D. Trumpas jau ne kartą yra minėjęs, kad nepadės toms NATO narėms, kurios nesilaiko įsipareigojimų ir neskiria 2 proc. BVP gynybai. Duodamas komentarą eksprezidentas pavadino šias šalis „veltėdėmis“ ir užsiminė, kad JAV gali neateiti joms į pagalbą Rusijos invazijos atveju, kaip to reikalauja NATO 5-asis straipsnis.
Tai sukėlė didelį susirūpinimą – 2023 m. 20 iš 31 NATO narės neįvykdė sutartinio 2 proc. BVP gynybai išlaidų tikslo. D. Trumpas netgi iškėlė idėją, kad JAV pasitrauktų iš NATO, tačiau tai mažai tikėtina, nes tam reikėtų Kongreso pritarimo.
Gali kelti spaudimą ES
Tačiau ekspertai mano, kad labiau tikėtina, jog D. Trumpo prezidentavime bus priimta daugybę sprendimų, kuriais bus siekiama daryti didelį spaudimą Europoje esančioms NATO narėms, kad jos padidintų išlaidas gynybai. Tai galėtų apimti pasitraukimą iš bendrų pratybų, JAV karių skaičiaus mažinimą, atitinkamų išlaidų mažinimą ir tolesnį abejonių sėjimą dėl JAV įsipareigojimo laikytis Aljanso 5-ojo straipsnio.
Tačiau svarbiausias saugumo politikos pokytis, kurio galime tikėtis iš D. Trumpo prezidentavimo, yra susijęs su JAV parama Ukrainai. Tikėtina, kad JAV sumažins karinę pagalbą Ukrainai tiek, kad bus galima stabilizuoti fronto liniją, tačiau nepakankamai, kad šalis atsikovotų penktadalį savo okupuotos teritorijos. Toks didelis neapibrėžtumas D. Trumpo valdymo laikotarpiu gali būti didelis, tačiau jis ne kartą yra sakęs, kad „privers Ukrainą ir Rusiją sėsti prie derybų stalo“.
Priklausomai nuo to, kaip bus elgiamasi, kyla rizika, kad tai gali pakenkti Vakarų šalių, pažadėjusių paremti Ukrainą, patikimumui, pakenkti Vakarų saugumo garantijoms apskritai ir potencialiai padrąsinti ekspansionistines jėgas. NATO jau svarsto planą per penkerius metus skirti Ukrainai 100 mlrd. eurų.
Galimas sukrėtimas JAV ir ES prekyboje
Prekybos politikos srityje ekspertai mato, kad dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas daugiausia bendradarbiauja su sąjungininkais ir konkuruoja su varžovais. Tačiau tikėtina, kad D. Trumpas darys priešingai – jis tikriausiai mieliau konkuruos su visais, tačiau nebus mažiau nuspėjamas ar priešiškas nei J. Bidenas. Tai svarbu, nes abiejų šalių ekonomika yra labai integruota: JAV yra didžiausia ES prekybos partnerė ir investuotoja. Be to, praėjusiais metais JAV turėjo prekybos deficitą su 20 iš 27 ES valstybių narių.
Šiomis aplinkybėmis D. Trumpo grasinimas įvesti bendrą 10 proc. tarifą visiems JAV prekybos partneriams būtų didelis sukrėtimas ES ekonomikai. Žinoma, tokiems veiksmams kiltų teisinių ir Kongreso kliūčių, todėl jų įgyvendinamumas dar toli gražu nėra aiškus. Blogiausiu atveju, jei muitai būtų įvesti, o ES imtųsi atsakomųjų veiksmų ir taikytų muitus JAV prekėms, tai sukeltų didelę infliaciją ir pakenktų abiejų šalių ekonomikos augimui.
Šiuo metu JAV tarifai ES plienui (25 proc.) ir aliuminiui (10 proc.) yra sustabdyti iki 2025 m. Tikėtina, kad J. Bidenas juos norės panaikinti, o D. Trumpas norės juos vėl sugrąžinti. Tai dar labiau padidintų ES pasaulinės rinkos dalies mažėjimą tokioms energijai imlioms prekėms po pradinio smūgio, kai 2022 m. smarkiai išaugo Europos dujų kainos.
Klimato kaita
D. Trumpo pergalė klimato politikos srityje reikštų reikšmingą JAV pozicijos pasikeitimą. J. Bideno ir D. Trumpo požiūriai į klimato kaitą yra priešingi. J. Bidenas beveik 372 mlrd. eurų vertės Infliacijos mažinimo įstatyme pirmenybę teikia investicijoms į žaliąsias technologijas ir atsinaujinančiąją energiją, o D. Trumpas pažadėjo pasitraukti iš tarptautinės klimato kaitos sutarties bei investuoti į iškastinį kurą.
D. Trumpo planai sulėtinti IRA (Infliacijos mažinimo akto) subsidijas investicijoms į atsinaujinančiąją energiją, akumuliatorius ir elektromobilius (elektromobilius) sukeltų teigiamą riziką investicijoms Europoje, nes jos atitraukia investicijas iš Europos įmonių. Tačiau platesnis vaizdas yra tas, kad ES, praradusi JAV kaip sąjungininkę kovoje su klimato kaita, patirtų skaudų smūgį. Juk tai greičiausiai pakenktų pasaulinėms pastangoms išvengti drastiškos temperatūros pakilimo.
Santykiai su Kinija
Kinijos klausimu abu kandidatai laikosi griežtos pozicijos, o J. Bidenas gegužę paskelbė 100 proc. tarifus Kinijos elektra varomiems automobiliams. Bet kurio prezidento atveju Europos šalys patirs spaudimą paaiškinti ir sugriežtinti savo pozicijas Kinijos atžvilgiu, nes dėl dabartinio susiskaldymo JAV ir ES santykiuose atsiranda trintis.
J. Bidenas siektų daugiašalės pozicijos ir tai būtų skausminga Europai, nes jos ekonominė priklausomybė nuo Kinijos yra didesnė. Na, o D. Trumpas, priimdamas vienašališkus sprendimus, keltų nenuspėjamą riziką.
Šiuo metu palaipsniui pradedamas taikyti ES anglies dioksido išmetimo per sieną koregavimo mechanizmas, o muitai bus taikomi nuo 2026 m. D. Trumpui tai automatiškai taps nesutarimų su ES priežastimi.
Tačiau JAV dėl to nepatirtų didelių nuostolių, nes JAV gaminamos prekės, kurioms tai taikoma, nereikalauja daug anglies dioksido. Šaliai tai gali būti netgi naudinga, nes jos eksportas bus apmokestinamas mažesniais mokesčiais nei besivystančių rinkų šalių eksportas.
J. Bidenas tęs bendradarbiavimą dėl svarbiausių naudingųjų iškasenų tiekėjų diversifikavimo, tikriausiai per ES ir JAV Prekybos ir technologijų tarybą (TTC), kurioje šis bendradarbiavimas jau prasidėjo. Valdant D. Trumpui, TTC tikriausiai neišsilaikytų. Tačiau bendra JAV ir ES pažanga mažinant svarbiausių naudingųjų iškasenų tiekimo grandinių riziką, kad jos nebūtų nukreiptos į Kiniją, galėtų būti pasiekta veikiau sandorių, o ne bendradarbiavimo pagrindu.
