Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai, atlikę turimų duomenų analizę, nustatė, kad „mirtingumas būtų buvęs milžiniškas“, jeigu nebūtų pritaikytos žmonių izoliacijos priemonės.
Tačiau jie perspėjo, kad tik maža populiacijos dalis persirgo Covid-19 virusu, o mes vis dar esame „pandemijos pradžioje“.
Tuo pat metu prestižiniame JAV Berklio universitete atlikto tyrimo autoriai tvirtina, kad „karantinas per labai trumpą laiką išgelbėjo daugiau gyvybių, negu bet kada per visą žmonijos istoriją“.
Padėjo išvengti milijonų mirčių
Imperatoriškojo koledžo tyrimas apėmė duomenis apie 11-os Europos šalių – Austrijos, Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos ir JK – taikytas priemones iki 2020-ųjų gegužės pradžios.
Tuomet šiose šalyse jau 130 tūkst. žmonių buvo mirę dėl koronaviruso sukeltų pasekmių. Mokslininkai pritaikė ligos plėtros modelį ir apskaičiavo, kiek žmonių būtų mirę, jeigu karantinas nebūtų pritaikytas. Buvo pasinaudota tuo pačiu metodu, kurį pritaikius Didžioji Britanija anksčiau nusprendė vis tik pritaikyti izoliacijos priemones šalies gyventojams.
Mokslininkai nustatė, kad 3,2 mln. žmonių jau būtų mirę iki gegužės 4-osios, jeigu nebūtų uždaromi verslai, o žmonėms nebūtų liepta likti namuose, taip išvengiant viruso sklaidos.
Tai reiškia, kad griežtos karantino priemonės padėjo išgelbėti apie 3,1 mln. žmonių gyvybes, įskaitant 470 tūkst. JK, 690 tūkst. Prancūzijoje ir 630 tūkst. Italijoje, rašoma „Nature shows“ paskelbtoje ataskaitoje.
„Karantinas padėjo išvengti milijonų mirčių, tos mirtys būtų buvusios tragedija“, – pareiškė vienas iš tyrimo autorių Sethas Flaxmanas.
Tyrime buvo numatyta, kad žmonių elgesys nesikeitė nuo Covid-19 epidemijos pradžios (visi eina į darbus, mokyklas, veikia įstaigos ir įmonės), o ligoninės nebuvo perpildytos dėl ligonių antplūdžio (o tai reikštų dar daugiau mirčių). Tačiau jame taip pat nėra atsižvelgta į tai, kaip žmones paveikė griežtos karantino sąlygos, nes tam nustatyti reikės dar ne vienerių metų.
Tik pradžia?
Šie skaičiavimai taip pat parodė, kad epidemija šiuo metu jau būtų pasibaigusi, jeigu karantino priemonės nebūtų pritaikytos, nes didžioji dauguma žmonių tiesiog būtų persirgę virusu.
Daugiau nei 7 iš dešimties Jungtinės Karalystės gyventojų pandemijos metu būtų persirgę Covid-19, taip suformuodami „bandos imunitetą“. Mokslininkų teigimu, nepritaikius karantino, apie 15 mln. žmonių būtų susirgę šia liga.
Šiuo metu minėtose šalyse susirgusiųjų skaičius neviršija 4 proc. bendros populiacijos. „Tikinimai, kad viskas jau baigta gali būti garantuotai atmesti. Mes esame dar tik pačioje šios pandemijos pradžioje“, – cituojamas S. Flaxmanas BBC.
O tai reiškia, kad nutraukus karantiną, iškyla rizika, kad virusas vėl gali pradėti sparčiai plisti. „Yra labai reali rizika, kad sugrįžus žmonių mobilumui, gana greitai pasirodys antroji banga, per mėnesį ar du“, – cituojamas medikas Samiras Bhattas.
Berklio universiteto tyrimas taip pat tyrė karantino Kinijoje, Pietų Korėjoje, Irane, Prancūzijoje bei JAV poveikį ir pasekmes. Mokslininkai nustatė, kad vien šiose šalyse karantinas leido išvengti 530 mln. gyventojų mirčių.
Prieš paskelbiant karantiną šiose valstybėse susirgusiųjų skaičius augo dvigubai kiekvieną dieną. Vienas iš mokslininkų pareiškė, kad koronavirusas buvo „tikra tragedija žmonijai“, tačiau valstybių pastangos sustabdyti jo plėtrą trumpalaikėje perspektyvoje „išgelbėjo daugiau gyvybių negu bet kada (analogiški veiksmai išgelbėjo) anksčiau“.
„Antroji banga“ jau atėjo, tačiau iš kitur: skėriai puola tokiu mastu, kokio mūsų karta dar nematė.
