Svarbiausios naujienos apie karą Ukrainoje:
20:27 | Lenkijoje palaidotas vyras, žuvęs sprogęs raketai
Lenkijoje šeštadienį įvyko vienos iš dviejų anksčiau šią savaitę įvykusio raketos sprogimo aukos laidotuvės; manoma, kad incidentas, kai raketa nukrito į viename kaime netoli Ukrainos sienos, buvo nelaimingas atsitikimas.
Varšuva ir NATO teigė, kad sprogimą greičiausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa, paleista siekiant atremti Maskvos ataką, tačiau pabrėžė, kad galiausiai atsakomybė tenka Rusijai, vasarį užpuolusiai savo kaimynę.
Antradienį Pševoduvo kaime, esančiame maždaug už 6 km nuo Ukrainos sienos, nugriaudėjus sprogimui, žuvo du vietos grūdų džiovyklos darbuotojai.
62 metų Boguslawas Wosas buvo palaidotas vietos kapinėse. Jo laidotuvėse dalyvavo šeimos nariai ir draugai, kaimo gyventojai, kariai, Lenkijos ir Ukrainos pareigūnai.
„Šis žmogus nebūtų tapęs auka, jei ne šis žiaurus karas“, – per laidotuves sakė provincijos gubernatorius Lechas Sprawka.
„Ši auka yra taikos kvietimas visam pasauliui“, – pridūrė jis. Pareigūną cituoja Lenkijos naujienų agentūra PAP.
20:19 | Ukrainos pareigūnas: Maskva oficialiai nesikreipė į Kyjivą dėl taikos derybų
Maskva oficialiai nesikreipė į Kyjivą dėl taikos derybų, tačiau bet kokiu atveju Rusija turėtų visiškai išvesti savo pajėgas iš Ukrainos, kad derybos įvyktų, šeštadienį pareiškė vienas aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.
„Iš Rusijos pusės neturime jokio oficialaus prašymo dėl... derybų“, – sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas Halifakso tarptautiniame saugumo forume.
Pasak jo, bet kokios derybos, nesiremiančios Ukrainos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose, yra „nepriimtinos“.
„Pirmieji žingsniai, kuriuos būtina žengti iš Rusijos pusės, yra išvesti visus Rusijos karius iš Ukrainos teritorijos“, – pridūrė A. Jermakas.
Šios jo pastabos nuskambėjo kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė „trumpalaikių paliaubų“ su Rusija idėją, sakydamas, kad tai tik pablogintų padėtį.
19:22 | Ispanija siunčia 14 elektros generatorių į Ukrainą
Ispanija šeštadienį pranešė, kad išsiuntė 14 naujų elektros generatorių į Ukrainą, kurioje dėl Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą artėjant žiemai daug žmonių liko be elektros ir šilto vandens.
Penktadienį „išsiuntėme naują 14 generatorių paketą, atsižvelgiant į tai, kad žiema Ukrainai yra pranašaujama labai atšiauri ir sunki“, sakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas.
Penktadienį Kyjivas kreipėsi į savo sąjungininkus Europoje, prašydamas paramos ir teigdamas, kad beveik pusė Ukrainos energetikos infrastruktūros išėjo iš rikiuotės ir ją reikia remontuoti.
Pastarosiomis dienomis visoje šalyje smarkiai nukrito temperatūra, o ketvirtadienį iškrito pirmasis sniegas.
18:29 | R. Sunakas: JK Kyjivą rems iki Ukrainos pergalės
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas šeštadienį viešėdamas Ukrainos sostinėje pažadėjo, kad jo šalis stovės Kyjivo pusėje, „kol Ukraina laimės“.
„Šiandien esu čia, kad pasakyčiau, jog Jungtinė Karalystė ir toliau jus palaikys, kol Ukrainoje bus užtikrinta taika ir saugumas, kurių jai reikia ir kurių ji nusipelno“, – kalbėjo R. Sunakas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.
Britų premjeras paskelbė apie naują 50 mln. svarų sterlingų (57,5 mln. eurų) vertės oro gynybos paketą, teigiama Dauningo gatvės pranešime.
17:46 | Per išpuolį sužeisti 5 žmonės
Chersono srities Belozerkos kaime rusų kariai apšaudė humanitarinį punktą, kur buvo dalinama duona. 5 žmonės sužeisti. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento kanclerio pavaduotojas Kirylas Tymošenka:
„Rusijos teroristai apšaudė humanitarinį punktą duonos dalijimo metu. Tai atsitiko Belozerkoje Chersono srityje. Dėl klastingo apšaudymo buvo sužeisti 5 žmonės“.
16:28 | Civilių kankinimas Chersone: kai kurie rusų naudoti susidorojimo būdai anksčiau dar nebuvo regėti
Apsilankęs viename iš tokių kankinimo kambarių informaciją paskelbė oficialus Ukrainos Rados atstovas Dmytro Lubinecas, rašoma „Obozrevatel“. Jo teigimu, chersoniečiai buvo kankinami žiauresnėmis priemonėmis, negu tose gyvenvietėse, kurs jis lankėsi anksčiau ir kurios taip pat buvo okupuotos Rusijos karių – Chersono, Kyjivo ar Černihovo srityse.
Pareigūnai Chersono srityje pirmą sykį aptiko įrodymų, kad kankinimo patalpose savaitėmis vienoje erdvėje buvo laikomi vyrai ir moterys kartu. Jie buvo ne tik kankinami ir mušami, prieš juos buvo taikoma ir seksualinė prievarta.
„Jų neišleisdavo savaitėmis. Net ir gamtinius reikalus moterys turėjo atlikti prie vyrų, o vyrai – prie moterų“, – cituojamas D. Lubinecas.
Maža to, kamerose okupantai įrengė visą parą kalinius filmavusią stebėjimo įrangą – vos tik chersoniečiai pradėdavo tarpusavyje kalbėtis apie okupaciją, į kamerą iškart subėgdavo kaukėti asmenys ir visus žiauriai mušdavo.
Vietos gyventojai taip pat pasakojo, kad okupantai grobė paauglius – kai kurių išvaizda priminė 14-mečių. Kitose deokupuotose srityse, anot D. Lubineco, kamerų su kankinamais vaikais aptikta nebuvo.
Ombudsmeno teigimu, vertinant pagal tarptautinę teisę – Chersone nustatyti patys blogiausi ir ciniškiausi Ženevos konvencijos pažeidimų atvejai.
„Man tai atrodo, kad kuomet Rusijos atstovai išvydo proukrainietiškai nusiteikusius žmones, tai juos dar labiau provokavo pertekliniam žiaurumui su vietos gyventojais. Tai nebuvo šiaip gąsdinimas, kaip buvo anksčiau, čia jau buvo taikomas parodomasis gąsdinimas, žiaurumai, kad visi apie tai žinotų. Tikslas – palaužti chersoniečius tiek, kad šie bijotų, tylėtų, neitų į mitingus, kur rodė savo norą būti su Ukraina“, – cituojamas jis.
15:51 | R. Sunakas lankosi Kyjive
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas šeštadienį atvyko į Kyjivą – tai pirmasis jo vizitas nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas, pranešė Ukrainos prezidentas.
„Nuo pat pirmųjų karo dienų Ukraina ir Jungtinė Karalystė buvo stipriausios sąjungininkės“, – „Facebook“ pranešime teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Per šiandienos susitikimą aptarėme svarbiausius klausimus tiek mūsų šalims, tiek pasauliniam saugumui“, – pridūrė jis.
R. Sunakas savo ruožtu socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip jis spaudžia ranką V. Zelenskiui, bendrauja su juo ir kitais pareigūnais, ir parašė: „Britanija žino, ką reiškia kovoti už laisvę. Mes esame su jumis visą kelią @ZelenskyyUa.“
14:59 | Suomija: po Rusijos invazijos į Ukrainą prašymas įstoti į NATO buvo „natūralus žingsnis“
Suomijos užsienio reikalų ministras šeštadienį Bahreine vykstančioje konferencijoje pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomijos prašymas įstoti į NATO buvo „natūralus žingsnis“.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.
Visos 30 NATO valstybių narių, išskyrus Vengriją ir Turkiją, ratifikavo Suomijos narystę, kuriai reikia vienbalsio pritarimo. Vengrija yra pareiškusi, kad parems Suomijos paraišką.
Tačiau Turkija vilkina istorinį Švedijos ir Suomijos siekį įstoti į NATO, susirūpinusi, kad šios dvi šalys, ypač Švedija, tapo saugiu prieglobsčiu Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariams ir su ja susijusioms grupuotėms.
Suomijos diplomatijos vadovas Pekka Haavisto kasmetinėje konferencijoje Bahreine teigė, kad sprendimą pateikti paraišką dėl narystės NATO lėmė „drastiški mūsų saugumo aplinkos pokyčiai“.
„Kreipimasis dėl narystės NATO buvo natūralus žingsnis“, – pridūrė jis.
14:26 | Rusijos URM Lenkijos sprendimą neįsileisti ministro į ESBO derybas vadina provokuojančiu
Rusija šeštadienį pasmerkė Varšuvos atsisakymą leisti rusų užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui dalyvauti kitą mėnesį vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime kaip „beprecedentį ir provokuojantį“.
„Lenkijos, kuri laikinai pirmininkauja ESBO, sprendimas atsisakyti leisti užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui dalyvauti gruodžio 1–2 dienomis Lodzėje vyksiančiame ESBO ministrų susitikime yra beprecedentis ir provokuojantis“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
Išvakarėse Lenkijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Varšuva neleis vasarį Ukrainą užpuolusios Rusijos delegacijai dalyvauti ESBO ministrų derybose.
Ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina teigiamai atsakė į naujienų agentūros AFP klausimą, ar Maskvos atstovams nebus leidžiama atvykti į gruodį centrinėje Lenkijoje vyksiantį ESBO, kurios narė yra Rusija, susitikimą.
Ukraina taip pat yra šios organizacijos narė.
Lenkija šiemet pirmininkauja 57 valstybes vienijančiai regioninei saugumo organizacijai ir gruodžio 1–2 dienomis Lodzėje surengs metinę ministrų konferenciją.
Kiek anksčiau paklaustas, ar Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas turėtų dalyvauti susitikime, L. Jasina atsakė: „Nenumatome ministro Lavrovo vizito į Lodzę.“
ESBO pirmininkaujanti Lenkija savo ruožtu pareiškime teigia, kad „delegacijos turėtų būti derintis prie galiojančių ES taisyklių, ir į jas neturėtų būti įtraukiami asmenys, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas“.
„Po neteisėtos Rusijos agresijos prieš Ukrainą vasario 24 dieną į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą buvo įtraukta Rusijos piliečių, įskaitant ministrą Lavrovą“, – priduriama jame.
Rusijai vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą, Lenkija ir trys Baltijos šalys nustatė laikinų apribojimų Rusijos piliečių atvykimui, įskaitant piliečius, turinčius kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių išduotas vizas.
13:38 | Lietuvoje mokymus baigė kariniai instruktoriai iš Ukrainos
Lietuvos kariuomenės mokykloje baigėsi kelias savaites trukę tarptautiniai instruktoriaus kursai, juose dalyvavo ir kariai iš Ukrainos, šeštadienį pranešė kariuomenė.
Minimas kursas buvo skirtas NATO valstybių ir partnerių šalių kariams.
Kurso metu klausytojai buvo mokomi karinio mokymo pagrindų, šaudybos ir ginkluotės, bei fizinio rengimo mokymo dalykų, karinės pedagogikos žinių ir įgūdžių, būtinų savarankiškai suplanuoti ir rengti užsiėmimus, teigiama pranešime.
Mokymai vyko Lietuvos kariuomenės mokykloje ir Kazio Veverskio poligone, kuriame įgūdžiai buvo įtvirtinami praktiškai.
Įgytą patirtį Ukrainos kariai iš karto taikys savo šalies kariuomenės mokymo centruose.
Lietuvos kariai taip pat prisideda apmokant ukrainiečius kursuose Jungtinėje Karalystėje.
12:07 | JK: Iranas „skleidžia kraujo praliejimą“ nuo Artimųjų Rytų iki Kyjivo
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras šeštadienį kreipdamasis į lyderius Bahreine išsakė priekaištų Iranui dėl „kraujo praliejimo“ bei pažadėjo kartu su sąjungininkais pasipriešinti Teheranui.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės apkaltino Iraną dronų tiekimu Rusijai. Pastarosiomis savaitėmis Maskva juos naudojo atakoms prieš Ukrainą.
Anksčiau šį mėnesį Teheranas pripažino, kad siuntė bepiločius orlaivius Rusijai, bet tvirtina, kad jie buvo tiekiami dar prieš Kremliaus invaziją į Ukrainą.
„Irano tiekiami ginklai kelią grėsmę visam regionui“, – kasmetinėje konferencijoje „Manama Dialogue“ Bahreine teigė JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.
„Režimas ėmė pardavinėti Rusijai ginkluotus bepiločius orlaivius, kuriais žudomi civiliai Ukrainoje“, – pridūrė jis.
J. Cleverly kalbėjo praėjus dienai po to, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Bahreine taip pat perspėjo, kad Irano „ginklų platinimas“ kelia grėsmę Europai.
Pastaruoju metu Iranas vis dažniau sulaukia kritikos. Šalis jau ilgiau kaip du mėnesius grumiasi su protestais, kuriuos išprovokavo moralės policijos suimtos Mahsos Amini mirtis rugsėjį. Tai yra didžiausi gatvės protestai nuo 1979 metų revoliucijos.
„Jų žmonėms protestuojant prieš dešimtmečius trunkančią priespaudą, Irano lyderiai skleidžia kraujo liejimą ir destrukciją visame regione ir iki pat Kyjivo“, – sakė J. Cleverly.
„Jungtinė Karalystė yra pasiryžusi dirbti kartu su mūsų draugais, kad atremtų Irano grėsmę“, – pridūrė jis.
Pirmadienį ES daugiau kaip 30 aukšto rango Irano pareigūnų ir organizacijų pritaikė sankcijas dėl Teherano susidorojimo su protestuotojais ir dronų tiekimo Rusijai.
Savo kalboje J. Cleverly taip pat kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl keliamos grėsmės pasauliniam saugumui.
„Nė viena šalis nėra apsaugota nuo suirutės, kurią jis sukėlė pasaulio rinkoms, ar nuo žalos, kurią jis padarė pasauliniam maisto saugumui“, – teigė JK užsienio reikalų sekretorius.
„Putino karas sukelia dar daugiau kančių sirams ir jemeniečiams, kurie jau išgyveno humanitarinės pagalbos nepriteklių, ir eiliniams libaniečiams, patekusiems į ekonominę krizę“, – sakė J. Cleverly.
11:52 | Zelenskis apie spaudimo atlaikymą: čia Putinui galvoti reikia, kaip tvarkytis, jo amžius toks
10:57 | Į Chersovą atvyko pirmasis traukinys iš Kyjivo
Į deokupuotą Chersoną atvyko pirmasis traukinys iš sostinės Kyjivo. Skelbiama, kad traukinys kursuos kas antrą dieną, o patį pirmojo traukinio atvykimą džiugiai pasitiko vietos gyventojai.
10:25 | Rusija skubiai stiprina kariuomenės finansavimą: britų žvalgybos duomenimis, kitų metų biudžete – net 40 proc. šuolis
Rusija lapkričio 16-ąją išplatino valstybinės skolos vekselių už 820 mlrd. rublių (apie 14 mlrd. eurų), skelbiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos ataskaitoje, remiantis žvalgybos pateiktais duomenimis. „Tai yra svarbu Rusijai, ne skolos vekseliai – esminis mechanizmas palaikant išlaidų gynybai tempus, kurie ženkliai išaugo nuo pat įsiveržimo į Ukrainą pradžios“, – cituojami britų atstovai UNIAN.
Taip pat nurodoma, kad Rusijos anksčiau planuotos 2023-ųjų išlaidos gynybos sektoriui (apie 5 trln. rublių arba apie 85 mlrd. eurų) išaugo daugiau negu 40 proc.
Britų žvalgybos atstovų teigimu, skubus skolinimasis rodo, kad Rusijos finansų ministerija laiko dabartines sąlygas tam pakankamai tinkamomis, tačiau prognozuoja vis labiau neapibrėžtas mokestines sąlygas artimiausių metų laikotarpiu.
10:12 | Ukrainos prezidentas atmetė idėją dėl „trumpų paliaubų“ su Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atmetė „trumpų paliaubų“ su Rusija idėją, sakydamas, kad tai tik pablogintų situaciją.
„Rusija dabar nori trumpų paliaubų, atokvėpio, kad atgautų jėgas. Kažkas tai gali pavadinti karo pabaiga, bet toks atokvėpis situaciją tik pablogins“, – teigė V. Zelenskis Halifakso tarptautiniame saugumo forume.
„Tikra tiesa, tik ilgalaikė ir sąžininga taika gali būti visiškas Rusijos agresijos sugriovimo rezultatas“, – pridūrė Ukrainos lyderis.
Vašingtonas anksčiau pareiškė, kad tik V. Zelenskis gali nuspręsti, kada pradėti taikos derybas su Rusija. Baltieji rūmai taip pat atmetė mintį, kad esą jie spaudžia Kyjivą derėtis dėl jau beveik devynis mėnesius trunkančio karo pabaigos.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley pastarosiomis savaitėmis vis užsimena, kad Ukraina, pasiekusi reikšmingų laimėjimų karo lauke prieš Maskvos ginkluotąsias pajėgas, galėtų pasinaudoti šių pergalių kontekstu ir pradėti derybas su Kremliumi dėl konflikto užbaigimo.
M. Milley trečiadienį sakė, kad nors Ukraina pasiekė svarbių laimėjimų, Maskva vis tiek vis dar kontroliuoja apie 20 proc. šalies teritorijos ir mažai tikėtina, kad ukrainiečių ginkluotosios pajėgos greitu metu privers Rusijos karius pasitraukti iš šalies.
09:00 | APEC pareiškimas: „dauguma narių“ griežtai smerkia karą Ukrainoje
Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių vadovai šeštadienį prisidėjo prie tarptautinio spaudimo Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir paskelbė viršūnių susitikimo pareiškimą, kuriame teigiama, kad „dauguma“ jų smerkia karą.
Po pusantros dienos trukusių derybų Bankoke 21 narį turintis Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumas paskelbė bendrą deklaraciją, kurioje kritikuojamas karas ir jo sukelta pasaulinė ekonominė suirutė.
Aukščiausiojo lygio susitikimo komunikatui pritarė visos APEC narės, įskaitant Rusiją ir Kiniją, kuri susilaikė nuo viešos kritikos Maskvai dėl invazijos.
„Dauguma narių griežtai pasmerkė karą Ukrainoje ir pabrėžė, kad jis sukelia didžiules žmonių kančias ir didina esamą pasaulio ekonomikos pažeidžiamumą“, – sakoma pareiškime.
„Buvo ir kitokių nuomonių, skirtingų situacijos ir sankcijų vertinimų“, – priduriama jame.
Išskyrus tai, kad buvo pakeistas organizacijos pavadinimas, pareiškimas žodis žodin sutapo su anksčiau šią savaitę po aukščiausiojo lygio susitikimo Indonezijoje paskelbta Didžiojo dvidešimtuko (G-20) deklaracija.
APEC pareiškime pabrėžiamos karo sukeltos „didžiulės žmonių kančios“ ir apgailestaujama dėl jo poveikio ekonomikos augimui, infliacijai, tiekimo grandinėms ir energetiniam bei maisto saugumui.
Indonezijos Balio saloje lapkričio 15–16 dienomis vykusiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės siekė išplėsti koaliciją prieš prezidento Vladimiro Putino invaziją ir paneigti Kremliaus teiginius apie Rytų karą prieš Vakarus.
Rusams Ukrainoje patyrus pralaimėjimų, V. Putinas atsisakė dalyvauti G-20 ir APEC aukščiausiojo lygio susitikimuose, į Balį išsiųsdamas savo užsienio reikalų ministrą, o į Bankoką – ministro pirmininko pavaduotoją.
Šią savaitę Maskva paleido virtinę raketų Ukrainoje, po to, kai prarado Chersono miestą – tai buvo viena didžiausių Rusijos pajėgų nesėkmių nuo invazijos pradžios vasarį.
Dėl puolimo sutriko elektros energijos tiekimas milijonams ukrainiečių.
08.05 | ISW – Putinas ruošia dar vieną mobilizacijos bangą
ISW analitikai tvirtina, kad tęsiama slapta mobilizacija ir potencialus pasirengimas naujai mobilizacijos bangai, kartu su rudeniniu šauktinių srautu, tikėtina, sukurs papildoma spaudimą ir taip perkrautai Rusijos kariuomenės ginkluotųjų pajėgų sistemai.
Analitikai priminė, kad Kremlius teisinosi „būtinybės nebuvimo“ V. Putinui pasirašyti formalų mobilizacijos užbaigimą. Manoma, kad Rusijos prezidentas ir kariuomenės vadovybė viešai deklaravo taip vadinamos dalinės mobilizacijos nutraukimą, siekiant „atlaisvinti rankas“ kariuomenės sistemai atlikti rudeninį šaukimą.
„Tačiau akivaizdu, kad Rusijos valdžia niekuomet nebuvo nutraukusi mobilizacijos visiškai, o tai reiškia, kad ribotas skaičius mobilizuotųjų vis dar dalyvauja parengimo sistemoje tuo metu, kuomet šauktiniai eina savo apmokymų ciklą“, – aiškinama ataskaitoje.
Eilinė mobilizacijos banga, ISW ekspertų teigimu, nulems tik dar žemesnį tiek mobilizuotųjų, tiek ir kasmetinių šauktinių pasirengimo lygį, nes vyks konkurencija dėl nepakankamų apmokymo vietų.
Nauja mobilizacijos banga jau artimiausiais mėnesiai tik pablogins situaciją ir, tikėtina, bendrą Rusijos pajėgų, kurios netrukus bus perkeltos į frontą Ukrainoje, kokybę.
V. Putinas Rusijoje rugsėjo 21-ąją paskelbė taip vadinamą „dalinę“ mobilizaciją, kurios metu tariamai buvo pašaukta daugiau nei 300 tūkst. rezervininkų. Lapkričio 4-ąją viešai buvo paskelbtą apie šios mobilizacijos nutraukimą, tariamai pasiekus užsibrėžtus tikslus, tačiau formaliai mobilizacijos nutraukimo įsako V. Putinas taip ir nepasirašė.
Svarbiausi penktadienio įvykiai
► Zelenskis: ukrainiečiai Donecko regione per parą atrėmė 100 rusų atakų
► Kalinių skaičius Rusijos kolonijose per mėnesį sumažėjo 23 tūkst.
► Suomija kitų metų pradžioje pradės statyti tvorą pasienyje su Rusija
► ES įšaldė Rusijos turto už maždaug 68 mlrd. eurų