Aukščiausi Jungtinių Valstijų pareigūnai teigia nerimaujantys, kad Rusija siekia pakurstyti konfliktą Ukrainoje, o kariai yra dislokuoti prie sienos potencialiai neišvengiamai invazijai. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali turėti omenyje visiškai priešingą dalyką – konflikto Ukrainos rytiniame Donbaso regione įšaldymas yra geriausia, o gal ir vienintelė garantija, kad Ukraina neįstos į NATO, rašo politico.eu.
Stokholme vykusiame susitikime Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pateikė visiškai prieštaringus situacijos Rytų Ukrainoje vertinimus. A. Blinkenas tvirtino, kad vienintelė karo rizika yra Rusijos karinės agresijos grėsmė. S. Lavrovas sakė, kad NATO plėtra į rytus yra tikroji grėsmė.
Rusija jau seniai norėjo atidėti Prancūzijos ir Vokietijos remiamas taikos derybas su Ukraina (žinomas kaip Normandijos formatas) ir užmegzti tiesioginį dialogą su Vašingtonu, kuris įtvirtintų buvusį Maskvos supervalstybės statusą.
Įvykus Rusijos ir JAV prezidentų pokalbiui, kai kurie gerai žinomi Rusijos analitikai sakė, kad karo rizika mažėja dėl pradedamų naujų derybų.
„Panašu, kad karinis išgąstis dėl Ukrainos dabar gali sumažėti, nes buvo paruoštos diplomatinės derybos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Maskvos „Carnegie“ centro direktorius Dmitrijus Treninas.
Rusijos viltys dėl šių derybų gali būti klaidingos. Kartu su savo nesenomis rimtų pasekmių grėsmėmis, įskaitant „didelio poveikio“ sankcijas invazijos atveju, A. Blinkenas ne kartą pabrėžė, kad geriausias kelias taikos link yra Rusijai sugrįžti į derybas su „Minskas 2“ taikos susitarimu, Normandijos formato dalimi.
O V. Putinas atsisakė dalyvauti Normandijos susitikimuose pastaraisiais mėnesiais ir netgi atmetė asmeninį kadenciją baigusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel prašymą. Daugelis ekspertų mano, kad „Minskas 2“ susitarimai iš esmės nebegalioja, nes nei Rusija, nei Ukraina nenori vykdyti savo įsipareigojimų.
J. Bidenas žurnalistams sakė, kad ketina atkalbėti V. Putiną nuo invazijos. „Tai, ką aš darau, yra sudaryti, mano nuomone, išsamiausią ir prasmingiausią iniciatyvų rinkinį, kad ponui Putinui būtų labai, labai sunku eiti į priekį ir padaryti tai, dėl ko žmonės taip nerimauja“, – sakė J. Bidenas.
Net jei J. Bidenas sutiktų pradėti tiesiogines derybas su V. Putinu arba jei JAV imtųsi oficialaus vaidmens išplėstiniame Normandijos procese, Vašingtonas mažai ką gali pasiūlyti, kad patenkintų Rusijos reikalavimus nepakenkdamas Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui – būtent tai JAV ir jos sąjungininkės NATO pažadėjo daryti.
JAV ir jos sąjungininkės nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, dėl kurios Rusijai įvedė sankcijas. Ir jie nespaus Ukrainos atsisakyti dalies teritorijos savo rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, kuriuos šiuo metu okupavę Rusijos remiami separatistai. Taip pat JAV ir sąjungininkės nesuteiks Rusijai veto teisės dėl Ukrainos ambicijų vieną dieną prisijungti prie NATO ir ES.
Tą pabrėžė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po Rygoje vykusio sąjungininkių užsienio reikalų ministrų susitikimo.
„Tik Ukraina ir 30 NATO sąjungininkių nusprendžia, kada Ukraina bus pasirengusi prisijungti prie NATO, – sakė J. Stoltenbergas. – Rusija neturi veto. Rusija neturi žodžio. Ir Rusija neturi teisės kurti įtakos sferos, bandydama kontroliuoti savo kaimynus.“
Kai kurios NATO sąjungininkės skeptiškai žiūri į Vašingtono perspėjimus apie gresiančią Rusijos invaziją. Jos neginčija JAV žvalgybos duomenų, įskaitant palydovines nuotraukas, rodančias didelę Rusijos pajėgų ir ginklų mobilizaciją pasienyje, tačiau abejoja, ar V. Putinas nori pradėti kitą karą.
Europos Komisijos pareigūnams ir diplomatams parengtoje vidinėje analizėje, kurią peržiūrėjo „Politico“ žurnalistai, buvo pastebėtas didelis Vašingtono sąjungininkėms perduotas nerimo lygis, tačiau padaryta išvada, kad Rusija greičiausiai nesurengs puolimo, nes neturi logistinių pajėgumų palaikyti ilgalaikę, didelio masto invaziją į Ukrainą.
„JAV Rusijos grėsmę dėl karo laiko rimta ir mano, kad tai nėra tik V. Putino blefas, – teigiama analizėje. – Dėl logistinės paramos stokos Rusijos kariuomenei prireiktų vieno ar dviejų mėnesių, kol ji susitelktų visavertei invazijai. (Be to, bendras logistinis silpnumas neleidžia Rusijos kariuomenei rimtai įsiveržti). Taigi, neišvengiamos invazijos grėsmės nėra.“
Neoficialioje analizėje nustatyta, kad užuot įžiebusi karą, Maskva greičiausiai pasinaudos karių mobilizavimu, kad perteiktų savo didėjantį nepasitenkinimą dėl JAV, Jungtinės Karalystės ir NATO karinių ryšių su Ukraina stiprinimo, taip pat dėl to, kad Ukraina įsigijo naujų ginklų, įskaitant ginkluotą, Turkijoje pagamintą droną, kuris neseniai buvo naudojamas šaudymui į separatistų artileriją. NATO neturi nuolatinių karių Ukrainoje, tačiau sąjungininkės užmezgė glaudžius ryšius su Ukrainos pajėgomis, įskaitant mokymus, bendras pratybas ir ginklų sistemų pardavimą.
„Atrodo, kad Maskva puikiai supranta, kiek jai kainuotų invazija, – teigiama analizėje. – Taigi, išankstinis pozicijos nustatymas yra labiau nepasitenkinimo Vakarų politika Ukrainos atžvilgiu perteikimas (JAV/JK ir NATO įsitraukimo didinimas).“
Vis dėlto analizėje aptariami ir kiti scenarijai, įskaitant Rusijos pasirengimą kariniam konfliktui, atspindinčiam jos karą su Gruzija 2008 m., kai Rusija panaudojo didžiulę jėgą reaguodama į Gruzijos karių ir Rusijoje įsikūrusių separatistų pajėgų susirėmimus, kuriuos Maskva apibūdino kaip Tbilisio provokacijas. Remdamasi šiuo požiūriu, Rusija galėtų panaudoti Ukrainos pažangią ginkluotę ir karinę veiklą šalia separatistų kontroliuojamos teritorijos kaip pretekstą invazijai.
A. Blinkenas, suvokdamas riziką, taip pat paragino Ukrainą elgtis santūriai ir garsiai perspėjo, kad Rusija anksčiau rengė provokacijas karinei agresijai pateisinti.
V. Putinas jau seniai išreiškė nuomonę, kad rusai ir ukrainiečiai yra „viena tauta“, įskaitant ir ilgą praėjusių metų liepą paskelbtą straipsnį „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“.
Nors V. Putinas galėtų teikti pirmenybę Rusijai užgrobti visą šalį, tai šioks toks situacijos perdėjimas. Po 2014-ųjų Krymo aneksijos ir beveik aštuonerius metus trukusio konflikto Donbase didelė dalis Ukrainos gyventojų niekina Rusiją ir jos lyderį.
Rusija gali turėti motyvų bandyti apriboti Ukrainos teritorijos užgrobimą, įskaitant sausumos jungties su Krymo pusiasaliu sukūrimą, tačiau atrodo, kad V. Putino tikslas yra neleisti Ukrainai prisijungti prie NATO. D. Treninas, „Carnegie“ analitikas, Rusijos susirūpinimą dėl Vakarų tiekiamų ginklų netoli jos sienos su Ukraina palygino su JAV nuogąstavimais dėl sovietų raketų Kuboje per septintojo dešimtmečio krizę.
Rusijos opozicija tiesiogiai prieštarauja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir kitų aukščiausių Kijevo pareigūnų, taip pat daugumos ukrainiečių, kurie yra tvirtai įsipareigoję eiti keliu, galinčiu nuvesti šalį į narystę ES ir NATO, tikslams. 2019 m. Ukrainos parlamentas netgi pakeitė šalies konstituciją, įtraukdamas konkrečias nuostatas, įpareigojančias prezidentą ir vyriausybę įgyvendinti „strateginį kursą siekiant Ukrainos visateisės narystės Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje“.
Kai kurios Europos NATO narės anksčiau priešinosi Ukrainos prisijungimui prie aljanso, pripažindamos, kad tai galėtų išprovokuoti Maskvą. Tačiau V. Putinas jau seniai tvirtino, kad JAV sulaužė pažadą Rusijai, priimdamos į aljansą šalis į rytus nuo Vokietijos. Dabar jis gali manyti, kad vienintelė garantija neleisti Ukrainai patekti į NATO yra pratęsti status quo Donbase, išlaikant įšaldytą konfliktą, panašų į Padniestrėje Moldovoje ir Gruzijos Pietų Osetijos bei Abchazijos regionuose. Atsižvelgiant į NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimą, sąjungininkėms iš esmės neįmanoma priimti naujos narės, „užrakintos“ vykstančiame kariniame konflikte.
S. Lavrovas, prieš susitikdamas su A. Blinkenu Stokholme, tvirtino, kad yra dalykų, dėl kurių galima derėtis. „Tolimesnė NATO pažanga į rytus vienareikšmiškai paveiks esminius mūsų saugumo interesus, – sakė S. Lavrovas. – Yra dalykų, apie kuriuos reikia pasikalbėti“.
J. Bidenas, savaitgaliui išvykdamas iš į Camp David, sakė, kad nepritars Rusijos sąlygoms. „Mes jau seniai žinome apie Rusijos veiksmus, – sakė jis. – Ir aš tikiuosi, kad mes apturėsime ilgą diskusiją su V. Putinu.“
Atsižvelgiant į derybų Normandijos formatu nesėkmę, J. Bidenas ir Vakarai gali nerimauti, kad V. Putino tikslas yra būtent toks – užtempti diskusijas kuo ilgiau.
