Prie šios šalies sienų per pastarąjį mėnesį Kremlius sutelkė kelias dešimtis tūkstančių karių, technikos.
„JAV yra pasirengusios įsitraukti į diplomatiją jau sausio pradžioje“, – sakė JAV pareigūnas.
Pasak jo, tą ketinama daryti ir dvišaliu formatu, ir „keliais kanalais“.
„Yra kai kurių Rusijos iškeltų klausimų, kuriuos, mūsų nuomone, galime aptarti, o dėl kitų, kuriuos jie puikiai žino, mes niekada nesutiksime“, – teigė pareigūnas.
Kremlius vis atkakliau tvirtina, kad Vakarai ir NATO plečiasi pavojingai arti Rusijos sienų.
Maskva praėjusią savaitę Vakarams pateikė pluoštą saugumo reikalavimų, tarp kurių yra reikalavimas NATO nepriimti naujų narių, o JAV – nesteigti naujų bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
„Bet koks dialogas turi būti pagrįstas abipusiškumu, o tai reiškia, kad mes turime savo klausimų, kuriuos ketiname išdėstyti, – kalbėjo pareigūnas. – Mes ir toliau atidžiai stebime nerimą keliantį Rusijos pajėgų judėjimą ir dislokavimą prie sienos su Ukraina.“
Per ketvirtadienį vykusią metinę spaudos konferenciją Maskvoje prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Vašingtono noras aptarti Rusijos saugumo reikalavimus sausį Ženevoje, yra „teigiamas“.
Įtampa pasiekė kol kas aukščiausią tašką šią savaitę, kai Rusijos lyderis pažadėjo, jog Maskva imsis „tinkamų atsakomųjų“ karinių žingsnių, reaguodama į, jo teigimu, „agresyvią Vakarų poziciją“.
Vėliau ketvirtadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu „aptarė jų bendrą susirūpinimą dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų“.
Pareigūnai pabrėžė, kad „Aljansas išlieka pasirengęs prasmingam dialogui su Rusija, kartu pasiruošęs vieningai ginti ir saugoti sąjungininkus“.