Jau daugelį metų mokslininkai stebėjo tamsias ertmes tarp šviesių žiedų aplink jaunas žvaigždes. Buvo spėjama, kad šias ertmes sukuria planetos, kurios, formuodamosi, išstumia medžiagą – tarsi sniego valytuvas, stumiantis sniegą nuo kelio. Tačiau ilgą laiką nebuvo pavykę tiesiogiai pamatyti šias ertmes sukeliančių planetų, rašo „Study Finds“.
„Tiesą sakant, astronomijos literatūroje tvyrojo įtampa: mes matome šias gilias ertmes, bet negalime jose aptikti silpnų egzoplanetų“, – pasakojo pagrindinis tyrėjas Lairdas Close‘as iš Arizonos (JAV) universiteto.
Ir pridūrė: „Daugelis abejojo, ar protoplanetos tikrai gali sukurti šias ertmes. Dabar žinome, kad gali.“
Planeta švyti raudonai, nes vandenilio dujos, krentančios ant jos paviršiaus, stipriai įkaista. „Kai planetos formuojasi, jos įsiurbia vandenilio dujas iš aplinkos“, – aiškino L. Close‘as.
„Šios dujos, krisdamos tarsi milžiniškas kosminis krioklys, atsitrenkia į paviršių, sudarydamos labai karštą plazmą. Ji skleidžia ypatingą H-alfa šviesos signalą“, – tęsė tyrėjas.
Pažangios technologijos atskleidė paslėptą planetą
Norint aptikti tokį silpną objektą prie ryškios žvaigždės, prireikė galingų teleskopų ir pažangių technologijų.
Komanda pasitelkė „MagAO-X“ sistemą Čilėje esančiame teleskope, kuri pašalina Žemės atmosferos sukeltą vaizdų neryškumą, todėl kosminiai objektai tampa aiškesni.
„MagAO-X“ sukurta ieškoti vandenilio dujų, krintančių ant jaunų protoplanetų – taip jas galime aptikti“, – teigė L. Close‘as.
Ir tęsė: „Kai įjungėme adaptyviosios optikos sistemą, planeta iškart išryškėjo. Sujungus dviejų valandų trukmės kadrus, ji tiesiog „iššoko“ prieš akis.“
Atradimas dar kartą patvirtintas naudojant kitą teleskopą Arizonoje, stebintį infraraudonųjų spindulių diapazoną. Tyrėjai apskaičiavo, kad planeta yra maždaug penkis kartus masyvesnė už Jupiterį.
Papildomos „WISPIT“ sistemos paslaptys
Mokslininkai taip pat aptiko antrą paslaptingą objektą, esantį arčiau žvaigždės. Šis palydovas, pavadintas „CC1“, yra maždaug tokiu pat atstumu nuo savo žvaigždės, kaip Uranas nuo Saulės. Skirtingai nei išorinė planeta, „CC1“ nespindi raudonai – tai rodo, kad jis aktyviai nesimaitina.
Pagal jo ryškumą ir spalvą mokslininkai spėja, kad „CC1“ gali būti dar viena dulkėmis apgaubta planeta arba neįprasta nuolaužų sankaupa. Jei tai planeta, ji galėtų būti apie devynis kartus masyvesnė už Jupiterį.
„Aplink „WISPIT 2“ greičiausiai sukasi dvi planetos, keturi žiedai ir keturios ertmės. Tai nuostabi sistema“, – pabrėžė L. Close‘as.
Išorinė planeta skrieja daug toliau nei bet kuri planeta mūsų Saulės sistemoje, net už Neptūno orbitos.
Šis atradimas patvirtina hipotezę, kad augančios planetos gali išvalyti medžiagą savo orbitoje, surinkdamos arba išsklaidydamos nuolaužas. Naudodami modernius teleskopus, astronomai dabar gali stebėti šiuos procesus beveik realiuoju laiku.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
