Mokslininkai įspėjo, kad virusas ir uždegimas organizme gali susilpninti kraujo-smegenų barjerą, o tai gali lemti sunkesnes pagirias, nes į smegenis gali patekti daugiau medžiagų, šiuo atveju, alkoholio, skelbia portalas „Daily Mail“.
Viena apklausos dalyvių, 49 metų moteris, teigė, kad 11 mėnesių kentėjo nuo ilgai trunkančios COVID-19 ligos ir tvirtino, kad dabar išgėrusi vyno jaučiasi taip, tarsi „negalėtų pajudėti“.
40-metė moteris, kuriai ilgojo COVID-19 simptomai tęsėsi tris mėnesius, teigė, kad anksčiau per vakarą išgerdavo po septynis kokteilius, o dabar nebegali išgerti net vieno.
Remdamiesi rezultatais, mokslininkai padarė išvadą: „Po užsikrėtimo [ilguoju COVID-19] pacientams gali pasireikšti naujos reakcijos į alkoholį ir jautrumas alkoholiui“.
Po lėtinės COVID-19 ligos galimos komplikacijos
Keturi tyrime dalyvavę pacientai buvo atrinkti iš Kalifornijos universitete esančios klinikos „Post-Acute Covid Syndrome“ (PACS), kurioje gydomi žmonės su nuolatiniais viruso simptomais.
Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, daugiau nei 3,3 mln. amerikiečių serga ilgai besitęsiančiu COVID-19 sindromu – menkai apibrėžta liga, kurią, kaip žinia, sunku diagnozuoti.
Pacientai patiria įvairių komplikacijų, įskaitant nuolatinį nuovargį, smegenų miglą ir nesugebėjimą įprastai gyventi kasdienį gyvenimą.
Siaubinga savijauta ir apsinuodijimo jausmas
Stanfordo tyrime 49 metų moteris gydytojams pasakojo, kad anksčiau reguliariai išgerdavo po taurę vyno, nejausdama jokio šalutinio poveikio.
Tačiau dabar ji sakė, kad jaučia „sunkias pagirias“, taip pat jaučiasi „prislėgta“, pavargusi ir mieguista.
Pacientė 11 mėnesių kentė nuolatinius ilgalaikio COVID-19 simptomus, tarp kurių buvo nuovargis, dusulys ir sumažėjęs apetitas.
Ji taip pat sirgo I tipo cukriniu diabetu ir krūties vėžiu.
Kitu atveju 40-metė kokteilių mėgėja sakė, kad išgėrus vos vieną kokteilį, jai tarsi pasireiškia „apsinuodijimas alkoholiu“, dėl kurio tris dienas kankina stiprūs galvos skausmai ir „siaubinga“ savijauta.
Pacientė taip pat sirgo Ehlerso-Danloso sindromu – genetine liga, dėl kurios audiniai tampa trapesni. Ji taip pat sirgo astma ir turėjo aukštą kraujospūdį.
Moters ilgai trunkantys COVID-19 simptomai buvo apibūdinami kaip nuolatiniai pažinimo sutrikimai ir dusulys.
Lėtinis galvos skausmas ir odos paraudimai
Tarp tiriamųjų taip pat buvo 60 metų vyras, kuris teigė, kad anksčiau be problemų vartojo alkoholį du kartus per mėnesį.
Tačiau dabar jis negalėjo išgerti nė vieno alaus, o tyrime pažymima: „Pacientas kasdien jautė lėtinį galvos skausmą, kuriam būdingas spaudimo pojūtis viršugalvyje ir pakaušyje“.
Dėl lėtinės COVID-19 ligos, vyras penkis mėnesius kentėjo nuo tokių simptomų, kaip galvos skausmai, kognityviniai sutrikimai ir miego sutrikimai. Jis neturėjo jokių gretutinių ligų.
Tyrime taip pat dalyvavo ir 36 metų moteris, serganti miego apnėja (ne mažiau kaip 10 sek. sustojęs kvėpavimas miegant). Moteris atvyko į kliniką sakydama, kad jau metus kenčia nuo lėtinės COVID-19 ligos.
Ji gydytojams pasakojo, kad prieš užsikrėsdama koronavirusu, išgėrusi alkoholio nepatirdavo jokių negalavimų, tačiau dabar vos vienas gėrimas jai sukelia odos „paraudimą“.
Virusas galėjo susilpninti kraujo ir smegenų barjerą
Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, tyrėjai iškėlė hipotezę, kad ilgai besitęsiančia COVID-19 liga sergančių žmonių pagirios buvo stipresnės, nes virusas ir uždegimas organizme galėjo susilpninti jų kraujo ir smegenų barjerą.
Smegenų ir kraujo barjeras yra pusiau pralaidi membrana, skirianti cirkuliuojantį kraują nuo smegenų skysčio ir centrinės nervų sistemos.
Paprastai, kai žmogus geria alkoholį – dėl cheminių medžiagų šis barjeras gali tapti vis pralaidesnis, leidžiantis į smegenis patekti medžiagoms, kurių patekimas paprastai yra ribojamas, pavyzdžiui, toksinams ir uždegimą sukeliančioms cheminėms medžiagoms.
Daugiau uždegiminių molekulių – sunkesnės pagirios
Mokslininkai mano, kad ilgai COVID-19 simptomus jaučiančių žmonių kraujyje yra daugiau uždegiminių molekulių, o tai gali lemti sunkesnes pagirias.
Nors mokslininkai mano, kad lėtinė COVID-19 liga gali būti susijusi su sunkesnėmis pagiriomis, jie teigė, kad dėl mažos tyrimo imties, jiems reikia atlikti daugiau tyrimų.
Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad rezultatai buvo gauti iš pačių pacientų, iš kurių nebuvo reikalaujama įrodyti, kad jie anksčiau buvo užsikrėtę COVID-19 virusu arba kad jų simptomai pasireiškė būtent po alkoholinių gėrimų vartojimo.
Tačiau mokslininkai teigė, kad tai vis tiek leidžia manyti, jog visgi gali būti ryšys tarp COVID-19 ir didesnių problemų vartojant alkoholį persirgus šia infekcija.
Visas mokslininkų tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Cureus“.
Gal pasiskiepyti reikėjo? Gal dar nevėlu?
