. 

REKLAMA

Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:

23:52 | Duda: Vakarai turi kankinti Putiną

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako, kad Vakarai turi varginti Rusijos viduomenę ir kankinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. 

„Neturime leisti Putinui varginti Ukrainos ir mūsų kankinti. Turime užtikrinti, kad kartu su Ukraina pavargintume Rusijos visuomenę ir kankintume Putiną", – sakė jis.

23:34 | Po Rusijos invazijos į Ukrainą Airija pradeda diskusijas dėl neutralumo

Airija ketvirtadienį pradeda viešus debatus dėl tarptautinio saugumo politikos, įskaitant jos ilgalaikį karinį neutralumą, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą vis labiau kertasi su Europos sąjungininkių politika.

REKLAMA
REKLAMA

Konsultacijos, kurios baigsis ateinantį antradienį, rengiamos po to, kai anksčiau karinio neprisijungimo politikos besilaikiusios Suomija ir Švedija nusprendė iš naujo įvertinti dešimtmečius trukusį neutralumą Kremliaus agresijos akivaizdoje.

REKLAMA

Diskusijos Airijoje dėl narystės NATO pakurstė aistras ir sukėlė grėsmę, kad gali būti pakeista kryptis, kurios nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios laikėsi viena po kitos ėjusios vyriausybės.

Praėjusią savaitę prezidentas Michaelas Higginsas, kurio vaidmuo Airijos politikoje yra daugiausia simbolinis, apkaltino vyriausybę, kad ji žaidžia su ugnimi keldama šį klausimą.

Interviu Airijos sekmadienio laikraščiui „Business Post“ valstybės vadovas teigė, kad Airijos užsienio politika atsidūrė pavojingiausiame momente, o dabartinę Airijos padėtį apibūdino kaip dreifuojančią.

REKLAMA
REKLAMA

Premjeras Leo Varadkaras sumenkino forumo poveikį diskusijai dėl neutralumo, antradienį Airijos parlamento žemiesiems rūmams sakydamas, kad konsultacijos neturi jokios paslėptos darbotvarkės ir jose bus sprendžiami įvairūs gynybos klausimai.

„Mūsų politika yra labai aiški. Nesiruošiame stoti į NATO ar kitą karinį aljansą. Mes ketiname investuoti į savo gynybos pajėgas“, – teigė jis Atstovų Rūmams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viešosios konsultacijos prasidės pietiniame Korko mieste, penktadienį persikels į vakarinėje pakrantėje esantį Golvėjų, o kitą savaitę, pirmadienį ir antradienį, bus baigtos Dubline.

23:15 | Zelenskis: būtina visiškai deokupuoti Zaporižios atominę elektrinę

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo, kad būtina visiška deokupuoti Zaporižios atominę elektrinę. 

REKLAMA

V. Zelenskis teigė, kad šiuo metu yra valstybių, kurios skelbiasi neutraliomis. Tačiau jis pabrėžė, kad spinduliuotė neklausia, kurios šalys yra neutralios. 

„Šalims partnerėms buvo surengtas pristatymas apie situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje. Dalyvavo G-7 ir G-20 šalių atstovai, taip pat tarptautinių organizacijų atstovai. <...> Mūsų principas paprastas: pasaulis turi žinoti, ką ruošia okupantas. <...>

REKLAMA

Mes ir toliau informuosime partnerius. Informacija bus teikiama ir toms šalims, kurios net ir dabar apsimetinėja neutraliomis. Akivaizdu, kad spinduliuotė neklausia, kas yra neutralus ir gali pasiekti bet ką pasaulyje... Atitinkamai, dabar gali padėti bet kas pasaulyje, o ką daryti – visi gerai žino. Būtina visiškai deokupuoti Zaporožės atominę elektrinę“, – kalbėjo V. Zelenskis. 

21:52 | Landsbergis: diskusijos dėl Ukrainos rėmimo ginklais NATO formate nebus

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad diskusijos dėl Ukrainos rėmimo ginklais NATO formate nebus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip jis kalbėjo Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškus, kad Vilniaus viršūnių susitikime dėmesį derėtų sutelkti „į tai, kas dabar yra absoliutus prioritetas – į Ukrainos kovinės galios didinimą“.

„NATO kol kas nerado bendro sutarimo per daugiau nei metus trunkantį karą, kaip aprūpinti Ukrainą ginklais. Rado arba ES per Europos taikos programą, arba dvišaliu būdu valstybės remia“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė G. Landsbergis. 

REKLAMA

„Taip kad diskusijos dėl Ukrainos rėmimo ginklais NATO formate nebus. Galbūt kažkokie kitokie įsipareigojimai galimi, bet aš kol kas tokių nematau, todėl viena pagrindinių diskusijų yra politinis takelis, kitaip tariant, ką politiškai NATO gali įsipareigoti Ukrainai“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Kol kas yra daug kalbų apie vienybę, bet akivaizdu, kad nuomonės išsiskiria“, – pridūrė jis.

REKLAMA

21:26 | Nausėda ragina pradėti galvoti apie naują sankcijų Rusijai paketą, įtraukti „Rosatom“

Europos Sąjungai (ES) šią savaitę patvirtinus naujas sankcijas Rusijai, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Bendriją galvoti apie dar vieną ribojimų paketą Maskvai, į jį įtraukiant šalies branduolinės energetikos milžinę „Rosatom“.

Taip G. Nausėda kalbėjo ketvirtadienį susitikęs su Lietuvoje reziduojančiais ir Lietuvai akredituotais ES valstybių ambasadoriais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tam, kad sankcijos veiktų efektyviai, mes kviečiame vengti išimčių, kurios sukuria naujų būdų sankcijoms išvengti“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda, paraginęs jau dabar pradėti galvoti apie 12-ąjį ES sankcijų paketą ir į jį įtraukti „Rosatom“.

ES trečiadienį sutarė dėl vienuolikto sankcijų invaziją Ukrainoje tęsiančiai Rusijai paketo, apimančio priemones, nukreiptas prieš anksčiau priimtų sankcijų apeidinėjimą.

REKLAMA

21:00 | Dėl didelių nuostolių rusams tenka traukti rezervus: Ukraina aktyviai kontratakuoja

Rusijos kariams dėl didelių nuostolių tenka naudoti rezervus, nes Ukrainos pajėgoms pavyksta aktyviai kontratakuoti, sako Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maljar. 

Skelbiama, kad Ukrainos kariuomenė toliau ginasi ir veržiasi keliomis kryptimis vienu metu, o Rytų fronte rusams nepavyko pasistūmėti nė metro į priekį.

H. Maljar teigimu, padėtis fronte per šią dieną iš esmės nepasikeitė.

Anot jos, Ukrainos pajėgų kontrpuolimas tęsiasi pietuose: kariuomenė palaipsniui juda į priekį, turėdama dalinių sėkmių, stumdama priešą atgal ir išlygindama frontą.

REKLAMA

Taip pat Ukrainos gynybos pajėgos tęsia puolimo operacijas Melitopolio ir Berdjansko kryptimis. Čia kai kuriose srityse Ukrainos kariai pajudėjo į priekį ir įsitvirtino pasiektose linijose. Tuo pat metu H. Maljar patikslino, kad okupantai traukiasi ir naudoja atsargas bandydami atkurti prarastas pozicijas, tačiau patiria didelių nuostolių.

20:15 | Ukraina nesitiki rusiškų dujų tranzito sutarties pratęsimo

Rusija gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą gali nutraukti iki 2024 metų, skelbia leidinys „Kyiv Independent“.

REKLAMA
REKLAMA

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka interviu britų leidiniui „Financial Times“ sakė, jog 2019-aisiais su „Gazprom“ penkeriems metams pasirašytos rusiškų dujų tranzito sutarties pratęsimas, karui tęsiantis, menkai tikėtinas.

„Financial Times“ pažymi, jog Ukrainos kryptis yra viena iš nedaugelio likusių rusiškų dujų tranzito į Vakarus maršrutų, dabar patenkinanti apie 5 proc. viso Europos dujų importo. Ją uždarius, vienintelis dujų koridorius, kuriuo Rusija dar galėtų jas eksportuoti į Europą, liktų per Turkiją.

19:51 | Zelenskis pasirašė įstatymą, draudžiantį įvežti knygas iš Rusijos ir Baltarusijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad pasirašė praėjusiais metais parlamento priimtą įstatymą, draudžiantį įvežti ir platinti šalyje knygas iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Pasirašiau įstatymą „Dėl kai kurių Ukrainos įstatymų pakeitimų, susijusių su leidybinės produkcijos, susijusios su valstybe agresore, Baltarusijos Respublika ir laikinai okupuota Ukrainos teritorija, importo ir platinimo apribojimų nustatymu“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis.

Pasak jo, šio teisės akto tekstas buvo nusiųstas įvertinti Europos Sąjungai, ar tam tikros nuostatos nepažeidžia mažumų ir kalbos teisių.

REKLAMA

19:32 | Šmyhalis: Ukrainos kontrpuolimas gali užtrukti 

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis ketvirtadienį sakė, kad Kyjivo kontrpuolimas gali užtrukti. 

Nepaisant to, jis optimistiškai vertina Ukrainos kontrpuolimo sėkmę.

Anksčiau šį mėnesį Kyjivo pajėgos pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą. Ukrainiečiai siekia iš rusų pajėgų atkovoti teritorijas, kurios buvo prarastos po to, kai praėjusių metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. 

„Vykdysime labai protingas, puolamąsias operacijas. Dėl to (kontrpuolimas) užtruks“, – Londone vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje teigė D. Šmyhalis. 

„Tačiau mes ketiname judėti ir eiti į priekį. Ketiname eiti į priekį... ir esu visiškai optimistiškai nusiteikęs dėl visų mūsų žemių, kurias okupavo rusai, išlaisvinimo“, – pridūrė jis.

D. Šmyhalis nurodė, kad kontrpuolimas susideda iš kelių pagrindinių veiksmų – puolimo ir gynybos.

„Deja, mums ruošiantis šiam kontrpuolimui, rusai taip pat ruošėsi, todėl yra labai daug minų laukų, dėl kurių judėjimas tikrai yra lėtesnis“, – sakė jis.

19:06 | JT įtraukė Rusijos pajėgas į gėdos sąrašą dėl vaikų teisių pažeidimų Ukrainoje

Jungtinės Tautos Rusijos ginkluotąsias pajėgas ir su jomis susijusias sukarintas grupuotes įtraukė į gėdos sąrašą dėl vaikų teisių pažeidimų karinio konflikto Ukrainoje metu, teigiama ataskaitos kopijoje, su kuria ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

REKLAMA

Kasmetinėje ataskaitoje, kuri bus paskelbta kitą savaitę, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas teigia esąs sukrėstas dažnų išpuolių prieš mokyklas ir ligonines Ukrainoje ir dėl Rusijos pajėgų ir su jomis susijusių ginkluotų grupuočių veiksmų žuvusių ir sužeistų vaikų skaičiaus.

18:38 | Zelenskis: jei Putinas nenustos grasinti branduoliniais ginklais, pasaulis žino būdą, kaip jį likviduoti

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenustos grasinti branduoliniais ginklais, pasaulis žino būdą, kaip jį likviduoti.  

„Tikiu, kad jei jis nenustos grasinti pasauliui branduoliniais ginklais, esu tikras, kad pasaulis žino formatą, kaip atimti iš jo gyvybę“, – sakė Ukrainos prezidentas.

18:13 | Kyjivas: NATO turėtų kuo greičiau priimti sprendimą dėl Ukrainos narystės Aljanse

NATO turi kuo greičiau nuspręsti, ar priimti Ukrainą į Aljansą, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Jį cituoja britų transliuotojo BBC rusų redakcija.

Anot jo, Ukrainos nepriėmimas į NATO būtų Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalė.

„Tai tik sustiprins paramą jo režimui ir sukurs agresijos teisėtumo iliuziją“, – teigė jis.

A. Jermakas pareiškė, kad kai tik leis aplinkybės, Kyjivas iš NATO turėtų gauti aiškią narystės Aljanse perspektyvą ir pagrįstas saugumo garantijas pereinamuoju laikotarpiu.

REKLAMA

„Nepralaimėti mums nėra išeitis. Paprasčiausiai atkurti status quo – ne išeitis. Bet koks šio karo baigties neapibrėžtumas, bet koks NATO atsako dviprasmiškumas dėl mūsų siekių bus tolygus Rusijos pergalei“, – pareiškė jis.

17:48 | Konferencijoje Londone Ukrainos atstatymui pažadėta 60 mlrd. eurų

Užsienio donorai pažadėjo skirti 60 mlrd. eurų Ukrainos atstatymui, ketvirtadienį pranešė Jungtinė Karalystė.

Apie naują paramą paskelbta pasibaigus Londone vykusiai tarptautinei konferencijai dėl karo nuniokotos šalies atstatymo.

„Nenumatėme, kad tai bus konferencija, kurioje bus duodami pažadai. Vis dėlto šiandien šioje konferencijoje galime paskelbti apie bendrą 60 mlrd. eurų paramą Ukrainai“, – sakė susitikimą surengusios JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.

„Tai mums suteikia vidutinės trukmės nuspėjamą paramą, kuri užtikrins Ukrainai reikalingą makroekonominį stabilumą“, – sakė jis ir pridūrė, kad dabar daugiausia dėmesio skiriama, jo žodžiais, didžiuliam privataus sektoriaus potencialui.

Konferencijoje dalyvavęs Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, padėkojęs delegatams už finansinę paramą, sakė, kad „šiais metais pradedame atkurti Ukrainą, nelaukiame karo pabaigos“.

„Esame daug arčiau to, kad pavyktų sutelkti 14,1 mlrd. dolerių (12,8 mlrd. eurų), kurių mums reikia“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Pasaulio banko apskaičiuotą sumą, kurios skubiai reikia.

REKLAMA

Vidutinės trukmės laikotarpiu, remiantis skaičiavimais, Ukrainos ekonomikai atgaivinti reikės daugiau kaip 400 mlrd. dolerių (364 mlrd. eurų).

17:25 | CNN: Ukrainos kontrpuolimo pradžia nepateisino Vakarų lūkesčių

Ankstyvieji Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo etapai nėra tokie sėkmingi, o Rusijos pajėgos rodo didesnę kompetenciją, nei tikėjosi Vakarai.

Tai CNN pranešė du Vakarų pareigūnai ir aukštas JAV kariuomenės pareigūnas. Vienas iš jų teigė, kad naujoji Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija „nepateisina lūkesčių jokiame fronte“, cituoja UNIAN. 

Vakarų pareigūnų teigimu, okupantų gynybos linijos pasirodė gerai sutvirtintos, todėl Ukrainos pajėgoms sunku pro jas prasibrauti. Be to, Rusijos kariuomenei pavyko efektyviau sunaikinti Ukrainos šarvuočius raketų atakomis, minomis ir dislokuojant oro pajėgas. Dar viena kontrpuolimo sėkmei koją kišusi problema buvo blogas oras.

Nepaisant šio neigiamo įvertinimo, pareigūnai pažymėjo, kad atsakomasis puolimas tebėra pradiniame etape. Šiuo atžvilgiu valstybės ir jų sąjungininkės „tebėra optimistiškos“, kad Ukrainos pajėgos laikui bėgant sugebės pasiekti teritorinių laimėjimų. Vakarai lauks bent iki liepos, kol bus galima išsamiau įvertinti per pastarąsias savaites pamažu prasidėjusio kontrpuolimo eigą.

REKLAMA

Pasak šaltinių, Ukrainos pajėgos prisitaikė prie Rusijos taktikos ir gynybos. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sulaukė didelio pasisekimo naikinant Rusijos lėktuvus. Tačiau abi pusės patiria didelių nuostolių.

16:44 | Įspėja dėl Rusijos planų: svarsto išpuolį prieš Zaporižios atominę, kad sustabdytų kontrpuolimą

Zaporižios atominė elektrinė gali tapti Rusijos teroro išpuolio taikiniu tam, kad būtų sustabdytas Ukrainos kontrpuolimas. 

Apie tai pranešė Ukrainos prezidento padėjėjas M. Podoliakas. 

„Rusija negali išlaikyti Energodaro, todėl svarsto didelio masto teroristinį išpuolį Zaporižios atominėje, kad sustabdytų Ukrainos kontrpuolimą ir sukurtų apleistą sanitarinę pilkąją zoną“, – savo „Twitter“ paskyroje aiškino M. Podoliakas. 

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad šiai strategijai priklauso ir „Kinžal“ raketų smūgiai į Krivoj Riho užtvanką. Be to, Podoljakas pažymėjo, kad rusai ir toliau kasinėja aplink elektrinę, įskaitant aušinimo baseinus.

„Ar Kremlius šiandien apsispręs dėl šio scenarijaus, priklauso tik nuo globalaus pasaulio reakcijos. Reikia nubrėžti raudonas linijas, paskelbti pasekmes. Ne rytoj. Šiandien", – reziumavo OPU vadovo patarėjas.

16:11 | Latvija įstatymu įtvirtino draudimą prekybiauti elektra su Rusija ir Baltarusija

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį galutiniu svarstymu priėmė Elektros rinkos įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinamas draudimas prekiauti elektros energija su Rusija ir Baltarusija.

REKLAMA

Pataisos taip pat apima draudimą tiekti elektros energiją prekybai naudojant Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemas.

Pataisos parengtos atsižvelgiant į tarptautines sankcijas, užkertančias kelią tolesniam finansiniam bendradarbiavimui su kai kuriomis Rusijoje registruotomis bendrovėmis.

Siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą, pusiausvyrą ir stabilumą Latvijos perdavimo sistemoje iki sinchronizavimo su Europos elektros tinklais, perdavimo sistemos operatoriui bus leidžiama keistis balansavimo elektros energija su Rusijos perdavimo sistemos operatoriumi arba prekybininku iš Rusijos nevykdant finansinių atsiskaitymų. Kartu Latvijos perdavimo sistemos operatorius privalės užtikrinti, kad iš Rusijos gautas balansavimo elektros energijos kiekis neviršytų priešinga kryptimi perduoto balansavimo elektros energijos kiekio.

Klimato ir energetikos ministerija nurodė, kad prekyba elektra su Rusija ir Baltarusija faktiškai nebevykdoma vadovaujantis atitinkamu vyriausybės praėjusių metų spalio 11-osios sprendimu.

15:50 | Vaizdo įraše užfiksavo smūgį tiltui Kryme

Ketvirtadienį Rusijos aneksuoto Krymo vietinė „valdžia“ paskelbė, kad paryčiais Ukrainos karinės pajėgos atakavo tiltą, jungiantį Krymo pusiasalį su iš dalies okupuotu pietiniu Ukrainos regionu. 

REKLAMA

Dabar „Telegram“ kanaluose ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame, kaip teigiama, pavaizduota smūgio tiltui akimirka.

Šis tiltas jungia Rusijos 2014 metais nuo Ukrainos atplėštą ir aneksuotą Krymą su Ukrainos Chersono sritimi. 

15:21 | Generalinis štabas: Ukraina pasiekė naujų laimėjimų dviejose pietinio fronto kryptyse

Ukrainos kariuomenė pelnė dalinę sėkmę bent dviejose pietinio fronto kryptyse ir pasiekė naujų laimėjimų, ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Kariuomenė tęsia puolamąsias operacijas trimis pagrindinėmis kryptimis – Melitopolio, Berdiansko ir Lymano, pranešė Generalinis štabas. Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Pranešama, kad Rusijos pajėgos dislokuoja rezervus, kad atgautų prarastas pozicijas, tačiau patiria didelių nuostolių, priduriama pranešime.

14:42 | Rusams smogus Chersonui, sužeista žmonių

Rusams ketvirtadienį smogus Chersonui, buvo sužeisti keli žmonės, pranešė regiono karinė administracija.

Platformoje „Telegram“ pranešta, kad Rusijos kariuomenei apšaudžius gyvenamąjį namą, savo kieme buvo sužeisti du žmonės. 

86 metų moteris ir 25 metų vyras yra sunkios būklės, gydytojai kovoja dėl jų gyvybių, sakoma pranešime.

„Studentai savanoriai iš Rivnės, padedantys Chersono gyventojams, taip pat pateko į priešo ugnį. Tai du jauni 25 ir 23 metų vyrai. Jie patyrė vidutinio sunkumo sužeidimus“, – priduriama jame.

13:59 | Maskvos teismas atmetė E. Gershkovicho apeliaciją dėl jo suėmimo pratęsimo

Maskvos teismas ketvirtadienį atmetė Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu kalinamo amerikiečių dienraščio „The Wall Street Journal“ reporterio Evano Gershkovicho apeliaciją dėl jo suėmimo pratęsimo.

31-erių JAV pilietis E. Gershkovichas buvo sulaikytas kovo pabaigoje, komandiruotės metu.

Praėjusį mėnesį Maskvos teismas prokurorų prašymu sutiko palikti jį suimtą iki rugpjūčio 30 dienos. Žurnalisto advokatai apskundė šį sprendimą, ir Maskvos miesto teismas ketvirtadienį nagrinėjo apeliacinį skundą.

13:31 | NATO parengė pirmą Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijos juodraštį, prasideda derybos

NATO šią savaitę parengė pirmąjį Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijos juodraštį – Aljanso šalys pradeda derybas dėl galutinio dokumento teksto.

Apie tai BNS patvirtino keli šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes nėra įgalioti komentuoti derybų proceso.

„Pirmasis summito deklaracijos juodraštis jau parengtas, dabar dėl teksto prasideda diskusijos“, – BNS ketvirtadienį sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.

12:25 | Zelenskis: Rusija rengia teroro išpuolį okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos svarsto galimybę surengti teroro išpuolį Rusijos kontroliuojamoje Zaporižios atominėje elektrinėje, kuri per visą Rusijos invazijos laikotarpį yra tapusi nuolatiniu karštuoju tašku.

„Žvalgybos tarnybos gavo informacijos, kad Rusija svarsto teroro akto Zaporižios atominėje elektrinėje scenarijų – teroro akto su radiacijos išmetimu. Jie tam viską parengė“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.

11:53 | NYT: ukrainiečiams kyla sunkumų kontrpuolime

Analitikai laikosi nuomonės, kad įvertinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo sėkmę prireiks savaičių ar net mėnesių. „The New York Times“ kalbinti analitikai įspėja nepuoselėti didelių vilčių dėl Ukrainos kontrpuolimo sėkmės, nes Rusijos pajėgos paprasčiausiai turėjo daug laiko pasiruošti gynybai.

Pasak ekspertų, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos gali išlaikyti savo pozicijas. Be to, pietų Ukrainos reljefas kelia sunkumų sėkmingai pulti – platūs atviri laukai ir mažas aukštis verčia Ukrainos ginkluotąsias pajėgas susidurti su sunkumais.

Tačiau, pasak gynybos eksperto Setho Joneso iš JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro, Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar nėra dislokavusios daugumos savo pajėgų, kurios buvo pasiruošusios kontrpuolimui. Štai kodėl pažangos tempas kol kas yra toks lėtas.

„Jei jie dabar mestų visas jėgas ir tempas būtų lėtas, tai būtų problemiška“, – sakė jis „The New York Times“.

Be to, jo nuomone, papildoma problema ukrainiečiams yra Rusijos aviacija. Kaip rašoma leidinyje, viso karo metu Rusijos ginkluotųjų pajėgų naikintuvai ir atakos sraigtasparniai vengė Ukrainos kontroliuojamos oro erdvės, baimindamiesi būti numušti, tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas jiems atveria naujas galimybes.

11:13 | JK gynybos sekretorius B. Wallace'as sako nebūsiantis NATO vadovu

Britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė nebūsiantis kitu NATO vadovu, Aljansui galvojant kol kas pratęsti Jenso Stoltenbergo darbą šiame poste.

„To nebus“, – interviu savaitraščiui „The Economist“ sakė B. Wallace'as. Pasak jo, JAV nori, kad NATO generalinio sekretoriaus poste liktų J. Stoltenbergas.

Jungtinės Karalystės vyriausybė, suvaidinusi vieną svarbiausių vaidmenų aprūpinant su Rusija kovojančią Ukrainą vakarietiškais ginklais, stumia savo gynybos sekretoriaus kandidatūrą.

Tačiau B. Wallace'as pripažino, kad jo kandidatūra susidūrė su politiniais NATO vaidmens klausimais ir skirtingomis JAV prezidento Joe Bideno ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizijomis Aljansui.

10:39 | O. Scholzas ragina NATO susitikime didžiausią dėmesį skirti Kyjivo kovinės jėgos didinimui

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paragino liepą Vilniuje susitiksiančius NATO lyderius didžiausią dėmesį skirti kontrpuolimą vykdančios Ukrainos kovinių pajėgumų didinimui.

„Ukrainiečių vyriausybė pati yra sakiusi, kad narystė NATO nesvarstoma, kol Rusija vykdo savo karą prieš Ukrainą“, – įstatymų leidėjams sakė O. Scholzas.

„Štai kodėl siūlau mums Vilniuje sutelkti dėmesį į tai, kas dabar yra absoliutus prioritetas – į Ukrainos kovinės galios didinimą“, – pabrėžė jis.

10:00 | O. Scholzas ragina Turkiją atsisakyti prieštaravimo Švedijos siekiui įstoti į NATO

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paragino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą atsisakyti prieštaravimo Švedijos siekiui įstoti į NATO.

Švedija turėtų sėsti prie aukščiausiojo lygio susitikimų stalo kaip naujoji NATO sąjungininkė, sakė O. Scholzas įstatymų leidėjams Berlyne.

„Ir aš raginu perrinktą Turkijos prezidentą Erdoganą dabar nutiesti tam kelią, kaip visi kartu nusprendėme pernai Madride“, – pabrėžė kancleris.

09:28 | Kyjivo daugiabutyje įvyko sprogimas

Ketvirtadienį apie 3.45 val. ryto Ukrainos sostinėje Kyjive nugriaudėjo sprogimas. Pasak Kyjivo srities karinės administracijos vado Serhijaus Popko, sprogimas įvyko dėl dujų nuotėkio, po sprogimo 150 kv. m plote kilo gaisras.

Vėliau patikslinta, kad sprogimas įvyko septintame pastato aukšte. O dėl sprogimo buvo sunaikinti arba apgadinti butai penktame, šeštame, septintame ir aštuntame aukštuose.

5.30 val. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad po nelaimės du žmonės buvo išgabenti į ligoninę. Gelbėtojams pavyko išgelbėti 18 žmonių. Vėliau patikslinta, kad po nuolaužomis rastas ir žuvusio žmogaus kūnas.

„Po griuvėsiais apgadintoje 16 aukštų pastato dalyje Desnos rajone, kur įvyko sprogimas, gelbėtojai rado vieno žuvusiojo kūną“, – „Telegram“ paskelbė V. Klyčko.

08:59 | „Bloomberg“: ES įžvelgia rimtų kliūčių panaudoti 200 mlrd. eurų vertės Rusijos aktyvus

Europos Sąjunga kol kas neranda būdų, kaip teisėtai panaudoti daugiau kaip 200 mlrd. eurų vertės Bendrijoje įšaldytus Rusijos centrinio banko aktyvus Ukrainos labui, skelbia „Bloomberg“, remdamasi Europos Komisijos dokumentu.

Specialiai suformuota darbo grupė neįžvelgia „jokio patikimo teisinio pagrindo, kuris leistų įšaldytą ar imobilizuotą turtą konfiskuoti vien dėl to, kad tam turtui taikomos ES ribojamosios priemonės“, dokumentą cituoja agentūra.

Jame įvardintos rimtos teisinės kliūtys vienam iš dviejų svarstomų variantų – laikinai panaudoti Rusijos centrinio banko likvidžius aktyvus, tai yra juos investuoti, o gautą naudą nukreipti į Ukrainą. Didžioji šių aktyvų dalis laikomos atsiskaitymų milžinėje „Euroclear“, kur iki šių metų pirmojo ketvirčio jie sužėrė beveik 750 mln. eurų.

08:28 | „Padėtis labai nestabili“ – TATENA įspėjo dėl pavojaus Zaporižios atominėje elektrinėje

Rusų okupuotoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje apsilankęs Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi padėtį elektrinėje pavadino „labai nestabilia“.

„Branduolinės saugos situacija Zaporižios atominėje elektrinėje (ZAE) yra itin nestabili. Kachovkos rezervuaro praradimas buvo katastrofa visam regionui ir taip pat sukėlė rimtų sunkumų šiai didelei atominei elektrinei.

Dabar labiau nei bet kada visos šalys turi visiškai laikytis pagrindinių TATENA principų, kuriais siekiama užkirsti kelią branduolinei avarijai. Didiname savo pastangas padėti užtikrinti branduolinį saugumą, taip pat padėti nukentėjusiam regionui kitais būdais“, – po apsilankymo okupuotoje elektrinėje kalbėjo R. Grossi, rašo „Ukrainska Pravda“.

07:45 | Ukrainiečiai smogė tiltui Kryme – paviešintos pirmosios nuotraukos

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienio naktį atakavo Čonharo tiltą Kryme.

Vietinės „valdžios“ – Kremliaus statytinių – teigimu, pasienyje su Chersono sritimi per apšaudymą buvo apgadinti keli tiltai. Rusai tvirtina, kad buvo apšaudyti britų Ukrainai perduotomis ilgojo nuotolio raketomis „Storm Shadow“.

Kol kas eismas per tiltą laikinai sustabdytas, vietos tarnybos tikrina važiuojamąją tilto dalį. Tiesa, susisiekimas tarp Krymo ir Chersono nėra nutrauktas, valdžios institucijos tvirtina, kad eismas organizuojamas kitu maršrutu.

07:03 | Kachovkos užtvankos sugriovimo žala aplinkai siekia apie 1,5 mlrd. dolerių

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad šio mėnesio pradžioje sugriovus Rusijos kontroliuojamą Kachovkos hidroelektrinės užtvanką Pietų Ukrainoje aplinkai buvo padaryta maždaug 1,5 mlrd. dolerių (1,37 mlrd. eurų) žala.

Londone vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijoje ukrainiečių ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad į šiuos preliminarius skaičius nėra įtraukti nuostoliai žemės ūkiui, infrastruktūrai, gyvenamiesiems pastatams ir pačios elektrinės atstatymo išlaidos. 

Kyjivas kaltina Maskvą įvykdžius ekologinį nusikaltimą dėl Dniepro upėje esančios užtvankos susprogdinimo.

Rusija šiuos kaltinimus neigia. 

„Kiekvieną dieną Rusija pridaro naujų nuostolių Ukrainai“, – teigė D. Šmyhalis.

Svarbiausi trečiadienio įvykiai

► JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį paskelbė, kad Vašingtonas skirs 1,3 mlrd. dolerių (1,19 mlrd. eurų) vertės naujos ekonominės pagalbos Ukrainai, pirmiausia jos energijos ir infrastruktūros poreikiams patenkinti.

► Maskva trečiadienį pareiškė numušusi tris Ukrainos dronus ir apkaltino Kyjivą įvykdžius teroro išpuolį, pareigūnams pranešus, kad bepiločiai orlaiviai buvo nukreipti į karinę bazę netoli Rusijos sostinės.

► Dėl didžiulės ukrainiečių Kachovkos užtvankos griūties Rusijos kontroliuojamose Ukrainos dalyse žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 41, trečiadienį sakė vienas rusų okupacinės valdžios pareigūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų