Kalbėdama JT Žmogaus teisių taryboje, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pavaduotoja pasmerkė Rusijos valdžios vykdomą „žmonių, reiškiančių nepritarimą karui Ukrainoje, persekiojimą ir jų atžvilgiu taikomas ribojamąsias priemones bei sankcijas“.
Tokiais veiksmais „pažeidžiamos konstitucijos garantuojamos pagrindinės laisvės, įskaitant teisę į susirinkimų, saviraiškos ir asociacijų laisvę“, pabrėžė pareigūnė.
N. al Nashif pavesta laikinai eiti JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas, kol jas perims Volkeris Turkas, paskirtas kadenciją baigusios JT žmogaus teisių vadovės Michelle Bachelet įpėdiniu.
N. al Nashif taip pat pasmerkė „spaudimą žurnalistams, interneto išteklių blokavimą ir kitas cenzūros formas“.
Pasak jos, šie veiksmai „nesuderinami su žiniasklaidos pliuralizmu ir pažeidžia teisę gauti informaciją“.
„Raginame Rusijos Federaciją persvarstyti priemones, kurių imtasi siekiant išplėsti „užsienio agento“ etiketės taikymą įtraukiant į šį sąrašą asmenis, kurie laikomi esantys „užsienio įtakoje“, – sakė ji.
N. al Nashif taip pat paragino Kremlių netaikyti baudžiamosios atsakomybės už „nedeklaruotus ryšius su valstybių, užsienio ar tarptautinių organizacijų atstovais, tariamai nukreiptus prieš Rusijos Federacijos „saugumą“.
A. al Nashif šiuos komentarus išsakė prasidėjus 51-ajai JT Žmogaus teisių tarybos sesijai, kuri tęsis iki spalio 7 dienos.
Anksčiau šiais metais Taryba nurodė atlikti tyrimą dėl Rusijos pajėgų įvykdytų pažeidimų Ukrainoje nuo vasario 24 dienos, kai Kremlius pasiuntė savo kariuomenę į kaimyninę šalį.
Tačiau ši institucija taip pat vis garsiau raginama atkreipti dėmesį į teisių pažeidimus pačioje Rusijoje.
Teisių gynimo grupės paragino Europos Sąjungos šalis inicijuoti rezoliuciją, kad būtų paskirtas nepriklausomas ekspertas, vadinamas specialiuoju pranešėju, padėčiai ištirti.
Tačiau sprendimas dar nepriimtas, Vakarų šalims nerimaujant, kokie būtų padariniai, jei rezoliucija būtų pateikta, tačiau nebūtų surinkta pakankamai balsų šiam dokumentui priimti 47 narių Taryboje.
