Svarbiausi įvykiai:
21:42 | „Bloomberg“: dėl Ukrainos taikos plano surengtas slaptas susitikimas
Gruodžio mėnesį įvyko slaptas Ukrainos, Didžiojo septyneto (G7) ir pietų šalių atstovų susitikimas. Jo metu Kyjivas norėjo užsitikrinti paramą savo taikos derybų su Rusija sąlygoms, praneša „Bloomberg“.
Anot leidinio, susitikimas įvyko gruodžio 16 d. Saudo Arabijoje.
Pasak šaltinių, norėjusių išlikti anonimais, toks formatas leido laisviau aptarti vadinamąją „taikos formulę“ Ukrainoje ir planus, kaip paspartinti taikos procesą, taip pat galimo būsimo bendradarbiavimo su Rusija principus.
Vis tik, anot per paskutinį susitikimą didelės pažangos nepadaryta.‘
„Ukraina ir jos G7 sąjungininkės ir toliau priešinosi pasaulio pietų šalių raginimams tiesiogiai bendradarbiauti su Rusija. Susitikime dalyvavo Indijos, Saudo Arabijos ir Turkijos atstovai. Kinija, Brazilija ir Jungtiniai Arabų Emyratai derybininkų nesiuntė“, – praneša „Bloomberg“.
Kyjivas ir jo G7 sąjungininkės dar kartą pakartojo savo požiūrį, kad teisingoje taikoje turi būti gerbiamas Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas, ir pažymėjo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai nepasikeitė. V. Putinas nerodė jokių ženklų, rodančių, kad jis ketina rimtai įsitraukti į esmines derybas.
Sąjungininkai aiškiai pareiškė, kad jie ir toliau rems Ukrainą, o ES ir JAV išreiškė įsitikinimą, kad bus susitarta dėl paramos paketų.
21:01 | Zalužnas lankėsi pozicijose Kupjansko rajone
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas antradienį, sausio 9-ąją, lankėsi pozicijose Charkivo srities Kupjansko miesto rajone.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerija.
Pažymima, kad, be V. Zalužno, Kupiansko rajone lankėsi gynybos ministras Rustemas Umerovas ir Generalinio štabo viršininkas generolas leitenantas Serhijus Šaptala.
Operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis supažindino su situacija aplink Kupianską, kur Ukrainos kariai atremia nuolatinius priešo bandymus atakuoti.
Pasak kariškių, okupantai rusai šia kryptimi nepasiekė laimėjimų.
„Turėjau garbės susitikti su dalinių, kurie dabar kovoja šiame ruože, vadais. Jie pranešė apie situaciją, dabartinius iššūkius. Sprendimai bus priimti artimiausiu metu – priešui nepatiks", - pabrėžė gynybos ministras.
Neseniai britų leidinys „The Telegraph“, remdamasis Ukrainos kariškiams „artimu“ šaltiniu, pranešė, kad esą rusai sausio 15 d. gali pradėti „sausumos puolimą“ Charkivo srityje po intensyvių apšaudymų.
Savo ruožtu Ukrainos sausumos kariuomenės vadovybės atstovas papulkininkis Volodymyras Fitjo pareiškė, kad kariškiai nepastebi priešo kariuomenės sudėties pokyčių Charkivo srityje ir su regionu besiribojančioje Rusijos teritorijoje.
Pirmadienį O. Syrskis pranešė, kad okupantai rusai tęsia aktyvius puolamuosius veiksmus Kupjanskio miške, bandydami pralaužti Ukrainos kariuomenės gynybą ir pasistūmėti Kupjansko kryptimi.
20:51 | Rusų „šahedas“ smogė kultūros namams Sumų srityje
Antradienį Rusijos kariuomenė dviem „šahedais“ atakavo Krasnopilios bendruomenę Sumų srityje. Nukentėjo kultūros namai, gyvenamieji namai ir elektros perdavimo linijos.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Šį vakarą priešas vėl atakavo Sumų srities pasienio teritoriją. Rusai nukreipė du „Shahed“ tipo dronus į Krasnopilios bendruomenės kaimą. Pataikė į tenykščius kultūros namus. Apgadinti privatūs namai ir elektros perdavimo linijos“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad visos atitinkamos tarnybos dirba vietoje.
Informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 8-osios naktį Rusijos kariškiai apšaudė tris Sumų srities bendruomenes: Znob-Novhorodskę, Družkivką ir Esmaną.
19:38 | „Bild“: Putino žiemos puolimas žlugo
Rusijos okupacinių pajėgų žiemos puolimas Ukrainoje žlugo. Praėjus trims mėnesiams nuo puolimo Donecko ir Charkivo srityse pradžios, okupantai nieko nepasiekė, tik patyrė didžiulius personalo ir technikos nuostolius, teigia vokiečių leidinio „Bild“ karo apžvalgininkas Julianas Ropke.
„Bild“ apžvalgininkas daro išvadą, kad Rusija yra beveik taip pat toli nuo savo strateginių tikslų užimti Kupjanską Charkivo srityje ir Avdijivką Donecko srityje, kaip ir praėjusių metų spalio mėnesio žiemos puolimo pradžioje, praneša „Ukrinform“.
Mėnesių mėnesiais okupantai nė kilometru nepriartėjo prie savo tikslo – apsupti ir užimti Avdijivką. Taip atsitiko nepaisant to, kad Rusija pasitelkė šimtus tankų ir tūkstančius kareivių.
J. Ropke pastebi, kad netgi į šiaurę nuo Kupjansko, kurį Ukrainos pajėgos išlaisvino 2022 m. rudenį, Rusijos kariuomenė yra įstrigusi nedidelio Synkivkos kaimo pakraštyje.
Tačiau, anot jo, „lieka abejonių, kiek ilgai Ukraina sugebės išlaikyti tokią stiprią gynybą ir kiek ilgai tarnaus jos naudojamų sistemų amunicija“.
„Panašu, kad kol kas pavyko įveikti didelio masto Rusijos atakų bangas, Kremliaus žiemos puolimą pavyko sužlugdyti... Rusija, prieš pereidama į puolimą, tikriausiai vėl turi sukaupti atsargas“, – daro išvadą autorius.
19:09 | Žiniasklaida: „Wagner“ samdiniai Baltarusijoje tebetreniruoja specialiąsias pajėgas
Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdiniai Baltarusijoje toliau treniruoja vietinių specialiųjų pajėgų narius ir ginkluotųjų pajėgų kariškius.
Tai pranešė stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“, kuria remiasi UNIAN.
Pažymima, kad gruodžio mėnesį „vagneriečiai“ tęsė sistemingus mokymus su specialiųjų pajėgų nariais ir epizodinius - su ginkluotųjų pajėgų kariškiais.
Stebėjimo grupės duomenimis, atitinkamos treniruotės buvo rengiamos Gardine, Breste, Minske, Borisove, Asipovičuose ir Gomelyje. Vyko taktinės ir šaudymo pratybos, buvo mokomasi šturmuoti apkasus, teikti pirmąją pagalbą sužeistiesiems ir juos evakuoti, taip pat rengti atakas miesto sąlygomis.
„Reikia pažymėti, kad pagrindinėje „Wagner“ stovykloje Celio kaime toliau mažėja automobilių. Lapkričio-gruodžio mėnesiais stovykloje technikos kiekis galėjo sumažėti 30 proc. Neatmetama, kad ji galėjo būti išvežta į Rusiją ir perduota jos kariškiams. Mūsų vertinimu, dabar Baltarusijoje yra keli šimtai samdinių“, – sakoma pranešime.
18:02 | Peskovas atsisakė komentuoti, ar ukrainiečių žudymui pasitelktos Šiaurės Korėjos raketos
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti JAV ir Ukrainos teiginius, kad Maskva į Ukrainą paleido Šiaurės Korėjos raketas. Jis taip pat apkaltino Kyjivą, kad šis naudoja Vakarų šalių pagamintas raketas, kad smogtų taikiniams Rusijoje, praneša „Reuters“.
Praėjusią savaitę Baltieji rūmai, remdamiesi naujai išslaptinta žvalgybos informacija, pareiškė, kad Rusija panaudojo iš Šiaurės Korėjos gautas trumpojo nuotolio balistines raketas, kad suduotų smūgius Ukrainai.
Vėliau šiuos teiginius patvirtino ir pati Ukraina, pasidalindama Rusijos paleistų raketų nuolaužų nuotraukomis.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija ir Šiaurės Korėja palaiko vis šiltesnius santykius, tačiau abi šalys neigia, kad yra sudariusios kokius nors sandorius dėl ginklų.
Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas, antradienį paklaustas apie JAV ir Ukrainos kaltinimus dėl kare panaudotų Šiaurės Korėjos raketų atsakė: „Jokių komentarų“.
D. Peskovas pridūrė, kad Ukraina ne kartą smogė civiliniams taikiniams Rusijos teritorijoje, naudodama „Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Jungtinių Valstijų ir kitų šalių“ pagamintas raketas.
Plačiau skaitykite: Tyla reiškia pritarimą? Peskovas atsisakė komentuoti, ar ukrainiečių žudymui pasitelktos Šiaurės Korėjos raketos
17:57 | Kyjivo srityje grupė padegėjų už pinigus vykdė diversijas geležinkelyje
Kyjivo srityje keturiems asmenims pareikšti įtarimai dėl geležinkelio signalinių įrenginių relinių spintų padegimų, kurie sutrikdė transporto darbą.
Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kyjivo srities prokuratūros spaudos tarnyba.
Boryspilio apygardos prokuratūrai vadovaujant įtariamiesiems pareikšti įtarimai dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo ir komunikacijų bei transporto priemonių sugadinimo pagal atitinkamus Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius.
Pasak tyrėjų, įtariamieji vienoje iš tarpustočių Kyjivo srityje apipylė degiu skysčiu ir padegė signalinio įrenginio relines spintas.
Taip pat nustatyta, kad atitinkamus nurodymus piktadariai gavo iš nežinomo asmens mesendžeriu.
„Už piniginį atlygį įtariamieji įvykdė keturis analogiškus padegimus geležinkelyje“, – sakoma pranešime.
Prokuratūra pridūrė, kad teisėsaugininkai ieško šio nusikaltimo užsakovų.
17:27 | Vokietijos politikas kritikuoja išmokas pabėgėliams ukrainiečiams
Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), didžiausios opozicinės jėgos Bundestage, lyderis Friedrichas Merzas sukritikavo išmokas pabėgėliams ukrainiečiams.
Savo nuomonę jis išsakė Diuseldorfe per Prekybos ir pramonės rūmų (IHK) naujametį priėmimą, praneša „Ukrinform“.
Vokietijoje užregistruoti karo pabėgėliai iš Ukrainos turi teisę į socialinę paramą (Bürgergeld) kaip ir Vokietijos piliečiai, tai ir sulaukė kritikos.
„Tikriausiai buvo padaryta klaida, kai prieš dvejus metus, vos tik prasidėjo pabėgėlių iš Ukrainos krizė, federalinė vyriausybė ir žemių vyriausybės susitarė, jog pabėgėliai ukrainiečiai beveik iškart pereis prie socialinės paramos, o ne iš pradžių tam tikrą laiką gaus pašalpas, skiriamas prieglobsčio prašytojams“, – pareiškė konservatorių politikas renginyje, į kurį buvo pakviesta 1300 kompanijų vadovų, verslininkų, vadybininkų.
F. Merzui taip pat nepatinka tai, kad tiek mažai prieglobsčio prašytojų pradėjo dirbti. Jo duomenimis, Vokietijoje įsidarbino tik 20 proc. prieglobsčio prašytojų, o kaimyninėse šalyse šis rodiklis gerokai didesnis: Nyderlanduose – 60 proc., Lenkijoje – 90 proc.
Politikas įsitikinęs, jog Vokietija turėtų pasiųsti žmonėms aiškų signalą: „Norime, kad jūs kuo greičiau grįžtumėte į darbo rinką“, o tai sumažintų valstybės finansinę naštą.
Kartu jis patikino, kad Vokietijoje pabėgėliai ukrainiečiai, kurių skaičius viršija milijoną, yra laukiami.
„Jie turi visišką teisę į tai, kad mes jiems suteiktume pastogę, bent jau laikinai, kol jie norės ir bus priversti čia likti“, – sakė CDU vadovas.
F. Merzas taip pat pridūrė, kad Vokietija ir Europa „per mažai padarė Ukrainai“. Jo vertinimu, karo metu Ukrainos ekonomikai, administracijai ir kovai su priešu reikia ne 4-5, o 6-8 milijardų eurų pagalbos per mėnesį.
Kaip buvo pranešta, 2022 metų rugsėjį F. Merzas pabėgėlius iš Ukrainos pavadino „socialiniais turistais“. Politikas vėliau dėl šių žodžių turėjo atsiprašyti.
16:52 | „Politico“: Vengrija pasirengusi atšaukti veto dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai, tačiau yra vienas „bet“
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra pagrindinis Europos Sąjungos (ES) 50 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai stabdytojas. Tačiau, anot „Politico“, ES vadovų spaudimas Kremliui naudingam politikui pakeisti savo nuomonę iki vasario 1 d. aukščiausiojo lygio susitikimo gali pradėti duoti teigiamų rezultatų.
Pasak ES diplomatų, Budapeštas yra pasirengęs atšaukti veto teisę dėl ES pagalbos su Rusija kariaujančiai Ukrainai, jei Europos Vadovų Taryba (EVT) kasmet vienbalsiai patvirtins finansavimą.
„Praktiškai tai suteiktų Viktorui Orbanui galimybę kasmet blokuoti ES finansavimą Ukrainai arba gauti nuolaidų iš Briuselio už veto atšaukimą“, – rašoma „Politico“.
Plačiau skaitykite: „Politico“: Vengrija pasirengusi atšaukti veto dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai, tačiau yra vienas „bet“
15:49 | Karas dėl Taivano užgožtų ir Ukrainą, ir visas pastarųjų kelių dešimtmečių pasaulio negandas, skelbiama ekspertų tyrime
„Bloomberg Economics“ paskaičiavo, kad dėl galimo karo sutrikus Taivano puslaidininkių eksportui suduotų katastrofišką smūgį pasaulinei pramonei.
Naujienų agentūros ekspertai išnagrinėjo du galimus scenarijus, kurių metu Kinija bandytų perimti Taivano kontrolę: Kinijos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į salą ir JAV įsitraukimas į karinį konfliktą bei Kinijos surengta Taivano blokada.
Pirmaisiais Kinijos įsiveržimo metais pasaulinis bendrasis vidaus produktas (BVP) smuktų net 10,2 proc. (virš 9 trln. eurų, Taivano BVP – 40 proc., Kinijos žemyninės teritorijos – 16,7 proc., JAV – 6,7 proc.
Jeigu Kinija pasirinktų Taivano ekonominę blokadą nuo Vakarų partnerių, tai pasaulinis BVP smuktų 5 proc., Taivano – 12,2 proc., Kinijos – 8,9 proc., o JAV – 3,3 proc.
Ekspertai palyginimui pateikė duomenis, kad TVF skaičiavimais dėl koronaviruso pandemijos ir pasaulinės finansų krizės pasaulis neteko kiekvienu atveju po 5,9 proc. BVP, lyginant su prieš tai buvusiais rodikliais.
A war over Taiwan could deliver a $10 trillion shock to the world economy. Bloomberg Economics calculates the costs of escalating tensions.
— Bloomberg (@business) January 9, 2024
Read The Big Take ⬇️ https://t.co/2uLxUhDUhb
15:27 | Rusijos kariuomenė apšaudė Chersoną, nukentėjo medicinos įstaiga
Rusijos kariuomenė antradienį kelis kartus smogė Chersonui, mieste nukentėjo medicinos įstaiga.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rusijos kariuomenė smogė Chersonui kelis smūgius įvairių rūšių ginklais. Sprogimai griaudėjo įvairiuose miesto rajonuose“, – pažymėjo R. Mročko.
Pasak jo, per apšaudymus apgadintas medicinos įstaigos pastatas. Žmonės nenukentėjo.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per praėjusią parą Rusijos kariškiai 41 kartą apšaudė Chersono sritį.
14:46 | Tęsti karą sutinka mažiau nei 50 proc. rusų
Rusijos žiniasklaidos priemonė „Verstka“, remdamasi socialinių apklausų duomenimis ir savo šaltiniais Kremliuje, rašo, kad pirmą kartą daugiau rusų pritaria Rusijos kariuomenės išvedimui iš Ukrainos teritorijos „nepasiekus savo tikslų“. Iki šiol dauguma Rusijos piliečių palaikė karo Ukrainoje tęsimą.
Šaltiniai Rusijos prezidento administracijoje, remdamiesi Kremliaus apmokėtos viešosios nuomonės apklausos duomenimis, Rusijos leidiniui pranešė, kad karo tęsimui pritaria mažiau nei 50 proc. rusų. Taikos derybų rengimą palaiko 30 proc. respondentų.
Sociologinės organizacijos „Chronika“ duomenimis, nuo praėjusių metų pradžios iki spalio mėnesio karą palaikančių rusų sumažėjo nuo 22 proc. iki 12 proc. Kalbama apie tuos žmones, kurie palaiko Rusijos kariuomenės buvimą Ukrainos teritorijoje tol, kol ji „pasieks savo karinius tikslus“.
Taip pat per praėjusius metus nepasikeitė rusų, palaikančių Rusijos kariuomenės išvedimą nepasiekus „karinių tikslų“, skaičius – 40 proc. respondentų. Tuo metu sociologinė organizacija „Levados centras“ spalio pabaigoje pranešė, kad 55 proc. apklaustų rusų pritaria taikos deryboms, o 38 proc. pritaria karo tęsimui.
14:25 | Žadėtos įrangos negavę rusų kariai pasiuntė žinutę savo merui: iš viso būrio išgyveno tik trys
Mobilizuoti rusų kariai iš Irkutsko srities pagrasino savo miesto merui. Mobilizuotieji piktinasi, kad buvo apgauti, nes į frontą taip ir negavo žadėtųjų termovizorių ir dėl to patyrė didelius nuostolius.
13:35 | „Kaip vartai į pragarą“ – Ukrainos kariai prabilo apie situaciją fronte
Rusijos pajėgos tęsia puolimą prie Robotynės gyvenvietės Zaporižios srityje. Jei Ukrainos gynėjai praranda savo pozicijas, jie nedelsiant bando kontratakuoti. Mūšiai čia nesibaigia, rašo laikraštis „The New York Times“ (NYT).
12:42 | Ukrainiečių pajėgos į nelaisvę paėmė mažiausiai 41 rusų karį iš Krymo
Ukrainos gynybos pajėgos į nelaisvę paėmė jau mažiausiai 41 rusų karį iš laikinai okupuoto Krymo.
Ukrainos prezidento atstovybė Autonominėje Krymo Respublikoje apie tai pranešė feisbuke.
12:09 | Ukrainos kariai atvirai: turime ginklų, bet neturime žmonių
Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi pakankamai įrangos ir ginklų, bet nepakankamai žmonių. Apie tai laikraščiui „The New York Times“ (NYT) pasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 117-osios atskirosios mechanizuotosios brigados padalinių vadai.
11:14 | Ukrainiečių desantininkas per vieną mūšį sunaikino keturis rusų šarvuočius
Vienas 79-osios Tavrijos desanto brigados desantininkas per vieną mūšį sugebėjo sunaikinti keturias šarvuotas rusų mašinas, tarp jų – tanką ir šarvuotą pėstininkų mašiną, feisbuke pranešė brigados spaudos tarnyba.
Pasakodamas apie šį nutikimą, jaunesnysis seržantas Andrijus G. pravarde „Sedoi“ sakė, jog priešas ir vėl mėgino prasiveržti pro jo būrio gynybines linijas, puolimui naudodamas penkis šarvuočius ir būrį pėstininkų.
10:39 | Ukraina spėja, kad į Rusiją neteisėtai išvežta 19 500 ukrainiečių vaikų
Ukraina spėja, kad per karą į Rusiją neteisėtai buvo išvežta daugiau kaip 19 500 vaikų. Tai pirmadienį Kyjive pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Rusija per karą prieš Ukrainą įvykdė siaubingų nusikaltimų, tačiau vaikų, mūsų pažeidžiamiausiųjų, deportavimas ir smurtinis jų grobimas yra vienas žiauriausių nusikaltimų žmogiškumui nuo Antrojo pasaulinio karo“, – pranešime cituojamas A. Jermakas. Minėtas skaičius paremtas JT duomenimis. Apie 3 900 deportuotų vaikų yra našlaičiai arba neturintys tėvų.
10:00 | Švedija ragina piliečius ruoštis karui
Kalbėdamas kasmetinėje gynybos konferencijoje „Folk och Försvar, Švedijos civilinės gynybos ministras Karlas-Oskaras Bulinas pabrėžė, kad taika nėra „nekintama konstanta“ net ir Švedijoje ir kad manyti kitaip „tapo pavojingiau nei bet kada anksčiau“, rašo „The Local“.
K-O. Bulinas nemano, kad ginkluotas konfliktas yra garantuotas ar neišvengiamas, tačiau mano, kad karo grėsmė Švedijoje išlieka, nepaisant tradicinio taikios šalies statuso. Jis paragino visus dalyvauti stiprinant bendrą Švedijos gynybą.
Vyriausiasis Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Mikaelis Büdenas pritarė K-O. Bulino perspėjimui, pabrėždamas, kad į situaciją reikia žiūrėti rimtai ir ruošti visuomenę galimiems iššūkiams.
„Individualiu lygmeniu reikia pasirengti psichologiškai [...]. Dabar kalbame apie tai, kad nuo žodžių ir supratimo reikia pereiti prie veiksmų“, – ragino M. Büdenas. Jis priminė, kad Švedija šiuo metu siekia įstoti į NATO, ir išreiškė įsitikinimą, kad kuo greičiau ji taps bloko nare, tuo geriau.
Civilinės gynybos ministras nurodė įrengti slėptuves ir aprūpinti jas reikmenimis. Jis taip pat patarė darbuotojams pasiteirauti darbdavio, koks būtų jų vaidmuo organizuojant karinę gynybą darbovietėje, ir apsvarstyti, ko jiems reikėtų, kad galėtų toliau dirbti sudėtingomis sąlygomis.
08:52 | Varšuvoje surengtame mitinge tūkstančiai žmonių reikalavo didesnės ES pagalbos Ukrainai
Pirmadienį prie Europos Komisijos atstovybės Varšuvoje susirinkę beveik 3 000 žmonių ragino Europą ir visą pasaulį aktyviau palaikyti Ukrainą, kai Rusija atnaujino masinius smūgius prieš Ukrainos gyvenvietes.
Aktyvistai reikalauja, kad Ukrainos partneriai paaukotų daugiau ginklų sistemų civiliams gyventojams apsaugoti, perduotų įšaldytą Rusijos turtą, kad jis būtų panaudotas atstatymui, ir dar labiau izoliuotų Rusiją tarptautinėje arenoje.
08:19 | Zelenskis žada atsaką į pastarąsias masyvias Rusijos atakas
Ukraina pareiškė duosianti atsaką į pastarąsias smarkias Rusijos atakas.
„Teroristinė valstybė tikrai pajus mūsų atsaką“, – pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi. Per rusų pajėgų atakas Charkivo, Zaporižios, Chmelnyckio srityse bei V. Zelenskio gimtajame Kryvyj Riho regione pirmadienį žuvo iš viso keturi žmonės ir 45 buvo sužeisti.
Derybose su tarptautiniais partneriais ateinančiomis savaitėmis bus kalbama apie Ukrainos oro gynybos stiprinimą, pabrėžė V. Zelenskis. „Daroma daug, ir aš esu tikras, kad sugebėsime sustiprinti mūsų valstybę. Mūsų oro gynybos sistemą. Mūsų darbą su partneriais dėl dronų“, – kalbėjo prezidentas.
Rusija pirmadienio rytą jau kelintą kartą per kelias dienas paleido į Ukrainą dešimtis raketų, sparnuotųjų raketų ir dronų. Tačiau iš beveik 60 paleistų raketų ir bepiločių šį kartą pavyko numušti mažiau nei įprastai, be kita ko, todėl, kad atakuojamos šalies dalys, kurios nėra taip gerai apsaugotos kaip sostinė Kyjivas. Sostinę saugo Vakarų perduotos oro gynybos sistemos.
07:53 | ISW: Rusijos pajėgos truputį pasistūmėjo
Naujausioje savo ataskaitoje JAV Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Rusijos pajėgos šiek tiek pasistūmėjo į vakarus nuo Donecko miesto. Sausio 7 d. paskelbti geolokaciniai vaizdai rodo, kad Rusijos pajėgos pasistūmėjo į rytinį Heorhijivkos pakraštį (6 km į vakarus nuo Donecko).
Rusijos karinių tinklaraščių autoriai teigė, kad Rusijos kariai užėmė dvi cerkves Heorhijivkoje ir pasistūmėjo 300 metrų, taip pat kad Rusijos kariai pasistūmėjo į priešingą Osykovės upės krantą (tiesiai į vakarus nuo Donecko miesto).
Rusijos kariai taip pat patvirtino puolimą Zaporižios srities vakaruose. Sausio 8 d. paskelbtose geolokacinėse nuotraukose matyti, kad Rusijos kariai šiek tiek pasistūmėjo į vakarus nuo Verbovės (į rytus nuo Robotynės).
Šaltiniai Rusijoje ir Ukrainoje teigia, kad poziciniai mūšiai tęsėsi netoli Robotynės, į vakarus nuo Verbovės ir į šiaurę nuo Novoprokopivkos (į pietus nuo Robotynės).
Vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad dėl ledo Zaporižios kryptimi Rusijos kariai savo pozicijas gali pasiekti tik šarvuotomis vikšrinėmis mašinomis. Okupacinės valdžios pareigūnas Zaporižios srityje Volodymyras Rogovas sakė, kad blogos oro sąlygos Zaporižios srityje neleidžia Rusijos ir Ukrainos pajėgoms naudoti bepiločių orlaivių artilerijos ugniai reguliuoti.
07:00 | Baltarusija už 40 kilometrų nuo Ukrainos sienos stato karinį miestelį
Baltarusijos gynybos ministerija už 40 kilometrų nuo Ukrainos sienos esančiame Gomelio regione stato karinį miestelį, kurio statybų pirmąjį etapą numatomą užbaigti 2024 m. kovą.
Apie tai pranešė su objekto planu susipažinęs Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo padalinys Baltarusijoje.
