Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:12 | JAV ambasadorė prie NATO: idealiu atveju Švedija ir Suomija prie NATO prisijungs per du mėnesius
JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith „Sky news“ pareiškė, kad Švedija ir Suomija „idealiu atveju“ galėtų įstoti į NATO „per artimiausius porą mėnesių“. Ji sakė, kad gynybos aljansas palankiai įvertino Švedijos ir Suomijos paraiškas ir mano, kad šios šalys „svariai prisidės prie NATO aljanso“.
Paklausta, kiek laiko gali užtrukti jų paraiškos dėl narystės, ji atsakė: „Idealiu atveju norėtume, kad tai būtų padaryta per porą mėnesių, toks yra tikslas“.
J. Smith sakė, kad yra „įsitikinusi", jog Aljansui pavyks išspręsti Turkijos išsakytas abejones dėl šių šalių prisijungimo.
„Buvo sąjungininkė Turkija, kuri išreiškė tam tikrą susirūpinimą. Jie turi konkrečių susirūpinimą keliančių klausimų dėl saugumo, kuriuos išsakė visiems sąjungininkams čia, NATO būstinėje, ir mes visi labai rimtai vertiname tuos susirūpinimą keliančius klausimus“, – sakė ji.
„Manau, kad iš Baltųjų rūmų ir daugelio kitų Europos sostinių bei čia, NATO būstinėje, sklinda pasitikėjimas todėl, kad Aljanso stiprybė iš tikrųjų priklauso nuo mūsų gebėjimo nuolat spręsti nesutarimus, kelti alternatyvius požiūrius“, – kalbėjo ji.
„Viskas, ką daro NATO, turi būti pasiekta bendru sutarimu, dėl to turi balsuoti 30 sąjungininkų. Taigi turime 73 metų patirtį, kaip spręsti sąjungininkų nesutarimus, todėl ir aš asmeniškai esu visiškai įsitikinusi, kad rasime išeitį“, – teigė J. Smith.
23:37 | G7 žada Ukrainai dar 18,4 mlrd. dolerių
G7 finansų lyderiai susitarė per artimiausius mėnesius suteikti Ukrainai 18,4 mlrd. dolerių paramą Rusijos agresijai besitęsiant, rašo „Reuters“.
JAV, Japonijos, Kanados, Didžiosios Britanijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai veda derybas, Ukrainai toliau kovojant su Rusijos pajėgomis.
„2022 m. esame sutelkę 18,4 mlrd. dolerių paramos biudžetui, įskaitant 9,2 mlrd. dolerių neseniai prisiimtų įsipareigojimų“, – rašoma dokumento projekte.
„Mes ir toliau palaikysime Ukrainą per šį karą ir po jo ir esame pasirengę prireikus padaryti daugiau“, – teigiama jame.
Anksčiau šiandien JAV iždo sekretorė Janet Yellen pareiškė, kad G7 šalių finansų vadovai susitarė suteikti Ukrainai papildomų finansinių išteklių. Tačiau ji nepatvirtino, kad suma bus 18,4 mlrd. dolerių.
23:19 | JT įspėja, kad 90 proc. ukrainiečių gali panirti į skurdą
Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP) įspėja, kad 90 proc. Ukrainos gyventojų gali panirti į skurdą, jei Rusija ir toliau tęs savo puolimą, rašo BBC.
„Kalbame apie tai, kad devyni iš dešimties ukrainiečių pateks į skurdą, jei šis karas tęsis iki metų pabaigos“, – sako JTVP atstovės Ukrainoje pavaduotoja Manal Fouani.
Ji sako, kad tai „šokiruojantis skaičius“, turint omenyje, kad prieš pat karo pradžią skurdo lygis šalyje siekė vos 2,5 proc.
M. Fouani teigia, kad iki metų pabaigos gali būti prarasti 18 metų vystymosi laimėjimai – „Europos Sąjungos, visų donorų ir vystymosi partnerių investicijos į šią šalį per pastaruosius 20 metų“.
22:52 | Rusai Mariupolyje atidarė darželį
Mariupolyje apgriuvusio vaikų darželio pastate okupantai atidarė „vaikų centrą“, praneša „UNIAN“.
Ombudsmenė Liudmila Denisova teigia, kad subombarduotoje įstaigoje nėra nei šviesos, nei vandens, maistas gaminamas ant laužo kieme.
Be to, vaikai bus mokomi pagal rusų kalbos pseudovalstybinio ugdymo „vadovėlį“ „Donbaso abėcėlė“, kuriame yra eilėraščiai su tokiomis eilėmis kaip „Donbasas – rusų žemė“ ir „mūsų tėvynė Rusija“.
22:24 | Scholzas įsitikinęs, kad Švedija ir Suomija įstos į NATO
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad Švedija ir Suomija įstos į NATO, rašo „Sky news“.
Kalbėdamas spaudos konferencijoje su Nyderlandų Ministru Pirmininku Marku Rutte, O. Scholzas sakė, kad Vokietija palankiai vertina Šiaurės šalių paraiškas dėl narystės NATO ir yra įsitikinusi, kad jos bus patvirtintos nepaisant Turkijos pasipriešinimo.
„Jei nustatysite bendrą valią, tai ji yra ta, kad Švedija ir Suomija greitai taptų NATO narėmis, todėl esu įsitikinęs, kad daugybė pastangų, kurios dedamos, kad būtų galima priimti bendrą sprendimą, bus sėkmingos“, – sakė O. Scholzas.
21:50 | „Azov“ vado pavaduotojas: „Azovstal“ vyksta tam tikra operacija
„Azov“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras pranešė, kad Mariupolyje esančioje plieno gamykloje „Azovstal“ vyksta „tam tikra operacija“.
„Šlovė Ukrainai! Tai 85-oji karo diena. Vadovybė ir aš esame „Azovstal“ gamyklos teritorijoje. Vyksta tam tikra operacija, kurios detalėmis neketinu dalytis. Dėkoju visam pasauliui ir Ukrainai už paramą. Dar pasimatysime“, – teigė jis.
Daugiau informacijos apie operaciją gamykloje nepateikiama.
Rusija teigia, kad nuo pirmadienio į Rusijos kontroliuojamas teritorijas iš gamyklos išvežta daugiau kaip 1,7 tūkst. Ukrainos kovotojų.
21:36 | Zelenskis: Rusija visada bus šalia
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečiai gali iškovoti nepriklausomybę, bet Rusija visada bus šalia ir tikriausiai visada kels grėsmę, rašo „UNIAN“.
Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į Ukrainos aukštųjų mokyklų studentus ir rektorius.
Jis teigė, kad ukrainiečiai gali sąmoningai pertvarkyti savo gyvenimą. V. Zelenskis sakė, kad net ir vykstant plataus masto karui šalies bankų sektorius, biudžeto sistema ir valstybės administracija išliko, o gynyba ir logistika užtikrinama nepaisant to, kad priešas kai kuriais aspektais turi daugiau pajėgų ir įrangos.
„Tai reiškia, kad visuomenė turi tam tikrą pagrindą, ir būtų kvaila juo nepasinaudoti. Tačiau turime suprasti, kad Rusija visada bus šalia. Ir tikriausiai tai visada bus grėsmė. Po vasario 24 d. mums jau daug kas pavyko“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad karas galėtų baigtis tam tikromis saugumo garantijomis Ukrainai, tačiau net jei jos būtų, Ukraina visad omenyte turi turėti tai, kad yra Rusijos kaimynė.
„Nors tai neleis mums būti nerūpestingiems dėl saugumo. Vis dėlto visada galvosime apie apsaugą. Turime suprasti, kad nėra geresnio saugumo už piliečių pasirengimą ginti savo valstybę. Juk tai visų pirma yra jų pačių – jų šeimų, namų, žemės, gyvenimo būdo – apsauga.
Tai valstybė – visa valstybė. Atsižvelgiant į tai, kad Rusija išliks mūsų kaimyne, turime galvoti apie saugumo Ukrainoje formatą. Pagrindinis klausimas yra susijęs su ginklais“, – sakė V. Zelenskis.
21:17 | Macronas gina „Europos politinės bendruomenės“ idėją
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį gynė savo idėją kurti „Europos politinę bendruomenę“, kuriai priklausytų į Europos Sąjungą siekiančios įstoti valstybės, teigdamas, kad tokia struktūra nebūtų alternatyva narystei bloke.
Gegužės 9 dieną E. Macronas sukėlė ažiotažą Ukrainoje savo pareiškimu, kad karo draskomai šaliai gali prireikti „dešimtmečių“, kad įstotų į ES. Vietoje to jis paragino Kyjivą siekti narystės „Europos politinėje bendruomenėje“ – savotiškame ES laukiamajame.
Kaip prieš derybas su Moldovos prezidente Maia Sandu Eliziejaus rūmuose sakė prancūzų lyderis, jis siūlo „sukurti naują mūsų bendradarbiavimo struktūros sistemą, jungiančią demokratines Europos valstybes, kurios laikosi pagrindinių mūsų vertybių ir siekia ar nesiekia įstoti į Europos Sąjungą“.
„Ši bendruomenė nėra alternatyva narystės procesui, o veikiau jos papildymas,.. leidžiantis mums ryžtingiau struktūrizuoti mūsų politinius, energetinius ir investicinius santykius su keliomis to norinčiomis šalimis“, – pabrėžė E. Macronas.
Eliziejaus rūmų šeimininkas jau trečią kartą priėmė M. Sandu Paryžiuje.
Prezidentė gyrė „politinės bendruomenės“ idėją, kuri, jos nuomone, galėtų suteikti impulsą Moldovos siekiui įstoti į Europos Sąjungą.
„Moldova yra europietiškos istorijos šalis, kurios ateitis neabejotinai bus europinė“, – kalbėjo ji apie buvusią Sovietų Sąjungos respubliką, įsiterpusią tarp Ukrainos ir ES priklausančios Rumunijos.
„Suprantame, kad narystės procesas yra ilgas ir sudėtingas, reikalaujantis daug pastangų ir darbo. Mes neieškome trumpiausių kelių“, – pridūrė M. Sandu.
Moldova ir Sakartvelas kovą, kiek vėliau nei Ukraina, pateikė oficialias paraiškas dėl narystės ES.
21:03 | Kuleba ir Truss aptarė, kaip atblokuoti Ukrainos maisto eksportą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba parenšė, kad JK užsienio reikalų sekretore Liz Truss, aptarė būdus, kaip atblokuoti Ukrainos maisto produktų eksportą, rašo CNN.
Ketvirtadienį D. Kuleba pranešė, kad su L. Truss kalbėjosi apie „būdus patraukti Rusiją atsakomybėn už jos agresiją ir atblokuoti Ukrainos maisto produktų eksportą“.
„Rusijai tenka visa atsakomybė ne tik už ukrainiečių žudymą, kankinimą ir prievartavimą, bet ir už žmonių badą visame pasaulyje, įskaitant Afriką“, – teigė jis.
Ukrainos eksporto blokadą ketvirtadienį taip pat aptarė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
V. Zelenskis socialiniuose tinkluose rašė, kad abu lyderiai aptarė „būdus, kaip eksportuoti žemės ūkio produktus iš Ukrainos ir importuoti degalus į Ukrainą“.
Anksčiau ketvirtadienį Pasaulio maisto programos vadovas Davidas Beasley pareiškė, kad neatidarius Ukrainos uostų „būtų paskelbtas karas pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui, o tai sukeltų bado destabilizaciją valstybėse, taip pat masinę migraciją iš būtinybės“.
Pasak jo, būtina leisti atidaryti uostus. Jis pabrėžė, kad „kalbama ne tik apie Ukrainą“, bet ir apie „skurdžiausius iš skurdžiausių visame pasaulyje, kurie šiuo metu yra ant bado slenksčio“.
20:50 | JAV Senatas patvirtino 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą
JAV Senatas didele balsų dauguma ketvirtadienį pritarė 40 mlrd. dolerių (37,8 mlrd. eurų) karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai ir jos sąjungininkėms.
Praėjus trims savaitėms po to, kai prezidentas Joe Bidenas paprašė mažesnio, 33 mlrd. dolerių (31,2 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketo, Senatas 86 balsais prieš 11 galutinai patvirtino šį paketą.
Neabejojama, kad J. Bidenas greitai pasirašys abejų Kongreso rūmų patvirtintą pagalbos paketą.
JAV Atstovų Rūmai praėjusią savaitę 368 balsais prieš 57 pritarė gynybos, humanitarinės ir ekonominės pagalbos paketui.
„Pagalba jau pakeliui, tikrai didelė pagalba. Tai pagalba, kuri gali užtikrinti, kad ukrainiečiai nugalės“, – sakė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras
20:23 | Pentagonas: JAV ir Rusijos generolai pasikalbėjo pirmąkart nuo karo Ukrainoje pradžios
Aukščiausio rango JAV generolas Markas Milley ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos kolega generolu Valerijumi Gerasimovu, pranešė Pentagonas.
Tai buvo pirmas jųdviejų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto (JCS) pirmininkas M. Milley ir Rusijos generaliniam štabui vadovaujantis V. Gerasimovas „aptarė keletą susirūpinimą keliančių su saugumu susijusių klausimų“, informavo JCS atstovas, nepateikdamas jokių kitų detalių.
20:15 | „Azovstal“ likęs ukrainiečių vadas: pilno masto karas dar tik prasideda
Nors šią savaitę šimtai Ukrainos karių paliko Mariupolyje esančią plieno gamyklą „Azovstal“, joje vis dar yra keli šimtai Ukrainos karių, praneša CNN. Tikėtina, kad tarp jų yra ir vyresniųjų vadų.
Vienas iš jų – „Azov“ pulko štabo viršininkas Bohdanas Krotevičius.Trečiadienį paskelbtame įraše socialiniuose tinkluose jis teigė, kad nepasiruos ir pareiškė, kad kova tarp Rusijos ir Ukrainos tęsiasi.
„Karas dar nesibaigė, dar tik prasidėjo pilno masto karas. Turėsite tapti vadais ir perimti kontrolę, arba pabėgti ir tada patirsite dar didesnių nuostolių“, – savo bendražygiams sakė jis.
B. Krotevičius pareiškė, kad Rusija „buvo įpratusi kariauti su daug silpnesnėmis šalimis, o kiekviena problema buvo sprendžiama masiniu artilerijos apšaudymu arba oro antskrydžiais“.
„Mes esame silpnesni savo kariniu potencialu, tačiau priešo pasitikėjimas savimi yra mūsų koziris“, – sakė jis.
Rusijoje buvo girdėti pasiūlymų „Azov“ pulko vadus teisti kaip karo nusikaltėlius, prorusiška žiniasklaida juos dažnai vadina „neonaciais“.
20:01 | Rusai yra demoralizuoti, patiria daug nuostolių ir atsisako kautis
Rusų kariai yra demoralizuoti, patiria didelių nuostolių ir atsisako kovoti, naujausioje situacijos apžvalgoje sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Priešo personalas yra demoralizuotas, o Rusijos okupacinių pajėgų vadovybės pažadėtos išmokos už dalyvavimą kovinėse operacijose nevykdomos“, – generalinį štabą cituoja „UNIAN“.
Pažymima, kad Rusijos pajėgos ir toliau patiria didelių nuostolių kovose su Ukrainos gynybos pajėgomis.
„Registruojami atskirų okupacinės kariuomenės dalinių dezertyravimo atvejai“, – pridūrė generalinis štabas.
Rusija daugiausiai pastangų šiuo metu telkia Donecko ir Luhansko srityse, kur, pasak ukrainiečių, vykdo nesėkmingus puolimus ir kontrpuolimus.
Tuo pat metu Slobožanščinos kryptimi priešas sutelkė pagrindines pastangas, kad išlaikytų užimtas pozicijas ir neleistų gynybos pajėgoms judėti giliau į laikinai užimtą teritoriją.
19:33 | Švedija „bus geriausiai apsaugota NATO“, sako premjerė
Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pareiškė, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą jos šalis nusprendė kreiptis dėl narystės NATO.
„Mano vyriausybė priėjo prie išvados, kad Švedijos žmonių saugumą geriausiai užtikrins NATO aljansas, ir tam yra labai platus Švedijos parlamento palaikymas“, – sakė ji, kalbėdama bendroje spaudos konferencijoje su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Suomijos prezidentu Sauli Niinistö.
Pasak jos, NATO bus stipresnė, jei jos narėmis taps ir Švedija, ir Suomija.
„Esame saugumo teikėjai, turintys sudėtingų gynybos pajėgumų. Be to, esame laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių gynėjai“, – kalbėjo ji.
Švedijos premjerė pridūrė, kad Švedija tikisi greito ratifikavimo proceso ir dialogo su Turkija.
19:14 | Prezidentas: Suomija pasirengusi aptarti Turkijos susirūpinimą dėl NATO paraiškos
Suomijos prezidentas Sauli Niinistö pareiškė, kad Suomija yra pasirengusi aptarti Turkijos nuogąstavimus dėl jos paraiškos įstoti į NATO, rašo „the Guardian“. Apie tai jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Švedijos premjere Magdalena Andersson.
„Suomija visada palaikė plačius ir gerus dvišalius santykius su Turkija. Būdami NATO sąjungininkai, mes įsipareigojame užtikrinti Turkijos saugumą, kaip ir Turkija įsipareigoja užtikrinti mūsų saugumą.
Mes rimtai žiūrime į terorizmą. Smerkiame visų formų terorizmą ir aktyviai kovojame su juo. Esame pasirengę atvirai ir produktyviai aptarti visus Turkijai rūpimus klausimus, susijusius su mūsų naryste“, – sakė jis.
S. Niinistö pridūrė, kad Suomijos sprendimas siekti narystės NATO buvo priimtas turint „didžiulę parlamento daugumą ir didžiulę, stiprią visuomenės paramą“.
Suomija bus stipri NATO sąjungininkė, sakė jis ir pridūrė, kad Suomijos ginkluotosios pajėgos „yra vienos stipriausių Europoje“.
18:55 | Ombudsmenė: rusų kariai išprievartavo 9 mėnesių kūdikį, vienerių berniukas mirė
Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova praneša, kad Ukraina sulaukia vis daugiau pranešimų apie rusų įvykdytus nusikaltimus Ukrainoje. Pasak jos, rusų kariai Ukrainoje prievartauja įvairaus amžiaus žmones. Turima duomenų, kad buvo išprievartauta devynių mėnesių amžiaus mergaitė ir vienerių berniukas.
Apie tai L. Denisova parašė savo „Facebook“ paskyroje.
Pasak jos, Žmogaus teisių komisaro psichologinės pagalbos linija kasdien gauna vis naujų pranešimų apie Rusijos pajėgų įvykdytus seksualinius nusikaltimus.
L. Denisova teigia, kad daugiausiai pranešimų yra sulaukiama iš Charkivo srities. Linija skambina ir seksualinės prievartos aukos, ir jų artimieji.
„Vakar vos per valandą dėl seksualinės prievartos kreipėsi 10 žmonių, aštuoni iš jų buvo išprievartauti nepilnamečiai. Tarp jų du 10 metų berniukai. Per pastarąją parą sulaukėme 56 skambučių“, – rašo L. Denisova.
Pasak jos, buvo išprievartautos trys devynerių metų mergaitės. Rusai jas paliko sunkiai sužalotas. Visa tai, pasak L. Denisovos, įvyko matant mergaičių mamai, ji yra ištikta šoko.
Dar vienas žiaurus atvejis – mamos akivaizdoje rusai prie žvakių išprievartavo devynių mėnesių mergaitę.
Kita istorija – du rusų kariai išprievartavo vienerių amžiaus berniuką. Po prievartos jis mirė.
Du rusai taip pat išprievartavo dvejų metų mergaitę, 67 ir 78 metų amžiaus vyrus.
Plačiau apie tai galite skaityti tv3.lt straipsnyje.
18:34 | Į Ukrainą grįžo daugiau nei milijonas ukrainiečių
Nepaisant besitęsiančio karo į Ukrainą grįžo daugiau nei milijonas Ukrainos pabėgėlių, praneša Ukrainos ambasadorius JK Vadimas Prystaiko. Pasak jo, žmonės „nusivylę didėjančiu diskomfortu, didėjančia kova su įvairiomis Europos Sąjungos sistemomis“, rašo BBC.
V. Prystaiko taip pat teigė, kad ukrainiečių pabėgėliai pasigenda savo artimųjų, namų, darbo.
Jis pridūrė, kad Kyjivo ir Charkivo merai liepė žmonėms negrįžti į miestus, nes ten vis dar nesaugu.
„Vienas iš dalykų, kuriuos norėčiau aptarti, yra tai, kaip mes vis dar galime juos laikyti čia, kur nors Europoje, Europos Sąjungoje, Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose“, – sakė jis.
18:13 | Stoltenbergas įsitikinęs, kad NATO greitai priims sprendimą dėl Suomijos ir Švedijos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė esąs įsitikinęs, kad NATO narės greitai priims sprendimą dėl Suomijos ir Švedijos narystės aljanse.
Vizito Kopenhagoje metu J. Stoltenbergas sakė, kad nėra neįprasta, jog aljanso narių nuomonės skiriasi, turėdamas omenyje Turkijos nenorą pritarti Šiaurės šalių narystės pasiūlymui.
„NATO turime daug patirties, kaip, esant skirtingoms nuomonėms, susėsti ir rasti sprendimus“, – „the Guardian“ cituoja jį.
Pasak jo, NATO „palaiko glaudžius ryšius“ su Suomija, Švedija ir Turkija.
„Mes sprendžiame Turkijos išreikštą susirūpinimą“, – pridūrė jis.
Į Turkijos nepritarimą abiejų šalių prisijungimui prie NATO taip pat sureagavo Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace’as. Jis pareiškė tikįs, kad yra būdas išspręsti Ankaros susirūpinimą keliančius klausimus.
„Manau, kad yra išeitis. Manau, kad galiausiai mes pasieksime tikslą, ir labai svarbu, kad šiame procese išklausytume visas nares ir jų susirūpinimą keliančius klausimus, ir mes tikrai išklausysime Turkiją“, – teigė jis.
18:01 | Severodonetske žuvo 12 žmonių
Luhansko srities vadovas Serhiy Haidai pranešė, kad rusų okupantai Severodonetske nužudė 12 žmonių, o dar 40 ketvirtadeinį buvo sužeisti.
„Orkai nuo pat ryto ėmė chaotiškai šaudyti iš sunkiųjų ginklų regiono centrą. Apšaudymas tęsiasi. Dažniausiai – tiksliniai smūgiai į gyvenamuosius pastatus“, – savo „Telegram“ rašė jis.
Duomenys apie žuvusius ir sužeistuosius dar bus patikslinti. Pasak jo, apžiūrėti vietos kol kas neįmanoma.
„Dabar turime 12 žuvusiųjų ir daugiau nei 40 sužeistųjų, kurie yra sužeisti ir gydomi“, – teigė jis.
17:52 | Ukrainos teismas leido suimti buvusį šalies prezidentą Janukovyčių
Kyjivo teismas leido suimti buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, pranešama ketvirtadienį „Telegram“ paskelbtame Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime.
Teismas pasirinko kardomąją priemonę – suėmimą.
Buvęs Ukrainos prezidentas yra įtariamas organizavęs neteisėtą žmonių gabenimą per Ukrainos valstybinę sieną, teigiama pareiškime, kurį cituoja CNN.
„2014 m. vasario 23 d. V. Janukovyčius kartu su Valstybės saugumo darbuotojais ir Rusijos Federacijos atstovais, pasitelkęs tris Rusijos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnius, neteisėtai kirto ir pergabeno mažiausiai 20 žmonių per valstybės sieną Donecko srities Urzufo pakraštyje į Anapą Rusijoje“, – rašoma pranešime.
Šiuo metu nėra aišku, kur V. Janukovyčius gyvena. Prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad jis pabėgo į Rusijos Anapos miestą.
Kovo mėnesį Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“ citavo žiniasklaidos pranešimus, kuriuose teigiama, kad V. Janukovyčius yra Minske, Baltarusijoje.
V. Janukovyčius Ukrainos prezidento pareigas ėjo nuo 2010 m. iki 2014 m. Tuomet, per Maidano protestus, jis buvo nušalintas.
Protestai kilo po to, kai V. Janukovyčius atmetė Ukrainos ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimą, kuris būtų priartinęs Ukrainą prie Europos Sąjungos ir atitolinęs šalį nuo Rusijos.
17:40 | Baltarusijos aerodromas gali tapti rusų karine baze
Baltarusijos Gomelio srityje esantis aerodromas yra įrenginėjamas, kai ateityje jį būtų galima naudoti kaip Rusijos karinę bazę, rašo „UNIAN“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas Oleksijus Gromovas pabrėžė, kad Baltarusijos raketų smūgių grėsmė Ukrainos teritorijai išlieka.
„Remiantis turima informacija, priešas pradėjo inžinerinę veiklą Ziabrovkos aerodrome Gomelio srityje, kuris gali būti toliau naudojamas kaip Rusijos Federacijos karinė bazė Baltarusijos Respublikos teritorijoje“, – teigė jis.
Prasidėjus karui rusų pajėgos į Ukrainą žengė ir iš Baltarusijos teritorijos. Ukrainiečiai skelbia, kad Rusija iš Baltarusijos teritorijos periodiškai paleidžia raketas Ukrainos pusėn.
Pasak Ukrainos karinio eksperto, atsargos pulkininko Oleho Ždanovo, Rusijos prezidentas V. Putinas spaudžia A. Lukašenką smogti Lucko-Lvivo kryptimi.
17:24 | Prokurorai prašo įkalinti iki gyvos galvos Kyjive už karo nusikaltimus teisiamą rusų karį
Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pirmajam už karo nusikaltimus Ukrainoje teisiamam Rusijos kariui, pranešė teismo salėje Kyjive esantis naujienų agentūros AFP reporteris.
Prokuroras paprašė teismo skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 21 metų Rusijos seržantui Vadimui Šišimarinui, kuris prisipažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.
Teisiamasis per bylos nagrinėjimą Kyjive anksčiau ketvirtadienį paprašė jam atleisti, išsamiai nupasakojęs, kaip nušovė vieną civilį.
„Žinau, kad negalėsite man atleisti, bet vis tiek prašau jūsų atleidimo“, – teisme sakė V. Šišimarinas, kreipdamasis į nužudytojo žmoną.
Jis teisme prisipažino, kad nušovė vyrą, kai kartu su dar keliais rusų kariais atsitraukinėjo ir mėgino susijungti su savo daliniu Rusijoje.
17:14 | Ukrainiečių prekės ES pasieks be muitų
Europos Parlamentas nusprendė laikinai panaikinti muitus Ukrainos prekėms.
„Tai yra svarbus sprendimas mūsų ekonomikos, Ukrainos eksporto palaikymui“, – paskelbė Ukrainos atstovas Andrijus Jermaka.
17:07 | EP: visas Rusijai paskelbtas sankcijas būtina taikyti ir Baltarusijai
Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino visas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą, taikyti ir Maskvą remiančiam Minskui.
Priimta teisiškai neįpareigojančia rezoliucija europarlamentarai pasmerkė Baltarusijos, suteikusios Rusijos pajėgoms placdarmą įsiveržiant į kaimyninę šalį, vaidmenį šiame kare.
Anot rezoliucijos autorių, autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos parama konfliktui apima ir vasarį įvykusį referendumą, po kurio Baltarusijoje atkurtas branduolinės valstybės statusas.
EP pasveikino Briuselio ruošiamą šeštąjį sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketą, be kita ko, numatantį siūlomą naftos embargą.
Remiantis rezoliucija, Rusijos politinė ir finansinė įtaka Minskui kelia „didelių abejonių“ dėl Baltarusijos gebėjimo priimti savarankiškus sprendimus.
EP paragino, taikant universalią jurisdikciją, ištirti įtariamus A. Lukašenkos režimo nusikaltimus, tokius kaip disidentų persekiojimas po ginčijamų prezidento rinkimų 2020 metų rugpjūtį.
Rezoliucijoje kaip „išpuolis prieš žmogaus teises“ smerkiami pastarojo meto profsąjungų lyderių ir narių areštai Baltarusijoje.
Parlamentas taip pat pasmerkė šalyje neseniai grąžintą mirties bausmę, skiriamą už „mėginimą įvykdyti teroro aktą“. Pasak europarlamentarų, šią priemonę Minsko režimas gali panaudoti prieš savo politinius oponentus, nes kaltinimų terorizmu jau sulaukė daugelis politinių kalinių.
Įstatymų leidėjai paragino Baltarusiją nedelsiant visam laikui panaikinti mirties bausmę.
Galiausiai EP nariai pabrėžė, kad būtina stiprinti ES bendradarbiavimą su Baltarusijos opozicija – be kita ko, rengiant reguliarius susitikimus ir teikiant finansinę pagalbą.
16:52 | Evakuacija iš „Azovstal“ tęsiasi
Aukšto rango Ukrainos karinis pareigūnas Oleksijus Gromovas sako, kad „Ukrainos karių evakuacijos iš Mariupolio priemonės yra tęsiamos“, rašo CNN. Rusija teigia, kad nuo pirmadienio iš „Azovstal“ pasidavė daugiau nei 1,7 tūkst. ukrainiečių karių.
„Mariupolio kryptimi karo veiksmų intensyvumas sumažėjo. Šiuo metu tęsiamos mūsų didvyrių evakuacijos priemonės“, – teigė jis.
Manoma, kad gamykloje dar gali būti apie keli šimtai karių. Ukraina nuo evakuacijos pradžios apie procesą komentuoja labai nedaug.
Jis teigė, kad Ukraina tikisi Rusijos sąžiningumo ir kad pavojus į Rusijos kontroliuojamą teritoriją evakuotų karių gyvybei negresia.
„Žinome, kad mūsų priešas klastingas, bet tikime, kad jų duotas žodis bus įvykdytas“, –sakė jis.
16:28 | Rusija nuo praėjusių metų rengiasi maisto krizei – Kremliaus patarėjas
Rengtis pasauliui gresiančiai maisto krizei Rusija pradėjo dar prieš tai, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė vienas Kremliaus patarėjas.
Rusijai ir Ukrainai prieš karą tekdavo 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.
Tačiau dėl Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje ir virtinės beprecedenčių sankcijų, kurias Rusijai paskelbė tarptautinė bendruomenė, sutriko trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimas iš abiejų šalių, o tai paskatino dar didesnį maisto ir degalų kainų pakilimą, ypač besivystančiose šalyse.
„Vladimiras Vladimirovičius suprato, kad šios problemos gali paveikti Rusiją“, – Maskvoje surengtame jaunimo forume pareiškė buvęs Rusijos ekonomikos ministras ir V. Putino patarėjas Maksimas Oreškinas.
„Rusija aktyviai rengiasi pasauliniam badui, ji pradėjo rengtis praėjusių metų pabaigoje“, – pridūrė jis.
Vasario 24 dieną V. Putinas pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, nors prieš tai Kremlius mėnesių mėnesius neigė didelio masto puolimo prieš mažesnę provakarietišką kaimyninę šalį galimybę.
16:15 | Rusija sako esanti pasirengusi deryboms su Ukraina
Rusija pareiškė esanti pasiruošusi taikioms deryboms su Ukraina, tačiau laukia jos noro sugrįžti prie darybų stalo.
Rusija, toliau niokojanti Ukrainą, pareiškė, kad yra pasirengusi taikiam dialogui su Kyjivu, remdamasi Rusijos žiniasklaida rašo ukrainiečių naujienų agentūra „UNIAN“.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka tikina, kad Ukrainos pusė sustabdė derybų procesą ir esą „kai tik jie pareikš norą grįžti prie derybų stalo, mes (Rusija – aut. past.), žinoma, atsakysime teigiamai“.
Pasak A. Rudenkos, „svarbiausia, kad būtų, apie ką diskutuoti“.
Tai ne pirmas toks pareiškimas iš Rusijos pusės. Dar anksčiau šią savaitę Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kyjivas nenori kalbėtis su Rusija.
Ukrainos pusė antradienį paskelbė, kad taikos derybos su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo buvo sustabdytos, ir apkaltino Maskvą nesurandant erdvės kompromisui.
„Derybų procesas sustojęs“, – Ukrainos prezidentūros paskelbtame pareiškime sakė prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.
M. Podoliakas, kuris taip pat yra Kyjivo vyriausiasis derybininkas derybose su Rusijos delegacija, teigė, kad Maskva nemato savo „itin neigiamo“ vaidmens pasaulyje.
„Strateginis rusų tikslas: viskas arba nieko“, – sakė patarėjas.
Pasak jo, Rusija nesuprato, kad karas „nebevyksta pagal jos taisykles, jos grafiką ar jos planus“.
Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos nuo pat Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją reguliariai vykdavo ir susitikus, ir vaizdo ryšiu.
Ukrainiečių ir rusų užsienio reikalų ministrai kovo mėnesį susitiko Turkijoje, bet jų derybos rezultatų nedavė. Vėliau įvyko delegacijų susitikimas Stambule, bet ir jos konkrečių rezultatų nepasiekė.
Rusijos užsienio reikalų viceministras A. Rudenka anksčiau antradienį sakė, kad abiejų šalių derybos nevyksta „jokia forma“. Jo komentarą citavo naujienų agentūra „Interfax“.
16:02 | Turkijos prezidentas sako „ne“ Švedijos ir Suomijos siekiui įstoti į NATO
Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Pasakėme savo atitinkamiems draugams, kad pasakysime „ne“ Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO, ir toliau eisime šiuo keliu“, – turkų jaunimo grupei sakė R. T. Erdoganas vaizdo įraše, skirtame Ataturko atminimo, jaunimo ir sporto dienai paminėti.
Turkijos pritarimas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškai yra gyvybiškai svarbus, nes Aljansas sprendimus priima bendru sutarimu. Kiekviena iš 30 valstybių narių turi teisę vetuoti paraišką dėl narystės.
Pasak R. T. Erdogano, Turkijos prieštaravimą nulėmė Švedijos – ir mažesniu mastu Suomijos – numanoma parama Ankaros uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja siejamai Sirijos ginkluotei grupuotei. Turkijos konfliktas su kurdų kovotojais nuo 1984 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.
Anakara taip pat kaltina Stokholomą ir Helsinkį teikiant prieglobstį JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno sekėjams. Turkų vyriausybė kaltina F. Guleną 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo organizavimu.
15:58 | Lenkijos premjeras apie Putiną: su teroristais negalima tartis
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis griežtai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir kai kurių Europos kolegų bandymus su juo tartis.
Savo kalboje „PISM Strategic Ark“ jis atkreipė dėmesį į tai, kad tarptautinėje erdvėje yra pastebimi bandymai „išsaugoti Putino veidą“.
„Kaip išvis galima kažką panašaus kalbėti? Kaip galima bandyti „išgelbėti“ ar „išsaugoti“ tai, kas niekada iš tiesų buvo jau seniausiai prarasta“, – retoriškai klausė Lenkijos premjeras.
„Todėl Putiną reikia izoliuoti, o „rusų pasaulio“ ideologiją įveikti ir išmėžti. Taip, diplomatijai reikia dialogo, tačiau su teroristais negalima tartis“, – pridūrė jis.
14:04 | Ukraina: Rusija sunkvežimiais veža žuvusiųjų Mariupolio dramos teatre palaikus
Iš Mariupolio dramos teatro jau antrą parą okupantai sunkvežimiais veža žuvusiųjų kūnus, skelbia miesto administracija.
„Okupantai ir toliau tęsia Dramos teatro griuvėsių valymus. Mūsų šaltiniai skelbia, kad vakar ir šiandien žuvusiųjų kūnus kelis kartus vežė sunkvežimiais Senojo Krymo pusėn“, – UNIAN cituojamas Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
Jis pažymėjo, kad rusų kariai yra apsupę teatro teritoriją ir neleidžia patekti vietiniams. Manoma, kad tokiu būdu Rusija bando nuslėpti karo nusikaltimus.
Kovo 16-ąją Rusijos aviacija bombardavo Mariupolio dramos teatrą, kuriame galėjo būti pasislėpę nuo 600 iki 1,6 tūkst. žmonių. Oficialios Mariupolio valdžios teigimu, išsigelbėti pavyko apie 130 žmonių, likusiųjų likimas nėra aiškus – tuo metu mieste vyko aktyvūs karo veiksmai, o vėliau Rusija neleido gelbėtojams patekti į buvusio dramos teatro teritoriją.
14:00 | Ukrainoje nuo karo pradžios žuvo 231 vaikas
„2022 metų gegužės 19 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl visapusiškos Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau nei 658 vaikai.
Žuvo 231 vaikas, o daugiau nei 427 buvo sužeisti. Šie duomenys nėra galutiniai, nes tęsiami aukų nustatymo darbai vietose, kuriose vyksta aktyvūs karo veiksmai laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose“, – skelbia Ukrainos generalinė prokuratūra.
13:44 | JK skelbia naujų sankcijų Rusijos oro bendrovėms
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė ketvirtadienį pareiškė skelbianti naujų sankcijų pagrindinėms Rusijos oro bendrovėms ir uždraudžianti joms parduoti nusileidimo laiko tarpsnius, kuriuos joms jau uždrausta naudoti.
„Valstybės valdoma „Aeroflot“, didžiausia Rusijos oro bendrovė, „Ural Airlines“ ir „Rossiya Airlines“ nuo šiol negalės parduoti savo nenaudojamų, pelningų nusileidimo laiko tarpsnių JK oro uostuose“, – pareiškė užsienio reikalų ministerija.
Uždraudus šių laiko tarpsnių pardavimą, Rusija negalės „pelnyti apytikriai 50 mln. svarų (59 mln. eurų)“, pridūrė ministerija.
13:26 | Įspėjimas apie provokacijas
Kovos su dezinformacija centras prie Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos perspėjo apie galimas Rusijos provokacijas Donecko srityje. Jų teigimu, galimos provokacijos pagal „Bučos scenarijų“, skelbia UNIAN.
Teigiama, kad, siekdamas diskredituoti Ukrainą tarptautinėje erdvėje, Kremlius skleidžia melagingą informaciją, kad Ukrainos kariai apsirengs Rusijos karines uniformas su baltais raiščiais ir prieš kameras šaudys į Kostiantinyvkos gyventojus.
„Propaganda toliau dirba pagal šabloną ir vėl bando Ukrainai permesti atsakomybę už civilių gyventojų žudynes mūsų valstybės teritorijoje. Kremliaus žiniasklaidos „įspėjamųjų“ žinučių tikslas – bandymas pateikti „informacinį alibi“ ir „paruošti“ Rusijos Federacijos gyventojus ir tarptautinę bendruomenę baisiems nusikaltimams, kuriuos planuoja okupantai“, – skelbiama institucijos pranešime.
12:52 | Vokietijos kancleris gina ginklų tiekimą Ukrainai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį gynė savo šalies sprendimą tiekti Ukrainai ginklus kovai su Rusija, tvirtindamas, jog tai „nėra eskalacija“.
Sakydamas kalbą įstatymų leidėjams F. Scholzas atmetė Vokietijoje girdimus nuogąstavimus, kad ginklų tiekimas Ukrainai gali išprovokuoti didesnio masto konfliktą.
Ginklų tiekimas Ukrainai yra mūsų „indėlis siekiant atremti puolimą ir kuo greičiau nutraukti smurtą“, sakė kancleris.
O. Scholzas pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „suklydo“ manydamas, kad taiką Ukrainoje galima įvesti jėga.
„Taikos diktato nebus, nes ukrainiečiai, kaip ir mes, su tuo nesutiks, – sakė kancleris. – Tik tada, kai V. Putinas tai supras, kai suvoks, kad negali palaužti Ukrainos gynybos, jis bus pasirengęs rimtai derėtis dėl taikos.“
12:33 | Italijos premjeras: nepriklausomybei nuo Rusijos dujų pasiekti prireiks daugiau laiko
Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pareiškė, jog jo šalis gali tapti nepriklausoma nuo rusiškų gamtinių dujų 2024-ųjų antrąjį pusmetį – vėliau nei buvo tikėtasi iki šiol.
Trečia pagal dydį euro zonos ekonomika yra labai priklausoma nuo Rusijos vamzdynais tiekiamų dujų, tačiau po Maskvos invazijos į Ukrainą ieško naujų šaltinių ir, be kita ko, jau pasirašė sutartį dėl tiekimo iš Alžyro didinimo.
Kreipdamasis į Senatą M. Draghi sakė, kad jo vadovaujamas ministrų kabinetas taip pat siekia didinti atsinaujinančiosios energijos gamybą, ir pabrėžė, kad tai „vienintelis būdas“ išlaisvinti Italiją nuo iškastinio kuro importo priklausomybės.
„Vyriausybės naujausi skaičiavimai rodo, kad 2024 metų antroje pusėje galime tapti nepriklausomi nuo rusiškų dujų“, – sakė jis įstatymų leidėjams, pridurdamas, kad šio plano „pirmasis efektas“ tikėtinas jau šių metų pabaigoje.
12:17 | Zelenskis išsityčiojo iš Rusijos „stebuklingų ginklų“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausioje naktinėje kalboje teigė, kad propagandiniai Rusijos Federacijos pareiškimai apie naujo „stebuklingo ginklo“ panaudojimą liudija visišką invazijos į Ukrainą nesėkmę.
„Šiandien vienas iš Rusijos valstybės atstovų pranešė, kad okupantai neva pradėjo naudoti lazerinių ginklų kompleksus Ukrainoje, neva tam, kad taupytų raketas.
Pirma, dėmesį atkreipia faktas, kad jiems reikėjo taupyti raketas ir kažkaip tai paaiškinti. Vadinasi, daugiau nei 2000 raketų, kurias Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainą, sudarė didžiąją dalį jų raketų atsargų. Reiškia, lieka tik likučiai“, – kalbėjo prezidentas.
Antra, V. Zelenskis pastebėjo, kad visas pasaulis jau matė, kaip kaunasi Rusija – nepatyrę šauktiniai, kuriuos Rusija „meta į mūšį kaip patrankų mėsą“, plėšikai, kurie „pirmą kartą svečioje šalyje pamato normalią buitinę techniką“, seni sovietiniai „šarvai“ be modernios apsaugos ir uždraustos fosforo bombas, „kuriomis jie degina mokyklas ir paprastus gyvenamuosius pastatus“.
„Ir raketos, kurių didžiąją dalį Rusijos kariuomenė išleido absoliučiai civilinei infrastruktūrai naikinti be jokio strateginio karinio rezultato. Šiomis dienomis jie šaudė raketomis į Mykolajivą, taip pat palei Dniprą“, – prisiminė jis.
Ukrainos lyderis pabrėžė, kad nacistinės Vokietijos propagandoje buvo toks terminas „wunderwaffe“ – stebuklingas ginklas.
„Kuo aiškiau tapo, kad jie neturi šansų kare, tuo daugiau buvo propagandinių kalbų apie nuostabų ginklą, kuris neva bus toks galingas, kad taps lūžio tašku kare. O dabar matome, kad trečią karo mėnesį Rusija bando rasti savo „wunderwaffe“. Tariamai lazerius. Visa tai aiškiai rodo visišką invazijos nesėkmę“, – mano jis.
11:46 | Raudonasis Kryžius užregistravo šimtus ukrainiečių karo belaisvių iš Mariupolio
Tarptautinis Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė užregistravęs „šimtus“ ukrainiečių karo belaisvių, išvežtų iš Rusijos pajėgų apsuptos metalurgijos įmonės „Azovstal“ Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje į Maskvos kontroliuojamas teritorijas.
Raudonasis Kryžius nurodė, kad ši registravimo operacija tęsiasi ketvirtadienį. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) savo pranešime rašo, kad organizacija neprisideda prie šių asmenų pervežimo į jų laikymo vietas Rytų Ukrainoje, kontroliuojamas prorusiškų separatistų.
„Per registracijos procesą, kuriam padeda TRKK, asmenys užpildo anketą su asmeniniais duomenimis, pavyzdžiui, vardas, gimimo data ir artimiausias giminaitis, – sakoma pranešime. – Ši informacija leidžia TRKK stebėti paimtuosius į nelaisvę ir padėti jiems susiekti su savo šeimomis.“
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad nuo pirmadienio pasidavė 1 730 ukrainiečių „Azovstal“ gynėjų.
11:22 | Vokietijos kancleris: Ukrainos stojimas į ES negali būti paspartintas
Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl Rusijos karinės invazijos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Jis pridūrė, kad blokas turi rasti „spartų ir pragmatišką“ būdą padėti Kyjivui.
„Kelias į ES negali būti sutrumpintas“, – sakė O. Scholzas ir pažymėjo, kad bet kokios išlygos Ukrainai būtų nesąžiningo Vakarų Balkanų valstybių, taip pat siekiančių narystės Bendrijoje, atžvilgiu.
„Priėmimo procesas nėra kelių mėnesių ar metų reikalas“, – kalbėjo kancleris.
11:02 | Rusija: iš „Azovstal“ išėjo 1730 kovotojai
Rusijos Gynybos ministerija skelbia, kad nuo pirmadienio į rusų rankas pateko 1730 „Azovstal“ buvusių Ukrainos kovotojų.
Tuo metu prorusiškų separatistų lyderis Denisas Pušilinas Rusijos naujienų agentūrai „Tass“ teigė, kad gamyklą paliko daugiau nei pusė ten buvusių Ukrainos kovotojų.
Ukraina ir Rusija pateikė prieštaringų pasakojimų apie tai, kiek kovotojų paliko gamyklą. Ukraina kol kas nekomentavo Rusijos pateikiamų skaičių.
10:55 | JT vadovas įspėja apie badą, ragina Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto blokadą
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas perspėjo, kad jei didėjanti pasaulinė maisto krizė nebus suvaldyta, gali kilti masinis badas ir badmetis, ir paragino Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto blokadą.
Kalbėdamas svarbiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime Niujorke A. Guterresas pabrėžė, kad karas Ukrainoje didina pasaulinį maisto stygių, kurį ir taip blogina šiltėjantis klimatas bei koronaviruso pandemija.
JT vadovas konstatavo, kad vos per dvejus metus pasaulyje žmonių, kuriems labai trūksta maisto, skaičius padvigubėjo – nuo 135 mln. prieš pandemiją iki 276 mln. šiuo metu.
Jis pridūrė, kad daugiau kaip pusė milijono žmonių pasaulyje gyvena bado sąlygomis, o tai – per šešis kartus daugiau nei 2016-aisiais.
„Dabar karas Ukrainoje sustiprina ir pagreitina visus šiuos veiksnius – klimato kaitą, COVID-19 ir socialinę nelygybę“, – sakė jis.
„Tai gręsia dešimtims milijonų žmonių atsidurti žemiau maisto stygiaus ribos. Masinis badas gali tęstis ne vienerius metus“, – pridūrė A. Guterresas.
10:38 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 28 500 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 203 lėktuvus, 167 sraigtasparnius, 1254 tankus, 3063 šarvuočius, 595 artilerijos pabūklus, 199 raketų sistemas, 13 laivų, 2157 mašinas, 76 kuro cisternas, 455 bepiločius orlaivius, 93 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 43 specialiosios įrangos vienetus.
10:14 | Lenkų perduoti tankai – jau dalyvauja mūšiuose su okupacine Rusijos kariuomene
Ukrainos kariuomenei perduoti lenkų tankai T-72M1 ir T-72M1R su jau įrengtomis čekų gamybos dinaminės apsaugos plokštėmis jau dalyvauja kariniuose veiksmuose, skelbiama UNIAN.
Skelbiama, kad vaizdo įraše rodoma karinė technika jau yra Charkivo srityje, kur vyksta aktyvūs mūšiai.
09:53 | JAV Iždo sekretorė: veikiausiai atsisakysime išimties Rusijai dėl skolų vykdymo
Jungtinės Valstijos veikiausiai atšauks išimtį, suteikiančią Maskvai leidimą atsiskaityti su jos tarptautinių skolinių vertybinių popierių turėtojais Rusijoje laikomais JAV doleriais, trečiadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.
Tai gali nublokšti Vladimiro Putino šalį į skolinių įsipareigojimų nevykdančios valstybės statusą.
„Įvesdami pirmąsias sankcijas Rusijai sukūrėme išimtį, kuri leido per tam tikrą laikotarpį įvykti tvarkingam perėjimui ir investuotojams parduoti vertybinius popierius“, – sakė J. Yellen.
Baudžiamosios sankcijos, įvestos Rusijai dėl invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, iš esmės atribojo valstybę agresorę nuo tarptautinės finansų sistemos, užblokuodamos Maskvai galimybes panaudoti JAV bankuose laikomus dolerius skolinių įsipareigojimų vykdymui.
09:31 | Išgabeno į tardymo izoliatorių
Iš „Azovstal“ išvežtus ukrainiečių „Azov“ bataliono karius rusai išsivežė į savo teritoriją – Rostovo ir Taganrogo tardymo izoliatorius, skelbia vietos regioninė žiniasklaida.
Rostovo leidinys 161.ru, remdamasis neįvardintais šaltiniais jėgos struktūrose, pranešė, kad į Taganrogo tardymo izoliatorių buvo pristatyti 89 „azoviečiai“.
„Iš Taganrogo juos skirstys toliau. Dalis pasiliks srityje. Jie yra dabar svarbus (apsikeitimo) objektas“, – paaiškino leidiniui šaltinis.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos, nuo antradienio į rusų rankas pateko 959 Ukrainos kariai. Iš jų 51 buvo gydomi dėl patirtų sužalojimų, o likusieji buvo išsiųsti į kardomojo kalinimo centrą Olenivkos mieste Rusijos kontroliuojamame Donecko srities rajone.
Ukraina kol kas nekomentuoja „Azovstal“ gynėjų situacijos, tvirtindama, kad vyksta tolimesnės derybos, o informacijos atskleidimas gali pabloginti jų eigą.
09:21 | Rusijoje per smūgį netoli sienos su Ukraina žuvo vienas žmogus
Pietvakarių Rusijoje vienas žmogus žuvo ir dar keli buvo sužeisti per smūgį gyvenvietei netoli sienos su Ukraina, ketvirtadienį pranešė Kursko srities gubernatorius.
„Dar viena priešo ataka Tiotkine, įvykusi paryčiais, deja, baigėsi tragedija. Šiuo metu žinome apie mažiausiai vieną žuvusį tarp civilių gyventojų“, – per platformą „Telegram“ parašė gubernatorius Romanas Starovoitas. Iš jo pareiškimo galima suprasti, kad gyvenvietė buvo apšaudyta iš Ukrainos.
Pareigūnas, remdamasis pirmine informacija, nurodė, kad auka tapo sunkvežimio vairuotojas, vežęs krovinį į vietos spirito varyklą.
„Priešas sudavė kelis smūgius šiam objektui, – rašo gubernatorius. – Taip pat esama sužeistų, jiems teikiama pirmoji pagalba.“
08:59 | Kyjive veiklą atnaujino JAV ambasada
Ambasada veiklą nutraukusi buvo nuo pat karo pradžios.
Kaip anksčiau yra sakęs Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, JAV diplomatų sprendimas grįžti suponuoja, kad Rusija Ukrainoje nepanaudos branduolinio ginklo. Antraip grįžti nebūtų leidusi JAV žvalgyba.
08:32 | Ruošiasi mobilizuoti studentus
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusijos pajėgos planuoja mobilizuoti studentus iš okupuotų Donecko srities teritorijų.
„Dėl mobilizacijos resursų trūkumo laikinai okupuotose Donecko srities teritorijose, okupacinė karinė vadovybė planuoja į kovas įtraukti aukštųjų mokyklų studentus“, – generalinis štabas paskelbė savo „Facebook“ paskyroje.
08:05 | Ukrainos diplomatijos vadovas įvardijo pergalės kare su Rusija elementus
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba antradienį paskelbtame interviu pareiškė, kad jo šalis pergale kare su Rusija laikys tik momentą, kai bus išvaduotos visos okupuotos šalies teritorijos, įskaitant Krymą, o Maskva sumokės reparacijas.
„Mums tai yra egzistencinė kova. Privalome laimėti bet kokia kaina, nes jeigu pralaimėsime, Europa bus visai kitokia“, – interviu Nyderlandų leidiniui NRC sakė D. Kuleba.
Paklaustas, ką laikytų Ukrainos pergalę šiame kare, D. Kuleba atsakė: „Okupuotų teritorijų, įskaitant Krymą ir Donbasą, išvadavimas. Rusijos reparacijos. Teismas dėl Rusijos įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Ukrainos europinės integracijos kurso įtvirtinimas. Pergalė man reiškia šiuos keturis elementus.“
07:38 | Paramos Ukrainai nepakanka
Didžiojo septyneto (G7) finansų ministrai ketvirtadienį susitinka Vokietijoje, tikėdamiesi sukurti planą sustiprinti karo nuniokotą Ukrainos ekonomiką.
Jungtinių Valstijų iždo sekretorė Janet Yellen prieš susitikimą Koenigswinteryje pareiškė, kad to, kas iki šiol buvo sutarta, „nepakanka“, ir paragino JAV partnerius „prisijungti prie mūsų ir didinti savo finansinę paramą“.
07:16 | Rusija uždaro Kanados transliuotojo CBC biurus Maskvoje
Rusija trečiadienį pranešė, kad uždaro Kanados transliuotojo CBC biurus Maskvoje, atsakydama į Otavos sprendimą uždrausti Kremliaus remiamą naujienų organizaciją RT.
„Priimtas sprendimas imtis atsakomųjų priemonių dėl Kanados veiksmų, šiuo atveju – uždaryti Kanados televizijos ir radijo transliavimo bendrovės CBC biurus Maskvoje, panaikinant ir jos žurnalistų akreditacijas bei rusiškas vizas“, – nurodė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Kanados premjeras Justinas Trudeau šį sprendimą pasmerkė ir pareiškė, kad „atsakinga žurnalistika, nušvietimas, kas iš tikrųjų dedasi su piliečiais, yra didžiulė grėsmė [Rusijos prezidentui] Vladimirui Putinui“.
06:51 | Juodojoje jūroje – rusų karo laivai
Ukrainoje išlieka Rusijos Federacijos raketų smūgių grėsmė. Juodojoje jūroje trečiadienį pastebėti paruošti naudoti keturi Rusijos Federacijos laivai su daugiau nei 30 sparnuotųjų raketų.
„Juodojoje jūroje toliau manevruoja du karo laivų būriai, kurie blokuoja Ukrainos uostus ir civilinę laivininkystę. Daugiau nei 30 sparnuotųjų raketų yra paruoštos naudoti keturiuose laivuose“, – pranešė Ukrainos operatyvinės grupės „Pietūs“ vadovybė.
06:21 | Dviem dienoms nuleis ginklus
Kalbėdamas apie žmonių evakuaciją iš Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“, V. Zelenskis teigia, kad po ilgų derybų su Rusija sutarta dėl „dviejų tikrų paliaubų dienų“, o pirmieji evakuotieji iš „Azovstal“ į Zaporižią atvyks ketvirtadienio rytą.
„Jau evakuota daugiau nei šimtas civilių – nuo karo veiksmų ten bėgančių moterų ir vaikų. Atsižvelgiant į visą proceso sudėtingumą, pirmieji evakuotieji į Zaporižią atvyks [ketvirtadienį] ryte. Ten juos pasitiks mūsų komanda. Tikiuosi, kad [ketvirtadienį] bus sudarytos visos būtinos sąlygos tęsti žmonių evakuaciją iš Mariupolio. Planuojame startuoti 8 val.“, – kalbėjo V. Zelenskis.
06:00 | Karas truks dar mažiausiai bent kelis mėnesius
Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus mažai tikėtina, kad karas Ukrainoje galėtų baigtis anksčiau nei rudenį.
„Man visiškai aišku, kad šis karas greičiausiai nesibaigs iki rudens“, – Ukrainos televizijai sakė O. Arestovyčius.
Jo teigimu, karo padėties pratęsimas kas 30 dienų vis suteikia ukrainiečiams klaidingų vilčių, kad karas baigsis greičiau, todėl Ukraina turėtų iš karto dar 90 dienų pratęsti karo padėtį.
Jis pridūrė, kad karo padėtis gali būti panaikinta bet kada, bet ją galima išlaikyti atskirose srityse net ir po pergalės kare, nes vienas pagrindinių šio proceso uždavinių yra išminavimas, o Ukrainoje rusai paliko daug nesprogusių minų.
„Pagal pasaulinę teisę viena karo diena reiškia tris dienas išminavimui. Tai tęsis metų metus. Ir net po pergalės išliks tam tikras pavojus, daliniai saugos valstybės sieną, ne visi kariškiai iškart sugrįš į savo nuolatines dislokavimo vietas“, – pažymėjo O. Arestovyčius.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Maskva trečiadienį išsiuntė dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų, atsakydama į Rusijos diplomatų išsiuntimą iš šių Europos šalių, tokiu būdu sureagavusių į Rusijos karą Ukrainoje.
► Rusijos gynybos ministerija trečiadienį paskelbė, kad šią savaitę į rusų rankas pateko iš viso 959 ukrainiečių kariai, gynę apsuptą metalurgijos įmonę „Azovstal“ Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje.
► Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.
► Ukrainos sostinėje trečiadienį prasidėjo pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo nusikaltimų, per kurį prieš teismą stojo neginkluoto civilio nužudymu kaltinamas rusų karys.
