Lietuvoje buvo imtasi ir kitų priemonių, kaip stabdyti migracijos srautą, tačiau būtent tuomet, kai į procesą buvo įtraukti „Frontex“ atstovai, nelegalių migrantų srautas susitraukė iki pavienių atvejų. Prie to tiesiogiai daugiausiai prisidėjo Lietuvos valdžios priimtas sprendimas leisti pasieniečiams apsukti sieną kertančius migrantus atgal į Baltarusiją.
Tai yra ginčų kelianti taktika, kurią kai kurie teisių gynėjai vadina neteisėta ir net pavojinga – ir daugelį metų siejamą būtent su „Frontex“ veikla.
„Frontex“ – tai ES jėgos struktūra su dideliais įgaliojimais ir dideliu biudžetu, rašoma BBC. Tačiau kai kurie aktyvistai ir žurnalistai kaltina ją tarptautinės teisės normų pažeidimais.
Kaltinimai dėl neteisėto migrantų išvarymo ir prisidėjimo prie jų mirčių
Lietuvos atstovai tvirtina, kad sprendimas apgręžti atgal migrantus į Baltarusiją yra leidžiamas pagal tarptautinę teisę, jeigu tai yra laikinas sprendimas ir jiems suteikiama alternatyva ieškoti prieglobsčio.
Tačiau Lietuvos „Raudonojo kryžiaus“ atstovė Elgė Samuchovaitė naujienų agentūrai AP tokį sprendimą pavadino nesuderinamu su Pabėgėlių teisių konvencija, ES žmogaus teisių chartija ir kitais tarptautinės teisės dokumentais.
Lietuvos valdžios sprendimas reiškia tai, kad prieglobsčio prašytojai turi grįžti į Baltarusiją ir kreiptis į Lietuvos pasieniečius oficialiuose pasienio punktuose, o ne bandyti patekti į šalį upėmis, miškais ir laukais, paaiškino BBC Lietuvos sienos apsaugos tarnybos atstovas Rokas Pukinskas.
Lietuvos atstovai nekomentavo pranešimų apie jėgos panaudojimą iš pasieniečių pusės, tačiau užtikrino, kad nei lietuvių pasieniečiai, nei „Frontex“ pareigūnai nenaudojo šaunamųjų ginklų, lazdų, ašarinių dujų ar elektros šoko įtaisų.
„Frontex“ atstovas Petras Svistalskis BBC paaiškino, kad jie „tiria situaciją, tiria teisės aktus, veikiama išskirtinai pagal operatyvinį planą“. Jo teigimu, „Frontex“ niekaip neprisideda prie migrantų grąžinimo į Baltarusiją.
Pastaruosius kelerius metus Europos žmogaus teisių gynėjai ir Europos Parlamento deputatai jau ne sykį yra pasmerkę migrantų, tarp kurių yra moterys ir vaikai, siuntimo atgal taktiką kuomet nėra leidžiama kirsti sienos ir individualiai svarstyti jų prašymus prieglobsčiui. BBC rašoma, kad dalis žiniasklaidos sieja tokią politiką būtent su „Frontex“ atsiradimu.
Tačiau pastaruoju metu, pasikeitus geopolitinei situacijai, ir patys politikai vis dažniau užsimena, kad esama teisinė sistema nebeatitinka realijų. Pavyzdžiui, Lietuvos vidaus reikalų ministrė kreipėsi į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis iškeltų nelegalios migracijos teisinį klausimą aukščiausiu lygiu Europos vadovų susitikimo metu.
Tyrimai aprašė „Frontex“ veiklos metodus
Europos sienas saugantys pareigūnai daugiausiai kovoja Graikijos ir Italijos jūrose, ypač tose vandens teritorijose, kurios ribojasi su Turkija ir Libija. Būtent ten „Frontex“ ir suformavo savo dabartinius darbo metodus.
Dar 2016-aisiais leidinys „Intercept“ paviešino vidines „Frontex“ ataskaitas, kuriose tvirtinama, kad graikų pasieniečiai tariamai atidengė ugnį į valtis su migrantais.
„Frontex“ ne tik sulaiko migrantus Egėjo ir Viduržemio jūrose – pareigūnai dalyvauja ir migrantų „apsukimo“ operacijose, neleidžiant jiems kirsti sienos, tvirtinama praėjusių metų pabaigoje išleistame „Bellingcat“, „Spiegel“ ir kitų leidinių tyrime. Analogiškas išvadas pateikė ir JAV leidinys „New York Times“. Pati agentūra kaltinimus neigia.
Žmogaus teisių gynėjai žurnalistiniuose tyrimuose aprašytą valstybių naudojamą taktiką vadina „push back“ – pažodžiui tai būtų „stūmimas atgal“ – ir laiko tai pažeidžiančia Europos žmogaus teisių konvenciją, kurioje yra draudžiamas kolektyvinis užsieniečių išvarymas, praktika.
Šių metų gegužę „The Guardian“, remiantis JT ir nevyriausybinių organizacijų duomenimis, pranešė, kad ES pasienio apsaugos tarnybos, kartu su „Frontex“, pandemijos laikotarpiu neteisėtai išsiuntė daugiau nei 40 tūkst. migrantų, įskaitant pabėgėlius iš karo veiksmų zonų, ir ši taktika galėjo nulemti daugiau nei 2 tūkst. žmonių mirčių.
„Frontex“ tvirtinama, kad jokių organizacijos vykdomų nelegalių veiksmų įrodymų nėra – nei tiesioginių, nei šalutinių.
Tačiau dar 2020-aisiais BBC gavo prieigą prie neviešinamos „Frontex“ ataskaitos, kurioje galima įžvelgti rimtų šios tarnybos darbo veiklos pažeidimų įrodymų. Ten yra detaliai aprašoma, kuomet „Frontex“ pareigūnai matė, kaip graikų pasienio apsaugos tarnybos laivas „perėmė“ valtį su migrantais ir nutempė jį atgal į Turkijos teritorinius vandenis. „Frontex“ yra kaltinama tuo, kad tokiais atvejais nieko nesiima daryti.
Formaliai buvo pareikalauta, kad graikai pasiaiškintų dėl savo pakrančių apsaugos tarnybos veiksmų.
Visuomenininkai tvirtina, kad agentūra veikia panašiu principu ir prieš iš Libijos atvykstančius migrantus, suteikdami šios šalies pasieniečiams duomenis, padedančius susekti plaukiančius į Europos žemyną laivus.
Šių metų sausį Europos kovos su sukčiavimu tarnyba pradėjo „Frontex“ veiklos tyrimą dėl pasirodžiusių tyrimų apie migrantų neteisėtą išsiuntimą, priekabiavimo darbo vietoje ir kitų disciplinos pažeidimų, įskaitant ir tarnybos vadovybę.
„Frontex“ vadovo Fabrice Leggeri ir kitų vadovų kabinetuose buvo atliktos kratos, o Europos Parlamento socialdemokratų frakcija yra pareikalavusi jo atstatydinimo. Nepaisant to, būtent F. Leggeri liepos viduryje apsilankė Lietuvoje, kuomet šalyje bujojo migrantų krizė.
Kaip tik tuo metu Europos Parlamentui buvo pristatyta „Frontex“ veiklos ataskaita. Tyrime nebuvo nustatyta tiesioginių „Frontex“ veiklos pažeidimų, įskaitant ir kaltinimą neteisėtai išsiunčiant migrantus, tačiau buvo prieita išvados, kad agentūra žino apie panašaus pobūdžio veiksmus ES šalių pasienyje ir juos ignoruoja – vietoje to, kad praneštų apie tai ir užkardytų kelią tolimesniems pažeidimams. „Frontex“ atstovai padėkojo už tyrimą ir pažadėjo „remtis rekomendacijomis“.
Agentūra plečia veikla: per 6 metus planuojama įdarbinti 16 kartų daugiau pareigūnų
2004-aisiais įkurtos „Frontex“ būstinė yra Varšuvoje – tai yra nepriklausoma Europos Sąjungos agentūra, kuri paklūsta Europos Parlamentui, Europos Komisijai ir ES Tarybai. Ilgą laiką ji neturėjo savo jėgos struktūros padalinių, tik administracinį personalą, ir užsiėmė tik skirtingų sąjungos šalių pasienio tarnybų veiklos koordinavimu.
Tačiau 2015-aisiais Europą užgriuvus migracijos krizei, kuomet šimtai tūkstančių sirų, afganų ir eilės Afrikos šalių migrantų plūstelėjo į ES, agentūra išsikovojo savo įgaliojimų išplėtimo ir didesnio finansavimo.
2021-aisiais „Frontex“ biudžetas pasiekė 544 mln. eurų, o pačioje agentūroje yra įdarbinti 600 pareigūnų, nešiojantys ES uniformas. Planuojama, kad iki 2027-ųjų šis padalinys turės net 10 tūkst. pareigūnų.
Agentūros darbo skelbimuose prie reikalavimų yra įvardinta anglų kalbos mokėjimas, ES šalių pilietybė, gera fizinė forma ir psichologinis stabilumas. Maža to, darbo teisėsaugos struktūrose patirtis nėra būtina, aktyviai kviečiamos įsidarbinti ir moterys.
Praėjusiais metais agentūros pasieniečiai stebėjo sienų apsaugą Viduržemio, Egėjaus, Juodosios ir Adrijos jūrose, o taip pat saugojo Lenkijos, Kroatijos ir Vengrijos sausumos sienas.
Maža to, po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES būtent „Frontex“ agentai saugo pasienį su Gibraltaru, britų žemėmis, kurios ribojasi su Ispanija – Londonas pageidavo matyti tarptautinį kontingentą, o ne ispanų pasieniečius, rašoma „Economist“.
Agentūra veikia ir už ES ribų: jos pareigūnai dirba Albanijoje ir Juodkalnijoje, o civiliai darbuotojai – Serbijoje, Turkijoje, Nigeryje ir Senegale.
Pastaruoju metu plečiama ir agentūros techninė bazė: įsigyjami ne tik laivai, automobiliai ar lėktuvai, bet ir bepiločiai iš prancūzų ir izraeliečių gamintojų. Be dronų migrantų srautus „Frontex“ seka ir ES kosminės programos „Kopernik“ palydovų pagalba.
