Nors naujienos apie tokius įvykius kaip sausio 6 d. riaušės Kapitolijuje ir prieštaringi balsavimo įstatymai blogina JAV reitingus, neatrodo, kad dėl to sumažėtų užsienio visuomenės parama bendradarbiavimui su JAV vykdant svarbią politiką.
Jau daugelį metų užsienio politikos ekspertai perspėja, kad demokratijos silpnėjimas gali sumenkinti Amerikos pozicijas tarptautiniu mastu. Šis tyrimas, pirmasis tokio pobūdžio eksperimentinis šios teorijos patikrinimas, rodo, kad tikrovė yra kur kas sudėtingesnė.
Dartmuto koledžo, Floridos valstijos universiteto ir Australijos nacionalinio universiteto mokslininkai atliko tris apklausų eksperimentus, apimančius 12 Europos, Anglijos ir Azijos šalių, apklausdami beveik 12 tūkst. žmonių.
Prieš klausdami apie jų požiūrį į Ameriką, jie atsitiktine tvarka paskyrė kai kuriems dalyviams perskaityti apie JAV demokratijos atsilikimą.
Informacijoje apie atsilikimą buvo aprašomos tokios problemos kaip Kapitolijaus sukilimas, balsavimo apribojimai ir didėjanti politinė poliarizacija.
Kontrolinės grupės tokios informacijos negavo. Vėlesniuose tyrimuose kai kurie dalyviai taip pat skaitė ne apie demokratines, o apie JAV ekonomines problemas.
Visų eksperimentų metu tie, kurie skaitė apie demokratijos nuosmukį, nuolat vertino JAV prasčiau nei tie, kurie to nedarė.
Palankumo sumažėjimas buvo nedidelis, bet reikšmingas – apie 42 proc. standartinio nuokrypio vertinimo skalėje.
Įdomu tai, kad kai žmonės skaitė apie JAV ekonomines o ne demokratines problemas, jų nuomonė apie Ameriką reikšmingai nepasikeitė.
Tai rodo, kad demokratijos nuosmukis ypač kenkia Amerikos pozicijai pasaulyje.
„Radome nedaug įrodymų, kad mažėja parama bendradarbiavimui su JAV“
Tyrėjai taip pat nustatė, kad informacija apie demokratijos nuosmukį privertė žmones prasčiau vertinti JAV demokratiją, laikyti JAV vyriausybę mažiau stabilia ir manyti, kad Amerika silpnėja.
Tačiau kalbant apie tikrąją politiką, nuomonė keitėsi nedaug. Atlikdami tolesnius tyrimus Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, Indijoje ir Pietų Korėjoje, mokslininkai klausė, ar žmonės, sužinoję apie Amerikos demokratines problemas, mažiau palaikys bendradarbiavimą su JAV įgyvendinant įvairias iniciatyvas.
Šios politikos kryptys apėmė tai, ar jų šalis turėtų teikti pirmenybę ekonominiams santykiams su JAV, o ne su Kinija, stiprinti saugumo susitarimus, remti Ukrainą ir spręsti kitus regionui būdingus klausimus.
„Atlikę analizę, radome nedaug įrodymų, kad mažėja parama bendradarbiavimui su JAV. Nors Amerikos pasaulinis įvaizdis gali nukentėti dėl tarptautinių pranešimų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama ilgametės demokratinės sistemos degradacijai, jos gebėjimas užsitikrinti paramą svarbiai politikai kai kuriose svarbiose šalyse partnerėse atrodo atsparus“, – rašoma tyrėjų pranešime.
Išvados kvestionuoja supaprastintą požiūrį į tai, kaip „minkštoji galia“ – gebėjimas daryti įtaką per patrauklumą, o ne per prievartą – veikia praktikoje.
Nors demokratinės vertybės padeda padaryti Ameriką patrauklią visame pasaulyje, atrodo, kad užsienio šalių visuomenė sugeba atskirti savo nuomonę apie JAV demokratiją nuo konkretaus bendradarbiavimo, kai interesai sutampa.
Amerikiečiai protestuoja prieš Trumpo administracijos vykdomą politiką
Nepaisant užsienio valstybių nuomonės apie Baltųjų rūmų vykdomą politiką, balandžio 5 d. Vašingtone ir kitose JAV vietose susirinko tūkstančiai protestuotojų, kurie dalyvavo maždaug 1,2 tūkst. demonstracijų, rašoma „Reuters“.
Pranešama, jog protestai vyko prieš JAV prezidentą D. Trumpą ir jo sąjungininką milijardierių Eloną Muską.
Renginio interneto svetainėje buvo skelbiama, kad jame dalyvauti užsiregistravo apie 150 aktyvistų grupių. Protestai buvo planuojami visose 50 valstijų, Kanadoje ir Meksikoje.
73-ejų metų Wayne‘as Hoffmanas, į pensiją išėjęs pinigų valdytojas iš „West Cape May“, Naujojo Džersio valstijoje, sakė esąs susirūpinęs dėl D. Trumpo ekonominės politikos, įskaitant plačiai taikomus muitus.
„Tai kainuos raudonųjų valstijų ūkininkams. Tai kainuos žmonėms jų darbo vietas“, – sakė jis.
D. Trumpas, kuris sukrėtė finansų rinkas ir supykdė viso pasaulio valstybes, paskelbęs virtinę prekybos tarifų, protestų dieną praleido Floridoje, kur žaidė golfą.
Protestai vyko ir Europos miestuose
Maža to, protestai prieš D. Trumpą ir E. Muską balandžio 5 d. vyko ne tik JAV, bet ir Europos miestuose. Šimtai susirinkusiųjų žmonių protestavo prieš juos po to, kai D. Trumpui paskelbus didelius pasaulinius muitus, finansų rinkose prasidėjo skaudi savaitė.
Vokietijos Frankfurto mieste demonstraciją „Šalin rankas!“ surengė „Demokratai užsienyje“ – oficiali užsienyje gyvenančių JAV piliečių Demokratų partijos organizacija.
Berlyne, protestuodami prie „Tesla“ salono, demonstrantai laikė plakatus, kuriais ragino Vokietijoje gyvenančius amerikiečius protestuoti už „chaoso namuose pabaigą“.
Prancūzijos sostinėje Paryžiuje apie 200 žmonių, daugiausia amerikiečių, susirinko Respublikos aikštėje protestuoti prieš D. Trumpą.
Kai kurie sakė kalbas, kuriomis smerkė JAV prezidentą, protestuotojai mojavo įvairiais plakatais: „Pasipriešinkite tironui“, „Teisinė valstybė“, „Feministės už laisvę, o ne fašizmą“ ir „Gelbėkime demokratiją“. Vienas jų dainavo ir grojo Bobo Dylano dainą „Masters of War“.
Protestai prieš D. Trumpą ir E. Muską vyko ir kituose Europos miestuose, įskaitant Londoną ir Lisaboną.
Didžiosios Britanijos sostinėje Trafalgaro aikštėje susirinko keli šimtai žmonių, kurie laikė plakatus su užrašais „Proud American Ashamed“ ir „WTAF America?“.
Minia skandavo „Šalin rankas nuo Kanados“, „Šalin rankas nuo Grenlandijos“ ir „Šalin rankas nuo Ukrainos“, klausydamasi kalbų, kuriose buvo kritikuojamas D. Trumpas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pagarbiai, Šiauliai
